Gintaras Visockas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Pirmiausia pateiksiu informaciją, kurią skelbia ELTA, pasakodama apie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelis Makronas) pareiškimus Briuselyje.

Taigi: „Daugiau kaip 300 džihadistų iš Sirijos per Turkiją permesta į Kalnų Karabachą. „Mes turime informacijos, kad daugiau kaip 300 Sirijos džihadistų, anksčiau išvežtų iš Alepo rajono, per Turkijos Gaziantepo miestą permesti į konflikto zoną Kalnų Karabache (dalyvauti karo veiksmuose Turkijos remiamo Azerbaidžano pusėje – ELTA). Tai patvirtintas faktas, šie žmonės identifikuoti, jie visi susiję su teroristine „Islamo valstybės“ organizacija. Aš tai svarsčiau su prezidentu Vladimiru Putinu, kuris patvirtino, kad Rusija taip pat turi tokių duomenų“, – Briuselyje pareiškęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Dar Emanuelis Makronas pridūrė: „Toks (Turkijos) elgesys nedera šaliai-NATO narei, mes laikome tokius veiksmus visiškai nepriimtinais. Šiuo atveju raudonoji linija jau peržengta“.

Padėtis Kalnų Karabache susikomplikavo rugsėjo 27 d., ginčijamoje teritorijoje vyksta mūšiai. Azerbaidžane ir Armėnijoje įvesta karinė padėtis, paskelbta mobilizacija. Abi šalys praneša apie žuvusiuosius ir sužeistuosius, tarp kurių yra civilių. Azerbaidžanas tvirtina užėmęs kelis Karabacho kaimus ir strategines aukštumas. Jerevanas tai neigia ir praneša, kad apšaudoma ir Armėnijos teritorija.

Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika. Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.

Nuo 1992 metų vedamos derybos dėl Kalnų Karabacho problemos taikaus sureguliavimo, bet jos iki šiol nedavė rezultatų.“

Tai – informacinės agentūros ELTA pranešimas.

Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

O dabar – keli šių eilučių autoriaus pastebėjimai. Jei Prancūzijos prezidentas būtų padorus, sąžiningas, principingas politikas, jis visiškai nesikištų į sudėtingus Armėnijos ir Azerbaidžano tarpusavio santykius. Mano supratimu, Belgijos sostinėje Briuselyje ponas Makronas privalėjo prisipažinti, kad jis negalįs būti objektyvus arbitras, kadangi Prancūzijoje gyvenanti gausi ir įtakinga armėnų bendruomenė, daranti jam milžinišką spaudimą.

Jei Prancūzijos vadovas Makronas nuoširdžiai ieškotų tiesos ir teisingumo, jis, paminėdamas, kiek kariauti mokančių vyrų perkelta į Azerbaidžaną iš Sirijos, čia pat privalėjo pateikti duomenis, o kiek gi armėnų kilmės Prancūzijos piliečių pastaraisiais metais buvo slapta permesta į Armėniją, kad kariautų prieš azerbaidžaniečius? Jis, piktindamasis Sirjijos džihadistų perkėlimu į Kalnų Karabachą, taip pat privalėjo pateikti duomenis, kiek gi armėnų kilmės libaniečių, prisidengiant tuo didžiuoju sprogimu Beiruto jūrų uosto sandėliuose, perkelta į Armėniją tik tam, kad padėtų armėnams šaudyti į Azerbaidžano pusę?

O gal Prancūzijos vadovas drįs tvirtinti, kad Kalnų Karabache prieš Azerbaidžaną nekariauja nė vienas Prancūzijos pilietis? Štai Armėnijos prezidentas Armenas Sarkisianas armėniškoje spaudoje yra prasitaręs, jog „Kalnų Karabache gali kariauti ir kitų valstybių armėnų kilmės piliečiai“. Armėnijos vadovas nedviprasmiškai prisipažino, jog „Kalnų Karabachą išlaikyti atplėštą nuo Azerbaidžano padeda daug armėnų kilmės vyrų iš įvairiausių pasaulio šalių“. Turkijos žvalgyba turinti duomenų, kad Prancūzija šiuo požiūriu – ypač nuodėminga. Tad kodėl Makronas, demonstruodamas duomenis apie „džihadistus“, nemosuoja ataskaitomis apie Prancūzijos piliečių aktyvius veiksmus eskaluojant karą Kalnų Karabache?

Jei prancūzų lyderis Makronas būtų įžvalgus politikas, jis duomenų apie kariaujančius samdinius bent jau neaptartų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kuris turįs ypač didelės patirties permetant rusų samdinius į Gruziją, Čečėniją, Moldaviją, Ukrainą. Tai, kad Makronas aptaria samdinių klausimus būtent su Kremliaus diktatoriumi, labai dažnai besinaudojančiu „samdinių korta“, – itin gėdinga prancūziška politika.

Libano kurdai permetami į Kalnų Karabachą, kad Armėnijai padėtų kariauti prieš Azerbaidžaną

Ir dar – viena pastaba. Jei Prancūzijos prezidentas būtų padorus vaikinas, jis reikalautų ne vien taikos, jis ragintų atkurti ir teisingumą. O teisingumas – Azerbaidžano pusėje. Visa tarptautinė bendruomenė pripažįsta, kad Kalnų Karabachas yra Azerbaidžano žemė. Tokios pat pozicijos laikosi ir oficialusis Paryžius. Tad reikalaujant taikos dera reikalauti ir teisingumo: vis tik padėkime Azerbaidžanui susigrąžinti tai, kas iš jo atimta, – Kalnų Karabachą. Jei Makronas nesivadovautų dvigubais ir trigubais standartais, bent užsimintų: mums, europiečiams, turėtų būti labai gėda, kad per trisdešimt metų taip ir nepadėjome Azerbaidžanui taikiomis priemonėmis susigrąžinti Kalnų Karabacho; mes, europiečiai, turėtume pripažinti, jog mūsų derybininkai, bandę išspręsti Armėnijos – Azerbaidžano konfliktą, yra didžiausi nevykėliai.

Jei Prancūzijos prezidentas turėtų bent truputėlį sąžinės, jis Briuselyje būtų pareiškęs: „Išspręsti Kalnų Karabacho konfliktą labai lengva, paprasta, tereikia priverst Armėniją iš Kalnų Karabacho išvesti savo kariauną“. Užuot maivęsis, užuot nutaisęs labai susirūpinusio, protingo politiko mimiką, jis turėjo puikią progą prisipažinti: kol Jerevanas neišves visų savo kariškių iš Kalnų Karabacho, įskaitant ne tik Kalnų Karabachą, bet ir dar septynetą su Kalnų Karabachu nesusijusių rajonų, tarptautinių normų nesilaikančiai Armėijai privalu taikyti pačius griežčiausius ekonominius ir politinius apribojimus.

