Klaipėdos SGD terminalas. Prezidentūros nuotr.
Šią savaitę „Nord Stream“ dujotiekiuose aptikus keturis dujų nuotėkius, Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad siekiant užtikrinti Klaipėdos Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo saugumą imamasi papildomi sprendimų. Keičiantis aplinkybėms Baltijos jūroje, terminalo apsauga būtų stiprinama dar labiau, patikino G. Nausėda.
„Iš tikrųjų, yra skiriamas didelis dėmesys mūsų suskystintų dujų terminalo saugumui. Pastaruoju metu priimami ir papildomi sprendimai, kurie tą saugumą turi didinti. Jeigu pasirodys, kad ir to nėra pakankama – be jokios abejonės skirsime tam dar didesnį dėmesį“, – ketvirtadienį Valdovų rūmuose žurnalistams teigė šalies vadovas.
„Tai yra strateginis mūsų valstybės objektas ir, atsižvelgiant į naujausius įvykius Baltijos jūroje, be jokios abejonės, mums reikia skirti tam didžiausią dėmesį“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad pirmadienį Baltijos jūroje prie Danijos Bornholmo salos krantų esančiuose „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekiuose įvyko trys nuotėkiai. Ketvirtadienio rytą pranešta apie ketvirtąjį nuotėkį.
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį susitiks aptarti nuotėkio Baltijos jūros dujotiekio „Nord Stream“ vamzdynuose, trečiadienį pranešė Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde.
Rokas Masiulis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkui Ramūnui Karbauskiui antradienį paviešinus daugiau informacijos apie buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio veiklą, pastarasis sako, kad „valstiečių“ lyderis palaiko Kremliui palankią retoriką.
Kartu R. Masiulis pažymi, kad R. Karbauskio pasidalintoje informacijoje yra daug melo.
„R. Karbauskis toliau stebina – imdamas faktus ir pramanytus dalykus, skaičius daugindamas iš 100 ir juos klastingai interpretuodamas, naujam gyvenimui prikėlė jau prieš 7 metus paneigtą A. Skardžiaus komisijos medžiagą. Pateiktose „sensacijose“ nematau nieko naujo – tik išlaikoma ta pati linija taip naudinga Kremliui – torpeduoti visus svarbiausius mūsų valstybės energetinius projektus. SGD terminalas, elektros linijos de facto davė mums energetinę nepriklausomybę ir sumažino dujų ir elektros kainas, o tai neleidžia priešams ramiai miegoti“, – feisbuke antradienį rašė R. Masiulis.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Dar daugiau – daugelyje p. Karbauskio aprašytų epizodų mano dalyvavimo net nebuvo, dėl to akivaizdu, kokia tendencinga yra ši srutų srovė“, – pridūrė buvęs susisiekimo ministras.
ELTA primena, kad antradienį R. Karbauskis socialinio tinklo „Facebook“ profilyje dar kartą paviešino informaciją apie R. Masiulio veiklą. Kurį laiką žadėjęs kompromituojančią informaciją apie buvusį susisiekimo ministrą, R. Karbauskis pastarąją savaitę paviešino asmenų sąrašą, kuriuos, kaip tvirtina „valstiečių“ pirmininkas, Susisiekimo ministerijai pavaldžiose institucijose įdarbino buvęs ministras R. Masiulis.
Politikas dėl to planuoja kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kad ši įvertintų, ar buvęs energetikos, o vėliau ir susisiekimo ministras R. Masiulis bei su juo susiję asmenys nekūrė įsidarbinimo aukštose pareigose valstybinėse įmonėse schemų.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Latvijos ir Estijos Prezidentais susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų energetikos sekretoriumi Ricku Perry. EPA – ELTA nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Latvijos ir Estijos Prezidentais susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų energetikos sekretoriumi Ricku Perry.
Susitikimas surengtas Jungtinių Amerikos Valstijų iniciatyva, siekiant stiprinti Baltijos šalių ir JAV bendradarbiavimą energetinio saugumo srityje.
Šalies vadovės teigimu, JAV yra strateginė Baltijos šalių partnerė, kuri tvirtai palaiko Lietuvos siekį didinti energijos tiekimo šaltinių įvairovę, mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų ir stiprinti regiono energetinį savarankiškumą.
Susitikime sutarta steigti naują Baltijos šalių ir JAV bendradarbiavimo formatą „3+1“, kuris padėtų stiprinti praktinį bendradarbiavimą tokiose srityse kaip Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su kontinentine Europa, kibernetinis saugumas, atsinaujinanti energetika, bendros regiono gamtinių dujų rinkos kūrimas, ypač SGD dujų importo galimybių stiprinimas. Planuojama, kad šio „3+1“ formato inauguracija įvyktų Vilniuje rugsėjo mėnesį.
Keturšaliame susitikime taip pat kalbėta amerikiečių suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo klausimais. Amerika yra viena didžiausių SGD tiekėjų pasaulyje. Lietuva buvo viena pirmųjų Europos Sąjungos šalių, pradėjusių importuoti JAV suskystintas dujas per Klaipėdos SGD terminalą. Tai užtikrins saugų, patikimą dujų tiekimą ir sąžiningą konkurenciją Baltijos šalių dujų rinkoje.
Per pastaruosius metus JAV SGD eksportas į ES išaugo 272 proc. per metus. Net 35 proc. Amerikos suskystintų dujų tenka ES rinkai.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
Bendrovė „Achema“ pernai patyrė 28,9 mln. eurų grynojo nuostolio. Kaip teigia įmonės generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas, susidariusios nepalankios „kainų žirklės“, į aukštumas šovusios apyvartinių taršos leidimų kainos ir kiti gamyklą slegiantys mokesčiai lėmė nuostolingą bendrovės veiklą.
Kaip skelbia „Achema“, audituotais duomenimis, pernai įmonės pardavimo pajamos siekė 397,5 mln. eurų ir buvo 6 proc. mažesnės nei 2017 m., kai jos sudarė 423,4 mln. eurų.
Didžiausia Baltijos šalyse azotinių trąšų gamykla pernai pagamino 2,3 mln. tonų produkcijos. Lyginant su 2017 m., kai buvo pasiektas produkcijos pardavimų kiekio rekordas ir pagaminta 2,7 mln. tonų produkcijos, praėjusiais metais azotinių trąšų ir kitų chemijos produktų gamybos apimtys sumažėjo 14 proc. Per 60 proc. visų pardavimų sudarė skystųjų trąšų (KAS) ir amonio salietros pardavimai.
„Jau 2018 metų pradžioje pajutome paklausos kritimą. Nepalankūs orai – drėgni ruduo ir praėjusių metų žiemos pradžia, šaltas pavasaris – sudarė nepalankias sąlygas augalininkystei ir sumažino trąšų poreikį pagrindinėse „Achemos“ rinkose. Nuo balandžio mėnesio gamtinių dujų kaina, priešingai daugiametėms tendencijoms, didėjo, trąšų kainos, pasibaigus tręšimo sezonui, krito, todėl vasarą sumažinome gaminamos produkcijos apimtis“, – įmonės pranešime cituojamas R. Miliauskas.
