Namas aukštyn kojomis. Slaptai.lt foto
Didžiausiu savo būsto trūkumu 2 iš 5 lietuvių nurodo dideles sąskaitas už šildymą, atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Antroje didžiausių trūkumų vietoje gyventojai išskiria dideles sąskaitas už elektrą, trečioje – per mažą būsto plotą.
„Brangus šildymo sezonas gyventojams galvos skausmą keldavo nuolatos, o energetikos krizės kontekste jis peraugo į rimtą migreną. Nors šildymo sąskaitų dydis priklauso nuo energijos išteklių kainos rinkoje, gyventojų rankos nėra visiškai surištos. Įpročių pokyčiai bei sprendimai, padidinantys energinį naudingumą, ilgainiui gali padėti pastebimai sutaupyti“, – banko pranešime cituojama „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.
Tyrimo duomenimis, dideles sąskaitas už šildymą didžiausiu dabartinių savo namų trūkumu laiko 19 proc. gyventojų, 13 proc. išskiria dideles sąskaitas už elektrą, tiek pat respondentų teigia, kad didžiausia jų namų problema – vietos būste trūkumas.
Kaip kitus trūkumus gyventojai taip pat išskiria nusidėvėjusį ar senamadišką interjerą, prastą garso ir termoizoliaciją, pasenusią ir nusidėvėjusią santechniką ir buitinę techniką.
„Tyrimo duomenys rodo, kad brangus šildymas, bloga termoizoliacija ir didelės sąskaitos už elektrą dažniau aktualu individualių namų gyventojams. Natūralu – energiniai ištekliai čia reikalingi didesniam plotui apšildyti ir apšviesti. Tačiau kitaip nei daugiabučių gyventojai, būdami vieninteliai pastato savininkai individualių namų gyventojai turi visą laisvę priimti sprendimus namams renovuoti“, – komentavo J. Bagdanavičūtė.
Pasak jos, mažinti išlaidas šildymui bei elektrai gali padėti tokie itin sparčiai populiarėjantys sprendimai, kaip nuosava saulės elektrinė ar šilumos siurblys. Skaičiuojama, kad nuosava ar nutolusi saulės elektrinė išlaidas už elektrą gali sumažinti 2–4 kartus, vertinant dabartinėmis elektros kainomis ir skaičiuojant, kad elektrinės garantinis laikotarpis siekia 25 metus.
„Tai ypač aktualu tiems individualių namų savininkams, kurie būstą šildo elektra. Dar daugiau energijos sąnaudas jie gali sumažinti įsirengdami šilumos siurblį. Abiem šiems sprendimams paramą teikia ir valstybė. Tiesa, siekiant didžiausio efektyvumo, svarbu, kad mūsų namų sienos ir langai būtų sandarūs, šildymo sistemos nenusidėvėjusios“, – kalbėjo „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.
Kaip pažymėjo J. Bagdanavičiūtė, daugiabučių gyventojai taip pat turi galimybių didinti energinį būsto naudingumą. Nors daugiabučio renovacijai turi pritarti ne mažiau kaip 51 proc. butų ir kitų patalpų savininkų, tai nėra misija neįmanoma. O sąnaudas šildymui renovacija gali padėti sumažinti vidutiniškai 63 proc. Tuo metu norintys sumažinti išlaidas elektrai turi galimybę įsigyti saulės elektrinę iš nutolusių parkų. Iliuzijų namas. Slaptai.lt nuotr.
„Skaičiuojama, kad 84 proc. elektros energijos namuose sunaudoja apšvietimo bei elektros prietaisai. Tai reiškia, kad mūsų įpročiai turi reikšmingos įtakos buityje suvartojamos energijos kiekiui. Taigi, iš elektros lizdų išjungti prietaisai ir užgesinta šviesa erdvėse, kurių nenaudojame, gali padėti sutaupyti“, – sako J. Bagdanavičiūtė.
