Iš kairės į dešinę: Žirairas Sefilianas, Nikolas Pašinianas ir Gareginas Čugaszianas

Antanas Rašimas

Slaptai.lt pavyko sužinoti, jog prieš keletą dienų Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas buvo susitikęs su organizacijos „Sasna Crer“ («Сасна Црер») vadovais. Omenyje turimi organizacijos lyderis Žirairas Sefilianas ir politinės tarybos atstovas Gareginas Čugaszianas.

Susitikimas greičiausiai buvo surengtas pačioje rugpjūčio pabaigoje, nes rugsėjo 5-ąją leidinyje Factor.am pasirodė interviu su „Sasna Crer“ organizacijos lyderiu.

Pasirodo, dabartinis Armėnijos premjeras N.Pašinianas ir Ž.Sefilianas kalbėjosi apie pavojus, kurie neva gali iškilti Armėnijai artimiausiu metu, bei pergyveno, jog „buvusieji siekia revanšo – trokšta grįžt atgal į valdžią“, todėl jie, dabar valdantys Armėniją, turi užkardyti šiuos bandymus.

Kad N.Pašinianas karštligiškai ieško ištikimų sąjungininkų, – seniai žinoma visiems, kurie atidžiai seka armėiškosios ir azerbaidžanietiškosios spaudos pranešimus. N.Pašinianas niekaip nesutaria su vadinamuoju Karabacho klanu, prieš N.Pašinianą šiuo metu sukilę buvusiųjų Armėnijos vadovų Roberto Kočariano ir Seržo Sargsiano klanai.

Bet ar „Sasna Crer“ – tai toji organizacija, su kuria derėtų draugauti padorumo, sąžiningumo, teisėtumo, demokratijos siekiančiam šalies lyderiui? Slaptai.lt skaitytojams priminsime, kaip ši organizacija, su kuria N.Pašinianas trokšta bičiuliautis, pasižymėjo vos prieš keletą metų. Taigi 2016-ųjų metų liepos 17-ąją šios grupuotės atstovai, panaudodami šaunamuosius ginklus, užpuolė Jerevane dislokuoto pulko sargybos postą ir keletą asmenų paėmė įkaitais. Užvaldę postą teroristai pareikalavo tuometinio Armėnijos vadovo Seržo Sargsiano atsistatydinimo. Žinoma, S.Sargsianas nepasitraukė iš valdžios. O užpuolikai, kėlę politinius reikalavimus, po dvi savaites trukusių derybų pasidavė ir atsidūrė kalėjime.

Bet į valdžią atėjus N.Pašinianui karinį sargybos postą užpuolę ir įkaitus paėmę asmenys amnestuoti – paleisti į laisvę. Pati organizacija oficialiai tapo legalia politine partija, galinčia oficialiai dalyvauti visuose Armėnijos rinkimuose, pradedant savivalda ir baigiant parlamento bei prezidento rinkimais.

Tad šiandieniniai N.Pašiniano draugai – nebe nuodėmių. Ar tuos, kurie užpuolė teisėtą sargybos postą, įkaitais pačiupo mažų mažiausiai keletą žmonių, – leistina traktuoti gerbtinais politiniais veikėjais?

Ir vis dėlto N.Pašinianas su jais bičiuliaujasi. Matyt, padėtis Armėnijoje tokia įtemta, kad šalies premjerui verkiant reikia asmeniškai jam iki paskutinio kraujo lašo ištikimų jėgų, nebijančių į rankas paimti nei ginklo, nei nusižengti galiojantiems įstatymams.

2019.09.09; 12:15

Armėnijoje neseniai vykusius neeilinius parlamento rinkimus triuškinamai (70%  balsų) laimėjo Nikolo Pašiniano šalininkai, praėjusį pavasarį taikiais protestais nuvertę beveik dvi dešimtis metų šalį valdžiusius respublikonus. Daugeliui pasirodė keista, kad Kremlius nepasveikino nugalėtojų su pergale.

Nikolas Pašinianas. EPA – ELTA nuotr.

Generolą išlaisvino už priimtiną užstatą

Rinkimų išvakarėse kažin kokios jėgos mėgino sukompromituoti visus pastaruosius septynis mėnesius su korupcija energingai kovojusią naująją valdžią, tačiau rinkėjų nuotaikų tai, atrodo, nė kiek nepakeitė. Užtat aikštėn iškilo kai kurios šalies pareigūnų veiklos aplinkybės, vienur kitur žiniasklaidoje pavadintos „sensacingomis“. Praėjusią vasarą Armėnijoje būta daug įvykių ir dabar sužinota, kodėl šalies specialiosios tarnybos, o gal ir teismai galėjo veikti būtent taip, o ne kitaip.  

Liepos 27-ąją, apie vidudienį, Rusijos valstybinė naujienų tarnyba „Novosti“ pranešė Armėnijos specialiųjų tyrimų tarnybą pateikus kaltinimą Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (rus. ОДКБ) generaliniam sekretoriui Jurijui Chačaturovui baudžiamoje byloje dėl protestų Armėnijoje 2008 metais. Išvakarėse jį apklausė kaip liudytoją – tais metais jis tarnavo Armėnijos kariuomenėje. Kaltinamasis savo kaltės nepripažino. Šioje byloje dėl grupės asmenų su išankstiniu susitarimu kėsinimosi nuversti konstitucinę santvarką taip pat kaltinamas buvęs gynybos ministras Mikaelis Arutunianas; paskelbta jo tarptautinė paieška. Be to, teismas Jerevane pradėjo nagrinėti prašymą dėl buvusio Armėnijos prezidento Roberto Kočariano suėmimo.

