Baltijos kelias. Albumas. Sudarytojas – Vytautas Visockas. Mintis, 2000-ieji. Slaptai.lt nuotr.

Šeštadienio vakarą visų trijų Baltijos valstybių pajūrį nušvies šimtmečio laužai. Iki Baltijos kelio 30-mečio likus metams, tokiu simboliniu būdu bus paminėta Baltijos šalių draugystė.

Šimtmečio laužų grandinė – tarptautinio projekto „Senovinė ugnies naktis“, kuris vyksta nuo 2009-ųjų, dalis. Šiemet, likus metams iki Baltijos kelio 30-mečio ir visoms trims Baltijos valstybėms švenčiant savo valstybingumo atkūrimo 100-mečius, Lietuva pirmą kartą dalyvaus šiame projekte.

Organizatorių teigimu, daugiau nei 30 Lietuvos pakrantėje įsižiebsiančių laužų bus skirti atkurtos Lietuvos šimtmečio sėkmės istoriją kūrusiems herojams – tiems, kurie kūrė, gynė ir išsaugojo Lietuvos valstybingumo tradiciją. Laužų įžiebimo vietose numatytos kultūrinės ir edukacinės veiklos – koncertuos Palangos, Klaipėdos, Neringos, Šventosios vietos bendruomenių meno kolektyvai, vyks edukaciniai ir pažintiniai užsiėmimai.

„1989 metų rugpjūčio 23 dieną Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai susikibo rankomis, kad nutiestų gyvą grandinę nuo Vilniaus iki Talino. Ši grandinė simbolizavo vienybę ir išreiškė norą būti laisvais. Šiandien šią laisvę turime. Nutiesdami laužų grandinę trijų Baltijos šalių pakrantėse, mes ne tik pagerbsime tuos drąsius žmones, kurie dėl laisvės kovojo, tačiau prisiminsime ir visus šimtmečio herojus, kurie kūrė mūsų šalies sėkmės istoriją“, – sako Valstybės atkūrimo šimtmečio sekretoriato atstovas Marius Gurskas.

Baltijos pakrantė visuomet buvo ne tik lietuvių tapatybės dalis, tačiau politinės, ekonominės ir asmeninės laisvės simbolis – Lietuvos vartai į pasaulį. Projektu tikimasi atkreipti dėmesį į pakrantės bei Baltijos jūros reikšmę šaliai bei jos išsaugojimą ateities kartoms.

Tarptautinio projekto metu skirtingose Baltijos pajūrio vietose – Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje, Suomijoje bei Švedijoje – bus įžiebti 492 laužai.

Šimtmečio laužai Lietuvoje bus uždegami: Šventosios uosto teritorijoje ant kopos, Monciškėse, prie Palangos gelbėjimo stoties, tarp Palangos tilto ir Palangos gelbėjimo stoties, prie Palangos tilto, tarp Palangos tilto ir Birutės paplūdimio, prie Birutės kalno, Nemirsetoje, ties Šaipių kaimu, Karklės kaime, prie Olandų kepurės skardžio, Kukuliškiuose, prie Girulių gelbėjimo stoties, prie Melnragės gelbėjimo stoties, paplūdimyje ties Pervalka, paplūdimyje ties Preila, centriniame Nidos paplūdimyje, Rusnėje, Kintuose, Endriejave, prie Girkalių kultūros centro, Būtingės geomorfologiniame draustinyje.

Organizatoriai įspėja, kad Baltijos jūros pakrantėje laužai gali būti degami tik gavus visus būtinus leidimus iš savivaldybių administracijų.

Iniciatyvos organizatoriai ir partneriai – Vyriausybės kanceliarija, Pajūrio regioninio parko direkcija, Klaipėdos miesto ir rajono, Palangos, Neringos, Šilutės savivaldybių, Rusnės ir Kintų miestelių vietos bendruomenės, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras, Nidos kultūros ir informacijos centras „Agila“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.26; 07:24

Lietuva – perspektyvi šalis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuva – svarbiausia. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga užsienyje gyvenę tautiečiai kviečiami pasidalyti savo sugrįžimo į Lietuvą istorija ir tapti antrus metus organizuojamos iniciatyvos „Kryptis Lietuva“ dalimi.

Iniciatyvos globėjas premjeras Saulius Skvernelis, remdamasis naujausiais statistikos duomenimis, sako, kad iš užsienio sugrįžtančių tautiečių daugėja.

„Tai ne tik atsigaunančios šalies ekonomikos ženklas, bet ir viltingai nuteikianti tendencija, kad lietuviai regi Tėvynėje ateitį, mato savo gyvenimo perspektyvas. Mūsų visų siekis – padėti grįžusiesiems sėkmingai įsitvirtinti. Čia būtinos ne tik Vyriausybės pastangos, labai svarbus nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių, verslo įmonių ir kiekvieno iš mūsų indėlis kartu kuriant Lietuvos sėkmės istoriją“, – sako premjeras.

Jubiliejinė dainų šventė. Duonos garbinimas. 2014-ieji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Pasidalyti savo įkvepiančia sugrįžimo į Lietuvą istorija ir atskleisti pasirinkimo priežastis kviečiami visi, kuriems likimas lėmė gyventi svetur, įgijus patirties sugrįžti ir laimingai įsikurti gimtojoje šalyje. Tai galima padaryti interneto svetainėje www.lietuva.lt, kurioje bus skelbiamos visos šimto sugrįžusiųjų istorijos.

Kas apgins lietuvių tautą ir jos kalbą? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Per šias 100 istorijų taip pat siekiama atskleisti biudžetinių ir viešųjų įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių, socialiai atsakingo verslo įmonių ir privačių asmenų iniciatyvas, kurios paskatino žmones sugrįžti.

Tęsiant praėjusių metų tradiciją ir įgyvendinant projektą „Kryptis Lietuva 2018“, pažangiausios ir kilniausios iniciatyvos bus apdovanotos renginyje lapkritį šiose kategorijose: už paskatinimą sugrįžti į Lietuvą, už indėlį teikiant pagalbą grįžtantiesiems, už pagalbą įsitvirtinant Lietuvoje.

Dar viena nominacija skirta verslui – už aktyvią veiklą, skatinančią grįžti dirbti Lietuvoje.

Iniciatyvas, padedančias tautiečiams sugrįžti arba sėkmingai integruotis, galima registruoti interneto svetainės www.lietuva.lt skiltyje „Kryptis Lietuva 2018“ („Registruok iniciatyvą“) iki 2018 m. spalio 20 d.

Iniciatyvas vertins ir atrinks geriausias Vyriausybės kanceliarijos sudaryta komisija. Apdovanojimus inicijuoja ir organizuoja Vyriausybės kanceliarija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.02; 08:45

Europos Sąjunga teigia, kad Madridas galėtų pasimokyti iš Latvijos ekonomikos pakoreguotos programos, nors ekonomistai ir abejoja griežtų priemonių nauda.

Europos ekonomikos reikalų komisaras Olli Rehnas rugpjūtį savo tinklalapyje teigė, kad Ispanijai reikia nesusitaikyti su aukštu nedarbo lygiu ir silpnu ekonomikos augimu, bet dėl ekonomikos atsigavimo reikia imtis pasiaukojimo, pavyzdžiui,10 proc. sumažinti atlyginimus, kaip tai padarė Airija ir Latvija. – dvi „sėkmės istorijos“.

Continue reading „Ispanijai nepriimtinas latviškasis modelis“