Prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Didžiojo šeimos gynimo maršo“ protestuotojai trečiąją protestų dieną nuvyko prie Prezidentūros. Protestuotojus pasitikęs prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis susirinkusiesiems perdavė šalies vadovo linkėjimus ir dėkojo renginio dalyviams už aktyvumą.
„Iš tikrųjų pirmiausiai norisi padėkoti jums už aktyvumą. Jūs parodėte, kad lietuviai yra aktyvi tauta, jūs parodėte, kad savo nuomonę ir įsitikinimus galite ginti girdėdami tą poziciją iš valdžios, kuriai nepritariate, jūs netylite, jūs kalbate ir sakote. Tai pirmiausiai ačiū jums už aktyvumą.
Tikrai yra daug temų Lietuvoje, kur nuomonės gali išsiskirti ir jos išsiskiria. Mes turime būti kuo labiau vieningi net ir girdėdami kitokias pozicijas, būti viena tauta, būti viena Lietuva“, – į protestuotojus prie Prezidentūros kreipėsi P. Mačiulis.
Vis tik prezidento patarėjas akcentavo, kad šiuo metu yra labai daug nerimo ženklų dėl to, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje. Jis atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė tik ketvirtadienį įregistravo Referendumo įstatymą.
„Jūs turbūt žinote, kad tik šiandien Vyriausybė registravo referendumo įstatymą. Vadinasi, jeigu Seimas nespės priimti šio įstatymo iki liepos mėnesio, jūs, aš ir kiti Lietuvos piliečiai praranda savo pilietinę teisę į referendumą“, – akcentavo P. Mačiulis.
Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Tai sukėlė protestuotojų pasipiktinimą, susirinkusieji šaukė „Gėda“.
„Pasigirsta daug nuomonių iš politikų, valdžios atstovų apie tai, kad klausti piliečių nuomonės nereikia. Klausti nuomonės reikia ar referendumu, ar apklausomis, ar kitais įmanomais būdais bendraujant su Lietuvos piliečiais tą būtina daryti. Negalime bijoti vieni kitų nuomonių, net jeigu jos išsiskiria“, – akcentavo P. Mačiulis.
Šalies vadovo patarėjas akcentavo perduodąs nuoširdžiausius linkėjimus nuo prezidento G. Nausėdos, kuris, anot jo, pasikalbėti su susirinkusiaisiais negalėjo ateiti dėl paruošiamojo Europos Vadovų Tarybos (EVT) pasitarimo.
„Todėl perduodu nuoširdžiausius linkėjimus nuo prezidento Gitano Nausėdos, kuris negali šiandien čia ateiti iki jūsų, nes šiuo metu dalyvauja paruošiamajame Europos Vadovų Tarybos pasitarime, kuris vyksta nuotoliniu būdu“, – sakė jis.
P. Mačiulis taip pat atkreipė protestuotojų dėmesį į užsitęsusį konservatorių ir G. Nausėdos konfliktą dėl atstovavimo EVT.
„Jūs turbūt puikiai žinote, kad ir prezidentą iš EVT bando išstumti kai kurie politikai“, – akcentavo prezidento patarėjas.
Tuo tarpu protestuotojai, reaguodami į prezidento patarėjo žodžius, skandavo „neleisime“.
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šiandien Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) pirmininkas, Seimo narys P. Gražulis kreipėsi į generalinę prokuratūrą prašydamas iškelti baudžiamąją bylą Europos parlamento narei A. Maldeikienei už jos socialinio tinklo facebook paskyroje paskleistą neapykantą, patyčias ir niekinimą.
P. Gražulis pareiškime prokuratūrai nurodo, kad A. Maldeikienė savo facebook paskyroje tyčiojosi, niekino ir žemino bažnyčią, kunigus, „Didžiojo šeimos gynimo maršo” dalyvius dėl jų tikėjimo, įsitikinimų ir pažiūrų.
Baudžiamojo kodekso 170 straipsnis numato, kad “tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
Seimo narė Aušra Maldeikienė. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Štai A. Maldeikienės viešai išsakyti teiginiai, dėl kurių P. Gražulis kreipėsi į prokuratūrą:
„Visi tie tradicinių šeimų gynėjai man (…) atgrasūs ir savo dvejetukininkų knygos nemačiusių mentalitetu, savo aistra pinigams, vogimui, melui, korupcijai, be kurios jie savo gyvenimo nemato.
„Tie tradicinių šeimų gynėjai (įskaitant juos remiančius kardinolus, vyskupus, kunigus ir zakristijonus) yra primityvūs ir gašlūs — visa ta jų tradicija tėra labai mažo protelio žmogaus mėgavimasis bent svajonėse apie seksą.
„Užuojauta. Kai užaugi tarp alkoholikų, nematei knygų ir mokykloje net prieveiksmio be klaidos parašyti neišmokai, tai taip ir gaunasi.“
Dėl šių A. Maldeikienės teiginių ir viešai paskleistos neapykantos, patyčių ir niekinimo P. Gražulis šiandien kreipėsi į generalinę prokuratūrą prašydamas iškelti jai baudžiamąją bylą.
LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė – Budrienė. Slaptai.lt nuotr.
Septyniolika trijų Seimo opozicinių frakcijų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos regionų ir Darbo partijos frakcijų – atstovai, atsižvelgiant į LRT vykdomus „nuolatinius ir esmingus įstatymų pažeidimus”, siūlo kreiptis į LRT Tarybą ir ją paraginti „nedelsiant inicijuoti nepasitikėjimą LRT generaline direktore Monika Garbačiauskaite-Budriene ir atleisti ją iš pareigų nepasibaigus jos įgaliojimų laikui”.
Tai sakoma parlamentarų grupės antradienį įregistruotame Seimo rezoliucijos projekte „Dėl LRT vykdomų įstatymo pažeidimų ir LRT generalinės direktorės atstatydinimo”.
„Būdami išrinktais Tautos atstovais, gerbdami ir vykdydami LR Konstituciją, reaguodami į „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ pateiktus reikalavimus, priimdami šią rezoliuciją konstatuojame, kad LRT programose įsivyravo vienašališkos politinės pažiūros – nuolat pataikaujama Tėvynės sąjungos ir liberalų politikams. Jiems suteikiama daugiausiai eterio, jų iniciatyvos ir pozicijos giriamos ir palaikomos, jų klaidos ar visuomenėje neigiamai sutinkamos jų iniciatyvos nutylimos, o su jais nesutinkančių žmonių pažiūros yra niekinamos, iš jų tyčiojamasi, apie juos skleidžiama dezinformacija, kitaip, nei valdantieji mąstantiems nesuteikiamas žodis”, – sakoma rezoliucijos projekte.
Jame teigiama, kad Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija ( LRT) nuolat neužtikrina specialiu įstatymu jam deleguotų pareigų „tinkamo vykdymo, pastoviai ir esmingai” pažeidžia LRT veiklą reglamentuojančio Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo nuostatas.
„LRT informuodama Lietuvos visuomenę apie svarbiausius įvykius ir aktualijas sistemingai pažeidžia nešališkumo principus, nes LRT laidose nėra atspindimos įvairios pažiūros ir įsitikinimai, laidose nėra kviečiami dalyvauti ir pasisakyti įvairių įsitikinimų žmonės.