„Achema“ nuogąstauja, kad bendrovė kenčia nuo mokesčių valstybei.
Kaip skelbia bendrovė, pernai SGD terminalo išlaikymas „Achemai“ kainavo 20,1 mln. eurų, VIAP (viešuosius interesus atitinkančios paslaugos) – 5,4 mln. eurų, iš kurių 2,6 mln. eurų sumokėta už nuosavoje elektros jėgainėje pasigamintą elektros energiją. 2018 m. taip pat ženkliai išaugo ir apyvartinių taršos leidimų kainos – nuo 4,7 mln. eurų 2017 m. iki 12,3 mln. eurų 2018 m. Iš viso per praėjusius metus įmonė į valstybės biudžetą sumokėjo 53,1 mln. eurų, iš kurių 8,7 mln. eurų sudarė mokėjimai „Sodrai“.
Pernai bendrovė eksportavo savo produkciją į beveik 30 šalių. Pardavimai Baltijos šalyse sudarė apie 25 proc., iš jų Lietuvoje parduota 21 proc. produkcijos. Pagrindinėmis „Achema“ eksporto šalimis ir toliau išlieka Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija, Vidurio Europos, Skandinavijos šalys. Praėjusiais metais bendrovė taip pat padidino pardavimą į Ukrainą.
Likusią „Achemoje“ pagamintų trąšų dalį įsigijo pirkėjai iš Australijos, Pietų Afrikos Respublikos bei kitų pasaulio šalių.
Pasak R. Miliausko, net ir sudėtingu laikotarpiu bendrovė toliau nuosekliai investavo į gamybos atnaujinimą, kuriam pernai skyrė 11 mln. eurų.
ELTA primena, kad pernai vykusiuose susitikimuose energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ir „Achemos grupės“ atstovai aptarė ministerijos siūlomą „Achemos“ išlaidų optimizavimo planą. Po vieno iš susitikimų energetikos ministras sakė, kad visas siūlymų paketas „Achemos“ indėlį į SGD terminalo galėtų sumažinti perpus – tai yra 10 mln. eurų.
Tačiau po lapkritį vykusio susitikimo „Achemos grupės“ valdybos pirmininkės pavaduotojas Gintaras Balčiūnas sakė, kad iš ministerijos koncernas nėra gavęs detalių apie suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivo išpirkimą.
Ministerija savo ruožtu nurodė, kad labiausiai SGD terminalo išlaikymo kaštai „Achemai“ sumažės per sprendimus dėl jo įsigijimo. Kita priemonė, anot ministerijos, yra SGD būtinojo kiekio realizavimo modelio pasikeitimas.
„Jis leis taupyti ir „Achemai“, ir kitiems vartotojams. Yra ir kitų priemonių, dėl kurių su „Achema“ sutarta toliau kalbėtis, kadangi atsakymas iki šiol nebuvo gautas, tačiau dabar matome konstruktyvų norą tą daryti. Nereikia pamiršti ir to, kad nuo kitų metų Energetikos ministerijos iniciatyva sudarytos galimybės „Achemai“ ir kitoms energijai imlioms pramonėms įmonėms naudotis viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lengvata. Ir tik nuo įmonės apsisprendimo priklauso, ar ji tą norės daryti“, – tada nurodė ministerija.
Žurnalistams po paskutinio susitikimo su Ž. Vaičiūnu „Achemos grupės“ valdybos pirmininkė Lyda Lubienė sakė, kad taršos leidimų kainos taip pat yra našta „Achemai“.
„Dabar mokame 26 mln. eurų (SGD terminalo išlaikymo mokesčio. – ELTA). Mums dabar našta yra taršos klausimai. Mes esame gigantai ir dėl savo didumo turime daugiausia sumokėti mokesčių. Mums ypač užaugo taršos leidimų (kainos. – ELTA). Jei pirkdavome po 6-7 eurus, dabar kainos pakilo. Tai per metus mums kainuos 20 mln. eurų“, – sakė L. Lubienė.
Tuo metu Energetikos ministerija nurodė, kad šiuo metu atliekamos visos būtinos procedūros, kad nuo metų vidurio visiems gamtinių dujų vartotojams SGD infrastruktūros išlaikymas kainuotų mažiau.
„Achema“ yra didžiausia azotinių trąšų gamintoja Baltijos šalyse ir viena didžiausių Lietuvos eksportuotojų. Pagrindinė bendrovės veikla – trąšų (amonio salietros, KAS – karbamido amonio salietros tirpalo, KAN – kalcio amonio salietros, karbamido, lėto tirpimo karbamido „LITFERT Stabilion N“) ir kitų chemijos produktų pramonei, taip pat skystųjų trąšų lauko bei kambario augalams gamyba ir prekyba.
Ministrų Kabinetas pritarė Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo bei valstybės skolos įstatymų pakeitimų projektams, kuriais norima sudaryti teisines sąlygas iki 2024 m. įsigyti SGD laivą „Independence“.
Projektu siūloma sukurti teisinį pagrindą terminalo operatoriui „Klaipėdos nafta” ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise įsigyti SGD laivą ekonomikai naudingiausiu būdu.
Kaip Vyriausybės posėdyje sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, nupirkus laivą, kurį terminalui Lietuva nuomoja iš Norvegijos kompanijos „Hoegh LNG“, jo infrastruktūros išlaikymo kaštai per metus sumažėtų nuo dabartinių 66 mln. eurų iki 43 mln. eurų.
Kaip teigia ministras, pakeitimuose numatomos priemonės leis sumažinti papildomą dedamąją, išdėstant SGD terminalo pastoviųjų sąnaudų dalį, susijusią su SGD laivo „Independence“ 10 metų nuoma, per SGD terminalo veiklos laikotarpį.
„Tai racionalia logika ir išsamiais skaičiavimais pagrįstas, strategiškai reikšmingas ir, svarbiausia, visiems dujų vartotojams naudingas sprendimas. Užsitikrindami ilgalaikę prieigą prie SGD rinkos, garantuosime ilgalaikį gamtinių dujų tiekimo saugumą ir dujų kainos konkurencingumą“, – sako Ž. Vaičiūnas.
Teisės aktų pakeitimai taip pat numato įgaliojimus Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK) koreguoti papildomą dedamąją kainos dalį, atsižvelgiant į SGD terminalo operatoriaus prognozuojamas ir faktines pajamas.
Kaip ELTA jau rašė, tarptautiniai ekspertai, įvertinę, ar Lietuvai ekonomiškai labiau apsimoka nupirkti, ar toliau nuomotis Klaipėdos uoste esantį SGD laivą-saugyklą, pateikė išvadą, kad Lietuvai po 2024 metų labiausiai verta jį nusipirkti.
Buvo vertinami trys scenarijai: SGD terminalo įsigijimas po 2024 m., nuomos sutarties pratęsimas 10 metų ir 20 metų.
