Seimo narė Irina Rozova. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas teigia, kad trečiadienį komiteto atliekamame tyrime dėl parlamentarės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių su Rusijos diplomatais bus apklausiami parlamentarai Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas, Vytautas Bakas bei Virgilijus Alekna.
Tuo metu L. Kasčiūnas Eltai teigė, kad kol komitete nebus apklaustas premjeras Saulius Skvernelis, jie į jokius klausimus neatsakinės.
Seimo NSGK trečiadienio darbotvarkėje numatoma tęsti tyrimą dėl parlamentarės I.Rozovos veiklos ir ryšių su Rusijos diplomatais bei informacijos, gautos iš Valstybės saugumo departamento (VSD) netinkamo panaudojimo.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
NSGK tyrimą buvo sustabdęs, nes opozicijai sausio pabaigoje pasiūlius, NSGK nutarė kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją bei Seimo Teisės departamentą, siekiant išsiaiškinti, ar teisiškai būtų galima stabdyti parlamentinį tyrimą, surengti apkaltos procedūrą I. Rozovai, sulaukti Konstitucinio Teismo išvadų ir tada vėl tęsti tyrimą.
Kovo 12 d. Seimo etikos ir procedūrų komisija pateikė išvadą, kad Seimo statutas nenumato laikinųjų komisijų ir nuolat Seime veikiančių komitetų ir komisijų veiklos sustabdymo. Todėl NSGK privalo vykdyti Seimo valią ir iki balandžio 30 d. atlikti tyrimą bei pateikti jo išvadas.
„Priėjome prie paskutinės, trečiosios, dalies, bus apklausti visi Seimo nariai, kurie galimai nuslėpė informaciją ir galimai manipuliavimo žvalgybiniais duomenimis“, – Eltai sakė D. Gaižauskas.
L. Kasčiūnas: neatsakinėsime į klausimus, kol nebus apklaustas premjeras
Tuo metu L. Kasčiūnas teigė, kad neatsakinės į NSGK klausimus, kol į juos neatsakė ir premjeras Saulius Skvernelis.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
„Viskas priklausys nuo to, ar ministras pirmininkas dalyvaus. Jis turi būti apklaustas kartu, pirmiausia todėl, kad jis yra priėmęs susijusių sprendimų dirbti su šia politine jėga, kurioje yra I. Rozova. Jis yra šios koalicijos Vyriausybės vadovas. Jis prisiima atsakomybę ir jis taip pat turėjo informaciją apie I. Rozovą. Mes matome, kad jis vengia apie tai kalbėti. Tai natūralu, kad mes pasirengę kalbėti, kai premjeras atsakys į klausimus. O aš matau, kad jis nesiruošia to daryti. Tai kodėl mes tai turime daryti? Jis, kaip Vyriausybės vadovas, nusprendęs dirbti koalicijoje kartu su I. Rozova, yra labiau atsakingas nei opozicija šiuo atveju“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
Į trečiadienio komiteto darbotvarkę yra įtraukta ir premjero S. Skvernelio apklausa, bet, pasak D. Gaižausko, premjeras į klausimus yra atsakęs raštu, todėl posėdyje nedalyvaus.
„Opozicija paprašė iškviesti premjerą, nors S. Skvernelis jau buvo raštu atsakęs dėl šito klausimo ir kokius jis sprendimus priėmė gavęs informaciją. Bet opozicijai, kiek suprantu, neužtenka to paties rašto ir nori vienaip ar kitaip prisidengti premjeru, todėl nori jį iškviesti. Tame posėdyje (kai buvo sprendžiama dėl premjero apklausos. – ELTA) dalyvavo opozicijos dauguma ir paprašė dar kartą iškviesti S. Skvernelį ir kad jis pakartotų žodžiu, tai, ką jis buvo išdėstęs raštu. Nežinau, kodėl jie tai padarė, bet jie bandė dar kartą iškviesti premjerą. Premjeras yra atsakęs į klausimus raštu, tai ir jam, mano nuomone, dalyvauti nereikia. Čia kviečia tie, kuriuos ir pačius apklausti reikia. Tai jie dabar tuo prisidengdami tą žaidimą ir žaidžia“, – sakė D. Gaižauskas.
L. Kasčiūnas tuo metu pažymi, kad premjero atsakymas raštu į NSGK klausimus yra nepakankamas. „Jis į klausimus atsakė trimis sakiniais“, – sakė L. Kasčiūnas.
D. Gaižauskas sakė, kad nenustebtų, jei šie keturi parlamentarai iš tiesų nuspręstų neatsakinėti į klausimus. „Iš viso reikėtų nagrinėti, kaip tyrimo objektai gali būti ir tyrimo dalyviai, tyrėjai. Nesąmonė. Dabar, kuomet atėjo laikas juos pačius apklausti, tai jie trukdo visais įmanomais būdais tyrimui. Nenustebčiau, kad jie atsisakytų rytoj duoti parodymus neva premjeras neatėjo“, – sakė D. Gaižauskas.
Anot D. Gaižausko, kadangi komitetui nenumatyta galimybė nušalinti pačius komisijos narius, tai nusišalinti jie turėtų patys. Pasak jo, tai buvo pažymėta ir Seimo etikos ir procedūros komisijos.
„Komisija taip ir pasakė, kadangi nėra tokio priverstinio nušalinimo, tai jie turėtų patys nusišalinti. Bet, žinoma, tai nuo jų moralės priklauso. Tai jie ir sėdi. Čia absurdas, kai patys tyrimo tyrėjai yra apklausinėjami“, – teigė D. Gaižauskas.
Seimo etikos ir procedūrų komisija pateikė atsakymą, kad parlamentarams nusišalinti nuo NSGK vadovaujamo tyrimo nereikia. „Seimas, priimdamas sprendimą pavesti tyrimą atlikti komitetui, išreiškė pasitikėjimą ten dirbančiais Seimo nariais ir mano, kad komitetas galės priimti objektyvius sprendimus. Todėl komisija mano, kad NSGK nariai L. Kasčiūnas, V. Bakas, V. Alekna turi teisę dalyvauti tyrimą atliekančios laikinosios tyrimo komisijos veikloje ir neprivalo nusišalinti“, – teigiama atsakyme.
Sakartvelo vėliava. EPA – ELTA nuotr.
ELTA primena, kad rugpjūčio pradžioje į parlamentarus kreipėsi Sakartvelo parlamento Europos reikalų komiteto vicepirmininkas Giorgis Kandelakis, ragindamas Lietuvos Seimą nutraukti ryšius su Tarpparlamentine ortodoksų asamblėja, kurios veikla sukėlė neramumus Tbilisyje, dalyvauja ir Lietuvos parlamentarė I. Rozova. Pasak Sakartvelo atstovo, šios organizacijos veikla tapo dominuojama Maskvos, o dalyvavimas jos veikloje tik padeda įgyvendinti Rusijos darbotvarkę.
Tuomet Seimas NSGK pavedė atlikti tyrimą dėl parlamentarės I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui. Tyrimas atliekamas ir dėl atliktų politikų veiksmų, gavusių VSD informaciją apie I. Rozovos veiklą.
Paviešintoje Valstybės saugumo departamento pažymoje dėl I. Rozovos patikrinimo teigiama, kad parlamentarė ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais diplomatinio korpuso atstovais ir jų neatskleidė.
Taip pat VSD pažymi, kad I. Rozova su Rusijos diplomatais tarėsi apie finansinę paramą parlamentarės atstovaujamam Rusų aljansui bei aptardavo galimybes Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).
VSD pažymoje teigiama, kad I. Rozova palaikė kontaktus su Rusijos generaliniu konsulu Klaipėdoje V. Malyginu. Pažymėtina, kad V. Malyginas 2014 m. balandžio mėnesį buvo išsiųstas iš Lietuvos dėl veiklos, nesuderinamos su diplomatiniu statusu. V. Malyginas yra siejamas su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba. Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.