Itin didelio visuomenės pasipiktinimo sulaukė LRT naujienų ir aktualijų laidų subjektyvus, negatyvus ir tendencingas informacijos pateikimas ir žeminantys komentarai nušviečiant „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ protesto mitingą”, – sakoma rezoliucijos projekte.
Anot projekto, LRT veiklą reglamentuojantis įstatymas nustato, kad už LRT veiklą, LRT parengtas ir transliuojamas programas atsako generalinis direktorius. „Todėl kreipiamės į LRT Tarybą ir raginame atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus LRT vykdomus nuolatinius ir esmingus įstatymų pažeidimus, nedelsiant inicijuoti nepasitikėjimą LRT generaline direktore Monika Garbačiauskaite-Budriene ir atleisti ją iš pareigų nepasibaigus jos įgaliojimų laikui”, – sakoma Seimo rezoliucijos projekte. LRT.lt – naujienų portalas
Jame taip pat raginama imtis LRT Tarybos kompetencijoje ir galioje esančių priemonių, kad būtų užtikrinamas tinkamas visų LRT veiklą reglamentuojančių įstatymų laikymasis.
Rezoliucijos projektą teikia Seimo nariai: Petras Gražulis, Dainius Kepenis, Česlavas Olševskis, Valdemaras Valkiūnas, Eugenijus Jovaiša, Arvydas Nekrošius, Beata Petkevič, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Juozas Varžgalys, Dainius Gaižauskas, Mindaugas Puidokas, Zenonas Streikus, Kęstutis Mažeika, Asta Kubilienė, Valius Ąžuolas, Vigilijus Jukna.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Aplinkos ministras ir Liberalų sąjūdžio (LRLS) frakcijos narys Simonas Gentvilas keistu vadina Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą neišduoti leidimo „Šeimų gynimo maršo“ organizatoriams birželio mėnesį sostinėje surengti dar vieną trijų dienų mitingą. Liberalas nesupranta, kodėl sostinės savivaldybė suteikė teisę organizuoti 7 tūkst. žmonių surinkusį mitingą gegužės mėnesį, kai epidemiologinė situacija buvo sudėtinga ir atsisakė išduoti leidimą dabar, kai Vyriausybė nebetaiko žmonių skaičiaus ribojimo renginiuose.
„Sunku matyti nuoseklumą. Viena vertus, prieš tai leistas mitingas, kuris mus, kaip Vyriausybę, įspaudė į kampą, kai 7 tūkst. žmonių susirinko ir po to negalėjome rasti juridinio pagrindo pasakyti, kad tai buvo nelegalu. Vyriausybė tuomet apsisprendė neberiboti žmonių skaičiaus atviruose renginiuose. O čia kokiais motyvais dabar priimtas sprendimas? Vyriausybė, jau pasakiusi, kad galima iš esmės neberiboti žmonių skaičiaus, o dabar staiga ribojama“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė S. Gentvilas.
Liberalas teigia, kad jam šis sprendimas iš dalies priminė Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą praėjusiais metais Lukiškių aikštėje įrengti daug aistrų sukėlusį paplūdimį.
„Man tai truputį primena Lukiškių aikštės konfliktą, kai tu, kaip politikas, supranti, kokie tavo žingsniai poliarizuos ir skaldys visuomenę, bet nesantaiką galima per akimirką įžiebti, taiką reikia kurti mėnesiais. Dažnai tie politikai, kurie paskui kibirkštis vaikšto, po to gali sukelti rimtus gaisrus“, – samprotavo aplinkos ministras.
Politikas teigė suprantąs, kad susibūrimus kartais tenka riboti tuomet, kai kyla reali grėsmė visuomenės saugumui.
„Toleruoti reikia tol, kol netolerancija nenužudo pačios tolerancijos. Mes turime leisti žmonėms išsisakyti, bet jeigu jie peržengia ribą ir pradeda niokoti visuomenę, tai tada reikia įžengti valstybei“, – teigė S. Gentvilas, kartu patikslindamas, kad valstybė gali įsikišti tuomet, kai susibūrimas perauga į smurtą.
„Kai peraugama į smurtą, konkrečius asmeniškus įžeidinėjimus, persekiojimus, grasinimus, kai pažeidžiamas asmens privatumas ir saugumas, tada reikia valstybei įžengti, bet žmonių išsisakymų, kad ir kaip man jie nepatiktų, turbūt nereikia riboti“, – įsitikinęs LRLS frakcijos narys.
Visgi politikas nemano, kad šiuo atveju kyla reali grėsmė kokiai nors konkrečiai žmonių grupei, todėl, jo nuomone, organizuoti antrąjį „Šeimų gynimo maršo“ mitingą sostinės savivaldybei derėtų leisti.
„Aišku, kai kalba eina apie mažumų teises, kaip šiuo atveju, tai dažnai tos mažumos ir būna mažumose, joms tikrai reikia užtikrinti balsą ir stovėti už jas. Čia yra privalu daryti politikams, kurie nori santaikos visuomenėje, nes ne tik dauguma turi spręsti už mažumas, bet mažumos turi būti apsaugotos. Tačiau šiuo atveju, kai iš esmės yra draudžiama pasisakymo teisė, man tai atrodo keista“, – mano S. Gentvilas.
ELTA primena, kad Vilniaus meras Remigijus Šimašius, argumentuodamas, kodėl Vilniaus miesto savivaldybė „Šeimų gynimo maršo“ organizatoriams nedavė leidimo birželio mėnesį sostinėje organizuoti trijų dienų mitingo, sakė, kad, savivaldybės vertinimu, planuojamas renginys nėra protestas. Lukiškių aikšė po Remigijaus Šimašiaus fantazijų. Slaptai.lt
„Ne, leidimo jie negavo ir dėl labai elementarios priežasties – reikia dalykus vadinti savo vardais. Joks čia ne protestas ir jokia čia ne Konstitucijos teisė realizuoti savo politines pažiūras. Tai yra politinis festivalis, ir mes negalime sau leisti, kad karantino metu, kai patys organizatoriai be kaukių vaikšto ir nesilaiko taisyklių, vėl tas festivalis būtų tęsiamas“, – LRT radijui yra sakęs R. Šimašius.
Į pakartotinį prašymą išduoti leidimą renginiui su mažesniu dalyvių skaičiumi savivaldybė taip pat reagavo neigiamai. Atstovų teigimu, organizatoriai nėra pasiruošę valdyti žmonių srautų.
Petras Gražulis tapo „Tautos ir teisingumo sąjungos“ pirmininku. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vilniuje, Vingio parke, šeštadienį vyko Centro partijos – tautininkų suvažiavimas, kuriame bendram veikimui susijungė trys politinės organizacijos: Centro partija – tautininkai, P. Gražulio judėjimas „Už Lietuvą – vyrai!“ ir Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga.
„Šis tradicinėms, tautinėms vertybėms atstovaujantis politinių jėgų susivienijimas tapo „Tautos ir teisingumo sąjunga“, jos pirmininku išrinktas Seimo narys Petras Gražulis. „Tautos ir teisingumo sąjungos“ suvažiavime buvo išreikštas palaikymas visiems „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ reikalavimams, nutarta siekti priešlaikinių Seimo rinkimų“, – sakoma organizacijos pranešime.
„Tautos ir teisingumo sąjungos“ suvažiavime buvo paskelbta ir patvirtinta „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ idėjas ir reikalavimus remianti rezoliucija, parengta P. Gražulio.
