Šauktukai
Rusijos teismams už akių priimant sprendimus dėl Lietuvos teisėjų, Generalinė prokurorė Nida Grunskienė ir Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė sako, kad šalies teisėtvarkos pareigūnai nesijaučia saugūs.
Taip jos kalbėjo po trečiadienį Seime surengto Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio, skirto aptarti Sausio 13-osios bylos teisėjų ir prokurorų saugumą.
„Kaip Teisėjų taryba, jaučiame susirūpinimą keliais lygiais. Visų pirma – dėl savo žmonių ir žymiai daugiau nei tie trys teisėjai, kurie jau yra realiame pavojuje, nes jau yra išduoti arešto orderiai“, – po susitikimo su parlamentarais žurnalistams sakė S. Rudėnaitė.
„Prokurorai negali jaustis saugūs, nes jie žino, kad yra persekiojami“, – pažymėjo N. Grunskienė.
Institucijų vadovės pažymėjo, kad klausimai dėl saugumo kyla ne tik Sausio 13-osios bylą tyrusiems pareigūnams.
„Negali jaustis saugūs ir tie prokurorai, kurie tiria Ukrainos karo nusikaltimus“, – sakė Generalinė prokurorė.
„Yra ir daugiau žmonių. Jų gyvenimas tampa labai suvaržytas. Dėl to mes stengiamės jiems ir moralinės, ir politinės, ir kitokios paramos ieškoti“, – aiškino Teisėjų tarybos pirmininkė, pažymėdama, kad teikiant paramą siekiama užtikrinti efektyvų tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
S. Rudėnaitė akcentavo, kad Rusijos teismų priiminėjami sprendimai liečia ne tik konkrečius teisėjus ar prokurorus – tai, pasak jos, yra grėsmė ir visai valstybei.
„Tokie Rusijos veiksmai – bandymas bauginti, bandymas paralyžiuoti, įsikišti į teisminės sistemos veiklą. Bet tai iš esmės yra grėsmė ir valstybei“, – pabrėžė ji. Todėl, tęsė S. Rudėnaitė, valstybė turi užtikrinti visokeriopą apsaugą savo pareigūnams. „Ateityje turime savo žmonėms duoti kaip galima daugiau garantijų“, – sakė Teisėjų tarybos pirmininkė.
Klausiama apie priemones, kurios buvo aptartos uždarame NSGK posėdyje, S. Rudėnaitė teigė, kad tik laikas parodys, ar tokia pagalba yra užtekina. Tačiau teisininkė patikino, kad kolegoms galės perduoti žinią, jog jų saugumu yra rūpinamasi. „Džiaugiuosi, kad buvo suoranizuotas šis susitikimas“, – žurnalistams teigė S. Rudėnaitė. „Jaučiuosi ramesnė ir galėčiau savo kolegoms tą žinią perduoti – kad jie iš tikrųjų nėra palikti ir jų saugumu yra rūpinamasi“, – apibendrino ji.
Kaip skelbta anksčiau, trečiadienį Seimo NSGK diskutavo dėl Sausio 13-osios byloje sprendimus priėmusių prokurorų ir teisėjų saugumo užtikrinimo. Iniciatyva aptartį šį klausimą uždarame posėdyje kilo po to, kai rugpjūtį Maskvos Basmannyj rajono teismas priėmė sprendimą už akių suimti tris Lietuvos teisėjus, priėmusius nuosprendį byloje dėl 1991 m. sausio 13-osios įvykių Vilniuje.
NSGK nariai paragino Užsienio reikalų ministeriją plėsti ratą teisėjų ir prokurorų, kuriems gali būti išduodami diplomatiniai pasai. Taip pat siūloma stiprinti individualų darbą tiek su dirbančiais ar jau į pensiją išėjusiais pareigūnais, efektyvinti greitojo reagavimo mechanizmus.
Sausio 13-osios barikadų fragmentas. Slaptai.lt nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Maskvos teismo verdiktas suimti tris Lietuvos teisėjus, skelbusius nuosprendžius Sausio 13-osios byloje, yra dar vienas Kremliaus režimo bandymas kurstyti aistras.
„Rusija jau ne vieną sykį naudojo šią bylą savo propagandoje, vaizdavo bylos įvykius iškreiptai, falsifikavo istorinius faktus. Todėl trijų teisėjų nuteisimas už akių – dar vienas Kremliaus režimo aistrų kurstymas, kuris dar kartą patvirtina, kad Sausio 13-osios, ar kaip jau esu minėjęs, Lietuvos Niurnbergo bylos nagrinėjimas ir sprendimas mūsų šalyje buvo teisėtas“, – Eltai pirmadienį perduotame komentare sakė G. Landsbergis. Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, Lietuva aktyviai kėlė ir kelia Sausio 13-osios bylos teisėjų persekiojimo klausimą visuose tarptautiniuose formatuose.
ELTA primena, kad pirmadienį „Telegram“ kanalas „Mediazona“ pranešė, kad remdamasis teismo spaudos tarnybos informacija rugpjūčio 17 dieną Maskvos teismas už akių nurodė suimti tris Lietuvos teisėjus, priėmusius nuosprendį Vilniaus 1991 metų sausio 13-osios įvykių byloje. Rusijos tyrėjai kaltina Lietuvos teisėjus priėmus „sąmoningai neteisėtą nuosprendį“ (Baudžiamojo kodekso 305 straipsnio 2 dalis); toks kaltinimas užtraukia laisvės atėmimo bausmę. Visi trys teisėjai anksčiau buvo įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos federalinę ieškomų asmenų duomenų bazę.
Apie baudžiamosios bylos iškėlimą trims Vilniaus apygardos teismo teisėjams – Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui – Rusijos tyrimų komitetas pranešė praėjus dviem savaitėms po nuosprendžio Sausio 13-osios byloje, kurį jie paskelbė 2019 metų pavasarį. Netrukus už akių baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti ir procese dalyvavę Lietuvos prokurorai.
Nuosprendį Sausio 13-osios byloje Vilniaus apygardos teismas paskelbė 2019 metų kovo 27 dieną. Maskva. Kremlius. EPA – ELTA nuotr.
Tuomet teismas dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui kaltais pripažino 67 asmenis, tarp jų – buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą, buvusį KGB specialiųjų pajėgų grupės „Alfa“ karininką Michailą Golovatovą ir buvusį Vilniaus garnizono vadą Vladimirą Uschopčiką.
Dauguma kaltinamųjų buvo nuteisti už akių; tik du žmonės fiziškai sėdėjo teisiamųjų suole – buvę sovietų kariškiai, Rusijos piliečiai Jurijus Melis ir Genadijus Ivanovas.
J. Melis prisipažino, kad 1991 metais buvo viename iš tankų prie Vilniaus televizijos centro. G. Ivanovas buvo kaltinamas dalyvavimu užimant Vilniaus spaudos rūmus; teisme jis savo kaltę neigė.
J. Melis buvo sulaikytas 2014 metų kovą, kai atvyko į Lietuvą iš Kaliningrado srities. Jam buvo skirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vėliau buvo padidinta iki 10. Į laisvę J. Melis buvo paleistas 2023 metų kovą. Vilniuje gyvenęs G. Ivanovas buvo nuteistas kalėti ketverius metus.
Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) penktadienį skelbs sprendimą už šnipinėjimą Rusijai nuteistojo Algirdo Paleckio byloje.
Į LAT kasaciniu skundu kreipęsis A. Paleckio advokatas Adomas Liutvinskas prašė panaikinti tiek pirmos, tiek ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus, bylą nutraukti.
A. Paleckis neigia savo kaltę, nesutikdamas su apkaltinamaisiais teismų nuosprendžiais jo atžvilgiu.
2022 m. gegužę Apeliacinis teismas atmetė A. Paleckio skundą ir paliko galioti pirmos instancijos Šiaulių apygardos teismo priimtą nuosprendį, kuriuo A. Paleckis pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo Rusijai ir buvo nuteistas 6 metų laisvės atėmimo bausme.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka Kauno tardymo izoliatoriuje. A. Paleckis buvo suimtas dar ikiteisminio tyrimo metu – jis nelaisvėje buvo nuo 2018 m. spalio iki 2020 m. balandžio. Šis laikas įskaičiuotas į jam skirtos bausmės laiką. Bylos duomenimis, A. Paleckis su nuo baudžiamosios atsakomybės atleistu verslininku Deimantu Bertausku nuo 2017 m. vasario iki 2018 m. spalio, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos pareigūnais ir kitais asmenimis, Rusijos Federalinės saugumo tarnybos pavedimu vykdė paskirtą užduotį – Lietuvoje už piniginį atlygį rinko Rusijos tarnybą dominančią informaciją. Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.
Ano teisėsaugos, A. Paleckiui ir D. Bertauskui suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus, bylą nagrinėjusius teisėjus, apie galimybes pagerinti vieno iš byloje teisiamo asmens kalinimo sąlygas, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.
D. Bertauskas teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo byla yra nutraukta. Toks sprendimas priimtas, atsižvelgiant į tai, kad asmuo geranoriškai davė parodymus, kurių dėka pavyko atskleisti svarbią informaciją apie Rusijos žvalgybos subjektų veiklą Lietuvoje.
Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) penktadienį skelbs sprendimą už šnipinėjimą Rusijai nuteistojo Algirdo Paleckio byloje.
Į LAT kasaciniu skundu kreipęsis A. Paleckio advokatas Adomas Liutvinskas prašė panaikinti tiek pirmos, tiek ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus, bylą nutraukti.
A. Paleckis neigia savo kaltę, nesutikdamas su apkaltinamaisiais teismų nuosprendžiais jo atžvilgiu.
2022 m. gegužę Apeliacinis teismas atmetė A. Paleckio skundą ir paliko galioti pirmos instancijos Šiaulių apygardos teismo priimtą nuosprendį, kuriuo A. Paleckis pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo Rusijai ir buvo nuteistas 6 metų laisvės atėmimo bausme.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka Kauno tardymo izoliatoriuje. A. Paleckis buvo suimtas dar ikiteisminio tyrimo metu – jis nelaisvėje buvo nuo 2018 m. spalio iki 2020 m. balandžio. Šis laikas įskaičiuotas į jam skirtos bausmės laiką.
Bylos duomenimis, A. Paleckis su nuo baudžiamosios atsakomybės atleistu verslininku Deimantu Bertausku nuo 2017 m. vasario iki 2018 m. spalio, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos pareigūnų ir kitais asmenimis, Rusijos Federalinės saugumo tarnybos pavedimu vykdė paskirtą užduotį – Lietuvoje už piniginį atlygį rinko Rusijos tarnybą dominančią informaciją.
Ano teisėsaugos, A. Paleckiui ir D. Bertauskui suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus, bylą nagrinėjusius teisėjus, apie galimybes pagerinti vieno iš byloje teisiamo asmens kalinimo sąlygas, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.
D. Bertauskas teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo byla yra nutraukta. Toks sprendimas priimtas, atsižvelgiant į tai, kad asmuo geranoriškai davė parodymus, kurių dėka pavyko atskleisti svarbią informaciją apie Rusijos žvalgybos subjektų veiklą Lietuvoje.
Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Penktadienį Lietuvos apeliacinis teismas atmetė nuteistojo Algirdo Paleckio gynėjų apeliacinį skundą ir paliko galioti Šiaulių apygardos teismo priimtą nuosprendį, kuriuo A. Paleckis pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo ir nuteistas 6 metų laisvės atėmimo bausme.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad A. Paleckis pagrįstai pripažintas kaltu dėl kvalifikuoto šnipinėjimo, kadangi jis kartu su nuo baudžiamosios atsakomybės atleistu asmeniu, veikdami organizuota grupe su Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos darbuotoju, Rusijos Federacijos piliečiais, Federalinės saugumo tarnybos pavedimu vykdė paskirtą užduotį – Lietuvos Respublikos teritorijoje už piniginį ir kitokį atlygį rinko Rusijos Federacijos žvalgybos instituciją dominančią informaciją, rašoma pranešime spaudai.
Apeliacinis teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo abejoti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pateikta informacija, ją patvirtina ir byloje surinkti duomenys. Apygardos teismas pagrįstai Federalinę saugumo tarnybą laikė kitos valstybės žvalgybą vykdančia organizacija, o asmenį, su kuriuo bendravo nuteistasis, – šios užsienio valstybės žvalgybos organizacijos atstovu. Federalinė saugumo tarnyba buvo suinteresuota gauti informaciją, susijusią su Sausio 13-osios įvykių byloje teisiamo asmens kardomojo kalinimo sąlygų pagerinimu arba paleidimu į laisvę ir pareigūnų, dalyvavusių minėtos baudžiamosios bylos ir kitų su SSRS agresija prieš Lietuvos Respubliką 1990–1991 m. susijusių baudžiamųjų bylų procesuose, gyvenamosiomis vietomis. Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.
Teismas taip pat pritarė apygardos teismo išvadai, kad Rusijos Federacijos žvalgybos organizaciją dominanti informacija buvo renkama. Tai patvirtina tokios aplinkybės – buvo surastas asmuo, surinkti duomenys apie galintį padėti asmenį, aptartas mokėjimas už ,,paslaugas“, duomenys perduoti užsienio valstybės žvalgybos organizacijos atstovui ir pan.
Pranešime spaudai pažymima, kad apeliacinės instancijos teismui taip pat nekilo abejonių, kad A. Paleckis šnipinėjimo veiksmus atliko už atlygį, kadangi jam ir šių veiksmų vykdymo bendrininkui buvo sumokėta 6 000 Eur, taip pat buvo sudarytos verslo vystymo sąlygos Rusijoje, pagalba gaunant nemokamas Rusijos vizas, nemokama viešnagė sodyboje. Tai tipiški metodai, kuriuos naudoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, verbuodamos užsienio valstybių (šiuo konkrečiu atveju – Lietuvos) piliečius ir atsilygindamos jiems už bendradarbiavimą.
Federalinės saugumo tarnybos, su kuria glaudžius ryšius palaiko, t. y. jai atstovauja, asmuo, kurio nurodymus vykdė nuteistasis, ir asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tikslas – neigti sovietinių jėgos struktūrų agresijos faktus, diskredituoti Lietuvoje vykstantį teisminį procesą (Sausio 13-osios įvykių byla), o tai, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra veikla, nukreipta prieš Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir interesus.
Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną, tačiau kasacine tvarka per tris mėnesius gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Lietuvos apeliacinis teismas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Sausio 13-osios byloje nuteistojo Jurijaus Melio advokatas Ryšardas Burda teigė, kad nuteistajam nepalankus Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas bus skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
„Mano galva, mes skųsime (sprendimą – ELTA) Aukščiausiajam Teismui, eisime toliau iki Strasbūro. Pažiūrėsime, kaip kitos teismo instancijos nagrinės“, – žurnalistams sakė R. Burda.
J. Meliui ir KGB grupės „Alfa“ vadovui Michailui Golovatovui atstovaujantis advokatas taip pat pažymėjo apie esą Lietuvos teismų daromą „loginę klaidą“.
„Teismo pranešimas iš vienos pusės buvo logiškas. Atsižvelgiant į tai, kiek buvo ir kokios paskirtos bausmės eiliniams tankistams ir kitiems žmonėms. Bet toji logika remiasi klaidingu požiūriu, kad apskritai galėjo būti veika, kvalifikuota pagal nusikaltimus žmogiškumui 2011 m.“, – teigė advokatas.
„Mūsų teismai daro loginę klaidą, aiškindami, kad 1946 m. Niurnbergo procesas yra taikytinas ir 1991 m. įvykiams ar kad tie patys principai automatiškai gali būti perkelti, nors sudėtys ar atskiri elementai yra visiškai nauji“, – pridūrė jis.
Advokato teigimu, tiek M. Golovatovas, tiek J. Melis teismo sprendimą vertina neigiamai.
„Jis (M. Golovatovas – ELTA) neigiamai vertina šią situaciją, lygiai taip pat neigiamai vertina ir Jurijus Melis. Dėl to jis, matydamas ir prognozuodamas, kad situacija bus priimta ne jo naudai, atsisakė dalyvauti teismo posėdyje“, – sakė advokatas.
R. Burda taip pat teigė neįsivaizduojantis, kaip Lietuva spręs neturtinės žalos atlyginimą, kurį priteisė teismas.
„Dėl valstybei padarytos žalos, tai yra tarpvalstybinis susitarimas ir čia – Lietuvos Vyriausybės galvos skausmas“, – sakė jis.
Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė neturtinės žalos Lietuvai atlyginimui iš visų nuteistųjų priteisti 10,8 mln. eurų.
Teismas taip pat nusprendė sugriežtinti bausmes nuteistajam Rusijos piliečiui J. Meliui ir nuteistajam buvusiam sovietų karininkui Genadijui Ivanovui.
Bylą nagrinėjo teisėjų kolegija, susidedanti iš Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Ernestos Montvidienės, Justo Namavičiaus ir Egidijos Tamošiūnienės. Byla savo apimtimi, nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų skaičiumi yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų, nagrinėtų šalies teismuose. Šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinta daugiau kaip 700 asmenų.
Sausio 13-osios byloje baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys yra kaltinami dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais ar jų turto apsaugos pažeidimo, draudžiamos karo atakos, uždraustų karo priemonių naudojimo.
1991 m. sovietų kariniams daliniams mėginant užimti Televizijos bokštą, Spaudos rūmus ir Lietuvos radijo bei televizijos pastatą, iš viso žuvo 14 žmonių.
Šį ketvirtadienį Europos Parlamente nuspręsta į plenarinio posėdžio, vyksiančio Strasbūre kitą savaitę, antradienį, darbotvarkę įtraukti debatus dėl rezoliucijos dėl Rusijos Federacijos neteisėto persekiojimo veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvos Respublikos teisėjus ir prokurorus, nagrinėjusius Sausio 13-osios bylą. Rezoliuciją priimti planuojama kitos savaitės ketvirtadienį.
Rezoliucijos projekte reikalaujama, kad „Rusijos valdžios institucijas nutrauktų neteisėtus veiksmus prieš Lietuvos Sausio 13-osios bylą nagrinėjusius prokurorus ir teisėjus”. Taip pat dokumente primenama, kad „neteisėtas prokurorų ir teisėjų persekiojimas dėl jų profesinės veiklos yra nepriimtinas išorinis spaudimas, besikertantis su teisės viršenybės principu“.
