Joe Bidenas. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugpjūčio 8 d. (AFP-ELTA). COVID-19 persirgęs JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį baigė saviizoliaciją. Jo testai jau dvi dienas iš eilės buvo neigiami.
„Jaučiuosi gerai“, – prie Baltųjų rūmų susirinkusiems žurnalistams teigė J. Bidenas, lipdamas į sraigtasparnį, kuriuo vėliau išskrido į savo gimtąją Delavero valstiją.
79-erių valstybės vadovas dėl infekcijos saviizoliavosi nuo liepos 20 d.
Remiantis J. Bideno oficialia dienotvarke, prezidentas pirmadienį skris į pietinę Kentukio valstiją, kurią neseniai nusiaubė mirtini potvyniai.
Vladimiras Putinas Sibire. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas izoliuosis, jo artimame rate nustačius COVID-19 atvejų, sakoma antradienį paskelbtame Kremliaus pranešime.
Per pokalbį telefonu su Tadžikistano prezidentu Emomaliu Rahmonu „V. Putinas nurodė, kad dėl savo rate nustatytų koronaviruso atvejų jis kurį laiką laikysis saviizoliacijos“ ir gyvai nedalyvaus vėliau šią savaitę Dušanbėje turinčiame vykti regiono šalių viršūnių susitikime, teigė Kremlius.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai baudžiamuoju įsakymu baigė ikiteisminį tyrimą dėl kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimo. COVID-19 sergančiam ir saviizoliacijos tvarką pažeidusiam įtariamajam paskirta 60 parų areštas.
Sausio 14 d., apie 17.10 val., Vilniuje, Sodų g., parduotuvėje, kilus konfliktui dėl karantino taisyklių pažeidimo, paaiškėjo, kad vyras (gimęs 1979 m.) be nosį ir burną dengiančios apsauginės kaukės pažeidė ir privalomos saviizoliacijos tvarką – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro įspėtas apie susirgimą COVID-19 virusu, nepaisė įspėjimų ir reikalavimų, apsilankė prekybos centre, taip sukeldamas pavojų kitiems asmenims užsikrėsti pavojinga užkrečiamąja liga.
Tą pačią dieną Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimo.
Įtariamasis, kaip nurodoma Vilniaus apskrities policijos pranešime, savo kaltę pripažino, jam paskirta 90 parų areštas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str., paskirta bausmė vienu trečdaliu sumažinta ir skirta galutinė bausmė 60 parų areštas.
Renatas Požėla. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Šiuo metu koronavirusu yra užsikrėtę 189 policijos pareigūnai ir dar 95 pareigūnams tenka būti saviizoliacijoje, pranešė policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
„Šalia to dar turime 35 sergančius kitus policijos tarnautojus ir 9 (esančius – ELTA) saviizoliacijoje“, – pirmadienį nuotoliniu būdu surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė policijos generalinis komisaras.
Šventiniu laikotarpiu gausios policijos pajėgos buvo mestos užtikrinant draudimą gyventojams judėti tarp savivaldybių. Šiuo draudimu siekiama suvaldyti COVID-19 plitimą šalyje.
Nuo gruodžio vidurio, kuomet buvo įvestas toks draudimas, kontrolės postuose pareigūnai apgręžė daugiau nei 44 tūkst. transporto priemonių. Sekmadienį posėdžiavęs Ministrų Kabinetas judėjimo kontrolę pratęsė iki sausio 31 dienos.
Prezidento vyriausiasis patarėjas bei Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta sako, kad prezidento vyriausioji dukra Gedailė Nausėdaitė, iš Vokietijos grįžusi į Lietuvą Kalėdoms, laikėsi visų saugumo reikalavimų. S. Krėpšta taip pat teigia, kad vienintelis žmogus, kuriam prezidento dukra savo grįžimu galėjo sukelti riziką, tai tik ji pati.
Anot vyriausiojo patarėjo, Vokietija į paveiktų šalių sąrašą taip pat neįtraukta ir Lietuvoje užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius yra ženkliai didesnis.
„Vyriausybė taip pat yra nustačiusi ribojimus ir reikalavimus, kaip gali judėti žmonės per Lietuvos sieną. Čia turime sąrašą paveiktų šalių, iš kurių grįžus reikia izoliuotis, turėti neigiamą testo rezultatą. Kalbant apie šį konkretų atvejį, prezidento dukra grįžo iš Vokietijos, iš šalies, kur viruso paplitimas keturis kartus šiuo metu mažesnis nei Lietuvoje. Vokietija nėra paveiktų šalių sąraše. Ji laikėsi visų nustatytų reikalavimų. Vienintelis žmogus, kuriam ji galėjo sukelti riziką, tai, be abejo, ji pati. Nes ji grįžo iš šalies, kur virusas yra keturis kartus mažiau paplitęs. Taip, be abejo, reikia laikytis visų reikalavimų, ir to buvo laikomasi“, – „Žinių radijui“ sakė S. Krėpšta.
