Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistė Daiva Razmuvienė sako, kad šiuo metu izoliacijoje esančių asmenų šalyje yra beveik 10 tūkst.
„Jei šiandien serga apie 912 asmenų, tai izoliacijoje esančių asmenų, kurie yra grįžę iš kitų šalių arba turėję (kontaktą su sergančiuoju. – ELTA) Lietuvoje, kadangi virusas plinta daugiau, yra beveik 10 tūkst. Į juos galima įskaičiuoti ir medikus”, – LRT radijui ketvirtadienį sakė D. Razmuvienė.
Pasak jos, šiuo metu registruota beveik pusantro šimto susirgusiųjų medikų, o kontaktą su sergančiuoju koronavirusu turėjo daugiau nei tūkstantis medikų.
„Iš šio skaičiaus tikrai bus ir teigiamų atsakymų, todėl infekuotų asmenų skaičius kils. Reikėtų labai anksti nesidžiaugti, nes kitos šalys didėjimą stebi per ilgesnį laikotarpį – per 12-15 dienų padvigubėja sergančiųjų skaičius. Lietuvoje padvigubėjimą stebime tarp 9–10 dienų.
Dar kol kas nusiraminti ir nesilaikyti visų rekomenduojamų karantine priimtinų priemonių tikrai būtų per anksti”, – sakė specialistė.
Karo policijos pareigūnai talkina policijai patruliuojant didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Nuo penktadienio, balandžio 3-iosios, Lietuvos kariuomenės Karo policija pradėjo patruliuoti didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir teikti pagalbą valstybės institucijoms reaguojant į COVID-19 viruso plitimą.
Dešimt ekipažų, 20 karo policininkų, naudodamiesi transporto priemonėmis, patruliuoja Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje padėdami Lietuvos policijai užtikrinti viešąją tvarką ir karantino režimo palaikymą.
Taip pat viena iš Karo policijos funkcijų yra palaikyti viešąją tvarką ir padėti dalinių vadams užtikrinti karių drausmę karinėse teritorijose.
Esant karantinui visi Lietuvos kariuomenės daliniai, vykdydami Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą veiksmų planą, savo patalpose turi būti įrengę atskirą izoliuotą patalpą, kurioje karys ar darbuotojas, įtarus susirgimą, galėtų laukti civilinės greitosios medicinos pagalbos.
Taip pat turi organizuoti praleidžiamųjų punktų ir institucijų budėtojų aprūpinimą apsauginėmis ir dezinfekcinėmis priemonėmis, laikytis kitų prevencijos rekomendacijų.
Nuo kovo 19 d. Karo policijos ekipažai, bendradarbiaudami su dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos specialistais, vykdo įgulų atsakomybės rajonuose esančių karinių dalinių kontrolę, t. y. tikrina, kaip Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse esantys daliniai laikosi kariuomenės vado reikalavimų.
Nuo kovo 28 d. Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo pavedimu karo policininkai saugo į Lietuvą atgabentą medicininių apsaugos priemonių siuntą iš Kinijos. Karo policijos reagavimo grupė vykdo nepertraukiamą šių priemonių apsaugą visą parą, kol visos priemonės bus išgabentos iš pašto terminalo.
Lietuvos kariuomenės Karo policija skiria didelius pajėgumus grėsmėms, susijusioms su virusu, kontroliuoti ir pagal galimybes yra pasiruošusi reaguoti į vis didėjantį poreikį prisidėti prie COVID-19 viruso plitimo suvaldymo, teigiama Lietuvos kariuomenės pranešime.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis patvirtino, kad trys Seimo nariai yra saviizoliacijoje, bet kurie – neįvardino.
„Trys parlamentarai yra saviizoliacijoje“ , – sakė V. Pranckietis.
ELTA primena, kad praeitą savaitę, Seimo kanceliarijos duomenimis, COVID-19 diagnozė patvirtinta tik vienam Seimo kanceliarijos darbuotojui.
Vienam Seimo kanceliarijos darbuotojui nustačius COVID-19 diagnozę, 5 asmenys, Seimo rūmuose su juo turėję tiesioginį kontaktą, paprašyti izoliuotis ir stebėti savo būklę.