Jei Prancūzijos prezidentas būtų principingas politikas, vengiantis dviprasmybių, Belgijos sostinėje jis kolegoms iš JAV, Rusijos ir Europos Sąjungos būtų prisipažinęs: „Bandau įsivaizduoti Prancūziją, iš kurios atimtų 20 proc. jos terotorijos. Kaip mes, prancūzai, pasielgtume? Trisdešim metų kantriai lauktume sėkmingų derybų rezultatų?“

Deja, Prancūzijos lyderis taip niekad niekur nėra pasakęs, nes jis – iš tų, nepadoriųjų, politikų…

2020.10.02; 10:10

R. T. Erdoganas reikalauja JT reformos. EPA-ELTA nuotr.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas per JT Generalinės Asamblėjos visuotinius debatus pareikalavo reformuoti Jungtines Tautas. „Mes matėme, kokie neefektyvūs šioje krizėje yra esami globalūs mechanizmai“, – sakė jis savo vaizdo žinutėje, turėdamas omenyje koronaviruso pandemiją. Esą prireikė savaičių ir mėnesių, kol Saugumo Taryba įtraukė pandemiją į savo darbotvarkę.
 
Turėdamas omenyje konfliktą dėl ginčytinos gamtinių dujų žvalgybos bei ginčų dėl sienų rytinėje Viduržemio jūros dalyje, R. T. Erdoganas pabrėžė, kad jo šalis pasiruošusi dialogui ir nori konferencijos šia tema su regiono atstovais. Forume esą turėtų būti atstovaujami ir Kipro turkai.
 
Praėjusiais mėnesiais rytinėje Viduržemio jūros dalyje paaštrėjo ginčas tarp Graikijos ir Turkijos bei tarp Turkijos ir Kipro. Graikija kaltina Turkiją prie graikų salų atliekant nelegalią dujų žvalgybą. Ankara kaltinimus atmeta ir teigia, kad vandenys priklauso Turkijos šelfui.
 
R. T. Erdoganas savo kalboje taip pat akcentavo, kad Turkija priėmė 4 mln. pabėgėlių iš Sirijos. Turkija pasiaukojo ir „išgelbėjo visos žmonijos garbę“, sakė jis. „Deja, kai kurios šalys, įskaitant ir kai kurias Europos valstybes, pažeidžia pabėgėlių ir migrantų teises“, – kalbėjo Turkijos vadovas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.23; 03:00

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.

Turkija išlaikys savo karinį buvimą Šiaurės Sirijoje, „kol Sirijos žmonės bus laisvi“, antradienį teigė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir kartu sukritikavo parlamento rinkimus vyriausybės kontroliuojamuose regionuose karo nusiaubtoje šalyje.
 
Po sukilimo prieš Sirijos prezidentą Basharą al-Assadą 2011 m. Turkija remia kai kurias sukilėlių grupuotes Sirijoje, siekiančias, kad B. al-Assadas būtų nuverstas.
 
Nuo 2016 m. Turkija tris kartus įsiveržė į Šiaurės Siriją, siekdama kovoti su „Islamo valstybės“ (IS) grupuote ir kurdų kovotojais, kuriuos laiko teroristais.
 
R. T. Erdoganas antradienį, be kita ko, sukritikavo sekmadienį Sirijoje vykusius parlamento rinkimus.
 
„Šiomis dienomis jie rengia rinkimus Sirijoje, vadinamuosius rinkimus. Ar ten gali būti tokie rinkimai?“ – teigė Turkijos vadovas.
 
Per karą Sirijoje, prasidėjusį 2011 metais, žuvo mažiausiai 500 tūkst. žmonių. Sirijos prezidento B. al-Assado režimas dabar vėl kontroliuoja maždaug du trečdalius šalies teritorijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.22

Sirijos prezidentas B. al-Assadas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasmerkė JAV Sirijos režimui per koronaviruso pandemiją įvestas sankcijas.
 
„Nepaisydamas Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus raginimo per COVID-19 pandemiją švelninti sankcijas, Vašingtonas, kaip ir Briuselis, nusprendė prailginti prieš Siriją nukreiptų priemonių galiojimo laikotarpį“, – televizijos transliuotame susitikime su Irano ir Turkijos prezidentais sakė V. Putinas.
 
„Be to, buvo įvestos naujos sankcijos, kuriomis greičiausiai siekiama „uždusinti“ Sirijos ekonomiką“, – sakė jis per vaizdo konferenciją, kurioje dalyvavo ir Hassanas Rouhanis bei Recepas Tayyipas Erdoganas.
 
Cezario aktas, kuriuo buvo įvestos naujos sankcijos Sirijoje, įsigaliojo birželio viduryje. Pirmiausia sankcijos buvo pritaikytos 39 asmenims ar subjektams, taip pat ir prezidentui Basharui al-Assadui ir jo žmonai Asmai.
 
Įstatymu nustatytomis sankcijomis siekiama priversti B. al-Assadą patvirtinti JT Saugumo tarybos 2015 m. rezoliuciją Nr. 2254, kurioje raginama Sirijoje nutraukti ugnį, surengti rinkimus ir politinį perėjimą.
 
Rusija bei Iranas yra pagrindiniai B. al-Assado sąjungininkai, Teheranas sankcijas taip pat smerkia.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.02; 03:00

Vagnerio grupės samdiniai slepia veidus. Youtube.com nuotr.

Emi Makinon / Foreign Policy

Praėjusių metų pabaigoje videojuostoje buvo užfiksuota žiauri žmogžudystė. Ją parodė socialiniuose tinkluose, ji sulaukė labai daug peržiūrų. Joje užfiksuota, kaip netoli Palmiros miesto Sirijoje (prie dujų gamyklos Al-Šajer) rusakalbiai samdiniai kankina ant žemės pargriautą sirą, vėliau įvardytą kaip Hamdi Butas. Rusakalbiai samdiniai kūju daužė per nelaimėlio kojas ir rankas, po to – nupjovė galvą ir kūną padegė.

Šiuos rusų samdinių iš vadinamosios Vagnerio (Wagner) grupės žiaurumus aprašo Foreign Policy leidinys (autorius – Emi Makinonas). O rusų leidinys „Nezavizimaja gazeta“ tiesiai šviesiai sako: tie, kurie nukankino sirą Mamdi Butą – kariniai rusų samdiniai iš grupės Vagner. Belieka priminti, kad šiems liūdnai pagarsėjusiems samdiniams vadovauja Jevgenijus Prigožinas, labai artimas Vladimiro Putino sąjungininkas.

Karnegio fondo ataskaitoje pabrėžiama, kad pačioje Rusijoje karinių samdinių (privačioms struktūroms priklausančių karių) veikla uždrausta, tačiau Rusija juos panaudoja užsienyje tiek dalyvaujant kariniuose veiksmuose, tiek instruktuojant užsienio šalių kariškius, tiek prekiaujant nelegaliais ginklais.

