Lietuvos saugumo (VSD) būstinė Vilniaus pakrašyje. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, remdamasis Konstitucija, Žvalgybos įstatymu ir atsižvelgdamas į Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus Dariaus Jauniškio teikimą, penktadienį pasirašė dekretą, kuriuo nuo liepos 28 d. skiria Remigijų Bridikį VSD direktoriaus pavaduotoju penkeriems metams ir suteikia jam antrą rangą, praneša Prezidentūra.
R. Bridikis karjerą pradėjo 1995 m. Vadovybės apsaugos departamente, tarnavo Lietuvos kariuomenės specialiųjų operacijų pajėgose (SOP), dalyvavo trijose SOP misijose Afganistane, ėjo NATO specialiųjų operacijų štabo (NSHQ) karininko pareigas. Nuo 2013 m. iki 2015 m. R. Bridikis buvo SOP štabo viršininko pavaduotojas operacijoms ir mokymui, o nuo 2015 m. – VSD direktoriaus pavaduotojas.
VSD direktoriaus pavaduotojas yra baigęs magistrantūros studijas Vilniaus pedagoginiame universitete, taip pat studijavo Baltijos gynybos koledže Estijoje.
Liepos 20 dieną užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius dalyvavo tradiciniame kasmetiniame Baltijos šalių ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų susitikime Taline (Estijoje). Susitikime svarstyti Europos Sąjungos, saugumo, Rytų partnerystės ir kiti aktualūs užsienio politikos klausimai.
„Remiame Vokietijos pirmininkavimo Europos Sąjungos taryboje prioritetus. Transatlantinis ryšys turi būti išsaugotas – jam alternatyvos nėra. Dėl mėginimų perrašyti istoriją ir įteisinti dabartinius ir galimai būsimus veiksmus, sankcijos Rusijai turi būti išlaikytos iki bus pasiekta pažanga Minsko procese. Darbotvarkėje taip pat lieka Rytų partnerystės klausimas“, – sakė L. Linkevičius.
Ministrai taip pat pasikeitė nuomonėmis apie situaciją Sirijoje ir Libijoje. Sutarta, kad su NATO sąjungininke Turkija reikia palaikyti nuolatinį dialogą ir tęsti bendradarbiavimą.
Trijų Baltijos šalių ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų susitikimai vyksta kasmet nuo 1996 metų paeiliui vis kitoje šalyje. Šių metų susitikimo organizatorė – Estija.
„Nord Stream 2“. EPA-ELTA nuotr.
Jungtinėms Valstijoms pradėjus imtis priemonių dėl prieštaringai vertinamo Rusijos dujotiekio „Nord Stream 2“ projekto, ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pasmerkė JAV dėl ekonominių sankcijų taikymo.
J. Borrellis teigė, kad Vašingtono antrinės sankcijoms subjektams, kurie turi verslo ryšių su JAV priešininkais, kenkia Europos bendrovėms, vykdančioms „teisėtą verslo veiklą“.
Jis taip pat paminėjo sankcijas Iranui, Kubai ir Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui. ES esą prieštarauja JAV politikai įvesti sankcijų priemones bendrovėms ir asmenims visame pasaulyje.
„Esu sunerimęs dėl augančios sankcijų naudojimo ar grasinimų JAV sankcijomis Europos bendrovių ir interesų atžvilgiu“, – pranešime pareiškė J. Borrellis.
„Ten, kur sutampa bendri užsienio ir saugumo politikos tikslai, galima pasiekti didelių rezultatų koordinuojant tikslingas sankcijas su partneriais. Atsiradus nesutarimų dėl politikos, Europos Sąjunga visada yra atvira dialogui, tačiau jis negali vykti grasinimų sankcijomis fone“, – tikino ES diplomatijos vadovas.
J. Borrellio pranešimas pasirodė praėjus vos dviem dienoms po to, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nusprendė įtraukti „Nord Stream 2“ į sankcijų projektą, pagal kurį prie dujotiekio prisidėjusiems subjektams gali būti nutraukta prieiga prie JAV finansų sistemos.
Vokietija yra viena pagrindinių dujotiekio projekto dalyvių. „Nord Stream 2“ beveik padvigubins rusiškų dujų eksportą į šią šalį.
JAV žingsnis reiškia, kad Vokietijos bendrovėms bus taikomos sankcijos net ir už nedideles investicijas į „Nord Stream 2“.
Sąjūdis prieš Astravo AE. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Taigi, mitingas prie Prezidentūros prieš prasidedant joje Valstybės Gynimo tarybos posėdžiui dėl Astravo AE Vilniaus pašonėje grėsmių įvyko. Į mitingą Lietuvos žmones pakvietė Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo architektas ir pirmasis po to Lietuvos Respublikos vadovas Vytautas Landsbergis.
Manote, Lietuvos žmonėms, bent jau patriotams, rūpi jų ir jų palikuonių, ypač vilniečių, likimas? Sprendžiant iš mitingo dalyvių skaičiaus jie jau susitaikė su tuo, kad anksčiau ar vėliau jiems teks „nešti muilą“ iš Vilniaus ir regiono. Arba jų smegeninė tiesiog tuščia. Arba jie galvoja, kad tegul galvoja arkliai, nes jų galvos didesnės.
Galiu juos nuraminti, kad ilgai laukti gali ir netekti. Naujos AE paleidimo stadija – pats rizikingiausias etapas, kai išlenda visi defektai, ir visi tai žino. Ir tai – ne naujo automobilio išbandymas, kuriame maksimum gali žūti vienas bandytojas. Tad štai V. Putinas staiga praneš, kad paleidžiant AE iškilo katastrofos grėsmė, ir būtina visus aplinkinius gyventojus evakuoti kuo toliau nuo AE. Negi mūsų valdžiai bus leista patikrinti, ar tai tiesa? Ir teks „nešti muilą“ iš Vilniaus. Kas bus toliau neginamame nuo Sąjunginės Rusijos ir Baltarusijos valstybės kariuomenių Vilniaus rajone, palieku skaitytojo fantazijai. Tai – apie Valstybės Gynimo tarybos posėdyje paskelbtas apsaugos nuo galimų pavojų priemones. Evakuacija jose lyg tai nenumatyta.
Daug kas aiškina tokio mitingo beprasmiškumą, esą tai – šaukštai po pietų. Ne – Astravo atominei elektrinei. Slaptai.lt nuotr.
ES spaudžiant, Ignalinos AE buvo uždaryta, nors daugelio specialistų tvirtinimu ji galėjo dar ilgai dirbti. Ji stovi, bet ji nėra pavojinga.
Astravo AE uždarymas esant katastrofos, nebūtinai sprogimo, pavojui vienai iš ES valstybių, jos sostinei – tik finansinis arba sankcijinis Rusijos energetikai reikalas, kuriame gali sudalyvauti visa ES. Mūsų valdžiai yra ką veikti Europos Sąjungoje Astravo AE uždarymo, tiksliau – nepaleidimo, klausimu. Ir spausti ją mitingais ir kitais būdais – būtina.
Nepasakosiu asmeninių įspūdžių iš mitingo, žiniasklaida plačiai jį aprašė ir komentavo, tik nustebino vadinamas „Lietuvos sąjūdis prieš Astravo AE“. Pasirodo, kad jis turi tik pirmininką ir dar keliolika narių. Tiek jų tebuvo mitinge.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. EPA – ELTA nuotr.
Dalyvaudamas 610-ųjų Žalgirio mūšio metinių minėjimo ceremonijoje Lenkijoje, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su antrajai kadencijai perrinktu Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda. Anot Prezidentūros, susitikime aptarti saugumo ir gynybos klausimai, sinchronizacijos projekto įgyvendinimo eiga, ES Rytų partnerystės iniciatyva.
Didžiausias dėmesys skirtas bendriems saugumo iššūkiams aptarti. Prezidentas pabrėžė, kad konvencinės, hibridinės ir kibernetinės grėsmės, kylančios iš nedraugiškos Rytų kaimynės, turi būti Lenkijos ir Lietuvos gynybos prioritetų sąrašo viršuje.
„Stebint augantį Rusijos agresijos demonstravimą Kaliningrado srityje, būtina suvienyti jėgas ir panaudoti visus svertus, kad NATO viršūnių susitikimuose priimtų sprendimų būtų laikomasi, o patvirtinti NATO gynybos planai mūsų regione būtų sklandžiai įgyvendinami“, – sakė prezidentas.