Skaičiuojama, kad SGD laivo-saugyklos įsigijimo sąnaudos gali siekti 121-160 mln. eurų. Nuomos sąnaudos siekia 25-35 mln. eurų per metus, atsižvelgiant į tai, kuriam laikotarpiui būtų pratęsta nuoma.
Įstatymo projektas ir su šiuo sprendimu susiję reikalingų teisės aktų pakeitimai dar bus svarstomi Seime. Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane numatyta, kad sprendimai dėl ilgalaikio SGD tiekimo užtikrinimo turi būti priimti iki šių metų pabaigos.
Šeštadienį sukanka lygiai ketveri metai, kai pro Klaipėdos uosto vartus įplaukė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivas-saugykla „Independence“, užtikrinęs Lietuvai galimybę dujų įsigyti konkurencingomis rinkos kainomis.
Kaip teigė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, prieš ketverius metus į Klaipėdos uostą įplaukęs SGD laivas-saugykla „Independence“ atnešė ne teorinę ar simbolinę, bet labai praktinę ir akivaizdžią energetinę nepriklausomybę.
„Šis laivas mūsų rankose tapo svertu, išjudinusiu gamtinių dujų monopolijos akmenį, slėgusį visus vartotojus. Šiandien, praėjus ketveriems metams, rezultatas akivaizdus – ketvirčiu mažesnė kaina visiems vartotojams bei daugiau lankstumo, skaidrumo ir konkurencijos“, – Eltai sakė Ž. Vaičiūnas.
Energetikos ministras džiaugėsi, kad pasiekti rezultatai yra būtini sveikai ir efektyviai veikiančiai rinkai, o dėl to terminalas dabar turi galimybę tiekti dujas tiems, kuriems anksčiau to padaryti nebuvo įmanoma.
„Lygiai prieš metus veiklą Klaipėdos uoste pradėjo SGD perkrovos stotelė, tad dabar SGD terminalas yra ne tik konkurencijos instrumentas, bet ir tapo galimybe Lietuvai plėsti SGD veiklas bei kurti naudą transporto ir laivybos sektoriuose, dujas tiekti tiems vartotojams, kuriems anksčiau to tiesiog fiziškai nebuvo galima padaryti. Šiomis aplinkybėmis ilgalaikis SGD tiekimas ir po 2024 m. tampa tiesiog racionalaus pasirinkimo klausimu“, – Eltai teigė Ž. Vaičiūnas.
2013 m. Lietuvoje gyventojai už dujas mokėjo praktiškai tiek pat, kiek ir Vokietijoje – 5,07 euro cento už kilovatvalandę (kWh). Tačiau nuo 2014 m., kaip skelbia „Klaipėdos nafta“, kai atsirado SGD terminalas, gamtinės dujos Lietuvoje atpigo ketvirtadaliu.
Taip nutiko, nes, pradėjus veikti terminalui, Lietuva gavo priėjimą prie bet kurio dujų pardavėjo pasaulyje ir taip žymiai sumažino energetinę priklausomybę nuo Rusijos.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuva turi savo sėkmės istoriją, kaip atsakyti į energetinio saugumo iššūkius. Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje ne tik išvadavo Lietuvą iš Rusijos dujų monopolisto spąstų, suvaldė iki terminalo atsiradimo politiškai diktuotas dujų kainas, bet ir pakeitė žaidimo taisykles visame Baltijos regione. Tai transatlantiniame saugumo forume Vašingtone pažymėjo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Forume, pasak Energetikos ministerijos pranešimo, buvo diskutuojama apie energetinio saugumo iššūkius, į kuriuos būtinas globalus atsakas.
Lietuvos energetikos ministro teigimu, solidaraus ir bendro atsako reikalauja tokie projektai kaip „Nord Stream 2“ ar Baltarusijoje, pažeidžiant branduolinės saugos reikalavimus, statoma Astravo branduolinė elektrinė, kurie nukreipti silpninti ES energetinį saugumą ir didinti Rusijos energetinę įtaką.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Lietuva jau išmoko priklausomybės nuo vieno dujų tiekėjo pamokas, kuri anksčiau ar vėliau, tiesiogiai ar netiesiogiai, virsta energetiniu šantažu. Nors Europa ir supranta geopolitines „Nord Stream 2” projekto pasekmes, tačiau kol kas tėra pasyvi stebėtoja, o dujų tiekimo šaltinių diversifikacija kol kas tėra tik graži vizija, nutolusi nuo realybės“, – pažymėjo energetikos ministras diskusijoje „Energetinis saugumas: laisvos rinkos versus vamzdžio politika“.
Pasak Ž. Vaičiūno, kalbant apie ES energetinį saugumą, kartu būtina kalbėti apie saugius dujų tiekimo šaltinius ir didinti SGD importą, pirmiausiai iš tokių šalių kaip JAV.
„Tuo metu dabar mes matome priešingas tendencijas. Nepaisant visų pastangų diversifikuoti dujų tiekimą, dauguma Europos šalių išlieka smarkiai priklausomos nuo rusiškų dujų. Per trejus metus rusiškų dujų importas į Europos rinkas išaugo 30 proc. ir Rusija šią priklausomybę nutiesdama papildomą tiekimo infrastruktūrą tik dar labiau padidins, jeigu nebus konkurencingo savalaikio atsako iš SGD rinkos. Būtent JAV SGD konkurencinis spaudimas galėtų efektyviausiai atsverti „Gazprom“ įtaką ES“, – pranešime cituojamas Ž. Vaičiūnas.
Astravo atominė elektrinė – mirtinai pavojinga Lietuvai
Diskusijoje ministras taip pat pabrėžė Lietuvos kaimynystėje statomos Astravo branduolinės elektrinės grėsmę Lietuvai, jos nacionaliniam saugumui ir visam regionui bei branduolinės energetikos reputacijai pasaulyje.
Pasak Ž. Vaičiūno, sistemingai pažeidžiant tarptautines konvencijas statomas ir aukščiausių branduolinės saugos standartų neatitinkantis Astravo branduolinės elektrinės projektas privalo sulaukti JAV atsako tiek dvišaliu, tiek daugiašaliu lygiu, išnaudojant visus tarptautinius instrumentus.
Forumą organizuoja Europos politikos analizės centras (angl. Center for European Policy Analysis CEPA). Kartu su ministru diskusijoje apie energetinį saugumą taip pat dalyvavo už JAV energetiką atsakingi pareigūnai, Vokietijos užsienio ir saugumo politikos analitikai, Lenkijos vyriausybės specialusis įgaliotinis strateginei energetinei infrastruktūrai Piotras Naimskis.
Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas nebūtinai sumažino dujų kainas, nes pats terminalas atsirado globaliame kainos kritimo kontekste, sako koncerno „Achemos grupė“ generalinis direktorius Linas Sabaliauskas.
