JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV studento Otto Warmbiero mirtis paskatino pokyčius JAV ir Šiaurės Korėjos santykiuose, ir tie pokyčiai lėmė dvišalių santykių atšilimą.
JAV studentas O. Warmbieras buvo 18 mėnesių kalinamas Šiaurės Korėjoje ir mirė netrukus po to, kai iš kalėjimo buvo paleistas komos būsenos.
„O. Warmbieras yra labai ypatingas asmuo ir ilgą laiką bus mano gyvenime. Jo tėvai – geri mano draugai. Manau, kad be Otto to nebūtų atsitikę. Kažkas pasikeitė nuo tos dienos. Tai buvo siaubingas dalykas, tai buvo žiauru, tačiau labai daug žmonių pradėjo sutelkti dėmesį į tai, kas vyksta. Tikrai manau, kad Ottas yra tas asmuo, kuris nemirė tuščiai. Sakiau tai jo tėvams. Ypatingas jaunas vyras. Ir turiu pasakyti, ypatingi tėvai, ypatingi žmonės“, – per spaudos konferenciją Singapūre kalbėjo D. Trumpas.
JAV prezidentas atsakinėjo į klausimus per spaudos konferenciją po istorinio susitikimo su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong-unu.
Kalbėdamas apie žmogaus teises Šiaurės Korėjoje, D. Trumpas pridūrė: „Šis klausimas buvo aptartas, išsamiau bus aptariamas ateityje“.
Studentas 2016-ųjų kovą buvo nuteistas 15 metų sunkiųjų darbų už tai, kad viešėdamas Šiaurės Korėjoje pavogė propagandinį plakatą. Atliekant bausmę, jį ištiko koma. Netrukus po to, kai „dėl humanitarinių priežasčių buvo paleistas ir grįžo į JAV, O. Warmbieras mirė.
Kinija labai padėjo Jungtinėms Valstijoms užmegzti dialogą su Šiaurės Korėja. Tai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė interviu televizijos kanalui „Fox News“, kuris buvo parodytas antradienį.
„Jie mums labai padėjo“, – pabrėžė prezidentas, kalbėdamas apie Pekiną. „Kinijai negali patikti tai, kad labai stiprūs žmonės, turintys branduolinių raketų ir didelį potencialą, yra šalia“, – sakė D. Trumpas, greičiausiai turėdamas omenyje Šiaurės Korėją.
Tačiau jis pripažino, kad Pekino pagalba šioje srityje „du tris pastaruosius mėnesius buvo kiek mažesnė“. D. Trumpas tai susiejo su įtampa, kilusia tarp JAV ir Kinijos dėl prekybos ginčų. „Bet niekas neaptemdys mano santykių su pirmininku Xi (Jinpingu)“, – teigė prezidentas. „Aš jį labai gerbiu, jis puikus žmogus“, – pabrėžė Baltųjų rūmų šeimininkas.
D. Trumpas taip pat pakartojo, jog per derybas Singapūre su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong-unu jis suprato, kad tas „nori saugumo“. „Aš tai suprantu, ir jis jį gaus“, – pareiškė JAV prezidentas.
D. Trumpas ir Kim Jong-unas antradienį Singapūre pasirašė dokumentą, kuriame įsipareigojo užmegzti dvišalius naujo formato santykius. Jame pažymima, kad abipusio pasitikėjimo stiprinimas gali prisidėti prie Korėjos pusiasalio denuklearizacijos.
Rengiant JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno susitikimą Singapūre, Pchenjanas daug dėmesio skyrė tam, kad abi valstybės būtų pristatomos kaip lygios, praneša televizijos kanalas CNN.
Pasak jo šaltinio, vieno iš oficialių JAV asmenų, Šiaurės Korėjos atstovai norėjo, kad dvi šalys būtų pristatomos „kaip lygios“. Esą omenyje buvo turima tiek „ceremonija ir saugumo užtikrinimas“, tiek visa tai, kaip įvykiai Singapūre „bus pateikiami pasauliui“. „Šiaurės Korėjos atstovai į tai žiūrėjo labai jautriai“, – pažymėjo šaltinis.
Televizijos kanalo žiniomis, JAV atstovai sutiko patenkinti daugumą Pchenjano pageidavimų. Be kita ko, buvo tariamasi dėl kiekvienos šalies oficialių asmenų skaičiaus dvišaliuose susitikimuose, taip pat dėl valstybių vėliavų skaičiaus per ceremoniją, skirtą lyderių atvykimui.
CNN duomenimis, viršūnių susitikimo logotipą parengė amerikiečiai, o Šiaurės Korėjos atstovai jam pritarė.
Antradienį JAV ir Šiaurės Korėjos vadovai iš pradžių surengė susitikimą akis į akį, kuris truko apie 38 minutes vietoj planuotų 45. Jame, be Kim Jong-uno ir D. Trumpo, dalyvavo tik du vertėjai. Po to įvyko platesnio formato derybos, trukusios maždaug pusantros valandos. Joms pasibaigus, delegacijoms, prie kurių prisijungė dar keli dalyviai, buvo surengti darbo pietūs.
Šiaurės Korėjos diktatorius laiko apie 120 tūkst. politinių kalinių. EPA – ELTA nuotr.
JAV vyriausybė mano, kad Šiaurės Korėjoje gali būti nuo 80 000 iki 120 000 politinių kalinių. Šis vertinimas pateiktas 2017 metų religijos laisvės ataskaitoje, kurią paskelbė JAV valstybės departamentas. Kai kurie asmenys esą yra kalinami dėl religinių priežasčių. Sąlygos nuošaliuose kalėjimuose yra „siaubingos“, pažymima ataskaitoje.