Tuo atveju, jeigu Europos Sąjungos šalys narės gautų Rusijos federacijos abipusės pagalbos teisinius prašymus, susijusius su neteisėtu Rusijos persekiojimu, nukreiptu prieš Lietuvos prokurorus ir teisėjus, dalyvavusius Sausio 13-osios byloje, kviečiama laikyti juos politiškai motyvuotais ir bendradarbiauti su kompetentingomis Lietuvos institucijomis bei atsisakyti teikti teisinę pagalbą Rusijos Federacijai.
Be to, rezoliucijos projekte pažymima, kad Rusijos valdžios veiksmai, susiję su Lietuvos teisėjais ir prokurorais, pažeidžia teismų pareigūnų bei prokurorų nepriklausomumą.
Taip pat dokumente pabrėžiama, kad „Rusijos Federacijos valstybės kontroliuojamose žiniasklaidos priemonėse vykdoma propagandos ir dezinformacijos kampanija, o oficialūs atstovai kuria konspiracijos teorijas, susijusias su Sausio 13-osios byla ir tai yra hibridinio karo prieš Europos Sąjungą ir demokratiją dalis“.
EP Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto (LIBE) narė, Europos liaudies partijos frakcijos atstovė, Rasa Juknevičienė paragino matyti Sausio 13-osios bylą „platesniame Kremliaus vykdomo hibridinio karo kontekste“, kai neigiami sovietų nusikaltimai ir atsakomybė už juos.
Pasak Europos Parlamento narės R. Juknevičienės, tai pirmasis kartas, kai Kremlius pasitelkia politiškai pagrįstą terorą prieš kitos šalies teisėjus ir kitus pareigūnus kerštaudamas už priimtą sprendimą. “Jei Rusijos valdžia negaus labai aiškaus ES atsako, jog tai nepriimtina, „saugus nebesijaus nė vienas ES teisėjas, prokuroras ar teisėsaugos pareigūnas, dirbantis su bet kuria byla, kurioje Kremlius neigia savo piliečių kaltę“, – pridūrė EP narė.
Lapkričio 12 d. Parlamento LIBE komitetas aptarė Rusijos sprendimą iškelti bylas Sausio 13-osios bylą nagrinėjusiems Lietuvos teisėjams ir prokurorams.
Informacijos šaltinis – Europos Parlamento narių A. Kubiliaus ir R. Juknevičienės biuras, Viešųjų ryšių grupė
Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.
Šnipinėjimu Rusijai įtariamo Algirdo Paleckio suėmimą Kauno apygardos teismas pratęsė dar dviem mėnesiams. Tai Eltai patvirtino teismo pirmininko padėjėja Milda Bučnytė.
2018 m. spalį teisėsauga pranešė, kad dėl šnipinėjimo Rusijai pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame įtarimai pareikšti visam tinklui asmenų. Tarp įtariamųjų – A. Paleckis. Pasak generalinio prokuroro Evaldo Pašilio, įtariamieji taikėsi į jautriausias valstybei sritis, kaip Sausio 13-osios byla.
Algirdas Paleckis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Pats A. Paleckis savo kaltę neigia, todėl, teisėsaugininkų teigimu, paleistas į laisvę galėjo ir toliau bendrauti su asmenimis, kuriems rinko informaciją apie Sausio 13-osios prokurorus ir teisėjus.
A. Paleckis vienintelis iš įtariamųjų jau devynis mėnesius laikomas Vilniaus pataisos namuose. Kitiems įtariamiesiems skirtos švelnesnės kardomosios priemonės.
Generalinis prokuroras patvirtino, kad dėl šnipinėjimo gali grėsti nuo trejų iki penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė.
Ketvirtadienį Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis rengia piketą prie Rusijos Federacijos ambasados Vilniuje. Piketo tikslas – priminti, kad Rusijoje gegužės 9 dieną minima Pergalės diena Lietuvai tėra dar vienos okupacijos pradžia. Taip pat piketo metu bus reikalaujama Rusijos išduoti Sausio 13-osios bylos nuteistuosius, nutraukti dalies Ukrainos ir Gruzijos žemių okupaciją.
Seimo nario L. Kasčiūno teigimu, piketu bus siekiama pabrėžti, kad gegužės 9-oji nėra pergalės diena, o tik dar viena okupacijos pradžia Lietuvai.
„Iš esmės teiginys yra paprastas, kad tai nėra jokia pergalės diena, tai yra tik tai dar vienos okupacijos pradžia Lietuvai, okupacijos kuri tęsiasi apie 50 metų“, – sakė L. Kasčiūnas
Pasak L. Kasčiūno, piketo metu taip pat bus Rusijos reikalaujama išduoti Sausio 13-osios bylos nuteistuosius.
„Kalbėsime ir apie Sausio 13-osios bylos nuteistuosius, kaltus žmonės, kuriuos dabar Rusija slepia ir jų neišduoda Lietuvai“, – teigė L. Kasčiūnas. Pasak jo, Lietuva, aktyviau turėtų kelti Sausio 13-osios bylos klausimą.
Rusijoje ir rusų bendruomenėse gegužės 9-ąją minima pergalės prieš nacistinę Vokietiją diena. Tuo tarpu Europa Antrojo pasaulinio karo pabaigą mini diena anksčiau, gegužės 8-ąją.
Antrajam pasauliniam karui pasibaigus, Lietuva liko ją okupavusios ir represijas prieš taikius gyventojus vykdžiusios Sovietų Sąjungos sudėtyje.
Sausio 13-oji. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Teisėjų taryba, reaguodama į pasirodžiusius pranešimus apie Rusijos Federacijos tyrimų komiteto pradėtą tyrimą keturių nuosprendį Sausio 13-osios byloje priėmusių Lietuvos teisėjų atžvilgiu, dėl Rusijos Federacijos institucijų veiksmų kreipėsi į Prezidentūrą, Seimą ir Vyriausybę bei Užsienio reikalų ministeriją. Kreipimesi prašoma savo kompetencijos ribose imtis visų reikiamų ir įmanomų priemonių, kad būtų užtikrintas Sausio 13-osios bylą nagrinėjančių ir nagrinėsiančių teismų ir teisėjų visokeriopas nepriklausomumas ir apsauga nuo neleistino išorės poveikio, teigiama Teisėjų tarybos išplatintame pranešime.
Teisėjų taryba kreipimesi į Užsienio reikalų ministeriją prašo diplomatiniais kanalais informuoti tarptautinę politinę bendruomenę – Europos Tarybą bei kitas žmogaus teises ir teisės viršenybę ginančias organizacijas – apie pamatines teisines vertybes pažeidžiančius Rusijos institucijų veiksmus.
Kreipimesi į atsakingas institucijas nurodoma, kad Teisėjų taryba smerkia tokius Rusijos Federacijos institucijų veiksmus, akcentuodama, kad situacijos, kai sudaromos prielaidos nepriklausomos valstybės teisėjų persekiojimui dėl jų konstitucinių pareigų vykdymo, negali būti toleruojamos ir pateisinamos.
Pasak Teisėjų tarybos, visuotinai pripažintos teisėjo nepriklausomumo garantijos draudžia bet kokiu būdu kištis į teismo vykdomą teisingumą, daryti menkiausią poveikį teismo sprendimo priėmimui, o tuo pačiu ir persekioti teisėją dėl jo priimto sprendimo.
Teisėjų taryba akcentuoja, kad baudžiamasis procesas Sausio 13-osios byloje dar nėra pasibaigęs, nuosprendis nėra įsiteisėjęs, todėl Teisėjų taryba Rusijos Federacijos institucijų veiksmus vertina kaip neteisėtus bandymus daryti tiesioginį spaudimą Lietuvos teismams, atliekantiems savo konstitucinę priedermę vykdyti teisingumą visai Lietuvos Tautai ypač svarbioje byloje.
Sausio 13-osios laužai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. Teisėjų taryba kreipėsi ir į užsienio partnerius – Europos teismų tarybų tinklą (ENCJ) – prašydama paramos ir įgaliodama Teisėjų tarybos atstovą Teisėjų tarybos pareiškimą pristatyti artimiausiame ENCJ posėdyje.
ELTA primena, kad kovo pabaigoje Rusijos tyrimų komitetas pradėjo tyrimą dėl Lietuvos teisėjų, nuteisusių buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą už akių ir skyrusių jam dešimties metų laisvės atėmimo bausmę.
Kovo 27 d. Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija paskelbė nuosprendį didžiausio šalies istorijoje visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio sulaukusioje baudžiamojoje byloje dėl 1991-ųjų sausio įvykių. Nuosprendžiai paskelbti daugiau nei 60 asmenų. Nors Lietuvos prokuratūra buvusiam Sovietų Sąjungos gynybos ministrui D. Jazovui prašė laisvės atėmimo iki gyvos galvos, teismas pripažino jį kaltu ir skyrė galutinę subendrintą 10 metų laisvės atėmimo bausmę.
Prokuratūra laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos prašė skirti ir KGB karininkui Michailui Golovatovui. Teismas jam skyrė 12 metų laisvės atėmimo bausmę.