Komitetas aiškinasi, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas V. Pranckietis bei kiti informaciją gavę Seimo nariai. NSGK nesutapus parlamentarų nuomonėms dėl komisijos tikslingumo, opozicija, nelaukdama komiteto išvadų, sausį nusprendė rinkti Seimo narių parašus sudaryti apkaltos komisiją dėl parlamentarės I. Rozovos.
Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Antradienį Seimas spręs, ar skirti antrajai kadencijai į Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pareigas Darių Jauniškį.
Praeitą savaitę Seimo posėdyje prezidento vyriausiasis patarėjas Jonas Vytautas Žukas, Seimui pristatydamas D. Jauniškio kandidatūrą, teigė, kad D. Jauniškis per savo pirmąją kadenciją parengė ir patvirtino naują VSD veiklos strategiją bei naują Žvalgybos įstatymo redakciją.
„Taip pat prezidentas ypač pažymėjo sėkmingai atliktą operaciją praeitų metų rudenį, kada buvo bendradarbiaujant su Norvegijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų žvalgybomis labai efektingai pravesta operacija – mūsų žvalgai ir Norvegijos žvalgas buvo sugrąžinti namo. D. Jauniškis per tuos penkerius metus atliko labai daug darbų ir per penkerius metus visuomenės pasitikėjimas Valstybės saugumo departamentu išaugo nuo 44 iki 62 proc.“, – kalbėjo vyriausiasis patarėjas.
Pats D. Jauniškis Seimo nariams pabrėžė, kad mato dar daug būtinų darbų, kad būtų padidintas VSD veiklos efektyvumas saugant valstybę ir visuomenę nuo nedraugiškų išorės inicijuotų veiksnių.
„Nepaisant kylančių globalių krizių, turime išlaikyti aukštą Lietuvos žvalgybos standartą, kad deramai įvykdytume pareigą prognozuoti ir identifikuoti, įvertinti ir užkardyti išorės grėsmes. Esu tikras, kad einame teisinga kryptimi. Ir pokyčius, ir progresą pasiektus per pastaruosius penkerius metus, būtina tęsti“, – posėdyje kalbėjo D. Jauniškis.
ELTA primena, kad VSD direktorių penkerių metų kadencijai Seimo pritarimu skiria ir atleidžia prezidentas.
D. Jauniškis 1990–1993 m. dirbo Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo Apsaugos skyriuje, 1993–1994 m. – Vadovybės apsaugos departamente, o 1995 m. pradėjo tarnybą Lietuvos kariuomenės Ypatingosios paskirties tarnyboje (YPT). 1997–2006 m. D. Jauniškis buvo YPT vado pavaduotojas, 2006–2008 m. – YPT vadas. 2008 m. jis buvo paskirtas Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų vadu, 2015 m. pradėjo eiti VSD direktoriaus pareigas.
Kandidatas į VSD vadovus yra baigęs ekonomikos ir strategines studijas. D. Jauniškis dalyvavo tarptautinėse misijose Afganistane 2002, 2004 ir 2007 m., o 2010 m. jam suteiktas pulkininko laipsnis.
Tarp D. Jauniškio gautų apdovanojimų – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius, Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius, Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius, Sausio 13-osios medalis, Krašto apsaugos sistemos medalis „Už nuopelnus“, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis, Lietuvos kariuomenės medalis „Už nuopelnus“, Lietuvos kariuomenės medalis „Už pasižymėjimą“, KAS medalis „Už tarptautines operacijas“, JAV kariuomenės medalis ir Norvegijos krašto apsaugos sistemos medalis.
VSD direktorius Darius Jauniškis ir prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Vytautas Žukas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) į klausimus atsakys antrajai kadencijai į Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pareigas siūlomas Darius Jauniškis.
„Pagrindinė pirmadienio komiteto posėdžio tema – susitikimas su VSD vadovu“, – Eltai patvirtino NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas.
Praeitą savaitę Seimo posėdyje prezidento vyriausiasis patarėjas Jonas Vytautas Žukas, Seimui pristatydamas D. Jauniškio kandidatūrą, teigė, kad D. Jauniškis per savo pirmąją kadenciją parengė ir patvirtino naują VSD veiklos strategiją bei naują Žvalgybos įstatymo redakciją.
„Taip pat prezidentas ypač pažymėjo sėkmingai atliktą operaciją praeitų metų rudenį, kada buvo bendradarbiaujant su Norvegijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų žvalgybomis labai efektingai pravesta operacija – mūsų žvalgai ir Norvegijos žvalgas buvo sugrąžinti namo. D. Jauniškis per tuos penkerius metus atliko labai daug darbų ir per penkerius metus visuomenės pasitikėjimas Valstybės saugumo departamentu išaugo nuo 44 iki 62 proc.“, – kalbėjo vyriausiasis patarėjas.
Pats D. Jauniškis Seimo nariams antradienį pabrėžė, kad mato dar daug būtinų darbų, kad būtų padidintas VSD veiklos efektyvumas saugant valstybę ir visuomenę nuo nedraugiškų išorės inicijuotų veiksnių.
„Nepaisant kylančių globalių krizių, turime išlaikyti aukštą Lietuvos žvalgybos standartą, kad deramai įvykdytume pareigą prognozuoti ir identifikuoti, įvertinti ir užkardyti išorės grėsmes. Esu tikras, kad einame teisinga kryptimi. Ir pokyčius, ir progresą pasiektus per pastaruosius penkerius metus būtina tęsti“, – posėdyje kalbėjo D. Jauniškis.
ELTA primena, kad VSD direktorių penkerių metų kadencijai Seimo pritarimu skiria ir atleidžia prezidentas.
D. Jauniškis 1990–1993 m. dirbo Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo Apsaugos skyriuje, 1993–1994 m. – Vadovybės apsaugos departamente, o 1995 m. pradėjo tarnybą Lietuvos kariuomenės Ypatingosios paskirties tarnyboje (YPT). 1997–2006 m. D. Jauniškis buvo YPT vado pavaduotojas, 2006–2008 m. – YPT vadas. 2008 m. jis buvo paskirtas Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų vadu, 2015 m. pradėjo eiti VSD direktoriaus pareigas. VSD vadovas Darius Jauniškis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Kandidatas į VSD vadovus yra baigęs ekonomikos ir strategines studijas. D. Jauniškis dalyvavo tarptautinėse misijose Afganistane 2002, 2004 ir 2007 m., o 2010 m. jam suteiktas pulkininko laipsnis.
Tarp D. Jauniškio gautų apdovanojimų – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius, Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius, Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius, Sausio 13-osios medalis, Krašto apsaugos sistemos medalis „Už nuopelnus“, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis, Lietuvos kariuomenės medalis „Už nuopelnus“, Lietuvos kariuomenės medalis „Už pasižymėjimą“, KAS medalis „Už tarptautines operacijas“, JAV kariuomenės medalis ir Norvegijos krašto apsaugos sistemos medalis.
Lietuvoje įsigaliojus karantinui ir daugumai įmonių bei organizacijų pradėjus darbą organizuoti nuotoliniu būdu, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) parengė bazines kibernetinį saugumą stiprinančias rekomendacijas.
Vienas svarbiausių principų organizuojant darbą nuotoliniu būdų yra „būtina žinoti” principas, siekiant minimizuoti informacijos konfidencialumo pažeidimo rizikas.
Pasak NKSC specialistų, taip pat labai svarbu užtikrinti, kad organizacijos įrenginiai prie informacinių išteklių būtų jungiami saugiu būdu – tik iš žinomų įrenginių, naudojant kriptografines priemones, jei organizacija nėra skyrusi paruoštų kompiuterių.
Taip pat labai svarbus informacijos šifravimas – informacija įrenginiuose turi būti šifruojama kietojo disko lygmenyje (pvz. naudojant Microsoft Bitlocker funkcionalumą). Rekomenduojama apriboti ir išorinį prisijungimą, naudoti kelių žingsnių autentifikaciją. Esant galimybei rekomenduojama leisti prisijungti tik žinomiems įrenginiams arba iš žinomų IP adresų.