„Klausimas, ar šitas laivas numušė kainas Anglijoje ir Vokietijoje. Tikriausiai ne, prasidėjusi skalūnų revoliucija 2009 metais turėjo savo įtaką. Vienareikšmiškai pasakyti, ar kainas sumažino SGD laivas, negalima. Laivo atsiradimas diversifikavo šaltinius“, – pirmadienį diskusijoje Seime sakė L. Sabaliauskas.
Jis pažymėjo, kad SGD terminalas padėjo siekti išvengti priklausomybės nuo vienintelio tiekėjo, nors dujų kainos, pasak L. Sabaliausko, išliko aukštos.
„Ne terminalas, o rinka reguliuoja kainas“, – kalbėjo jis Seime vykusioje diskusijoje.
Kalbėdamas apie SGD terminalo įsigijimą, L. Sabaliauskas jį lygino su ratu, kuris, pasak jo, dabar yra neaišku koks.
„Mums siūlo įsigyti ratą, kai pradedame galvoti, kokia bus energetikos sistema. Klausimas, gal visgi tai dviračio ar apžvalgos, ar karietos, o gal gelbėjimosi ratas. Kokioje sistemoje mes veiksime ir ką tas laivas užtikrins sistemoje?“, – klausė L. Sabaliauskas.
Jis taip pat pridūrė, kad, net jei įmonė bandytų suvaldyti visus savo kaštus ir nedirbti, terminalo mokestį vis tiek reikėtų susimokėti.
Kaip po diskusijos atsiųstame „Achemos grupės“ pranešime sako L. Sabaliauskas, įmonės gamybos sustabdymas turėtų neigiamų padarinių ne tik Jonavos regionui, bet ir visai Lietuvai.
„Esame verslo įmonė ir mums gyvybiškai svarbu būti konkurencingais, kad galėtumėme užtikrinti įsipareigojimus darbuotojams ir partneriams. Tačiau akivaizdu, kad nuostolinga veikla mums to neleidžia padaryti. Be to, paradoksalu, tačiau atliekant įvairias studijas, susijusias su SGD terminalu, net nesikreipiama į „Achemą“ dėl jos galimybių ir veiklos planų“, – pranešime cituojamas koncerno generalinis direktorius.
L. Sabaliauskas taip pat sako, kad įmonė konkuruoja su gamintojais iš JAV ir Afrikos, kurie žaliavą gauna daug pigiau, todėl „Achemai“ sunkiau išlikti konkurencingai.
„Nors pagal gamybos technologiją esame tarp geriausių Europos trąšų gamintojų, tampame nekonkurencingi dėl nepakeliamų mokesčių strateginiams energetiniams projektams, Vyriausybės politikos dėl VIAP nuosavai pasigamintai elektrai. „Achema“ neprašo ir niekada neprašė valstybės pagalbos, kokios sulaukia į Lietuvą ateinantys užsienio investuotojai. Vienintelis prašymas – įmonės neapkrauti nepakeliamais infrastruktūros mokesčiais ir leisti likti konkurencingai globalioje rinkoje“, – cituojamas L. Sabaliauskas.
Pranešime skaičiuojama, kad nuo 2013 iki 2018 metų bendrovė „Achema“ sumokės apie 101 mln. eurų, o iki 2024 metų – 239 mln. eurų SGD terminalo mokesčio. Pasak koncerno, vien per 2018 metus toks mokestis turėtų siekti daugiau nei 20 mln. eurų. Nuo 2008 metų AB „Achema“ jau yra sumokėjusi ir 22,4 mln. eurų VIAP mokesčio nuosavai pasigamintai elektrai.
ELTA primena, kad anksčiau L. Sabaliauskas yra sakęs, jog koncerno skaičiavimai dėl SGD terminalo išlaikymo kaštų yra kitokie nei Energetikos ministerijos.
„Mūsų skaičiavimais, pagal Energetikos ministerijos pateiktą modelį mokesčio sumažėjimas bus tik 25 proc. – nuo 87,3 mln. eurų iki 67 mln. eurų, o ne viešai skelbiami 40 proc.“, – anksčiau teigė L. Sabaliauskas.
Pagrindinė „Achemos grupės“ akcininkė Lyda Lubienė yra sakiusi, kad „Achema“ yra situacijoje, kai ją pigiau parduoti, nei išlaikyti. Ji taip pat sakė, kad įmonė susidūrė su gamtinių kainų šoktelėjimu ir šalta žiema, todėl visi rezervai šildymui ir kitiems poreikiams buvo išnaudoti. Po susitikimo su energetikos ministru birželį ji sakė, kad „Achema“ negali prisiimti priverstinių įsipareigojimų, susijusių su SGD terminalo išlaikymu. Jos teigimu, 2018 metais planuoti puikūs rezultatai, bet po pirmo ketvirčio juos reikia pakoreguoti, nes jie yra minusiniai.
Tuo metu energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas yra sakęs, kad bendrovei tenkanti SGD terminalo išlaikymo dalis nuolat mažėja, tačiau ateityje ji galėtų mažėti dar 40 proc.
Tiesiamas azerbaidžanietiškas dujotiekis Europos link. Azertaq.az nuotr.
Šventė „Pietų dujų koridoriuje“
Iškilmingame dujotiekio TANAP atidarymo iškilmėse birželio 12 d. Turkijoje, Eskišehiro provincijoje, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas kalbėjo ne šiaip apie dviejų šalių – Turkijos ir Azerbaidžano – bendradarbiavimą. TANAP, pasak jo, “tai broliškų santykių tarp Turkijos ir Azerbaidžano liudijimas“.
Abiejų valstybių politine valia įrašyta svari pergalė į XXI amžiaus energetikos metraštį. Redžepas Erdoganas projektą pavadino „energetiniu Šilko keliu“ ir „istoriniu žingsniu mūsų regionui ir šaliai“, o Azerbaidžano prezidentą – „brangiu broliu“. Jis kalbėjo, kad abi šalys pradėjo nuo dujotiekio Baku-Tbilisis-Džeihanas, vėliau Turkija pratęsė strateginį bendradarbiavimą su Azerbaidžanu ir Gruzija tiesiant dujotiekį Baku-Tbilisis-Erzerumas, kuriuo Azerbaidžano dujos pasiekė Turkiją. Nesitenkinta vien energetikos projektais. Su Azerbaidžanu ir Gruzija nutiestas geležinkelis Baku-Tbilisis-Karsas: „Mes sujungėme Londoną ir Pekiną“. TANAP yra naujų bendrų projektų ateityje pranašas.
TANAP atidarymo dieną JAV dar kartą patvirtino palaikanti „Pietų dujų koridoriaus“ projektą. Ši dujotiekių sistema leis Vidurio Azijos, Kaukazo, Irako, Rytų Viduržemio šalims nukreipti savo energetinius išteklius į Europą. Jungtinės Valstijos tikisi sėkmingos projekto plėtros. Nors JAV vyriausybė tiesiogiai nedalyvauja šiame projekte, sakoma Valstybės departamento pareiškime, tačiau per įvairias kompanijas prisideda prie jo vykdymo. Tai liudija, kokią didelę svarbą JAV teikia „Pietų dujų koridoriui“ – esminiam Europos energetinio saugumo veiksniui. JAV remia ir rems savo partnerių energetinį saugumą.