Šiuo metu Seimo komitetų, komisijų posėdžiai ir Seimo kanceliarijos darbas, kiek įmanoma, organizuojami nuotoliniu būdu. Tokiu būdu darbas bus organizuojamas ir toliau. Ypatingo atsargumo bus imtasi ir organizuojant Seimo posėdžius. Artimiausias jų numatytas kovo 31 d. Seimo nariai į posėdžių salę turės ateiti tik balsuoti, o klausyti įstatymų pateikimus ar stebėti diskusijas (jei jose nenorės dalyvauti) galės iš savo kabinetų.
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis teigia, kad per trečiadienį policija sulaukė 321 pranešimo dėl galimo karantino pažeidimo. Iš viso policija jau sulaukė 2 899 pranešimų dėl karantino draudimų nesilaikymo. R. Matonio teigimu, pranešimų skaičius per parą svyruoja.
Policijos departamento atstovo teigimu, pranešimų pobūdis nesikeičia, informuoja apie asmenis, kurie nesilaiko karantino ir saviizoliacijos. Pasak R. Matonio, pranešimų apie galimai karantino metu neleistinai dirbančias įstaigas ir paslaugas – mažoji dalis.
„Tikslaus skaičiaus negaliu pasakyti, bet tai nedidelė dalis“, – Eltai teigė R. Matonis.
Pirmadienį, pasak R. Matonio, buvo sulaukta 339 pranešimų dėl galimo karantino pažeidimo, antradienį – 312.
Policijos departamento atstovas taip pat patikino, kad dėl kriminogeninės situacijos šalyje kažkokias tendencijas dar anksti daryti, tačiau atkreipė dėmesį, kad pranešimų apie šalyje nusikaltimus registruojama šiek tiek mažiau.
„Dar sunku pasakyti. Mėnesinius rezultatus, kai turėsime, tai tada turbūt bus aiškiau. Dabar matome, kad galbūt šiek tiek mažiau registruojama pranešimų, bet kažkokias tendencijas dar anksti daryti“, – kalbėjo jis.
Visgi R. Matonis taip pat informavo, kad Policijos departamentas karantino laikotarpiu prognozuoja, jog nusikaltimų skaičius viešose vietose turėtų sumažėti, o artimoje aplinkoje – padidėti.
„Mes taip pat prognozavome, kad galbūt viešose vietose turėtų mažėti, o artimoje aplinkoje daugėti. Bet dar kol kas nėra tokio pokyčio aiškaus“, – sakė jis.
ELTA primena, kad Vyriausybė trečiadienį nutarė pratęsti karantiną iki balandžio 13 d., t. y. Velykų antrosios dienos. Karantinas šalyje įvestas nuo kovo 16 d.
Karantino laikotarpiu šalies piliečiams draudžiama išvykti iš šalies, uždarytos parduotuvės (išskyrus maisto ir vaistines) bei kavinės. Taip pat draudžiami žmonių susibūrimai, neveikia šalies švietimo, ugdymo įstaigos, gyventojams rekomenduojama dirbti iš namų. Jei būtina išeiti iš namų, rekomenduojama dėvėti kaukes arba respiratorius, arba kitas nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.
Nuo šiol įpareigojama asmenis parkuose ir kitose atvirose viešosiose vietose lankytis ir būti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, laikytis saugaus kontakto, vengti fizinio kontakto, laikytis higienos, taip pat prekybos ir paslaugų vietose lankytis po vieną šeimos narį.
Tarp Vilniaus viešbutyje izoliuotų vyrų trečiadienio naktį kilo konfliktas, abu vyrai atsidūrė ligoninėje, praneša Policijos departamentas.
Šiek tiek po vidurnakčio, apie 0.10 val., Geležinkelio gatvės viešbutyje 1960 m. gimęs vyras peiliu sužalojo 66-erių vyrą, kuris dėl durtinių žaizdų paguldytas į ligoninę.
Įtariamasis dėl veido sumušimų taip pat pristatytas į ligoninę.