Dirbantiesiems nuotoliniu būdu NKSC specialistai rekomenduoja išsijungti failų bendrinimo funkciją – naudoti tik saugią programinę įrangą, legalią operacinę bei antivirusinę sistemas. Taip pat įsitikinti, ar prie belaidžio tinklo nėra prijungtų nesaugių įrenginių.
Kibernetinio saugumo specialistai rekomenduoja įsitikinti, ar darbui naudojamas įrenginys nebuvo užfiksuotas dalyvaujant kenkėjiškoje veikloje. Tą padaryti galima ir apsilankius Nacionalinio kibernetinio saugumo centro svetainėje – https://www.nksc.lt/tikrinti.html.
„Labai svarbu ir nesilankyti su darbu nesusijusiose interneto svetainėse, atidžiai įvertinti nuorodas elektroniniuose laiškuose bei nuolat tikrinti siunčiamos informacijos patikimumą”, – grėsmes vardija specialistai.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad darbui nuotoliniu būdu galioja tokios pat saugumo taisyklės kaip ir įprastine tvarka. Esminis skirtumas – atsakomybė už informacijos saugumą didžiąja dalimi atitenka nuotoliniu būdu dirbančiam asmeniui.
Prezidentūra. Gintaro Visocko nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina Lietuvos visuomenę išlaikyti budrumą ir elgtis atsakingai, kai Europoje koronaviruso keliama grėsmė privertė šalies valdžią imtis griežtų sprendimų.
Situacijai dėl koronaviruso aptarti daugiausiai laiko buvo skirta ir ketvirtadienį vykusiame prezidento susitikime su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininku Ramūnu Karbauskiu.
Po susitikimo šalies vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis žurnalistams teigė, kad viena iš pagrindinių susitikimo temų buvo koronaviruso grėsmės valstybėje suvaldymas.
„Prezidento nuomone, daugelyje pasaulio šalių šiandien yra ypatinga situacija, kuri reikalauja ypatingų sprendimų. Prezidentas ragina visus Lietuvos žmones susitelkti ir išlaikyti budrumą. Taip pat ragina susilaikyti nuo poelgių, kurie gali sukelti grėsmę visuomenės sveikatai – jau esame girdėję apie vieną kitą tokį poelgį“, – sakė prezidento patarėjas.
Ketvirtadienį vykusiame posėdyje Ministrų Kabinetas nutarė iki kovo 27 dienos uždrausti visus renginius šalyje. Bus taikomos tik nedidelės išimtys. Kartu nuspręsta dviem savaitėms stabdyti ugdymo įstaigų veiklą. Kaip rytą pranešė R. Karbauskis, svarstoma ir kuriam laikui stabdyti darbą Seime.
Prezidento patarėjo teigimu, priemonės, kurių buvo imtasi dėl koronaviruso keliamos grėsmės, yra griežtos, bet adekvačios.
„Kovos su koronavirusu priemonės yra griežtos, tačiau tikrai adekvačios mums tenkantiems iššūkiams. Prezidentas reiškia palaikymą ir pasitikėjimą Ekstremalių situacijų operacijų centru, jo teikiamomis rekomendacijomis, jo siūlomais sprendimais“, – teigė A. Bubnelis.
Antradienio vakarą buvo paskelbta, kad Lietuvoje buvo užfiksuoti dar du koronaviruso atvejai. Iš viso Lietuvoje užfiksuoti trys užsikrėtimo koronavirusu atvejai.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Antanas Bubnelis informavo, kad šalies vadovas atidėjo suplanuotą vizitą į Ukrainą.
Taip pat, sakė A. Bubnelis, Prezidentūroje imamasi papildomų saugumo priemonių – įvertintos galimybės darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu, taip pat atsižvelgiama į rekomendacijas dėl renginių.
„Reaguodamas į situaciją, prezidentas nusprendė atidėti planuotą kelionę į Ukrainą kovo 18-20 dienomis“, – ketvirtadienį Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje sake A. Bubnelis.
Jo teigimu, yra imamasi ir papildomų priemonių.
„Prezidentūroje jau kurį laiką yra taikomos papildomos saugumo priemonės, kurios susijusios su patalpomis, taip pat buvo įvertintos galimybės Prezidentūros darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu ir tam yra pasiruošta. Taip pat yra ribojamos darbuotojų kelionės“, – tęsė A. Bubnelis.
Jo teigimu, sulaukus Vyriausybės sprendimo dėl renginių uždraudimo ir įstaigų veiklos organizavimo, Prezidentūra vadovausis nurodymais bei rekomendacijomis.
„Vadovaujantis tomis rekomendacijomis, bus atsižvelgta ir peržiūrėti renginiai, kurie vyks Prezidentūroje, ir jie bus koreguojami arba atidedami“, – pridūrė G. Nausėdos patarėjas.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda neigia gandus, kad neva jis pats 2018 m. kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą prašydamas patikrinti savo rinkimų kampanijos bendražygius.
„Aš nesu jokių prašymų teikęs. Pagaliau, kaip aš galėčiau? (…) Tai kelia šypseną, nes 2018 m. vasarą, aš buvau kuklus vyriausiasis ekonomistas banke. O rugsėjo mėnesį aš apskritai darbo neturėjau, buvau kandidatas į Lietuvos Respublikos prezidentus (…)“, – teigė jis.
VSD vadovas Darius Jauniškis ir Prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Prezidentas nekeičia savo nuomonės ir primena, kad parlamentaro Vytauto Bako pateikta informacija, jog VSD galimai neteisėtai rinko duomenis apie praėjusiais metais prezidento posto siekiančių jo ir Vytauto Ušacko aplinkos žmones jau yra patikrinta teisėsaugos institucijų.
„Aš nesikišu į Seimo veiklą, Seimas yra institucija, kuri geba pati priimti sprendimus. Aš savo poziciją esu išreiškęs. Manau, kad institucijos, kurios turėjo priedermę išsiaiškinti aplinkybes ir pateikė savo vertinimą, disponavo visa informacija, įskaitant ir tą, kuri buvo pateikta visiškai neseniai. Institucijos savo išvadas pateikė. Jeigu atsirastų naujų aplinkybių, galima kalbėti. Bet tų naujų aplinkybių, kaip aš suprantu, neatsirado. O visi kiti tyrimai, bus politinio pobūdžio tyrimai, paskutiniais metais prieš rinkimus, kurie bus susiję su mūsų saugumui nepaprastai svarbia institucija. Siūlau įvertinti visas šitas aplinkybes. Tik tuomet daryti atsakingą ir pamatuotą sprendimą“, – teigė jis.
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad pastarąsias dienas ažiotažą kelianti istorija, esą Valstybės saugumo departamentas (VSD) galėjo rinkti informaciją apie kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos asmenis bei diplomatą Vygaudą Ušacką, nėra maloni.
„Situacija nėra maloni, vertinti detaliau galėčiau, jei turėčiau daugiau informacijos. Dėl VSD veiklos ji apspręsta žvalgybos įstatymu. Jo devynioliktame straipsnyje yra numatyta, kad žvalgybos informacijos poreikius ir prioritetus nustato VGT, o konkrečias užduotis formuoja konkrečios institucijos. Užduotis ir priemones apsprendžia pačios institucijos“, – penktadienį žurnalistams sakė buvusi šalies vadovė.
Prezidentė D. Grybauskaitė mano, kad šioje situacijoje tiek VSD, tiek Seimas turi atsakyti į klausimus visuomenei.
