Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Latvijos ministru pirmininku Arturu Krišjaniu Kariniu, Estijos ministru pirmininku Juriu Ratu, Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu ir Europos Komisijos pirmininku Jeanu Claude’u Junckeriu ketvirtadienį pasirašė politines gaires dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinhronizacijos su kontinentine Europa.
 
Dokumente pirmą kartą įtvirtintas galutinis sinchronizacijos terminas.
 
Visos penkios gaires pasirašiusios partnerės vieningai sutaria, kad šis regionui strateginės reikšmės projektas turi būti baigtas vėliausiai iki 2025 metų. Gairėse taip pat nustatytas konkretus sinchronizacijos darbų įgyvendinimo tvarkaraštis.
 
Lietuvos vadovės, kurią cituoja Prezidentės spaudos tarnyba, teigimu, šiandien įžengiame į naują kokybinę stadiją, kai sinchronizacija tampa negrįžtama. Keturios valstybės ir Europos Sąjunga demonstruoja tvirtą politinę valią kaip įmanoma greičiau įgyvendinti šį visam regionui gyvybiškai svarbų projektą, skiriant tam visą reikalingą dėmesį, pajėgumus ir finansines lėšas.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Pasak Prezidentės, įgyvendinus sinchronizacijos projektą bus galutinai įtvirtintas regiono energetinis savarankiškumas. Baltijos šalys atsijungs nuo iš Rusijos valdomo elektros žiedo BRELL ir taps integruota kontinentinės Europos elektros sistemos dalimi. Tai užkirs kelią trečiosioms šalims per energetiką mums daryti politinį spaudimą.
 
Per praėjusius metus sinchronizacijos projektas smarkiai pasistūmėjo į priekį. Patvirtintas sinchronizacijos scenarijus per jau veikiančią Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ elektros jungtį ir naują jūrinį kabelį „Harmony Link“. Pasirašytas susitarimas dėl „Harmony Link“ tiesimo parengiamųjų darbų. Skirta pirmoji finansinė parama projektui įgyvendinti pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.21; 01:00

Klausimų, susijusių su Baltijos šalių elektros energijos sistemos sinchronizavimu su žemyninės Europos tinklu bei būtinosiomis priemonėmis, skirtomis apsisaugoti nuo nesaugios Astravo branduolinės elektrinės (AE), ateityje vis daugės, o kol kas diskusija vyksta per daug fragmentiškai, Eltai sakė Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys.

Trečiadienį šie klausimai aptarti komisijos posėdyje. Taip pat posėdyje paliestas ir Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo projekto įgyvendinimas, kuris būtinas siekiant tinkamai paruošti elektros sistemą pereiti dirbti sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos tinklais.

„Turėjome daug klausimų (posėdyje. – ELTA), diskusija buvo gana fragmentiška, bet mes matome, kad dar tik įsibėgėjame su savo klausimais. Pirmas klausimas, ar mes pakankamai greitai perdarome savo (elektros. – ELTA) tinklą ir sistemą ir ar mes esame nusistatę teisingus prioritetus“, – Eltai sakė V. Poderys.

Kaip pabrėžė Seimo Energetikos komisijos pirmininkas, labai svarbu užtikrinti tinkamą generacijos vystymą, kad būtų užtikrinta elektros gamyba po desinchronizavimo su Rusija.

„Šioje vietoje nematome nei projektų, nei planų. Matome, kad nėra integruoto bendro šalies desinchronizacijos nuo Rusijos ir sinchronizacijos su Vakarų Europa plano. Čia ir yra didysis neramumas: kur yra planas, kas yra atsakingas plano vykdytojas, kam tenka atsakomybių grandinė. 

Po savaitės kviečiame „Lietuvos energijos“, Energetikos ir Finansų ministerijų atstovus pakalbėti apie elektrinių vystymo perspektyvas. Tačiau vis tiek turime matyti integruotą planą, suformuotą kaip projektą: su datomis, įsipareigojimais, rizikų analize. Didžiausias nerimas ir kyla iš tokio fragmentiškumo“, – Eltai pasakojo V. Poderys.

ELTA primena, kad spalio 15 d. Seimo Europos reikalų komitetas nusprendė sudaryti darbo grupę, kuri vykdytų parlamentinę kontrolę, kaip įgyvendinami Baltijos valstybių elektros tinklų sinchronizacija bei Vyriausybės patvirtintas planas, skirtas apsisaugoti nuo Baltarusijoje statomos nesaugios Astravo AE. 

Jau yra pradėtas rengti techninių priemonių katalogas, kurį turės atitikti Baltijos šalys, prieš prisijungdamos prie europinių tinklų. Spalio 10 d. Baltijos šalių energijos perdavimo operatoriai pateikė paraišką Europos Komisijai finansuoti pirmąjį Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su europiniais tinklais etapą. Tikimasi, kad Komisija sprendimą dėl finansavimo priims iki kitų metų vasario. 

Bendrai prašoma suma siekia 432,5 mln. eurų iš finansavimo iš Infrastruktūros tinklų priemonės fondo (CEF). Lietuvos dalis – 167 mln. 45 tūkst. eurų. Europos Komisija turėtų finansuoti 75 proc. poreikio.