Valstybių vadovai sutarė, kad JAV karinių pajėgų buvimas regione yra strategiškai svarbus ir reikšmingas saugumo stiprinimo ir grėsmių atgrasymo veiksnys.
Lietuvos ir Lenkijos vadovai aptarė Rusijos skleidžiamus dezinformacijos bei istorinio revizionizmo naratyvus, kvestionuojančius Lenkijos bei Baltijos šalių valstybingumą, ir galimą atsaką į tai. Vadovai sutarė plėtoti šalių bendradarbiavimą stiprinant visuomenės atsparumą dezinformacijai bei telkiant ES lyderių palaikymą Baltijos šalių bei Lenkijos istorinės atminties išsaugojimui.
Kaip teigiama Prezidentūros pranešime, susitikime aptarta aktuali ES Rytų partnerystės darbotvarkė, pasisakyta apie jos perspektyvas ir konstatuotas poreikis kitąmet vyksiančiame Rytų partnerystės viršūnių susitikime siekti ambicingų rezultatų.
Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva sieks greičiausio įmanomo kelio sinchroniškai susijungti su Lenkijos, o kartu ir su ES tinklais.
JAV ir Lietuvos draugystė. Paminklinė lenta ant Rotušės sienos Vilniuje. Slaptai.lt
Prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniu būdu dalyvavo Lietuvos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų vadovų metinėje konferencijoje.
Šalies vadovas apžvelgė Lietuvos užsienio politikos prioritetus bei iššūkius ir apibrėžė diplomatinėms atstovybėms veiklos gaires, ginant strateginius šalies interesus vis sudėtingėjančioje saugumo aplinkoje.
„Besikeičianti geopolitinė, ekonominė ir technologinė aplinka, o ypač koronaviruso pandemija, įnešė neplanuotų korekcijų į visas mūsų darbotvarkes, planus ir prioritetus. Diplomatinė tarnyba – ne išimtis. Nors sveikatos krizė neperaugo į „kietojo“ saugumo krizę, ženklų, kad saugumo situacija, tiek lokaliai, tiek globaliai, gerėtų, – nėra. Veikiau – priešingai. Įsisiautėjusi pandemija nepašalino konvencinių grėsmių, esančių mūsų pašonėje. Netgi sudarė galimybių joms stiprėti. Išaugę dezinformacijos srautai, įžūliausių melagienų sklaida, kibernetinės atakos seniai tapo mūsų kasdienybės dalimi. Nesiliauja ir istorijos klastojimas, kišimasis į valstybių vidaus procesus. Nemąžta karinis aktyvumas mūsų kaimynystėje, tebesitęsia agresyvūs veiksmai Ukrainoje, naudojamas ir energetinis šantažas“, – teigė prezidentas.
Todėl, anot šalies vadovo, saugumas ir toliau kainuos – tą turime suprasti ir įsisąmoninti visi. Investicijos į gynybą Lietuvai ir toliau išlieka ne užgaida, o egzistencine būtinybe. Sykį patekusi į „2 proc. klubą“, Lietuva privalo tęsti narystę jame ir toliau skirti ne mažiau nei 2 procentus bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimui.
Kalbėdamas apie transatlantinių ryšių svarbą, prezidentas teigė, kad nepalankių vėjų įsivyravimas tarp Amerikos ir Europos yra nerimą keliantis reiškinys. Čia, pasak valstybės vadovo, Lietuvos diplomatijos pastangos bus ypač reikalingos: privalome likti uoliais ir nepavargstančiais stipraus transatlantinio ryšio ir jo nepakeičiamumo advokatais, nes tai yra NATO pamatas ir Lietuvos saugumo garantas.
Anot šalies vadovo, europinės saugumo iniciatyvos gali būti tik papildančios NATO, bet ne dubliuojančios ar pakeičiančios Aljanso darbą.
JAV karinis buvimas Europoje išlieka esmine taikos ir saugumo užtikrinimo prielaida ir stipriausiu atgrasymo veiksniu. Prezidentas pabrėžė, kad turime užtikrinti, jog JAV dėmesys mūsų regiono ir Lietuvos saugumui išliktų nepakitęs – santykiai su JAV buvo ir lieka strateginės svarbos prioritetu Lietuvai, įskaitant ir siekį, kad šios šalies karinės pajėgos ir toliau būtų dislokuojamos Lietuvoje.
Kreipdamasis į diplomatų bendruomenę, šalies vadovas taip pat aptarė Europos politiką, derybas dėl ES daugiamečio biudžeto. Pasak valstybės vadovo, Lietuvai labai svarbu efektyviai veikti Europos Sąjungoje – ir sėkmingai derinti europinę bei nacionalinę darbotvarkes.
Daug dėmesio skirta santykių su Rusija, Rytų partnerystės ir regioninės politikos klausimams. Taip pat ryšiams su kaimyninėmis šalimis – Lenkija, Ukraina ir Baltarusija, nesaugiai plėtojamos elektrinės Astrave problemoms, ekonominei diplomatijai.
Šalies vadovas patikino, kad Lietuvos diplomatinė tarnyba yra gerbiama ir vertinama, sukūrusi Lietuvos kaip patikimos ir nuoseklios šalies įvaizdį tarptautinėje arenoje, ir palinkėjo diplomatams susitelkimo ir darnaus komandinio darbo ginant strateginius Lietuvos interesus.
Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja Darbėnų miestelio šventėje. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda dėkojo savo pasitraukiantiems patarėjams už darbą ir sekmadienį, viešėdamas Darbėnuose, pakomentavo jų pasitraukimo motyvus. Šalies vadovas paaiškino, kad jo pasirinkimas konkrečiai dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos grupės vadovo siunčia aiškią žinutę ir apie jo darbinius prioritetus, skelbia DELFI.
„Tai yra normalus procesas. Trys patarėjai pakeis darbo profilį, mes kalbėjome su jais jau kiek anksčiau, tai planuoti dalykai. Norėjome, kad tai būtų pateikta vienu metu”, – teigė prezidentas žurnalistams Darbėnuose, kur kartu su žmona ir tėvu dalyvavo miestelio šventėje.
Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį paskelbė, kad skiria naujus Nacionalinio saugumo, Švietimo, mokslo ir kultūros bei Komunikacijos grupių vadovus.
Vadovauti Nacionalinio saugumo grupei prezidentas skyrė Darių Kuliešių, iki šiol dirbusį šioje grupėje Prezidento patarėju. Švietimo, mokslo ir kultūros grupei nuo liepos 15 d. vadovaus istorikė Jolanta Karpavičienė, ėjusi Valdovų rūmų direktoriaus pavaduotojos kultūrinei veiklai pareigas.
Naujasis Komunikacijos grupės vadovas bus paskelbtas liepos mėnesį.
Buvęs vyriausiasis Prezidento patarėjas nacionaliniam saugumui Jonas Vytautas Žukas vystys privačią veiklą, vyriausioji patarėja švietimui, mokslui ir kultūrai Sonata Šulcė tęs kūrybinį ir mokslinį darbą, o vyriausiasis patarėjas komunikacijai Aistis Zabarauskas grįš į privatų sektorių.
Šalies vadovas sekmadienį žurnalistams užsiminė, kad bent dviejų iš šių patarėjų sprendimai gali būti susiję su asmeninėmis aplinkybėmis.
„Politika yra toks dalykas, kuris labai sunkiai pakenčia kitų dalykų konkurenciją”, – sakė G. Nausėda, atkreipdamas dėmesį, kad du iš trijų patarėjų turi mažų vaikų, šeimas, o jų darbas Prezidentūroje yra toks alinantis, kad kitiems dalykams sunkiai lieka laiko.
Kaip skelbia DELFI, kalbėdamas apie sprendimą dėl V. J. Žuko, šalies vadovas teigė, kad galbūt generolui po darbo kariuomenės vado pozicijoje reikėjo ilgesnio atšalimo laikotarpio.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, ketvirtadienį dalyvavęs nuotoliniu būdu organizuotoje Europos Sąjungos (ES) šalių narių ir Rytų partnerystės valstybių lyderių vaizdo konferencijoje, akcentavo būtinybę įvardyti aiškią Rytų partnerystės strateginę kryptį.
Konferencija buvo skirta ES Rytų partnerystės politikos prioritetams ir kryptims aptarti, joje dalyvavo ES institucijų, Bendrijos šalių narių lyderiai ir Rytų partnerystės valstybių vadovai.
