Lietuvos prezidentūra. Kas taps naujuoju šių rūmų šeimininku? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Savaitgalį Lietuvių tautininkų ir Respublikonų sąjungos (LTRS) organizuotame tautinių jėgų sąskrydyje „Lietuva yra ČIA“ prie Lūksto ežero Telšių rajone nutarta kovoti prieš daugybinę pilietybę ir telktis Atgimimo Prezidento rinkimams. Nutarta spalio pabaigoje rengti sąjungos suvažiavimą, inicijuoti bendro nacionalinių jėgų fronto susirinkimą.

Sąskrydžio dalyviams buvo pristatytos Sąjūdžio pradininko, rašytojo ir filosofo dr. Arvydo Juozaičio, svarstančio galimybes kandidatuoti Prezidento rinkimuose, valstybės politikos gairės „Lietuva yra čia“. Diskusijose pabrėžti nacionalinės kultūros ir švietimo gaivinimo tikslai, konkrečios kryptys ekonominėje ir socialinėje srityse, tarptautinės politikos principai Europos Tautų Pavasario epochoje. Sąskrydžio dalyviai vieningai palaikė A. Juozaičio ketinimą grįžti į viešąją politiką. Teikti įvairūs siūlymai ir kritinės pastabos dėl galimos rinkimų kampanijos idėjinių ir organizacinių nuostatų.

A. Juozaitis pabrėžė grįžimo prie Sąjūdžio vertybių aktualumą, apie būtinybę svarstyti ir drauge su kitais bendraminčiais parengti bendrą veiksmų programą stiprinant nacionalinę valstybę. Buvęs Seimo narys ir sąjungos strateginio komiteto pirmininkas Gintaras Songaila pranešė apie augantį paramos A. Juozaičio dalyvavimui Prezidento rinkimuose judėjimą, apie galimybę telktis į platesnį frontą su ilgalaikiais tikslais.

A. Juozaitis galutinį savo sprendimą dėl dalyvavimo Prezidento rinkimuose pažadėjo paskelbti rugsėjo viduryje. A. Juozaitis teigė neabejojąs, kad apsisprendus dalyvauti rinkimų kampanijoje jis būtų labiausiai puolamas visų politinio elito kandidatų.

Arvydas Juozaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Joks kitas kandidatas nesulauks tokios aštrios visų politinio elito kandidatų kritikos kaip tas, kuris į šią kovą ateis ne iš dabartinės politinės sistemos, o iš Atgimimo Sąjūdžio siekių įgyvendintojų fronto“, – sakė A. Juozaitis.

Sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis pabrėžė, kad lietuvių vienybė yra dažniausiai tik krizės atvejais sutinkamas gamtinis reiškinys. Artėjantys Prezidento rinkimai yra proga šias jėgas sutelkti, iškeliant vieningai remiamą kandidatą.

„Šio sąskrydžio tikslas ir yra nepalikti tuščių plaukimo takelių prezidento rinkimų finale, kviečiant gerbėjus ir organizuojant rėmėjus numatomai paramos talkai“, – sako S.Gorodeckas.

Referendumo Dėl dvigubos pilietybės klausimu sąskrydžio dalyviai pasisakė už Lietuvio paso idėją, daugybinę pilietybę vertindami kaip valstybės ardymą, dviejų rūšių piliečių kūrimą.

Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga (LTRS) susikūrė prie Tautininkų sąjungos (TS) prisijungus Respublikonų partijai (RP) 2017 m. birželio mėnesį. Lietuvių tautininkų sąjunga (LTS) yra tradicinė dešinioji Lietuvos politinė partija. 2017 m. Tautininkų sąjungos pirmininku tapo Sakalas Gorodeckis, kuris ir liko reorganizuotos sąjungos – LTRS pirmininku. LTRS vicepirmininkais išrinkti buvęs Respublikonų partijos pirmininkas Valdemaras Valkiūnas, dr. Gediminas Navaitis, Marijus Čekavičius ir Juozas Dingelis.