Komiteto nariai atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija ir Baltarusija skelbia, jog jau nuo 2020 m. jų elektros energetikos sistemos bus pasirengusios dirbti atjungus Baltijos valstybių elektros sistemas, todėl jau dabar reikalingas atitinkamas pasirengimas sklandžiam atsiskyrimui nuo Rytų elektros energetikos sistemos (BRELL).

Be to, Baltarusija, Rusijos atominės energetikos įmonės „Rosatom“ padedama, stato atominę elektrinę 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Statybas, teikdama paskolas, iš esmės finansuoja Rusija. Oficialiuose planuose skelbiama, kad pirmasis reaktorius turėtų būti paleistas 2019 m.

Prieš porą savaičių Lietuvoje atnaujintas veiksmų planas branduolinio incidento atveju. 

Plane, atsižvelgiant į teritorijų ypatumus ir atstumą iki statomos elektrinės Baltarusijoje, išdėlioti konkretūs institucijų veiksmai. Numatyta gyventojų apsauga, informavimas, evakavimas, jodo profilaktika, radionuklidais užteršto maisto, geriamojo vandens, ne maisto produktų vartojimo apribojimas ir kitos priemonės. 

Numatytos dvi apsaugos zonos – 30 km aktyvi apsaugos zona ir 100 km prevencinė apsaugos zona. 

Skubiems apsaugomiesiems veiksmams taikyti, t. y. jodo profilaktikai organizuoti ir reikalingiems jodo preparatams įsigyti, reikės apie 900 tūkst. eurų, gyventojų perspėjimo sirenomis sistemai modernizuoti ir plėtoti (100 km spinduliu nuo Baltarusijos AE) reikės apie 9,5 mln. eurų. Dalis lėšų bus skiriama iš tarptautinių finansinių instrumentų priemonių.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-25

Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.

Seimas pirmadienį pradeda rudens sesiją, kurioje spręsis virtinė svarbių ekonominių klausimų: šalies biudžeto tvirtinimas, socialinės atskirties mažinimas bei projektų, susijusių su Baltijos šalių elektros tinklo sinchronizacija su žemynine Europa, projekto įgyvendinimu.

Rudens sesijoje taip pat numatoma siekti mažinti socialinę atskirtį, įgyvendinant kompleksines – paramos būsto įsigijimui ir nuomai bei vaikų pinigų didinimo – priemones.

Darbų programos prioritetu išlieka ir šalies transporto bei energetikos sektorių efektyvinimas, korupcijos mažinimas ir skaidrumo užtikrinimas.

Seimo rudens sesijoje Vyriausybė siūlys keisti Žemės gelmių įstatymą, taip pat įvesti vadinamuosius alkoblokus asmenims, kurie vairavo transporto priemonę neblaivūs arba vengė blaivumo patikrinimo ir panašiai.

Siūloma įvesti ir Loterijų įstatymo pakeitimus, kuriais būtų stiprinama loterijų žaidėjų apsauga ir užtikrinama skaidri loterijų veikla reglamentuojant loterijų reklamą.

Tarp siūlymų – ir leidimas žemės ūkio ministrui skirti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovą. Šiuo metu tai daro Vyriausybė.

Tuo metu Ūkio ministerija siūlys apibrėžti startuolio sąvoką, keisti Investicijų įstatymą, kad stambiems didelės pridėtinės vertės gamybos investicijų projektams tektų mažesnė administracinė našta.

Energetikos ministerijos prioritetiniai projektai yra susiję su atsinaujinančios energetikos plėtra, sinchronizacijos projekto įgyvendinimu, savarankiškai elektros energiją pasigaminančių vartotojų skatinimu, energetikos reguliavimo ir priežiūros sistemos pertvarka.

Sesijos metu taip pat numatoma surengti dvi diskusijas strateginėmis temomis: dėl ES ateities ir Lietuvos pozicijos bei socialinės atskirties mažinimo. Bus vykdoma ir parlamentinė kontrolė, kviečiant Vyriausybės narius ir Seimo atskaitingų institucijų atstovus posėdžiuose pateikti informaciją apie jau priimtų teisės aktų įgyvendinimą.

Rudens sesijos pirmajame posėdyje numatoma pateikti sesijos darbų programos projektą, kuriame apie 600 teisės aktų projektų (be lydimųjų). Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 118, prezidentė Dalia Grybauskaitė – 11, Seimo nariai (frakcijos) – daugiau kaip 300 įstatymų projektų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.10; 07:17

Pasirašytos politinės Baltijos šalių ir kontinentinės Europos elektros tinklų sinchronizavimo gairės. R. Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Briuselyje vykusioje specialioje ceremonijoje pasirašytos politinės Baltijos valstybių elektros energijos tinklų ir kontinentinės Europos tinklo sinchronizavimo veiksmų gairės – nuo šiol prasidės oficiali sinchronizavimo procedūra.