Vladimiras Putinas ir Seržas Sargsianas. Karikatūra

Leidinys trumpai priminė, kad 2008 metų vasaryje Armėnijos prezidento rinkimus laimėjo Seržas Sargsianas. Armėnijos opozicija, vadovaujama irgi į šį postą pretendavusio pirmojo šalies prezidento Levono Ter Petrosiano, surengė Jerevano centre mitingus nepasitenkinimui oficialiais balsavimo rezultatais pareikšti. Protesto akcijas kovo 1–2 dienomis lydėjo viešosios tvarkos pažeidimai ir susidūrimai su policija; 10 žmonių žuvo, apie 200 buvo sužeista. Dabartinis ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas buvo Ter Petrosiano rinkimų štabo narys ir vienas aktyvių šių įvykių dalyvių. 2010 metų sausyje jį nuteisė 7 metams laisvės atėmimo už riaušių kurstymą. 2011 metų gegužę jis buvo išleistas į laisvę, pritaikius amnestiją.

Po kelių valandų „Novosti“ pateikė eksperto nuomonę dėl kaltinimų ODKB generaliniam direktoriui: tai – vidinės politinės kovos reikalai. Po to, kai Pašinianą protesto akcijų banga iškėlė į Armėnijos ministrus pirmininkus, Chačaturovas – toli gražu ne pirmas, kuriam šalies valdžia pareiškia kaltinimus. Nikolas Pašinianas su savo komanda siekia paimti į rankas visas valdžios šakas, žarstydami kaltinimus korupcija ir kitais nusikaltimais. Naujoji vyriausybė užsimojo, galima sakyti, ant visų buvusių šalies vadovų ir ant visų su Pašinianu konkuruojančių politinių grupių. Visuomenė laukia rimtų permainų, tačiau ką nors pakeisti per trumpą laiką yra labai sudėtinga. Tuo tarpu būtina rodyti aktyvumą ir tam pasirinkta kova su korupcija. Toks sisteminis veikimas prieš visus politinius sluoksnius gali ne kaip atsiliepti ilgalaikėje perspektyvoje.

Šiaip jau savo nuomonę šis ekspertas – Rusijos mokslų akademijos Rytų instituto Centrinės Azijos ir Kaukazo tyrimų centro analitikų grupės vadovas dėstė miglotai. Tačiau aiškiai užsistojo Robertą Kočarianą, kuriam pareikštas kaltinimas konstitucinės santvarkos griovimu. Esą pats kaltinamasis tai pavadino „sufabrikuotu politiniu persekiojimu ir vendeta“. Pagal Armėnijos konstituciją prezidentas įgaliojimų vykdymo laikotarpiu ir jam pasibaigus negali būti persekiojamas ir traukiamas atsakomybėn už veiksmus, lemiamus jo statuso. O dėl naujosios Armėnijos valdžios, tai iš eksperto aiškinimų turėtų pirštis išvada: kaip ir ne visiškai teisingai daro Pašinianas. Siekia kontroliuoti valstybėje visas valdžios šakas, veikia prieš visus; dabar Armėnija turi atšaukti savo generolą ir pasiūlyti kitą kandidatą, o visa tai reikalauja laiko, procedūrų, tuo pačiu „ne geriausiai apibūdina Armėnijos atstovavimą ODBK ir visą organizaciją“.

Tą dieną tai buvo ne paskutinis „Novosti“ pranešimas iš Jerevano. Artėjant pusiaunakčiui, pasirodė žinia, kad „teismas Jerevane paleido ODBK  generalinį direktorių“. Specialioji tyrimų tarnyba prašė teismo leidimo suimti Chačaturovą, kaltinimą kėsinimusi nuversti konstitucinę santvarką baudžiamojoje byloje dėl protesto akcijų malšinimo 2008 m. kovo 1 d. Pats generalinis direktorius nepripažino savo kaltės. Teismas jam skyrė alternatyvią kardomąją priemonę ir pripažino užstato sumą priimtina. Iki sumokant užstatą, Chačaturovas formaliai lieka suimtas. Teismas leido suimti buvusį Armėnijos prezidentą Robertą Kočarianą. 

Armėnijoje jau tą pačią naktį žinojo „priimtinos sumos“ dydį – 5 milijonai dramų (apie 11 tūkstančių dolerių). Tačiau rytojaus dieną žurnalistus labiausiai sudomino Užsienio reikalų ministerijos spaudos sekretoriaus pareiškimas: teismas priėmė sprendimą paleisti ODBK generalinį sekretorių sumokėjus užstatą atsižvelgdamas į šios žinybos pateiktą raštą. Teismas esą norėjęs sužinoti, ar šias pareigas užimančiam asmeniui taikoma neliečiamybė, ir ministerija tai paaiškinusi. Atsakymo turinio jis negalįs skelbti (tai gali būti teismo paslaptis), tačiau manąs, kad teismas į jį atsižvelgė.

Liepos 31 d. žodį tarė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, ir jo atsakymas žurnalistams kai kam pasirodė„gana griežtas“, o vienas armėnų ekspertas jį pavadino „unikaliu“ – dėl  „tiesumo“, nebūdingo diplomatiniam stiliui. Anot ministro, pastarųjų dienų įvykiai rodo Armėnijos naująją vadovybę nesilaikant ankstesnių pareiškimų, esą ji neturinti ketinimų persekioti savo pirmtakų politiniais motyvais. Todėl negali nekelti nerimo tai, kas ten vyksta ir kaip tai atsiliepia Nepriklausomų Valstybių Sandraugos organizacijų, kuriose dalyvauja ir Armėnija, veiklai. Pastaruoju metu Rusijos pusė keletą kartą pareiškė Armėnijos vadovybei savo susirūpinimą tuo. Maskva tikisi, jog Jerevane toliau bus veikiama konstruktyviai.