Paklaustas, ar prezidento šeima neturėtų susilaikyti nuo bendravimo su artimaisiais ir taip būti pavyzdžiu kitiems, S. Krėpšta teigė, kad geras pavyzdys – laikytis šalyje nustatytų reikalavimų, o tai, pasak jo, G. Nausėdos šeima ir darė.
„Pagrindinis gero pavyzdžio elementas, tai laikytis šalyje nustatytų reikalavimų. Kaip ir minėjau, kiekvienas reikalavimas turi savo prasmę. Geriausias pavyzdys yra laikytis galiojančių reikalavimų. Jų buvo laikomasi tiek iš prezidento pusės, tiek iš jo artimųjų pusės“, – sakė jis.
ELTA primena, kad portalas 15min.lt praėjusią savaitę paskelbė, kad Kalėdoms su šeima sutikti iš Vokietijos į Lietuvą grįžo prezidento G. Nausėdos vyriausioji dukra G. Nausėdaitė.
Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako neturinti informacijos apie policijos, kurią iškvietė „valstietis“ Dainius Gaižauskas, atvykimą į Seimą.
„Ne, tokios informacijos neturiu. Kol kas tik girdėjau tai, ką visi girdėjo, ką kalbėjo „valstiečiai – žalieji“ posėdžių salėje“, – antradienį žurnalistams Seime sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
D. Gaižauskas į Seimą iškvietė policiją, nes esą Seimo narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas pažeidė saviizoliacijos taisykles.
Komentuodama šią situaciją Seimo pirmininkė priminė, kad laikinai ėjęs sveikatos apsaugos ministro pareigas Aurelijus Veryga Seimo valdybos posėdyje yra pasiūlęs įrengti kelias būdeles tiems Seimo nariams, kuriems bus taikoma saviizoliacija.
„Šioje vietoje manau, kad viskas yra padaryta teisingai, o tie priekaištai iš opozicijos tai yra daugiau manipuliacija“, – į klausimą, ar gerai pasielgė L. Kasčiūnas, atsakė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo posėdyje Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas saviizoliavosi ir balsuoja iš Seimo vertėjų kabinos.
Politikas priėmė savanorišką sprendimą saviizoliuotis, kai sužinojo, kad vienas iš jo patarėjų Seime susirgo koronavirusu.
Lietuvos Respublikos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Epidemiologinei padėčiai šalyje išliekant sudėtingai, Seimo valdyba nustatė Seimo ir Seimo kanceliarijos darbo organizavimo tvarką, kuri turėtų galioti iki reglamentuojant Seimo darbą nuotoliniu būdu.
Kaip praneša Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuras, Seimo valdyba nusprendė karantino laikotarpiu griežtinti dalį apribojimų ir išnaudoti visas įmanomas nuotolinio darbo galimybes. Nuspręsta, kad karantino laikotarpiu uždarose patalpose Seimo renginiai nebus organizuojami, išskyrus nuotoliniu būdu stebimas spaudos konferencijas. Kaip ir anksčiau, lieka galioti tvarka, kad Seime nebus organizuojamos ekskursijos, nebus rengiami susitikimai su lankytojais, išskyrus, kai tai būtina Seimo darbui užtikrinti. Neorganizuojamos užsienio komandiruotės nei Seimo nariams, nei Seimo kanceliarijos personalui.
Vienos dienos leidimai įeiti į Seimo rūmus neužsakomi, išskyrus leidimų užsakymą visuomenės informavimo priemonių atstovams, ilgalaikiai leidimai į Seimo rūmus taip pat neišduodami, išskyrus atvejus, kai tai būtina Seimo darbui užtikinti.
Išlieka rekomendacija Seimo nariams ir Seimo kanceliarijos personalui su žiniasklaidos atstovais komunikuoti pagal galimybes atvirose erdvėse lauke.
Seimo valdyba nustatė, kad karantino laikotarpiu Seimo komitetų ir komisijų posėdžiai, išskyrus uždarus posėdžius, ir Seimo Seniūnų sueigos posėdžiai organizuojami nuotoliniu būdu. Seimo frakcijoms ir Mišriai Seimo narių grupei rekomenduojama posėdžius organizuoti nuotoliniu būdu.
Seimo valdyba nusprendė, kad Seimo nario saviizoliacija dėl COVID-l9 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmes ir (arba) nedalyvavimas Seimo posėdyje dėl priklausymo rizikos grupei laikoma Seimo nario nedalyvavimo Seimo posėdyje svarbia pateisinama priežastimi.