Dokumentą pasirašė Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Estijos ministras pirmininkas Juris Ratasas, Latvijos ministras pirmininkas Maris Kučinskis ir Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

Tai įvyko po šių metų kovo 22 dienos susitikimo, per kurį EK pirmininkas J. C. Junckeris ir minėti vadovai suteikė naują postūmį sinchronizavimo projektui.

„Šiose veiksmų gairėse nustatėme siekį visiškai sinchronizuoti tinklus iki 2025 m. Kai veikiame darniai, pasiekiame gerų rezultatų. Projektas, kurio liudininkai šiandien esame, įkūnija mūsų sprendimą drauge darniai siekti bendro tikslo. Kantrybė, sunkus darbas ir kompromiso siekis padėjo mums rasti solidarumu grindžiamus europinius sprendimus, kuriais stiprinama mūsų Sąjunga“, – ceremonijoje sakė J.-C. Junckeris.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašytą susitarimą įvertino kaip žingsnį ne tik į energetinį, bet ir į politinį savarankiškumą.

„Tai būtų paskutinis žingsnis į visišką energetinį savarankiškumą. Jeigu pavyks padaryti greitai, kaip numatome šiandien pasirašydami susitarimą“, – kalbėjo D. Grybauskaitė, pabrėždama, kad tai kartu reikš ir politinį savarankiškumą“, – sakė Lietuvos prezidentė ir pridūrė, kad tai labai objektyvi sąlyga Lietuvai nusiimti paskutines priklausomybės grandines.

Valstybių ar vyriausybių vadovai padėkojo visiems susijusiems asmenims už greitą parengiamąjį darbą, kurį nuveikė atitinkamų šalių energetikos ministrai bendradarbiaudami su EK pirmininko pavaduotoju Marošu Šefčovičiumi, atsakingu už energetikos sąjungą, ir su Komisijos nariu Migueliu Ariasu Canete, atsakingu už klimato politiką ir energetiką.

Vadovai taip pat pakartojo, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti projektą, bus labai svarbi parama iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšų.

Ketvirtadienį pasirašytomis politinėmis veiksmų gairėmis paruošiama dirva praktiniam įgyvendinimui – jose nustatomas aiškus veiksmų tvarkaraštis.

Pirmasis iš šių veiksmų – šį rugsėjį pradėti Europos perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-E) procedūrą, kuri yra pirmasis techninis žingsnis siekiant užtikrinti, kad kontinentinės Europos tinklas apimtų ir Baltijos valstybes, teigiama EK pranešime.

Šis esminės svarbos projektas yra vienas ryškiausių energetikos sąjungos projektų ir juo išreiškiamas solidarumas energijos tiekimo saugumo srityje.

Sinchronizavimo procesas, sutariama, yra labai svarbus siekiant baigti integruoti Baltijos valstybes į Europos energetikos sistemą. Juo bus prisidėta prie Europos Sąjungos vienybės ir energijos tiekimo saugumo.

Politinėse veiksmų gairėse nustatomas Baltijos valstybių elektros energijos sistemos sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklu iki 2025 m. procesas ir nurodomas konkretus metodas.

Veiksmų gairėse numatyta, kad Lenkijos ir Baltijos valstybių perdavimo sistemos operatoriai, šių metų rugsėjį gavę Baltijos energijos rinkos integravimo plano aukšto lygio darbo grupės pritarimą, pradės oficialią procedūrą, kurią administruos Europos perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSO-E).

Baltijos valstybės, kurios anksčiau buvo energetikos sala, dabar su Europos partnerėmis yra sujungtos elektros energijos linijomis, neseniai nutiestomis į Lenkiją („LitPol Link“), Švediją („NordBalt“) ir Suomiją („EstLink 1“ ir „EstLink 2“). Šie projektai nebūtų buvę įgyvendinti be ES paramos. Tačiau dėl istorinių aplinkybių Baltijos valstybių elektros energijos tinklas tebėra sinchronizuotas su Rusijos ir Baltarusijos sistemomis.

Baltijos valstybių elektros energijos tinklo ir šių sistemų sinchronizacijos nutraukimas bei šio tinklo sinchronizavimas su kontinentinės Europos tinklu – vienas pagrindinių politinių prioritetų kuriant energetikos sąjungą.

Su tuo susijęs energetikos tinklų stiprinimas numatytas ir 2017 m. EK priimtame trečiajame ES bendro intereso projektų plane.

Bendro intereso projektų paskirtis – padėti ES siekti savo energetikos ir klimato politikos tikslų, tai yra visiems piliečiams užtikrinti patikimą ir tvarų įperkamos energijos tiekimą, teigia EK. Bendro intereso projektų sąraše nurodyti projektai gali būti finansuojami ir iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės energetikos krypties lėšų.

EK yra įsipareigojusi sudaryti palankesnes sąlygas esminei pažangai sinchronizavimo srityje ir šios kadencijos metu remia Baltijos valstybes – rūpinasi strateginių energetikos infrastruktūros projektų įgyvendinimu ir sprendžia įvairius klausimus, aktualius siekiant panaikinti Baltijos jūros regiono energetinę izoliaciją.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.29; 09:30