Rugpjūčio 2 d. žurnalistai sužinojo, kad Armėnijos specialiųjų tyrimų tarnyba leido Chačaturovui išvykti į Maskvą, kur įsikūręs ODBK sekretoriatas. Rugpjūčio 13 d. Armėnijos apeliacinis baudžiamasis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl Roberto Kočariano suėmimo. Antrasis šalies prezidentas išėjo į laisvę, tačiau ir toliau liko kaltinamuoju.

10 metų slėpta tiesa bus baisi

Lapkričio 2 d. Rusijos valstybinė naujienų tarnyba TASS pranešė, kad Jurijus Chačaturovas atleistas iš ODBK generalinio sekretoriaus pareigų. TASS nurodė Armėnijoje jį esant kaltinamą konstitucinės santvarkos griovimu 2008 metais ir priminė, kad tada per mitinguotojų ir teisėsaugos organų susidūrimus žuvo 8 demonstrantai ir  du policininkai, ligoninėje atsidūrė 33 milicijos darbuotojai, o iš viso kreipėsi į medikus pagalbos apie 230 žmonių… Nežinia, iš kur TASS ėmė šiuos duomenis, tačiau pranešime tarsi ir leidžiama suprasti: nuo demonstrantų nukentėjo daug policininkų, o du – žuvo, taigi demonstrantai – toli gražu ne avinėliai.

Tada, prieš dešimt metų, Armėnijos generalinė prokuratūra nurodė žuvus aštuonis asmenis, tarp jų – vieną policininką; sužeista 180 policininkų ir 48 civiliai asmenys. Nepraėjus nė dviems savaitėms nuo įvykių, prokurorai padarė išvadą, kad stichinio mitingo organizatoriai skleidė melagingus duomenis tam, kad sukeltų žmonėse neapykantą valdžiai ir policijai, ir tuo sukurstė juos riaušėms, dėl kurių iškilo grėsmė šalies konstitucinei santvarkai. Generalinis prokuroras kurstytojų veiksmus pavadino „psichologine diversija“ (skelbė žuvus ne 8, o 58 žmonės, skleidė kitus gandus). Armėnijos prezidentas Robertas Kočarianas kovo 1-osios vakare pasirašė įsaką dėl nepaprastosios padėties paskelbimo Jerevane, tačiau opozicijos mitingai tebevyko, gatvėse kilo riaušės ir teisėsaugos organams teko panaudoti prieš riaušininkus jėgą.

Vėliau Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos reikalavimu Armėnijos parlamente sukurta laikinoji komisija tragiškiems įvykiams ištirti priėjo išvadą, jog policijos veiksmai prieš demonstrantus buvo sulyginami; neaiškinta lieka vidaus kariuomenės kareivio mirties priežastis ir visų policininkų, kurie naudojo smurtą, asmenybės.

Kaip žinome, Nikolas Pašinianas, dar iki išrenkamas ministru pirmininku, ne sykį smarkiai kritikavo „kovo 1-osios bylos“ tyrimą. 2017 metų pavasarį, minint 9-tąsias  tragiškų įvykių metines, jis, tuo metu Armėnijos parlamento deputatas, pareiškė neabejojąs, jog „atsakomybė tenka tuometei valdžiai“, pirmiausiai Robertui Kočarianui, veikiančiam valstybės vadovui, ir Seržui Sargsianui, ministrui pirmininkui, kandidatui į prezidentus nuo valdančiosios respublikonų partijos. „Mes manome, kad 2018 m. kovo 1 d. įvykiai nebuvo tinkamai ištirti, kaltieji taip ir nesulaukė pelnyto atpildo“, – pasakė jis Armėnijos nacionaliniame susirinkime opozicinės frakcijos vardu šių metų vasaryje. Kai kovo pirmosiomis dienomis jo klausė, ar kreipsis, jeigu bus išrinktas ministru pirmininku, į Generalinę prokuratūrą su prašymu apklausti Kočarianą, atsakė: „Aš vykdysiu tik tuos veiksmus, kurie atitiks ministro pirmininko įgaliojimus. Mūsų šalyje nei vienas žmogus negali būti ir ministru pirmininku, ir teisėju, ir prokuroru, ir kalėjimo viršininku. Šalyje turi būti įstatymo viršenybė.“ Ir pridūrė: valdžia neturi tapti savųjų globos instrumentu ir priešininkų gniuždymo svertu. 

Liepos pradžioje Armėnijos specialiųjų tyrimų tarnyba paskelbė iškėlusi baudžiamąją bylą dėl smurtinio šalies konstitucinės santvarkos vertimo 2008 metų vasario 23–kovo 2 dienomis tuomečiam gynybos ministrui ir kitiems asmenimis. Kaip sakoma tyrėjų versijoje, naktį į kovo 1-ąją, dar neišaušus, policijos pajėgos Jerevane, Laisvės aikštėje, įvykdė operaciją „vietovės žvalgyba“, kurios metu tūkstančiai taikių demonstrantų buvo išvesdinta iš aikštės. Dieną Respublikos aikštėje ir kitose vietose, kur susitelkė demonstrantai, pasirodė Gynybos ministerijos padaliniai, ginkluoti automatais ir lydimi jiems priskirtos technikos; iš esmės tai reiškė karinės padėties įvedimą. Tos pačios dienos vakare ginkluotųjų pajėgų ir policijos padaliniai, panaudodami ginklą, sprogstamąsias medžiagas ir specialiąsias priemones, išvaikė taikią demonstraciją ir privertė beginklius demonstrantus pasitraukti iš gatvių. Šimtai žmonių patyrė įvairaus sunkumo traumas, žuvo 8 civiliai asmenys ir du policijos darbuotojai. Valstybei, Jerevano miestui ir piliečiams buvo padaryta ypač didelio masto materialinė žala. Smarkiai pakenkta Armėnijos tarptautinei reputacijai.