Sausio 13-oji. Minėjimas. Vytauto Visocko nuotr. Kovo 31 dieną Lietuvos ambasada Maskvoje gavo laišką, kuriame, darant sąsają su Vilniaus apygardos teismo paskelbtu kaltinamuoju nuosprendžiu Sausio 13-osios byloje, grasinama ambasados darbuotojams ir jų šeimos nariams, jų laisvei ir saugumui tuo atveju, jei jie per mėnesį neišvyks iš Maskvos. Laiškas pasirašytas Rusijos specialiųjų tarnybų veteranus vienijančios organizacijos „Rusijos veteranai“.
Balandžio 12 dieną į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje atstovas, kuriam buvo įteikta nota dėl gautų grasinimų ir pakartotinai paprašyta atlikti incidento tyrimą, informuoti apie jo rezultatus bei užtikrinti atstovybės darbuotojų ir jų šeimos narių saugumą, kaip tą numato 1961 metų Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių 29 straipsnis.
Temidė
Reaguodami į pasirodžiusią informaciją dėl Rusijoje gimstančios iniciatyvos pradėti tyrimą Lietuvos teisėjų atžvilgiu, Eltos kalbinti ekspertai sako, kad Rusija nusprendė kerštauti pasitelkdama teisę. Anot jų, toks žingsnis kenkia ne tik Rusijoje gyvenantiems žmonėms, kaimyninėms valstybėms, tarptautinei teisei, bet gali reikšmingai paveikti ir Lietuvos teisėjus.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) teisės mokyklos profesorius Justinas Žilinskas sako, kad jei Rusija sugalvotų nuteisti Sausio 13-osios bylos teisėjus, šie patirtų teisinių nemalonumų ne tik Rusijoje, bet ir tarptautinėje erdvėje.
Pasak jo, Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijos pirmininkei Ainorai Kornelijai Macevičienei, teisėjams Aivai Survilienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui gali grėsti tarptautiniai arešto orderiai.
„Negaliu pasakyti, ką jie nuspręs, bet jei nuspręs nuteisti, tai jie būtų teisiami pagal Rusijos teisę, Rusijos viduje, jos vidaus normas. Tai įsigaliojus tokiam nuosprendžiui, asmenims gali būti išduoti tarptautiniai arešto orderiai, reikštų, kad Lietuvos teisėsaugos struktūroms reikėtų stebėti tarptautinę erdvę, protestuoti prieš orderius kaip neteisėtus. Tai reikštų nemažas problemas, bet valstybinis požiūris yra svarbu. Manau, mūsų institucijos, susitvarkytų su tuo“, – Eltai sakė profesorius.
Sausio 13-oji – mūsų atmintyje. Paroda Lietuvos seime. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad tai, ką daro Rusija, yra vadinama anglišku terminu „lawfare“ (karas naudojant teisę. – ELTA).
„Manau, kad Rusija šiuo dalyku ir užsiima. Pradės pseudotyrimus pagal savo nacionalinę teisę. Tai yra spaudimo, kerštavimo priemonė, kuri neturi nieko bendro su tikrąja teise. Jeigu Rusija norėtų teisiškai šį sprendimą ginčyti, tai tam yra tarptautinės institucijos. Bet kadangi Rusija žino, kad greičiausiai ten nieko nepavyks, o parodyti savo jėgą jai būdinga, tai ir pradeda tokius šantažo veiksmus“, – teigia J. Žilinskas.
Kad tai politinis farsas, sako ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto politologas Vytis Jurkonis. Tiesa, jis priduria, kad atsakomosios reakcijos buvo galima tikėtis.
„Tai nors ir prognozuotas, bet visgi liūdnas žingsnis, rodantis, kad vienas esminių klausimų Rusijoje buvo ir išlieka tai, jog nebuvo desovietizacijos proceso ir tinkamo įvertinimo. Dabar gi atvirkščiai – bandoma tvirtinti subyrėjusios imperijos griuvėsius, bet tai nei tvarus, nei prasmingas procesas“, – sakė politologas.
Pasak V. Jurkonio, šis žingsnis daro žalą ne tik kaimyninėms valstybėms, bet ir Rusijos žmonėms, taip pat kelia abejonių tarptautine teise bei teisinės valstybės principais. „Tai eilinis Kremliaus bandymas politizuoti Sausio 13-osios klausimą imituojant neva teisminį procesą“, – Eltai sakė VU TSPMI politologas.
Rusiška agresija
Reaguodama į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie Rusijos tyrimų komiteto Vyriausiosios tyrimų valdybos pradėtą tyrimą Lietuvos teismų pareigūnams dėl sprendimo Sausio 13-osios byloje, Teisėjų taryba primena Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą nuostatą, kad teisingumą vykdo tik teismas, o teisėjai yra nepriklausomi ir vykdydami savo pareigas klauso tik įstatymo.
Teisėjų taryba taip pat pažymi, kad jokios oficialios informacijos apie Lietuvos teisėjų atžvilgiu pradėtą tyrimą iš Rusijos nėra gavusi.
„Lieka apgailestauti, kad užsienio valstybė kitos šalies nepriklausomo teismo nuosprendį laiko nusikalstama veika – politinės priešpriešos neturėtų būti sprendžiamos baudžiamosios teisės priemonėmis. Demokratinėje visuomenėje teismų priimti sprendimai kvestionuojami tik nustatyta tvarka, o baudžiamoji atsakomybė už sąžiningą teisėjo pareigų atlikimą negalima ir neįsivaizduojama“, – situaciją komentavo Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas.
Kaip jau buvo skelbta, Rusijos tyrimų komitetas pradėjo tyrimą dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo. Tyrimas pradėtas dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijos pirmininkės A. Kornelijos Macevičienės, teisėjų A. Survilienės, V. Pakalnytės-Tamošiūnaitės bei A. Šumsko.
Vos paskelbus Sausio 13-osios bylos nuosprendį, Rusijos tyrimų komitetas pagrasino pradėti bylą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų, nusprendusių nuteisti buvusį SSRS gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą, neva neteisėtų veiksmų.
„Lietuvos teisėjai pažeidė vieną iš visuotinai pripažintų tarptautinės teisės ir baudžiamojo proceso principų, draudžiantį nuteisti atgaline data. Akivaizdu, kad toks sprendimas neturi nieko bendro su teisėsaugos tikslais“, – Rusijos žurnalistams sakė Tyrimų komiteto atstovė Svetlana Petrenko.
„Tyrėjai lietuvių teisėjų veiksmuose įžvelgia nusikaltimo ženklų, pagal Rusijos Federacijos baudžiamąjį kodeksą (BK). Po tyrimo rezultatų bus priimtas procesinis sprendimas“, – teigė S. Petrenko.
Pasak jos, Rusijos baudžiamasis kodeksas numato, kad Rusijoje negyvenantys užsieniečiai, įvykdę nusikaltimus už Rusijos ribų, atsako pagal BK, jei nusikaltimai padaryti prieš Rusijos ar jos piliečio interesus.
Tyrimų komiteto tyrėjai taip pat pradėjo bylą prieš atsakingus Lietuvos generalinės prokuratūros ir teismo asmenis dėl neva neteisėto Rusijos piliečių nuteisimo. Pasak Rusijos tarnybų, nuteistieji tik vykdė savo pareigas, neva palaikydami viešąją tvarką ir užtikrindami saugumą 1991-ųjų sausį Vilniuje.
Sausio 13-osios barikadų fragmentas. Slaptai.lt nuotr. 1991 m. sovietų kariniams daliniams mėginant užimti Televizijos bokštą, Spaudos rūmus ir Lietuvos radijo bei televizijos pastatą, iš viso žuvo 14 žmonių.
Baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys yra kaltinami dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais ar jų turto apsaugos pažeidimo, draudžiamos karo atakos, uždraustų karo priemonių naudojimo.
Tendencinga, istoriją iškraipanti, prieš Vakarus nukreipta tendencingojo Solovjovo laida
Šito reikėjo laukti. Ką jau ką, bet rusų propaganda sugeba veikti labai operatyviai. Ir pernelyg labai nesivargina slepiant trumpas melo kojas.
Vilniaus apygardos teisme paskelbus nuosprendį šešiasdešimt septyniems galvažudžiams (65 – už akių), kurie 1991-aisiais sausio 13-ąją tankais traiškė mūsų Laisvės gynėjus prie Vilniaus televizijos bokšto, iš automatų šaudė į beginklius žmones trasuojančiomis išcentrinėmis kulkomis, – pirmieji suskubo reaguoti aršaus Kremliaus propagandisto Vladimiro Solovjovo laidos etatiniai šmeižtų specialistai.
Tarp kitų nuolatinių propagandistų – Kareno Šachnazarovo, Segejaus Michejevo ir kitų – sėdėjęs soldofoniško veido lavondėmėm išmuštas tuometinis KGB grupės „Alfa“ vadas Michailas Golovatovas atsakinėjo į Rusijoje akiplėšišku melagiu pagarsėjusio Solovjovo klausimus.
