Švedijos valdžia nusprendė deportuoti iš šalies 46 metų Uzbekistano pilietį, kuris anksčiau buvo nuteistas septynerius metus kalėti už teroro akto rengimą ir terorizmo finansavimą. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra TT.
 
Nuteistasis, laikytas saugumo policijoje SAPO, jau paleistas į laisvę, nes manoma, kad tėvynėje jo gyvybei grėstų pavojus.
 
Teroristinių nusikaltimų rengimo byla buvo nagrinėjama sausio-vasario mėnesiais, kaltinimai buvo pateikti šešiems sulaikytiesiems.  Trys iš jų buvo įtariami chemikalų ir įrangos įsigijimu ir laikymu. Visi šeši taip pat buvo kaltinami įstatymo dėl terorizmo finansavimo pažeidimu, bet jie savo kaltę neigė.
 
Žiniasklaidos duomenimis, penki 30-46 metų amžiaus kaltinamieji – Uzbekistano piliečiai, dar vienas – Kirgizijos.
 
Apygardos teismas kovo mėnesį pripažino įrodytais 46 metų įtariamojo kontaktus su teroristine „Islamo valstybės“ (IS) organizacija, taip pat chemikalų įsigijimą, priėmė sprendimą, kad jis yra kaltas dėl teroro akto rengimo, ir nuteisė jį septynerius metus kalėti.
 
Apeliacinis teismas birželio mėnesį nepatvirtino pirmosios instancijos teismo sprendimo ir panaikino Uzbekistano piliečiui kaltinimus rengus teroro aktą, bet pripažino jį kaltu dėl terorizmo finansavimo.
 
Po to teisiamasis buvo uždarytas į SAPO, ketinusios deportuoti jį kaip keliantį grėsmę nacionaliniam saugumui, izoliatorių. Tačiau šis policijos ketinimas buvo apskųstas, ir tik dabar vyriausybė priėmė galutinį sprendimą šiuo klausimu.
 
Spalio pabaigoje Švedijos ministrų kabinetas taip pat nusprendė išsiųsti šešis radikalius islamistus, sulaikytus šį pavasarį per specialią SAPO operaciją. Šiuo metu jie taip pat paleisti į laisvę. Apeliacinis teismas nustatė, jog esama kliūčių deportacijai, kadangi šie asmenys „savo šalyje gali tapti persekiojimų aukomis“. Bet vyriausybė teigia aktyviai dirbanti, kad šios kliūtys būtų pašalintos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.05; 05:37

Penktadienį Stokholmo apygardos teismas patenkino prokuratūros prašymą pratęsti suėmimą žmogui, įtariamam šnipinėjimu Rusijos naudai. Tai pranešė teismo atstovai.

„Apygardos teismas prokuroro prašymu šiandien priėmė sprendimą dėl žmogaus, įtariamo neteisėta žvalgybine veikla prieš Švediją, suėmimo pratęsimo. Kaltinimai bus pateikti pirmadienį, kovo 18 d. Posėdis paskirtas 15 valandą“, – sakoma pranešime.

45 metų švedas įtariamas „neteisėta žvalgybine veikla prieš Švediją“. Jis buvo sulaikytas vasario mėnesį per susitikimą restorane Stokholmo centre. Švedijos saugumo policijos (SAPO) pareigūnų nuomone, jį užverbavo Rusijos specialiųjų tarnybų agentas, „dirbęs diplomatinėje priedangoje“. Spėjama, kad sulaikytasis šnipinėjo bent jau nuo 2017 metų. Jeigu jo kaltė bus įrodyta, jam gresia nuo šešių mėnesių iki ketverių metų kalėjimo.

Vyras neigia savo kaltę. Jis dirba Švedijoje aukštųjų technologijų srityje su informacija, kuri, pasak SAPO atstovų, domina užsienio šalių žvalgybininkus. Kaip pranešė leidinys „Dagens Nyheter“, jis turi keturis vaikus, gimė Švedijoje ir yra jos pilietis.

Vyras turi savo bendrovę, kuri rengia informacijos perdavimo modeliavimo, mobiliųjų telefonų programavimo ir kompiuterių virusų modeliavimo projektus. Be to, jis dirbo mokslinį darbą ir skelbė straipsnius mokslo žurnaluose. Anksčiau buvo nuteistas lygtinai už užpuolimą.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.03.16; 05:45

Ketvirtadienį Švedijos užsienio reikalų ministerija pakomentavo situaciją dėl vieno iš Rusijos diplomatų, kuris įtariamas šnipinėjimu.

„Švedijos URM iškvietė Rusijos ambasadorių dėl vieno iš diplomatų veiklos. Ministerija šiuo klausimu glaudžiai bendradarbiauja su Švedijos saugumo tarnyba“, – pareiškė naujienų agentūrai „RIA Novosti“ Švedijos užsienio politikos žinybos atstovas.

Jis atsisakė suteikti išsamesnės informacijos.

Kaip anksčiau pranešė leidinys „Dagens Nyheter“, trečiadienį Švedijos URM iškvietė Rusijos ambasadorių Viktorą Tatarincevą ir pareikalavo, kad vienas iš diplomatų paliktų šalį. 

Pasak laikraščio šaltinio, Rusijos diplomatinės misijos atstovas susijęs su 46 metų amžiaus Švedijos piliečiu, kuris buvo sulaikytas vasario mėnesį, įtarus jį žvalgybos duomenų rinkimu Rusijai.

Gautomis žiniomis, įtariamasis neigia savo kaltę. Vyras, įtariamas neteisėta žvalgybine veikla prieš Švediją, buvo sulaikytas per susitikimą restorane Stokholmo centre. Švedijos saugumo policijos (SAPO) pareigūnų nuomone, jį užverbavo Rusijos specialiųjų tarnybų agentas, dirbęs diplomatinėje priedangoje. Spėjama, kad sulaikytasis šnipinėjo bent jau nuo 2017 metų. Jeigu jo kaltė bus įrodyta, jam gresia nuo šešių mėnesių iki ketverių metų kalėjimo.

Vyras dirbo Švedijoje aukštųjų technologijų srityje su informacija, kuri, pasak SAPO atstovų, domina užsienio šalių žvalgybininkus. Kaip praneša leidinys „Dagens Nyheter“, jis turi keturis vaikus, gimė Švedijoje ir yra jos pilietis.

Švedijos URM atstovas Patricas Nilssonas patvirtino informaciją apie Rusijos ambasadoriaus V. Tatarincevo iškvietimą, bet nepatikslino, apie ką konkrečiai buvo kalbama susitikimo metu.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.03.15; 09:30