Dujotiekis TANAP (Trans-Anatolian Natural Gas Pipeline) – antroji „Pietų dujų koridoriaus“ atkarpa. Rytuose jis susietas su Azerbaidžaną ir Gruziją kertančiu Pietų Kaukazo dujotiekiu (SCP). 2020-aisiais Turkijos vakariniame pasienyje prie TANAP prijungs per Graikiją, Albaniją, Adrijos jūros dugnu iki Italijos pietinio kyšulio einantį dujotiekį TAP (Trans Adriatic Pipeline). Azerbaidžanui priklausančiame Kaspijos jūros pakraštyje esančios verslovės pradžioje per metus patieks 16 milijardų kubinių metrų gamtinių dujų, iš kurių 6 milijardai teks Turkijai, o 10 milijardų pasieks Europą.
TANAP atidarymo iškilmių išvakarėse visi rašė, kad Azerbaidžane išgaunamos dujos Europos Sąjungą pasieks 2020 metais. Kad tai įvyks po to, kai Turkijos-Graikijos pasienyje prie TANAP bus prijungtas per Graikiją, Albaniją, Adrijos jūrą iki Pietų Italijos einantis dujotiekis – TAP. Europos energetinės sąjungos vardu vieno jos vadovų Marošo Šefčovičiaus pareiškime sakoma, kad Europos Sąjunga siekia sukurti bendrą Europos energetikos rinką, pagrįstą laisvąja prekyba, konkurencija, įvairiais energijos gavimo ir transportavimo šaltiniais. „Pietų dujų koridorius“ yra strategiškai svarbus Europos Sąjungos energetiniam saugumui, ypač lengviausiai pažeidžiamose jos dalyse – Pietryčių Europoje ir Pietų Italijoje“. Šiame pareiškime taip pat reiškiamas lūkestis sulaukti Kaspijos dujas pasiekiant Europą iki 2020 metų.
Redžepas Erdoganas iškilmėse pabrėžė, kad visų projekte dalyvaujančių šalių bendradarbiavimas leido dujotiekį TANAP paleisti anksčiau numatyto termino. O svarbiausia: „Pietų dujų koridoriumi“ dujos jau ateinančių metų birželį pasieks Graikiją. Be pirmaisiais smuikais griežiančių Azerbaidžano ir Turkijos, šiame projekte dalyvauja Gruzija, Bulgarija, Graikija, Albanija ir Italija. Dar anksčiau kalbėta, kad prisidės Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Juodkalnija. Beveik apsisprendė Turkmėnistanas. Svarsto Kazachija, Izraelis…
Galima pavydėti tokio vaisingo bendradarbiavimo!
Iškilmėse dalyvavo Ukrainos ir Serbijos prezidentai Petro Porošenka ir Aleksandras Vučičius. Porošenka kalbėjo, kad Kijevas visiškai palaiko šį projektą ir kad tikisi „Pietų dujų koridoriumi“ ateisiant dujas į jų šalį – per Bulgariją ir Rumuniją. Visam regionui atsiveria platesnės energetinės perspektyvos ir garantuojamas didesnis saugumas. „Pastaraisiais metais Rusijos Federacija piktnaudžiavo energetiniais ištekliais: projektas „Severnyj potok-2“ tokio spaudimo pavyzdys.“
Vučičius sakė, jog Serbija labai domisi tokiais projektais ir pasirengusi prie jo įgyvendinimo prisidėti savo indėliu. Tokie projektai esą svarbūs ne tik Serbijai, tačiau tarnauja ir viso regiono energetiniam saugumui. „Aš tikiu, kad dujotiekis TANAP prisidės prie energetinio saugumo ir Pietryčių Europoje.“
Maskva per naktį pastatė šerį
Kremlius birželio 12-ąją šventė Rusijos dieną, tačiau ir šiokiu metu būtų nė nepažvelgęs į Turkijos pusę. Rusijos valstybinė naujienų tarnyba „Novosti“ vakare santūriai pranešė apie iškilmes ir tik antraštė rodė, kad Maskva nelabai tuo džiaugiasi: „Turkijoje atidarė dujotiekį, aplenkiantį Rusiją“. Tačiau birželio 13-osios rytą pasirodė atnaujintas pranešimas ir antraštėje tie patys žodžiai išdėstyti kitaip: „Aplenkiant Rusiją: Turkijoje paleido dujotiekį TANAP“ (vienas skaitytojas iškart pakomentavo: Juk TANAP ir neplanavo tiesti per Rusiją, tad „aplenkiant Rusiją“ kvepia provokacija. Lygiai taip pat galima parašyti „Aplenkiant Ukrainą“). Atnaujintame pranešime kalbama ir apie „Porošenkos norus“, nutylimas tik „Rusijos Federacijos piktnaudžiavimas“. „Novosti“ pridėjo, kad Rusijos koncernas „Gazprom“ dabar „realizuoja“ dujotiekio Turkijoje projektą. 2014 metų pabaigoje Rusija paskelbė „Turkijos srauto“ atsisakanti dėl nekonstruktyvios Europos Sąjungos pozicijos“, tačiau dabar „Gazprom“ svarsto „Turkijos srauto“ tęsinio per Bulgariją ir Turkiją arba Graikiją ir Italiją variantus.
TANAP iškilmingas atidarymas. Azerbaidžano ir Turkijos prezidentai Ilhamas Alijevas ir Redžepas Erdoganas – centre. Trend.az nuotr.
Rusijos naujienų agentūra „Regnum“ irgi kelis sykius papildė pranešimą iš Turkijos. Po vidurnakčio šis Kremliui antrinantis leidinys rašė: „TANAP: Azerbaidžano dujų tiekimas į Turkiją bus pradėtas birželio 30-ąją“. O rytą pasirodė kita antraštė: „Dujos, kurių Europos Sąjungoje nepastebės? Paleistas dujotiekis TANAP“. Leidinys pasitelkė savo apžvalgininką, kuris pareiškė, kad JAV, Europos ir Baku politikai siekė „Pietų dujų koridorių“ iškelti vos ne kaip vienintelę alternatyvą rusiškajam „Turkijos srautui“ (Ankarai dėl suprantamos priežasties nepriekaištaujama).