Savo pasisakymo įžangoje, visų pirma, jis sugebėjo pareikšti mintį, jog per pastaruosius 500 metų (!) kas šimtmetį pas lietuvius prabunda nacionalizmas. Tai esą atsitiko ir 1991-aisiais.
Užrašas skelbia: „Ten, kur Rusijos kariuomenė – ten karas. Rusijos kareivi, grįžk namo”
Solovjovas: Ar jūsų kareiviai šaudė?
Golovatovas: Ką jūs… Ne, mes nešaudėme. Mums negalima šaudyti ten, kur susibūrę daug žmonių – tik vaduojant įkaitus (…).
Solovjovas: Tai kas šaudė?
Golovatovas: Šaudė sajūdis, iš 1913 metų gamybos „Mosino“ tipo šautuvų. Mes tai nustatėme atlikę tyrimą.
Solovjovas: O grįžę į bazę tikrinote jūsų kareivių ginklus, ar nebuvo iš jų šaudyta?
Golovatovas: Tikrinome, nebuvo…
Solovjovas: Tai jūs, kiek suprantu, ir tokių ginklų 1991-aisias neturėjote?
Golovatovas: Žinoma, kad neturėjome.
Solovjovas: Ar tankais buvo suvažinėtas nors vienas žmogus, ar yra vaizdo įrašų?
Golovatovas: Ne, nebuvo. Jokio vaizdo įrašo nėra.
Solovjovas: Tai iš kur atsirado trylika… kiek ten? Dvylika… lavonų?
Golovatovas: Surankiojo iš ligoninių… jau mirusius… ir suvežė… Kitus… po eismo įvykių…
Rosija 24 kanalas taip pat nepasibodėjo pakartoti seną melą – rodydama televizijos bokštą iš kalno papėdės, žurnalistė teigė, jog desantininkai niekaip negalėjo šaudyti į žmones. Tą patį pakartojo ir Jedinstvos veikėjas Valerijus Ivanovas, pabrėžęs, jog į žmones nuo Karoliniškių namų šaudė snaiperiai, t.y. lietuviai.
O tai reiškia – savi, anot Lukiškėse sėdinčio Algirdo Paleckio.
Po tragiškų Sausio 11 – 13 dienų viso pasaulio informacines agentūras apskriejo fotografo Virginijaus Usinavičiaus kadras, kuriame užfiksuota, kaip būrelis vyrų bando stumti tanką, pervažiavusį Loretos Šlekienės (bendravardės ir draugės Loretos Asanavičiūtės, žuvusios po tanko vikšrais) kojas.
Jį bandė stabdyti televizijos bokšto gynėjai.
Teisus prof. Vytautas Landsbergis: mums dar trūksta tvirto stuburo.
Kodėl po dvidešimt aštuonerių metų Lietuvos žeme tebevaikšto ir Lietuvą nuolat dergia Rusijos pilietis Ivanovas?
Kodėl teisme nematome tų (nežinomų?) Lietuvos Respublikos piliečių, kurie tomis tragiškomis dienomis kolaboravo su okupantais?
Gal jau pamiršome, kas sukėlė kainas sausio 8-ąją ir išprovokavo neramumus Vilniuje?
Ar ne per anksti džiaugiamės, nuteisę tuos šešiasdešimt septynis, iš kurių dauguma buvo tik okupantų įsakymų vykdytojai?
Česlovas Iškauskas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Keisti (o gal pavojingi?) dalykai dedasi Lietuvoje. Atsiranda vis daugiau tokių, kurie, dangstydamiesi „kita nuomone“ ir mūsų valstybės tolerancija demokratijos iškovojimams, buriasi į susivienijimus, marginalines grupeles, griaunančias susiformavusias tautines vertybes ir graužiančias valstybingumo pamatus. Prie jų jungiasi net tie, kuriems, atrodytų, Lietuvoje tik gulbės pieno tetrūksta…
Iš kokių ėdžių maitinasi „tituškos“?
Klaipėdos apylinkės teismas trečiadienį, kovo 27 d., turėtų skelbti sprendimą Viačeslavo Titovo byloje. Prieš teismą jis stojo antradienį, posėdyje taip pat dalyvavo žinomas istorikas, Seimo narys Arvydas Anušauskas, parašęs knygą „Aš esu Vanagas“, ir politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius. V. Titovas pateikti parodymus žodžiu atsisakė, mat, jie gali neatitikti Rusijos ambasados instrukcijų. Jam pateiktus kaltinimus jis vadina politiniu persekiojimu.
Prokuroras teigia, kad V. Titovas, menkindamas partizanų vadą ir skleisdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, veikė sistemingai. Byloje inkriminuotos penkios nusikalstamos veikos, o padarytų veiksmų – apie 20. „Kaltinimai pakankamai dideli. Buvo naudojama neapykanta, žeminanti kalba, neva tai Lietuvoje gyvuoja nacistinės partijos. Paprastai kalbant, teigiama, kad kas Titovo nepalaiko, tie yra tarsi fašistai“, – žurnalistams sakė prokuroras Simonas Genys.
Adolfas Ramanauskas – Vanagas. Slaptai.lt nuotr.
Tai, kad kaltinamasis nesiteikia teismui atsakyti į kaltinimus žodžiu, čia pat, salėje, rodo, jog šis politikas bijo liudininkų ir specialistų argumentų ir slapstosi nuo teisingumo rašydamas įvairius paskvilius apie Adolfą Ramanauską-Vanagą.
Šįkart jis naudojasi politiniu skydu: mat, su kitu visuomeninio rinkimų komiteto „Titov ir teisingumas“ nariu gavo vietą naujai išrinktoje Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje. Bolotiruodamasis į mero postą jis tebuvo ketvirtas, nors surinko nemažai – apie 7 proc. rinkėjų balsų.
Žinoma, Klaipėda jau nuo sovietinių laikų yra SSRS karinio komplekso citadelė, ir šiandien daug buvusių kariškių bei prie jų prisišliejusių visuomenininkų yra išnaudojami Rusijos dezinformacijos mašina, kuri sėja nepasitikėjimą Lietuvos istorine išsivadavimo iš okupacijos kova ir niekina jos didvyrius. Dienraštis „Klaipėda“ stebisi, kaip V. Titovas su savo keturių asmenų šeima sugeba išgyventi už jo deklaruojamus 169 eurus… Žemiau skurdo ribos esą gyvena ir dar du trečdaliai jo kolegų iš Lietuvos rusų sąjungos Klaipėdos skyriaus.
Laikraštis rašo, kad kai kurie jų yra aktyvūs Rusijos ambasados renginių lankytojai. A. Anušauskas teigia, kad „tarp Lietuvos rusų sąjungos kandidatų į Klaipėdos miesto tarybą buvo atstovų iš Antihitlerinės koalicijos šalių Antrojo pasaulinio karo dalyvių organizacijos, iš Rusijos piliečių asociacijos Klaipėdoje, iš Perelozų sentikių religinės bendruomenės, iš Baltijos jaunimo asociacijos „Juvenis”. Visos šios bendruomenės gauna pinigus iš Rusijos ambasados. Renginių biudžetai neskelbiami. Pasikėliau Rusijos valstybės kontrolės ataskaitą, kurioje revizuotas fondas, finansuojantis tėvynainių „veiklą” užsienyje. Ten jie tiesiai šviesiai rašo – nėra kontrolės, nėra apskaitos, nėra viešumo, skaidrumo ir informacijos“.
Kitaip sakant, savo vietininkus Klaipėdoje sočiai maitina Kremliaus propagandistai. Tai informacinio karo prieš nepriklausimą Lietuvą dalis.
Zurofiada tęsiasi…
Kovo 27 d. sulaukėme ir kito su šia byla susijusio sprendimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė sprendimą dėl Granto Arthuro Gochino skundo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui. Jis atmetė skundą, kuriuo centras ragintas pakeisti istorinę išvadą į tokią, kad tarpukario karininkas kolaboravo su naciais.
Lietuvos didvyris Jonas Noreika
Pernai Kalifornijoje gyvenantis Lietuvos pilietis G.A. Gochinas prašė teismo įpareigoti LGGRTC naujai, išsamiai, nešališkai, nepiktnaudžiaujant valdžia, susipažinti su jo pateikta 69 puslapių „Užklausa dėl Jono Noreikos nusikaltėlių gaujos“ ir jos prieduose esančius dokumentus.
Jis tikėjosi, kad Centras pakeis savo istorinę pažymą dėl J.Noreikos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais, kad būtų aišku, jog J.Noreika nelaikytinas didvyriu. J.Noreikos aukų giminaitį G.A.Gochiną žeidžia J.Noreikai skirti paminklai, paminklinės lentos, gatvių ir mokyklos pavadinimai.
JAV ir britų žiniasklaidoje pasirodė tariamos J. Noreikos anūkės Silvia Foti pritarimas G.A.Gochino užklausai. Laikraštyje „Chicago Tribune“, BBC laidoje, WiKIPEDIA portale pasirodė žinučių, kad J. Noreika dalyvavęs holokauste ir pats šaudęs žydus. 58 metų mokytoja ir žurnalistė, gimusi ir augusi „lietuviškame“ Čikagos priemiestyje, savo tyrimą paskelbė knygoje „Tiesos beieškant“ („In search of the truth“). Tyrime ji pritaria G.A.Gochino skundui prieš LGGRTC ir aiškina, esą S. Foti motina pasakojusi, kad J. Noreika-Generolas Vėtra gyręsis, jog šaudęs žydus.
