Trečiadienio rytą per konfliktą Kirgizijos ir Tadžikistano pasienyje buvo sužeisti šeši žmonės. Tai pranešė Kirgizijos naujienų agentūra „24.kg“.
 
Jos duomenimis, nukentėjo keturi Kirgizijos kariškiai ir du civiliai, kai kurie iš jų buvo sužeisti šaunamaisiais ginklais.
 
Kaip informavo Kirgizijos pasienio tarnyba, konflikte dviejų šalių pasienyje dalyvavo apie 80 Kirgizijos piliečių ir 100 Tadžikistano piliečių. Iš pradžių dviejų respublikų piliečiai kivirčijosi, o paskui ėmė mėtyti vieni į kitus akmenis. Į incidento vietą buvo iškviesti Kirgizijos ir Tadžikistano pareigūnai.
 
Kirgizijos ir Tadžikistano sienos ilgis – apie 970 kilometrų. Subyrėjus Sovietų Sąjungai, palei sieną atsirado keliasdešimt ginčijamų ruožų, dėl kurių vis kyla konfliktų tarp dviejų šalių gyventojų ir kariškių. Per juos naudojami ir šaunamieji ginklai.
 
Prieš trejus metus Biškekas ir Dušanbė susitarė suaktyvinti bendros sienos demarkavimo ir delimitavimo darbus. Iki šiol pavyko susitarti dėl beveik 600 kilometrų sienos linijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.19; 02:00

Lietuvos knygynuose pasirodė Vytauto Čepo knyga „Siena“. Pristatydamas savo darbą Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje autorius teiravosi – ar Lietuvos teisėsauga pajėgi į kalėjimą iki gyvos galvos uždaryti nusikaltimo nepadariusį žmogų?

Teisinėje, demokratinėje valstybėje tokių akibrokštų neturėtų būti nė vieno. Bet V.Čepas tvirtina, kad „Sienoje“ aprašo būtent tokį skaudų nesusipratimą. Jis teigia, kad visi knygos herojai – tikri, neišgalvoti. Įvykiai – taip pat ne iš piršto laužti.

Tai – trečioji videointerviu ištrauka iš pusantros valandos M.Mažvydo bibliotekoje trukusio pristatymo.

2019.11.06; 08:03

Vytauto Čepo knygos „Siena“ pristatymas. Slaptai.lt nuotraukoje – Egidijus Bičkauskas, Gediminas Jakavonis ir Vytautas Čepas.

Vytauto Čepo dokumentinis romanas „Siena“ – tai pasakojimas, paremtas tikra istorija, kurios dalyvis – signataras Egidijus Bičkauskas, buvęs Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ypatingai svarbių bylų tardytojas, Prezidento įkurtos grupės kovai su organizuotu nusikalstamumu vadovas, šiuo metu dirbantis baudžiamosios teisės advokatu.

Tai – Lietuvoje nutikusi istorija: pasakojimas apie nusikaltimus, kurių tinkamai neištyrus kalėti iki gyvos galvos buvo nuteisti trys jauni vyrai. Apie sunkiai besisukančią neįsivaizduojamai didelę teisėsaugos mašiną, prieš kurią bejėgiai jaučiasi ne tik paprasti žmonės, bet ir jai priklausantys teisininkai.

Ar teisingumas gali klysti? Ką daryti atsidūrus prieš neįveikiamą ir akliną sieną? Nemanykite, kad tai jums nėra aktualu. Tokia siena staiga gali iškilti prieš kiekvieną iš mūsų.

Renginyje dalyvavo romano autorius V. Čepas, teisininkas E. Bičkauskas.

Renginį moderavo visuomenės ir politikos veikėjas Gediminas Jakavonis.

Renginyje dalyvavo ir slaptai.lt redakcija. Jūsų dėmesiui – keletas videointerviu ištraukų. Šita – pirmoji.

2019.11.05; 22:35

JAV prezidentas Donaldas Trumpas kreipėsi į savo šalies gyventojus, dar kartą paskelbdamas reikalavimą, kad plieno sienai su Meksika būtų skirta 5,7 mlrd. JAV dolerių.

Devynių minučių trukmės kalboje Ovaliniame kabinete Baltuosiuose rūmuose nebuvo jokių nuolaidų demokratams, atsisakiusiems finansuoti sienos statybą. Šis projektas tapo D. Trumpo vidaus politikos idėja.

Kreipimasis taip pat nesuteikė vilčių, kad greitai būtų nutrauktas dalinis vyriausybės uždarymas, dėl kurio 800 tūkst. federalinių darbuotojų liko be atlyginimo.

Tačiau D. Trumpas atsitraukė nuo ankstesnių prielaidų, kad jis galėtų skelbti nacionalinę ekstremalią situaciją, kuri suteiktų jam įgaliojimus išleisti sienos projektą be Kongreso patvirtinimo. Tai sukeltų dar gilesnę politinę krizę. D. Trumpas kalbėjo neįprastu tonu ir teigė norintis suderinti politinius nesutarimus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.09; 15:00

Rusija pradėjo tverti tvorą tarp 2014 metais aneksuoto Krymo pusiasalio ir Ukrainos. Darbus tikimasi baigti iki 2018 metų pirmojo pusmečio. Dviejų metrų aukščio tvora 50 km ilgio ruože ženklins sieną, penktadienį pranešė Rusijos agentūros, remdamosi Federaline saugumo tarnyba (FST).

Nurodoma, kad darbai atsieis daugiau kaip 2,8 mln. eurų. Tvora esą garantuos Krymo gyventojų ir turistų saugumą. Tarp pusiasalio, kuris tarptautinės teisės požiūriu priklauso Ukrainai, ir Ukrainos Chersono srities yra trys perėjimo postai.

2014 metų rudenį Ukraina paskelbė statysianti įtvirtinimus palei 2 000 km ilgio sausumos sieną su Rusija. Tačiau iki šiol pastatyta tik kelios dešimtys kilometrų sienos. Vadovybė Kijeve baiminasi Rusijos puolimo ir nori taip geriau apsisaugoti.

Be to, 400 km ilgio sienos ruožą Donbaso regione kontroliuoja prorusiški separatistai. Per jį, Kijevo duomenimis, separatistus, be kita ko, pasiekia ginklai ir kariai. Rusija tai neigia.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.20; 00:05