Iš tikrųjų „Pietų dujų koridorius“ negali konkuruoti su „Turkijos srautu“, nes juo bus tiekiami nedideli dujų kiekiai – Europos rinkoje tų dujų gali ir nepastebėti. Be to, nauja Italijos vyriausybė pareiškė ketinimą svarstyti, ar verta prisidėti prie dujotiekio TAP. „Regnum“ pirmajame pranešime parašė, kad TANAP atidarė Turkijos, Azerbaidžano ir Ukrainos prezidentai. Įdėjo nuotrauką, kurioje tarp stovinčių prie simbolinio čiaupo matyti… ir Serbijos prezidentas. Leidinys dar kelis sykius „plėtojo siužetą“, tačiau taip ir nenurodė iškilmėse dalyvavus Aleksandrą Vučičių…
Kas neperka Rusijos dujų – tas prieš Rusiją
Šių metų kovo pradžioje, BNS pranešus apie numatomą dujotiekio, siekiančio Kaliningrado sritį, remontą Kauno ruože, „Regnum“ sutrimitavo pavojaus signalą. Ar tai nebus „Lietuvos geopolitinio žaidimo elementas“? Kompanijos „Amber Grid“ atstovas paaiškino, kad dėl to dujų tiekimo į Rusijos eksklavą nenutrauks, remonto metu kurą tieks iš SGD terminalo Klaipėdoje. „Regnum“ surado Kaliningrade ekspertą, kuris pareiškė abejonių dėl tokios „schemos“ patikimumo (leidinys skliaustuose nei į tvorą, nei į mietą pastebėjo: 2017 metais Lietuvos ministras pirmininkas oficialiai pripažino jūrinį terminalą Klaipėdoje esant nerentabilų – įgėlė…). Ekspertas paragino atkreipti dėmesį į „kai kurių įvykių sutapimą“. Lietuva pranešė apie numatomą dujotiekio remontą praėjus trims dienoms po to, kai „mūsų prezidentas atidarė prie Kaliningrado dvi dujomis kūrenamas šilumines elektrines“ (kiek anksčiau „Regnum“ parašė, kad Putino atidarytos elektrinės – „sprigtas Vilniui per nosį“) ir tuo „mes sustiprinome Kaliningrado energetinį saugumą“.
Dujos ateina tik per Lietuvą, porino „Regnum“ pašnekovas, ir naujos elektros stotys be dujų liks vien „metalo krūva“. Lietuviai teigia suspėsiantys viską padaryti per keturias paras. Tačiau prisiminkime naftotiekį „Družba“. Juk jį uždarė irgi laikinai – avarijos padariniams likviduoti. O dabar „Družba“ visų pamiršta. „Dabar lietuviai irgi gali pasakyti, atleiskite, dujotiekis pasirodė besąs skylėtas ir reikalauja rimtesnio remonto, o pinigų tam nėra.“
Dujotiekio „Družba“ (Draugystė) uždarymą dar prisimename. 2006 metais vasarą sužinojome šiame naftotiekyje kažinkur prie Briansko įvyko avariją. Iš tikrųjų – „uždarė laikinai“. O kitais metais perskaitėme: „Draugystė“ baigėsi. Dujotiekio į Lietuvą nesuremontuos niekada“. Esą Lietuva padarė savo pasirinkimą (pardavė Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą lenkų „Orlen“, o ne Rusijos kompanijoms) ir tegul dabar vežasi naftą tanklaiviais, moka rinkos kainą… 2008 metų pavasarį Rusijos vyriausybės pirmininko pavaduotojas Igoris Sečinas į lietuvių prašymą atnaujinti naftos tiekimą į Mažeikius atkirto: „Kokie gali būti reikalavimai mums ir pretenzijos? Kodėl mes turėtume dalyti savo išteklius?“
2014 metais Ukrainai netekus rusiškų dujų, rusiškai rašantys žurnalistai klausinėjo mūsų specialistų: ką darysime, jeigu Rusija ir mums užsuks čiaupą? Vienas atsakė: Kol už Lietuvos yra Kaliningradas, Rusija neužsuks dujų. Neilgai trukus, kai ukrainiečiai blokavo Krymą, klausė jau kitaip: ar neužsuksite čiaupo į Kaliningradą? Atsakymą žinojo patys: „Lietuva gerai supranta: kai tik jie užsuks ventilį pasienyje su Kaliningradu, tuoj pat bus nutrauktas dujų tiekimas jų pasienyje. O šalti civilizuotame Baltijos krašte labai nesinori.“
2015 metų pabaigoje mūsų kompanija „Amber Grid“ su „Gazprom“ sudarė 10 metų sutartį dėl rusiškų dujų tiekimo į Kaliningrado sritį. Tuo metu Rusijos eksklave 94 proc. elektros energijos buvo pagaminama deginant dujotiekiu Minskas-Vilnius-Kaunas-Kaliningradas gaunamą kurą. 2016-ųjų rudenį Eadaily.com rašė, kad ateinančiais metais „Gazprom“ Baltijos jūroje prie Kaliningrado pastatys suskystintųjų gamtinių dujų terminalą ir „atsiras galimybė nepriklausyti nuo dujų tiekimo dujotiekiu, einančiu per Baltarusiją ir Lietuvą“ (toli gražu ne pirmas toks pareiškimas). Vienas ekspertas neslėpė piktdžiugos: dabar „Gazprom“ galės „pažaisti čiaupu“ Lietuvos pasienyje, atsakydamas į Lietuvos antirusišką akibrokštą – SGD terminalą Klaipėdoje.
Tiesa, kitas ekspertas prieštaravo: Kaliningrade terminalas reikalingas kaip tik dėl priešingos priežasties – kad Lietuva neužsimanytų „pažaisti čiaupu“. Mat turėdama SGD terminalą, tegul ir brangiai kainavusį, Lietuva gali pradėti „elgtis neadekvačiai“. Juk šios šalies „arkliukas“ visada buvo kalbėti prieš Rusiją. Todėl sutrikimų dujų tranzite į Kaliningrado sritį rizika – „ne nulinė“.
Praėjusį rudenį Rusijos pasiuntinys mūsų šalyje Aleksandras Udalcovas pareiškė: „Gazprom“ paliks Lietuvą be dujų tranzito į Kaliningradą“ (Baltnews.lt). Esą ši Rusijos kompanija iki metų pabaigos ketina paleisti SGD terminalą. O prie Sankt Peterburgo statoma gamtinių dujų skystinimo gamykla, kuri ir tieks atšaldytą kurą į Kaliningrado sritį. Tai reikštų visiškai nepriklausomą srities aprūpinimą dujomis. „Mūsų veiksmai yra priverstiniai ir negali būti jokių kalbų apie kokį nors šantažą“, – kalbėjo diplomatas.
Čia Baltnews.lt priminė, kuo pasiuntinys skundėsi leidiniui ankstesniais kartais: Lietuva sumanė tolintis nuo Rusijos, boikotuoti ją ir netgi grasina „nubausti Maskvą“. Draudimas kai kuriems Rusijos piliečiams įvažiuoti į Lietuvą („Magnitckio įstatymas“) atrodo tiesiog juokingas: „Niekas iš mūsų šalies rimtų žmonių čia seniai neatvažiuoja. Dabar čia nėra nei su kuo, nei apie ką kalbėti.“
Šių metų pradžioje rusiškai perskaitėme, kad Rusijos kompanija „Gazprom“ didina dujų tiekimą į Lietuvą ir rusiško kuro dalis sudaro jau 64 proc. (iš SGD terminalo Klaipėdoje paimta 7,3 proc., likusi dalis – iš saugyklos Latvijoje). Rusijos kompanija, pasak vieno leidinio, „sugniuždė SGD terminalą Lietuvoje“: praėjusiais metais rusiškų dujų dalis sudarė beveik 60 proc. Lietuvos gautų dujų, kai tuo tarpu 2019-aisiais tesudarė 38,5 procento. Šių metų vasario mėnesį Rusijos leidinys „Sputnik“ iš Rygos pranešė, kad SGD terminalas Kaliningrado srityje, Baltijos jūros akvatorijoje, bus paleistas iki 2018 metų pabaigos.