„Į dramatiškus pasaulinius pokyčius būtina atsakyti, brėžiant ambicingą Rytų partnerystės politiką. Turime padaryti viską, kad demokratijos, teisės viršenybės ir pagarbos žmogaus teisėms zona būtų ir už ES sienų, mūsų kaimynystėje. Tam įgyvendinti reikalinga aiški strateginė politikos vizija, apimanti visą Rytų partnerystės regioną. Taip pat numatomi konkretūs žingsniai judėti šios vizijos įgyvendinimo link“, – sakė prezidentas.
Lietuvos vadovas, kaip teigiama Prezidento komunikacijos grupės pranešime, pakvietė Europos lyderius nebesitenkinti esamu status quo ir pradėti naują Rytų partnerystės politikos etapą. Politinė valia stiprinti bendradarbiavimą tarp ES ir Rytų partnerių, strateginis ES institucijų dėmesys ir abipusis įsipareigojimas yra pažangą lemiantys veiksniai.
„Dalis Rytų partnerystės regiono šalių jau susidūrė su konvencinėmis ir hibridinėmis Rusijos agresijos apraiškomis, tad saugumo dimensija turi būti šios politikos integralia ir esmine dalimi. ES reiškia ir reikš paramą Rytų partnerystės šalių nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, – atkreipė dėmesį G. Nausėda.
Šalies vadovas, kreipdamasis į lyderius, priminė ES branduolinio saugumo politiką. Prezidentas kreipėsi į Baltarusijos premjerą, kviesdamas Baltarusiją bendradarbiauti su ES ir įgyvendinti streso testų reikalavimus ir rekomendacijas iki atominės elektrinės veiklos pradžios.
Prezidentas priminė, kad Lietuva griežtai atsisako pirkti elektros energiją, pagamintą nesaugioje elektros jėgainėje.
G. Nausėda išreiškė visapusišką palaikymą ES Rytų partnerėms už jų pastangas įgyvendinti reformas, siekiant suartėjimo su ES. „Tikiu, kad Rytų partnerystės valstybių ekonominė integracija ir politinė asociacija su ES yra saugios, klestinčios ir vieningos Europos pamatas“, – sakė prezidentas.
2009 m. sukurta ES Rytų partnerystės programa vienija ES šalis nares ir šešias Rytų Europos valstybes: Moldovą, Armėniją, Sakartvelą, Baltarusiją, Azerbaidžaną ir Ukrainą.
Lietuvos ir NATO vėliavų pakėlimo ceremonija. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Nepaisant COVID-19 pandemijos, konvencinės grėsmės išlieka, ir NATO turi būti pasirengusi tinkamai atsakyti, pažymėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis NATO gynybos ministrų susitikime nuotoliniu būdu.
Pasak pranešimo, gynybos ministrai pritarė pagrindiniams euroatlantinį atgrasymą ir gynybą užtikrinantiems principams ir gairėms, kad Aljansas būtų tinkamai pasirengęs atsakyti į saugumo grėsmes.
Susitikime aptarta Rusijos keliama raketų Aljansui grėsmė ir pritarta, kad NATO turi būti pasirengusi atsakyti į saugumo grėsmes, stiprindama oro ir priešraketinę gynybą, adaptuodama pratybas, gerindama žvalgybą bei užtikrindama reikiamų konvencinių pajėgumų plėtrą.
„Rusija toliau kelia grėsmę Europos ir Aljanso saugumui, plėtodama ir dislokuodama raketas, galinčias nešti konvencinį ir branduolinį ginklą. Aljansas turi būti pasirengęs tinkamai atsakyti“, – sakė krašto apsaugos ministras R. Karoblis.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ministrai taip pat aptarė operacijas ir misijas Irake ir Afganistane. Sutarta, kad NATO operaciją Irake reikės adaptuoti pagal naujas karines gaires, nekeičiant esminių misijos parametrų.
Susitikime NATO gynybos ministrai aptarė politinę ir saugumo situaciją Afganistane bei taikos derybų procesą.
NATO yra sutarusi sumažinti karių skaičių nuo 16 000 iki 12 000 nuo liepos 13 d. Tolesni sprendimai priklausys nuo afganistaniečių vadovaujamų taikos derybų rezultatų.
Šiuo metu NATO vadovaujamoje operacijoje Afganistane dalyvauja 25 Lietuvos kariai.
Ketvirtadienį NATO gynybos ministrai bendroje sesijoje su Europos Sąjungos, Australijos, Suomijos ir Švedijos atstovais aptars atsaką į COVID-19 pandemiją ir pasirengimą galimai antrajai jos bangai šių metų rudenį.
Žiniasklaidoje per Sekmines šmėkštelėjo žinutė „Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas greitą kelionių laisvės ir prekių bei paslaugų judėjimo atkūrimą pavadino esminiais dalykais Europos ekonomikos atsigavimui per koronaviruso krizę. „Neatvėrus Šengeno erdvės, Europos ekonomika nesustiprės“, – sakė jis Vokietijos žiniasklaidai.”
Ši žinutė kol kas nesulaukė platesnių komentarų mūsų žiniasklaidoje.
Pasamprotaukime. Vyksta karas su plika akim nematomu judriu priešu. Elementarios saugojimosi nuo jo taisyklės jau žinomos: laikytis pagarbaus atstumo bendraujant su žmonėmis ar apsilenkiant su jais, stengtis neliesti paviršių viešojoje erdvėje plika ranka, sugrįžus namo nusiplauti rankas muilu (nekenkia su muilu nuplauti ir parsineštus daiktus), pasikeisti viršutinius rūbus ir avalynę, čiaudant ar kosint užsidengti burną ir nosį nors delnu, pajutus skelbiamus viruso sukeltus simptomus, nedelsiant kreiptis dėl testavimo. Žinoma, dalis žmonių gali būti viruso nešiotojais, patys to nežinodami, nečiaudėdami ir nekosėdami, net nieko nepajutę. Jiems pasisekė ir tiek.
Bet karas vyksta ne tik už gyvybes. Karą lydi ekonominiai ir socialiniai nustoliai. Ir pastarieji gali būti baisesni savo mastais ir pasekmėmis toms pačioms gyvybėms. Tad reikia apsispręsti, ar tam tikras žuvusių karių (o jame – visi žmonės kariai) skaičius moralės prasme leistinas vardan ekonominių ir socialinių nuostolių sušvelninimo iki to laiko, kai bus surasti efektyvūs ginklai prieš virusą, patekusį į žmogaus organizmą (vakcinos, vaistai ir t.t.).
Patikimi kaimynai. Slaptai.lt nuotr.
Aš pritariu Liuksemburgo ministro pasiūlymui. Reikia jį nors išbandyti, viską stebint ir kontroliuojant, būnant kovinėje parengtyje, jei priešas pradėtų imti viršų. Tai jau nebūtų netikėtumo Italijoje variantas.
“Štai pažvelkime, ką turime per truputį daugiau, negu du mėnesius. Gegužės 13 d. patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms: 1505, sergančių žmonių skaičius: 537, mirusių nuo COVID-19 žmonių skaičius: 54, pasveikusių žmonių skaičius: 908 O dabar paklauskime, kiek per du mėnesius iš viso numirė žmonių. Statistika sako, kad per visus 2018 m. iš viso mirė 39,6 tūkst. žmonių. Galima spėti, kad daugiausiai – nuo ligų, Per du mėnesius – papildomai prie tų 54 virusinių vidutiniškai būtų 6 600 tragedijų.
Reikia pagaliau ryžtis išspręsti moralinę dilemą. Ar nedidelis mirusių nuo viruso skaičius, tegul ir kažkiek didesnis, negu iki šiol, jei bus leista žmonėms grįžti prie ankstesnių užsiėmimų, tarp jų – ir susijusių su laisvu judėjimu Šengeno zonoje, bet nepalyginamas su visų mirčių skaičiais, yra vertas išskirtinės užuojautos. Bet kokia mirtis, nesvarbu dėl ko (tarkime, dėl vėžio, ar dėl gripo viruso sukeltos sveikatos komplikacijos), yra tragedija mirusio, žuvusio ar nužudyto artimiesiems ir draugams.”
Ar parems mūsų valdžia Liuksemburgo užsienio reikalų ministro pasiūlymą? Tikėkimės. Jau daugelis to tikisi.
Taivano prezidentė Tsai Ing-wen
Taivano vyriausybė sukritikavo Pekino ketinimus priimti naują nacionalinio saugumo įstatymą Honkongui, tvirtindama, kad toks įstatymas kelia grėsmę laisvei.