Rugpjūčio viduryje Jerevane įvykusiame mitinge ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas kalbėjo apie naujosios vyriausybės per 100 dienų nuveiktus darbus ir paskelbė, kad byla „ištirta visa apimtimi“ ir nei vienam iš nusikaltėlių bei jų vadeivų nepavyks išvengti atsakomybės. Spalio pabaigoje Pašinianas vėl tikino, kad „kovo 1-osios byloje“ viskas bus atskleista iki galo ir perspėjo atitinkamai tam nusiteikti, „nes bus sunku sužinojus visa tai, ką, aš neabejoju, greitu laiku sužinosite“. Nepraėjus nė savaitei, Armėnijos žiniasklaida pranešė apie byloje iškilusias „naujas, iš tikrųjų sensacingas aplinkybes“. Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Sasunas Chačatrianas žurnalistams pasakė kovo 1-osios įvykiuose neabejotinai dalyvavus ir šalies ginkluotąsias pajėgas. Esą kelerius metus buvo teigiama, kad kariuomenė nedalyvavo šiuose įvykiuose; vėliau aiškinta, kad dalyvavo, tačiau kovinių ginklų nenaudojo. Dabar atskleistas ir pastarasis melas. Tebėra ir ginklai, iš kurių tada šaudė.

Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat atskleidė prieš 10 metų iškeltos baudžiamosios bylos tyrėjus klastojus įkalčius. Šios tarnybos tyrėjų grupei vadovavęs pareigūnas labai greitai pamatė kovo 1–2 dienų susidūrimuose tarp policijos ir demonstrantų aktyviai veikus Armėnijos ginkluotųjų pajėgų dalinius ir ėmėsi žygių nuslėpti aplinkybei, jog kariai tomis dienomis naudojo šaunamuosius ginklus. Iš susirėmimų vietų paimtas apie 1 000 šovinių tūtų, kurios liudijo šaudžius karius, pakeitė tūtomis, kurias surinko vėliau, po tam tyčia surengto šaudymo iš tokių pat ginklų, priklausančių policijai. Įkalčių klastojime dalyvavo tyrėjai, policijos pajėgų pareigūnai ir teismo balistikos ekspertas. Tai leido tyrimų grupės vadovui atsisakyti versijos, kad šaudė ir ginkluotųjų pajėgų kariai.  Dabar jam ir ekspertui iškeltos baudžiamosios bylos.

Neramumai Jerevane. Scanpix/Sputnik nuotr.

Kuris skambins teisėjui?

Sensacingais buvo pavadinti ir byloje išaiškinti dalykai, su kuriais Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius supažindino žurnalistus jau anksčiau, rugsėjo 11 dieną. Pasirodo, karius į Jerevaną atvežė iš Kalnų Karabacho ir jiems mokėjo pinigus už dalyvavimą veiksmuose prieš demonstrantus. Per dvi savaites išmokėjo 150 milijonų dramų („štai žurnalas su karių pavardėmis, jų parašai prie gautų sumų“) – pinigus tam davė politikai ir turtingi verslininkai. Prieš demonstrantus veikė ir oligarchų sargybiniai (jiems išdavė šarvines liemenes – kad nesiskirtų nuo kareivių). Tyrėjai taip pat turintys „tikrų įrodymų“, kad vidaus kariuomenės karys žuvo nuo specialiosios paskirties būrio šaulio paleistos kulkos ir tai atsitiko dar prieš prasidedant masiniams susidūrimams – esama pagrindo manyti tai buvus padaryta norint pateisinti kariuomenės dalyvavimą.

Rugsėjo 11-ąją žurnalistai tikrai nesiskundė naujienų stygiumi. Prieš ateidami į  Nacionalinio saugumo tarnybos vadovo Arturo Vaneciano surengtą spaudos konferenciją jie jau buvo spėję išklausyti jo telefono pokalbių su Sasunu Chačatrianu įrašą, nežinia kieno paskelbtą „YouTube“ kanale (su angliškais subtitrais). Šis įrašas, anot vieno armėnų leidinio, „sukėlė šalyje sumaištį“.

Slaptas A.Vaneciano ir S.Chačatriano pokalbis

Vieno paskelbtų pokalbių metu pareigūnai aptarinėja „kovo 1-osios bylą“, ir Vanecianas sako pašnekovui, kad jam skambinęs teisėjas, turintis priimti sprendimą dėl Roberto Kočariano suėmimo, buvo „kiek persigandęs“. Vanecianas: „Aš pasakiau, patikrink pagrindus, paskambink, bet sprendimą dėl suėmimo, ar nori, ar nenori, privalai priimti.“ Chačatrianui pasakius:„Chačaturovą šiandien irgi…“, Vanecianas perspėja neprasidėti su Chačaturovu: Jis ODBK šefas, žmogau.“ (Armėnų šnekamojoje kalboje ara – „vyras“, „žmogus“, dar „gerbiamasis“ ir pan.)  –  „Tai neturi reikšmės, bičiuli.“ – „Su Chačaturovu susimausime…“ – „Kodėl?“ – „Žmogau, jis ODBK šefas, žmogau!“ – „Nesodinti, bičiuli?“ (Chačatrianas juokiasi.) Vanecianas: „Palauk, rytoj grįžtu, žmogau, Chačaturovą vėliau…“ – „Ne, ne, ne, bičiuli! Jis jau pas mus, bičiuli! Pažiūrėsime, kokius parodymus jis duos.“ Vanecianas: „Tai – politinė problema. Jam kardomoji priemonė turi būti pasižadėjimas neišvykti, aš rimtai kalbu. Su rusais šiaip taip susitaikėme. Jeigu suimsime, susimausime…“ Chačatrianas: „Pasikalbėk su ministru pirmininku, bičiuli, aš pasakiau, kad vedu reikalą prie suėmimo.“ – „Gerai, tuoj pakalbėsiu su juo.“