„Tautos ir teisingumo sąjunga“ palaiko visas „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ idėjas ir reikalavimus, dėkoja organizatoriams už sėkmingas pastangas prikelti Lietuvą naujam, vertybiniam sąjūdžiui ir ragina visus Lietuvos piliečius birželio 15 – 17 dienomis aktyviai dalyvauti „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ atstovų organizuojamame įspėjamajame mitinge prie Seimo ir Vyriausybės. Kadangi Seimo valdantieji ir toliau atmeta ir atsisako vykdyti Tautos reikalavimus – sieksime priešlaikinių Seimo rinkimų“, – skelbiama „Tautos ir teisingumo sąjungos“ pareiškime.
Buvęs Centro partijos – tautininkų pirmininkas Naglis Puteikis tapo „Tautos ir teisingumo sąjungos“ pirmininko pavaduotoju. Sąjungos pirmininko pavaduotojais suvažiavime išrinkti Kristupas Krivickas, politinės tarybos pirmininku tapo Gintaras Songaila.
„Tautos ir teisingumo sąjungai“, į kurią susivienijo Centro partija – tautininkai, P. Gražulio judėjimas „Už Lietuvą – vyrai!“ ir Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga, kaip teigiama pranešime, priklauso daugiau nei 7 000 narių, tai ketvirta pagal dydį politinė organizacija Lietuvoje.
Robertas Grigas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kunigas Robertas Grigas
Garbė Dievo meilei, garbė Kristui!
Mieli lietuviai, Lietuvą mylintys piliečiai!
Prieš 30 metų, 1989-aisiais, vykstant šimtatūkstantiniams Sąjūdžio mitingams, buvau čia, kai mes, susitelkusi tauta, siekėme Nepriklausomybės, savo priklausomos valstybės tautos valios vykdymo, ir pasiekėme. Ratas apsisuko ir, deja, po tų dešimtmečių tenka stovėti čia ir ginti jau ne teisę į savo valstybę, į tautos laisvę, bet į viso to svarbiausią pagrindą – prigimtinę šeimą, vyro ir moters tapatybę, į mūsų teisę pratęsti tautos ir valstybės gyvenimą. Tada gynėme nuo svetimų okupantų, dabar, deja, tenka ginti nuo formaliai savos, formaliai demokratiškai rinktos valdžios neleistinų eksperimentų. Ar gali taip būti, kad sava valdžia veiktų prieš gyvybinius tautos interesus? Mums sakoma, kad negali būti, kad jeigu pasisakome prieš valdžią, prieš administraciją, biurokratiją, tai pasisakome prieš savo valstybę, prieš Tėvynę. Deja, tai netiesa.
Tėvynė, tauta, valstybė nėra tapati valdžiai ir administracijai. Kas bent kiek domitės ir mokėtės istorijos, o aš labai nuosekliai ir stropiai mokiausi, žinome, kad labai dažnai valdžia, administracija net ir savoje nepriklausomoje valstybėje nutolsta nuo tautos, ima veikti prieš savo tautą. Šiandien, važiuojant nuo Kauno iki Vilniaus turbūt daugelis vyresniųjų turėjote tą patį įspūdį, kaip ir aš su bičiuliais – ta nepertraukiama automobilių vilkstinė, šita jūsų vėliavų, Lietuvos tautinių, regionų vėliavų jūra, tie žmonės pakelėse, niekieno neįpareigoti, niekieno nesuvaryti, mojantys, laiminantys, mus sugrąžino į tą Sąjūdžio laikų visuotinio tautos pakilimo įspūdį. Deja, vargu, ar mes visa tai pamatysime per mūsų tarsi laisvos šalies žiniasklaidos priemones. Ar išgirsime tą tikrovę ir tiesą, kurią matome čia savo akimis. Ir tai yra tragiška, kai sava valdžia, mūsų išrinkti, turintys būti tautos atstovais, taip nutolsta nuo savo tautos ir ima atstovauti kažkam – ar sau patiems, ar siauroms interesų grupėms, bet tikrai ne valiai jūsų, tų, kurie čia esate, kaip matau, užpildantys visą laisvą erdvę, kaip ir 1989 metais, iki pat miško pakraščių.
Mums sako: „Kuo jūs nepatenkinti? Kas puola tą jūsų šeimą, nuo ko reikia ją ginti?“ Dabar yra madinga dekonstruoti mitus. Esate turbūt girdėję tą terminą – „sugriauti mitus“. Taigi norėčiau atremti keletą tų neteisingai mums, tautos valią, daugumos valią reiškiantiems, tradicinę šeimą ginantiems žmonėms daromus priekaištus. Vienas iš tų priekaištų yra, kad jūs nekenčiate tų kitos seksualinės orientacijos žmonių, norite žeminti jų orumą, norite tarsi atimti kažką, kas jiems maždaug priklauso. Girdime iš mūsų politikų, iš europarlamentarų: „Jūs nepripažįstate jų teisių būti tokiais, kokie jie yra, nepripažįstate jų orumo“. Norėčiau taip ironiškai pasakyti – čia rinkotės iš visos Lietuvos, ir gyvename visi dvidešimt, trisdešimt ar daugiau, kaip aš, metų Lietuvoje; turbūt matėte važiuodami čia gatvėse besivoliojančius, sumuštus tos skirtingos orientacijos žmones, turbūt matėte gatvėse juos nuolat užkabinėjamus, įžeidinėjamus piktais žodžiais. Aš per 60 gyvenimo metų Lietuvoje to niekada nemačiau. Lietuviai tikrai yra pakankamai kantrūs ir tolerantiški.
Turbūt visi esate išgyvenę tai. Sutinkam tų įvairių žmonių mūsų tarpe, ir aš esu sutikęs. Ir dažniausiai ta reakcija būna, na, žmonės patrauko pečiais, na, toks jis jau yra, ką jau dabar padarysi. Bet nei jokio priešiškumo, nei jokio žeminimo niekada nepatyriau. Sakyčiau, irgi taip pat ironiškai, yra blogiau negu mūsų kaltintojai sako – jie mums nelabai rūpi su jų lovos, su jų intymumo reikalais, su jų kitokia orientacija. Tokie, žinot, labai jautrūs, aš tai pavadinčiau – tokios sentimentalios, perdėtai jausmingos krikščionybės atstovai pasakytų: „Na tai čia ir yra blogai, kaip jūs galit būti abejimgi? Abejingumas yra didžiausia nemeilė“. Manyčiau, kad tas priekaištas yra neteisingas. Kaip krikščionis, kaip žmogus ir, turbūt, kiekvienas iš jūsų, neklausdami, kokios kas yra orientacijos, jeigu žmogus būtų alkanas, paduotume duonos, jeigu stokotų drabužių, sušelptume, jeigu kažkas būtų neteisingai skriaudžiamas, užgauliojamas, užstotume. Tai ir yra ta tikroji artimo meilė, žmogaus meilė. Bet niekas neturi teisės versti kitus žavėtis, gėrėtis, priimti kaip kažkokį ypatingą privalumą tą skirtingumą.