Šiaurės Korėja praėjusiais metais ne kartą yra sulaikiusi ir užsieniečių. Prieš tris savaites izoliuotas režimas paleido tris JAV piliečius. Tai buvo laikoma ir geros valios gestu prieš Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong-uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimą. Pastarasis praėjusią savaitę paskelbė atšaukiantis viršūnių susitikimą, tačiau pasiruošimas jam iš karto po to vėl buvo atnaujintas.
Abiejų Korėjų vadovai surengė netikėtą susitikimą. EPA-ELTA nuotr.
Šiaurės ir Pietų Korėjų vadovai abi Korėjas skiriančioje demilitarizuotoje pasienio zonoje surengė iš anksto neskelbtą susitikimą, šeštadienį pranešė Pietų Korėjos prezidentūra.
Tai tik antrasis Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong-uno ir Pietų Korėjos prezidento Moon Jae-ino susitikimas. Vadovų susitikimas vyko pasienio kaime Panmundžome.
Susitikimas surengtas abiem šalims toliau dedant pastangas nukreipti istorinį JAV ir Šiaurės Korėjos vadovų susitikimą į geras vėžes.
Ketvirtadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas atšaukė birželio 12 dieną Singapūre turėjusį įvykti jo susitikimą su Kom Jong-unu. Tačiau vėliau užsiminė, kad jų dviejų susitikimas vis dėlto gali įvykti.
Jei D. Trumpo ir Kim Jong-uno susitikimas įvyks, jo metu didžiausias dėmesys bus skiriamas būdams paversti Korėjos pusiasalį nebranduoline zona ir mažinti įtampą.
Teigiama, kad derybų su Kim Jong-uno rezultatus Moon Jae-inas paskelbs sekmadienį ryte.
Pasitinkant tris iš Šiaurės Korėjos kalėjimų išlaisvintus kalinius. EPA – ELTA nuotr.
Karinėje bazėje netoli Vašingtono nusileido lėktuvas su trimis Šiaurės Korėjoje kalintais amerikiečiais.
Buvusius kalinius, dėl kurių paleidimo anksčiau šią savaitę surengto vizito į Šiaurės Korėją metu susitarė JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo, bazėje pasitiko pats M. Pompeo, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir viceprezidentas Mike’as Pence’as.
Kalinti asmenys, paleisti prieš planuojamą JAV prezidento ir Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong-uno susitikimą, atvyko į Endriuso karinių oro pajėgų bazę netoli Vašingtono. Pchenjanas šiuo sprendimu parodė geros valios ženklą prieš Kim Jong-uno ir D. Trumpo susitikimą.
Remiantis BBC pranešimais, pirmiausia JAV prezidentas su žmona Melania įlipo į kalinius gabenusį lėktuvą. Po kelių minučių jie pasirodė su išlaisvintais trimis amerikiečiais ir mojavo žiniasklaidai.
Šie trys vyrai buvo kalinami Šiaurės Korėjoje dėl antivalstybinės veiklos ir laikomi darbo stovyklose. Vienas iš jų buvo įkalintas 2015 metais, kiti du kalėjo šiek tiek virš metų.
Trijulė iš Šiaurės Korėjos išskrido kartu su JAV valstybės sekretoriumi, tačiau Yokotos karinių oro pajėgų bazėje netoli Tokijo persėdo į lėktuvą su geresne medicinine įranga.
M. Pompeo atvyko į Pchenjaną aptarti D. Trumpo ir Kim Jong-uno susitikimo detalių, bet vizito metu jam taip pat pavyko susitarti dėl trijų kalintų vyrų paleidimo.
Susitinka Šiaurės ir Pietų Korėjos prezidentai. EPA – ELTA nuotr.
Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong-unas peržengė sieną su Pietų Korėja ir tapo pirmuoju tai padariusiu savo šalies lyderiu po to, kai prieš 65 metus baigėsi Korėjos karas. Kim Jong-uną penktadienį prie demarkacinės linijos pasitiko Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae Inas. Svečio garbei buvo ištiestas raudonas kilimas.
Abiem prezidentams mergaitė ir berniukas, gyvenantys kaime demilitarizuotoje zonoje, įteikė gėlių, informuoja agentūra „Reuters“.
Kim Jong-unas ir Moon Jae Inas šypsojosi ir spaudė vienam kitam ranką. Atsakant į atitinkamą Kim Jon-uno gestą, abiejų šalių vadovai, laikydamiesi už rankų, perėjo sieną į Šiaurę. Čia jie žengė kelis žingsnius ir tada vėl sugrįžo į pietinę pusiasalio dalį. Po trumpo pirmojo pokalbio už uždarų durų vėliau turėtų prasidėti oficialus susitikimas.
Pietų Korėjos garbės sargyba svečią iš Šiaurės pasitiko vilkėdama istorines uniformas ir skambant tradicinei muzikai. Numatyta ir simbolinė ceremonija, per kurią Moon Jae Inas ir Kim Jong-unas Panmundžomo pasienio vietovėje kartu pasodins medį. Pasibaigus pokalbiams planuojamas bendras pareiškimas.
„Dabar prasideda nauja era: taikos laikas“, – įrašė Kim Jong-unas svečių knygoje. Kartu jis sakė: „Mes galime pasiekti reikšmingą susitarimą, tačiau svarbu, kad jis būtų įgyvendintas. Jei ne, mes nuvilsime savo tautas“. Svečias sakė, jog tikisi „atvirų diskusijų“ ir viliasi „gerų rezultatų“.