„Pirmiausia, skaidrumas ir kad būtų atsakyta į kuo daugiau klausimų. Nebijoti eiti kalbėti ir atsakyti, nes bet kokie šešėliai ir neatsakyti klausimai tikrai kelia daugiau įtarimų bei sumaišties. Manau, kad tai reikia daryti labai skaidriai. Tai mėginama daryti, kuo daugiau atsakymų, tuo bus geriau. Tai daryti turėtų ir pati VSD, paaiškinti ir, matyt, gali gilintis ir NSGK komitetas, jei toks poreikis yra. Tai Seimo sprendimas, kokia forma jie vykdys parlamentinę kontrolę“, – sakė D. Grybauskaitė.
Prezidentei kelia abejonių ir VSD pareigūnų kvalifikacijos lygmuo. VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.
„Taip, manau, pati institucija turės rimtai persižiūrėti savo ir procedūras ir darbo metodus, galų gale ir žvalgų kvalifikacijas. Matyti, problemų įstaigos viduje yra (…) Manau, kad daugiausia tokių nesklandumų išaiškėjo VSD viduje. Manau, tai vidaus reikalas, kad truputį reikia apsitvarkyti namuose“, – sakė D. Grybauskaitė.
Prezidentė atkreipė dėmesį, kad jokie politikai, jokie vadovai negali formuoti konkrečių VSD užduočių.
„VGT formuoja tik prioritetus ir poreikius. Užduotis formuoja ir formuluoja konkretūs tų įstaigų vadovai“, – sakė ji.
D. Grybauskaitė neslepia, kad jai kelia abejonių ir Vytauto Bako vaidmuo šiuose įvykiuose.
„Turbūt visiems kyla klausimai, kodėl po metų toks triukšmas, prieš rinkimus (…) Taip pat tai laikas, kai keičiamas ar perskiriamas VSD vadovas. Tikrai daug klausimų ir trečiųjų šalių interesas čia taip pat labai didelis“, – teigė ji.
Pokyčių pranešėjų apsaugos įstatyme nereikia
D. Grybauskaitė teigė palaikanti jau kurį laiką keliamą ombudsmeno institucijos idėją.
„Manau, kad būtų sveikintina turėti ombudsmeną. Šis klausimas buvo siūlomas ir anksčiau, ir manau, kad pats laikas, ypač dabar – po tokio reparacinio sukrėtimo, kad tokia institucija būtų įsteigta“, – sakė D. Grybauskaitė.
Tačiau reformų, kurios paliestų pranešėjų apsaugos įstatymą, buvusios šalies vadovės tvirtinimu, nereikėtų. Prezidentė tvirtino mananti, kad esamas pranešėjų apsaugos įstatymas yra geras.
„Manau, kad įstatymas yra geras, tik ne visi vykdytojai yra atsakingi“, – teigė kadenciją baigusi prezidentė.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmą kartą pripažino, kad saugumo sumetimais praeityje jam buvo rekomenduojama oficialiuose renginiuose pasinaudoti antrininku. „Idėja buvo, tačiau aš atsisakiau antrininko“, – sakė Rusijos vadovas agentūrai TASS.
„Tai buvo sunkūs laikai kovoje su terorizmu“, – klabėjo V. Putinas, turėdamas omenyje pirmuosius metus po savo kadencijos pradžios 2000-aisiais. Konkrečiai esą buvo kalbama apie valstybės vadovo antrininko pasirodymus nesaugiose vietose.
Klausimas, ar V. Putinas naudojasi antrininku, aktyviai diskutuojamas, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose.
Rusijos valstybės apsauga praeityje teigė, jog antrininko pasitelkimas reikštų, kad prezidento saugumas negali būti užtikrintas. Tačiau taip esą anaiptol nėra.
2001 metais viena moteris TV laidoje tiesiogiai paklausė V. Putino, ar jis dėl daugybės susitikimų naudojasi tokia pagalba. Tada prezidentas atsakė vienu žodžiu: „ne“.
Valstybinė agentūra TASS ketvirtadienį paskelbė dalį iš 20 serijų interviu su V. Putinu.
Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.
Panašu, „Sąjūdžio prieš Astravo AE” steigiamojo susirinkimo išvakarėse Lietuvos Prezidentas supainiojo pilietines iniciatyvas su valdžios iniciatyvomis. Jis teigė, kad vasario pradžioje įsikūrusio naujojo visuomeninio judėjimo tikslai „yra sveikintini“, bet „pilietinės pastangos turėtų būti nukreiptos konstruktyvesne linkme“, t.y. didinti spaudimą Baltarusijai europiniu formatu.
Bet juk vienu iš šio visuomeninio Sąjūdžio tikslų ir yra spaudimas valdžiai, kad ji nemiegotų europiniame ir NATO formatuose. Kitas tikslas – ieškoti visuomeninių sąjungininkų ES valstybėse, visų pirma Latvijoje ir Estijoje.
Užuot pasidžiaugęs atsiradusiais visuomeniniais sąjungininkais Prezidentas pavirkavo:
„Tikrai gaila, kad visos šitos pastangos, visi sąjūdžiai neprasidėjo aštuoneriais-devyneriais metais anksčiau ir jei tai būtų buvę, aš esu įsitikinęs, kad Baltarusijos Astravo atominės elektrinės tiesiog nebūtų buvę. Būtų sutaupytos plytos ir statybinės medžiagos“, – interviu „DELFI Dėmesio centre“ ketvirtadienį sakė G. Nausėda.
Iš tiesų, kaip būtų buvę puiku, jei būsimasis Prezidentas anuo metu būtų įkūręs Sąjūdį prieš Astravo AE statybą.
Sąjūdis prieš Astravo AE. Organizacijos steigėjų nuotr.
Ar ne todėl tokia keista yra Prezidento pozicija, kad Sąjūdį iniciavo keli TS-LKD, išdrįsusios rinkimuose išstatyti savo kandidatę į Prezidento postą, nariai?
Norisi tikėti, kad Prezidentas pakils aukščiau asmeniškumų valstybiniuose reikaluose ir tampriai bendradarbiaus su „Sąjūdžiu prieš Astravo AE”.
Štai TS-LKD narys Arvydas Anušauskas šiandien FB atkreipia dėmesį, kad Sąjūdžiui prieš Astravą besiburiant socialdemokratai vakar sutelkė savo ekspertų žiedą „už Astravo elektros importą vardan saugumo”. Mat būtent tokios jų iki skausmo pažįstamų „ekspertų diskusijų” išvados. Diskusijose dalyvavo Europarlamento narys J. Olekas, buvęs Europos komisaras V. P. Andriukaitis, buvęs užsienio reikalų ministras A. Valionis, buvęs energetikos ministras L. Ašmontas ir kt.
Sąjūdis prieš Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
Visa socialdemokratinė kompanija savo laiku nubraukusi elektros energijos gamybos Lietuvoje perpektyvas dabar virkauja, kad „šiuo metu Lietuvos vartotojai, ypač pramonė, moka per didelę kainą už elektros energiją, kuri yra didesnė už Skandinavijos rinkoje esamą” (tai ar neveikia elektros energijos birža ir matyt net povandeninio kabelio nereikėjo su Švedija? – A.A.).
Man šiaip kyla klausimas, rašo A. Anušauskas, buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, ar ši socdemų „sinchronizacija” su Astravo AE yra atsitiktinė iš rinkiminių išskaičiavimų ar kažkaip kitaip? Juk už Lietuvos politkos nepirkti nesaugios Astravo AE elektros, yra ne tik Seimo priimtos strategijos, rezoliucijos ir įstatymai, bet ir Lietuvos nuoseklumas bendraujant su ES institucijomis šiuo klausimu.
Buvę Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovai kritiškai vertina prezidento Gitano Nausėdos teiginius, kad Lietuvos žvalgybų ruošiamame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime galėtų figūruoti ir tokios šalies vidaus grėsmės kaip socialinė atskirtis, regionų atskirtis, šalies ekonominės problemos ar net žmonių nepasitikėjimas teismais.
Anot buvusių VSD vadovų, žvalgybų darbas yra rinkti slaptą informaciją apie išorines grėsmes, tuo tarpu socialinės problemos, pabrėžia jie, yra ir viešai žinomos, ir jau dabar kitų Vyriausybės institucijų nagrinėjamos.