Aš trisdešimt metų gyvenau, deja, sovietų okupacijoje, trisdešimt metų – atkurtoje Lietuvos valstybėje. Ir turiu tą patirtį, ką reiškia, kai tave verčia kažkokia savybe, ar ypatybe, ar specialia žmonių grupe žavėtis, privalomai gėrėtis, kai neturi teisės pasakyti jokio kritiško žodžio – tai ir yra laisvės nebuvimas, tai yra prievarta, prieš kurią mes visada kovojome. Kadangi tikiu, kad pasiekia mūsų sąmonę, mūsų širdis tiktai nuoširdus žodis, pasakysiu dar aiškiau, nors žinote, mūsų gimtoji Katalikų bažnyčia iš savo dvasininkų reikalauja nevedimo, šeimos nekūrimo, bet visada mano širdis pradžiunga, kai pamatau kur gatvėje jaunuolį ir merginą, susikibusius už rankų, meiliai žvelgiančius vienas į kitą, besibučiuojančius. Ir manau, kad tas jausmas yra geras jausmas, nes iš to kyla gyvybė, iš to atsinaujina mūsų tauta ir ateities viltis, ir taip pat neslėpsiu, ir dauguma sveikos prigimties žmonių turbūt tą pasakys, kad pajunti tam tikrą nejaukumą, nekelia pasigėrėjimo ar tam tikros atjautos, kai pamatai ir vyrą su vyru ar moterį su moterimi, kažkaip seksualiai besiglamonėjančius. Tai atstumia mūsų prigimtis.
Dabar kokie nors mano kritikai, gal ir iš brolių tikinčiųjų, gal pasakys – va, čia ir yra toji neapykantos kalba, jūs neturit teisės šitaip jausti. Manau, kad turime teisę taip jausti ir tai yra demokratijos minimumas, kad niekas neturi teisės mus versti kažką girti ar peikti, žavėtis, gėrėtis arba nepriimti. Jeigu mes nieko neniekiname, neužgauliojame, nemušame, bet pagal savo sveiką protą, prigimtį ir patirtį atskiriame, kas yra pasigėrėtina, kas gražu, o kas mums nepriimtina, tai yra mūsų teisė, ir jokie valdžios priimami įsakymai negali mums to uždrausti, jeigu esame laisva šalis ir laisva tauta. Mes turime teisę jausti taip, kaip sako sveika mūsų prigimtis – be valstybinės prievartos, be nuorodų, be pasekmių mūsų viešai reputacijai ar darbo santykiams, kaip neseniai nutiko Lietuvoje, be blogų pasekmių politinei karjerai. Kitaip yra sukuriamos privilegijuotos grupės, atsiranda, pagal tą Orvelo „Gyvulių ūkį“, lygūs ir lygesni, žmonės bijo išsižioti, kad nepasakytų ko nepolitkorektiško ir nepatirtų represinių pasekmų. Nei demokratija, nei laisva visuomene čia nekvepia.
Mums sako: „Tai kuo jūs nepatenkinti? Nuo ko tą šeimą, nuo ko tą vyro ir moters tapatybę reikia ginti?” Ir mes visi žinome atsakymą, nors tai, deja, nutylima mūsų didžiosiose žiniasklaidos priemonėse – mes esame prieš tai, kad vienos siauros grupės ideologija arba interesai padaromi tarsi gyvenimo ir pasaulio centru. Švietime, didžiojoje žiniasklaidoje, politikoje, priimamuose įstatymuose. Pasakysiu taip mediciniškai, buvo atėjęs šiurkštesnis žodis į galvą, bet Dievas įkvėpė, nepasakysiu iš pagarbos mūsų susibūrimui – mes esam prieš tai, kad išangės meilės ideologija daroma pasaulio ir gyvenimo centru.
Antras mitas, kuriuo esame kaltinami ir kuris yra neteisingas – vakarietiškos vertybės. Sako, tai jūs čia prieš vakarietiškas vertybes pasisakote. Kažkodėl, kai ėjome su Sąjūdžiu į laisvą valstybę, tos vertybės buvo visai kitokios. Kodėl staiga vakarietiškos vertybės – ne Antika, ne romėnų teisė, ne krikščioniškos tradicijos, architektūra, dailė, ne klasikinė filosofija, o staiga čia taip per keliolika metų tapo ta pagrindine europietiška vertybe genderinė ideologija. Mes jos nepasirinkome kovodami už laisvą Lietuvą. Kodėl taip nutinka? Aš savęs klausiu ir jūs savęs klausiate – kodėl taip pradeda elgtis valdžia? Ne tik mūsų tautiniu, bet ir europiniu lygmeniu.
Man atrodo, kad tikintieji į Dievą, krikščionys sako, kad žmogaus prigimtis sužeista ir karts nuo karto dideles mases žmonių, to politikos elito, užvaldo tokios manijos. Mano kartos žmonės prisimena klasinę maniją, kai viskas buvo vertinama pagal tai, ar tu esi proletarų klasės, proletarų kilmės, darbininkas, tada visi keliai atverti, viskas su tavim gerai, jei ne, bus didelių problemų. Kita manija buvo to rasinio grynumo – jei priklausai tam tikrai rasei, tam tikrai tautai, tu esi aukštesnis, žmogus, antžmogis, visi kiti nelabai verti gyvenimo. Dabar mes matome vėl įsigalint tokią tarsi maniją, kur atrodo, kad žmonijos protas, sveikas protas, patirtis rieda į kažkokią pragarmę. Kai vėl tarsi išskirtine privilegija tampa tam tikros siauros grupės gyvenimo būdas. Ir tai yra nepriimtina, ir jūsų buvimas čia, tos tautos daugumos, ne tos, kurią rodo, vadinamuosius influencerius ar tuos iš mūsų besityčiojančius žiniasklaidininkus ar politikus, bet tos tikrosios Lietuvos daugumos, rodo, kad akivaizdžiai tam nepritariate.
Didysis šeimo gynimo maršas. Skelbimas Pilaitėje. Slaptai.lt nuotr.
Trečias mitas, kuris man, kaip antisovietinio pogrindžio dalyviui ir turbūt daugumai mūsų, tos kartos žmonių – kardinolui Tamkevičiui, vyskupui Kauneckui, seseriai Nijolei Sadūnaitei, Lietuvos laisvės kovos švyturiams – yra labai skaudu, kai sako: „Tai jei jau jūs ginate tradicinę šeimą, jei jūs už aiškią vyro ir moters tapatybę, santuoką, tai čia jus Rusija įtakoja, jūs – Rusijos agentai, nes ten, kažkur rytuose, jų valdininkai, valdžios ponai irgi sako „už šeimą, prieš homoseksualus ir panašiai“. Norėtųsi taip pajuokaujant pasakyti „galbūt tenai rytuose kai kurie valdininkai valgo su šaukštu ir šakute, kartais prausiasi ar naudojasi klozetu, bent miestuose? Tai mes turbūt to turėtume atsisakyti, kad nebūtume kartu su Rusija.
Yra prigimties dalykų, prigimties vertybių, kurios yra svarbesnės už kažkokius tautinius, politinius, ar valstybinių darinių skirtumus, nuo kurių priklauso valstybių ir tautos išlikimas. Man norėtųsi, ir iš tikrųjų galima tą Rusijos kaltinimą, tą mitą atsukti ir į kitą pusę. Mūsų dabartinė valdančioji dauguma sako – jūs čia renkatės, protestuojat, nepatenkinti savo valdžia, tai keliate nestabilumą, keliate sumaištį, pavojų savo valstybei, tarnaujate Rusijai. Būkime budrūs, gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje tikriausiai tai bus siūloma Seime, ir susirinkime protestuoti. Ar dėl narkotikų įteisinimo, ar dėl panašių tautos gyvybę pakertančių dalykų. Jeigu jie siūlo tuos dalykus, nekvaili, turi apklausos rezultatus, žino, kad turbūt 90 proc. Lietuvos žmonių bus prieš, protestuos.