„Griežta kontrolė ir slopinimas nesulauks žmonių pripažinimo“, – teigė kabineto atstovas Ting Yi-mingas.
Taivano Žemyninių reikalų taryba pareiškė, kad Kinijos komunistų partija klaidingai sieja sumaištį Honkonge su išorinėmis jėgomis, ir paragino Pekiną labiau pagalvoti, kad nesukeltų Honkonge dar didesnės sumaišties.
Taivano valdančioji Demokratinės pažangos partija (DPP) teigė, kad Kinijos veiksmai pakerta laisvę ir kenkia teisinės valstybės principams Honkonge.
Honkongas yra valdomas pagal „viena šalis, dvi sistemos“ principą. Jis perduotas Kinijai 1997 metais. Kinija taip pat laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir ne kartą yra pareiškusi, kad Taivanas galiausiai bus suvienytas su žemynine Kinijos dalimi. Tačiau Taivanas reiškia tvirtą poziciją prieš šį principą.
Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen telefonu aptarė Astravo AE klausimą, būsimą Rytų partnerystės viršūnių susitikimą, derybų dėl ES daugiametės finansinės perspektyvos ir kovos su COVID-19 sukeltais socialiniais ir ekonominiais padariniais klausimus, sakoma pranešime.
Prezidentas pabrėžė, kad ES ekonomikos atsigavimui būtinas sklandus vidaus rinkos funkcionavimas ir krizės mastą atitinkantis finansinis atsakas – padidintas daugiametis ES biudžetas ir tinkamo dydžio Europos atsigavimo fondas. Taip pat šalies vadovas teigė, kad susidariusi padėtis reikalauja lankstesnio požiūrio į finansinių instrumentų panaudojimą, išskirtinio dėmesio Sanglaudos ir Žemės ūkio prioritetinių politikos krypčių finansavimui, kas sudarytų sąlygas ne tik sušvelninti socialinius ir ekonominius pandemijos padarinius, bet ir būtų prielaida išnaudoti susidariusią situaciją ir plėtoti skaitmenizacijos, žaliosios ir žiedinės ekonomikos projektus. Prezidentas akcentavo, kad būtina sudaryti vienodas sąlygas visoms valstybėms narėms pasinaudoti Europos atsigavimo fondo teikiamomis finansavimo galimybėmis.
Prezidentas pasidalijo pokalbių su Rytų partnerystės šalių lyderiais rezultatais ir pasveikino Europos Komisijos inicijuotą paramos paketą Rytų partnerėms kovai su COVID-19 protrūkio padariniais. Prezidentas taip pat pažymėjo, kad parama krizei įveikti neturėtų būti teikiama reformų skatinimo programų sąskaita.
„Rytų partnerystės politika ir jos darbotvarkės stiprinimas ypač aktualus šiuo sudėtingu laikotarpiu, kai stebime kai kurių šalių vykdomas dezinformacijos kampanijas. Turime kurti ambicingą, ilgalaikę Rytų partnerystės darbotvarkę, paremtą abipusiu supratimu ir didesne parama toms šalims, kurios pasiruošusios siekti europinės perspektyvos įgyvendindamos politines, ekonomines ir teisines reformas“, – teigė prezidentas. Šalies vadovas akcentavo, kad reikšmingas žingsnis įgyvendinant šios politikos tikslus galėtų tapti birželį planuojamas Rytų partnerystės forumas, dalyvaujant visoms valstybėms narėms ir Rytų partnerystės šalims.
Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
Kalbėdamas apie Astravo AE, prezidentas pareiškė Lietuvos susirūpinimą, kad neišsprendus labai rimtų AE saugos problemų į aikštelę jau atvežtas branduolinis kuras ir ketinama netrukus jį pakrauti. Lietuvos vadovas pažymėjo, kad Europos Komisija turi mobilizuoti visus jos jurisdikcijoje esančius instrumentus, siekiant, kad Baltarusija užtikrintų ES streso testų reikalavimų įgyvendinimą iki elektrinei pradedant veiklą ir taip būtų užtikrintas ES piliečių saugumas. Lietuvos vadovas informavo apie pokalbį su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka, akcentuodamas Baltarusijos prezidento sutikimą priimti tarptautinius ekspertus atominės elektrinės saugai tikrinti.
Šalies vadovas taip pat paragino Europos Komisijos vadovę asmeniškai įsitraukti į klausimų, susijusių su Astravo AE saugos užtikrinimu, sprendimą. Jis taip pat pristatė Lietuvos siekį tapti ES regioniniu civilinės saugos centru, skirtu branduoliniams ir radiaciniams incidentams suvaldyti.
„Astravo AE Baltarusijoje yra visos ES branduolinės saugos klausimas, taip pat solidarumo, kolektyvinio reagavimo ir atsakomybės už ES piliečius išbandymas. Mes privalome garantuoti savo ir visų ES piliečių saugumą bei tai, kad trečiosiose šalyse, nesaugiose elektrinėse, pagaminta elektra nepatektų į ES vidaus rinką“, – teigė prezidentas.
Valdemaras Rupšys. Mjr. Tomo Balkaus nuotr.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys trečiadienį vaizdo konferencijoje su ES šalių kariuomenių vadais aptarė pandemijos įtaką kariuomenių veiklai, dalyvavimui tarptautinėse operacijose ir karinių pajėgumų plėtojimui. Europos Sąjungos karinio komiteto posėdžiui pirmininkavo komiteto pirmininkas generolas Claudio Graziano.
„Pandemijos metu konvencinės grėsmės neišnyko. Nekonvencinės, tokios kaip dezinformacija, net sustiprėjo. Siekdami atliepti saugumo iššūkius, turime tęsti karinių pajėgų rengimą ir pratybas, tuo pačiu ir užtikrinti personalo saugumą, kad būtų išlaikyta tinkama kovinė parengtis. Taip pat mums yra svarbu dėti pastangas užkirsti kelią sveikatos srities krizei virsti saugumo krize. Todėl tarptautinis bendradarbiavimas ir tarptautinės operacijos ir toliau remia bendrus saugumo tikslus,“ – sakė generolas leitenantas V. Rupšys.
Lietuvos kariuomenės vadas dėkojo šalims už Lietuvoje dislokuotų karių tarnybą, puikų bendradarbiavimą ir veiksmų koordinaciją su mūsų šalies kariais. Jis taip pat pažymėjo, kad karinio mobilumo ES klausimas turi ir toliau išlikti vienu iš prioritetų, kad būtų užtikrintas karinio perdislokavimo efektyvumas ir užtikrinta efektyvi gynyba.
Europos Sąjungos karinis komitetas yra aukščiausia ES karinė institucija, kurią sudaro ES šalių kariuomenių vadai. Jis vadovauja visai ES karinei veiklai, visų pirma, – bendros saugumo ir gynybos politikos srityje vykdomų karinių misijų ir operacijų planavimui bei vykdymui ir karinių pajėgumų plėtojimui.
Be to, komitetas teikia rekomendacijas kariniais klausimais ES politiniam ir saugumo komitetui, formuojančiam bendrą užsienio ir saugumo politiką. Į karinio komiteto konferencijas ES kariuomenių vadai renkasi du kartus per metus.
Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Į ketvirtadienio Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę grįžta iniciatyva pavesti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) iki šių metų birželio 1 d. pabaigti parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės Irinos Rozovos.
Nutarimo projekte, kurį inicijavo Seimo „valstiečių“ frakcija, siūloma įpareigoti NSGK atsakyti į 5 klausimus.
„Kokią informaciją apie Seimo narės Irinos Rozovos veiklą ar ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais VSD perdavė Seimo pirmininkui, kurie Seimo padaliniai ar Seimo nariai šią informaciją gavo, kurie Seimo nariai yra susipažinę su šia informacija“, – klausiama nutarimo projekte.
Tyrimo pratęsimo iniciatoriai norėtų sužinoti, „kokius sprendimus dėl VSD informacijos priėmė Seimo pirmininkas, Seimo nariai ir kiti asmenys, pagal kompetenciją gavę šią informaciją; ar tie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl Seimo narės I. Rozovos komandiruočių, buvo priimti laiku ir tinkamai siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui“.
NSGK taip pat prašoma atsakyti, ar gauta įslaptinta VSD informacija buvo naudojama tinkamai; ar įslaptinta VSD informacija nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui.