Įtakingų E. Zurofo veikėjų pastangomis šie liudijimai išplito po visą pasaulį. Jie surado pritarimo ir Lietuvoje. Prie kaltinimų Genocido tyrimo centrui prisijungė ir publicistas, politikos veikėjas Arkadijus Vinokuras, DELFI paskelbęs straipsnį „„Genocido centras gina netiesą. Kodėl?”
Kaip jam atsakydamas rašo Šarūnas Mažeika, be neteisingų, niekuo nepagrįstų kaltinimų centrui, akivaizdžių istorinės tiesos iškraipymų jame yra ir tiesioginis bandymas paveikti teismą, nagrinėjusį G. A.Gochino skundą prieš centrą.
Melas nesiliauja net po teismo sprendimo. Štai kovo 28 d. G.A.Gochino užklausos autorius, filosofas dr. Andrius Kulikauskas „kviečia visus į renginį susipažinti su teismo nuosprendžiu ir plačiau aptarti, kaip mums įvairiai atsakyti už Lietuvą“. Jis papasakos, kaip „kapitono J. Noreikos legenda išaugo ir kaip ji sunyko“.
Organizuotas puolimas prieš pokario kovotojus, tapusius laisvės kovų prieš nacių ir sovietų okupantus didvyriais nesiliauja, į šį propagandinį frontą metamos didžiulės, gerai finansuojamos pajėgos, kuriose šmėkščioja ir lietuvių menininkai, ir politikos veikėjai, o prie jų netiesiogiai prisideda ir įvairių nacionalinių komisijų nariai.
Tikėtina, kad tokios pastangos prieis liepto galą, kaip pelnyto atpildo šiomis dienomis sulaukė šešios dešimtys Sausio 13-osios bylos kaltinamųjų.
Sausio 13-osios barikadų fragmentas. Slaptai.lt nuotr.
Rusijos tyrimų komitetas gali pradėti bylą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų, nusprendusių nuteisti buvusį SSRS gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą, neva neteisėtų veiksmų.
„Lietuvos teisėjai pažeidė vieną iš visuotinai pripažintų tarptautinės teisės ir baudžiamojo proceso principų, draudžiantį nuteisti atgaline data. Akivaizdu, kad toks sprendimas neturi nieko bendro su teisėsaugos tikslais“, – Rusijos žurnalistams sakė Tyrimų komiteto atstovė Svetlana Petrenko.
„Tyrėjai lietuvių teisėjų veiksmuose įžvelgia nusikaltimo ženklų, pagal Rusijos Federacijos baudžiamąjį kodeksą (BK). Po tyrimo rezultatų bus priimtas procesinis sprendimas“, – teigė S. Petrenko.
Pasak jos, Rusijos baudžiamasis kodeksas numato, kad Rusijoje negyvenantys užsieniečiai, įvykdę nusikaltimus už Rusijos ribų, atsako pagal BK, jei nusikaltimai padaryti prieš Rusijos ar jos piliečio interesus.
Tyrimų komiteto tyrėjai taip pat pradėjo bylą prieš atsakingus Lietuvos generalinės prokuratūros ir teismo asmenis dėl neva neteisėto Rusijos piliečių nuteisimo. Pasak Rusijos tarnybų, nuteistieji tik vykdė savo pareigas, neva palaikydami viešąją tvarką ir užtikrindami saugumą 1991-ųjų sausį Vilniuje.
Trečiadienį Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija skelbia nuosprendį didžiausio šalies istorijoje visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio sulaukusioje baudžiamojoje byloje dėl 1991-ųjų sausio įvykių.
Baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys yra kaltinami dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais ar jų turto apsaugos pažeidimo, draudžiamos karo atakos, uždraustų karo priemonių naudojimo.
1991 m. sovietų kariniams daliniams mėginant užimti Televizijos bokštą, Spaudos rūmus ir Lietuvos radijo bei televizijos pastatą, iš viso žuvo 14 žmonių.
Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reaguodama į pirmadienį paskelbtą žinią apie Rusijos Federacijos Tyrimų komiteto už akių pareikštus kaltinimus Lietuvos piliečiui advokatui Simonui Slapšinskui, kuris buvo vienas iš Lietuvos prokurorų, vadovavusių 1990 m. Sausio13-osios įvykių ikiteisminiam tyrimui, Generalinė prokuratūra primena, kad žinią apie Rusijos Federacijoje inicijuotas baudžiamąsias bylas Lietuvos pareigūnams, prokurorams bei teisėjams, susijusiems su Sausio13-osios byla, Rusijos informacijos agentūros išplatino dar 2018 m. metų liepos mėnesį.
Pirmadienį buvo pranešta apie tai, kad Rusijos Federacijos Tyrimų komitetas už akių pareiškė kaltinimus S. Slapšinskui už tai, kad jis, būdamas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras, neva vykdė neteisėtą Rusijos piliečių baudžiamąjį persekiojimą.
Jokie oficialūs pranešimai apie galimai Lietuvos teisėjų bei prokurorų atžvilgiu pernai pradėtą baudžiamąjį persekiojimą bei pareikštus kaltinimus iš Rusijos Federacijos nėra gauti, praneša Generalinė prokuratūra.
Lietuvos prokuratūra pabrėžia, kad tokie užsienio valstybės pranešimai, kuriuose kartu platinami ir melagingi teiginiai apie Sausio 13-osios įvykius bei Lietuvos suverenumą, vertintini tik kaip bandymai neteisėtai paveikti savo pareigas vykdančius Lietuvos prokurorus, teisėjus, kitus pareigūnus bei siekis klaidinti visuomenę.
Lietuvos generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teigimu, tokie užsienio valstybės sprendimai kitos valstybės pareigūnų atžvilgiu prieštarauja teisingumo principams, kuriais vadovaujasi demokratinės teisinės valstybės.
Lietuvos prokuratūra taip pat pabrėžia, kad, siekiant apsaugoti Lietuvos pareigūnų teisėtus interesus, nuolat bendradarbiaujama ir keičiamasi aktualia informacija su atsakingais asmenimis bei institucijomis.
Prokuratūra taip pat primena, kad praėjusių metų gruodžio 19 d. buvo pranešta apie šiuo metu tebevykstantį ikiteisminį tyrimą dėl šnipinėjimo. Spaudos konferencijos metu generalinis prokuroras E. Pašilis nurodė, kad tam tikri šio tyrimo duomenys leidžia manyti, kad Rusijos Federacijos žvalgyba nusitaikiusi į ypatingai jautrias mūsų visuomenei sritis, temas ir procesus, tarp jų – ir į vadinamąją Sausio 13-osios bylą.
Šios bylos nagrinėjimas teisme jau yra baigtas. Sprendimą Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija turėtų skelbti kovo 27 d.
Kaltinimai dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų veikiant organizuotoje grupėje pateikti 67 Rusijos Federacijos, Ukrainos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams, 1991 m. ėjusiems vadovaujančias pareigas Sovietų Sąjungos komunistų partijoje, Gynybos, Vidaus reikalų ministerijose, Valstybės saugumo komitete (KGB), jų sukarintuose padaliniuose.
Prof. Vytautas Landsbergis ir kunigas Robertas Grigas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis sako, kad Sausio 13-osios byla pagaliau šiek tiek „krustelėjo“. Bet profesoriui vis dar iškyla klausimų, kodėl kaltinamajame akte nėra kaltinimo tuomečiam Sovietų Sąjungos vadovui Michailui Gorbačiovui.
„Verdiktą dar paskelbs, bet pradinė oficiali informacija jau iškalbinga. Sako, didžioji Sausio 13-osios byla užbaigta. Tikiuosi, kad ne, bet apie tai vėliau. Yra sąrašas įtariamųjų, virtusių kaltinamaisiais. Visi mato, kad nė tarp vienų, nė tarp kitų nebuvo ir nėra Michailo Gorbačiovo. Juokinga, bet apie tai vėliau. Byla pradėta (taip informuojama) 2016-aisiais, tad vos (!) 25 metams prabėgus po didžiosios agresorių ir sąmokslininkų surengtos žmogžudystės. Stropumo rekordas. Nedaug betrūko, kad vietinis kaltintojas prokuroras palengvėjęs nudžiugtų išsipildžius jo vilčiai: na, štai ir lauktoji senatis, bus rami galva. Šeši už kažką jau anksčiau nuteisti, ir gana. Kaltinimų nepasunkinsi, užmuštiems nebepadėsi… Pasimelskim ir išlenkim taurelę – to tikėtasi“, – DELFI portale rašo V. Landsbergis.
Sausio 13-oji. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Pasak profesoriaus, kad „įveiktas sabotažas, jau šis tas. Kad Kremliuje įniršis – irgi šis tas, jei tik ne apsimestinis“.
