Reda Budvilaitienė Egzotiškoji Japonija turi daugybę tik jai būdingų bruožų, galinčių įkvėpti ir žavėti. Vienas jų – tai fenomenali šios šalies kultūra ir greta jos sekanti mada. Jei lankysite šią rytų stebuklu vadinamą valstybę ir jums nusišypsos sėkmė bent akies krašteliu pamatyti vietinių šventę arba, dar geriau, – joje dalyvauti, įspūdį neabejotinai paliks ne tik tradicijos, bet ir aprangos kodas.
Šventės, kuriose sutiksite išskirtiniu kostiumu pasipuošusius vietinius
Tarp labiausiai Japonijoje švenčiamų dienų galima išskirti kelias reikšmingas progas: „Shogatu“ arba Naujieji metai, „Setsubun“ arba Metų laikų kaitos šventė, Valstybės įkūrimo bei Imperatoriaus gimtadienis ir Gyvenimo brandos šventė. Visas jas vienija ne tik noras smagiai praleisti laiką, bet ir deramai pasipuošti. Nustebsite, tačiau šių švenčių metu vis dar įprasta atiduoti duoklę tradicijoms ir dėvėti tautinius kostiumus.
Japonijoje ši garbė atitenka kultūros simboliu tituluojamam kimono. Chalatą tūlam europiečiui menantis apdaras šalyje vis dar užima itin svarbią reikšmę. Suvystydami save į įvairiausiais raštais nusagstytą audinį, kurį puošia krentančios ilgos rankovės, o liemenį suveržia platus, įspūdingas diržas, vadinamas Obi, moterys ir vyrai (taip, kimono dėvi ir vyrai!) itin stipriai išreiškia dėmesį ir atsidavimą šalies papročiams.
Tradicinės apeigos, festivaliai, universiteto baigimas, vestuvės ar laidotuvės – tai taip pat tos progos, kurios vietiniams sufleruoja, jog laikas traukti kimono. Tiesa, šiais laikais galima sutikti įvairiausių šio rūbo interpretacijų, skirtingų audinių ir pasiuvimo technikų, tačiau klasikiniai kimono dažnai vis dar perduodami iš kartos į kartą, o puoštis jais ypatingomis dienomis – tai tarsi dar viena atskira šventė.
Rūbo specifika, išduodanti asmenines paslaptis
Kaip pasakoja tekančios saulės šalį lankiusi mados namų „Reda Couture” įkūrėja ir dizainerė Reda Budvilaitienė, viešnagės Japonijoje metu ji nesyk matė skirtingus kimono vilkinčias vietines.
„Šis rūbas tarsi kalba – matant jį vilkintį žmogų, supranti, kad jis mini šį tą ypatingo, kad jam šiandien šventė. Kimono savaime yra atskiras mokslas ir filosofija. Šiai dienai jų galima sutikti nuo itin prašmatnių iki paprastesnių, skirtų kasdienai. Kimono apdarui didelę reikšmę turi ir jį puošiantys ornamentai, raštai, spalvos ir kitos detalės, be to, didelis vaidmuo atitenka diržui Obi. Dažnai moterys, norėdamos atsinaujinti, prie to paties kimono derina vis naują Obi, kuris savaime sukuria kitokį įvaizdį. Čia panašu į europietes, kurios prie suknelių derina naujus aksesuarus, o Japonijoje šią misiją atlieka išskirtinis juosmens diržas“. Tradicinis japonų drabužis – kimono
R. Budvilaitienė pasakoja, jog, pavyzdžiui, laidotuvių dieną svečias puošiasi santūriu, juodos spalvos kimono, o šalia derinami karoliukai – rožinis. Vestuvių dieną, anot drabužių kūrėjos, tradicijas išpažįstančios jaunosios renkasi reifuku – kimono su ilgu, kone žemę siekiančiu šleifu ir specifinės formos baltą galvos apdangalą cuno-kakusi. Istorija byloja, jog pastarasis turi slėpti būsimosios žmonos „pavydo ragus“, kurių nedera matyti nei jaunikiui, nei jo giminaičiams. Kita subtilybė, kurią išskiria R. Budvilaitienė, tai kimono rankovės – šventės metu pamatę nukarusiomis rankovėmis kimono pasipuošusią merginą turėtumėte žinoti, jog ji netekėjusi, o štai ištekėjusių japonių kimono rankovės būna įprasto ilgio.
Ne visi tradiciniai rūbai – kimono
Lankantis Japonijoje, galima sutikti daugybę moterų, pasipuošusių tradiciniais rūbais. Tačiau dizainerė R. Budvilaitienė sako, kad ne visi į kimono menantys rūbai iš tiesų yra vadinami kimono, tačiau tik kultūrą gerai išmanantis žmogus gali atskirti esmines detales.
Japonų būgnininkai Vilniuje.. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Pavyzdžiui, arbatos ceremonijos ar vietinio vakarėlio metu, japonė gali puoštis Iro-muji kostiumu, kurio išskirtinis bruožas yra minimalistinis dizainas. Paprastai jis būna vienos, blyškios spalvos, jį juosia platus diržas. Tolimų ir ne itin artimų giminaičių vestuvėse japonės linkusios rengtis Houmongi – pusiau oficialų kostiumą. Pastarojo rankovės yra kiek trumpesnės, o raštų gausa paprastai būna ryškesnė rūbo apatinėje dalyje.
Be to, japonės mėgsta savąjį kimono papuošti ant viršaus velkantis Haori – ilgesnio siuvimo sujuosiamą švarką su plačiomis rankovėmis. Nors šis švarkas pimiausiai buvo skirtas puoštis švenčių metu, šiandien ne tik Japonijoje, bet ir Vakarų kultūroje galima sutikti daugybę Haori interpretacijų, derinamų su šiuolaikinėmis suknelėmis, palaidinėmis, kelnėmis ir kitais rūbais.
Informacijos šaltinis – Reda Budvilaitienė, Mados namų „Reda Couture“ įkūrėja ir dizainerė
