Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos šimtmečio renginyje „Žmonių biblioteka“.
Sveikindamas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bendruomenę, Prezidentas išreiškė padėką visoms bibliotekoms už indėlį telkiant visuomenę, mažinant kultūrinę atskirtį ir brėžiant projekcijas tarp praeities ir dabarties.
„Šiandien galime didžiuotis, kad biblioteka – ne tik pastatas ir joje saugomos knygos, unikalūs rankraščiai, kiti leidiniai, tai atvira visuomenei knygų šventovė, kurioje tiesiog gera būti. Biblioteka – tai ir bendruomenė, kuri telkia skirtingų kartų, įsitikinimų ir pomėgių žmones“, – sveikinimo žodyje sakė šalies vadovas.
Prezidentas pabrėžė nepaprastai svarbią bibliotekų reikšmę regionams, nes būtent čia jos yra artimiausias, labiausiai pasiekiamas kultūros centras, švietimo ir ugdymosi židinys kiekvienam žmogui. Pasak šalies vadovo, suteikdama erdvę susibūrimams, edukacinėms veikloms, renginiams, diskusijoms, biblioteka įgyja dar didesnę trauką ir vykdo socialinę misiją. Jis pasidžiaugė, kad moderni ir inovatyvi Martyno Mažvydo biblioteka tuo pat metu per šimtmetį gebėjo išsaugoti ir tradicijas.
Jo Ekscelencija padėkojo didžiausiam bibliotekų turtui – jų darbuotojams. Jis palinkėjo, kad Martyno Mažvydo biblioteka, tapusi neatsiejama įdomaus ir gyvybingo sostinės kultūrinio gyvenimo dalimi, visad išliktų atvira skaitantiems, saviraiškos ir tobulėjimo siekiantiems žmonėms, o čia gimusios idėjos būtų sėkmingai įgyvendintos ir sklistų per visą Lietuvą.
Dar XIX amžiuje gyvavusią nacionalinės bibliotekos kūrimo idėją pradėta įgyvendinti 1919-ųjų gruodį: buvo išleistas Lietuvos laikinosios vyriausybės įsakymas dėl Centrinio valstybės knygyno, pavaldaus Švietimo ministerijai, veiklos pradžios. Ši data laikoma Lietuvos nacionalinės bibliotekos įkūrimo diena.
Ta proga Martyno Mažvydo biblioteka rengia daug iškilmingų jubiliejinių renginių, diskusijų ir pranešimų. Solidi institucijos sukaktis yra puiki proga įvertinti turimą patirtį ir su nauja energija, idėjomis tęsti Lietuvos nacionalinės bibliotekos sėkmės istoriją žengiant į antrąjį veiklos šimtmetį.
Informacijos šaltinis – ELTA
2019.11.15; 07:41

„Draugo“ fondo pirmininkė, Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatė Marija Remienė

Šių metų birželio 19 dieną Lietuvos dailės muziejuje buvo iškilmingai pristatyta prof. Juozo Skiriaus knyga „JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918 – 2018 metais“.

Knygą pristatant dalyvavo „Draugo“ fondo pirmininkė, leidinio iniciatorė ir leidybos vadovė Marija Remienė (JAV), knygos autorius prof. Juozas Skirius, redaktorė Audronė Škiudaitė – Girininkienė, Seimo narys, solistas, prof. Vytautas Juozapaitis, Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorius Marijus Gudynas, dr. Ramūnas Kondratas, istorikas prof. Egidijus Aleksandravičius, solistė prof. Asta Krikščiūnaitė, pianistė Audronė Kisieliūtė. Vakaro vedėja – rašytoja, redaktorė Renata Šerelytė.

„Draugo“ fondo pirmininkė, Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatė Marija Remienė yra sakiusi: „Artėjant Vasario 16-osios šimtmečiui, „Draugo“ direktorių taryba ir „Draugo“ fondas (JAV), atsiliepdami į Lietuvos Respublikos vadovų viešus kvietimus, kad visa Lietuvos visuomenė ir viso pasaulio lietuviai prisidėtų prie šios džiaugsmo šventės, ėmėsi iniaciatyvos Lietuvos respublikos atkūrimo šimtmečio jubiliejui parengti ir išleisti knygą apie Amerikos lietuvių pasiaukojimo Tėvynei darbus. Man, gyvenančiai išeivijoje ir visą laiką dirbusiai lietuvybės išlaikymo baruose, norėjosi, kad Lietuvos valstybės jubiliejui būtų atskleista visa lietuvyės Amerikoje vykdyta pagalba Lietuvai, jos prasmė ir svarba. Permąsčiusi Amerikos lietuvių didžiąją XX amžiaus misiją – ką darėme svarbiausio, išliekančio, lemtingo Lietuvos laisvei, lietuvių kultūrai, menui, mokslui, visuomenės tobuliimui, ypač po Antrojo pasaulinio karo, nutariau, kad reikia knygos.