2010-2015 m. VSD vadovavęs Gediminas Grina Eltai akcentavo, kad Lietuvos žvalgybos institucijos yra atsakingos už išorines grėsmes, o ne vidines. Pasak jo, socialinės problemos yra kitų Vyriausybės institucijų atsakomybė. Buvęs VSD direktorius Gediminas Grina. Slaptai.lt nuotr.
„Žvalgybos institucijų paskirtis nėra rūpintis vidinėmis problemomis. Žvalgybos institucijų ir kontržvalgybos paskirtis rūpintis išorėje kylančiomis grėsmėmis. Vidinės grėsmės yra Vyriausybės ir ministerijų reikalas, jeigu jos kyla dėl kažkokių vidinių priežasčių. Niekada žvalgybos institucijos nenagrinės vidinių priežasčių, nes tai ne jų paskirtis“, – Eltai sakė G. Grina.
„Grėsmės, kurios yra viduje, jas turi žinoti ministerijos. Jeigu jūs kalbate apie socialines problemas, pirmiausia, tai ministro atsakomybė. Jis nežino, kokios yra vidinės grėsmės? Juk čia nėra slaptos grėsmės. Žvalgybos institucijos yra slaptos ir jos aiškinasi tuos dalykus, kurių niekas viešai nežino. Tai yra esminis dalykas ir mūsų politikai to niekaip per 30 metų suprasti negali. Todėl ir kyla tokie nesusipratimai, kuomet kairė nežino, ką daro dešinė“, – sakė buvęs VSD vadovas.
G. Grinai pritarė ir pirmasis VSD vadas Mečys Laurinkus.
„Ar tą reikia daryti VSD, manau, kad ne. Tai nėra institucija, kuri tokius papildomus tyrimus turi atlikti, jie neturi specialistų tokioms vidinėms grėsmėms vertinti. Čia reikia specialistų, tokius dalykus atlieka įvairūs institutai. Pasaulyje daug tokių egzistuoja ir valstybės specialiai juos kuria ir juos apmoka. Tuomet yra užsakymai ir jie skelbia šiuos dalykus viešai. Saugumo tarnybos vienos to negali padaryti, nes neturi tam žmonių“, – sakė Eltai M. Laurinkus.
Mečys Laurinkus. Slaptai.lt nuotr.
M. Laurinkus taip pat teigia, kad nors jis supranta prezidento norą gilesnės vidinių procesų valstybėje analizės, bet, pasak buvusio VSD vadovo, tam jau yra sukurti institutai.
„Ateityje gal ir būtų gerai tokį nedidelį tinklelį turėti žmonių, kur būtų galima užsakyti tokį tyrimą. Jį skelbti kaip tam tikrą perspėjimą, ar ką nors. Nesvarbu kaip tai pavadinsi, nereikia visko įvardinti grėsmėmis. Iš esmės aš suprantu, ką nori prezidentas pasakyti, kad jis nori gilesnės vidinių įvairių procesų valstybėje analizės“, – teigė M. Laurinkus.
Pasak M. Laurinkaus, nereikėtų socialinių problemų lyginti su išorinėmis grėsmėmis.
„Tai iš tikrųjų yra nelygūs dalykai. Karinė grėsmė yra didesnė už grėsmes, kurias kelia socialinės problemos, (…), bet aš (prezidento – ELTA) mintį suprantu ir ji gana teisinga“, – sakė jis.
VSD: departamento veiklą reglamentuoja Žvalgybos įstatymas
Ar departamentas galėtų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pateikti ataskaitas ne tik apie išorines grėsmes, bet ir apie vidines (socialinė atskirtis, regionų atskirtis ir t.t), VSD pateikė Eltai atsakymą.
„Valstybės saugumo departamento veiklą reglamentuoja Žvalgybos įstatymas. Vienas iš kontržvalgybos uždavinių yra „prognozuoti, nustatyti ir šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kylančius Lietuvos Respublikos viduje ir galinčius turėti įtakos visuomeniniams politiniams, ekonominiams procesams, taip pat kuriais gali būti pažeidžiami valstybės suverenitetas, teritorijos neliečiamybė ir vientisumas, konstitucinė santvarka, valstybės interesai, gynybinė ir ekonominė galia. Valstybės saugumo departamentas, remdamasis Žvalgybos įstatymu, kasmet visuomenei pateikia Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Šiame dokumente vertinami įvykiai, procesai ir tendencijos, darantys didžiausią įtaką Lietuvos nacionalinio saugumo situacijai“, – Eltai atsiųstame atsakyme teigia VSD Strateginės komunikacijos skyrius.
ELTA primena, kad ketvirtadienį prezidentas užsiminė, jog VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) kasmet ruošiamame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime norėtų matyti ir įspėjimus apie šalies vidaus grėsmes. Lietuvos saugumas (VSD)
„Vidinės priežastys yra nė kiek ne mažiau svarbios, nei išorinės. Tai yra vis dar didelė socialinė atskirtis, regionų atskirtis, žmonių nepasitikėjimas teismais, teisėtvarkos sistema (…) Esu įsitikinęs, kad mūsų vidinės grėsmės turi būti atspindėtos ir mūsų nacionalinio saugumo ataskaitose kaip lygiavertės, o kai kuriais atvejais – kaip svarbesnės, palyginti su išorinėmis grėsmėmis“ ketvirtadienį laidai „DELFI Dėmesio centre“ sakė jis.
AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas ir VSD direktorius Darius Jauniškis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos žvalgyba antradienį paviešintoje grėsmių ataskaitoje įspėja dėl šalia Lietuvos pasienio statomos Astravo atominės elektrinės saugumo.
Kasmetinę ataskaitą paskelbęs Valstybės saugumo departamentas (VSD) bei Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos teigia, kad, užbaigiant Astravo atominės elektrinės projektą, kyla įtampa tarp Baltarusijos institucijų ir projektą vykdančios Rusijos kompanijos „Rosatom“ atstovų.
„Artėjant numatytam BelAE paleidimo terminui, didėja įtampa tarp atsakingų Baltarusijos institucijų, projekto užsakovų ir „Rosatom“ atstovų – visi jie baiminasi atsakomybės už galimus incidentus paskubomis pastatytoje BelAE“, – rašo Lietuvos žvalgyba paskelbtoje ataskaitoje.
2019 m. liepos pradžioje iš pareigų pasitraukė BelAE statybų vadovas Dmitrijus Romaniecas. Jis paliko pareigas ir išvyko iš Baltarusijos labai sudėtingu laikotarpiu – prasidėjus svarbiausiems pirmojo bloko parengimo eksploatacijai darbams.
Astravo atominė elektrinė. EPA-ELTA nuotr.
Pasak VSD ir AOTD, tikėtina, kad jo pasitraukimas buvo neatsitiktinis – vengiama atsakomybės dėl ankstesnių incidentų, nesklandumų bei tolesnių sudėtingų BelAE parengimo eksploatacijai darbų.
Paskelbtame žvalgybos institucijų dokumente taip pat minimas 2019 m. birželio pabaigoje dėl darbininkų aplaidumo kilęs gaisras Astravo atominės elektrinės pirmajame bloke (šalia reaktoriaus pastato). Grėsmių ataskaitoje pažymima, kad Baltarusijos institucijos informacijos apie šį incidentą nepateikė.
„Nepaisant to, kad pirmasis blokas jau rengiamas branduoliniam kurui, informacijos apie minėtą incidentą Baltarusijos institucijos nepateikė. Šis faktas liudija, kad po 2016 m. įvykusių incidentų situacija BelAE nepasikeitė – ir toliau vengiama viešumo, bandoma slėpti informaciją apie tikrąją padėtį. Todėl labai tikėtina, jog informacija bus slepiama ir BelAE pradėjus veikti“, – rašoma ataskaitoje.