Kito pokalbio metu Vanecianas vėl prašo: „Žmogau, dėl Chačaturovo spręsk labai apgalvotai… Nors premjeras sako „pasodinkite“, bet rusai netveria kailyje…“ Vis dėlto Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas perkalba pašnekovą. Girdi, Chačaturovas vienu atveju esąs tikrai kaltas – būdamas generalinio štabo viršininku, neturėjęs teisės pagal gynybos ministro įsakymą panaudoti kariuomenės, nes tokį įsakymą tuo metu galėjęs pasirašyti tik prezidentas. Ir būdamas suimtas tikrai duos parodymus (pavadina užsispyrusiu ir nelabai protingu laikomo gyvulio vardu). Vanecianas: „Na, gerai, tegul tada sėda.“ – „Tegul pora parų pasėdi, bičiuli, įgaus proto, duos parodymus.“ – Tegul pasėdi, tegul pasėdi…“

Šiuos pokalbius rusiškai atpasakojusi Rusijos naujienų tarnyba „Regnum“ pavadino įrašą „skandalingu“. Jis buvo paskelbtas rinkimų į Jerevano miesto atstovų tarybą išvakarėse (rugsėjo 23 d. vykusius rinkimus laimėjo Nikolo Pašiniano šalininkų blokas „Mano žingsnis“, už jį balsavo 81 % rinkėjų). Spalio viduryje Nacionalinio saugumo tarnybos vadovas pranešė, kad pokalbio įrašymo užsakovas yra nustatytas, jis lankėsi Armėnijoje, tačiau šiuo metu labai sudėtinga įrodyti jo prisidėjimą prie šio nusikaltimo.

Tas pats, kaip suimti NATO generalinį direktorių…

Gruodžio 5 d. „Regnum“ atpasakojo slapta įrašytus telefono pokalbius, kuriuose dalyvauja ir ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas. 

Jam paskambinęs Armėnijos nacionalinio saugumo tarnybos direktorius Arturas Vanecianas praneša, kad Specialiosios tyrimų tarnybos vadovas Sasunas Chačatrianas nori suimti generolą Jurijų Chačaturovą „kovo 1-osios byloje“. Tačiau tai „gali sukelti problemų su rusais“. Galima būtų atidėti Chačaturovo apklausą ir tuo metu apklausti Robertą Kočarianą. „Vis dėlto atidėkime,“ – siūlo Vanecianas. Pašinianas sutinka ir priduria, kad „reikia pranešti“ (turbūt likusių ODBK narių – Baltarusijos, Kazachstano, Kirgizijos, Rusijos ir Tadžikistano atstovams). Jis kaip tik esąs „čia“ ir pakalbėsiąs su „jais“. 

Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) embelma ir jos narių vėliavos

Antras pokalbio metu Vanecianas sako posėdyje esančiam Pašinianui: „Pone premjere, rusai labai spiriasi dėl Chačaturovo suėmimo. Atėjo ir žvalgybos, ir FSB atstovai, sako: nedarykite to. Jie sako, kad tai – skaudus antausis ODKB, pasekmės bus sunkios, prašo bent atšaukti iš pradžių…“ Pašinianas nuogąstauja, kad Chačaturovas gali išvažiuoti iš Armėnijos ir negrįžti. Pareigūnas garantuoja, kad jo paprasčiausiai neišleisią iš šalies. Vanecianas siūlo suteikti jam byloje „statusą“, tačiau nesuimti, kitaip bus didelė problema. “Pone premjere, na, labai didelė problema, na, kaip, pavyzdžiui, suimti NATO generalinį direktorių, juk mes sumenkiname šios organizacijos autoritetą.“ Pašinianas: „Gerai, pakalbėk su Sasunu, o aš tau paskambinsiu vėliau.“

Trečias pokalbis – tarp Nacionalinio saugumo ir Specialiųjųtyrimų tarnybų vadovų. Vanecianas: „Gali kilti rimtų problemų, aš ką tik apie tai sakiau premjerui. Man neseniai skambino Rusijos žvalgybos ir FSB vadovai ir sakė, ką jūs ten darote.“ Chačatrianas klausia, gal kardomąja priemone paskirti užstatą? Vanecianas siūlo užstatą arba pasižadėjimą neišvykti. Chačatrianui atrodo geriausia būsiant užstatą: „Tegul būna didelis užstatas, kad nesusidarytų abejonių dėl bylos pagrįstumo. O ką daryti, pakalbėti su teisėju?“ Vanecianas atsako, kad teisėjui visa reikalinga bus pasakyta, tačiau abejoja, ar  Chačaturovas įstengs sumokėti užstatą: „Iš kur jis turės tiek pinigų?“ „O ką – 20 milijonų dramų neįstengs sumokėti?“ – stebisi Chačaturovas. Vanecianas siūlo atidėti sprendimą, iki dar kartą pakalbės su ministru pirmininku. Pareigūnai susitaria, kad teisėjui dėl sprendimo atidėjimo paskambins Vanecianas.