Prasidėjo istorinis Šiaurės ir Pietų Korėjos viršūnių susitikimas. EPA-ELTA nuotr.
Moon Jae Inas pareiškė viltį, kad dar penktadienį gali pavykti pasiekti susitarimą, kuris išpildys žmonių taikos viltis. Jis pasveikino „drąsų“ Kim Jong-uno sprendimą atvykti į Pietų Korėją pirmojo viršūnių susitikimo. Jis paragino Panmundžome priimti „drąsius“ sprendimus.
Tai yra pirmasis Korėjų viršūnių susitikimas per 10 metų. Be to, tai pirmas kartas apskritai po Korėjos karo pabaigos, kai Šiaurės Korėjos vadovas atvyko į pietinę dalį.
Seulo duomenimis, susitikime bus kalbama apie denukliarizaciją bei ilgalaikės taikos užtikrinimą. Šiaurės Korėjos valstybinė naujienų agentūra KCNA pranešė, kad Kim Jong-unas kalbėsis visomis temomis, kurios prisidės prie abiejų Korėjų santykių gerinimo bei taikos, gerovės ir Korėjos pusiasalio suvienijimo.
Anot ekspertų, susivienijimas nebus svarbiausia tema. Šiaurės Korėja pastaruoju metu paskelbė stabdanti savo branduolinę ir raketų programas ir taip sužadino įtampos sušvelnėjimo pusiasalyje viltis.
Gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje planuojamas ir Kim Jong-uno susitikimas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Mike’as Pompeo lankėsi Pchenjane, kur slapta susitiko su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong-unu, praneša JAV žiniasklaida, kuria remiasi BBC naujienų tarnyba.
Susitikimas, kurio tikslas – pasirengti tiesioginėms JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos lyderio deryboms, vyko Velykų savaitgalį, dienraštį „The Washington Post“ ir naujienų agentūrą „Reuters“ informavo neįvardijami JAV pareigūnai.
Kiek anksčiau, Floridoje priimdamas Japonijos ministrą pirmininką Shinzo Abę, D. Trumpas pripažino, kad Vašingtonas ir Pchenjanas surengė tiesiogines aukšto lygmens derybas.
„Esame surengę… itin aukšto lygmens derybas“, – sakė JAV vadovas ir pridūrė, kad jo susitikimui su Kim Jong-unu svarstomos penkios vietos.
Be kita ko, D. Trumpas pridūrė palaiminęs dar šį mėnesį numatytas Pietų ir Šiaurės Korėjų derybas. Jų metu planuojama aptarti taikos sutartį, kuri oficialiai užbaigtų 1950-1953 metais vykusį Korėjos karą.
Tarptautinė bendruomenė turėtų didinti spaudimą Šiaurės Korėjai, siekdama padėti sušvelninti susipriešinimą, kylantį dėl šios izoliuotos šalies ambicijų plėtoti ilgojo nuotolio branduolinius ginklus, šeštadienį vykusio vizito Latvijoje metu sakė Japonijos ministras pirmininkas Shinzas Abė, praneša „Bloomberg“.
„Kai tarptautinė tvarka, pagrįsta teisinių valstybių principais, susiduria su iššūkiais, mūsų valstybės turi artimai bendradarbiauti, siekdamos išsaugoti ir sustiprinti sistemą“, – po susitikimo su Latvijos ministru pirmininku Mariu Kučinskiu vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo Sh. Abė. Abu vyriausybių vadovai sutarė, kad itin „svarbu stiprinti Šiaurės Korėjai daromą spaudimą“.
Visiškas Jungtinių Tautų (JT) sankcijų įgyvendinimas „prisidėtų prie tokio spaudimo didinimo ir padėtų spręsti Šiaurės Korėjos klausimus“, po Sh. Abės pareiškimo reporteriams sakė delegacijos spaudos sekretorius Norio Maruyama.
Be kita ko, Sh. Abė ragino kuo greičiau ratifikuoti Europos Sąjungos (ES) ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimą. Dėl šio sandorio susitarta praėjusį mėnesį, tačiau jį dar turi patvirtinti Bendrijos narės.
Japonijos ministras pirmininkas lankosi Europoje su penkių dienų vizitu, kurio metu apsilankė arba dar apsilankys Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Bulgarijoje, Serbijoje ir Rumunijoje.
Rusijos tanklaiviai pastaraisiais metais jūroje bent tris kartus perdavė naftą Šiaurės Korėjai, „Reuters“ informavo du Vakarų Europos saugumo šaltiniai.
Šaltiniai pažymi, kad naftos pardavimai pažeidžia Jungtinių Tautų (JT) pritaikytas sankcijas Šiaurės Korėjai.
„Reuters“ rugsėjį skelbė, kad Šiaurės Korėjos laivai plaukdavo atgal į šalį tiesiai iš Rusijos. Teigiama, kad po šio pranešimo spalį ir lapkritį, siekdami slaptumo, krovinius perdavinėti ėmė jūroje.
„Rusijos tanklaiviai atliko naftos perdavimus Šiaurės Korėjos tanklaiviams kelis kartus šiemet, pažeisdami JT sankcijas“, – teigė vienas iš dviejų anoniminių šaltinių.
Tuo tarpu antrasis šaltinis patvirtino faktą, kad Rusijos tanklaiviai perdavė naftą Šiaurės Korėjai, bet pažymėjo, jog kol kas nėra jokių įrodymų, kad visą tai organizavo Rusijos valdžia.