Ar ne jie patys, mūsų valdžia, kelia sumaištį ir nestabilumą valstybėje, siūlydami šituos dalykus? Iš savo valstybės, savo rinktos valdžios mes teisėtai laukiame ir reikalaujame, kad jinai atstovautų ne siaurų egzotiškų grupių reikalams ir interesams, o visai tautai rūpimoms problemoms, kurias matome ir nuolat susiduriame – matome socialinę atskirtį, didžiulę emigraciją, kaimo kultūrinės infrastruktūros nykimą, sveikatos apsaugos sistemos, kitų, pačių svarbiausių – mokytojų, policijos darbuotojų – atlyginimus. Štai kur reikėtų gerai pasukti galvas, suderinti įvairius, sunkiai derinamus interesus, išradingai ieškoti lėšų ir kurti įvairias struktūras, ir už ką padėkotų visa Lietuva. Bet vietoj to, kam valdžia ir yra išrinkta, ji imasi perdirbinėti konstitucinę šeimos sampratą ir rūpintis vadinamomis orientacijomis. Visi suprantame, kad valstybė – Lietuva, tauta – bus tik tada, kai visais įmanomais būdais, ir morališkai pirmiausia, ir įstatymų leidyba, ir finansiškai rems vyro – moters šeimą, vaikų auginimą, tėvų autonomiją vaikų auklėjime. Jeigu šito nebus, jeigu elitas, užsidaręs savo burbule, rūpinsis tiktai siaurais kažkieno interesais, mes neišgyvensime, neiškovosime vietos po saule kaip tauta ir valstybė. Ir to mes turime iš savo išrinktos valdžios visu griežtumu reikalauti.
Mano jaunystės bičiulis, beje, taip pat viešai parėmęs Šeimos gynimo maršą, politinis kalinys, kardinolas Sigitas Tamkevičius, kai mes, aktyvesni tikintieji ar kunigai, susirenkame ir skundžiamės – štai tas, tas ir tas yra negerai, visada su tokiu tikėjimo praktiškumu sako: „O tai ką siūlai?“ Man atrodo, be abejo, dauguma jūsų yra tikintys žmonės, Dievą kaip aukščiausią gėrį, kaip gyvenimo prasmę, Kristų tikintys, taigi, mūsų kova yra dvasinė, dvasiniai ginklai, malda, ir tai yra svarbu. Nes ir tvirtas, geras, teisingas žodis, tikime, turi savo jėgą ir daro poveikį gyvenimo tikrovei. Praktiškas kitas dalykas, kurį siūlyčiau – reiktų, kad mes visi, kaip esam dabar susibūrę – šeimomis, kaimynai, miesteliai, į įvairias pozityvias organizacijas susibūrę žmonės, masiškai rašytume laiškus, reikalavimus mūsų valdžiai, jūsų apygardose išrinktiems Seimo nariams. Daugelis gali pasakyti: „Ai, čia beprasmiška, mes jiems nerūpim“. Bet aš turiu tokią nuojautą, kad politikai ne dėl to, kad jie būtų labai geri, matome, kokie daugelis jų yra, bet todėl, kad jie yra įgiję gerą uoslę, būdami valdžioje, žino, kas jiems naudinga, kas ne. Pajutę, kad dauguma žmonių nepritaria jų eksperimentams su tauta, prieštarauja, gali susimąstyti ir šiek tiek pakeisti savo kursą. Taigi, darykime tai.
Pirmieji vaiko žingsniai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ir vieną dar dalyką norėčiau pasakyti, aišku, jis toks kontraversiškas, bet pamąstykime. Kaip teisingai buvo pasakyta – mes esame tauta, valstybė yra mūsų. Mes, o ne tie, kažkaip išrinkti ar kažkaip į koaliciją susijungę ir mums nepriimtinus dalykus stumiantys valdininkai yra suverenas, mes esame. Yra vienas toks būdas. Dažnai pagalvoju, kodėl tautos ne visada jį panaudoja – priversti valdžią vykdyti jų valią, o ne savo fantazijas. Taikus būdas, bet, manau, būtų labai paveikus, jeigu mūsų valdžia taip paniekinančiai, arogantiškai nesiklausytų. Tai vadinasi – generalinis streikas. Be abejo, gydytojai, policija, mūsų krašto apsaugos sistema, kariuomenė turi dirbti, išlikti, gyvename neramiame pasaulyje. Tačiau jeigu staiga sustotų visos kitos profesijos, darbai, su aiškiu reikalavimu – palikite ramybėje šeimą, vyro ir moters tapatybę, palikit ramybėje mūsų vaikus. Ko gero, valdžia susimąstytų. Aišku, tai yra rizika, galimybė nesusivienyti, netekti darbų, nukentėti asmeniškai. Bet jeigu nekovosime už savo gyvenimo laisvę, tai jos ir neturėsime. Kadangi esu, kaip dzūkas, dzūko ir suvalkietės sūnus, iš prigimties truputį romantikas, užbaigsiu savo mylimo klasiko, gero brito kataliko Tolkino citata: „Galbūt ateis laikai, kai mes, žmonės, palūšime, kai išduosime savo priesaikas, ateis ne žmonių, o vilkų valanda“.
Tačiau šiandien ne ta valanda. Šiandien mes kaunamės, taikiai, bet kaunamės.
Dieve, mus padėk.
Kunigo Roberto Grigo kalba, pasakyta Vilniuje Vingio parke Didžiojo Šeimo gynimo maršo metu.
Politologė Rima Urbonaitė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Nors Seimo koridoriuose jau kalbama, kad vadinamasis „Šeimų gynimo maršas“ gali būti preliudija į dar vieną Lietuvoje atsirasiančią politinę partiją, Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė neslepia abejojanti tokiomis perspektyvomis. Pasak jos, sukurti partiją iš vieno klausimo nėra lengva, tuo labiau, kad bent jau kelios parlamentinės jėgos pretenduoja į tą pačią nišą – ginti esą grėsmių akistatoje atsidūrusias tradicines šeimas.
„Tai, kad Uspaskichas arba Karbauskis vienaip arba kitaip prie šio maršo prisišliejo, rodo, kad bent jau kai kurie politikai įsivaizduoja, jog yra niša kalbėti apie tai, kad reikia visuomenę nuo kažko ginti. Taip jie demonstruoja, kad ten mato savo rinkėją“, – šeštadienį prasidėjus vadinamajam „šeimos maršui“ Eltai teigė R. Urbonaitė.
Pasak MRU dėstytojos, net jei tarp renginio organizatorių ir yra minčių iš „maršo“ išauginti dar vieną politinę partiją Lietuvoje, realybė bei dirva tokioms politinėms ambicijoms vargu ar yra palanki. Politinė partija, pažymi R. Urbonaitė, nėra vienkartinis darinys.
„Partija negali apsiriboti vienu klausimu, reikia programos, kuri apimtų ne vieną sritį. Taigi jei šiuo atveju tu kuri partiją tik prieš LGBT, prieš Partnerystės įstatymą, Stambulo konvenciją, prieš vakcinavimą ar testavimą – natūralu, kad viskas gali labai greitai išsisemti. Žmonėms aktualu yra daugybė kitų dalykų, ne Partnerystės įstatymas, kuris daugumos gyvenimų niekaip nepaveiks, tačiau pensijų sistema, socialinio draudimo sistema, sveikatos ir švietimo sistemos“, – sakė politologė.