Siekdama sukurti saugią darbo aplinką Seimo posėdžių salėje, Seimo valdyba nustatė, kad Seimo posėdžiai būtų organizuojami ir vyktų laikantis nustatytų sveikatos saugos reikalavimų, ir įpareigojo Seimo narius ir Seimo kanceliarijos darbuotojus Seimo posėdžių salėje nesibūriuoti, pagal galimybes vengti veiksmų, dėl kurių būtų neįmanoma dėvėti veido apsaugos priemonių. Be to, kaip skelbta anksčiau, Seimo nariams ir Seimo kanceliarijos darbuotojams yra sudaroma galimybė atlikti profilaktinius COVID-19 testus.
Seimo valdyba, atsižvelgdama į sudėtingą situaciją, lapkričio 24 d. surengs numatytą plenarinį posėdį, tačiau po to darys pertrauką ir į kitą posėdį rinksis tik gruodžio 3 d.
Seimo valdybos bendru sutarimu priimtame sprendime taip pat nustatyta, kad Seimo rūmų ir kitose Seimo kanceliarijos teisėtai valdomose patalpose esančios poilsio erdvės ir rūkymo zonos karantino laikotarpiu neeksploatuojamos. Visiems į Seimo rūmus įeinantiems asmenims bus matuojama kūno temperatūra, taip pat rekomenduojama Seimo nariams ir Seimo kanceliarijos personalui į mobiliuosius telefonus įsidiegti ir naudoti mobiliąją programėlę „Korona Stop LT“.
Prancūzijos pirmoji ponia priversta izoliuotis. EPA-ELTA nuotr.
Prancūzijos pirmoji ponia Brigitte Macron turėjo kontaktą su koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu ir todėl nedalyvaus trečiadienį numatytose gedulo iškilmėse, skirtose pagerbti nužudytą mokytoją Samuelį Paty‘į. Tai patvirtino prezidentūros šaltiniai.
Pranešama, kad prezidento Emmanuelio Macrono žmona izoliuosis septynias dienas. Jai esą jokie simptomai nepasireiškia. Buvusi mokytoja praėjusį ketvirtadienį buvo susitikusi su žmogumi, kuriam pirmadienį patvirtintas virusas.
S. Paty‘is buvo nužudytas penktadienį viename Paryžiaus priemiestyje. Jam buvo nupjauta galva. Trečiadienį Sorbonos universitete numatytos gedulo iškilmės, kuriose dalyvaus ir E. Macronas.
Donaldas Trumpas pašiurpino medikus, trumpam palikęs ligoninę. EPA-ELTA nuotr.
Koronavirusu užsikrėtęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas kelioms minutėms paliko ligoninę, kad pasveikintų prie klinikos susirinkusius savo šalininkus. Vaizdo įraše buvo matyti, kaip jis iš juodo visureigio mojo savo gerbėjams.
Automobilyje buvo dar mažiausiai du žmonės. D. Trumpas dėvėjo kaukę. Prieš tai paskelbtame vaizdo įraše, kuris vėliau paviešintas D. Trumpo tviterio paskyroje, prezidentas teigė: „Tuoj netikėtai jus aplankysiu“. Jis gyrė „nuostabius patriotus“, susirinkusius prie ligoninės.
Apie D. Trumpo užsikrėtimą virusu paskelbta penktadienį. Jis veikiausiai vis dar yra užkrečiamas. Kol kas nėra informacijos apie tai, kaip buvo užtikrina, kad asmenys D. Trumpo automobilyje per trumpą pasivažinėjimą neužsikrėstų. Greta vairuotojo sėdėjęs asmuo, atrodo, buvo su plastikiniu apsauginiu skydeliu ir medicininiu apsauginiu kostiumu. Netrukus po pasivažinėjimo D. Trumpas grįžo į karo ligoninę, sakė Baltųjų rūmų atstovas Juddas Deere‘as.
„Kiekvienas asmuo, kuris per šią visiškai nereikalingą kelionę buvo automobilyje“, – dabar privalo 14 dienų izoliuotis, – tviteryje rašė Jamesas Phillipsas, karo ligoninės medikas. – Jie gali susirgti. Jie gali mirti. Dėl politinio teatro. D. Trumpo paliepti rizikuoti savo gyvybe dėl teatro. Tai beprotybė“.
Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) direktyvomis, pacientas, kuriam įtariamas koronavirusas ar infekcija patvirtinta, gali palikti palatą dėl mediciniškai būtinais tikslais.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius šią savaitę dirbs nuotoliniu būdu, nes pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) rekomendaciją jam teko izoliuotis paaiškėjus, kad dviem Prancūzijos delegacijos nariams, dalyvavusiems Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono delegacijoje vizito Lietuvoje metu, buvo nustatytas teigiamas koronaviruso testas.
„Taip, ministras, vadovaudamasis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) rekomendacija, saviizoliavosi“, – Eltai teigė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.
Anot R. Jakilaitienės, ministras dar laukia COVID-19 testo rezultatų.