Jevgenijus Prigožinas – pirmas iš kairės. Nuotrauka: ap/Misha Japaridze

Naujojoje Frontline Forensics ataskatoje (drauge su Arizonos valstijos universitetu ir New America analitiniu centru) smulkiai aprašomos siro Hamdi Buto mirties aplinkybės, pastebima, kad mobiliojo telefono kamera nufilmuotos siro kankinimo akimirkos tapo ypač populiarios tarp socialiniuose tinkluose savo kategorišką nuomonę reiškiančių rusų ultranacionalistų.

Arizonos universiteto profesorius Kendis Rondo pastebi pavojingas tendencijas: niekieno Rusijoje nekontroliuojami rusų ultranacionalistai vienijasi su rusų kariniais samdiniais, kuriuos Kremlius panaudoja smogiamosiose, diversinėse, provokacinėse operacijose už šalies ribų.

Ir vis tik esama paradoksų. „Vagnerio grupė tapo legenodomis ir mitais apaugusia organizacija ir Rusijos, ir užsienio spaudoje, tačiau nėra nė vienos oficialiai Vagnerio vardu užregistruotos organizacijos.“ Tai – Džeko Margolino, nekomercinio perspektyviųjų tyrimų gynybos srityje centro (C4ADS) vyriausiojo analitiko, žodžiai.

Vagnerio grupės veikla – labai naudinga Rusijos valdžiai. Ji leidžia samdiniams praturtėti, o valdžiai oficialiai nesusitepti rankų, atliekant žiaurius, nusikalstamus karinius išpuolius užsienio valstybėse.

Sirijos prezidentas B. al-Assadas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Beje, Vagnerio grupė – ne vienintelė. Tiksliau tariant, ji turi itin daug padalinių skirtingiausiais pavadinimais. Todėl ją taip sunku demaskuoti. Manoma, kad tą nelaimėlį sirą nukankino samdiniai iš „EvroPolis“ („ЕвроПолис“) kompanijos.

„Korporatyviniai rusų duomenys ir muitinių ataskaitos, kurias analizavo C4ADS, leidžia manyti, jog „EvroPolis“ samdiniams buvo pasiūlyta 25 proc. pelno nuo sirijos naftotiekių, atimtų iš „Islamo Valstybės“. Taigi spėjama, kad vien 2017-aisiais ši kompanija uždirbo apie 162 milijonus JAV dolerių. Oficialusis Kremlius, be abejo, neigia turįs ryšių su Vagnerio grupe.

Šių įvykių analizė taip pat išryškino pavojingą tendenciją: Rusijoje sparčiai auga karinių samdinių populiarumas. Vis daugiau jaunų Rusijos vyrų norėtų tapti samdiniais – dalyvauti kariniuose mūšiuose anapus Rusijos sienų. Jie didžiuojasi esą žiaurūs, negailestingi. Jie tvirtina esą turtingi ir įtakingi. Jie mano, kad Rusija privalo plėsti savo teritorijas tiek į Vakarus, tiek į Rytus.

Informacijos šaltinis – Foreign Policy

2020.06.13; 12:00

Sirijoje nuo pilietinio karo pradžios gimė mažiausiai 4,8 mln. vaikų. Karo metais 9 000 vaikų žuvo arba buvo sužaloti, skelbia Jungtinių Tautų Vaikų fondas (UNICEF).
 
UNICEF teigimu, nuo konflikto pradžios 2011 metų kovo 15 d. dar milijonas sirų vaikų gimė jau kaip pabėgėliai kaimyninėse šalyse.
 
„Karui įžengiant į 10-ius metus, milijonai vaikų žengia į antrąją savo gyvenimo dešimtį apsupti karo, smurto, mirties ir perkėlimo“, – sakė UNICEF vykdomoji direktorė Henrietta Fore.
 
UNICEF, remdamasi patikrintais duomenimis nuo 2014 metų, kai buvo pradėtas oficialus stebėjimas, nurodo, kad žuvo 5 427 vaikai ir dar 3 639 buvo sužeisti. Tuo pačiu laikotarpiu beveik 5 000 vaikų buvo užverbuoti kovoti, atakuota beveik 1 000 švietimo ir medicinos įstaigų.
 
Dėl karo dar daugiau kaip 2,8 mln. vaikų nelanko mokyklos pačioje Sirijoje ir kaimyninėse šalyse. UNICEF teigimu, dvi iš penkių mokyklų negali būti naudojamos, nes yra sugadintos ir sugriautos, jose glaudžiasi perkeltos šeimos arba jos yra naudojamos kariniais tikslais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.16; 03:00

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.

Turkija paprašė NATO papildomos pagalbos dėl įvykių Sirijoje, kuri padėtų apsaugoti sienas ir atsakyti į migracijos iššūkius. Tai pirmadienį po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu pranešė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
 
„Šiandien derybose mes daugiausia dėmesio skyrėme padėčiai Sirijoje. Aš pabrėžiau, kaip svarbu, kad NATO ir Aljanso šalys suteiktų Turkijai papildomą pagalbą. Sirijos ir Turkijos siena – tai pietrytinė NATO siena. Krizė Sirijoje – tai grėsmė mūsų regionui ir visai Europai tiek saugumo srityje, tiek humanitarinėje srityje. Nė viena Europos šalis negali sau leisti prabangos likti abejingai Sirijos tragedijai“, – pareiškė jis.
 
Anot R. T. Erdogano, Turkija „devynerius metus buvo Europos ir NATO bastionas prieš grėsmę iš Sirijos, buvo vienintelė NATO šalis, kuri kovojo su „Islamo valstybe“, taip pat priėmė 3,7 milijono pabėgėlių iš Sirijos“.
 
Šis pareiškimas nuskambėjo prieš Briuselyje įvyksiantį R. T. Erdogano susitikimą su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charlesu  Micheliu, kurie greičiausiai pareikalaus, kad Turkija vėl laikytųsi 2016 metais pasirašyto susitarimo dėl pabėgėlių. R. T. Erdoganas savo ruožtu gali reikalauti tolesnės finansinės paramos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.10; 00:30

Graikijos policija ašarinėmis dujomis stabdė migrantus iš Turkijos. EPA-ELTA nuotr.

Trečiadienį Graikijos policija ir kariuomenė panaudojo ašarines dujas prieš šimtus migrantų, mėginusių patekti į šalį iš Turkijos. Tai pranešė „Reuters“.
 
Gautomis žiniomis, susirėmimai kilo rytą. Į incidento vietą taip pat buvo nusiųsta ugniagesių automobilių.
 
Su migracija susijusi padėtis Graikijos ir Turkijos pasienyje smarkiai susikomplikavo vasario 28 d., kai Ankara paskelbė atidaranti sienas migrantams dėl to, kad Europos Sąjunga neremia Turkijos veiksmų Sirijos Idlibo provincijoje.
 