Globaliai veikianti bendrovė „NBC Security Inc.“, teikianti su gynyba susijusias paslaugas, paskelbė apie sprendimą pradėti veiklą Lietuvoje kaip UAB „Baltic Defense Industries“. Bendrovė įsteigė naują biurą Kaune, o ateityje planuoja atidaryti gamyklą, kurioje bus gaminami produktai gynybos ir teisėsaugos institucijoms visame pasaulyje.
„NBC Security“, kurios pagrindinė būstinė įsikūrusi Virdžinijos mieste Greit Folse, savo patronuojamąsias įmones yra įsteigusi Europos ir Rytų Europos šalyse. Ji teikia paslaugas JAV, Artimųjų Rytų, Vidurio ir Rytų Europos, Afrikos klientams kariuomenės, teisėsaugos ir gynybos agentūroms.
Paskelbdamas „NBC Security“ sprendimą, NBC Security“ įkūrėjas Naceris Benzekris sakė, kad Lietuva susidomėjo, kai pirmą kartą čia apsilankė 2004 metais.
„Lietuvai prisijungus prie Europos Sąjungos pradėjau stebėti įspūdingą šalies veiklą ir raidą pasaulio ekonomikoje, – aiškina N. Benzekris. – Kvietimas 2018 m. balandį atvykti į JAV ir Baltijos šalių viršūnių susitikimą, susipažinimas su gynybos ir diplomatijos atstovais iš Lietuvos vėl sužadino mano norą dar kartą apsilankyti šioje šalyje. Kai 2018 m. lapkritį dalyvavome karinių technologijų renginyje, galutinai apsisprendžiau investuoti Lietuvoje.“
N. Benzekris pagrindinėmis tokio sprendimo priežastimis nurodo verslui palankią aplinką, visapusę vyriausybinių organizacijų pagalbą ir bendradarbiavimą su jomis.
„Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas „NBC Security“ žingsnį vertina kaip lietuvių inžinierių kompetencijos ir glaudaus verslo bei aukštojo mokslo įstaigų bendradarbiavimo pripažinimą. Be to, tai liudija apie stiprėjančią šalies kaip regioninio gamybos centro reputaciją.
„Ypač svarbu investuotojų pasitikėjimas ir tikėjimas, o „NBC Security“ sprendimas vykdyti gamybą gynybos srityje signalizuoja, kad Lietuva turi potencialo vystyti šią nišinę gynybos pramonės industriją“, – teigia M. Katinas.
JAV ambasada Vilniuje džiaugiasi, kad vis daugiau JAV bendrovių Lietuvą laiko puikia vieta veiklai vykdyti.
„NBC Security“ sprendimas įkurti savo padalinį Lietuvoje rodo, kad mūsų šalis sieja stiprūs saitai, kurie vis tvirtėja. Tai geras pavyzdys, kokios inovatyvios JAV bendrovės domisi Lietuva jai modernizuojant įstatymus, didinant skaidrumą ir taikant verslui palankias mokesčių iniciatyvas“, – pareiškė JAV ambasados atstovas.
„Versli Lietuva“ direktorė Daina Kleponė teigia, kad greitai besikeičiant saugumo situacijai būtina užtikrinti, kad ginkluotosios pajėgos būtų šiuolaikiškos ir novatoriškos. „Tai gali būti daroma ne tik įsigyjant naujos įrangos, bet ir skatinant nacionalines pažangiųjų technologijų įmones atsigręžti į naujas gynybos technologijas. Kadangi Lietuva nedidelė šalis, savaime suprantama, kad veiksmingiausiai tai galima padaryti bendradarbiaujant su kitomis susijusiomis valstybėmis“, – sako ji.
„NBC Security“ per ateinančius trejus metus Lietuvoje planuoja įdarbinti iki 30 žmonių, o plečiantis produktų apimčiai galimai bus priimta ir daugiau darbuotojų. Labiausiai bendrovė ieško mechanikos, elektros inžinerijos, kibernetikos, aviacijos ir aeronautikos, dirbtinio intelekto, karybos ir gynybos technologijų specialistų. „NBC Security“ baigia suderinti bendradarbiavimo sutartį su KTU, pagal kurią kartu atliks mokslinius tyrimus ir vykdys plėtrą.
Taip pat bendrovė planuoja nuolat priimti universitetų studentus atlikti praktiką.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka nesinaudoja išmaniuoju telefonu ir kitomis technikos naujovėmis dėl saugumo. Jis tai pranešė penktadienį Mogiliovo srityje, bendraudamas su vienos iš tenykščių įmonių darbuotojais.
„Aš net neturiu mobiliojo telefono. Žiūriu: mano kolegos prezidentai sėdi, baksnoja tuos aifonus. Aš tuo neužsiimu. Aš žinau, kas yra saugumas. Be to, aš turiu darbuotojų, kurie tuo užsiima“, – cituoja prezidentą naujienų agentūra „BelTA“.
Pasak valstybės vadovo, jeigu jam kas ir skambina mobiliuoju telefonu, kas būna labai retai, tai padėjėjas atneša telefoną. „Bet aš šiuo ryšiu beveik nekalbu, – pabrėžė A. Lukašenka. – Dabar šios naujovės jūsų kišenėse, ir kad ir kur būtumėte, jus mato tie, kuriems to reikia. Jūs šito norite? Ne“.
Baltarusijos prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į neigiamą radijo bangų poveikį žmogaus sveikatai.
Princas Harry‘is su žmona Meghan. EPA-ELTA nuotr.
Britų princui Harry‘iui ir jo žmonai Meghan nusprendus ateityje dalį laiko praleisti Kanadoje, šios šalies vyriausybė svarsto, ar prisiimti poros saugumo kaštus. ‚Aš manau, tai dalis svarstymų, kurie reikalingi, ir dėl to vyksta pokalbiai“, – interviu Kanados televizijos stočiai „Global“ sakė ministras pirmininkas Justinas Trudeau.
Anot jo, kol kas visiškai neaišku, ar Kanada prisiims išlaidas už Harry‘io ir Meghan saugumo priemones. „Mes nesame visiškai tikri, koks bus galutinis sprendimas“, – sakė J. Trudeau. Tam esą reikalingi tolesni pokalbiai. Tačiau kanadiečiai, anot premjero, labai remia poros sprendimą dalį laiko praleisti jų šalyje.
Prieš tai Kanados finansų ministras Bollas Morneau paneigė britų žiniasklaidos pranešimus, kad J. Trudeau pažadėjo karalienei Elžbietai II, kad Kanada gali prisiimti poros saugumo išlaidas.
Anot Kanados žiniasklaidos, Harry‘io, Meghan ir jų sūnaus Archie apsauga kasmet gali atsieiti 1,7 mln. Kanados dolerių (1 mln. eurų). Anot britų žiniasklaidos, Kanada nori skirti 584 000 eurų šios sumos. Per ligšiolinius britų karališkosios šeimos narių vizitus tradiciškai prie saugumo išlaidų prisidėdavo ir Kanados mokesčių mokėtojai.
Harry‘is ir Meghan praėjusį trečiadienį netikėtai paskelbė, kad atsisako karališkosios šeimos aukšto rango narių statuso ir ketina ateityje dalį laiko praleisti Kanadoje.
Londonas, sausio 13 d. (AFP-ELTA). Didžiosios Britanijos žvalgybos tarnybos MI5 vadovas atmetė spekuliacijas, esą Kinijos telekomunikacijų bendrovei „Huawei“ leidus šalyje plėtoti 5G ryšių tinklus, bus neigiamai paveikti JK ir JAV žvalgybinės informacijos dalijimosi santykiai, pirmadienį pranešė laikraštis „Financial Times“.
Ministras pirmininkas Borisas Johnsonas šiuo metu patiria smarkų JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimą, su kuriuo bandoma šalies valdžią įtikinti dėl saugumo sumetimų uždrausti bendrovei „Huawei“ turėti ką nors bendra su Didžiosios Britanijos 5G ryšių tinklų plėtra.