Praėjusią savaitę teigiamas koronaviruso testas buvo nustatytas dviem Prancūzijos delegacijos nariams, dalyvavusiems Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizito Lietuvoje metu vykusiuose renginiuose.
Po šio informacijos šalies vadovui Gitanui Nausėdai ir pirmajai poniai Dianai Nausėdienei buvo profilaktiškai atlikti COVID-19 testai, kurie buvo neigiami.
Prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis Eltai patvirtino, kad šiuo metu saviizoliacijoje yra 3 Prezidentūros darbuotojai.
Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen iki antradienio bus saviizoliacijoje, nes turėjo kontaktą su koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu.
Ji antradienį dalyvavo susitikime, kuriame buvo ir asmuo, kuriam vėliau patvirtintas koronavirusas, tviteryje pranešė U. von der Leyen.
Ji izoliuosis iki antradienio ryto. Ketvirtadienį U. von der Leyen atliktas testas buvo neigiamas. Ji paskelbė, kad tirsis dar kartą.
Prancūzijos prezidentą E. Macroną Vilniaus oro uoste pasitiko Linas Linkevičius. Jurijaus Azanovo (URM) nuotr.
Šeštadienį teigiamas koronaviruso testas buvo nustatytas dviem Prancūzijos delegacijos nariams, dalyvavusiems Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizito Lietuvoje metu vykusiuose renginiuose.
Vadovaujantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) rekomendacijomis, pavojingus kontaktus su šiais asmenimis turėjusių renginių dalyvių paprašyta izoliuotis, jiems bus atlikti testai dėl galimo užsikrėtimo koronavirusu.
Prezidentūra informuoja, kad šalies vadovui Gitanui Nausėdai ir pirmajai poniai Dianai Nausėdienei specialistai izoliuotis nerekomenduoja, tačiau jiems taip pat profilaktiškai bus atlikti testai.
„Šiuo metu izoliuotis rekomenduota 5 Prezidentūros darbuotojams. NVSC atlieka tolesnį asmenų, renginių metu turėjusių artimų kontaktų su užsikrėtusiais asmenimis, tyrimą. Visi renginio dalyviai apie galimą kontaktą yra informuojami tiesiogiai, NVSC specialistai teikia jiems rekomendacijas apie būtinąsias saugumo priemones“, – rašoma Prezidentūros pranešime.
Pranešime pažymima, kad Prancūzijos prezidento vizitas, taip pat ir visi kiti Prezidentūroje vykstantys renginiai yra organizuojami laikantis specialistų saugumo reikalavimų ir rekomendacijų. Pranešama, kad darbuotojai yra aprūpinti būtinosiomis apsaugos priemonėmis, laikosi saugaus fizinio atstumo bendraudami su lankytojais, reguliariai vėdinamos ir dezinfekuojamos patalpos. Patalpų dezinfekcija Prezidentūroje bus atlikta sekmadienį.
Balsuoti – reikia. Slaptai.lt nuotr.
Nors Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) dėl koronaviruso pandemijos yra sudariusi galimybę saviizoliacijoje esantiems piliečiams Seimo rinkimuose balsuoti namuose, tačiau tuo pasinaudoti rinkėjai kol kas neskuba. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) skelbia, kad šiuo metu saviizoliacijoje yra per 27 tūkst. asmenų.
Visgi VRK informuoja, kad, ketvirtadienio duomenimis, balsavimui iš namų užsiregistravo vos 14 izoliuotis turinčių rinkėjų.
„Matyt, priežastis yra, kad saviizoliacijoje esantys asmenys labai atsakingai vertina visą situaciją ir vengia bet kokio kontakto. Kitas dalykas, kad vėlgi mes turime labai didelę naujovę, jog saviizoliacijoje esantys asmenys gali balsuoti namuose. Todėl turbūt šie du dalykai ir lemia, kad kol kas mes turime tik tiek užsiregistravusių ir norinčių balsuoti“, – Eltai teigė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.
„Kita vertus, matyt, (užsiregistravusiųjų – ELTA) skaičiai padidės, kai kitą savaitę prasidės ir išankstinis balsavimas. Galbūt bus dar daugiau kalbama apie rinkimus ir piliečiai pagalvos, kad kodėl ne, galima balsuoti ir saviizoliacijoje“, – vylėsi ji.
Visgi, pasak VRK pirmininkės, saviizoliacijoje esančių ir balsuoti užsiregistravusių asmenų skaičius tikrai yra mažas.
„Skaičiai yra iš tiesų maži, lyginant su tais skaičiais, kuriuos matome viešoje statistikoje apie asmenis, esančius saviizoliacijoje bendrai“, – pripažino ji.