Per patį migracijos krizės įkarštį 2016 metais Briuselis ir Ankara sudarė susitarimą, pagal kurį Turkija uždarė savo sienas su ES migrantams, o Bendrija sumokėjo už tai 6 mlrd. eurų. ES taip pat pažadėjo Ankarai bevizį režimą, bet neištesėjo šio pažado, reikalaudama, kad Turkija pirma pakeistų savo antiteroristinius įstatymus.
 
Šiuo metu Turkijos teritorijoje yra daugiau kaip 3,5 mln. migrantų, norinčių patekti į Europą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.04; 13:00

Europos šalys privalo remti Turkijos „sprendimus“ Sirijoje, jei nori išspręsti migrantų krizę, pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, apkaltinęs Europą „trypiant“ pabėgėlių teises.
 
„Jei Europos šalys nori išspręsti šį klausimą, jos turi remti Turkijos pastangas rasti politinius ir humanitarinius sprendimus Sirijoje“, – per televiziją transliuotoje kalboje teigė R. T. Erdoganas.
 
„Visos Europos šalys, kurios šiandien uždaro savo sienas pabėgėliams, bando juos nustumti smūgiais, skandina jų laivus, net šaudo į juos, trypia visuotinę žmogaus teisių deklaraciją“, – Ankaroje sakė jis.
 
Po daugiau nei 30 turkų karių žūties per Sirijos prezidento Basharo al-Assado režimo apšaudymą praeitą savaitę Idlibe, Turkija atvėrė savo sienas ir leidžia į Europą keliauti pabėgėliams ir migrantams.
 
Turkijoje glaudžiasi apie 3,6 mln. sirų pabėgėlių, o daug migrantų iš kitų šalių, įskaitant Afganistaną, Turkija naudojasi kaip tranzitine šalimi pakeliui į Europą.
 
Ankara baiminasi dar vieno masinio migrantų antplūdžio, jei paskutinis Sirijos sukilėlių bastionas Idlibas pateks į Sirijos vyriausybinių pajėgų rankas.
 
Nuo tada, kai R. T. Erdoganas uždegė žalią šviesą migrantams keliauti į Europą, tūkstančių migrantų susirinko Turkijos ir Graikijos pasienyje ir bandė patekti į Graikiją, tai lėmė susidūrimus su Graikijos policija.
 
R. T. Erdoganas sukritikavo Graikijos reakciją, teigdamas: „Graikai, kurie imasi bet kokių priemonių, kad sustabdytų į jų šalį atvykstančius pabėgėlius, net skandina ir žudo juos kovine amunicija, neturėtų užmiršti, kad vieną dieną jiems patiems gali prireikti tokios pat malonės.“
 
Savaitgalį Turkija paskelbė pradedanti karinę operaciją „Pavasario skydas“ prieš Rusijos remiamas Sirijos režimo pajėgas, nes pastarosiomis savaitėmis Idlibe žuvo per 50 turkų karių.
 
Ketvirtadienį R. T. Erdoganas vyks į Maskvą, kur susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Turkijos lyderis tikisi, kad derybose pavyks pasiekti ilgalaikių paliaubų susitarimą ir sukurti „saugumo zoną“.
 
Turkija savo karine operacija siekia nustumti Sirijos režimo pajėgas iki ribų, nustatytų 2018 m. Ankaros ir Maskvos sutartimi, po kurios pasirašymo Idlibe buvo įrengta 12 Turkijos kariuomenės stebėjimo postų.
 
Nepaisant šio susitarimo, Rusijos karinės aviacijos remiamas Damasko režimas tęsia puolimą prieš Turkijos remiamus Sirijos sukilėlius ir džihadistus. Per šį puolimą žuvo šimtai civilių, o beveik milijonas buvo priversti bėgti iš savo namų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.04; 13:00

Česlovas Iškauskas, šio teksto autorius. Slaptai.lt nuotrauka

Prieš keletą dienų vienas kolega tėškė tiesiai šviesiai: Sirija elgiasi kaip prostitutė. Kaip žinome, tai seniausia profesija pasaulyje (beje, antra po jos – žurnalistika…).

Kodėl ši šalis – viena seniausių pasaulio civilizacijų, klestėjusi su Senovės Egiptu ir Mesopotamija, – dabar vadinama kitų, stipriųjų valstybių, pirmiausia Rusijos, sugulove? Turiu galvoje ne tik karą, kurį ten, antikinius laikus menančiuose Vidurio Rytuose kariauja didžiosios imperijos, bet ir Damasko elgesį, vertinant šimtmečio senumo istoriją.

Štai pavyzdys.

Nauja konflikto kibirkštis

Prieš keletą dienų Sirijos parlamentas vienbalsiai priėmė rezoliuciją, pripažįstančią masines armėnų žūtis Pirmojo pasaulinio karo laikais genocidu. Taip smogtas dar vienas smūgis Turkijai, su kurios pajėgomis Sirijos kariuomenė keletą kartų susidūrė Idlibo provincijoje. Neabejojama, kad šis parlamento sprendimas dar pakaitins įtemptus Damasko ir Ankaros santykius.

Rezoliucijoje tvirtinama, kad „armėnai, asirai ir kitos tautos, įeinančios į sirų naciją, tapo etninio valymo, tikslingų pjautynių ir genocido aukomis“. Parlamento pirmininkas Hamidas Sabbagas buvo dar atviresnis: „Dabar mes matome Turkijos agresiją, kuri remiasi rasistine Osmanų ideologija“. Jis sakė, kad armėnų genocidą vykdė „Erdogano protėviai“.

Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas. EPA-ELTA nuotr.

Ankara apkaltino Damaską veidmainiavimu. Turkijos užsienio reikalų ministerija išplatino pareiškimą, kuriame sakoma: „Ši rezoliucija rodo veidmainiškumą režimo, kuris daugelį metų vykdė savo tautos žudynes, iš savo namų išvijo milijonus žmonių ir prieš juos naudojo cheminį ginklą“.

R. T. Erdoganas apkaltino ir Rusiją, kuri vykdė antpuolius prieš taikius Idlibo gyventojus. Jis pareiškė, kad Turkija jėga užtikrins paliaubas Idlibe ir baus tuos, kurie jas pažeidžia.

Armėnai vykdė lėtinį turkų genocidą

Parlamento sprendimas eilinį kartą rodo, kad Sirija tėra žaisliukas – kad neišsireiškus šiurkščiau! – Rusijos rankose. Net nesigilinant į karo šioje šalyje subtilybes, akivaizdu, kad Maskva, kuri globoja marionetinį Armėnijos režimą, diktuoja Damaskui žaidimo sąlygas.