Ir nors Lietuvos istorijoje esama pavyzdžių, kuomet politinės partijos atsirado keldamos tik vieną klausimą – tokia buvo „Drąsos kelio“ politinė jėga – R. Urbonaitė skeptiškai vertina galimybes, kad būtent šiuo atveju tai galėtų pasikartoti. Šeimo gynimo maršo dalyviai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Yra partijų, be to, ir parlamentinių, kurios jau dabar yra užėmusios ar bando užimti nišą būtent šiais klausimais, kad tradicinės šeimos yra puolamos ir panašiai“, – „valstiečių“ bei „darbiečių“ partijas galvoje turėdama sakė MRU politologė.
Atsargiai R. Urbonaitė kalbėjo ir apie galimybes, kad „maršo“ iniciatoriai galėtų transformuotis į sėkmingus visuomeninius rinkimų komitetus. Jos teigimu, jei savivaldos rinkimuose būtų einama su idėjomis, kurias dabar dažnai kelia „Šeimų gynimo maršo“ iniciatoriai, vargu ar atsirastų pakankamas palaikymas.
„Jei tavęs klausia apie ūkinius reikalus, apie savivaldos problematiką… Juk tuomet nepakaks plakato – aš prieš Stambulo konvenciją, prieš skiepijimą, prieš partnerystę. Ne savivaldos prerogatyvoje tokie sprendimai. Tai nacionalinio lygio klausimai. O nacionaliniu lygiu šiais klausimais pasisakančių partijų jau yra“, – sakė R. Urbonaitė.
Šeimo gynimo maršas – 2021. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Sostinėje esančiame Vingio parke surengtaa kontroversiškai vertinamo „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ mitingas. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės išduotą leidimą, šiame renginyje dalyvauti gali iki 7 tūkst. žmonių, tačiau, policijos atstovų teigimu, iš viso į Vingio parką galėjo suplūsti apie 10 tūkst. asmenų.
Į Vingio parką dalyviai vedini mažais vaikais traukė iškėlę trispalves bei vėliavas su įvairių Lietuvos miestų atributika. Dalis piliečių į renginio vietą atsinešė transparantus, kuriuose surašyti lozungai, skelbiantys tradicinių šeimos vertybių svarbą visuomenei ir valstybei. „Tradicinė šeima = stipri tauta“, „Mama ir tėti, ačiū, kad esu“, „Iš santuokos kylanti šeima – pati geriausia vieta augti vaikams“, „Auginsime šeimą – išsaugosime Lietuvą“, „Lietuvi, prikąsk liežuvį, nes gėjai valdo mus“, „Atstatyti katalikišką valstybę“ ir t.t. Retas pilietis pilnėjančiame Vingio parke dėvėjo veido kaukes, saugančias nuo COVID-19 plitimo.
Renginio dalyviams besirenkant, skambėjo ne tik tautinės dainos, bet ir pareiškimai, esą šiuo metu yra iškilusi grėsmė tradicinėms vertybėms, kad bandoma primesti svetimą ir ydingą ideologiją.
Prasidėjus mitingui į susirinkusius kreipėsi pagrindiniai organizatoriai. Po vieno iš organizatorių humoristo Artūro Orlausko pareiškimų apie gausiai susirinkusią minią, ši ėmė skanduoti „Lietuva, Lietuva, Lietuva“.
Renginį vedęs A. Orlauskas ironizavo, kad šį skandavimą turėjo išgirsti ir Seimas.
Artūras Orlauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Kažkam ten jau viduriuose nelaimė“, – savo, kaip humoristo sugebėjimus, demonstravo Orlauskas.
Į „maršo“ dalyvius kreipėsi ir vienas iš renginio idėjinių lyderių – buvęs „tvarkietis“ Raimondas Grinevičius. Jis susirinkusiems paaiškino, kodėl ir kaip buvo surengtas mitingas. Pasak jo, mintis surengti „šeimų maršą“ kilo po to, kai Seimo pirmininkei buvo nunešti „parašai“, kad parlamento Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius būtų pašalintas iš užimamų pareigų.
Galiausiai jis piktinosi, kad Tarptautinę šeimos dieną lietuviams esą tenka ginti šeimas „nuo totalaus nesusipratimo.“
„Tikiuosi, kad eisite paskui mus, kol mes pastatysime valstybę į normalius pamatus“, – į susirinkusiuosius kreipėsi organizatorius.
Skambėjo politiniai pareiškimai
Mitingo metu netrūko ir politinių pareiškimų. Į susirinkusius mitingo dalyvius iš scenos kreipėsi „maršo“ idėjų šalininkai. Sakytose kalbose ne tik kalbėta apie tradicinę šeimą ir jos vertybes, tačiau taip pat reikšti ir priekaištai dabartinei valdančiajai daugumai, ketinančiai priimti Partnerystės įstatymą ar ratifikuoti Stambulo konvenciją, piktintasi valdžios arogancija.
Minia audringai plojimais reagavo į pareiškimus, esą dešiniųjų valdžia turi atsitraukti nuo užimtos laikysenos LGBT bendruomenės atžvilgiu.
Kalbėję mitingo dalyviai susirinkusiai miniai tvirtino, kad gerbia prezidentą Gitaną Nausėdą už jo išsakytą nuomonę, o valdančiąją daugumą, jei ši nekeis politinio kurso, „atšauks“ būsimų Seimo rinkimų metu.
„Drąsiai ir atvirai sakome, jei šie įstatymai bus priimti nežiūrint į Lietuvos piliečių nuomonę ar prieštaravimus, mes padėsime kitiems 2024 m. ar anksčiau ateiti į valdžią, Seimą, ir jus atšaukti”, – visuomenininku pristatytas organizatorių vardu teigė Justinas Aleksandravičius.
Maršo dalyviams transliuotas prezidento sveikinimas
Susirinkusiems „maršo“ dalyviams transliuotas šalies prezidento sveikinimas šeimos dienos proga. Vaizdo įraše, kurio klausėsi susirinkę renginio dalyviai, Gitanas Nausėda prakalbo pastaruoju metu visuomenėje trintis keliančiais klausimais. Savo kalbos pradžioje šalies vadovas priminė daug kritikos sulaukusias Prezidentūros užsakytas apklausas.
„Pastarosiomis dienomis girdėjau sakant, kad klausti žmonių nuomonės yra blogai. Neva ne taip supras, arba iš viso nesupras klausimo. Aš galvoju kitaip. Mūsų žmonės nusipelno būti išgirsti ne tik kartą per 4 metus. Mes privalome girdėti jų nuomonę esminiais visuomenės gyvenimo klausimais, nes be to neįmanomi sprendimai demokratinėje valstybėje“, – sakė G. Nausėda ir akcentavo, kaip svarbu yra šeima.