L. Matjošaitytė akcentuoja, kad saviizoliacijoje esančių žmonių užsiregistravimo balsavimui procedūra yra kiek įmanoma labiau supaprastinta. VRK pirmininkės teigimu, yra sudarytos trys galimybės užsiregistruoti balsavimui saviizoliacijoje.
„Yra trys galimybės. Viena iš galimybių yra užpildyti formą ir atsiųsti tą formą elektroniniu paštu. Jeigu nėra tokios galimybės, užtenka tik elektroninio laiško parašymo balsuok@vrk.lt elektroninio pašto adresu. O jeigu ir tokios galimybės nėra, tai paprasčiausias, elementariausias variantas yra paskambinti trumpuoju telefonu 1855“, – informavo L. Matjošaitytė.
VRK pirmininkės teigimu, asmenų, norinčių užsiregistruoti balsavimui saviizoliacijoje, prašoma pateikti savo vardą ir pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą bei priežastį, dėl kurios žmogus yra saviizoliacijoje. Taip pat saviizoliacijoje norintis balsuoti asmuo turi duoti sutikimą, kad jo pateikti duomenys būtų naudojami rinkėjų sąrašų sudarymo tikslais.
Žmonės yra nepakankamai informuoti
Visgi VRK narė Gitana Matiekuvienė mano, kad tokį mažą saviizoliacijoje balsuoti ketinančių asmenų skaičių iš dalies lemia tai, kad žmonės nėra pakankamai informuoti.
„Yra kelios priežastys. Viena iš priežasčių yra ta, kad žmonės dar nėra pakankamai informuoti, jog jeigu jie nori balsuoti iš saviizoliacijos jiems reikia pildyti atskirą prašymą. (…) Antras dalykas, kad žmonės turbūt dar nėra tikri dėl savo saviizoliacijos laiko, kada jis pasibaigs. Gal kažkurie dar tikisi, kad iki sekmadienio baigsis saviizoliacija, gal kažkas laukia testų rezultatų“, – Eltai teigė ji.
G. Matiekuvienė atkreipia dėmesį ir į tai, kad saviizoliacijoje norinčių balsuoti asmenų patikrinimo grandinė yra ganėtinai ilga. Pasak jos, balsuoti norintys asmenys, visų pirma, kreipiasi į VRK, tuomet VRK turi patikrinti duomenis ir kreipiasi į NVSC. G. Matiekuvienės teigimu, NVSC, patikrinęs informaciją, duoda atsakymą VRK ir tik tuomet VRK perduoda duomenis rinkimų apylinkėms.
Šeštadienio duomenimis, Lietuvoje saviizoliacijoje yra 27 332 asmenys.
VRK praneša, kad rinkėjo, esančio saviizoliacijoje, prašymo balsuoti namuose forma turi būti pateikta iki paskutinio trečiadienio, einančio prieš rinkimų dieną, tai yra iki spalio 7 d. (įskaitytinai) ir iki spalio 21 d. (įskaitytinai) prieš pakartotinį balsavimą. Tie rinkėjai, kurie balsuos ne toje rinkimų apylinkėje, į kurios sąrašą jie įrašyti, šią formą turėtų pateikti iki paskutinio antradienio, einančio prieš rinkimų dieną.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad Latvija nesutiko taikyti didesnio – 25 atvejų rodiklio 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, kuriuo remiantis sudaromas paveiktų šalių sąrašas.
„Latviai nesutiko dėl 25 atvejų kriterijaus, dėl to Baltijos šalių burbulas išnyko. (…) Estija, jei gerai prisimenu, viršijo 20, tai juos latviai įtraukė į paveiktų šalių sąrašą ir iš ten atvykusiems į Latviją reikėtų izoliuotis“, – pirmadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė A. Veryga.
Paklaustas, kodėl Latvijoje susirgimų koronavirusu skaičius žymiai mažesnis nei Lietuvoje, A. Veryga sakė, kad šalys turi tam tikrų skirtumų.
„Jie neturi tokio gyventojų tankumo, tokių renginių kaip mes, yra nusistatę dviejų metrų atstumą. Kitos priemonės pas juos galioja, kurios yra griežtesnės nei pas mus. Bet čia interpretacijos klausimas, aš tikrai negalėčiau dabar teigti, kad būtent šitos priemonės ir duoda tokį rezultatą, koks yra Latvijoje“, – sakė A. Veryga.
Pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenis, pirmadienį Lietuvos sergamumo COVID–19 infekcija rodiklis pasiekė 16,5 per paskutines 14 dienų 100 tūkst. gyventojų.
Tačiau, A. Veygos teigimu, reikia sulaukti penktadienio, kad paaiškėtų, ar atvykus į Latviją iš Lietuvos bus privaloma izoliacija. Ministro teigimu, išlieka tikimybė, kad Latvija į šį reikalavimą pasižiūrės lanksčiau.