„Nėra jokių įrodymų, kad naftos tiekimą remia Rusijos valdžia, tačiau tai labai stipriai padeda Šiaurės Korėjai“, – sakė šaltinis.
Anksčiau šią savaitę panašių kaltinimų naftos tiekimu Šiaurės Korėjai susilaukė Kinija. Dėl to nusivylimą išreiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, bet Kinija griežtai neigia tiekusi naftą savo kaimynei.
Nafta yra vienas pagrindinių faktorių, palaikančių Šiaurės Korėjos ekonomiką. Be to, nafta reikalinga ir šalies balistinių raketų programai.
Pranešama, kad Šiaurės Korėjos programišiai iš Pietų Korėjos pavogė didelį kiekį karinių dokumentų. Tarp jų buvo ir planas, kaip nužudyti Šiaurės Korėjos lyderį Kim Čen Uną (Kim Jong-un), informuoja BBC.
Pietų Korėjos parlamentaras Ri Čeol Hi (Rhee Cheol-hee) pranešė, kad informacija pavogta iš šalies gynybos ministerijos serverių.
Tarp programišių pasisavintųjų dokumentų yra JAV ir Pietų Korėjos sudaryti planai, kuriuose aptariama strategija nenumatyto karo atveju. Be to, dokumentų rinkinyje yra ir sąjungininkių vyriausiesiems vadams skirtos ataskaitos.
Pietų Korėjos gynybos ministerija šių įtarimų iki šiol nesutiko komentuoti.
Skelbiama, kad programišiai taip pat gavo prieigą prie specialiosioms pajėgoms skirtų planų ir informacijos apie strategiškai svarbias Pietų Korėjos jėgaines bei karinius objektus.
Šis įsilaužimas į Pietų Korėjos serverius įvyko dar pernai rugsėjį. Šių metų gegužę Seulas informavo, kad iš šalies institucijų buvo pavogtas didelis kiekis duomenų ir kad kibernetinę ataką galėjo surengti Šiaurės Korėja. Tačiau tuomet detalesnės informacijos, kas konkrečiai buvo pavogta, ji neatskleidė.
Pati Šiaurės Korėja šiuos įtarimus neigė.
Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“ pranešė, kad pastaraisiais metais Seulas patyrė daugybę savo kaimynės kibernetinių atakų. Daugelis jų buvo nukreiptos į valdžios institucijų interneto svetaines ir infrastruktūrą.
Neslopstant įtampai dėl Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų programos, JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) šeštadienį vėl grasino šiai šaliai.
„Prezidentai ir jų administracijos su Šiaurės Korėja kalbėjosi 25 metus… nepadėjo“, – tviteryje rašė D. Trampas.
JAV vadovas skundėsi, kad, siekiant sustabdyti Pchenjano raketų tyrimų ir branduolinių ginklų vystymo programą, buvo sudaryti susitarimai ir „išleistos didžiulės sumos pinigų“.
„Susitarimai buvo pažeisti dar neišdžiūvus jų rašalui, o JAV derybininkai liko kvailių vietoje, – tęsė D. Trampas. – Atleiskite, bet šiuo atveju suveiks tik vienas dalykas!“
JAV valstybės sekretorius Reksas Tilersonas (Rex Tillerson) prieš savaitę pirmą kartą pripažino, kad JAV tiesiogiai komunikuoja su Pchenjanu režimo branduolinės ir raketų programų klausimu.
Pastaraisiais mėnesiais Šiaurės Korėja atliko ne vieną branduolinį ir raketų bandymą, taip išprovokuodama tarptautinės bendruomenės pasmerkimą.
D. Trampo šeštadienį parašyti komentarai atkartojo jo spalio 1 dieną socialiniuose tinkluose išsakytas mintis: „Mėginimai palaikyti gerus santykius su Raketžmogiu per 25 metus nedavė jokių rezultatų, kodėl tai turi pavykti dabar? Klintonui (Clinton) nepavyko, Bušui (Bush) nepavyko, Obamai (Obama) irgi nepavyko. Man pavyks.“
Kinijos prekybos ministerija šeštadienį paskelbė nuo rugsėjo 23-iosios nutraukianti gamtinių dujų tiekimą į Šiaurės Korėją. Kaip nurodoma ministerijos pareiškime, nuo spalio 1 d. Kinija apribos naftos produktų eksportą į kaimyninę šalį. Taip pat pranešama, kad Kinija nebepirks tekstilės gaminių iš politiškai izoliuotos šalies.
Kinija yra svarbiausia Šiaurės Korėjos prekybos partnerė. Draudimas, įvestas tekstilės gaminių prekybai, pakenks Pchenjano pajamoms, tuo tarpu Kinijos naftos eksportas yra pagrindinis šalies naftos produktų šaltinis.
Remiantis Jungtinių Tautų rezoliucija, tam tikras ribotas energijos išteklių kiekis vis dar bus eksportuojamas į Šiaurės Korėją. Kol kas neaišku, kokios nuo šiol bus prekybos apimtys tarp abiejų šalių ir kokiu mastu jos bus apribotos. Tačiau draudimas pirkti iš Pchenjano tekstilę šaliai kainuos per 700 mln. dolerių per metus. Tekstilės gaminiai yra antroji pagal svarbumą Pchenjano eksportuojama prekė.
Kinija ir Rusija iš pradžių pasisakė prieš JAV pasiūlymą visiškai uždrausti naftos eksportą šaliai, bet vėliau sutiko mažinti eksporto apimtis.
Šiaurės Korėja turi nedaug savo energijos gamybos pajėgumų, tačiau perdirba dalį naftos produktų iš importuojamos žaliavinės naftos, kuriai naujosios sankcijos netaikomos.