Pasak J. Bagdanavičiūtės, didžiausių namų trūkumų trejetuke esantį vietos stygių išspręsti nekeičiant būsto į didesnį – sudėtinga, tačiau optiškai padidinti namų erdvę tinkamais dizaino sprendimais yra įmanoma.
„Pernelyg didelių baldų įsigijimas – viena dažniausių būsto apstatymo klaidų, kuri gali ne tik gadinti estetinį vaizdą, bet ir apriboti judėjimą namuose, mažinti jų erdvę. Sparčiai populiarėjant naudotų daiktų pardavimo platformoms, verta pamėginti tiek parduoti sau netinkamus baldus, tiek ir paieškoti savo poreikius labiau atitinkančių baldų“, – komentavo „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.
Pasak jos, baldų ir kitų interjero detalių pirkimas „iš antrų rankų“ apskritai yra vienas iš kertinių tvaresnio ir taupesnio gyvenimo namuose elementų.
Siekdamas padėti gyventojams įvertinti, kaip sumaniai ir efektyviai atnaujinti namus, susirasti labiausiai poreikius atitinkantį būstą ir tiesiog gyventi tvariau, o tuo pačiu ir taupiau, „Swedbank“ sukūrė interaktyvų „Tvarių namų gidą“.
Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą „Swedbank“ užsakymu atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1012 respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.
Radiatorius. Šiluma. Slaptai.lt foto
Vilniuje nuo pirmadienio, spalio 17 d., pradedamas šildymo sezonas. Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas tvirtina, kad ši diena sezono atidarymui buvo pasirinkta, pagal oro temperatūrą lauke.
„Kaip ir kasmet, taip ir šiemet, pagrindinis kriterijus, nustatant, kada pradėti šildymo sezoną, yra oro temperatūra lauke. Galime pasižiūrėti, kad istoriškai kažkada šildymo sezono pradžią turėjome spalio 22 d., turėjome anksčiau, spalio 4 d. Šiemet ta diena yra spalio 17 d.“, – Vilniaus miesto savivaldybėje surengtoje spaudos konferencijoje teigė V. Benkunskas.
„Matome, kad orų prognozės tokios, jog artimiausiomis paromis, kitą savaitę bus vėsu ir šildymo paslauga vilniečiams bus reikalinga“, – pridūrė jis.
Politikas tvirtino, kad mazutas šildymui buvo pasirinktas dėl to, kad yra ženkliai pigesnis. Pasak jo, atlikta vilniečių apklausa parodė, kad gyventojai rinktųsi mazuto deginimą, kuris yra taršesnis, jeigu tai leistų turėti mažesnes sąskaitas.
„Mazutas pasirinktas dėl to, kad jis yra pigesnis. Ženkliai pigesnis. Leidžiantis mums išlaikyti praėjusių metų kainų lygį. Bet jis, be jokios abejonės, yra taršesnis. 50 proc. apklaustųjų vilniečių pasakė, kad jie rinktųsi, jog Vilniaus šilumos tinklai degintų mažasierį mazutą, kuris yra taršesnis, bet tai leistų turėti mažesnes sąskaitas“, – sakė Vilniaus vicemeras.
Jis taip pat teigė, kad spalio mėnesio šildymo kainą Vilniuje jau patvirtino Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VERT).
„Vilniuje ji yra 8,9 ct be PVM. Pridėtinės vertės mokestis, kaip žinia, Seimo sprendimu centralizuotam šildymui yra nulinis. Taip, kad visa kainos dedamoji iš esmės yra tos išlaidos, kurias patiria šilumos tinklai, gamindami, ruošdami šilumą vartotojams“, – aiškino V. Benkunskas.
„Jeigu mes būtume likę su gamtinėmis dujomis, spalio mėnesį kaina būtų 16,02 ct/kWh. Matome, koks yra kainų skirtumas“, – pridėjo jis.