Turkija nepripažįsta termino „genocidas“, kai vertinami 1915 m. įvykiai. Tiesa, tų metų balandžio 24 d. (kai kur ji paskelbta Armėnų genocido aukų atminimo diena) Stambule žuvo apie 800 vietinių armėnų inteligentų, o abipusio konflikto metu – iki pusantro milijono, o Ankaros nuomone, penkis kartus mažiau. Bet šių žudynių jokiu būdu negalima vadinti armėnų genocidu, nes konflikte dalyvavo ir milžiniškus nuostolius patyrė abi pusės. Dar daugiau: vos keli mėnesiai iki įvykių Stambule panašūs teroristiniai veiksmai vykdyti prieš osmanų etnines grupes.

Faktai rodo, kad iki tol jau geroką šimtmetį – nuo 1815 m. – Osmanų imperijoje vyko armėnų sukilimai ir buvo išžudyta dešimtys tūkstančių turkų. Tuomet vyriausybė nuolat informavo aukšto rango armėnų atstovus, kad ji imsis būtinų priemonių, jei armėnai toliau žudys turkus. Deja, armėnų sukilėliai įspėjimą ignoravo, toliau puldinėjo beginkles turkų moteris ir vaikus. 1915 m. balandžio 24 d. vyriausybė dėl minėtų nusikaltimų uždarė armėnų komitetus ir areštavo – nenužudė ar išžudė, o suėmė ir vėliau ištrėmė – daugiau kaip 2300 šių organizacijų vadovų. 

XVIII a. prasidėjęs armėnų nacionalizmas per šimtmečius tapo gana agresyvus. Jam pateisinti sugalvota pseudoistorija, neva armėnai yra viena pirmųjų pasaulio tautų ir yra ne indoeuropiečiai (kad armėnai indoeuropiečiai, įrodyta jau senokai), turintys savo pradininką Haiką, t.y. išskirtinė tauta, todėl ją reikia ginti ir užtarti.

Genocido apibrėžimas netinka

Portalas Slaptai.lt ne kartą rašė, kad konfliktas Pirmojo pasaulinio karo metais neatitinka genocido apibrėžimo, kuris priimtas Jungtinių Tautų konvencijos 2-ajame straipsnyje, teigiančiame, jog „tai veiksmai, kuriais siekiama visiškai ar dalinai išnaikinti tautinę, etninę, rasinę ar religinę grupę kaip tokią“. Turkija pripažįsta, kad armėnai masiškai nukentėjo nuo žiauraus elgesio, tačiau neigia, kad buvo siekiama šią grupę sunaikinti. Nebuvo planuotų ir sistemingų veiksmų prieš armėnus, o jie persekiojami ir tremiami buvo už armėnų teroristinių organizacijų ardomąją veiklą. Be to, dėl vykdytų žiaurumų keli aukšto rango osmanų pareigūnai buvo nuteisti dar 1919-1920 m.

Armėnų teroristinė organizacija ASALA

Beveik trys dešimtys šalių, kur, beje, yra skaitlinga ir įtakinga armėnų diaspora (pavyzdžiui, Prancūzijoje), nusikaltimus prieš armėnus yra įvardijusios genocidu. BNS teigimu, iki 2019 m. spalio tokios valstybės buvo: Argentina, Austrija, Belgija, Bolivija, Brazilija, Čilė, Čekija, Kanada, Kipras, Danija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Italija, Libanas, Lietuva, Lenkija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Paragvajus, Portugalija, Rusija, Slovakija, Švedija, Šveicarija, Vatikanas, Venesuela ir Urugvajus. Pernai spalį prie jų prisijungė JAV, priėmusios atitinkamą Atstovų rūmų rezoliuciją, anksčiau – Europos Parlamentas ir kt. Beje, kol buvo svarstomas Turkijos narystės ES klausimas, genocido pripažinimas net nebuvo svarstomas. Tai liudija Briuselio veidmainiškumą.

Lietuva, kaip visada, paskubėjo…

Deja, Lietuva taip pat pasidavė šiam pripažinimo bumui. Perkeltine prasme, ji nutipeno paskui naują Didįjį Brolį… Lietuvos Seimas 2005 m. gruodžio 15 d. priėmė rezoliuciją „Dėl armėnų tautos genocido pripažinimo“. Slaptai.lt autorė Irma Ąžuolė pernai liepą rašė (https://slaptai.lt/irma-azuole-visaziniai-teisuoliai-rizikuoja-tapti-irankiu-kitu-rankose/), kad priimant rezoliuciją posėdyje dalyvavo tik trečdalis Seimo narių – 55 iš 141, o rezoliucijos projektą buvo pasirašę vos 49, ji priimta 48 balsais. Parlamento pirmininkas Artūras Paulauskas dar nebuvo grįžęs iš vizito Šveicarijoje. Rezoliucija buvo pateikta, apsvarstyta ir priimta vienu ypu, pakako vos dešimties minučių. Pirmas ją pasirašė Seimo narys Algis Kašėta, kuris netrukus tapo Tarpparlamentinių ryšių su Armėnijos Respublika grupės vadovu…

Tokios rezoliucijos tik gilina Turkijos ir Armėnijos santykių krizę, kuri nejuda iš mirties taško po Jerevano įvykdyto Kalnų Karabacho užgrobimo, t.y. beveik 30 metų. Kita vertus, genocido pripažinimas kuria įtemptą geopolitinę situaciją Kaukaze, kuria naudojasi Rusija. Dabar šis virusas plinta į liepsnojančius Vidurio ir Artimuosius Rytus, kur pavojingą židinį kūrena taip pat Maskva.

Sirija tapo bjauraus ir amoralaus žaidimo įkaite, o kitais žodžiais tariant, Rusijos patiesta kraujuojančia paklode.

2020.02.18; 13:00

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.

Turkijos URM ketvirtadienį griežtai reagavo į Sirijos parlamento priimtą rezoliuciją, kurioje Osmanų imperijos teritorijoje XX amžiaus pradžioje vykusios armėnų žudynes pripažįstamos genocidu.
 
„Šiandien priimtas Sirijos parlamento sprendimas laikyti 1915 metų įvykius vadinamuoju genocidu yra pamokomas pavyzdys, kaip veidmainiauja režimas, kuris daugelį metų rengė skerdynes, milijonus žmonių išvarė iš savo namų ir naudojo cheminį ginklą“, – sakoma Turkijos URM pareiškime.
 
Jame taip pat teigiama, kad Damaskui „tenka atsakomybė už humanitarinę dramą, vykstančią Turkijos ir Sirijos pasienyje“.
 
Kaip anksčiau pranešė naujienų agentūra SANA, Sirijos parlamento deputatai rezoliuciją priėmė vienbalsiai. Dokumente pažymima, kad „masiniai nusikaltimai, XX amžiaus pradžioje įvykdyti Osmanų imperijoje armėnų tautos atžvilgiu, pripažįstami genocidu“.
 