„Mat persekioti, gąsdinti kitos valstybės teisininkus, kam jie persekioja sunkiai įtariamuosius – tai prudencinio durnyno viršūnė. Esu jau viešai patarinėjęs neatsakinėti į laiškus iš tokios įstaigos, bet pasisaugoti einant pro šalį gatve reiktų. Na, nebent nuoširdžiai pasiteirautume: ar jūs iš tikrųjų, ar tik liepiami apsimetate? Bet gal ir mūsų pusės dviprasmybė tyčia sugalvota ir sutartai leidžiama net Maskvoje, kad galų gale viskas keliautų į nustebusį Tarptautinį žmogaus teisių teismą: tai nuteisėt iešmininkus nė neapklausę stoties viršininko? Baikit su tokia lietuviška prudencija“, – teigia profesorius.
Michailo Gorbačiovo archyvai
V. Landsbergis pabrėžia, kad M. Gorbačiovui reikia kelti atskirą bylą.
„Kas kita, jei M. Gorbačiovas išskirtas būsimai atskirai bylai. Dėl karinės agresijos inicijavimo ir nestabdymo, gavus žinių kad žudomi civiliai žmonės. Ir dėl nusikaltimų dangstymo, antai net apdovanojant žudikus didvyrių ordinais. Jie, berods, neatšaukti. Pamatysim, ar po šios bus keliama atskira byla Gorbačiovui. Kaip ir atskiroji byla dėl Lietuvos pareigūnų kolaboravimo Sausio agresijoje. Nenorėčiau, kad tokios bylos nekėlimas reikštų jų išteisinimą ad hoc ir iš anksto“, – DELFI rašo profesorius.
ELTA primena, Vilniaus apygardos teismas baigė nagrinėti rezonansą sukėlusią vadinamąją Sausio 13-osios bylą. Nuosprendį teisėjų kolegija skelbs kitų metų vasario 18 dieną. Šią bylą sudaro 709 tomai dokumentų. Nukentėjusiųjų šioje byloje – beveik 500, liudytojų – apie 1 tūkst. Vien kaltinamasis aktas – iš 13 tomų. Deja, daugeliui iškyla klausimų kodėl kaltinamajame akte nėra kaltinimo tuomečiam Sovietų Sąjungos vadovui M. Gorbačiovui. Teismo procese dalyvavo du Rusijos karininkai, dar 64 kaltinamieji dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiami už akių.
2017-ųjų sausio 13-oji diena. Minėjimas prie Lietuvos parlamento. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vilniaus apygardos teismas baigė nagrinėti rezonansą sukėlusią vadinamąją Sausio 13-osios bylą. Nuosprendį teisėjų kolegija skelbs kitų metų vasario 18 dieną.
2016 metų sausio 27 d. Vilniaus apygardos teismas atvertė 1991 metų sausio įvykių bylą. Tai savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi viena didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje.
Sausio 13-osios minėjimas 2017-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kaltinimai pareikšti 65 asmenims. Baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys yra kaltinami dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais ar jų turto apsaugos pažeidimo, draudžiamos karo atakos, uždraustų karo priemonių naudojimo.
Šią bylą sudaro 709 tomai dokumentų. Nukentėjusiųjų šioje byloje – beveik 500, liudytojų – apie 1 tūkst. Vien kaltinamasis aktas – iš 13 tomų. Kaltinamuosius gina 65 advokatai.
1991 m. sovietų kariniams daliniams mėginant užimti Televizijos bokštą, Spaudos rūmus ir Lietuvos radijo bei televizijos pastatą, iš viso žuvo 14 žmonių.
2017-ųjų sausio 13-oji diena. Minėjimas prie Lietuvos parlamento. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos politikai vienbalsiai sutaria, kad Rusijos iškelta baudžiamoji byla Lietuvos prokurorams ir teisėjams yra propagandinė Kremliaus akcija.
Sausio 13-osios minėjimas 2016-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vertindami šį Maskvos sprendimą, Seimo nariai svarsto apie naujas Kremliaus strategijas siekiant iškelti Rusijos suverenumą aukščiau kitų valstybių, ir pabrėžia, kad kalbėdami apie Sausio 13-ąją patys Lietuvos politikai turėtų būti atsargesni, kad netaptų Kremliaus propagandos įrankiais.
Konservatorė Rasa Juknevičienė pabrėžia, kad Lietuvos istorija, o ypač pokario partizanų pasipriešinimas bei Sausio 13-oji, yra datos, į kurias yra nusitaikiusi Kremliaus propagandos mašina.
„Partizanų kova pokaryje ir Sausio 13-oji – du istoriniai įvykiai, kurie jiems (Rusijai. – ELTA) yra labai svarbūs ir kuriuos jie visada stengiasi neigti, suteršti, supurvinti. Prieš kiekvieną Sausio 13-ąją matome pasirodančius istoriją iškraipančius straipsnius. Kremliui labai svarbu, kad Sausio -13-oji nebūtų Lietuvą vienijanti jėga “, – Eltai sakė R. Juknevičienė.
Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pasak jos, tokiu būdu Rusija siekia paneigti istoriją ir įdiegti kuo didesnį nusivylimą savo valstybe. Tačiau, samprotavo R. Juknevičienė, tokiomis priemonėmis Kremlius gali tik dar labiau mobilizuoti Lietuvos piliečius.
„Tokios atakos prie Sausio 13-ąją, ko gero, tik dar labiau sutelks didžiąją dalį lietuvių tautos. Manau, kad Kremlius daro labai didelę klaidą šitaip elgdamasis su lietuviais“, – aiškino R. Juknevičienė.
Kartu politikė ragino Sausio 13-ąją vykusių taikių žmonių žudynių ir bandymo dar kartą okupuoti Lietuvą nevadinti tiesiog „Sausio 13-osios įvykiais“. Anot jos, toks supaprastintas įvardinimas yra netinkamas ir įskiepytas Kremliaus propagandos.
„Kartais mūsų politikai nepagalvoję Sausio 13-ąją vykusią Sovietų Sąjungos agresiją prieš Lietuvą vadina sausio įvykiais. Tai atrodytų nekaltas dalykas. Bet tai yra informacinio karo prieš Lietuvą sudėtinė dalis. Vadinti agresiją prieš Lietuvą ir siekį okupuoti tiesiog įvykiais. Na, maždaug mašina susidūrė su kitu automobiliu. Tai čia aš labai siūlyčiau vengti mūsų politikams tokių dalykų, kurie yra paskleisti iš Kremliaus“, – apibendrino R. Juknevičienė.
Rasa Juknevičienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Pasak konservatoriaus Arvydo Anušausko, pastarasis Rusijos žingsnis yra ne teisinis, bet politinis veiksmas. Politikas pabrėžia, kad tokiais veiksmais Kremlius neigia kitos valstybės suverenumą. Anot A. Anušausko, kišdamasi į suverenios valstybės reikalus ir bandydama savo baudžiamąjį kodeksą išplėsti kitoms valstybėms, Rusija ieško naujų poveikio formų.
„Rusija ieško naujų formų, kaip ir šiuo atveju, iškelti Rusijos suverenumą virš kitos valstybės, šiuo atveju Lietuvos suverenios teisės vykdyti teisingumą savo šalyje pagal savo pačios priimtus įstatymus ir Konstituciją. Panašių precedentų būdavo ir anksčiau, bet niekada iki šiol nebuvo taip, kad dėl kažkokių veiksmų Lietuvos teritorijoje Rusija keltų bylą. To nebuvo, nors dėl daugelio dalykų jie būdavo nepatenkinti“, – kalbėjo politikas ir svarstė, kaip Rusija reaguotų, jei kitos valstybės pradėtų kelti klausimą dėl kokių nors veiksmų, kuriuos Kremlius vykdo savo teritorijoje.
Apibendrindamas Rusijos iškeltą bylą, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas ragina ignoruoti tokio pobūdžio Kremliaus pareiškimus.
„Čia yra politinis ir propagandinis dalykas. Rusija puikiai supranta, kad jokio pagrindo tam nėra, jie tiesiog bando sumenkinti Sausio 13-osios bylą. Dėl to ir kelia. Manyčiau, kad tiesiog nereikėtų į tai reaguoti“, – sakė G. Kirkilas ir akcentavo, kad tokie pareiškimai tiesiog rodo, jog Lietuvos ir Rusijos santykių būklė ne tik nėra gera, bet ir artimiausiu metu neturėtų keistis.
Nuotraukose – 1991-ųjų Sausio 13-oji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Paskelbus apie Rusijos Federacijos Tyrimų komiteto sprendimą iškelti baudžiamąsias bylas Lietuvos prokurorams ir teisėjams nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylas, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra primena, kad mūsų valstybės Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad teisingumą vykdo tik teismas, o teisėjai bei prokurorai yra nepriklausomi ir vykdydami savo pareigas klauso tik įstatymo.
Sausio 13-osios minėjimas 2016-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Šią žinią galiu vertinti tik kaip bandymą bauginant baudžiamuoju persekiojimu paveikti mūsų valstybės prokurorų bei teisėjų darbą. Tai prieštarauja teisingumo principams, kuriais vadovaujasi demokratinės teisinės valstybės.“ – sako E. Pašilis.
Joks oficialaus pranešimas apie Lietuvos teisėjų bei prokurorų atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį persekiojimą iš Rusijos Federacijos šiuo metu nėra gautas.