Po rugsėjo 11-ąją paskelbto įrašo Pašinianas prabilo apie „politinį sabotažą“ ir išvardijo asmenis, kurie išsigando, kad reikės grąžinti prisivogta, ir stengiasi kaip nors išsisukti. Po pokalbių įrašo „antrosios dalies“ pagarsinimo jis Facebоok‘e parašė, kad tai – „karas su Armėnijos valstybingumu“ ir šį karą paskelbusiųjų laukia triuškinamas pralaimėjimas. Atsakymas į šiuos priešvalstybinius iššūkius paprastas: nepriklausomai nuo oro sąlygų ateiti į rinkimines apylinkes ir balsuoti už bloką „Mano žingsnis“.  Jie gausią iš rinkėjų mandatą kovai su korupcija, kad „visa pavogta būtų grąžinta žmonėms ir kad būtų suduotas triuškinamas smūgis kariaujantiems prieš armėnų tautą“.

Šis įrašas internete atsirado prieš netrukus, gruodžio 9-ąją, turinčius įvykti parlamento rinkimus. Ir dar: tuo metu Apeliaciniame teisme buvo baigiama nagrinėti Kasacinio teismo grąžinta byla dėl Roberto Kočariano suėmimo.

Vienam buvusių prezidentų – byla, kitam – tyla

Kasacinis teismas lapkričio 16 d. iš dalies patenkino Generalinės prokuratūros skundą dėl kardomosios priemonės taikymo Robertui Kočarianui ir grąžino bylą apeliacinei instancijai nagrinėti iš naujo. Gruodžio 7 d. Apeliacinis teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl Kočariano suėmimo ir šis, pranešama, pats prisistatė į tardymo izoliatorių. Netrukus suimtojo atstovas perskaitė žurnalistams jo pareiškimą žiniasklaidai. Jame teigiama, kad sprendimas dėl suėmimo buvo priimtas šiurkščiu šalies valdžios spaudimu. „Aš ir mano komanda ne kartą buvome pareiškę, kad visa, kas vyksta, yra ne kas kita, o asmeninis kerštas, tikriausia vendeta man ir mano šeimai. Tai patvirtina ir paskelbtieji liūdnai pagarsėję įrašai.“ Antrasis šalies prezidentas būtent Pašinianą laiko „pagrindiniu riaušių kovo 1 dieną organizatoriumi“, kaltina mėginimu „nusiplauti kraują“ ir paskirti jį, Kočarianą, atsakingu. Jis pasiryžęs ieškoti teisybės Europos žmogaus teisių teisme.

Suėmimai rinkimų išvakarėse, daugelio nuomone, visiškai sutiko su Armėnijoje vykstančios politinės kovos logika – jų tiesiog laukta. Konkrečiai Kočariano suėmimas, kai kurių manymu, galėjo reikšti dar ir tai, kad Nikolas Pašinianas su komanda ryžosi netgi tam tikriems praradimams užsienio politikoje. Esą Armėnijos vadovybė kuo geriausiai žino neigiamą Kremliaus požiūrį į buvusio prezidento persekiojimą, tačiau gal pasvėrė, jog rinkiminiai dividendai bus didesni… Kočariano šešėlyje liko Gvatemalos pilietis, Franklinas Gonsalesas, kurį sulaikė Prahoje, likus dviem dienoms iki rinkimų Armėnijoje. Daugybė tatuiruočių ant nukarusių sulaikytojo rankų, pašiaušti plaukai ir baisios akys sukėlė juokelių socialiniuose tinkluose – taip dabar atrodo pavardę pakeitęs neseniai dar visagalio Sašiko Sargsiano sūnus, taigi Seržo Sargsiano, lygiai 10 metų šalį valdžiusio prezidento ir nepilną savaitę išbuvusio ministro pirmininko poste, kurį sau ir sukūrė, sūnėnas. Gera priešrinkiminė dovana, kaip pastebėjo apžvalgininkai, Pašinianui ir jo šalininkams, iškėlusiems kovos su korupcija vėliavą.

Rusijos ir Armėnijos kariuomenės – išvien

Vėl pasigirdo ne kartą keltas klausimas: o kodėl nesuima paties Seržo Sargsiano, kuriam verslininkai, kaip Pašinianas sakė gegužę, „pinigus nešė lagaminais“? Kiti rėžė tiesiai: tai, kad naujasis ministras pirmininkas sudarė sandėrį su buvusia šalies vadovybe, nekelia nė menkiausios abejonės. Kitaip nepaaiškinti, kodėl Sargsianas, kuris yra, mažiausiai, tiesioginis kovo 1-osios įvykių liudytojas, net nebuvo apklausiamas? Kažin kaip pernelyg lengvai, be kokių žinomų garantijų jis užleido valdžią ir dar liko šalyje…

Rinkimų dieną Pašinianas atsakė ir į šį klausimą: „Tai dar kartą patvirtina, kad tyrimo organai veikia ne pagal mano nurodymus, o pagal turimus įrodymus.“ Seržas Sargsianas tą sekmadienį atėjo balsuoti, o po kelių dienų partijos „Nacionalinis sutarimas“ lyderis Aramas Arutiutianas, buvęs švietimo ir mokslo ministras, supeikė jį už tai, kad rinkimų dieną atsisakė bent ką pasakyti dėl Roberto Kočariano suėmimo. O juk šis esą gelbėjo jį net du kartus: spalio 27-ąją („parlamento sušaudymas“ 1999 metais) ir kovo 1-ąją, kai iš Maskvos atskridusį Kočarianą pasitikęs įpėdinis „buvo įsitvėręs į lėktuvo trapą ir atrodė apgailėtinai“. Matyti, Arutiutianas tikėjosi išgirsti iš Sargsiano tą patį, ką pats pasakė: prieš Robertą Kočarianą vykdomos operacijos yra kolektyvinio persekiojimo dalis. „Pasiklausymo įrašai irgi liudija, kad tai daroma Nikolo Pašiniano nurodymu, o kaltinimas yra sufabrikuotas.“