Jei būtų nustatyta įslaptintos VSD informacijos netinkamo naudojimo ar disponavimo ne pagal kompetenciją atvejų, nutarimo projekte klausiama, kurie Seimo nariai atliko netinkamus veiksmus arba nesiėmė reikiamų galimų rizikų ar grėsmių pašalinimo priemonių?
Šį projektą buvo planuojama pristatyti Seimui jau praėjusią savaitę, tačiau dėl I. Rozovos tėvo mirties D. Gaižauskas paprašė pateikimą nukelti į šią savaitę.
Antradienį Seimo TS-LKD frakcijos vardu pertraukos iki kito posėdžio šio klausimo pateikime paprašė konservatorius Jurgis Razma.
Seimo narė Irina Rozova. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Iki kitos savaitės Seimas atidėjo nutarimo projekto pateikimą, kuriuo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) būtų pavedama pabaigti parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės Irinos Rozovos ir Valstybės saugumo departamento (VSD) NSGK pateiktos informacijos netinkamo naudojimo.
Atidėti projekto pristatymą paprašė jį planavęs pateikti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas, kuris tokį prašymą motyvavo tuo, kad Seimo narė Irina Rozova ką tik palaidojo savo tėvą.
Nutarimo projekte, kurį inicijavo Seimo „valstiečių“ frakcija, siūloma pavesti komitetui parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki šių metų birželio 1 d.
Dokumento projekte atkreipiamas dėmesys į tai, kad „Seimo opozicija sistemingai vilkino ir žlugdė“ Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliekamą tyrimą ir „visomis priemonėmis stabdė šio tyrimo išvados rengimą bei svarstymą“.
Projekto autoriai pabrėžia, kad nuoseklus ir sistemingas NSGK darbas yra būtinas Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo užtikrinimui, bei kviečia opozicinių partijų atstovus konstruktyviam darbui NSGK.
Nutarimo projekte siūloma įpareigoti NSGK atsakyti į 5 klausimus.
„Kokią informaciją apie Seimo narės Irinos Rozovos veiklą ar ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais VSD perdavė Seimo pirmininkui, kurie Seimo padaliniai ar Seimo nariai šią informaciją gavo, kurie Seimo nariai yra susipažinę su šia informacija“, – klausiama nutarimo projekte.
NSGK siūloma išsiaiškinti, ar Seimo narės I. Rozovos veikla ir ryšiai su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, žvalgybos ir saugumo pareigūnais ir (arba) jos galimi bandymai nuslėpti šiuos ryšius nebuvo nukreipti prieš Lietuvos valstybės interesus ir nesukėlė ar nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.
Lietuvos saugumo (VSD) būstinė Vilniaus pakrašyje. Slaptai.lt nuotr.
Jeigu Seimas pritartų, būtų aiškinamasi, „kokiais būdais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai ar žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su Seimo nare Irina Rozova, siekė paveikti Lietuvos Respublikos politinę sistemą, valstybės vidaus politiką, rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, politinių partijų koalicijų sudarymą; ar į tai buvo įtraukti kiti Lietuvos politikai ar valstybės tarnautojai, jei taip, – kokie“. Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.
Tyrimo pratęsimo iniciatoriai norėtų sužinoti, „kokius sprendimus dėl VSD informacijos priėmė Seimo pirmininkas, Seimo nariai ir kiti asmenys, pagal kompetenciją gavę šią informaciją; ar tie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl Seimo narės I. Rozovos komandiruočių, buvo priimti laiku ir tinkamai siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui, užtikrinti valstybės interesų apsaugą, tinkamai apsaugoti Lietuvos politinę sistemą“.
NSGK taip pat prašoma atsakyti, ar gauta įslaptinta VSD informacija buvo naudojama tinkamai; ar įslaptinta VSD informacija nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui. „Jei būtų nustatyta įslaptintos VSD informacijos netinkamo naudojimo ar disponavimo ne pagal kompetenciją atvejų, kurie Seimo nariai atliko netinkamus veiksmus arba nesiėmė reikiamų galimų rizikų ar grėsmių pašalinimo priemonių?“ – klausiama nutarimo projekte.
ELTA primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete nepavyko patvirtinti galutinių tyrimo išvadų dėl parlamentarės I. Rozovos veiklos ir ryšių su Rusijos diplomatais. Nesutikę su išvadų projektu opozicinių frakcijų atstovai paruošė savo išvadų variantą.
V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tęsdamas pokalbius su ES Rytų partnerystės šalių vadovais, šiandien Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda telefonu kalbėjosi su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu. Valstybių vadovai aptarė Rytų partnerystės darbotvarkę ir sutarė, kad šiai ES politikos krypčiai reikalingas strateginis požiūris ir ambicinga darbotvarkė.
Lietuvos vadovas priminė, kad Lietuva išlieka ištikima Rytų partnerystės programos rėmėja. Prezidentas išreiškė aktyvų palaikymą Ukrainos euroatlantinei integracijai ir vykstančiam reformų procesui, ypač prokuratūros ir teismų sistemos, bankų reguliavimo, žemės rinkos liberalizavimo srityse.
„Būtina užtikrinti Ukrainos institucijų nepriklausomumą ir įdiegti antikorupcines priemones. Tai ypač svarbu piliečiams, demokratijai, ekonomikos augimui, Europos bendrovėms svarstant reikšmingas investicijas Ukrainoje“, – pridūrė šalies vadovas.
Ukrainos vadovui Lietuvos Prezidentas akcentavo principinę Lietuvos poziciją dėl Astravo atominės elektrinės saugumo ir Lietuvos sprendimą nepirkti nesaugios elektros energijos iš trečiųjų šalių. Prezidentas kreipėsi į Ukrainą su prašymu dar kartą apsvarstyti elektros nepirkimo klausimą iš Astravo atominės elektrinės.
Lietuvos Prezidentas išreiškė susirūpinimą dėl saugumo ir humanitarinės padėties Donbase bei Krymo regione. Primindamas Lietuvos poziciją dėl paramos Ukrainos teritoriniam vientisumui, Prezidentas akcentavo Rusijos atsakomybę šiame konflikte.
Lietuvos vadovas apgailestavo, kad dėl COVID-19 protrūkio teko atšaukti planuotą dvišalį vizitą į Ukrainą, Kijevą ir Zaporožę, planuotą šių metų kovo mėnesį, taip pat perkelti Ukrainos reformų konferencijos datą.
Prezidentas su Ukrainos vadovu aptarė koronaviruso plitimo dinamiką šalyse, jo užkardymo priemones ir perspektyvas atlaisvinti karantino suvaržymus. Pasidalyta mintimis apie viruso plitimo padarinius socialiniam ir ekonominiam šalių gyvenimui, valstybių paramos ekonomikoms planus bei Europos Komisijos skirtą pagalbos paketą trečiosioms šalims. Lietuvos Prezidentas informavo, kad Lietuva jau skyrė Ukrainai humanitarinę paramą medicininėmis priemonėmis.
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
URM ministras Linas Linkevičius. URM nuotr.
Antradienį užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius su Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretoriaus pavaduotoju Stephenu Biegunu telefonu aptarė saugumo iššūkius, keliamus tiek konvencinių, tiek naujųjų grėsmių, kaip pasaulinė COVID-19 krizė, sakoma pranešime.
Pokalbio dalyviai pažymėjo, kad kovojant su pandemija svarbu sutelktos sąjungininkų pastangos. Pareikštas susirūpinimas dėl didėjančio Rusijos karinio aktyvumo, toliau destabilizuojančio padėtį Rytų Ukrainoje, bandymų atšaukti sankcijas prisidengiant pandemija.
Sutarta, kad šios besitęsiančios Rusijos agresijos kontekste dar labiau išauga Euroatlantinės bendruomenės paramos Rytų partneriams reikšmė.
Aptariant Baltarusijos klausimą, ministras paminėjo, kad Vakarų šalys suinteresuotos politiškai, ekonomiškai ir energetiškai nepriklausoma Baltarusija. Patikino, kad Lietuva pasirengusi dirbti kartu, didinant Baltarusijos energetinę nepriklausomybę, tačiau svarbu, kad ir Baltarusija dėtų pastangas. L. Linkevičius pabrėžė rinkos ekonomikos reformų ir tvaraus ekonominio augimo, pagarbos žmogaus teisėms svarbą. Pareiškė nerimą dėl nepakankamų šalies pastangų suvaldyti COVID-19 pandemiją, Rusijos spaudimo strateginiams šalies ekonomikos sektoriams.