Privalomas grįžtančių iš užsienio asmenų izoliavimas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis antradienį informavo, kad sostinės savivaldybė pradėjo vykdyti sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymą dėl privalomojo grįžtančių iš užsienio asmenų izoliavimo.
P. Poderskio teigimu, savivaldybė imasi viešbučiuose izoliuoti visus asmenis, grįžusius iš užsienio.
„Visi žmonės skenuojami termovizoriais, vėliau, jei pasirodo, kad temperatūros yra, jie pasodinami ir tikrinami simptomai – temperatūra matuojama dar kartą jau kontaktiniais termometrais. Tuomet juos karantinuojame atskirai ir išvežame su greitąja medicinos pagalba.
Kol kas tokių dalykų neprireikė, tikėkimės, kad neprireiks, bet visko gali būti“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė P. Poderskis.
Jis taip pat informavo, kad visus žmones pasitinka visuomenės sveikatos specialistai, grįžusieji iš užsienio turi pildyti anketas, o kariškiai jiems paduoda informacinius lapelius apie ministro įsakymą dėl privalomosios izoliacijos.
„Jie persiskaito, yra informuojami ir tada sugrupuojami, susodinami į autobusus ir vežami į paskirties vietą. Visi autobusai, kurie šiandien buvo, išvažiavo į „Urbihop“ viešbutį, Ąžuolyno g. 7, ir ten bus karantinuojami“, – kalbėjo P. Poderskis.
Jo teigimu, viešbučius saugos apsaugos pareigūnai, prireikus, – ir policija.
„Viešbučiai bus saugomi apsauga, taip pat tikriausiai tam pasitelksime ir policijos pareigūnus“, – patikino P. Poderskis.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius pateikė pavyzdį, kad vieną Estijos pilietę Estijos konsulatas nuvežė iki sienos.
„Tokia buvo improvizuota išimtis, kurią, manau, tikrai įteisinsime vėliau“, – tvirtino P. Poderskis.
Jo teigimu, dėl žmonių, kurie į Lietuvą atskrido siekdami tranzitu kirsti šalį, izoliacijos spręs tų šalių ambasados ir konsulatai.
Kalbėdamas apie žmonės iš kitų savivaldybių, P. Poderskis teigė, kad, jeigu savivaldybė turi galimybes tokius asmenis pasiimti savo specialiuoju transportu, jie bus perduodami savivaldybės atsakomybėn.
Paklausus, ar pasitaikė asmenų, nepatenkintu privalomąja izoliacija, P. Poderskis tai patvirtino.
„Be abejo, buvo, bet jų jausmai ir emocijos prie bagažo jau nuslopinami ir į lauką retai prasiveržia. Bet kuriuo atveju to nepasitenkinimo kyla tikrai nemažai, nes ne visi yra girdėję apie tą sprendimą, ir mes stengiamės paaiškinti. Ne į visus klausimus turime atsakymus, yra daug pačių įvairiausių atvejų, bet stengsimės visais pasirūpinti taip civilizuotai, kaip pavyks“, – teigė P. Poderskis.
Pasak jo, radus tinkamas išimtis ir sprendimus, bus siekiama didelę dalį žmonių iš viešbučio atiduoti į kitas savivaldybes arba karantinavimo vietas namuose.
Pasak P. Poderskio, bus stengiamasi įgyvendinti žmonių specialiuosius poreikius – užtikrinti tinkamą mitybą, pristatyti būtinus medikamentus. Saviizoliacija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Į visus praktinius dalykus stengsimės atsižvelgti pagal galimybes. Veganams visada galima užtikrinti sklandžią dietą, tai nesudėtinga. (…) Kas dėl kitų, tai labiausiai, matyt, reikia pasirūpinti vaistais. Turime galimų atvejų, kad yra diabetikai, jiems reikės pristatyti (vaistus. – ELTA). Kalbėsimės su vaistinių tinklais, žinome, kad kai kurie yra pasiruošę tam tikras mažas siuntas, jas beliks tik nuvežti tam žmogui“, – sakė P. Poderskis, pridūręs, kad tokiems atvejams bus pasitelkiamos ir įvairios organizacijos, taip pat viešbučių personalas.