Interviu su „Financial Times“ MI5 generalinis direktorius Andrew’as Parkeris, paklaustas apie galimai suprastėsiančius šalių žvalgybos santykius, sakė „šiandien neturįs priežasties apie tai galvoti“.
„Turime skirti daugiau dėmesio ir diskutuoti apie tai, kaip pasieksime ateitį, kurioje yra platesnis konkurentų tinklas. Neturėtume tik arba pritarti, arba nepritarti Kinijos technologijų naudojimui“, – pridūrė balandį iš pareigų pasitrauksiantis A. Parkeris.
Atsakydamas į šį interviu, premjero B. Johnsono atstovas spaudai pranešė, kad „kai sprendimas bus priimtas, apie tai pranešime parlamentui. Palaikome artimus ir ilgalaikius žvalgybinės informacijos dalijimosi santykius, kurie tęsis ir toliau.“
Atstovas spaudai patvirtino, kad pirmadienį Londone vyko Didžiosios Britanijos ir JAV „nacionalinio saugumo pareigūnų“ susitikimas. Naujienų portalai pranešė, kad šios derybos yra paskutinė Vašingtono priemonė įtikinti šalies pareigūnus neleisti „Huawei“ vaidinti vaidmenį ryšio tinklų plėtroje.
Penktosios kartos (5G) ryšių tinklai yra naujausias skaitmeninės revoliucijos etapas, suteiksiantis beveik akimirksniu aktyvuojamą ryšį ir didelę duomenų talpą. Tokie ryšių tinklai leis plačiai pritaikyti tokias ateities technologijas, kaip dirbtinį intelektą ir automatines gamyklas bei automobilius – Pekinas šioje srityje visomis pastangomis siekia lyderio pozicijos.
„Huawei“, kaip vienos iš didžiausių pasaulio telekomunikacijų sistemų tiekėjų, statusas Kinijai suteikia galimybę pasiekti šalių vidaus rinkas, tačiau dėl to yra kilę daug įtarimų.
Kelios šalys yra išreiškusios saugumo susirūpinimus dėl „Huawei“ technologijų – JAV ir Australija jau yra uždraudusios šiai bendrovei plėtoti 5G tinklus, o dar kelios valstybės dvejoja bendrovę įsileisti į savo rinkas.
Irane sudužo Ukrainos lėktuvas su 180 keleivių. EPA-ELTA nuotr.
Irano vyriausybė neigia slėpusi informaciją apie numuštą Ukrainos lėktuvą. Irano ginkluotosios pajėgos pripažino numušusios lainerį tik praėjus kelioms dienoms po katastrofos.
Komentarai pasirodė po jau antrą naktį Teherane vykstančių demonstracijų prieš valdžią dėl lėktuvo katastrofos.
Trečiadienį vos pakilęs iš Teherano oro uosto nukrito Ukrainos oro linijų lėktuvas. Per katastrofą žuvo visi 176 juo skridę žmonės.
į Kijevą skridęs laineris buvo numuštas praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Iranas paleido raketas į Irako bazes, kuriose dislokuoti JAV kariai, taip atsakydamas į Vašingtono smūgį, per kurį žuvo aukštas Irano generolas Qasemas Soleimani.
Islamo respublika pirma neigė Vakarų žvalgybos teiginius, kad keleivinis lėktuvas buvo numuštas, tačiau šeštadienį Irano žiniasklaida išplatino Generalinio štabo pranešimą, kuriame sakoma, kad lėktuvas buvo numuštas „dėl netyčinės žmogiškos klaidos“.
„Šiomis liūdnomis dienomis daug kritikos sulaukė atitinkami pareigūnai ir institucijos… kai kurie pareigūnai net buvo kaltinami melu ir bandymu nuslėpti informaciją, tačiau, nuoširdžiai, taip tikrai nebuvo“, – valstybinės televizijos transliuotame komentare teigė Vyriausybės atstovas Ali Rabiei.
„Melas – tyčia klastoti tiesą. Melas yra slėpti. Melas yra žinoti faktą ir jo neatskleisti ar iškreipti tiesą“, – sakė atstovas.
Pasak jo, visi Irano pareigūnų pareiškimai iki šeštadienio prisipažinimo buvo paremti tuo metu turėta informacija.
„Visi, kurie tomis dienomis, pačiame Amerikos psichologinio karo prieš Irano tautą įkarštyje, išreiškė savo nuomonę, darė tai remdamiesi tuo metu prieinama informacija“, – tvirtino A. Rabiei.
„Tik penktadienį Irano ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas gavo tyrimo išvadas, tada vyko Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos posėdis“, – sakė A. Rabiei. Pasak jo, „iki sausio 10 d. niekas, net šalies prezidentas Hassanas Rouhani, nežinojo lėktuvo katastrofos priežasties“.
„Kai tik prezidentas sužinojo apie tai, iškart priėmė sprendimą kuo skubiau kreiptis į gyventojus“, – tvirtino A. Rabiei.
„Išsamus tyrimas“
Irano prezidentas H. Rouhani per pokalbį telefonu su Švedijos premjeru Stefanu Lofvenu sekmadienio vakare pažadėjo atlikti „išsamų tyrimą“, pranešė prezidento spaudos biuras.
Dauguma tragiškai pasibaigusiame Ukrainos tarptautinių oro linijų skrydyje PS752 žuvusių žmonių buvo iraniečiai ir kanadiečiai, įskaitant dvigubą pilietybę turinčiuosius, taip pat ukrainiečiai, afganai ir britai.
Lėktuvo katastrofoje žuvo 7 Švedijos piliečiai ir dar 10 žmonių, kurie gyvena šioje ES šalyje.
„Turime užtikrinti, kad toks šokiruojantis incidentas nepasikartotų niekur kitur pasaulyje“, – pranešime cituojamas H. Rouhani.
H. Rouhani taip pat pabrėžė, kad katastrofa įvyko padidėjusios įtampos laikotarpiu, po to, kai per JAV drono smūgį sausio 3 d. buvo nužudytas Irano generolas Q. Soleimani
„Turime visi kartu sugrąžinti saugumą į regioną ir leisti įsivyrauti taikai“, – tvirtino Irano prezidentas.
Iranas dalyvauti lėktuvos katastrofos tyrime pakvietė ekspertus iš Kanados, Prancūzijos, Ukrainos ir Jungtinių Valstijų.
Nepaisant internete platinamų vaizdo įrašų, kuriuose matoma, kaip buldozeriai lygina lėktuvo sudužimo vietą, Irano kariuomenės Revoliucinės gvardijos vadas neigė, kad Iranas taip bando panaikinti nusikaltimų įrodymus.
„Mes nieko nelietėme“, – parlamente sekmadienį pareiškė generolas majoras Hosseinas Salami.
„Nejudinome lėktuvo nuolaužų, nekeitėme įvykio vietos, nejudinome oro gynybos sistemų, nekeitėme radarų rodmenų“, – tvirtino jis.
Daugiau kaip pusė apklaustų amerikiečių mano, kad Irano revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vado generolo Qasemo Soleimanio nužudymas sumažino JAV saugumą.
Tokią išvadą leidžia daryti sekmadienį paskelbti televizijos kanalo ABC ir tarnybos „Ipsos“ atlikto sociologinio tyrimo rezultatai.
Respondentams buvo pateiktas klausimas, kaip pasikeitė JAV saugumo situacija po Amerikos pajėgų atakos Irake, per kurią žuvo Q. Soleimanis. 52 proc. tyrimo dalyvių pareiškė, kad grėsmė Jungtinėms Valstijoms padidėjo. Priešingos nuomonės laikosi 25 proc. apklaustųjų. 22 proc. amerikiečių mano, kad padėtis šiuo požiūriu nepasikeitė.