Balandžio 24-ąją Armėnijoje kasmet pažymima Armėnų genocido aukų atminimo diena. Šią dieną 1915 metais prasidėjo armėnų inteligentijos atstovų deportacija iš Konstantinopolio.
Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas. EPA-ELTA nuotr.
 
XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje Osmanų imperijoje reguliariai buvo persekiojami armėnai. 1915 metais buvo sunaikinta daugiau kaip 1,5 milijono šios tautos atstovų. Armėnų tautos genocido faktą pripažino daugelis pasaulio valstybių. Pirmas tai 1965 metais padarė Urugvajus. Vėliau jo pavyzdžiu pasekė Prancūzija, Italija, Nyderlandai, Belgija, Lenkija, Lietuva, Slovakija, Švedija, kitos šalys.
 
Armėnų genocidą taip pat pripažino Europos Parlamentas ir Pasaulio bažnyčių taryba. Iš 50-ties Amerikos valstijų 44-ios pripažino ir pasmerkė armėnų genocidą, taip pat paskelbė balandžio 24-ąją Armėnų genocido aukų diena.
 
Turkija neigia kaltinimus dėl armėnų genocido ir griežtai reaguoja į kritiką šiuo klausimu.  
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.14; 00:05

Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas. EPA-ELTA nuotr.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Rusija ir Turkija Sirijoje artėja prie atviros konfrontacijos, praneša agentūra „Reuters“.
 
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį pagrasino Rusijos remiamoms sirų pajėgoms, kad jos sumokės didelę kainą už atakas prieš jo šalies karius. Vyriausybė Maskvoje tuo tarpu pareikalavo, kad būtų nutraukti visi reidai prieš Rusijos ir Sirijos pajėgas sukilėlių kontroliuojamoje Idlibo provincijoje. Sirijos kariuomenė pabrėžė, kad į turkų atakas bus atsakyta.
 
Rusijos naujienų agentūra TASS pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį turėjo telefonu kalbėti su R. T. Erdoganu. JT įspėja, kad dėl mūšių vėl kils pabėgėlių banga Idlibe Sirijos šiaurės vakaruose.
 
Antradienį sirų daliniams pavyko perimti strategiškai svarbaus kelio M5 tarp Alepo ir Damasko kontrolę – jis nuo 2012-ųjų buvo kontroliuojamas sukilėlių. Turkijos remiami sukilėliai tada pradėjo atsakomąjį puolimą ir priartėjo prie Nairbo miesto.
 
Pirmadienį situacija paaštrėjo, kad per Sirijos karių surengtą puolimą žuvo penki turkų kariai. Be to, Turkijos ir Rusijos pokalbiai dėl mūšių nutraukimo baigėsi be konkrečių rezultatų. R. T. Erdoganas paskelbė, kad trečiadienį pristatys planą dėl Idlibo.
 
Turkija remia sukilėlius Idlibe. Rusija ir Iranas tuo tarpu yra Sirijos prezidento Basharo al Assado dalinių pusėje. Nuo 2011 metų, kai kilo pilietinis karas, į Turkiją pabėgo 3,6 mln. sirų. Anot R. T. Erdogano, jo šalis nebegali priimti daugiau žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.12; 00:30

Sirijos prezidentas B. al-Assadas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmą kartą atvyko į Damaską ir čia susitiko su Sirijos vadovu Basharu al Assadu. Apie tai Damaske pranešė prezidentūra.
 
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, agentūros „Interfax“ duomenimis, sakė, kad abu prezidentai susitiko Rusijos pajėgų bazėje. Vienoje nuotraukoje buvo matyti, kaip jie spaudžia vienas kitam rankas. Apie vizitą iš anksto nebuvo skelbta.
 
Susitikime buvo kalbama apie padėtį įvairiuose šalies regionuose, sakė D. Peskovas. Situacijos vertinimą pateikė kariuomenė. V. Putinas, anot atstovo, pareiškė galįs užtikrintai pasakyti, „kad buvo įveiktas ilgas kelias šalies teritoriniam integralumui atkurti“.
 
Sirijos prezidentūros duomenimis, B. al Assadas padėkojo rusų kariams už jų „auką“ pilietiniame kare, informuoja agentūra „Reuters“.
 
Anot D. Peskovo, V. Putinas važiavo Damasko gatvėmis, kad įvertintų situaciją. Čia esą plika akimi buvo matyti, kad „taikus gyvenimas atkurtas“.
 
Beveik devynerius metus trunkančiame pilietiniame kare Maskva greta Irano yra svarbiausia B. al Assado rėmėja. Padedamos Rusijos, B. al Assado pajėgos vėl kontroliuoja du trečdalius šalies teritorijos.
 
V. Putinas netikėtai Sirijoje lankėsi jau 2017 metų gruodį. Tada jis su B. al Assadu susitiko Rusijos karinių oro pajėgų bazėje Latakijos provincijoje šalies vakaruose. 2017-ųjų lapkritį V. Putinas Sirijos vadovą priėmė Sočyje.
 
Šeštadienį V. Putinas Rusijoje turėtų priimti Vokietijos kanclerę Angelą Markel, su kuria, be kita ko, aptars padėtį Sirijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.07; 12:00

Qasemas Soleimani. BBC.com nuotr.

Sirijos vyriausybė pasmerkė JAV raketų ataką Bagdado oro uoste, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos Kudso pajėgų vadas Qasemas Soleimani ir sukarintos grupuotės „Hashed al Shaabi“ vado pavaduotojas Abu Mahdi al-Muhandisas. Savo ruožtu Sirijos opozicija džiūgavo dėl tokio JAV žingsnio.
 
Sirija yra „tikra, kad ši baili JAV agresija… tik sustiprins žmonių ryžtą sekti pasipriešinusių kankinių lyderių pėdomis“, Sirijos valstybinė naujienų agentūra citavo šalies Užsienio reikalų ministerijos atstovą.
 
Atstovas JAV veiksmus pavadino „rimta padėties eskalacija“ regione ir apkaltino Vašingtoną naudojantis „nusikalstamų grupuočių metodais“.
Neįvardytas pareigūnas tikino, kad smūgis yra „dalis JAV politikos, siekiant sukurti įtampą ir skatinti konfliktus regiono šalyse“.
 
Q. Soleimani buvo svarbus Sirijos prezidento Basharo al-Assado rėmėjas, Irano generolas padėjo Sirijos lyderiui išsilaikyti valdžioje po 2011 m. prasidėjusio sukilimo.
 
Jis buvo atsakingas už Irano pajėgų ir musulmonų šiitų sąjungininkių grupuočių operacijas užsienyje, įskaitant ir Siriją. Pats Q. Soleimani dažnai lankydavosi Damaske.
 
B. al-Assadas penktadienį nusiuntė laišką Irano aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei, kuriame dėkojo už Q. Soleimani paramą.
„Sirijos žmonės nepamirš, kad jis stovėjo kartu su Sirijos arabų armija. Kankinio Q. Soleimani atminimas amžinai liks Sirijos žmonių sąmonėje“, – laiške rašė B. al-Assadas.
 