Konservatorius taip pat nurodė preliminarias sąskaitas gyventojams už šildymą. Anot jo, renovuotas 50 kvadratinių metrų butas gali gauti šiek tiek didesnę, negu 33 eurai, šildymo sąskaitą už spalio mėnesį.
„Nerenovuotas pastatas, suvartojantis daugiau šilumos energijos, gali tikėtis gauti daugiau, nei 55 eurus siekiančią sąskaitą. Jeigu mes būtume likę su dujomis, šitos sąskaitos būtų dvigubos. Renovuotas namas galėtų gauti apie 60 eurų, o nerenovuotas daugiau nei 90 eurų. Skirtumas yra tikrai didžiulis“, – tvirtino jis.
V. Benkunskas taip pat tikino, kad gyventojams, kurie turės poreikį, bus siūloma taikyti mokėjimo atidėjimus. Tokiu atveju, vicemero teigimu, 50 proc. gautos sąskaitos žmonės galės susimokėti pasibaigus šildymo sezonui. Jis taip pat pridėjo, kad šildymo kompensacijų gavėjų ratas gali siekti apie 53 tūkst. vartotojų.
„Pernai kompensacijoms išleidome 8 mln. eurų. Tai šiemet skaičiuojame, kad kompensacijoms gali būti išleista 14 mln. eurų“, – sakė politikas.
Vilniaus šilumos tinklų generalinis direktorius: mazutas sudarys mažąją dalį Vilniaus šilumos tinklų kuro struktūroje
Vilniaus šilumos tinklų generalinis direktorius Gerimantas Bakanas tuo tarpu tvirtino, kad mažasierio mazuto dalis tenkanti šilumos tinklų kuro struktūrai, vidutiniškai per metus sudarys mažesnę dalį, negu biokuras.
„Noriu šiek tiek nuraminti visus, kad mažasierio mazuto dalis Vilniaus šilumos tinklų kuro struktūrai vidutiniškai per metus sudarys tik 36 proc. Didžioji dalis yra biokuras. Šilumą iš biokuro gamina ne tik Vilniaus šilumos tinklai, bet ir septyni Vilniuje esantys nepriklausomi šilumos gamintojai. Taip pat, veikia vienas „Ignitis” valdomas Vilniaus kogeneracinės jėgainės blokas, kuris šilumą gamina iš atliekų“, – tvirtino G. Bakanas.
ELTA primena, kad Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) praneša, kad šildymas mieste bus įjungtas nuo pirmadienio. Skaičiuojama, kad šilumos kaina vilniečiams išliks panaši kaip ir pernai.
Vilniaus miesto savivaldybė šildymo sezoną pradės spalio 17 d. – sostinės gyventojus šiluma pasieks per keletą artimiausių dienų. Pirmą-antrą dienomis šildymas bus įjungtas Fabijoniškių, Šeškinės, Pilaitės, Senamiesčio, Šnipiškių, Karoliniškių, Lazdynų, Naujosios Vilnios, Baltupių ir Grigiškių mikrorajonuose. Antrą-trečią dienomis šildymas bus įjungtas Antakalnio, Žirmūnų, Pašilaičių, Viršuliškių, Justiniškių, Žvėryno, Naujamiesčio, Kirtimų mikrorajonuose. Trečią-ketvirtą dienomis, šildymas bus pajungiamas Panerių, Naujininkų, Rasų, Vilkpėdės ir Verkių mikrorajonuose.
Eifelio bokštas. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, rugsėjo 13 d. (dpa-ELTA). Dėl energijos krizės Eifelio bokštas vakarais bus apšviestas iki 23.45 val., o paskui šviesos bus išjungiamos – daugiau nei valanda anksčiau nei įprastai.
Šis pokytis yra dalis Prancūzijos sostinės energijos taupymo plano, kurį antradienį paskelbė merė Anne Hidalgo. Iki šiol Eifelio bokštas buvo apšviečiamas iki 1 val. nakties, šviesoms sublykčiojant kas valandą – šią akimirką ypač vertino turistai.
