Popiežius Pranciškus ir V. Zelenskis aptarė humanitarinę pagalbą Ukrainai. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas, gegužės 13 d. (AFP-ELTA). Popiežius Pranciškus šeštadienį Vatikane priėmė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir aptarė nuo Rusijos sukelto karo nukentėjusiems žmonėms reikalingą pagalbą, informuoja AFP.
Vatikano išplatintame pranešime sakoma, kad popiežiaus asmeninė audiencija su V. Zelenskiu truko 40 minučių, o jos metu buvo aptarta „besitęsiančio karo sukelta humanitarinė ir politinė situacija Ukrainoje“. Tačiau Rusija pranešime nebuvo įvardinta tiesiogiai.
86-erių metų pontifikas užtikrino V. Zelenskį nuolat besimeldžiąs ir prašąs Dievo taikos dar nuo 2022 m. vasario ir tai liudija daugelis jo viešų pareiškimų.
Ukrainos prezidentas ir Vatikano vadovas sutiko, kad humanitarinė pagalba Ukrainos žmonėms privalo tęstis. Popiežius ypač pabrėžė, kad skubi parama reikalinga labiausiai pažeidžiamiems žmonėms – nekaltoms karo aukoms.
Po susitikimo V. Zelenskis socialiniame tinkle „Telegram“ rašė esąs dėkingas už popiežiaus Pranciškaus asmeninį dėmesį milijonų ukrainiečių tragedijai. Jis teigė, kad taip pat buvo aptartas dešimčių tūkstančių vaikų likimas, kuriuos Rusija prievarta išvežė iš Ukrainos.
Anksčiau šeštadienį V. Zelenskis susitiko su Italijos prezidentu Sergio Mattarella ir premjere Giorgia Meloni, o sekmadienį lankysis Vokietijoje.
Balandžio mėnesį popiežius priėmė Ukrainos premjerą Denysą Šmyhalį, kuris pakvietė jį apsilankyti Ukrainoje. Premjeras taip pat paprašė pagalbos susigrąžinant vaikus, kuriuos rusai prievarta išvežė iš šalies. Pranciškus vėliau patvirtino žurnalistams norįs padėti.
Italijoje su darbo vizitu viešėjęs prezidentas Gitanas Nausėda, susitikęs su šalies vadovu Sergio Mattarella, kalbėjosi apie dvišalius politinius, ekonominius ir kultūrinius Lietuvos ir Italijos santykius, bendradarbiavimą transatlantinėse organizacijose, saugumo klausimus.
„Lietuvos ir Italijos bendradarbiavimas dvišaliu ir tarptautiniu lygiu nuolat stiprėja. Vertiname aktyviai plėtojamus politinius, ekonominius ir kultūrinius mūsų šalių ryšius, esame artimi sąjungininkai Europos Sąjungoje ir NATO. Panašiai matome šiandienos geopolitinius iššūkius, su kuriais pastaruoju metu susiduria Europos Sąjunga. Italijos pastangos ir pavyzdys palaikant Europos idealus, taip pat nuoseklus indėlis į mūsų regiono gynybos užtikrinimą yra ypač svarbūs”, – sakė G. Nausėda.
Pasak Lietuvos vadovo, bendrą grėsmių matymą liudija ir Italijos įsitraukimas, stiprinant Baltijos valstybių saugumą. Italijos karių dalyvavimas NATO eFP ir 2020 metais planuojama oro policijos misija Lietuvoje yra konkretūs Italijos įsipareigojimų savo sąjungininkams ir regioniniam stabilumui išraiška.
Anot Prezidento komunikacijos grupės, susitikime Lietuvos vadovas pabrėžė, kad suprantame grėsmes, su kuriomis susiduria Italija. Savo ruožtu Lietuva prisideda prie NATO Pietų strateginio centro Neapolyje veiklos, stiprindama bendrą Aljanso atsaką į terorizmą, padėdama užtikrinti stabilumą Pietų kaimynėse.
G. Nausėda akcentavo, kad Lietuvą ir Italiją vienija glaudus bendradarbiavimas verslo, mokslo, akademinių mainų ir kultūros srityse. Italija yra svarbi Lietuvos prekybos partnerė – pernai pagal prekybos apyvartą Italija buvo 8-oje vietoje. Lietuvos eksportas į Italiją nuolat auga, Lietuvoje gaminami maisto produktai yra vertinami ir randa savo pirkėją Italijoje.
G. Nausėda pakvietė Italijos vadovą kartu dalyvauti Italijos ir Lietuvos verslo forumuose, aktyviai juos globoti, skatinant verslo bendruomenių ryšius.
Svarbų politinį ir ekonominį abiejų valstybių bendradarbiavimą papildo kultūrinis ir visuomeninis Lietuvos ir Italijos dialogas. Šių metų Venecijos meno bienalėje Lietuvos menininkės pristatė šiuolaikinę operą „Saulė ir jūra”, kuri apdovanota „Auksiniu liūtu”.