Gal vis dėlto rusai pastatys tą terminalą, pavadintą „Maršalas Vasilevskis“. O iš Rusijos gauname jau vos ne du trečdalius dujų… Ir vis ieškoma priekabių…
Trečiadienis, spalio 26 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su naująja Estijos Prezidente Kersti Kaljulaid. Tai vienas pirmųjų spalio 10 d. pareigas pradėjusios eiti Prezidentės užsienio vizitų.
Oficialus Estijos ir Lietuvos prezidenčių Kersti Kaljulaid ir Dalios Grybauskaitės susitikimas Vilniuje. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Lietuvos ir Estijos valstybių vadovės aptarė aktualius dvišalius, regioninius ir ES klausimus. Susitikime ypatingas dėmesys skirtas Baltijos šalių saugumui, energetinės nepriklausomybės ir branduolinės saugos užtikrinimui.
„Dirbdami kartu pasiekėme daug. Esame matomi ir girdimi tarptautinėje erdvėje. Įveikėme energetinę izoliaciją, užsitikrinome tvirtas NATO garantijas. Per 26 metus Lietuva su Estija ne tik pasivijo, bet ir kai kuriose srityse aplenkė senesnės demokratijos šalis. Tačiau šiandien susiduriame su naujomis grėsmėmis ir iššūkiais, kuriems įveikti vėl reikalinga Baltijos kelio vienybė“, – sakė Prezidentė.
Šalies vadovės teigimu, stiprėjanti geopolitinė įtampa ir vis garsesnis žvanginimas ginklais Kaliningrade verčia suvienyti regiono valstybių jėgas gerinant karinių pajėgų parengtį, užsitikrinti ilgalaikį Aljanso gynybinį planavimą, ugdyti žmonių valią priešintis, ieškoti regioninių oro gynybos sprendimų.
Susitikime taip pat kalbėta apie energetiniam saugumui gyvybiškai svarbius projektus. Prezidentės teigimu, vienas svarbiausių darbų – užbaigti integraciją į Europos elektros energetikos sistemą. Todėl reikia kuo greičiau nuspręsti dėl sinchronizacijos krypties ir užsitikrinti ES finansinę paramą būtiniems infrastruktūros projektams.
Lietuvos ir Estijos vadovės kalbėjo ir apie Baltijos šalių kaimynystėje „Rosatom“ statomą ir tarptautinių branduolinės saugos standartų neatitinkančią Astravo AE. Tarptautinės bendruomenės pareiga reikalauti, jog visi branduoliniai projektai regione atitiktų aukščiausius saugumo standartus. Principinga Baltijos šalių pozicija būtina užtikrinti, kad saugos reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis pagaminta elektra neiškreiptų Baltijos šalių elektros rinkos.
Šalies vadovė taip pat pasidžiaugė sėkmingu bendradarbiavimu su Estija, kuri pirmoji pradėjo importuoti dujas iš Klaipėdos SGD terminalo. Pernai Estija net trečdalį sau reikalingų dujų įsigijo iš Lietuvos. Likęs svarbus uždavinys – užbaigti kurti regioninę gamtinių dujų rinką, įskaitant „GIPL“ (su Lenkija) ir „Baltic Connector“ (su Suomija) dujų jungčių projektų įgyvendinimą.
Didžiulį bendradarbiavimo potencialą atveria augantys Lietuvos ir Estijos ekonominiai ryšiai. Estija yra 7-a didžiausia užsienio investuotoja, Lietuvoje sukūrusi apie 8000 darbo vietų. Pernai prekyba išaugo 13 proc. ir siekė 2 mlrd. eurų. Lietuva ir Estija aktyviai plėtoja IT ir inovacijų sektorius. Pasaulyje Lietuvos ir Estijos vardus plačiai garsina toios technologijų įmonės kaip „Skype“, „Pixelmator“, „Vinted“. Abi šalys kartu įgyvendina 25 mokslinių tyrimų projektus pagal įvairias ES programas.
Susitikime kalbėta apie bendradarbiavimą tarptautinėse organizacijose. Lietuvai yra vertinga Estijos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją patirtis. Estiją domina Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai ir darbo JT Saugumo Taryboje patirtis. Prezidentė taip pat pakvietė Estijos vadovę įsijungti į Moterų pasaulio tarybos veiklą. Šiai tarybai nuo 2014 m. pirmininkauja Lietuvos vadovė.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Ketvirtadienis, rugpjūčio 25 d. (Dubrovnikas). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Kroatijos Prezidentės Kolindos Grabar-Kitarovič kvietimu Dubrovnike dalyvavo Adrijos, Baltijos ir Juodosios jūrų regionų bendradarbiavimo stiprinimui skirtame forume.
Dubrovnikas. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda ir Kroatijos Prezidente Kolinda Grabar-Kitarovič. Lietuvos prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
12 šalių atstovai priėmė Trijų jūrų iniciatyvos deklaraciją, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas vieningos ES rinkos nuo Šiaurės iki Pietų sukūrimui bendradarbiaujant keturiose – energetikos, transporto, ekonomikos ir skaitmeninėje srityse.
Pasak Prezidentės, teisingos energetinės kainos – viena svarbiausių prielaidų sėkmingai ir sparčiai šalių ir regionų raidai bei konkurencingumui.
Prezidentė Dubrovniko forume atkreipė dėmesį į šalių bendradarbiavimo svarbą užsitikrinant energetinį saugumą, išsivaduojant nuo vienintelio šaltinio priklausomybės, užsitikrinant energijos šaltinių įvairovę.
Prezidentė pristatė Lietuvos patirtį statant SGD terminalą Klaipėdoje, kuris padėjo išsivaduoti iš monopolinio „Gazprom“ diktato ir beveik ketvirtadaliu (23 proc.) sumažino dujų kainą. Sėkmės pavyzdžiu laikomos ir Lietuvos elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, sumažinusios elektros kainą 16 procentų.
Dubrovnikas. 12 šalių atstovai priėmė Trijų jūrų iniciatyvos deklaraciją, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas vieningos ES rinkos nuo Šiaurės iki Pietų sukūrimui. Lietuvos prezidento kanceliarijos (R.Dačkus) nuotr.
Prezidentė pabrėžė regioninio bendradarbiavimo ir vienybės svarbą net tik užsitikrinant energetinę nepriklausomybę, bet ir kovojant su grėsmingais geopolininiais projektais, tokiais kaip tarptautinių standartų neatitinkanti Astravo AE ar politiniais, o ne ekonominiais sumetimais vystomas „Nord Stream II“.