„Žmonės iš įvairių Lietuvos kampelių šiandien renkasi Vilniuje, nes nori kalbėti apie tai, kas jiems svarbu – šeimą, paramą jai. Prisipažinsiu, šeimų labui mes vis dar padarėme per mažai. Taip, turime vaiko pinigus, vienkartines išmokas, plačiau atveriame švietimo galimybes nepasiturinčių šeimų vaikams. Tačiau jaunos šeimos susiduria su milžiniškomis problemomis derindamos darbą ir vaikų auklėjimą, ypač dabar, kai pandemija baigia išgręžti mūsų kantrybę ir jėgas. Valstybė privalo joms padėti!“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas užsiminė ir apie Partnerystės įstatymą, kuriam priešinasi „šeimos maršo“ dalyviai. G. Nausėdos teigimu, jis, jei reikės, pasinaudos savo, kaip prezidento, galiomis, kad šeima ir toliau liktų visuomenės ir valstybės pagrindas.
„Man nereikia gudrauti ir išsisukinėti, arba kaitalioti savo nuomonę. Sakiau tai per prezidento rinkimus, kuomet Jūs mane rinkote, sakau tai ir dabar. Mes privalome teisiškai sureguliuoti vienos lyties asmenų bendro gyvenimo klausimus, gerbiant jų teisę gauti informaciją apie partnerio sveikatos būklę, teisę į paveldėjimą, kitus svarbius klausimus. Tačiau tai turi būti daroma laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio, kuriame teigiama, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Kaip Lietuvos Respublikos Prezidentas, pasinaudosiu savo galiomis, kad taip ir būtų“, – teigė jis, paragindamas savo teises ginti oriai.
„Kelkime ir ginkime savo teises oriai, nežemindami turinčio kitokią nuomonę“, – savo kalboje sakė G. Nausėda.
Dalyviai rinkosi iš visos Lietuvos
Į renginį, kuriame reiškiamas protestas prieš ketinimus priimti Partnerystės įstatymą, ratifikuoti Stambulo konvenciją ir pan., gyventojai susirinko iš visos Lietuvos. Kaip ELTA skelbė anksčiau, šeštadienio ryte iš pajūrio pajudėjusi iš kelių šimtų automobilių sudaryta vadinamojo „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ kolona, prie jos vis prisijungiant naujiems dalyviams iš įvairių šalies regionų, popietę pasiekė Vilnių. Kaip teigė policijos atstovai, sostinę renginio idėjos palaikytojai pasiekė iš maždaug trijų tūkstančių autotransporto priemonių sudarytoje virtinėje.
Policijos departamento atstovo Ramūno Matonio teigimu, automobilių kolonai judant per visą Lietuvą buvo užfiksuoti trys eismo įvykiai. Vienas iš jų ryte įvyko netoli Klaipėdos, o du – prie Kauno. Šeimo gynimo maršo dalyviai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kaip tvirtino policijos atstovai, kadangi renginys vyksta vis dar galiojančių karantininių reikalavimų metu, pareigūnai prižiūri, kaip susirinkę asmenys laikosi karantino režimo taisyklių.
Surengtos oponuojančios akcijos
Prasidėjus renginiui Vingio parke, panašiu metu sostinėje rengiamos ir dar kelios akcijos, oponuojančios „šeimų maršo“ idėjoms. Prie Baltojo tilto surengta akcija, kuriai savivaldybė išdavė leidimą suburti 100 žmonių. Dar dviem akcijoms (iki 25 bei iki 5 asmenų) leidimas išduotas prie pėsčiųjų tilto, vedančio į Vingio parką.
Laikytis karantininių taisyklių ir saugotis dėl galimybės užsikrėsti COVID-19 penktadienį renginio dalyvius ragino ir premjerė Ingrida Šimonytė.
Be to, politikė neslėpė, kad ganėtinai skeptiškai vertina idėjas, kurias kėlė „šeimų maršo“ organizatoriai. Kaip ir nemaža dalis kitų politikų bei visuomenės veikėjų, I. Šimonytė teigė nemananti, kad valdančiosios daugumos priimti ketinami įstatymai kažkaip gali pakenkti šeimai.
„Tiesą sakant, aš nelabai pažįstų politikų, kurie būtų kažkokiu būdu prieš tradicinę šeimą. Tikrai nuoširdžiai nesu tokių sutikusi“, – teigė ji.
Šeimo gynimo maršo dalyviai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Niekas tradicinei šeimai ar apskritai šeimai taip nekenkia kaip pačių žmonių asmeniniai pasirinkimai gyvenime. Paprastai šeimas sugriauna pačių žmonių pasirinkimai daryti kažkokius dalykus ar kažkokių dalykų nedaryti. Tikrai ne seksualinės mažumos, ne tautinės mažumos ir ne kitaip galvojantys žmonės ar kitaip galvojantys politikai“, – žurnalistams penktadienį sakė Vyriausybės vadovė.
R. Šimašiaus žinutė
Žinutę maršo organizatorių teiginiams apie esą kylančią grėsmę tradicinei šeimai šeštadienį pasiuntė ir sostinės meras Remigijus Šimašius. Vilnius maršo dalyvius pasitiko su užrašu, kad „Vilnius myli visas šeimas“. Toks užrašas šeštadienį įsižiebė Vilniaus mieste esančioje kelio švieslentėje, o miesto meras R. Šimašius nuotrauka su juo pasidalino savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyros įraše.
Tačiau renginio organizatoriai yra įsitikinę priešingai. Jie tvirtina, kad jaučiasi puolami „genderistinės propagandos“ ir kad dėl valdančiosios daugumos rengiamų įstatymų iškilo grėsmė tradicinei šeimai bei tradicinėms vertybėms.
Esu labai tingus, retai viešuose renginiuose pasirodantis žmogus, tačiau Didžiojo šeimos gynimo maršo akcijose buvau nusprendęs tiesiogiai nedalyvauti dėl to, kad pats nevairuoju automobilio, o, kaip supratau, čia rinksis ratuoti žmonės, vyks mašinų paradas, dėl karantino apribojimų dalyviams neleidžiant palikti transporto priemonės ribų. Mano šeimoje automobilį vairuoja žmona, taigi šiuo požiūriu esame netradicinė šeima. Tačiau pamatęs ir išgirdęs tai, kaip žvėriškai puolami, dedami į šuns dienas ir dergiami šio maršo organizatoriai, pasinešiau paspartintu tempu išlaikyti vairavimo įgūdžių egzaminą, drauge žvalgausi – kur būtų galimą įsigyti kokį nors drandalietą, o, stojus X dienai, ruošiuosi atjudėti į Vilnių.
Žmonių nuomonės neretai išsiskiria, visuomenėje vyksta diskusijos, tačiau mūsų padangėje dar niekados nebuvo girdėti tokio isteriško kiaulių choro žviegimo kaip dabar, stengiantis suniekinti maršo organizatorius arba įtikinti, kitas pavyzdys, kad Prezidentūros užsakyti sociologiniai tyrimai, siekiant išsiaiškinti pilietinės visuomenės požiūrį į Partnerystės įstatymą, Stambulo konvencijos ratifikavimo būtinybę ir užmačias sudarkyti rinkimų sistemą, neva yra baisi nesąmonė, marazmų marazmas. Taigi prisigyvenome iki to, kad, kraštutinai susiaurinus demokratijos idėjos supratimą, visuomenės tribūnų pozicijose įsitvirtino sofistinio mentaliteto gauja, bandanti įpiršti mums nuomonę, kad vartotojų visuomenės klestėjimo laikais žmonių nuomonės „darant politiką“ yra nereikalingas balastas, jog neva jau atėjo laikas apsivalyti nuo pilietinės visuomenės likučių kaip nuo pavojingo užkrato.