Prezidentė susitinka su Italijos Respublikos Prezidentu Sergio Mattarella. Roberto Dačkaus (Prezidentės kanceliarija) nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Italijos Respublikos Prezidentu Sergio Mattarella. Šalių vadovai ypatingą dėmesį skyrė saugumo klausimams, Lietuvos ir Italijos bendradarbiavimui ES bei NATO, dvišalio bendradarbiavimo verslo, mokslo, kultūros srityse stiprinimui. Prezidentės kvietimu, Italijos vadovas su valstybiniu vizitu liepą lankysis Lietuvoje.
Šalies vadovės teigimu, Lietuvą ir Italiją sieja ne tik prasmingi istoriniai, kultūros ir žmonių ryšiai, bet ir tvirtas įsipareigojimas Europos ateičiai ir bendram mūsų saugumui. Susidurdami su agresyviu karinės jėgos demonstravimu, hibridinėmis grėsmėmis, terorizmo, migracijos iššūkiais suprantame, jog juos įveikti galime tik bendromis jėgomis.
Prezidentai aptarė Europos saugumo padėtį ir pasirengimą artėjančiam NATO viršūnių susitikimui. Lietuvai ir Italijai NATO yra pagrindinė saugumo atrama, todėl stipresnis ir efektyviai visomis kryptimis veikiantis Aljansas – bendras valstybių siekis. Italija deda daug pastangų stiprindama Pietinį NATO flangą, tačiau puikiai supranta ir Baltijos šalims kylančias grėsmes bei padeda jas atremti. Italijos kariai dislokuoti daugiašaliame NATO batalione Latvijoje, Italijos naikintuvai ne kartą dalyvavo Baltijos šalių oro policijos misijoje. Lietuva padeda Italijai atremti grėsmes iš Pietų. Mūsų šalis jungiasi prie NATO Pietų strateginio centro veiklos, stiprindama bendrą Aljanso atsaką terorizmui ir radikalizmui Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje. Lietuvos karininkai taip pat dirba Italijos vadovaujamoje mokymo vadavietėje Afganistane. Tai – tvirtos Aljanso vienybės pavyzdžiai, kurie yra mūsų kolektyvinio saugumo pamatas.
Susitikime kalbėta ir apie Lietuvos – Italijos bendradarbiavimą Europos Sąjungoje. Italija, kaip ir Lietuva, yra tvirta europinės integracijos rėmėja, kuriai rūpi ES ateitis. Abi valstybės vieningai pasisako už glaudesnį ES šalių saugumo bendradarbiavimą, nedubliuojant NATO, ir aktyviai dalyvauja bendruose ES gynybos projektuose (PESCO). Šalies vadovė pakvietė Italiją prisijungti ir prie Lietuvos inicijuoto ES kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų kūrimo.
Šalių vadovai taip pat aptarė migracijos iššūkius, kurie itin skaudžiai palietė Italiją. Šioje šalyje glaudžiasi 630 tūkst. migrantų iš Afrikos šalių. Lietuva solidariai vykdo savo įsipareigojimus sprendžiant migracijos iššūkius ir kartu su Italija ypatingą dėmesį skiria ES išorės sienų apsaugai. Tai jau duoda rezultatų: palyginti su praėjusiais metais atvykėlių srautas į Italiją sumažėjo 75 procentais. Lietuva taip pat prisideda ir didina savo karių skaičių ES operacijoje „Sophia“, kuri patruliuoja Viduržemio jūroje.
Susitikime daug dėmesio skirta energetinio saugumo klausimams. Kaip ir Lietuva, Italija siekia kuo labiau diversifikuoti energijos šaltinius, todėl supranta, kokią grėsmę šiam tikslui kelia geopolitinis Rusijos dujotiekio „NordStream2“ projektas. Ši šalis taip pat prisideda prie NATO energetinio saugumo kompetencijos centro Vilniuje veiklos.
Prezidentai aptarė ir dvišalių verslo, mokslo, kultūros ryšių stiprinimą. Italija yra ketvirta didžiausia ES ekonomika ir svarbi prekybos partnerė. Dvišalės prekybos apimtys vien per praėjusius metus paaugo 11 procentų. Italijos rinkoje populiarūs lietuviški sūrio, pieno, žuvies produktai. Daug potencialo turi ir bendradarbiavimas aukštųjų technologijų srityje. Lietuva yra augantis regiono gyvybės mokslų centras, o šis sektorius Italijoje generuoja per 50 mlrd. eurų.
Vizito Italijoje metu Prezidentė atidarys Lietuvos kultūros festivalį Romoje „Flux“, kurį šalies vadovė globoja kartu su Italijos prezidentu. Dešimt dienų vyksiančioje kultūros šventėje Italijos publikai prisistatys daugiau nei 80 Lietuvos menininkų. Šalių kultūrinius saitus dar labiau sustiprins dvi Lietuvos ir Italijos prezidentų globojamos parodos Lietuvoje. Tai – paroda Bažnytinio paveldo muziejuje „Šv. Kazimiero gerbimo istorijos šedevrai: Lietuva–Italija“ ir paroda Valdovų rūmuose „Florencija renesanso ir baroko laikais: tapybos kolekcija iš Cassa di Risparmio di Firenze banko ir fondo rinkinių Florencijoje“.
Informacijos šaltinis –Prezidentės spaudos tarnyba
