Taip, sidabras nuostabu. Ir tikraidžiaugsmas. Tikras. Pasiekimas, apie kurį tik nedrąsiai svajojom. Ir aukščiau tikrai nepavyko. Ir negalėjo, matyt, pavykti.
Bet užknisa tie sacharininiu optimizmu varvantyskomentarai. Ypač politikų, kurie tiesiog nebetelpa ekranuose. Ir feisbuke jau siautėja deputatinis roto virusas, galintis išversti iš koto ne tik Joną Valančiūną. Šauniai kovojom! Čia didvyrių žemė! Tarsi koks džiaugsmas, kad pralošėm.
Kas ne taip, kodėl negalėjo būti geriau, ką reikia patobulinti? Tą išsiaiškinti juk normalu. Ar apie tai kalbėti jau draudžiama? Ir kaip senais gerais – pirmyn visi su vėliavom skanduoti į demonstracijas?