Kaip praneša AFP, naftos kainos Pchenjane per pastaruosius du mėnesius pakilo apie 20 proc. ir, manoma, kad jos toliau kils.
Šiaurės Korėja dar gamina ir anglį. Į Kiniją 2016 metais ji eksportavo anglies už 1,2 mlrd. dolerių, tačiau ši šalis jau 2017 metais griežtai apribojo importuojamos anglies iš Šiaurės Korėjos apimtis, rašo BBC.
JT Saugumo Taryba praėjusią savaitę pritarė griežtoms sankcijoms Pchenjanui, reaguodama į šalies šeštą ir galingiausią branduolinį bandymą.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, sakydama metinę kalbą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, Niujorke, atkreipė pasaulio dėmesį į Rusijos karinių pratybų „Zapad 2017“ keliamas grėsmes.
JT Generalinėje Asamblėjoje dalyvauja beveik 200 pasaulio valstybių vadovai, tarp jų ir su tiesiogine pratybų „Zapad 2017“ grėsme susiduriančių Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Ukrainos Prezidentai.
Šalies vadovės teigimu, pasaulio dėmesys dabar sutelktas į Šiaurės Korėją, tačiau Ukrainoje ir greta NATO rytinės sienos Rusija taiko tuos pačius šantažo ir agresijos metodus.
„Net vykstant šiai diskusijai maždaug šimtas tūkstančių Rusijos karių dalyvauja agresyviose karinėse pratybose „Zapad 2017“ prie Baltijos valstybių ir Lenkijos sienų, ir netgi Arktyje. Kremlius repetuoja agresyvius scenarijus prieš kaimynines valstybes, mokydamas savo kariuomenę pulti Vakarus. Šios pratybos taip pat yra informacinio karo, kuriuo siekiama skleisti netikrumą ir baimę, dalis“, – sakė Lietuvos vadovė.
Prezidentė pabrėžė, kad Rusijos, kaip nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės, ypatinga pareiga ginti taiką visame pasaulyje, tačiau nepaisydama to ji užpuolė Gruziją, neteisėtai aneksavo Krymą ir tiesiogiai dalyvauja kare rytų Ukrainoje, taip pažeisdama JT Chartiją.
Kremliaus arsenalas neapsiriboja vien įprastine ginkluote. Rusija ir toliau kišasi į kitų valstybių rinkimus, rengia kibernetines atakas ir per savo sputnikus skleidžia melagingas žinias bei agresyvią, destabilizuojančią propagandą. O energetinis šantažas jau seniai tapo Rusijos itin mėgstamu ginklu. Baltarusijoje, vos už 40 km nuo Lietuvos sostinės, ji stato nesaugią Astravo AE, kuri tampa geopolitiniu ginklu, neatitinkančiu pagrindinių tarptautinių branduolinės energetikos standartų.
Prezidentės teigimu, įvairių pasaulio režimų vykdomi svarbiausių tarptautinės teisės normų pažeidimai nėra pavieniai ar tarpusavyje nesusiję atvejai. Tai yra ir mūsų visų negebėjimo juos pasmerkti bei deramai į juos reaguoti rezultatas.
Pasak šalies vadovės, tarptautinei bendruomenei pristinga ryžto ir drąsos užtikrinti, kad taisyklių, kurias pati sukūrė, būtų laikomasi. „Mes patys nubrėžiame raudonąsias linijas, o tada apsimetame, kad jos neegzistuoja“, – teigė Prezidentė.
Tokia padėtis turi pasikeisti. Smurtautojai yra agresyvūs būtent dėl to, kad jaučiasi silpni ir nevisaverčiai bei nesulaukia tinkamo atsako. Todėl reikia liautis būti pasyviais stebėtojais ir pradėti vadinti daiktus tikraisiais vardais.
„Agresija nepavers stipresniu ir nepelnys nė lašo pagarbos. Vieninteliai dalykai, kuriuos atneša agresija, – tai panieka, gėda ir pasmerkimas. Tarptautinė bendruomenė turi prisiimti savo atsakomybės dalį. Negalime leisti, kad baimė nugalėtų, užsimerkdami prieš smurtininkus, nes tai tik dar labiau padrąsins juos eiti toliau. Žmogaus teisių pažeidimai, nacionalistinė retorika ir laisvo žodžio slopinimas ilgainiui pratrūks smurtu, jeigu į juos nebus kreipiama dėmesio“, – sakė šalies vadovė.
Pasak Prezidentės, būtina pakeisti Jungtines Tautas. Ši unikali visuotinė organizacija buvo sukurta tam, kad saugotų pasaulį nuo karų. Kol kas ji nesugebėjo šio pažado įvykdyti. Todėl reikia pasirinkti: arba leisime šiai organizacijai pakilti į kovą su piktnaudžiavimu, arba paversime ją nereikšminga.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje
Jungtinių Tautų tribūnoje – Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Pone Pirmininke, ponios ir ponai, šių metų diskusijos tema kviečia susitelkti į žmones ir į mūsų pareigą užtikrinti jų taikią ir darnią ateitį.
Tačiau šiandienos pasaulyje, kaip niekada anksčiau, taikiai ateičiai kyla grėsmė.
Autoritariniai režimai ir toliau nebaudžiami tęsia žudynes, ekstremistinės ideologijos su nekaltais žmonėmis elgiasi nenusakomai žiauriai, žūsta tūkstančiai palikusių namus ir ieškančių geresnio ir taikesnio gyvenimo.