Tyrimo dalyvių taip pat buvo teiraujamasi, ar jie pritaria toms priemonėms, kurių imasi JAV prezidentas Donaldas Trumpas dėl situacijos, susijusios su Iranu. 43 proc. amerikiečių atsakė teigiamai, 56 proc. – neigiamai.
73 proc. apklaustųjų prisipažino daugiau ar mažiau nerimaujantys dėl to, kad gali prasidėti JAV ir Irano karas. 27 proc. pareiškė, kad tai jiems beveik arba visiškai nekelia nerimo.
Apklausa vyko visoje šalyje sausio 10-11 dienomis. Joje dalyvavo 525 pilnamečiai amerikiečiai.
Situacija Artimuosiuose Rytuose smarkiai susikomplikavo po to, kai sausio 3 d. JAV surengė ataką Bagdado oro uosto rajone, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vadas generolas Qasemas Soleimanis. Irano aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba pareiškė padarysiant visa, kad būtų atkeršyta už generolo mirtį. Naktį į sausio 8-ąją Iranas raketomis atakavo dvi Irako karines bazes, kuriomis naudojasi JAV kariuomenė – Ain al Asado bazę šalies vakaruose esančioje Anbaro provincijoje ir Erbilio oro uostą Irako Kurdistane.
Po to JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vašingtonas sugriežtins ekonomines sankcijas Teheranui. Kartu jis pažymėjo, jog Jungtinės Valstijos pasirengusios taikai su Iranu. Savo ruožtu Irano nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Majidas Takht-Ravanchi pareiškė, jog Teheranas savo atsaką laiko pakankamu ir neketina imtis naujų karo veiksmų.
Irano revoliucinei gvardijai raketomis apšaudžius karines bazes Irake, kur dislokuoti JAV kariai, Vyriausybėje surengtas pasitarimas. Po susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Gynybos štabo viršininkas generolas majoras Gintautas Zenkevičius patikino, kad Irake esantys Lietuvos kariai nenukentėjo ir yra dedamos visos pastangos užtikrinti jų saugumą.
„Šią naktį įvyko tam tikri svarbūs įvykiai Irake, ten kur dalyvauja tarptautinėse operacijose, turinčiose mokymo pobūdį, ir mūsų kariai. Iranas apšaudė JAV ir sąjungininkų, įskaitant NATO, dvi bazes. Tačiau gerai, kad Lietuvos kariai nenukentėjo ir preliminari informacija yra, kad nėra sužeistų ar žuvusių ir kitų koalicijos partnerių“, – situaciją apibendrino R. Karoblis.
Anot užsienio reikalų ministro, svarbiausias Lietuvos ir sąjungininkų tikslas dabar yra užtikrinti karių saugumą.
„Svarbiausias šiuo metu klausimas yra karių saugumas tiek Lietuvos požiūriu, tiek ir mūsų sąjungininkų. Daroma viskas, kad tas saugumas būtų maksimaliai užtikrintas“, – patvirtino krašto apsaugos ministras, primindamas, kad siekiant karių saugumo NATO taryba nubalsavo, kad mokomieji veiksmai Irake būtų laikinai sustabdyti.
Savo ruožtu G. Zenkevičius patvirtino, kad Irake esantys kariai dar 17.30 val. Lietuvos laiku gavo nurodymą palikti bazę, o pats apšaudymas įvyko jau po vidurnakčio Lietuvos laiku. Ryte, jau po atakų, kariai saugiai sugrįžo į bazę ir turi galimybę bendrauti su artimaisiais.
„Kariai turi galimybe bendrauti su artimaisiais, kol kas visos linijos yra atviros ir veikia, taip pat gynybos štabas siunčia informaciją artimiesiems ir karių artimieji gali skambinti jiems duotais telefonais į Gynybos štabą ištisą parą“, – kalbėjo G. Zenkevičius, akcentuodamas, kad kol kas nei vienas Lietuvos karys nepareiškė noro grįžti į gimtinę.
Trečiadienį premjeras S. Skvernelis su atsakingais pareigūnais aptarė situaciją Artimųjų rytų regione. Kaip skelbė Vyriausybė, susitikimo metu aptarti Irano veiksmai Irake, galimi jų padariniai bei priemonės, kurių imamasi siekiant apsaugoti mokymo misijose dalyvaujančius Lietuvos karius.
ELTA primena, kad anksčiau oficialus Pentagono atstovas Jonathanas Hoffmanas pranešė, jog Iranas raketomis smogė mažiausiai dviem JAV naudojamoms karinėms bazėms Irake. Pasak jo, Iranas paleido keliolika raketų į Ain al Asado bazę ir Erbilio miesto oro uostą.
Situacija Artimuosiuose Rytuose smarkiai susikomplikavo po to, kai sausio 3 d. JAV surengė ataką Bagdado oro uosto rajone, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vadas generolas Qasemas Soleimanis. Irano aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba pareiškė darysianti visa, kad būtų atkeršyta už generolo mirtį.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį uždarame posėdyje nusprendė, kad strategiškai svarbius sandorius tikrinanti komisija turėtų dar kartą svarstyti, ar dujotiekį su Lenkija statysianti bendrovė „Alvora“ gali sukelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Kaip Eltai teigė NSGK narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas, sprendimas priimtas 5 balsais „už“ ir 4 susilaikius.
ELTA primena, kad bendrovės „Alvora“ ir „Šiaulių dujotiekio statyba“ laimėjo konkursą statyti beveik 100 mln. Eur vertės magistralinį dujotiekį iš Lietuvos į Lenkiją (GIPL).
„Mes, išklausę informacijos, kreipėmės dar kartą į nacionaliniam saugumui svarbių objektų komisiją dėl to, kad būtų pakartotinai įvertintas ir patikrintas laimėjęs rangovas, ar jis atitinka reikalavimus, keliamus nacionaliniam saugumui“, – sakė jis, pabrėždamas, kad visa svarbi informacija, susijusi su „Alvora“, nebuvo įvertinta politiniame lygmenyje.
Dėl to, akcentavo konservatorius, yra pakankamas pretekstas apskritai įvertinti, ar nereikėtų keisti specialios Vyriausybės komisijos, vertinančios nacionaliniam saugumui svarbius sandėrius, sudėties sudarymo principų.
„Pati komisijos sudėtis yra techninio lygmens, ten nėra politinio lygmens atstovų, nėra viceministrų, nėra ministrų. Tačiau komisijos sprendimo pasekmės yra labai ryškiai politinės. Kai kuriais atvejais gali atsirasti institucinė inercija, todėl politikai turėtų daryti sprendimus, o ne vien technokratinė komisija“, – sakė L. Kasčiūnas.
Politiko teigimu, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios komisijos veiklos pobūdis yra ydingas.
„Jeigu komisijos sprendimas yra teigiamas dėl rangovo arba investuotojo, tai tas klausimas net nekeliauja į Vyriausybę. Tik jei sprendimas yra neigiamas, tokiu atveju klausimas atsiduria Vyriausybėje. Tad šiuo atveju čia nėra politinio filtro, todėl tai nėra geras mechanizmas“, – argumentavo NSGK narys.
Grįždamas prie bendrovės, turinčios statyti strateginį Lietuvai dujotiekį į Lenkiją, L. Kasčiūnas neatmetė galimų rizikų, kylančių dėl „Alvoros“ ryšių su trečiosiomis šalimis.
„Detalėmis kalbėti negaliu, todėl pasakysiu iš principo – klausimų dėl dabartinio rangovo, laimėjusio konkursą, bei jo sąsajų su trečiosiomis šalimis, kurios kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui, nesumažėjo. Abejonės mums nebuvo išsklaidytos, mums nėra aišku kur yra ta esminė raudonoji linija, kada galima suvaldyti rizikas, o kada jau rangovas, investuotojas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Atsakymai į klausimus, kurie mums buvo pateikti, mūsų neįtikino, mes aiškiai matome, kad dabartinis rangovas turi daug stiprių ryšių su trečiosiomis šalimis, kurios kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – apibendrino L. Kasčiūnas.