„Iš esmės pirksime viską turbūt patys ir tikėsimės vėliau iš valstybės kompensacijos“, – teigė P. Poderskis.
Nemano, kad savivaldybė privalomai izoliuos lengva koronaviruso forma sergančius asmenis
Kartu P. Poderskis pažymėjo, kad A. Verygos įsakyme numatytas savivaldybių įsipareigojimas privalomai izoliuoti visus lengva koronaviruso forma sergančius asmenis tikriausiai nebus praktiškai įgyvendinamas.
„Nemanau, kad ši įsakymo dalis išgyvens daugiau nei dieną, nes iš esmės teisinga būtų 60 proc. žmonių, kurie lengvai serga, leisti jiems sirgti namuose. Maždaug 30 proc. žmonių, kurie serga sunkiau, guldyti į ligonines, (…) o 10 proc. bus jau maždaug intensyvios priežiūros reikalaujantys žmonės. Jie bus guldomi į pagrindines ligonines, taip pat pasijungs Lazdynų ir Antakalnio ligoninė, visos kitos“, – teigė P. Poderskis.
Jis taip pat informavo, kad privalomai izoliuoti iš užsienio grįžę lietuviai viešbučiuose karantine praleis 14 dienų.
„Mes pritartume, kad, 7 dienas pabuvus, daromas momentinis testas, jeigu jis neigiamas, tada – lauk. Kad greičiau suktųsi ir mums mažiau būtų tie viešbučiai užimti, bet (…) čia yra tik rekomendacija SAM. Kaip jie nuspręs, tai jau žiūrėsime“, – sakė P. Poderskis. Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Pasak sostinės savivaldybės administracijos direktoriaus, yra žinomas artimiausių skrydžių iš užsienio sąrašas, tačiau informacija, kiek tiksliai žmonių minėtais reisais atvyks į Vilniaus oro uostą, nuolat tikslinama.
„Mes tikėjomės 1 tūkst. žmonių šiandien, bet matome, kad tikrai tiek nebus, nes tas rytinis reisas iš Minsko nebuvo pilnas, Frankfurto reise buvo nemažai, bet Dublino ir Oslo (reisuose. – ELTA) po keliasdešimt žmonių tik bus“, – sakė P. Poderskis.
ELTA primena, kad naktį iš pirmadienio į antradienį įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro A. Verygos įsakymas, kuriuo savivaldybės įpareigojamos pasirūpinti grįžtančiųjų iš užsienio asmenų privalomuoju izoliavimu.
Medikas Vytautas Kasiulevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.Spartan. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius teigia, kad sekmadienio vakarą į Lietuvą atgabentų 5 tūkstančių reagentų užteks 10 dienų.
Anot jo, norint suvaldyti koronavirusą (COVID-19) Lietuvai jų reikės gerokai daugiau.
„Pagaliau Lukas Savickas reikalą sutvarkė kylančios bangos pradžiai – 10 dienų turėsime atokvėpį. Galėsime tirti. Bet mums prireiks daugiau. Daug daugiau norint suvaldyti COVID-19. Ir mums teks vietoj saviizoliacijos žaidimų imtis rimtos izoliacijos ir karantino visiems atvykstantiems į Lietuvą, lengviems ligos atvejams, kurie nebus gydomi ligoninėje. 14 parų. Ir nutraukti parūkymus prie automobilio su kaimynais. Čia rimtas karas. Patikėkit. Ir laukiame apsaugos priemonių. Gal Vyriausybė pagaliau ir tai imsis spręsti? Nes be medikų apsaugos nieko neįveiksime. Bus tik neįgalios kariuomenės likučiai“, – savo feisbuko paskyroje teigia profesorius.
Sekmadienio vakarą Vilniaus oro uoste nusileido Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orlaivis C-27J „Spartan“, pargabenęs iš Belgijos į Lietuvą koronaviruso tyrimams reikalingus reagentus. Šiuo reisu jų pargabenta 5 tūkstančiai. Tai – dalis užsakymo, kiti daugiau nei 25 tūkst. reagentų taip pat, planuojama, netrukus pasieks Lietuvą.