„Turime sulaukti penktadienio, nes penktadienį bus žiūrima. Per savaitę visko gali įvykti, jis (rodiklis – ELTA) gali ir didesnis būti. Tik nepamirškime, kad bent jau pagal ankstesnį susitarimą, jei latviai jį nuspręstų pritaikyti, gali būti 10 proc. svyravimas į didžiąją pusę. Tai reikėtų pasiskaičiuoti, kiek tas 10 proc. būtų virš 16. 16,5 kaip ir patektų į tą ribą, kai lankstumą galima taikyti.
ELTA primena, kad nuo pirmadienio Lietuvoje padidintas rodiklis, pagal kurį nustatomas ir tvirtinamas COVID-19 paveiktų šalių sąrašas. Saviizoliacija bus privaloma grįžus tik iš šalių, viršijančių 25 susirgimo atvejus 100 tūkst. gyventojų.
Estijos premjeras Juris Ratas. EPA – ELTA nuotr.
Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas nuo kovo 13 d. iki gegužės 17 d. trukusios nepaprastosios padėties laikotarpiu mėnesį gyveno atskirai nuo savo šeimos narių, kad jų neužkrėstų koronavirusu. Jis tai papasakojo antradienį interviu laikraščiui „Eesti Ekspress“.
„Aš pats koronaviruso nebijojau, bet, kad apsaugočiau šeimą, nusprendžiau maždaug keturioms savaitėms išvažiuoti iš namų“, – sakė J. Ratas. „Buvo akivaizdu, jog galiu užsikrėsti virusu, kadangi aš neišvengiamai kontaktuoju su daugybe žmonių“, – paaiškino premjeras.
Anot Estijos vyriausybės vadovo, jis tris kartus per savaitę atnešdavo į namus krepšį su produktais ir palikdavo jį prie durų. Su vaikais, žmona ir mama visą tą laiką jis bendravo tik vaizdo ryšiu.
„Man neteko atlikti testo dėl koronaviruso, – sakė J. Ratas. – Aš vartojau daug vitaminų C ir D, valgiau daug imbierų ir česnakų“.
Kaip pabrėžė Estijos premjeras, šalis galės galutinai grįžti prie normalaus gyvenimo tik po to, kai bus sukurta vakcina nuo koronaviruso.
Gegužės 7 d. J. Ratas pareiškė, kad vyriausybė ruošiasi galimai antrajai koronaviruso plitimo bangai. Šalyje nuo kovo 13 d. iki gegužės 17 d. dėl pandemijos galiojo nepaprastosios padėties režimas. Estijoje iki šiol kronavirusu užsikrėtė 1 791 žmogus, mirė 64 infekuotieji.
Borisas Johnsonas. EPA-ELTA nuotr.
Borisą Johnsoną gydę medikai ruošėsi, kaip pranešti apie ministro pirmininko mirtį, jei jis taptų Covid-19 auka. Gydytojai buvo apsvarstę visas priemones, ką reikėtų daryti, jei reikalai pakryptų ypač bloga linkme, sakė B. Johnsonas sekmadienį laikraštyje „The Sun“ paskelbtame interviu.
Jo perkėlimas į reanimaciją po užsikrėtimo naujuoju koronavirusu buvo „labai sunkus momentas, to aš neneigiu“, – kalbėjo B. Johnsonas. „Mano būklė nebuvo itin puiki ir aš suvokiau, kad yra parengti nenumatytų atvejų planai“, – sakė jis. Medikai esą turėjo strategiją, kaip „Stalino mirties atveju“.
B. Johnsonas kovo 27-ąją paskelbė, kad užsikrėtė naujuoju koronavirusu, tačiau simptomai esą buvo nesunkūs. Vis dėlto po savaitės saviizoliacijos infekcija nesitraukė. Balandžio 5 dieną premjeras buvo paguldytas tyrimams į ligoninę, o paskui per 24 valandas perkeltas į reanimaciją.
Čia jam tris dienas litrais buvo tiekiama deguonis, pasako 55-erių premjeras interviu. Tačiau jis teigė niekada netikėjęs, kad mirs. Jis galvojęs: „Kaip man išsikapstyti?“
Paleistas iš ligoninės, B. Johnsonas dar dvi savaites sveiko vyriausybės užmiesčio rezidencijoje netoli Londono, o pirmadienį grįžo į darbą. Po dviejų dienų jo sužadėtinė pagimdė sūnų.
Didžioji Britanija yra viena labiausiai koronaviruso paveiktų pasaulio šalių.
Saviizoliacijos režimas, įvestas Kaliningrado srityje siekiant užkirsti kelią koronavirusinės infekcijos plitimui, nuo balandžio 29 d. bus švelninamas. Tai penktadienį žurnalistams pranešė šio Rusijos regiono gubernatorius Antonas Alichanovas.