Pasaulio dėmesys dabar sutelktas į Šiaurės Korėją bei kai kuriuos kitus regionus, tačiau ir Ukrainoje bei greta NATO rytinės sienos, Rusija taiko tuos pačius šantažo, patyčių ir agresijos metodus.
Net vykstant šiai diskusijai maždaug šimtas tūkstančių Rusijos karių dalyvauja agresyviose karinėse pratybose „Zapad 2017“ prie Baltijos valstybių ir Lenkijos sienų, ir netgi Arktyje. Kremlius repetuoja agresyvius scenarijus prieš kaimynines valstybes, mokydamas savo kariuomenę pulti Vakarus. Šios pratybos taip pat yra informacinio karo, kuriuo siekiama skleisti netikrumą ir baimę, dalis.
Dar didesnį nerimą kelia tai, kad „Zapad“ yra tik vienas iš požymių, jog Kremlius niekaip nesugeba pažaboti savo neapykantos Vakarams.
Nepaisant to, kad Rusijos, kaip nuolatinės Saugumo Tarybos narės, ypatinga pareiga yra ginti taiką visame pasaulyje, ji užpuolė Gruziją, neteisėtai aneksavo Krymą ir tiesiogiai dalyvauja kare rytų Ukrainoje, taip pažeisdama Jungtinių Tautų Chartiją.
Kremliaus arsenalas neapsiriboja vien įprastine ginkluote. Rusija ir toliau kišasi į kitų valstybių rinkimus, rengia kibernetines atakas ir per savo sputnikus skleidžią melagingas žinias bei destabilizuojančią propagandą.
Rusijos itin mėgstamu ginklu jau seniai tapo energetinis šantažas. Baltarusijoje, vos keturiasdešimt kilometrų nuo Lietuvos sostinės, ji stato nesaugią Astravo atominę elektrinę, kuri yra geopolitinis ginklas, neatitinkantis pagrindinių tarptautinių branduolinės energetikos standartų.
Ponios ir ponai, įvairių pasaulio režimų vykdomi svarbiausių tarptautinės teisės normų pažeidimai ir nepaisymas nėra pavieniai ar tarpusavyje nesusiję atvejai. Tai yra ir mūsų visų negebėjimo juos pasmerkti bei deramai į juos reaguoti rezultatas.
Vėl ir vėl pristygstame drąsos užtikrinti, kad taisyklių, kurias patys sukūrėme, būtų laikomasi. Mes patys nubrėžiame raudonąsias linijas, o tada apsimetame, kad jos neegzistuoja.
Padėtis turi pasikeisti. Smurtautojai yra agresyvūs būtent dėl to, kad jaučiasi silpni ir nesaugūs. Todėl turime liautis būti pasyviais stebėtojais ir pradėti vadinti daiktus tikraisiais vardais.
Agresija niekada nieko nepavers stipresniu. Ji niekada niekam nepelnys nė lašelio pagarbos. Vieninteliai dalykai, kuriuos atneša agresija, – tai panieka, gėda ir pasmerkimas.
Tarptautinė bendruomenė turi prisiimti savo atsakomybės dalį. Negalime leisti, kad baimė nugalėtų, užsimerkdami prieš smurtininkus, nes tai tik dar labiau padrąsins juos eiti toliau.
Privalome išmokti atpažinti įspėjamuosius ženklus, nes žmogaus teisių pažeidimai, nacionalistinė retorika ir laisvo žodžio slopinimas ilgainiui pratrūks smurtu, jeigu į juos nebus kreipiama dėmesio.
Galiausiai, mes turime pakeisti Jungtines Tautas. Ši unikali visuotinė organizacija buvo sukurta tam, kad saugotų pasaulį nuo karų ir nestabilumo. Kol kas ji nesugebėjo šio pažado įvykdyti.
Dabar turime pasirinkti: arba leisime šiai organizacijai pakilti į kovą su piktnaudžiavimu, arba paversime ją nereikšminga.
Dėkoju už dėmesį.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė
XXX
Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Kalbėdamas Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje, JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) antradienį pagrasino visiškai sunaikinti Šiaurės Korėją, jei šalis nenutrauks savo priešiškos branduolinės politikos. Ligšiolinės JT sankcijos yra svarbios, tačiau nepakankamos, pabrėžė jis, informuoja agentūra dpa.
Pchenjanas grasina visam pasauliui, sakė D. Trampas. Nė viena šalis esą negali būti suinteresuota stebėti, kaip Šiaurės Korėja ginkluojasi branduoliniais ginklais. Kim Čen Unas (Kim Jong Un), kurį JAV vadovas vėl pavadino „žmogumi raketa“ („Rocketman“), esą „vykdo savižudišką misiją“. Metas pripažinti, kad „demilitarizacija branduolinėje srityje yra vienintelis kelias Šiaurės Korėjai“, – teigė prezidentas.
Be Šiaurės Korėjos, kurią pavadino „niekšinga šalimi“, D. Trampas griežtai užsipuolė ir Iraną. Islamo Respublika, anot jo „žlugdo taiką visuose Artimuosiuose Rytuose“. Esą „žudikiško režimo“ Teherane negalima remti.
Jis kritikavo branduolinį susitarimą su Iranu, kuris buvo pasiektas tarpininkaujant jo pirmtakui Barakui Obamai (Barack Obama). Šis susitarimas esą yra „gėda JAV“. Iranas vykdo „mirties ir naikinimo darbotvarkę“, – kalbėjo D. Trampas. Šalis esą „turėtų tarnauti savo tautai ir liautis remti terorą“. Prezidentas užsiminė, kad Iranas nori atgaivinti savo branduolinių ginklų planus.