Lietuvos prioritetas Trijų jūrų iniciatyvoje – dalytis patirtimi užsitikrinant energijos šaltinių įvairovę, prisidėti prie SGD terminalo statybos Krko saloje. Tai strateginis, visam Adrijos regionui ir ES svarbus projektas.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja Adrijos-Baltijos-Juodosios jūrų regionų bendradarbiavimo stiprinimui skirtame forume. Centre – Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda ir Kroatijos Prezidente Kolinda Grabar-Kitarovič. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Robertas Dačkus.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Kroatijos Prezidentės Kolindos Grabar-Kitarovič kvietimu rugpjūčio 25 dienąDubrovnike dalyvauja Adrijos, Baltijos ir Juodosios jūrų iniciatyvai aptarti skirtame forume.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prieš forumą įvyks dvišalis Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Lenkijos Prezidento Andžejaus Dūdos susitikimas, kuriame šalių vadovai aptars bendradarbiavimą energetikos ir karinio saugumo srityse, strateginius dvišalius projektus, bendradarbiavimą ES ir NATO, geopolitinę situaciją, Lietuvos, Lenkijos ir viso regiono saugumui kylančias grėsmes, padėtį Europoje po „Brexit“.
Dubrovniko susitikime bus aptariamos Adrijos, Baltijos ir Juodosios jūrų regioninio bendradarbiavimo galimybės energetikos, transporto, ekonomikos ir skaitmeninės rinkos sektoriuose, potencialūs regionų saugumui ir spartesnei raidai svarbūs infrastruktūros projektai.
Forumo moto – „Stiprinti Europą sujungiant Šiaurę ir Pietus“. Po lyderių susitikimo planuojama pasirašyti bendrą politinę Trijų jūrų deklaraciją.
Trijų jūrų iniciatyva geografiškai sujungs 12 valstybių: Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Vengriją, Austriją, Slovėniją, Kroatiją, Rumuniją ir Bulgariją.
Pirmajame forume dalyvaus ir Balkanų šalių – Kosovo, Makedonijos ir Juodkalnijos vyriausybių vadovai. Atskirose teminėse forumo diskusijose susitiks ES ir Balkanų šalių užsienio reikalų, energetikos ir susisiekimo ministrai, Turkijos, JAV, Kinijos atstovai.
Lietuvos Prezidentė Dubrovniko forume kalbės apie energetiniam saugumui kylančius iššūkius, Lietuvos patirtį juos įveikiant ir tarptautinio bendradarbiavimo svarbą stabdant grėsmingus geopolitinius projektus.
Klaipėdos SGD terminalą įsirengusi ir elektros jungtis su Švedija ir Lenkija nusitiesusi Lietuva laikoma pavyzdžiu, kaip diversifikuoti dujų tiekimą ir užsitikrinti energetinį saugumą.
Lietuva prisidės prie Adrijos regionui ir visai ES svarbaus SGD terminalo statybos Krko saloje.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas lankėsi Klaipėdoje esančiame suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminale, kur domėjosi, kaip organizuojama jo apsauga.
VRM vadovas Tomas Žilinskas (kairėje) lankėsi Klaipėdoje esančiame suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminale.
AB “Klaipėdos nafta” vadovai ministrui pristatė bendrovės veiklą ir bendradarbiavimo su Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (VST) gerąją praktiką.
Bendrovės vadovas Mantas Bartuška pasidžiaugė bendradarbiavimo su VST principų skaidrumu ir aiškumu, taip pat tuo, kad terminalo apsauga yra patikimose rankose.
Jis pažymėjo, kad labai svarbu išlikti budriems ir toliau vykdyti aktyvią incidentų prevenciją.
Susitikime taip pat dalyvavo energetikos ministras Rokas Masiulis, jo metu taip pat buvo aptarti energetinio saugumo klausimai.
Ministras T. Žilinskas pažymėjo, jog SGD terminalas yra saugomas tinkamai ir efektyviai, o VST ir AB “Klaipėdos nafta” bendradarbiavimą galima laikyti pavyzdžiu strateginių šalies objektų apsaugos srityje.
Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas.
VST su AB “Klaipėdos nafta”, kaip SGD terminalo valdytoju, atsakingu už SGD eksploataciją ir apsaugą, bendradarbiauja nuo 2014 m. Kartu su AB “Klaipėdos nafta” yra inicijuojami siūlymai dėl SGD apsaugos sistemų, priemonių ir taktikos. VST taip pat saugo ir šios bendrovės padalinį – Subačiaus kuro bazę.
VST iniciatyva ne kartą kartu su AB “Klaipėdos nafta“, policija, VSAT, PAGD ir Lietuvos kariuomene buvo organizuotos taktinės pratybos dėl SGD terminalo apsaugos.
Vidaus reikalų ministerijos informacija ir nuotraukos.
Pirmadienis, vasario 29 d. (Liubliana). Oficialaus vizito į Slovėniją išvykusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Slovėnijos Prezidentu Borutu Pahoru. Pagrindinis dėmesys valstybių prezidentų pokalbyje buvo skirtas neslopstančiai Europos migracijos krizei ir geopolitinio saugumo klausimams.
Prezidentės teigimu, ES vėluojant įgyvendinti strateginius sprendimus dėl pabėgėlių krizės suvaldymo, atskiroms šalims atkuriant vidinių sienų kontrolę, migracijos kryptys darosi nenuspėjamos. Lietuva ir Slovėnija yra nedidelės valstybės prie Šengeno erdvės išorės sienų, todėl gali susidurti su panašiais iššūkiais.
Žurnalas „Valstybė“ viename iš paskutiniųjų savo numerių paskelbė analitinę redaktoriaus Eduardo Eigirdo medžiagą apie šimtą žmonių, kurių veikla, interesai ir vertybės lemia mūsų valstybės ateitį („100 žmonių, kurių veikla, interesai ir vertybės aktualios Lietuvai“). Kas tie žmonės? Kodėl jie įtakingi?
Aktualijų portalas Slaptai.lt savo skaitytojams pateikia minėto rašinio ištrauką, kurioje kalbama apie VSD direktorių Darių Jauniškį ir saugumo struktūroms iškylančias problemas.
Kai kada iš skaitytojų sulaukiu priekaištų, esą per daug pesimistiškai žvelgiu į politines, ekonomines bei kultūrines Lietuvos perspektyvas.
Galbūt skaitytojai teisūs – idealios tvarkos niekad nebuvo ir nebus. Todėl esą net nereikia norėti, jog viskas klostytųsi taip, tarsi žingsniuotume „rožėmis klotu keliu“.
Per didelis reiklumas gali tik išmušti norą dirbti, stengtis, braižyti ateities planus…
Užtat šiandien – būtent tokia diena, kai tikrai galima išvengti pesimizmo. 2014-ųjų spalio 27-osios rytas atnešė dvi džiugiai svarbias žinias.