Dėka Irano paramos ir 2015 m. Rusijos pradėtos intervencijos B. al-Assadui pavyko atsikovoti didžiąją dalį Sirijos teritorijos, kurią jis buvo praradęs pilietinio karo pradžioje.
Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas. EPA-ELTA nuotr.
 
Kai kuriose Sirijos teritorijose, kaip Idlibas, kurių nekontroliuoja B. al-Assado režimas, dalis sirų džiūgavo dėl Q. Soleimani žūties, nes jie generolą laiko atsakingu už tūkstančių civilių mirtis.
 
Per kassavaitinį protestą Idlibo mieste vienas demonstrantas laikė plakatą su tokiu užrašu: „Džiaugiamės dėl teroristo Qasemo Soleimani mirties. Ačiū jums, (D.) Trumpai“.
 
„Šios puikios naujienos įkvėps mus judėti pirmyn ir, jei pavyks, revoliucija tęsis, revoliucija triumfuos“, – sakė kitas protestuotojas Mohamedas Shkeibas.
 
Kiti demonstrantai Q. Soleimani žūtį pažymėjo dalydami saldainius.
 
Savo ruožtu Sirijos opozicinių grupių lyderiai džiaugėsi mirtimi žmogaus, kurį jie laiko atsakingu už tūkstančių civilių žūtis beveik devynerius metus trunkančiame Sirijos pilietiniame kare.
 
JAV kariai Sirijoje. EPA – ELTA nuotr.

„Svarbiausio Revoliucinės gvardijos nusikaltimų prieš Sirijos ir Irako žmones vykdytojo Qasemo Soleimani nužudymas yra smūgis, kuris įrodo, kad pasaulis yra pajėgus sustabdyti Iraną ir apsaugoti Sirijos civilius, jei jis to nori“, – sakė aukštas Sirijos politinės opozicijos lyderis Nasras Hariri.
 
Kitas opozicionierius Ahmedas Ramadanas taip pat sveikino JAV sprendimą nukauti Q. Soleimani.
 
„Sirijos vaikų žudikas buvo nukautas, laisvų Irako žmonių žudikas buvo nukautas“, – socialiniuose tinkluose skelbė A. Ramadanas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.04; 03:00

Sirijos prezidentas B. al-Assadas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.

„Trampas pergudravo Putiną pasitraukdamas iš Sirijos. Trampas protingai pasielgė išeidamas iš šio regiono. Putinas be reikalo džiūgauja. Rusija ten įkimps, ir netrukus tame regione taps visų nekenčiama pabaisa“. Tai – saugumo eksperto Zevo Čafetso prognozės (Bloomberg).

Kaip rašo Bloomberg, „kai D.Trump paskelbė išvedantis JAV karius iš Sirijos, ir demokratai, ir respublikonai teigė, esą tai naudinga Amerikos priešams, įskaitant Rusiją, Iraną ir Kiniją. Būta net tokių pastabų: pasitraukus JAV kariams iš karto susidarys tuštuma, kurią užpildys visi Vašingtono oponentai.“

Bet Bloomberg taip pat skelbia Zevo Čafetso abejones, ar tikrai amerikiečių pasitraukimas – jau toks kvailas sprendimas? Saugumo ekspertas mano, kad D.Trampas tiesiog Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pakišo vadinamąją „kiaulę“. Kodėl?

D.Trampas vadina Siriją „kruvinais smėlynais“. Ir jis – teisus. Ten tarpusavyje pjaunasi dešimtys genčių, sektų, klanų, grupuočių, tautų ir tautelių, ir jas vargu ar įmanoma sutaikyti. Todėl D.Trampas, pasak Z.Čafetso, ir nenori ten įklimpti. D.Trampas greičiausiai šitaip skaičiuoja: ten neįmanoma įvesti tvarkos. Vis tiek kam nors neįtiksi, vis vien būsi kam nors blogas. D.Trampas atvėrė vartus V.Putinui: nori ateiti – prašau, vartai atkelti. V.Putinas išdidžiai įžengė. Bet ar tai – V.Putino pergalė?

Anksčiau ar vėliau Sirijoje į laisvę išsiverš „Al Qaeda“, „Islamo Valstybė“, kils kraujo kerštas, įvairūs džihadai. Kai tai nutiks, pagrindiniu tų grupuočių ir tautų priešu taps ne JAV, o Rusija. Ne Amerika, o Rusija taps parindiniu jų taikiniu. Jei Rusija norės ten išsilaikyti, jai teks sutelkti dar daugiau karinės jėgos. Be to, Maskvos kariniai veiksmai Sirijoje įaudrins Rusijoje gyvenančius musulmonus. Musulmonai bėdą vers ne amerikiečiams o rusams.

Sirijos sostinė Damaskas. EPA – ELTA nuotr.

Štai tada žlugs visos „saugumo zonos“, kurias V.Putinas kuria drauge su Turkijos prezidentu Radžepu Erdoganu. Sirijos prezidentas Bašaras Asadas teigia, kad „saugumo zona“ sukurta pažeidžiant jo šalies teritorinį vientisumą. Ir tai – dar viena skaudi tiesa. V.Putinas nepajėgs įtikti abiems vienu metu – ir Turkijos, ir Sirijos vadovams.  Jei palaikys B.Asadą, supyks Turkijos lyderis. Jei rems R.Erdoganą, įsižeis Sirijos prezidentas.

Be kita ko, Z.Čafetsas mano, kad Rusija įklimpo Sirijoje dar ir dėl to, kad šios šalies atstatymui prireiks 400 – 500 milijardų JAV dolerių. D.Trampas nenori, nesiruošia mokėti šių pinigų. Todėl jis ir pakišo Siriją V.Putinui – jei jau taip trokšti, pats ir rūpinkis šios valstybės reikalais…

Įeidamas į Siriją Rusijos vadovas V.Putinas įsigys priešų ir dėl Irano – Izraelio priešpriešos. Kol kas V.Putinas šiame konflikte laikosi neutraliteto. Bet ateis metas, kai jam teks pasirikti vieną iš konfliktuojančių pusių. Tuomet jis automatiškai taps mirtinu priešu tos valstybės, kurios nepalaikys. Žodžiu, bet koks žingsnis taps blogu sprendimu. Ir vienu, ir kitu atveju Rusija taps kieno nors priešu. Amerika iš tokios dilemos išsisuko.

Arabų pasaulis puikiai supranta, ką reiškia „pragmatinė politika“, ir D.Trampo, pasitraukusio iš Sirijos mėsmalės, nelaiko silpnu. Jie mano, kad D.Trampas – gudrus, įžvalgus žaidėjas.