Situacija planetoje per pastaruosius 30 metų tapo pavojingesnė, atsiradus daugybei naujų problemų. Tai pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) interviu, publikuotame laikraščio „The Guardian“ šeštadienio numeryje.
Atsakydamas į laikraščio klausimą, ar per tuos 30 jo politinės karjeros metų situacija yra buvusi pavojingesnė nei dabar, NATO generalinis sekretorius pažymėjo, kad pasaulis tapo „labiau nenuspėjamas“, o situaciją planetoje tapo sunkiau kontroliuoti dėl „daugybės problemų vienu metu“.
„Tai daug pavojingesnis pasaulis“, – pareiškė J. Stoltenbergas, pabrėždamas stiprėjantį terorizmą ir augantį nestabilumą visame pasaulyje.
Laikraščio paklaustas, ar jis palaikąs karingus JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) pareiškimus Šiaurės Korėjos atžvilgiu, J. Stoltenbergas atsakė: „Jeigu dabar imčiau kurti prielaidas dėl galimų karinių veiksmų variantų, aš tik sustiprinčiau situacijos netikrumą ir sudėtingumą“. Kartu jis pareiškė palaikąs „pastangas surasti politinį sprendimą derybų keliu“.
Vis dėlto NATO generalinis sekretorius pridūrė gerai suprantąs ir palaikąs Pietų Korėjos teisę, – kaip ir tam tikra prasme Japonijos, – užtikrinti savo saugumą ir kariniu keliu. „Jos turi teisę imtis atsakomųjų priemonių, kai susidurs su labai agresyviais veiksmais“, – sakė Aljanso vadovas.
Paklaustas, ar, jo manymu, D. Trampas yra ideali figūra spręsti egzistuojančias problemas saugumo sferoje, NATO generalinis sekretorius atsakė: „Donaldas Trampas – išrinktasis Jungtinių Valstijų prezidentas. O NATO – kolektyvinis 29 demokratinių valstybių aljansas. Demokratija yra ir įvairių politinių lyderių išrinkimas“.
Išvykstanti į JAV dalyvauti Jungtinių Tautų (JT) posėdyje Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atmeta kai kurių politikų kritiką, kad jos nebus Lietuvoje per Baltarusijos ir Rusijos karines pratybas „Zapad 2017“.
„Tik nereikia mūsų gąsdinti ir tik nereikia patiems gąsdintis. Nes būtent toks tikslas pratybų ir yra – mus išgąsdinti, sunaikinti mūsų valią gintis, kad mes būtume paralyžiuoti ir negalėtume nieko valstybėje daryti“, – penktadienį, atsakydama į žurnalistų klausimus Seime, sakė D. Grybauskaitė.
Ji pažymėjo, kad visų atitinkamų struktūrų rekomendacijos yra, kad saugumo lygis šalyje nepakitęs.
Lietuvos Prezidentė pasidžiaugė galimybe JT posėdyje iš tribūnos kalbėti 200 valstybių ir atkreipti dėmesį į mūsų regiono problemas.
„Noriu pasakyti, kad agresorius, kur jis bebūtų – ar Šiaurės Korėja, ar mūsų kaimynas – neturi ir negali daryti, ką nori. Agresyvūs veiksmai savo kaimynų atžvilgiu, karai, teritorijų užgrobimai, neturi pateisinimo ir visada bus gėdingi ir smerktini. Tą aš pasakysiu visam pasauliui“, – po susitikimo su Seimo valdybos nariais sakė D. Grybauskaitė.
Kompiuteryje – numatomos Šiaurės Korėjos balistinių raketų trajektorijos. EPA – ELTA nuotr.
JAV gynybos sekretorius Džeimsas Metisas (James Mattis) pareiškė, kad tvarkant reikalus su Šiaurės Korėja Jungtinėms Valstijoms niekada nepritrūksta diplomatinių sprendimų, informuoja BBC.
Tokius žodžius Dž. Metisas išsakė reaguodamas į JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) žinutę socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje. Trečiadienį JAV lyderis atmetė diplomatinių derybų su Šiaurės Korėja galimybę ir pareiškė, kad kalbos – ne atsakymas.
Atnaujindamas griežtą retoriką Šiaurės Korėjos atžvilgiu, D. Trampas „Twitter“ rašė: „JAV 25-erius metus kalbėjosi su Šiaurės Korėja ir mokėjo jai pinigus. Kalbos – ne atsakymas!“
Tačiau JAV gynybos sekretorius atvirai nepritarė prezidento nuomonei. Dž. Metiso paklausus, ar tiesa, kad JAV prarado tikėjimą diplomatija, jis atsakė: „Ne. Mums niekada nepritrūksta diplomatinių sprendimų.“
Šiaurės Korėja nerimą sukėlė antradienį paleisdama raketą virš Japonijos. Raketa, kurią Japonija apibūdino precedento neturinčia grėsme, anksti antradienį Korėjos laiku praskriejo Japonijos Hokaido salą ir už 1 180 km nuo salos nukrito Ramiajame vandenyne.
Šiaurės Korėja pareiškė, kad tai tėra pirmas platesnio masto karinių operacijų Ramiajame vandenyne žingsnis, leisdama suprasti apie ketinimus paleisti daugiau raketų.
Tuo tarpu Rusija įspėjo JAV nesiimti karinių veiksmų. Maža siena su Šiaurės Korėja ir jūros siena su Japonija besidalijanti Rusija teigė, kad JAV karinė veikla regione iš dalies prisidėjo didinant įtampą.