„Šiandien operatyviniame štabe mes nusprendėme nuo trečiadienio, balandžio 29 d., įvesti naują režimą. Mes planuojame balandžio 29 d. atidaryti visas ne maisto parduotuves, suteikti joms galimybę dirbti. Nuo gegužės 4 d. planuojame atidaryti kirpyklas, grožio salonus“, – sakė A. Alichanovas.
Jis pridūrė, jog regiono potvarkis gali būti pakoreguotas, jeigu bus priimta sprendimų federaliniu lygiu. Kol kas, pasak gubernatoriaus, galės dirbti visos įstaigos, neįtrauktos į sąrašą tų, kurioms dirbti draudžiama.
Balandžio 24 d. duomenimis, iki šiol Kaliningrado srityje dėl Covid-19 patikrinti beveik 14 tūkstančių žmonių, nustatyti 189 užsikrėtimo atvejai, vienas vyras mirė.
Nuo kovo 31 d. Kaliningrado srities gyventojams duotas nurodymas likti namuose. Palikti namus galima tik prireikus skubios medicinos pagalbos arba iškilus kitam pavojui gyvybei ir sveikatai, vykstant į darbą, jeigu jis nenutrauktas, einant į artimiausią maisto parduotuvę ar vaistinę, vedžiojant naminius gyvūnus ne didesniu kaip 100 metrų nuotoliu nuo gyvenamosios vietos, išnešant šiukšles. Bet važiavimas visuomeniniu ar asmeniniu transportu kol kas nebuvo ribojamas.
Anksčiau regione buvo uždaryti kino teatrai ir teatrai, kultūros ir poilsio parkai, zoologijos sodai, naktiniai klubai, pramogų centrai, bibliotekos, sporto kompleksai, uždrausti visi masiniai renginiai.
Lietuvos kariuomenėje šiuo metu koronavirusu (COVID-19) serga iki dešimties Lietuvos karių ir darbuotojų, o saviizoliacijoje šiuo metu yra apie 200 asmenų. Sergantieji yra izoliuoti ir jaučiasi gerai, todėl dar nė vienas nebuvo perduotas gydyti civilinėms gydymo įstaigoms.
„Per pastarąją savaitę Lietuvos kariuomenėje buvo užfiksuoti keli nauji viruso atvejai, tačiau bendras sergančių karių skaičius ir toliau neviršija dešimties, tai tebėra pavieniai atvejai. Sergantys kariai ir toliau gydosi namie arba kariuomenės karo medicinos tarnybos tam pritaikytose įstaigose. Taip pat jau patvirtinta, kad keletas anksčiau sirgusių Lietuvos kariuomenės karių ir darbuotojų yra pasveikę.
Saviizoliacijoje šiuo metu yra iki 200 karių ir darbuotojų, dalis jų izoliuojasi namie, kiti tam skirtose kariuomenės įstaigose“, – Eltai patvirtino Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo Viešujų ryšių vyr. karininkas kpt. Andrius Dilda.
A. Dilda džiaugiasi, kad Lietuvos kariuomenės vadovybės sprendimai dėl COVID-19 viruso plitimo stabdymo ir visos priimtos priemonės veikia.
Kaip pranešė KAM, visų identifikuotų asmenų darbo vietos buvo dezinfekuotos, su jais galimai kontaktavę asmenys informuoti ir yra saviizoliacijoje. Taip pat, paskelbus karantiną visuose kariniuose vienetuose, yra numatyta atskirta izoliuota patalpa, į kurią turi būti pristatytas karys ar darbuotojas, kuriam būtų įtariamas susirgimas.
Taip pat, kaip skelbia Lietuvos kariuomenė, šiuo metu patekimo į karinius dalinius vietose budintys kariai ir institucijų budėtojai dėvi asmens apsaugos priemones, tikrina kiekvieno į dalinį patenkančio asmens kūno temperatūrą. Karantino laikotarpiu apribotas karių ir transporto priemonių judėjimas tarp padalinių, paliekant būtiną susisiekimą. O užsienyje buvę kariai privalo vykdyti 14 dienų saviizoliaciją ir į dalinius nevykti, laikytis sugriežtintų higienos reikalavimų.
Visų sergančių užsienio šalių karių gydymas ir karantinas yra vykdomas specialioje stovykloje Pabradės generolo Silvestro Žukausko poligone, todėl kontaktų tiek su nuolatinę privalomąją karo tarnybą atliekančiais, tiek su kovinį rengimą poligone vykdančiais kariais jie neturi. Taip pat užsienio šalių kariai yra atskirti nuo NPPKT karių – kariai net ir valgo skirtingose vietose. Šiuo metu laikomasi dar griežtesnių karių srautų valdymo bei higienos taisyklių.