Prokuratūra primena, kad šių metų gegužės mėnesį Generalinės prokuratūros prokurorai, palaikantys valstybinį kaltinimą Sausio 13-osios byloje, baigiamosiose kalbose pasiūlė kaltinamiesiems skirti bausmes, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme.
Sausio 13-osios minėjimas Lietuvos Seime 2015-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kaltinimų dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų veikiant organizuotoje grupėje sulaukė 67 Rusijos Federacijos, Ukrainos ir Baltarusijos Respublikos piliečiai, 1991 m. ėję vadovaujančias pareigas Sovietų Sąjungos komunistų partijoje, Gynybos, Vidaus reikalų ministerijose, Valstybės saugumo komitete (KGB), jų sukarintuose padaliniuose.
Iš minėtų kaltinamųjų 65 yra teisiami jiems nedalyvaut teisminiame procese, t. y. už akių, o du kaltinamieji dalyvauja Vilniaus apygardos teisme.
Sausio 13-osios minėjimo akimirka Lietuvos Seime 2017-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šešis asmenis, subūrusius organizuotą grupę ir į ją įtraukusius kitus kaltinamuosius, prokurorai prašė teismo pripažinti kaltais, padarius nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, ir pasiūlė skirti jiems griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime. Likusius kaltinamuosius, t. y. 61 asmenį, prokurorai prašė teismo pripažinti kaltais, padarius nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, ir skirti jiems laisvės atėmimo bausmes nuo 12 iki 20 metų, jas atliekant pataisos namuose.
1991 m. sausį jėga buvo siekiama Nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą grąžinti į Sovietų Sąjungos sudėtį. Karinių veiksmų metu, užimant Spaudos rūmus, Televizijos bokštą, Lietuvos radijo ir televizijos pastatus bei komendanto valandos metu buvo nužudyta 14 civilių, daugiau nei 800 civilių buvo sužaloti. Šioje byloje nukentėjusiais pripažinti 790 asmenų.
Prokurorai taip pat teismo prašė priteisti solidariai iš kaltinamųjų nukentėjusiesiems pagal jų pareikštus civilinius ieškinius – 1 120 000 Eur ir 11 365 460 Eur žalą Lietuvos valstybės naudai.
Šis teisminis procesas dar nėra baigtas
Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra
Anąkart šešiamečio anūko klausiu: ar žinai, kas yra Sausio 13-oji?
Žinau, – išpūtė tas akis. – Darželyje aiškino. Tada rusai užpuolė lietuvius…
Va taip. Kad tai buvo ne „rusai“, o Kremliaus statytiniai, ištikimi jau vos ne karste gulinčios SSRS šunys, kad jie vykdė agresiją ne tik prieš lietuvius, bet prieš visą laisvą Lietuvą, ir ne tik prieš ją, – aiškinti tokiam vaikui per anksti.
Bet ką jis nusineš į savo ateitį? Kad rusai – „blogiečiai“, kad lietuviai nuolat kovoja už savo laisvę, ir šito naratyvo jam ilgai neišmuši… Paklauskime: kas dėl to kaltas? Ar ne tie patys agresoriai, ilgus šimtmečius skerdę ir pjudę lietuvių tautą, naikinę jos kalbinius, etninius, socialinius daigus?.. Ar ne tie jų palikuonys, dabar reanimuojantys seniai pašvinkusią SSRS ir siekiantys atstatyti jos sienas Ukrainoje, Kaukaze, Baltijos šalyse, visoje Rytų Europoje? Ar ne jų imperinė politika lietuvių ir kitų tautų genuose palieka vergo, o kartu ir gilios neapykantos „rusams“ virusą?
Už padarytus nusikaltimus būtina atsakyti. Toks teisingumo principas. Lygiai prieš metus straipsnyje „Ar išjudinsime iš mirties taško Sausio 13–osios bylą?“ džiaugiausi, kad, nuo tragiškų įvykių praėjus 25-riems metams, sausio 27-ąją, jau buvo numatytas Vilniaus apygardos teismo posėdis, kuriame pagaliau pradėta nagrinėti ši sudėtinga, istorinė, ilgai vilkinta byla. Nukentėjusių joje – beveik 500, liudytojų – dar apie tūkstantį, bylą sudaro apie 700 tomų dokumentų, daugiau kaip 60 tūkst. puslapių, iš kurių vien kaltinamasis aktas – 13 tomų. Byloje yra 65 kaltinamieji, posėdyje turėjo dalyvauti tik du – anksčiau sulaikyti Genadijus Ivanovas ir Jurijus Melis, kiti teisiami už akių. Jiems atstovauja apie 40 advokatų.
Tokia statistika. O už jos – nedrąsūs laiškai į Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos teisėsaugos institucijas su draugiškais prašymais išduoti įtariamus nusikaltimais žmonijai. 1999 m. pavyko nuteisti šešis antivalstybinių organizacijų kūrėjus, iš jų Stanislavas Mickievičius (buvęs perversmininkų „Tarybų Lietuvos radijo“ vadovo pavaduotojas) išvengė bausmės, pabėgdamas į Baltarusiją ir Rusiją; beje, 2000–aisiais jis sutiko atvykti į teismo procesą Lietuvoje, jei bus užtikrintas jo saugumas. Koks buvo prokurorų atsakymas, informacijos neaptikau.
Už tos statistikos – kaimyninių šalių prokuratūrų atsikalbinėjimai arba tyla: Maskva ir Minskas neatsakinėjo į Vilniaus „teisinės pagalbos prašymus“. Tokie pasiteisinimai lėmė, kad, kaip prieš šešerius metus „Ūkininko patarėjui“ sakė istorikas Liudas Truska, buvo nuteisti tik 6 nereikšmingi kaltinamieji, keturi mirę (J. Kuolelis Anapilin išėjo praėjusį rugsėjį), o net 23 agresijos vadai jaučiasi nebaudžiami ir tik šaiposi iš mūsų teisėsaugos ir Sausio 13–osios aukų. Dabar ir šie skaičiai yra pasikeitę Lietuvos nenaudai.
Prieš metus pastebėjau, kad netgi Ukraina, kurios Maidano dalyvius taip gynė ir rėmė Lietuva, ilgai nebuvo numačiusi penkių čia apsistojusių įtariamųjų ekstradicijos galimybės. „Vadovaujantis Ukrainos Konstitucijos 25 straipsniu ir kitais Ukrainoje galiojančiais teisės aktais, Ukrainos pilietis negali būti išduotas ar perduotas kitai valstybei“, – remdamasi Kijevo atsakymu skėsčiojo rankomis Lietuvos generalinė prokuratūra. Į ekonominį ir politinį chaosą įklimpusi Ukraina vargu ar skubės greitai pakeisti savo įstatymus.
Lapkričio pradžioje Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Zigmas Vaišvila ir Eimantas Grakauskas kreipėsi į teismą, kaltindami teisėsaugos organus vilkinimu, abejingu požiūriu į bylą, taikomu „pasirinktiniu teisingumu“. Reakcijos stoka buvo prikišama ir šalies Prezidentei. Šiame procese teismui buvo perduotos kelios bylos. Antai, liepą Vilniaus apygardos teismui perduota nagrinėti dar viena Sausio 13-osios įvykių byla, kurioje įtarimai dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų pareikšti dviem Rusijos piliečiams. Kaltinamųjų pavardės nebuvo viešinamos, tik patikslinama, kad tai „buvę desantininkai, dalyvavę veiksmuose prie Televizijos bokšto“.
Spalį išskirta dar viena byla dviems sovietų karininkams Vladimirui Kotliarovui ir Sergejui Kostecui. Šis tyrimas nuo didžiausios apimties Sausio 13-osios bylos atskirtas 2014 metais. Atskirtoje byloje iš viso buvo devyni įtariamieji. Likusių septynių asmenų veikla tirta dar kartą atskirtame tyrime, tačiau jis sustabdytas, „išnaudojus visas galimybes tiksliai nustatyti nusikaltimą padariusius asmenis“.
Po to visuomenė nebuvo maitinama jokia informacija apie šios bylos tyrimo eigą ir teismo posėdžius. Generalinės prokuratūros tinklapyje apie ją užsiminta tik… 2014 m. sausį. Vilniaus apygardos teismo portale rasime ne ką šviežesnes naujienas – 2016 m. balandžio… Tad leiskite paklausti: ar 14 žuvusiųjų atminimas, jų artimųjų skausmas, šimtų nukentėjusių per tragišką Sausį neužsitarnavo deramos pagarbos – bent pranešti apie prasidėjusį teisingumo procesą? O gal tik Sausio 13-osios išvakarėse valdžios atstovai surengia paminėjimus prie Seimo, prie Aukų kalnelių, pasako oficialias kalbas ir – vėl viskas nugrimzta į gilią užmarštį?
Tad prieš metus klausiau: kažin, ar Sausio 13–osios byla neužsitęs dar tiek pat, ketvirtį amžiaus, nes antai jau pačioje pradžioje bylą nagrinėsianti teisėja sudejavo: tokio liudytojų ir nukentėjusių skaičiaus teismo patalpos sutalpinti negalės…
Todėl pasiūliau: šį teismo procesą surenkite „Siemens“ arenoje! Tegul nusikaltėlius teisia Tautos susirinkimas!