Trečiadienį vykusio pokalbio telefonu metu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas JAV valstybės sekretoriui Reksui Tilersonui (Rex Tillerson) sakė, kad diplomatija yra vienintelis būdas pašalinti kelis pastaruosius mėnesius Korėjos pusiasalyje eskaluojamą įtampą.
Ministro teigimu, tolesnis sankcijų Šiaurės Korėjai stiprinimas neturėtų jokios naudos.
Šiaurės Korėja, JAV žvalgybos vertinimu, veikiausiai geba pati pasigaminti raketų variklius. „Mes turime duomenų, įrodančių, kad Šiaurės Korėjai nėra būtina importuoti variklių“, – pareiškė JAV žvalgybos atstovas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.
Detalių jis neįvardijo. Taip jis paprieštaravo naujam Londone įsikūrusio Tarptautinio strateginių studijų centro (IISS) tyrimui, anot kurio, Pchenjanas variklius savo kuriamoms branduolinėms raketoms galimai gauna iš Ukrainos arba Rusijos.
Gali būti, kad Šiaurės Korėja variklių įsigijo juodojoje rinkoje, teigia IISS tyrimas, kurį cituoja „New York Times“. Ukraina paneigė kada nors tiekusi ginklų technologijas Šiaurės Korėjai.
Kitas JAV žvalgybos atstovas sakė, kad variklių kūrime galbūt dalyvauja užsienio ekspertai arba Šiaurės Korėjos tyrėjai, kurie, pavyzdžiui, yra apmokyti Rusijoje.
Paskutiniai Šiaurės Korėjos raketų paleidimai pagrįsti nauja technologija, kuri negalėjo būti sukurta šalyje, tvirtina vokiečių raketų inžinierius ir Miuncheno Technikos universiteto profesorius Robertas Šmukeris.
Pagrindiniai raketų komponentai, kuriuos KLDR panaudojo pastaruosiuose paleidimo bandymuose, buvo pagaminti Rusijoje arba buvusios SSSR šalyse. Tai interviu „Vokietijos bangai“ pareiškė žymus vokiečių raketų konstravimo inžinierius ir Miuncheno Technikos universiteto profesorius Robertas Šmukeris.
Jis paaiškino, kad neseniai paleidžiant raketas buvo panaudotos iš principo Pchenjanui naujos technologijos.
„Ankstesnės raketos, kurias šiaurės korėjiečiai vis paleisdavo, buvo SCUD, „Nodon“ ir „Točka“ tipo raketos – jos visos sovietiniai dariniai. Bet naujos raketos, kurios paleistos per pastaruosius 12–14 mėnesių, pagrįstos kitokia technologija. Jie turėjo sukurti tą technologiją tiesiog iš nieko. Bet ir čia mes matome, kad tose raketose panaudoti varikliai visiškai tiksliai gauti iš Rusijos“, – pareiškė jis.
Inžinierius pažymėjo, kad negali tiesiogiai kaltinti Rusijos valdžios, tačiau sakė esąs įsitikinęs, jog „raketos ar jų sudedamosios dalys atkeliauja iš Rusijos, o taip pat gal ir iš buvusios SSSR šalių“.
„Aš sąmoningai netvirtinu, kad tai kokios nors vyriausybės darbas. Tai gali būti nevalstybinės struktūros, atskiri žmonės ar organizuoti nusikaltėliai. Bet turi būti žmonės, kurie perveža į Šiaurės Korėją atskirus komponentus ir paskui padeda korėjiečiams tas raketas valdyti“, – sakė Šmukeris.
Jis paaiškino, kad naujoms raketoms sukurti „nuo nulio“ KLDR turėtų panaudoti gigantiškus resursus.
„Kai aš konstruoju raketą, man reikia tam tikro skaičiaus prototipų. Aš juos paleidžiu, išmatuoju trajektoriją, padarau išvadas apie raketos elgseną, ištaisau klaidas, sukuriu balistinę bandymų lentelę. Be daugybės sėkmingų testų, įskaitant ir visas paleidimo sąlygas, raketos paleisti neįmanoma. Mes viso to nematėme“, – pabrėžė jis komentuodamas.
Inžinieriaus nuomone, nuslėpti tokių darbų neįmanoma, nes „Šiaurės Korėja stebima nuolatinai“.
„Išlaidos tam būtų milžiniškos. Jums reiktų septynių projektavimo grupių, kelių skirtingo diametro raketų gamyklų, joms būtinos įvairios medžiagos, kuras ir taip toliau. Atlikti tokį darbą lygiagrečiai, ir dar taip, kad beveik visi paleidimai nuo pirmojo būtų sėkmingi? To niekas negalėtų pasiekti. Na, dar jeigu raketos atkeliavo iš išorės“, – apibendrino ekspertas.
2017 metais KLDR paleido keletą balistinių raketų. Šiaurės Korėjos lyderis Kim Čen Ynas ne kartą yra pareiškęs, kad šalis stiprins smogiamąjį branduolinį potencialą atakoms, nutaikytoms prieš amerikiečius.
Beje, liepos 4 buvo paleistos balistinė raketa „Hvason-14“, kuri nukrito išskirtinėje Japonijos jūrinėje ekonominėje zonoje.
JAV pareiškė, kad paleista raketa gali pasiekti Aliaską.
Dar kartą „Hvason-14“ paleista liepos 28-ąją. Pchenjanas sakė, kad paleista sėkmingai.
Rugpjūty, remdamasis Amerikos žvalgyba, laikraštis The Washington Post pranešė, kad KLDR išmoko gaminti kovines galvutes, kuriomis galima aprūpinti tarpžemynines balistines raketas.