Taip pat, KAM praneša, kad visos nacionalinės ir tarptautinės pratybos karantino laikotarpiu yra atšauktos. JAV vadovaujamos tarptautinės pratybos „Europos gynėjas 2020″ (angl. „Defender Europe 2020″) buvo koreguotos, sumažinant jų apimtį ir mastą.
Paskelbus karantiną, kituose kariniuose padaliniuose kariai vis dėlto atlieka būtinas užduotis, taip pat tęsia karinį rengimą, kuris yra būtinas, siekiant išlaikyti tinkamą Lietuvos kariuomenės parengtį. Kariai laikosi rekomendacijų dėl užsikrėtimo prevencijos, tačiau KAM atkreipia dėmesį, jog karantinas nekeičia pagrindinės kariuomenės užduoties – pasirengimo ginkluotai šalies gynybai, tad, pasitelkusi papildomas saugumo priemones, kariuomenė turi užtikrinti, kad kariai atliks savo pareigą tiek šalies gynyboje, tiek padedant kitoms su viruso plitimu kovojančioms institucijoms.
A. Lukašenka sporto funkcionieriams: „Jei Tokijo olimpinėse žaidynėse nebus gerų rezultatų, verčiau negrįžkite“. EPA-ELTA nuotr.Stačiatikių Velykų proga Baltarusijos prezidentas apsilankė bažnyčioje ir sukritikavo kitų šalių įvestus suvaržymus dėl koronaviruso. EPA-ELTA nuotr.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka sekmadienį sukritikavo kitas šalis, kurios dėl koronaviruso pandemijos neleido žmonėms dalyvauti stačiatikų Velykų pamaldose, o pats sekmadienį apsilankė bažnyčioje už sostinės Minsko ribų.
A. Lukašenka ne kartą reiškė abejones dėl naujojo koronaviruso pandemijos rimtumo ir toliau leidžia šalyje rengti viešus renginius, kaip futbolo varžybos, nors devynis milijonus gyventojų turinčioje Baltarusijoje patvirtinta daugiau kaip 4 000 koronavirusinės infekcijos atvejų.
Daugelyje šalių stačiatikių Velykų pamaldos šiemet vyko tuščiose bažnyčiose, žmonės nebuvo įleidžiami, o pamaldos transliuotos internetu ir per televiziją, tačiau Baltarusijoje bažnyčios tebėra atviros visuomenei.
„Nepritariu tiems, kurie užtvėrė žmonėms kelią į bažnyčią. Nepritariu tokiai politikai“, – lankydamasis bažnyčioje sakė A. Lukašenka.
„Jūs žinote mano poziciją: mes kasmet susiduriame su virusais“, – teigė prezidentas.
Viso pasaulio stačiatikiai – daugiau kaip 260 mln. – šį sekmadienį švenčia Velykas, bet kitų šalių bažnyčių lyderiai ragino tikinčiuosius būti namuose ir nesibūriuoti prie bažnyčių, kad būtų išvengta naujojo koronaviruso plitimo.
Kitų šalių, kuriuose didelė stačiatikių dalis, lyderiai nedalyvavo Velykų pamaldose, tarp jų ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Tačiau Baltarusijos prezidentas šv. Velykų proga kartu su paaugliu sūnumi apsilankė bažnyčioje, uždegė žvakutę ir pasikalbėjo su parapijiečiais.
„Ruby Princess“. EPA-ELTA nuotr.
Koronavirusas buvo patvirtintas maždaug pusei kruizinio laivo „Ruby Princess“ darbuotojų, kuriems pasireiškė simptomai, šeštadienį pranešė Australijos sveikatos apsaugos pareigūnai.
Į pietus nuo Sidnėjaus prisišvartavusiame kruiziniame laive peršalimo simptomai pasireiškė 97 laivo darbuotojams. 46 iš jų buvo patvirtintas koronavirusas, teigiama Naujojo Pietų Velso valstijos sveikatos ministerijos pranešime. Atstovai sako, kad tyrimai dėl COVID-19 laive bus ir toliau vykdomi.
„Ruby Princess“ darbuotojų komandą sudaro iš viso 1 040 žmonių. Kai kurie jų jau buvo evakuoti ir dėl sunkios būklės išvežti į Australijos ligonines. Laivas Australiją turėtų palikti po 10 dienų. Šiuo metu jis yra prisišvartavęs šalia anglies terminalo pramoniniame Port Kemblos uoste ir čia jau stovi maždaug savaitę.
Policijos pajėgos vykdo tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, kodėl kovo 19 d. beveik 2 700 „Ruby Princess“ keleivių buvo leista išsilaipinti Sidnėjuje – nebuvo atliekama nei sveikatos patikra, nei vėliau – izoliacija. Su neatsakingai išleistais kruizinio laivo keleiviais siejami maždaug 600 užsikrėtimo koronavirusu atvejų Australijoje bei 16 mirčių. Tai buvo didžiausias COVID-19 židinys visoje šalyje.