Regisi, tai dar kartą patvirtina Seržą Sargsianą esant saistomą kažin kokių įsipareigojimų. Beje, dar po kelių dienų Arutiutiano kreipimąsi savaip pakomentavo Baku rusiškai leidžiamas internetinis laikraštis „Kaspij“. Atrodo, Kočarianas savo nedaugelio šalininkų lūpomis dar kartą šantažuoja Seržą Sargsianą ir jo aplinką, leisdamas suprasti, kad paskelbs pavardes, jeigu jie ir toliau stovės nuošalyje nuo jo bylos. Pasak „Kaspij“, Arutiutianas pripažino, kad Seržo Sargsiano padėtis po prezidento rinkimų 2008 metais buvo beviltiška, Kočarianas išvyko į Maskvą, ten gavo Putino palaiminimą, po kurio „išgelbėjo Sargsianą“, surengęs „kovo 1-ąją“. Būtent apie tai 10 metų kalbėjo žmonės ir būtent dėl to dabar suimtas Kočarianas, kuris gelbėdamas Sargsianą įtraukė kariuomenę į vidaus politinę kovą ir davė įsakymą sušaudyti 10 nekaltų žmonių. Žinoma, Sargsianas ir jo valdymas Kočarianą domino mažiausiai: jis siekė Sargsiano asmenyje išlaikyti kriminalinės oligarchijos valdžią – tam, kad šios vykdomas tautos plėšimas liktų nenubaustas. Kočarianas pasirinko teisingai, todėl 10 metų buvo turtingiausiu Armėnijos „pensininku“, kol jo ramybę sutrikdė „aksominė revoliucija“. 

Ko nepamiršo Rusijos prezidentas

Po parlamento rinkimų daugelio pasaulio valstybių vadovai pasveikino Armėniją ir pareiškė bendradarbiausiantys su demokratiškai išrinktu parlamentu ir būsimąja vyriausybe. O iš Kremliaus sveikinimų Nikolas Pašinianas taip ir nesulaukė. Tuo tarpu kai įvyko 2017-ųjų parlamento rinkimai (už respublikonus balsavo 49 % rinkėjų), Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau rytojaus dieną atsiuntė telegramą Seržui Sargsianui: „Tautos balsavimas visiškai patvirtino esant didelį pasitikėjimą, kurį Jums asmeniškai ir Jūsų vadovaujamai partijai reiškia Armėnijos piliečiai.“ Kiek palaukusi, žiniasklaida pakėlė balsą. „Per pirmąsias dvi dienas po rinkimų Pašinianas sulaukė gausybės sveikinimų, tarp jų – iš JAV, Europos Sąjungos, Angelos Merkel, iš Gruzijos. Iš Maskvos – nė žodžio, ir jeigu Putinas artimiausiomis valandomis arba rytoj pasveikins Pašinianą, tai jo žodžiai neturės politinės reikšmės. Dviejų dienų tylėjimu Putinas jau parodė savo požiūrį, ir bus nebesvarbu, kaip jis pavėlavusiame laiške apibūdins sąjungininkų santykius bei armėnų ir rusų tautų „brolybę“ (1in.am). 

Rusijos karinė bazė Giumri mieste. 2013 metai

Lragir.am gruodžio 12 d. su sarkazmu priminė, kad Putinas įpratęs vėluoti į susitikimus ir tai daro tam, kalbama, kad pažemintų jo laukiančius. Dabar Putinas, rodosi, nusprendė padelsti su sveikinimu Armėnijos parlamento rinkimų proga. „Aišku, sudėtinga sukurti sveikinimo tekstą, – rašo leidinys. -Pirma, teks pripažinti revoliucinių jėgų pergalę, antra, iš esmės „pritarti“ Roberto Kočariano suėmimui ir Armėnijos respublikos partijos pralaimėjimui.“

Dar viena kliūtimi, spėjo Lragir.am, gali būti ir tai, kad Giumrio mieste 57-metės moters nužudymu (smarkiai sumušta netrukus mirė ligoninėje) įtariamas karys laikomas tenykštėje Rusijos karinėje bazėje, kur tarnavo. Jerevanas turi pareikalauti jį perduoti Armėnijos teisingumui. Tačiau Rusija „savų neišduoda“. (Tiesą sakant, dar gruodžio 3 d. Rusijos pasiuntinybė Armėnijoje priminė „brolybę“. Esą armėnų žiniasklaidoje visiškai nesilaikoma nekaltumo prezumpcijos – platinami nepatikrinti ir nepatvirtinti duomenys Rusijos karį galint būti kaltą dėl Armėnijos pilietės mirties. „Toks neatsakingas elgesys, ypač nelengvu priešrinkiminiu metu, parankus toms jėgoms, kurios siekia sutrikdyti strateginius ir tradiciškai draugiškus Armėnijos ir Rusijos santykius.“)

Gruodžio 13 d. Rusijos naujienų tarnybos „Regnum“ vyriausiasis redaktorius Modestas Kolerovas radijui „Azatutiun“ paaiškino, kodėl Rusijos prezidentas neprivalo sveikinti Pašiniano su laimėjimu parlamento rinkimuose – tai ne prezidento lygis, už tai atsakingi Rusijos vyriausybės ir Valstybės dūmos vadovai. Maskvos pozicija, jo žodžiais, greičiausiai susijusi su sprendimu suimti antrąjį Armėnijos prezidentą Robertą Kočarianą – kitos priežasties nematyti. Rusijos prezidentas aiškiai išdėstė savo nuomonę šiuo reikalu Armėnijos vadovybei. „Visa kita paaiškės artimiausiomis dienomis.“ (Beje, Kremliaus interneto svetainėje rugpjūčio 31 d. pasirodė pranešimas, kad Vladimiras Putinas telefonu šiltai pasveikino su Gimimo diena buvusį Armėnijos prezidentą Robertą Kočarianą – šiam sukako 64-eri.)