ELTA primena, kad šiuo metu SAM yra užsakiusi beveik 200 tūkst. reagentų. Taip pat užsakyti greitieji testai medikams ir pareigūnams. Tikimasi, kad jie taip pat bus pristatyti be trikdžių.
Australijos Naujojo Pietų Velso valstijos policijos pareigūnai perspėja, kad saviizoliacijos taisyklių nesilaikantiems gyventojams gresia iki pusmečio kalėjimo bausmė.
Griežta saviizoliacija taikoma, kad būtų pristabdytas naujojo koronaviruso plitimas žemyne.
Policija paragino piliečius pranešti apie gyventojus, kurie nesilaiko duotų nurodymų ir įsakymų, skirtų viruso plitimui pažaboti.
Paviešintame kreipimesi policijos pareigūnai teigia, kad jiems įgaliojimai priverstinai vykdyti tokius nurodymus ir bausti pažeidėjus numatyti atitinkamame šalies įstatyme dėl visuomenės sveikatos apsaugojimo. Remiantis šiuo įstatymu, pažeidėjai gali būti įkalinti iki šešių mėnesių.
Antrankiai
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis įspėja – nuo pirmadienio įsigaliojus karantinui, visiems, kurie nepaisys valdžios įvedamų nurodymų, grės baudžiamoji atsakomybė. Komentuodamas tai, kad šeštadienį Klaipėdoje iš ligoninės savavališkai pasišalino 1988 m. gimęs vyras, kuriam pagal pirminius požymius medikai įtarė galimą koronavirusą, premjeras pažymėjo, kad saviizoliacija nebėra rekomendacija.
Tai, akcentuoja jis, taps privalomu nurodymu.
„Noriu labai trumpai paminėti, kad įsigaliojus Vyriausybės nutarimui kovo 16 d., 0:00 val., už tokio žingsnio padarymą yra numatyta ir administracinė, o jei tai sukels sunkias pasekmes, kalbant apie ligos plitimą, (numatoma – ELTA) ir baudžiamoji atsakomybė: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų“, – po Vyriausybės posėdžio, kuriame nutarta nuo pirmadienio įvesti karantiną šalies mastu, sakė S. Skvernelis.
„Tai yra privalomi nurodymai – jau nebe siūlymai ir nebe pageidavimai dėl saviizoliacijos“, – akcentavo ministras pirmininkas.
Iš Klaipėdos ligoninės Liepojos gatvėje šeštadienį buvo pasišalinęs koronaviruso užsikrėtimu įtariamas 1988 metais gimęs pilietis, pats išsikvietęs greitąją medicinos pagalbą atvežti į ligoninę. Užsikrėtimu įtariamas pilietis policijos surastas ir grąžintas medikams.
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) dėl savo pastabų apie tariamą Lenkijos saviizoliaciją Europoje sulaukė audringos Varšuvos kritikos, praneša agentūra „Reuters“.
Ministrė pirmininkė Beata Šydlo (Beata Szydlo) patarė 39 metų prezidentų kalbėti taikesniu tonu. „Galbūt arogantiškos jo pastabos yra nepakankamos patirties rezultatas“, – pareiškė politikė elektroniniame laiške agentūrai. E. Makronas, pasak B. Šydlo, turėtų susikoncentruoti į vidaus politiką. Tada jis esą gal pasiektų panašių ekonominių laimėjimų ir saugumo kaip Lenkijoje.
E. Makronas, penktadienį lankydamasis Bulgarijoje, pareiškė, kad Lenkijos vyriausybė nepaiso europietiškų vertybių ir kad šalis viena nenuspręs ES ateities. Lenkai, pasak prancūzų prezidento, nusipelno geresnės vyriausybės. E. Makronas, pavyzdžiui, kritikavo Lenkijos poziciją dėl jo siekiamos vadinamosios ES komandiravimo direktyvos reformos. Statybininkai iš Rytų Europos Vakarų ES šalių statybvietėse neretai gauna tik mažytę dalį to, ką uždirba kolegos. Kai kurios turtingos šalys ES nori tai pakeisti ir argumentuoja tai kova su darbo užmokesčio dempingu. Varšuva pasiūlymus kategoriškai atmeta.