Ar jūs esate girdėję ką nors apie tai, kad viešai būtų išjuokiami gėjų paradų organizatoriai, lendant į jų privatų gyvenimą, išviešinant neskelbtinas detales? Tačiau štai Arkadijus Vinokuras daug sakančio pavadinimo straipsnyje „Apie šeimos gynėjų susidomėjimą kaimyno išange ir tamsius maršo organizatorių užkulisius“ (Delfi.lt) ne tik trumpai drūtai paporina vadinamųjų organizatorių biografijas nepalankiausioje šviesoje, bet ir paviešina tokias graudžias žmogaus gyvenimo aplinkybes, kad, tarkime, vienas iš renginio krikštatėvių, toks Algimantas Rusteika paeitais metais vertėsi sunkiai, per mėnesį gaudamas tik minimalų uždarbį. Ar tai mirtina nuodėmė? Kaip atrodo, žiūrint iš A.Vinokuro taško, tokia nuoroda turėtų galutinai pribaigti oponentą. Žinia, pats A.Vinokuras neskursta, jeigu neklystu, yra net labai pasiturintis žmogus, užkūręs Lietuvos istorijos niekinimo ir lietuvių tautos dergimo versliuką. Ar klausiate – kas jam moka, kokia valstybė ar institucija yra tikrasis A.Vinokuro veiklos sponsorius? Atsakau – neužduokite kvailų klausimų, nekvaršinkite sau galvos, taip jau yra, kad Lietuvoje kiaulės akis įsistatę personažai vargo tikrai nemato, randa kur pritaikyti savo sugebėjimus, turi didelę paklausą.
Jeigu A.Vinokuras netraukia iki sofisto pagal apibrėžimą, – jo žinomumą lemia truputėlį kiti veiksniai nei principinis neprincipingumas, – tai Romas Sadauskas-Kvietkevičius, kitas Delfi.lt autorius, kartas nuo karto pademonstruoja aukštojo pilotažo sofistinius sugebėjimus. Tačiau bėda ta, kad sofistai paprasta užstringa žodžiuose, neprisikasę iki sąvokos turiningumo nusakymo. R.Sadauskas- Kvietkevičius praeitos savaitės pabaigoje publikuotame straipsnyje (Tikrasis šeimų maršas vyks Motinos dieną; Delfi.lt), skirtame, be visa ko kito, Motinos dienos garbei, bando mus įtikinti, kad tradicinės šeimos vaizdinys yra priplėkęs vaizdinys, tikriausiai nepagalvojęs apie tai, kad iš tokio teiginio toliau seka silogistinės figūros išvada, jog jo Motinos vaizdinys yra priplėkęs vaizdinys.
Delfi.lt redakcija. Slaptai.lt nuotr.
Tačiau niekas negali prilygti Pauliui Gritėnui, tikriausiai labiausiai gličiam sofistinės išminties pardavinėtojui arba greičiau perpardavinėtojui Lietuvoje. Paprastai sofistai maitinasi iš antrų rankų, jeigu vienas kažką pasakė į temą, tai kiti kartos ir kartos, kol žodžiai susidėvės iki skutų.
Praeitą savaitę jie visi vienu balsu staugė apie Prezidentūros užsakytų sociologinių tyrimų menkavertiškumą, tvirtindami, kad demokratinės šalies elitui daugumos nuomonė nieko nereiškia. Esą, jeigu būtų įsiklausoma į daugumos nuomonę, tai mirties bausmė niekados nebūtų panaikinta. Tačiau niekas ir nesako, kad demokratija prasideda su mirties bausmės panaikinimu, štai demokratijos bastiono JAV kai kuriose valstijose mirties bausmės panaikinti niekas neskuba, o tai, kad Putino Rusijoje mirties bausmės vykdymas yra sustabdytas, nedaro Rusijos demokratiškesnės nei per kotą. Kita vertus, dirbtinai forsuojamos abejonės dėl daugumos teisės tapti lemiamu teisėkūros veiksniu didesniu ar mažesniu laipsniu veda į mūsų nepriklausomybės teisėtumo pagrindų užginčijimą.
Tas pats P.Gritėnas leidžia suprasti, kad aukštuomenės, sudarančios mažumą, nuomonė yra svarbesnė nei prastuomenei priskiriamos daugumos nuomonė. Tačiau jeigu tik pabandome suskirstyti visuomenę į aukštuomenę ir prastuomenę, tai net nežiūrint daugumos ir mažumos kiekybinių parametrų nusakymo variacijų, nelieka nieko kito kaip aiškiai konstatuoti faktą, kad P.Gritėnas savo publicistikos vojažais atstovauja labiausiai agresyvios prastuomenės domeno interesams. Tai tiesiogiai nurodo Sokrato susidūrimo su sofistais istorinis precedentas.
Sokratas
Sokratas, diskusijose su sofistais, buvo pirmasis senovės Graikijos laikų žmogus, pasisakęs prieš to meto visuomenėje paplitusią homoseksualizmo ir pederastijos praktiką. Kaip rodo dialogas Puota, sofistai netaupė gražbylystės resursų, siekdami pateisinti pederastijos įpročius, tačiau diskusijos erdvėje jie yra įspraudžiami į kampą Sokrato argumentų. Diskusijose su lipnia sofistų gražbylyste užgimsta aukštasis Sokrato prokalbių stilius. Dar toliau šia kryptimi pasistūmėjo Platonas.
Taigi, ar galime uždrausti žodį „pederastija“, jeigu jį į vartoseną įvedė pats Sokratas, o dar labiau išpopuliarino Platonas. Turėdamas galvoje su pederastijos paplitimu antikoje atsiradusią nepilnamečių atžvilgiu ištobulintą meilikavimo subkultūrą ir visuomenės prijaukinimo taktiką, Sokratas perspėja: „Pederastai yra vilkai ėriuko kailyje“.
Senovės filosofas Platonas
Kas be ko, mažumų teisės demokratinėje visuomenėje turi būti ginamos, tačiau užginčijus tautos valios konceptą ir apribojus pilietinės visuomenės dalyvavimą procese, valdžia gali tapti siaura, nutolusia nuo populiacijos lūkesčių, toli gražu neatspindinčia daugumos žmonių interesų sekta. Dauguma savo ruožtu turi teisę tokiais kritiškais momentais viską pervynioti iš naujo.
Kaip atrodo bent man, tik silpnaprotis gali tvirtinti, kad tradicinės šeimos gynėjai kažkokiu tai rakursu yra V.Putino bendraminčiai arba gali būti artimi jam savo dvasia. Ar ne per daug garbės Vladimirui Vladimirovyčiui?
Kaip matėme, užsienio kapitalo valdoma žiniasklaidos bendrovė Delfi.lt suteikia aukštas tribūnas mūsų laikų sofistams. Ar nepavydžiu aš jiems? Tikriausiai kažkur pasąmonės gelmėse pavydžiu net labai, tačiau šįkart bandžiau pateikti tik nuomonių išsiskyrimo protokolą. Dėl teisybės reikia pastebėti, kad Delfi.lt interneto dienraštis kartas nuo karto pateikia ir priešingus nei čia įvardytų oponentų požiūrius. Tačiau tai būna taip retai, iš tiesų, ne dažniau nei man, ne pirmos jaunystės vyriškiui, ima ir nusišypso jauna bei graži panelė gatvėje.