Ministras paprašė JAV paramos Lietuvos pozicijai Astravo atominės elektrinės klausimu, akcentavo minėto projekto neatitikimą aplinkosauginės ir branduolinės saugos standartams ir būtinybę įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) streso testų rekomendacijas iki elektrinės paleidimo.
„Turime dirbti kartu, siekiant išlaikyti laisvą ir nepriklausomą Baltarusiją. Astravo atominės elektrinės statyba prieštarauja ekonominei logikai, šaliai užkraudama milžinišką ekonominę naštą, ir dar labiau didindama priklausomybę nuo Rusijos“, – teigė L. Linkevičius.
Pokalbio metu aptartas ir transatlantinis ryšys bei nuolat gilėjantis dvišalis ir daugiašalis bendradarbiavimas NATO. Paminėta tęstinio JAV karinio buvimo regione reikšmė ir patikinta, kad Lietuva užtikrina visą reikiamą paramą sąjungininkų pajėgoms COVID-19 kontekste.
Pokalbyje atkreiptas dėmesys į vis gausėjančias prieš Lietuvą ir jos sąjungininkus nukreiptas kibernetines ir informacines atakas.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidentūros užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė sako, kad ketvirtadienį vykusiame šalies vadovo Gitano Nausėdos pokalbyje su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka išgirstas patikinimas, jog netoli pasienio su Lietuva statomoje Astravo atominėje elektrinėje (AE) yra laukiama užsienio eksperų.
„Prezidentas Lukašenka atsakė, kad Baltarusija būtų pasirengusi priimti branduolinės energetikos ir ES ekspertus, kad jie vertintų pasirengimą saugos požiūriu. Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad streso testų rekomendacijos turėtų būti įvykdytos dar iki elektrinės paleidimo. Prezidentas Aliaksandras Lukašenka pakartojo, kad visi ekspertai yra laukiami“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.
Jos teigimu, Baltarusijos vadovas G. Nausėdai taip pat atsakė, ko tikisi iš Rytų partnerystės.
„Pokalbyje su A. Lukašenka prezidentas jam tiesiai uždavė klausimą „Ko jūs tikitės iš Rytų partnerystės?“. (…) Prezidentas A. Lukašenka atsakė, kad juos domina ir ES kryptis, ir Rytų kryptis. Iš ES jie mato galimybę daugiau prekių, tranzito turėti. Tai buvo tas variantas, kai yra partneriški santykiai, nebūtinai gilesnė integracija“, – pridūrė A. Skaisgirytė.
Гинтарас Висоцкас, автор комментария. Фото Slaptai.lt
Пока в мире свирепствует коронавирус, пока всё внимание сосредоточено на этой болезни, всё же мы не должны забывать другие жизненно важные темы. Например, вопрос, касающийся спецслужб.
Я надеюсь, что нет необходимости тратить слова попусту, чтобы доказать, почему распоряжение премьер-министра Израиля Биньямина Нетаньяху, отданное внутренней разведке «Шин-Бет», собирать данные о людях, зараженных коронавирусом, и лицах, общавшихся с ними, сегодня не кажется дерзким. Очевидно, что государства ищут наиболее эффективные способы обуздания бацилл, подобных ловко замаскированному секретному агенту враждебного государства.
Неудивительно, что в то же время встречаются люди, которые игнорируют правительственные и медицинские рекомендации свести все поездки, встречи к минимуму. В Литве зафиксировано достаточно случаев, когда «смельчаки» плюют на просьбы медиков закрыться в четырех стенах. Видимо, таких «храбрецов» предостаточно и в Израиле.
Поэтому израильское правительство, чтобы обуздать распространение COVID-19, поручило одной из своих спецслужб заняться нетрадиционной деятельностью — «использовать современные технологии для наблюдения за заболевшими людьми». Это сообщение было подтверждено самой Шин-Бет. А агентство Франс Пресс (AFP) подчеркнуло, что такая мера вступила в силу «немедленно». Это означает, что служба разведки «Шин-Бет» теперь будет получать данные без разрешения судов от всех телекоммуникационных компаний обо всех так называемых «коронапациентах», а также людях, помещенных в карантин. Кроме того, Шин-Бет будет иметь полномочия отслеживать маршруты передвижения людей и устанавливать, с кем они поздоровались, разговаривали, обнимались.
Правда, перепечатывая эту информацию, литовское агентство ELTA подчеркнуло, что «правозащитные организации подвергли резкой критике решение израильского премьер-министра». Однако израильские власти не вняли гневу «правозащитных» организаций. И они, вероятно, поступили правильно не услышав. Ведь не каждый гражданин, зараженный вирусом COVID-19, открыто рассказывает врачам о своих контактах. Он может просто забыть важную деталь или злостно утаивать правду. Именно тогда и пригодилась бы информация, собранная спецслужбами, о том, где какой-то бедолага плутал.
Shin Bet («Шин-Бет»)
Я не знаю, было бы ли подходящим для Литвы решение, узаконенное в Израиле, если, скажем, число заболевших резко увеличилось бы, как в Италии или Испании. Но даже если бы это и было необходимо для пользы всех нас, подобное распоряжение вызвало бы огромное сопротивление в Литве. У нас много всевозможных защитников, которые якобы очень заинтересованы в «правах человека» и «общественных интересах». Они так «искренне» проявляют заботу, что, перефразируя героя одного фильма, «даже потеряли аппетит — и больше не хотят есть».
Почему даже ярому израильскому премьер-министру в Литве было бы трудно призвать на помощь разведку?
Вспомним одно из последних событий, когда начался спор о том, какие действия Департамент государственной безопасности Литвы не имеет права предпринимать. Обратимся к статье политического обозревателя Кястутиса Гирнюса, опубликованной на портале delfi.lt «Науседа слишком ревностно защищает Департамент госбезопасности» (9 марта 2020 г.). В этой публикации также говорится о том, что в 2018-2019 гг. сотрудники Департамента госбезопасности, возможно, могли собирать информацию о людях из оукружения тогдашнего кандидата в президенты Г. Науседы и о дипломате В. Ушацкасе.
Позвольте насторожиться: что плохого совершили наши сотрудники госбезопасности? Было бы странно, если бы Департамент госбезопасности не интересовался людьми, добивающимися самого высокого поста в стране. Политическому обозревателю К. Гирнюсу всё же кажется, что наблюдение за окружением кандидатов в президенты допускается только в особых случаях. Но разве все эти сообщения, рассказы, анализ того, как Кремль вмешиваллся в выборы в США, — не относятся к важным аргументам? Почему бы России, пытавшейся повлиять на результаты выборов в одной из самых могущественных стран мира, не насвинячить и своим маленьким соседям? Или, может быть, г-н К. Гирнюс считает, что Россия не интересуется выборами в Литве, что наша служба госбезопасности не имеет права интересоваться личностями тех, кто участвует в выборах в Литве, даже из соображений превентивности?
Да, Департамент госбезопасности не следует считать «священной коровой», которой разрешено тихо щипать траву «по ту сторону критики и надзора». Тем не менее, не следует считать «священными коровами» и политиков, журналистов, а также общественных деятелей, которые ставят под сомнение право Департамента госбезопасности интересоваться кандидатами на пост президента Литвы и их окружением. Если Департамент госбезопасности не имеет права собирать информацию о том, кто, как и почему активно участвует в президентских выборах в Литве, то какую информацию ему можно накапливать?
Скандал, который «замутил» бывший председатель Комитета национальной безопасности и обороны Сейма Витаутас Бакас, но который притушила опасность, вызванная коронавирусом, непонятен. Во-первых, информацию о якобы незаконно собранных, а затем использованных Департаментом госбесопасности данных парламентарий В.Бакас получил около года назад. Однако заговорил он об этом только сейчас, когда боссы Департамента госбесопасности стремятся, чтобы Сейм одобрил новые поправки к закону, которые позволят им работать еще более строго. Кроме того, срок полномочий нынешнего главы Департамента госбесопасности Дарюса Яунишкиса подходит к концу, поэтому возникает вопрос — назначать его на второй срок или нет?
В вышеупомянутой статье К. Гирнюса подчеркивается, что специальный комитет Сейма должен очень внимательно следить за всеми спецслужбами и разведкой, чтобы у них не возникал соблазн злоупотреблять своей властью. Это правильно. Я согласен. Только тогда хотел бы поиронизировать — за деятельностью литовской разведки не только можно, но и нужно присматривать, а вот спецслужбам не всегда дозволяется рассматривать через увеличительное стекло людей, оказывающих большое влияние на жизнь государства, а также лиц, находящихся в окружении этих людей. Требуются невесть какие особые условия.