„Azatutiun“ Kolerovą dar pristatė „1 klasės tikruoju valstybės patarėju“. Galima pridurti jį esant ir profesoriumi. 2009–2012 metais jam uždraudė įvažiuoti į Baltijos šalis ir Gruziją. Šiaip laikomas armėnų bičiuliu (ir kai kurių „nepripažintų respublikų“ gynėju). Jo manymu, gyvuoja dvi armėnų valstybės, jos turi padėti viena kitai, Armėnija – pripažinti Kalnų Karabachą. Kritikavo Jerevano senąją valdžią, kritikuoja ir Pašinianą, kurios darbai esą skiriasi nuo žodžių: jeigu tu vertini ODBK kaip organizaciją, kuri tiekia labai reikalingus ginklus mažiausia kaina, tai kam ją diskredituoti „Chačaturovo byla“? Gruodžio 8 d. Facebоok‘e Roberto Kočariano suėmimą, amnestavus „Sasna Crer“ narius, pavadino„absurdu“  ir „antausiu Maskvai“, o karinio-techninio bendradarbiavimo su Armėnija tęsimas buvo, anot jo, „Maskvos klaida“.

Iš kur staiga toks diplomatinis lipšnumas?

Tą pačią gruodžio13-ąją iš Kremliaus papėdės iki Jerevano atsklido Užsienio reikalų ministerijos oficialiosios atstovės balsas: „Maskva nusiteikusi konstruktyviam dialogui su naujai išrinktuoju parlamentu ir naująja šalies vyriausybe.“ Rytojaus dieną ji vėl pareiškė: Rusija suinteresuota plėsti ir gilinti bendradarbiavimą su Armėniją įvairiose srityse. „Mes turime didžiulį potencialą dviejų šalių santykiams vystyti.“

Tačiau gerai visiems žinomą atstovę diplomatine gražbylyste nurungė… ODBK generalinio sekretoriaus pareigas laikinai vykdantis Rusijos atstovas Valerijus Semerikovas. Atsargos generolas pulkininkas savo sveikiname Pašinianui visais skambiausiais žodžiais išgyrė didelį rinkimų sklandumą ir visa, kas liudija Armėnijos liaudies ištikimybę demokratijos idealams. „Neginčytinas rinkėjų pritarimas Jūsų vadovaujamam blokui „Mano žingsnis“ yra įtikinamas įrodymas pasitikėjimo, kurio Armėnijoje susilaukė Jūsų pasirinktoji reformų kryptis…“ Kaip ten rašė Putinas Sargsianui?

Tiesa, tą pačią dieną Lragir.am parašė Rusijos pasiuntinybę išplatinus pareiškimą: nereikia politizuoti situacijos Giumryje, armėnų tyrėjams turi būti sudarytos sąlygos dirbti savo darbą. Leidinys stebėjosi: tyrėjų darbui trukdo kaip tik Rusijos pusė, laikanti įtariamą karį savo karinės bazės teritorijoje. Apskritai, Rusijos kariai vis įsivelia į tragiškus incidentus, kurie gali kelti grėsmę ir Armėnijai, ir Rusijai. Vėlai vakare „Azatiutun“ klausytojai ir skaitytojai sužinojo, jog Armėnijos generalinė prokuratūra ketvirta diena nepraneša, kur laikomas Rusijos kariuomenės karys, sulaikytas įtariamuoju moters nužudymo byloje. Jeigu Rusijos naujienų tarnybos „Interfax“ pranešimas, kad jis būtent 102-osios bazės teritorijoje, yra teisingas, tai Rusijos pusė pažeidė sutartį dėl šios karinės bazės dislokavimo Armėnijoje. „Giumrio mieste tvyro tam tikra įtampa, tačiau mes mėginame ją išsklaidyti“, – pasakė „Azatiutun“ Širako srities gubernatorius.

Armėnijos žmogaus teisių gynėjai tuo tarpu kalba Giumryje iš karto nekilus didelio visuomenės sujudimo todėl, kad valdžia oficialiai nepaskelbė įtarimą kritus ant Rusijos karinėje bazėje tarnaujančio kario. Tiesa, ir jų nuomonės skiriasi. Galėjusio kilti maišto prieš valdžią („pirmiausia prieš Rusijos valdžią“) išvengta, tačiau šis tragiškas incidentas būtinai sukels vienokį ar kitokį atgarsį visuomenėje, taip pat ir Armėnijos vadovybėje („dabartinė valdžia daugiau paiso visuomenės nuomonės, nes visuomenė jai ir suteikė teisėtumą“).

Šios bylos tyrimą Armėnijos teisėsauga laiko paslaptyje tam, kad žmonės vėl neįsiaudrintų, kaip tai atsitiko jau ne vieną sykį („nepaaštrėtų Armėnijos-Rusijos santykiai“). 1999–2015 metais mažiausiai 11 Giumrio gyventojų žuvo incidentuose, sukeltuose Rusijos karių. 2015 metų pradžioje buvo nužudyti septyni vienos šeimos nariai. Šio šiurpaus nusikaltimo padarymu apkaltintas kareivis kali iki gyvos galvos Rusijoje. Po šios šeimos nužudymo Giumrio gyventojai surengė ne vieną mitingą, reikalaudami, kad bylą tirtų vietiniai, o ne Rusijos pareigūnai. „Sputnik Армения“ dar kovo 11 d. su nuoroda į savo šaltinius pranešė, jog įtariamasis suimtas suderinus su Rusijos puse ir laikomas 102-osios bazės teritorijoje, kur ir atliekami tyrimo veiksmai.

2018.12.17; 06:00