Kitų viešųjų pastatų, pavyzdžiui, rotušės, apšvietimas ateityje bus išjungiamas 22 val., tačiau gatvių apšvietimas saugumo sumetimais nebus ribojamas.
Paryžius taip pat sumažins šildymą viešuosiuose pastatuose, išskyrus vaikų darželius ir senelių namus. Administraciniuose pastatuose šildymas bus įjungiamas mėnesiu vėliau nei įprastai, o temperatūra sieks 18 laipsnių. Taip pat nuo 26 iki 25 laipsnių bus sumažinta vandens temperatūra municipaliniuose baseinuose.
Iš viso 96 proc. energijos Paryžiuje suvartoja ne viešasis sektorius, sakė A. Hidalgo, todėl miestas siekia bent 10 proc. sumažinti energijos suvartojimą ir privačiame sektoriuje.
Šiandien viena labiausiai aptariamų temų žiniasklaidoje yra individualių namų savininkams skiriama parama nedidelių, iki 10 kilovatų (kW) galios saulės elektrinių įsirengimui. Balandžio 18 d. energetikos ministras pasirašė įsakymą, šią paramą galės gauti elektrą savo poreikiams iš saulės šviesos gaminti planuojantys individualių namų savininkai.
Nepelnytai pamiršta kita saulės energijos panaudojimo galimybė – karšto vandens gamyba patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti.
Vokiškų čerpių gamintojas „Nelskamp“ gamina saulės jėgaines (fotoelektros sistemas) ir hibridinių modulių saulės energijos šildymo sistemas. Visi Nelskamp stogai su saulės jėgainėmis pasižymi efektyvumu ir estetika: „Solar Power Pack“ tai šildymo sistema, skirta karšto vandens paruošimui, yra nepastebimai integruota į čerpių stogą. „MS 5 PV“ – elegantiška stogo saulės jėgainė, „2 Power” ir „MS 5 2 Power” generuoja elektros energiją ir šilumą iš vieno modulio.
Specialios čerpės
Vokietijoje pagaminta Nelskamp „SolarPowerPack“ (SPP) yra vizualiai nepastebima šildymo ir karšto vandens paruošimo sistema. Saulės kolektoriai yra vienodos formos ir spalvos, pritaikyti prie čerpių, todėl jie stoge praktiškai nematomi. Dėka efektyvios technologijos, jie aprūpina namus šildymo energija ir karštu vandeniu ištisus metus.
Saulės kolektorių sistemą „SolarPowerPack“ sudaro kartu su betoninėmis čerpėmis montuojami kolektoriai (šilumokaičiai), kurie perduoda šilumą šilumos siurbliui, šildančiam vandenį boileryje. Saulės energijos šildymo sistema pritaikyta Lietuvos klimato sąlygoms: dirba ištisus metus, galima naudoti sutemus, per lietų ar žiemą, nėra perkaitimo pavojaus, pilnai automatinis vasaros / žiemos režimo valdymas, turi sniego atitirpinimo funkcija.
Atlikus statistinius skaičiavimus, buvo nustatyta, kad Nelskamp SolarPowerPack® šildymo sistema dirba:
~100 dienų per metus šilumos šaltinio temperatūra kaip geoterminio šaltinio
~40 dienų kai mažesnė
~225 dienas kai aukštesnė
~120 – 140 dienų šiluma nenaudojant šilumos siurblio
Schemos
Sistemos dydis priklauso nuo, namų ūkyje gyvenančių žmonių skaičiaus ir tinkamo stogo ploto. Minėtos saulės kolektorių stogų sistemos jau daug metų sėkmingai dirba Vokietijoje. Priimtas paramos įstatymas padės Lietuvos namų ūkiams modernėti, pasinaudojant vokiška patirtimi. Daugiau informacijos www.progressusgoup.lt.