Мне кажется, что сложно ответить на вопрос, кто имеет право указывать сотрудникам госбезопасности, за кем им надлежит наблюдать. В любом случае такое право — выбирать объект наблюдения — должно иметь и руководство Департамента госбезопасности, а не только Совет национальной обороны Литвы или кто-либо еще. Та же самая дилемма возникает и в отношении селективности. Вопрос о том, должны ли наши джеймсы бонды быть одинаково внимательными ко всем кандидатам в президенты или только к тем, у кого больше всего надежд на победу, — решает разведка! Уже много раз я писал, но могу еще раз напомнить, что разведка — слишком сложное занятие, чтобы можно было ее втиснуть в строгие рамки.
В конце концов, кому в голову пришла мысль, что наша служба госбезопасности, которая на протяжении нескольких месяцев или лет интересовалась лицами, вызвавшими подозрение, обязательно должна сообщать о своей деятельности тому лицу, за которым она наблюдала, мало того, уничтожить всю информацию, собранную о нем, даже если обвинения не подтвердились? Разве не понятно, что информация о том, кем интересовалась служба госбезопасности, а затем прекратила наблюдение, также является отличным подарком для враждебных разведок, стремящихся разобраться в том, каковы настоящие методы работы, ориентиры, приоритеты литовских спецслужб?
Вот ELTA сообщает, что член Сейма Витаутас Бакас, к которому присоединился ещё и Повилас Урбшис, в целях защиты общественных интересов и фундаментальных прав человека, а также защиты спецслужб и должностных лиц от незаконного воздействия, требует создать в Сейме специальную комиссию по расследованию. Эта комиссия должна быть якобы особенной. В нее вошли бы не члены Национального комитета безопасности и обороны, а выбранные из всего Сейма парламентарии (даже те, кто не имеет права на доступ к конфиденциальной информации?).
Витаутас Бакас. Фото Slaptai.lt.
Звучит красиво, но искренне ли?
Парламентарий заявляет: «Вопросы были подготовлены после оценки информации, предоставленной докладчиком от Департамента госбезопасности, из чего видно, что руководители Департамента госбезопасности, возможно, оказывали незаконное воздействие на внутриполитические процессы (выборы) в стране, возможно, незаконно собирали информацию о кандидатах президентских выборов 2019 года и их окружении и, возможно, незаконно использовали эту информацию. Также, возможно, были нарушены принципы законности и политического нейтралитета разведдеятельности».
По словам В. Бакаса, ответы, которые публично дал директор Департамента госбезопасности, вызывают дополнительные вопросы относительно легитимности деятельности спецслужб и безопасности докладчика. По его словам, есть признаки того, что целью является оказание давления на докладчика, сокрытие от общественности важной информации, касающейся, возможно, непрозрачной и незаконной деятельности некоторых политиков и чиновников Департамента госбезопасности.
Опять же — прекрасно, удивительно. И все же не слишком ли много этих «возможно»? Может быть, прежде чем делать громкие заявления, парламентариям следовало бы подготовиться более серьезно? Может быть, руководство Департамента госбезопасности не должно было бы отвечать на вопросы, сопровождаемые словом «ВОЗМОЖНО»?
Конечно, не всё понятно после прослушивания комментариев директора Департамента госбезопасности Д. Яунишкиса. Но сколько можно руководителей службы госбезопасности таскать на заседания, которые напоминают телевизионную игру «Что, где, когда»? Двадцать два вопроса в адрес главы Департамента госбезопасности — не слишком ли широкий размах?
Член Cейма Повилас Урбшис. Фото Гядиминаса Савицкиса (ELTA) nuotr.
По словам члена Сейма П. Урбшиса, директор Департамента госбезопасности Д. Яунишкис публично подтвердил, что он собирал информацию о кандидатах и их окружении, поэтому парламентарию кажется, что важно выяснить, были ли такие действия законными.
Здравым умом трудно понять этот вопрос. Разведка и создана для того, чтобы следить, наблюдать. Следить не за садовником, копающимся у себя в огороде, не за общественным деятелем, собравшим несколько человек под окнами министерства, а за политиком, который хочет стать президентом. Если бы служба, возглавляемая Д.Яунишкисом, не поинтересовалась компанией Г.Науседы или В.Ушацкасом, вот тогда точно стоило бы схватиться за голову.
Кстати, Elta когда-то опубликовала следующие слова П. Урбшиса: «В то же время есть явные признаки того, что целью является подавление ситуации, сокрытие от общественности информации, связанной с фундаментальными нарушениями демократических принципов. Это не только представляет угрозу, но и создает предпосылки для заключения грязных политических сделок».
Я не верю в искренность П. Урбшиса. И вот почему. Я помню, как он когда-то участвовал в деятельности созданной в сейме парламентской группы дружбы с Нагорным Карабахом. Эта группа (к счастью, она уже распалась) ясно продемонстрировала, что, хотя Литва официально признает Нагорный Карабах как неотделимую территорию Азербайджана, всё же в литовском Сейме действовал кружок, состоявший из примерно десяти парламентариев, поддерживавших сепаратистские силы, контролирующие Нагорный Карабах. Одним из таких участников был парламентарий П. Урбшис.
В то время я думал (и теперь все еще думаю так же), что эта группа подрывала международный имидж Литвы. Двойные литовские стандарты были как на ладони. Литва уважает территориальную целостность Грузии, Молдовы, Украины, поскольку в Сейме нет групп дружбы с сепаратистскими властями Абхазии, Осетии, Приднестровья или с силами, оккупировавшими Донбасс и Крым. Но в Сейме неизвестно зачем появилась группа, которая была склонна дружить с сепаратистами, обосновавшимися в Нагорном Карабахе, оторванном от Азербайджана. Кому это было нужно? Было желание стравить Литву с Турцией, которая поддерживает Азербайджан и является союзником Литвы в альянсе НАТО?
Один только этот эпизод политической биографии П. Урбшиса дает право подвергать сомнению и другие его политические шаги. Если один раз он повел себя непонятно, каковы гарантии того, что это не случилось сейчас?
Среди прочего, автора этих строк интересовали причины, побудившие П. Урбшиса подружиться с силами, оккупировавшими Нагорный Карабах.
Бинокль. Slaptai.lt
Хотите узнать, как член Сейма объяснил свое поведение? Парламентарий П. Урбшис представил «открытое письмо», написанное несколько десятилетий назад, в котором тогдашние эстонские и латвийские народные фронты, а также руководство литовского Саюдиса выражают «озабоченность событиями в Азербайджане и Армении после трагического землетрясения». В письме высказаны опасения по поводу ареста членов Нагорно-Карабахского комитета. Авторы письма также потребовали выяснения того, были ли аресты обоснованными, а также призвали обеспечить право наций на независимость и разрешать все конфликты исключительно мирными средствами. Письмо без конкретных фамилий было адресовано газетам того времени — «Известиям», «Советской Эстонии», «Советской Латвии», «Советской Литве»…
Вот и все. И тем не менее П. Урбшис утверждал автору этих строк, что такой «документ» очень важен для объяснения того, почему Нагорный Карабах не должен принадлежать Азербайджану.
Откровенно говоря, восхищение бывшего сотрудника спецслужб (который когда-то работал в структурах спецслужб) П. Урбшиса этим абстрактным письмом, якобы подтверждающим право Армении на Нагорный Карабах, вызвало удивление. Кто еще, если не бывший сотрудник спецслужб, должен знать, чем эмоционально окрашенный абстрактный текст отличается от документа, имеющего доказательную ценность?
Если теми же принципами будем руководствоваться и сегодня, задавая вопросы руководителю Департамента государственной безопасности, то это очень печально.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Situacija kibernetinėje ir informacinėje erdvėje ir toliau kelia nerimą, teigia kibernetinio saugumo būklę šalyje pristatę atsakingų institucijų atstovai. Jų teigimu, pastaruoju metu kibernetinių iššūkių mastas yra aliarminio lygio, o informacinėje erdvėje vykstanys procesai rodo, kad karas su strateginiais oponentais tebevyksta.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ketvirtadienį pristatė kibernetinio saugumo būklės vertinimą. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis spaudos konferencijoje pabrėžė, kad potencialūs Lietuvos priešininkai ir strateginiai oponentai niekur nedingo.