Didžiai dėkoju jos autoriui, išeivijos tyrinėtojui prof. Juozui Skiriui. Studija išleista už aukotojų JAV suteiktą paramą. Ją Lietuvos Respublikos atkūrimo šimtmečio sukakties metais pristatome Lietuvos ir išeivijos visuomenei“.

Slaptai.lt skelbia „Draugo“ fondo pirmininkės Marijos Remienės kalbą, pasakytą pristatant veikalą Lietuvos dailės muziejuje. Artimiausiu metu bus paskelbtas istoriko prof. Egidijaus Aleksandravičiaus žodis.

2018.06.21; 13:48

Trispalvės spalvomis apšviestas Susisiekimo ministerijos pastatas sostinės Gedimino prospekte. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Vasario 16-osios proga Vilniuje gausu įspūdingų, prasmingų, gražių apšvietimų. Trispalvės spalvomis apšviestas ir Susisiekimo ministerijos pastatas sostinės Gedimino prospekte.

Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

2018.02.16; 06:57

Baltijos šalys trečiadienį į apyvartą išleido Šimtmečiui paminėti skirtą proginę 2 eurų monetą, kuri turėtų priminti Lietuvos, Latvijos ir Estijos istoriją ir vienybę. Slaptai.lt skaitytojų dėmesiui – keletas Dainiaus Labučio (ELTA) nuotraukų.

2018.02.01; 00:55

Baltijos šalys trečiadienį į apyvartą išleido Šimtmečiui skirtą proginę 2 eurų monetą, kuri turėtų priminti Lietuvos, Latvijos ir Estijos istoriją ir vienybę. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Baltijos šalys trečiadienį į apyvartą išleido Šimtmečiui skirtą proginę 2 eurų monetą, kuri turėtų priminti Lietuvos, Latvijos ir Estijos istoriją ir vienybę.

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

2018.02.01; 00:55

Rugsėjo 19 d. Lietuvos rusų dramos teatras piliečius pakvietė į Lietuvių konferencijos šimtmečio minėjimą.

„Lietuvių konferencija Vilniuje buvo vienas pirmųjų ir esminis žingsnis Lietuvos kelyje į laisvą nuo imperijų priespaudos modernią tautinę valstybę, XIX amžiaus tautinio sąjūdžio kulminacija, atvedusi mus į Vasario 16-ąją.

Teatras jaučia pareigą paminėti šį įvykį tame pačiame istoriniame pastate, kuriame ir įvyko Lietuvių konferencija. Džiaugiamės, galėdami artėjantį valstybingumo šimtmetį pasitikti be okupantų jungo. Tačiau kartu norime pakviesti šią svarbią sukaktį minėti apmąstant jos reikšmę, nueitą valstybės kelią ir tai, kokioje padėtyje esame šiandien, ar esame ja patenkinti ir ką galime visi kartu padaryti, kad laisvės ir valstybingumo idealas gyvuotų ne vien deklaracijose“, – minėjimo iniciatyvą komentavo Lietuvos rusų dramos teatro vadovas režisierius Jonas Vaitkus.

Prie teatro pastato, ties J. Basanavičiaus ir Mindaugo gatvių sankryža, buvo pasodintas Jono Basanavičiaus ąžuolas kaip atminimo ženklas visų, kas prisidėjo prie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Sveikinimo žodį tarė Lietuvos rusų dramos teatro vadovas režisierius Jonas Vaitkus, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos garbės pirmininkas Jonas Burokas ir Sąjūdžio metų „Atgimimo“ redaktorius, publicistas Linas V. Medelis.

Jono Basanavičiaus ąžuolo sodinimo akimirkas matote Vytauto Visocko nuotraukose.

2017-09-19