Artimųjų Rytų šalys, turtingos dujomis ir nafta, Ameriką laiko labai galingu, svarbiu savo draugu bei partneriu, ir šios draugystės neiškeis į jokias draugystes su Rusija.

Parengta pagal Bloomberg publikaciją

2019.11.10; 08:30

„Islamo valstybės“ (IS) lyderis Abu Bakras al-Baghdadis žuvo Jungtinių Valstijų karinės operacijos, vykusios Sirijos Idlibo regione, metu, sekmadienį pranešė JAV žiniasklaida.
 
Žiniasklaida, cituodama keletą vyriausybės šaltinių, pranešė, kad A. B. al-Baghdadis greičiausiai susisprogdino detonavęs savižudžio liemenę tuo metu, kai atakavo JAV specialiųjų operacijų pajėgos.
 
Pareigūnai teigė, kad IS lyderis buvo slaptai planuojamos operacijos taikinys. A. B. al-Baghdadžio buvo ilgai ieškota, kadangi per pastaruosius kelis metus keletą kartų jau buvo pranešta apie jo mirtį.
 
IS lyderis buvo 48 metų Irako pilietis, atsakingas už džihadistų judėjimo įtakos išplėtimą ir „kalifato“ teritorijos Sirijoje ir Irake įsteigimu. Jis yra kaltinamas tūkstančių civilių mirtimis ir karo nusikaltimais.
 
Pareigūnai naujienų tarnybai „ABC News“ teigė, kad šiuo metu vyksta visų atakos metu žuvusiųjų atpažinimo darbai.
 
Jungtinės Valstijos anksčiau buvo paskelbusios apie 25 mln. dolerių atlygį už žinias apie A. B. al-Baghdadžio buvimo vietą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.27; 15:54

Ankara pirmadienį apkaltino ES, kad kritikuodami Turkijos operaciją prieš Sirijos kurdų pajėgas, bloko vadovai gina „teroristinius elementus“.
 
Turkija jau šeštą dieną vykdo puolimą prieš Sirijos kurdus. Kurdai yra pagrindiniai ES sąjungininkai kovoje prieš „Islamo valstybės“ grupuotę šiaurės rytų Sirijoje. ES vadovai griežtai pasmerkė šią Turkijos operaciją Sirijoje.
 
„Visiškai nepriimtina, kad ES rodo teroristinius elementus ginantį požiūrį“, – sakė Turkijos užsienio reikalų ministerijos atstovai. Pareiškimą ministerija išplatino netrukus po to, kai ES pasmerkė Turkijos veiksmus Sirijoje.
 
„Mes tikrai atmetame ir smerkiame sprendimus ir mūsų šaliai išsakytus raginimus“, – skelbė ministerija.
 
ES atstovai kiek anksčiau yra teigę „smerkiantys viso regiono stabilumui ir saugumui grėsmę keliančius Turkijos karinius veiksmus“. ES taip pat atvėrė kelią sankcijoms Turkijai dėl prie Kipro krantų Ankaros vykdomų angliavandenilio gavybos veiksmų.
 
„Mums tai atrodo nepriimtina, – sakė Turkijos užsienio reikalų ministerijos atstovai. – Kadangi ES požiūris yra neteisėtas ir šališkas, rimtai persvarstysime bendradarbiavimą su bloku kai kuriose srityse.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.15; 06:00

Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas įspėjo, kad, Turkijai įžengus į Šiaurės Siriją, į karą gali būti įtrauktos NATO valstybės. „Tai, kas ten vyksta, man atrodo gana nežemiška“, – pareiškė jis pirmadienį Bavarijos radijui. Jis atkreipė dėmesį į Sirijos kurdų susitarimus su Sirijos prezidento Basharo al Assado vyriausybe.
 
J. Asselbornas Turkijos vykdomą operaciją pavadino „nusikaltimu“. Turkija, pažymėjo jis, būdama NATO narė, yra susieta su kitomis šalimis gynybos paktu.
 
„Įsivaizduokite, Sirija ar Sirijos sąjungininkai smogia atgal ir užpuola Turkiją, – kalbėjo ministras. – Aš pasakiau NATO narė, dabar dar sakau ir 5-asis straipsnis. Tai reiškia, kad galioja gynybos paktas. Vadinasi, jei Turkija bus užpulta, visos NATO šalys privalės padėti Turkijai. Todėl aš ir sakau – tai nežemiška“.
 
J. Asselbornas paragino ES užsienio reikalų ministrus savo susitikime priimti sprendimą netiekti ginklų Turkijai. „Mane pozityviai nuteikia tai, kad Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai, Suomija ir Švedija tai jau pareiškė, – sakė jis. – Bet jūs žinote ir tai, kad R. T. Erdoganas ginklus gauna ne iš Europos. Jis turi kitų šaltinių, kad gautų ginklų šiai operacijai“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.14; 16:30

JAV gynybos sekretorius Markas Esperas paragino Turkiją sustabdyti veržimąsi į Šiaurės rytų Siriją ir perspėjo, kad puolimas gali atnešti „rimtų pasekmių“ Ankarai, penktadienį informavo Pentagonas.
 
M. Esperas su Turkijos gynybos ministru Hulusiu Akaru kalbėjosi telefonu. Pokalbio metu JAV gynybos sekretorius „griežtai paragino Turkiją nutraukti veiksmus Šiaurės rytų Sirijoje“, pareiškime teigė Pentagono atstovai.
 
„Nors sekretorius pakartojo, kad vertina strateginius dvišalius santykius, jis teigė, kad dėl antpuolio Turkija gali susilaukti rimtų pasekmių“, – buvo sakoma pareiškime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.12; 08:00

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino „visiškai sugriauti Turkijos ekonomiką“, jei Ankara Sirijoje įgyvendins ką nors, kas, jo manymu, bus „ribų peržengimas“. Prieš tai prezidentas sakė nestabdysiantis Turkijos invazijos regione.
 
„Kaip griežtai sakiau ir pirma, noriu pakartoti. Jei Turkija įgyvendins ką nors, ką, dėl savo didžios ir neprilygstamos išminties, laikyčiau ribų peržengimu, visiškai sužlugdysiu ir sunaikinsiu Turkijos ekonomiką (tą jau esu daręs!)“ – tviterio paskyroje rašė D. Trumpas.
 
Jis pabrėžė, jog Turkija ir Europos šalys bus atsakingos už Šiaurės rytų Sirijoje kalinamus tūkstančius sulaikytųjų „Islamo valstybės“ kovotojų ir jų šeimų. „Laikas kitiems regiono veikėjams saugoti savo teritoriją“ – rašė D. Trumpas.
 
Prezidentas dėl sprendimo iš Sirijos pasienio zonos patraukti JAV karius sulaukė Kongreso nepritarimo. Baltieji rūmai paskelbė, kad jei Turkija vykdys ilgai planuotą operaciją Sirijoje, JAV nesikiš.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.08; 00:30