F. Sarkozy. EPA-ELTA nuotr.
Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy dėl nelegalaus rinkimų kampanijos finansavimo stos prieš teismą. Paryžiaus kasacinis teismas antradienį atmetė jo skundą dėl nurodymo pradėti procesą.
 
Konservatorių politikas kaltinamas sąmoningai viršijęs leistiną 2012 metų rinkimų kampanijos biudžetą.
 
N. Sarkozy gresia vienerių metų laisvės atėmimo bausmė ir 3 750 eurų piniginė bauda. Proceso data dar nenustatyta. N. Sarkozy 2007-2012 metais buvo Prancūzijos prezidentas. Siekdamas perrinkimo, jis ženkliai viršijo leistiną biudžeto limitą, o jo konservatorių partija, anot tyrėjų, mėgino tai nuslėpti.
 
Buvęs prezidentas netrukus turės pasirodyti teisme ir dėl mėginimo papirkti prokurorą. Jis esą 2014-aisiais mėgino iš aukšto teisėsaugos pareigūno gauti informacijos apie prieš jį vykstantį tyrimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.22; 00:30

Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, atrodo, neišvengs proceso dėl nelegalaus rinkimų kampanijos finansavimo. Prancūzijos konstitucinė taryba penktadienį atmetė N. Sarkozy skundą dėl proceso. Taryba nusprendė, kad procesas prieš 64-erių buvusį prezidentą yra teisėtas.

Konstitucinė taryba argumentavo, kad N. Sarkozy galimai nusižengė padorumui, kurio tikimasi iš kandidato ar išrinkto valstybės pareigūno.

N. Sarkozy per savo nesėkmingą perrinkimo prezidentu kampaniją 2012-aisiais daugiau kaip 20 mln. eurų viršijo įstatymo numatytą viršutinę išlaidų ribą.

Konservatorius N. Sarkozy nuo 2007 iki 2012 metų buvo Prancūzijos prezidentas.

Procesas susijęs su viešųjų ryšių agentūra „Bygmalion“, kuri fiktyviomis sąskaitomis mėgino N. Sarkozy rinkimų kampanijos išlaidas oficialiai išlaikyti žemiau aukščiausios galimos 22,5 mln. eurų ribos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.18; 08:23

N. Sarkozy su tuomečiu Libijos diktatoriumi Muammaru Gaddafiu. EPA – ELTA nuotr.

Kasacinis teismas atmetė buvusio Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy ieškinį portalui „Mediapart“, kuris 2012 metais teigė, kad buvęs valstybės vadovas finansavo savo rinkimų kampaniją 2007 metais iš šaltinių Libijoje. Tai trečiadienį pranešė AFP.

Kaip pažymi žiniasklaida, žemesnių instancijų teismų sprendimas patvirtintas galutinai.

2012 metų balandžio mėnesį „Mediapart“ paskelbė arabų kalba surašytą potvarkį skirti 50 milijonų eurų N. Sarkozy rinkimų kampanijai remti. Dokumentą, datuotą 2006 metais, pasirašė buvęs Libijos užsienio reikalų ministras Moussa Koussa. Jame buvo sakoma, kad principinis susitarimas su Prancūzijos atstovais dėl kampanijos finansavimo sudarytas.

M. Koussa suabejojo dokumento autentiškumu. N. Sarkozy pavadino šią „Mediapart“ informaciją šmeižtu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.31; 03:00

Prancūzijoje finansinės draugystės su Kremliumi varžybose Marine Le Pen partija įgijo galimą konkurentą, buvusį prezidentą Nicola Sarkozy.

Po pralaimėjimo socialistų partijos lyderiui François Hollande, po įtarimų partine korupcija, N. Sarkozy š.m. geguės 30 d. sukūrė naują partiją, „Les Républicains“ (Respublikonai), su kuria tikisi laimėti 2017 m. prezidento rinkimus. Ši partija sukurta buvusios centro dešinės partijos „Union pour un mouvement populaire“ (Liaudies judėjimo sąjungą) pagrindu (su ja N. Sarkozy laimėjo prezidento rinkimus 2007 m.) ir šalia dabar valdančios Socialistų partijos yra viena iš pagrindinių pretendenčių laimėti bet kokius rinkimus.

Continue reading „Putino draugas Sarkozy kinkinėje su Le Pen“

Neseniai, birželio 22 d.  Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė interviu Vokietijos žurnalui „Fokus“, be kita ko, pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išnaudoja tautybę kaip pretekstą kariniu būdu užgrobti šalį, o lygiai taip pat elgėsi Stalinas ir Hitleris.

Toks pareiškimas, suprantama, buvo pacituotas daugelyje pasaulio žiniasklaidos priemonių ir susilaukė daugelio žinomų pasaulio politinių komentatorių dėmesio.

Dauguma antraščių mirgėjo tokios rūšies pavadinimais – „Grybauskaitė prilygina Putiną Hitleriui ir Stalinui“, nors tai ir netiesa, to ji nesakė.

Continue reading „Palyginimas su Stalinu ir Hitleriu“

senderovicius

Praėjusią savaitę būta daug svarbių tarptautinių įvykių, apie kuriuos originaliai diskutavo RTVi laidos “Osoboje mnenije” svečiai.

Šį sykį pats įdomiausias man pasirodė žymaus Rusijos žurnalisto ir rašytojo Viktoro Šenderovičiaus komentaras. Viktorui Šenderovičiui teko pasakoti, kaip jis vertina paskutinįjį Ukrainos prezidento Viktoro Janukovičiaus kreipimąsi į tautą, ką byloja Libijos diktatoriaus Muamaro Kadafio reikalavimas, jog oficialusis Vašingtonas laikytųsi demokratijos principų, kodėl Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas staiga pareiškė, jog neseniai numiręs Vasilijus Kononovas, kurį latviai teisė kaip karo nusikaltėlį, Antrojo pasaulinio karo metais žudžiusį civilius gyventojus, iš tiesų yra “pasididžiavimo vertas raudonasis partizanas”. RTVi laidos pašnekovas V.Šenderovičius šį sykį buvo priverstas atsakyti net į klausimą, ar galima grupę žmonių negrįžtamai nuskraidinti į Marsą ir ten palikti visiems laikams, mat kelionė atgal į Žemę būtų per daug brangi.

Continue reading „Viktoras Šenderovičius: “Labiausiai bijokime didelius reitingus turinčių prezidentų”“