„Pastaruoju metu (sklinda – ELTA) didžiulis dezinformacijos kiekis: ne tik pas mus, tokios tendencijos vyrauja ir Europoje, ir apskritai Vakarų civilizacijoje. Informacinės atakos, propagandiniai įrankiai, (…) dažnai jie naudojami klasikine prasme, bet dažnai naudojami ir (pasitelkiant – ELTA) informacines technologijas, kibernetinius instrumentus“, – spaudos konferencijoje sakė R. Karoblis, pridurdamas, kad kibernetinių bei informacinių atakų taikiniai lieka labai įvairūs.
„Objektas yra įvairus: pradedant nuo valstybinių struktūrų, valdančių pandemiją, diskreditavimo (…) Tačiau yra bandymai diskredituoti aljansus, kuriuose mes esame – tiek NATO, tiek ES, tiek tarptautinės institucijos, kurios kovoja su pandemija“, – kalbėjo R. Karoblis, primindamas melagingas naujienas, esą koronaviruso epidemija Lietuvoje prasidėjo nuo užsikrėtusio JAV kario.
„Informacinėje ir kibernetinėje erdvėje karas ir kova vyksta (…). Šis laikotarpis parodė, kad saugumo situacija negerėja ir, kad saugumo situacija reikia rūpintis. Mūsų potencialūs priešininkai ir strateginiai oponentai niekur nedingo“, – apibendrino situaciją ministras.
Krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza teigia, kad dėl koronaviruso išaugus verslo ir visuomenės aktyvumui internetinėje erdvėje, atitinkamai išaugo ir iššūkių mastas.
Krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
„Verslui ir daliai žmonių persikėlus į elektroninę erdvę iššūkių mastas išaugo dramatiškai“, – pažymėjo jis. Anot E. Kerzos, vargu ar įmonės, kurių darbuotojai dirba iš namų, sugebėjo įdiegti tinkamas nuotolinio darbo apsaugos priemones.
„Tas mūsų išsikėlimas į internetą, kai iš biurų susirinkome kompiuterius, nuvykome į namus, pradėjome dirbti virtuvėje ar miegamajame, atrodo kaip galimybė (kibernetiniams įsilaužėliams – ELTA)“, – teigė jis.
Kita vertus, pasak jo, krašto apsauga pastaraisiais metais tapo epicentiniu taikiniu.
„Krašto apsauga praėjusiais metais tapo taikiniu numeris vienas Lietuvoje. Tai iš dalies susijęs su tuo, kad kertinis tinklas yra mūsų valdomas ir mes sujungiame svarbiausias Lietuvos institucijas. Kita vertus, akivaizdu, kad mūsų oponentai ieško silpnų vietų, kurias galėtų išnaudoti. Prieš porą metų panašus vaizdas buvo tik energetikos sektoriuje. Tuomet stebėjome, kaip energetikos sektorius atsidūrė nedraugiškų valstybių taikiklyje“, – kalbėjo E. Kerza.
Kibernetinių incidentų mastas yra aliarminio lygio
Kaip skelbiama KAM ataskaitoje, Lietuvoje 2019 metais registruotas 3241 kibernetinis incidentas, kai jų tyrimams atlikti reikėjo tiesioginio specialistų dalyvavimo. Automatinėmis priemonėmis apdorotų kibernetinių įvykių skaičius Lietuvoje siekį daugiau kaip 300 000.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktoriaus Ryčio Rainio teigimu, lyginant su 2018 m. incidentų mastas nesumažėjo. Priešingai, jo teigimu, mastas yra išaugęs iki aliarminio lygio.
„Incidentų mastas nesumažėjo. Jis visame pasaulyje ir Lietuvoje yra išaugęs iki aliarminio lygio. Mūsų specialistai betarpiškai rankomis apdoroja incidentus – tai rafinuoti, sudėtingi incidentai, kur reikia žmogaus įsikišimo (…). O įvykiai yra tai, kas mūsų turimomis priemonėmis ir specialiomis programomis yra automatiškai apdorojama. Jie eina nenutrūkstamu srautu. Mes per dieną apdorojame maždaug apie 20 incidentų ir apie 800-900 įvykių per automatines sistemas. Jei palygintume su ankstesniais metais, tų incidentų, kurie betarpiškai yra apdorojami specialistų, skaičius išaugo tris kartus. Tačiau tai nėra išmintis, tai stebima ir kitose šalyse“, – spaudos konferencijoje kalbėjo R. Rainys.
Informacinėje erdvėje formuotas neigiamas Lietuvos įvaizdis
2019 m. Lietuvos informacinėje erdvėje iš viso buvo nustatyta 2 890 žalingos informacinės veiklos atvejų (15 proc. daugiau nei 2018 m., vidutiniškai apie 241 atvejį per mėnesį), iš kurių daugiau nei 2/3 buvo inicijuojami ir vykdomi trečiųjų šalių.
Kaip skelbiama ataskaitoje, pagrindiniu dezinformacijos veiksniu išliko Kremliaus režimo kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės, skelbusios ir platinusios informaciją, neatitinkančią Lietuvos visuomenės informavimo įstatymo nuostatų.
„Buvo formuojamas Lietuvos, kaip priešiškos ir nepatikimos valstybės, įvaizdis, nevengta karo ir tautinės neapykantos skatinančio turinio, naudoti neskaidrūs turinio konstravimo bei apgaulės elementai: falsifikuoti faktai, tikslingai iškraipyti viešųjų asmenų pasisakymai, komentarai ar pranešimai spaudai, vaizdo redagavimo priemonėmis sufabrikuota vizualinė medžiaga, prisidengta kitų asmenų arba institucijų tapatybėmis“, – rašoma ataskaitoje. Spynelė. Slaptai.lt nuotr.
Dokumento autoriai teigia, kad konstitucinių pagrindų apsaugos srityje neigiamos informacijos srautas sudarė ketvirtadalį visų 2019 m. fiksuotų atvejų.
„Skelbiant nuosprendį Sausio 13-osios įvykių byloje, prieš Lietuvos teisinę sistemą ir visuomenės istorinę atmintį buvo vykdoma intensyvi dezinformacinė veikla. Gynybos srityje neigiamos informacijos srautas siekė 23 proc.: buvo siekiama mažinti šalies gyventojų pasitikėjimą šalies gynybos politika ir santykiais su NATO sąjungininkais, taip pat diskredituoti šalies nacionalinių gynybinių pajėgumų stiprinimą regione“, – teigiama ketvirtadienį paviešintame dokumente.
Taip pat pažymima, kad žalingos informacijos srautas gynybos sektoriuje aktyvėjo Lietuvai minint narystės NATO 15-ąsias metines, gegužę Baltijos jūroje vykstant NATO karinėms pratyboms „Spring Storm 2019“.
KAM ataskaitoje teigiama, kad Viena ryškiausių informacinių kibernetinių atakų vykdyta prieš „Delfi“ žurnalistą, kai prisidengus jo vardu buvo išsiųstos užklausos Lietuvos bei užsienio šalių institucijoms ir naujienų agentūroms pranešant apie tariamus NATO sąjungininkų viešosios tvarkos pažeidimus Lietuvoje.
Dar viena informacinė ataka vykdyta prieš Kauno žydų bendruomenę: prisidengus šios bendruomenės pirmininko tapatybe atsakingoms tarnyboms buvo išplatinti melagingi pranešimai apie Lietuvoje dislokuoto NATO priešakinio bataliono karių Kaune tariamai įvykdytą antisemitinį nusikaltimą. Kibernetinė informacinė ataka vykdyta ir prieš KAM vadovybę paskleidus tikrovės neatitinkančią informaciją apie ministro gautą didelės vertės kyšį iš Jungtinių Amerikos Valstijų pareigūnų.
Informacinės atakos kultūros ir švietimo srityje
Kultūros ir švietimo srityje iš viso identifikuoti 522 (20 proc.) neigiamos informacinės veiklos atvejai. Ataskaitos autoriai teigia, kad kilus diskusijoms dėl Antrojo pasaulinio karo įvykių interpretavimo, buvo kurstomi ginčai dėl demokratijos, žmogaus teisių padėties užtikrinimo Lietuvoje, tuo suskubo pasinaudoti Lietuvai nedraugiškos žiniasklaidos priemonės – buvo siekiama formuoti Lietuvos, kaip ksenofobinės, diskriminacinės ir antisemitinės valstybės, įvaizdį tarptautinėje arenoje.