Šiuo metu sąjunga vienija per 3,5 tūkstančio narių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.20; 11:00

Tautininkų sąjunga (TS) išplatino pranešimą, jog vasario 24 d., penktadienį, 11 val., Lietuvos Respublikos Prezidentei ketinama įteikti kreipimąsi, raginantį Jos Ekscelenciją atšaukti dekretą, kuriuo Vasario 16-osios – Valstybės atkūrimo dienos proga, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi „už nuopelnus Lietuvai ir mūsų šalies vardo garsinimą pasaulyje“ buvo apdovanota pilietė Fania Jocheles–Brancovskaja (Brantsovsky).

„Apdovanotoji yra galimai susitepusi lietuvių krauju, kuomet sovietinių partizanų būrys, kurios nare ji buvo, 1944 metų sausio 29-osios naktį išžudė visus Šalčininkų rajono Kaniūkų kaimo gyventojus, tame tarpe ir 22 vaikus“, – sakė kreipimąsi pasirašęs Kovo 11-osios Akto signataras, einantis TS pirmininko pareigas dr. Audrius Rudys.

„Tautininkų Sąjunga reiškia įsitikinimą, kad toks kontraversiškas ir tautinę nesantaiką kurstantis sprendimas gali būti naudingas nebent Lietuvos priešams. Todėl mes tikimės, kad Jos Ekscelencija ištaisys šią klaidą ir atšauks savo sprendimą dėl minėto apdovanojimo skyrimo“, – kalbėjo išrinktasis TS pirmininkas Sakalas Gorodeckis.

Jis prisiminė savo tėvo Stasio Gorodeckio pasakojimus apie jo senelių išgyventus tarybinių ir „Armijos krajovos“ partizanų siautėjimus prieš lietuvius Vilnijoje karo metu: „Seneliai iš tėvo pusės karo metu dirbo miškininkais ir gyveno girininkijoje prie Jašiūnų, dėdė ir tėtis mokytojavo lietuviškose mokyklose šalia. Sodybą ne kartą lankė ir sovietiniai, ir lenkų partizanai. Kartą akovcų būrys visą mūsų šeimą buvo sustatęs egzekucijai sušaudyti vien dėl to, kad kalbėjo lietuviškai. Tik mano seneliams pabendravus su jų lenkų vadu ir išsiaiškinus, kad tas vadas yra sulenkėjęs žemaičių bajoras, pastarasis susigėdo dėl savo veiksmų. Taip mano tėvai liko gyvi per stebuklą ir šiame pasaulyje galėjau atsirasti aš ir mano vaikai“, – pasakojo S. Gorodeckis.

Tautininkai kreiptis į šalies Prezidentęnusprendė po to kai žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie jau ankščiau prieštaringai vertintos sovietinės kovotojos „prieš buržuazinius nacionalistus“ pamaloninimą garbingu nepriklausomos Lietuvos valstybiniu apdovanojimu.

Savo dalyvavimo raudonųjų partizanų gaujoje įvykdžiusioje Kaniūkų kaimo gyventojų skerdynes F. Jocheles–Brancovskaja neslepia:

Prieš dešimtmetį Kaniūkų žudynių bylą tyrusi Lietuvos Generalinė prokuratūra nustatė, kad Kaniūkų kaimo gyventojų šeimos su vaikais buvo iššaudytos ir išsprogdintos granatomis, nes atsisakė atiduoti savo paskutinį maistą raudoniesiems žydų partizanams. Prokuratūros žiniomis, žiaurų išpuolį įvykdžiusiam būriui priklausiusi F. Brancovskaja tuo metu esą buvo „kažkur kitur“, todėl baudžiamojoje byloje figūravo tik kaip specialioji liudytoja.

XXX

Pageidaujantys gauti daugiau informacijos žiniasklaidos atstovai laukiami vasario 24 d.10.45 val. prieš įteikiant pareiškimą prie Lietuvos Respublikos kanceliarijos įėjimo iš Universiteto gatvės prie VU pagrindinių korpuso greta K. Donelaičio paminklo.

2017.02.24; 01:56