Sirijoje nuo pilietinio karo pradžios gimė mažiausiai 4,8 mln. vaikų. Karo metais 9 000 vaikų žuvo arba buvo sužaloti, skelbia Jungtinių Tautų Vaikų fondas (UNICEF).
 
UNICEF teigimu, nuo konflikto pradžios 2011 metų kovo 15 d. dar milijonas sirų vaikų gimė jau kaip pabėgėliai kaimyninėse šalyse.
 
„Karui įžengiant į 10-ius metus, milijonai vaikų žengia į antrąją savo gyvenimo dešimtį apsupti karo, smurto, mirties ir perkėlimo“, – sakė UNICEF vykdomoji direktorė Henrietta Fore.
 
UNICEF, remdamasi patikrintais duomenimis nuo 2014 metų, kai buvo pradėtas oficialus stebėjimas, nurodo, kad žuvo 5 427 vaikai ir dar 3 639 buvo sužeisti. Tuo pačiu laikotarpiu beveik 5 000 vaikų buvo užverbuoti kovoti, atakuota beveik 1 000 švietimo ir medicinos įstaigų.
 
Dėl karo dar daugiau kaip 2,8 mln. vaikų nelanko mokyklos pačioje Sirijoje ir kaimyninėse šalyse. UNICEF teigimu, dvi iš penkių mokyklų negali būti naudojamos, nes yra sugadintos ir sugriautos, jose glaudžiasi perkeltos šeimos arba jos yra naudojamos kariniais tikslais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.16; 03:00

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.

Turkija paprašė NATO papildomos pagalbos dėl įvykių Sirijoje, kuri padėtų apsaugoti sienas ir atsakyti į migracijos iššūkius. Tai pirmadienį po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu pranešė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
 
„Šiandien derybose mes daugiausia dėmesio skyrėme padėčiai Sirijoje. Aš pabrėžiau, kaip svarbu, kad NATO ir Aljanso šalys suteiktų Turkijai papildomą pagalbą. Sirijos ir Turkijos siena – tai pietrytinė NATO siena. Krizė Sirijoje – tai grėsmė mūsų regionui ir visai Europai tiek saugumo srityje, tiek humanitarinėje srityje. Nė viena Europos šalis negali sau leisti prabangos likti abejingai Sirijos tragedijai“, – pareiškė jis.
 
Anot R. T. Erdogano, Turkija „devynerius metus buvo Europos ir NATO bastionas prieš grėsmę iš Sirijos, buvo vienintelė NATO šalis, kuri kovojo su „Islamo valstybe“, taip pat priėmė 3,7 milijono pabėgėlių iš Sirijos“.
 
Šis pareiškimas nuskambėjo prieš Briuselyje įvyksiantį R. T. Erdogano susitikimą su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charlesu  Micheliu, kurie greičiausiai pareikalaus, kad Turkija vėl laikytųsi 2016 metais pasirašyto susitarimo dėl pabėgėlių. R. T. Erdoganas savo ruožtu gali reikalauti tolesnės finansinės paramos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.10; 00:30

Graikijos policija ašarinėmis dujomis stabdė migrantus iš Turkijos. EPA-ELTA nuotr.

Trečiadienį Graikijos policija ir kariuomenė panaudojo ašarines dujas prieš šimtus migrantų, mėginusių patekti į šalį iš Turkijos. Tai pranešė „Reuters“.
 
Gautomis žiniomis, susirėmimai kilo rytą. Į incidento vietą taip pat buvo nusiųsta ugniagesių automobilių.
 
Su migracija susijusi padėtis Graikijos ir Turkijos pasienyje smarkiai susikomplikavo vasario 28 d., kai Ankara paskelbė atidaranti sienas migrantams dėl to, kad Europos Sąjunga neremia Turkijos veiksmų Sirijos Idlibo provincijoje.
 
Per patį migracijos krizės įkarštį 2016 metais Briuselis ir Ankara sudarė susitarimą, pagal kurį Turkija uždarė savo sienas su ES migrantams, o Bendrija sumokėjo už tai 6 mlrd. eurų. ES taip pat pažadėjo Ankarai bevizį režimą, bet neištesėjo šio pažado, reikalaudama, kad Turkija pirma pakeistų savo antiteroristinius įstatymus.
 
Šiuo metu Turkijos teritorijoje yra daugiau kaip 3,5 mln. migrantų, norinčių patekti į Europą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.04; 13:00

Europos šalys privalo remti Turkijos „sprendimus“ Sirijoje, jei nori išspręsti migrantų krizę, pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, apkaltinęs Europą „trypiant“ pabėgėlių teises.
 
„Jei Europos šalys nori išspręsti šį klausimą, jos turi remti Turkijos pastangas rasti politinius ir humanitarinius sprendimus Sirijoje“, – per televiziją transliuotoje kalboje teigė R. T. Erdoganas.
 
„Visos Europos šalys, kurios šiandien uždaro savo sienas pabėgėliams, bando juos nustumti smūgiais, skandina jų laivus, net šaudo į juos, trypia visuotinę žmogaus teisių deklaraciją“, – Ankaroje sakė jis.
 
Po daugiau nei 30 turkų karių žūties per Sirijos prezidento Basharo al-Assado režimo apšaudymą praeitą savaitę Idlibe, Turkija atvėrė savo sienas ir leidžia į Europą keliauti pabėgėliams ir migrantams.
 
Turkijoje glaudžiasi apie 3,6 mln. sirų pabėgėlių, o daug migrantų iš kitų šalių, įskaitant Afganistaną, Turkija naudojasi kaip tranzitine šalimi pakeliui į Europą.
 
Ankara baiminasi dar vieno masinio migrantų antplūdžio, jei paskutinis Sirijos sukilėlių bastionas Idlibas pateks į Sirijos vyriausybinių pajėgų rankas.
 
Nuo tada, kai R. T. Erdoganas uždegė žalią šviesą migrantams keliauti į Europą, tūkstančių migrantų susirinko Turkijos ir Graikijos pasienyje ir bandė patekti į Graikiją, tai lėmė susidūrimus su Graikijos policija.
 
R. T. Erdoganas sukritikavo Graikijos reakciją, teigdamas: „Graikai, kurie imasi bet kokių priemonių, kad sustabdytų į jų šalį atvykstančius pabėgėlius, net skandina ir žudo juos kovine amunicija, neturėtų užmiršti, kad vieną dieną jiems patiems gali prireikti tokios pat malonės.“
 
Savaitgalį Turkija paskelbė pradedanti karinę operaciją „Pavasario skydas“ prieš Rusijos remiamas Sirijos režimo pajėgas, nes pastarosiomis savaitėmis Idlibe žuvo per 50 turkų karių.
 
Ketvirtadienį R. T. Erdoganas vyks į Maskvą, kur susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Turkijos lyderis tikisi, kad derybose pavyks pasiekti ilgalaikių paliaubų susitarimą ir sukurti „saugumo zoną“.
 
Turkija savo karine operacija siekia nustumti Sirijos režimo pajėgas iki ribų, nustatytų 2018 m. Ankaros ir Maskvos sutartimi, po kurios pasirašymo Idlibe buvo įrengta 12 Turkijos kariuomenės stebėjimo postų.
 
Nepaisant šio susitarimo, Rusijos karinės aviacijos remiamas Damasko režimas tęsia puolimą prieš Turkijos remiamus Sirijos sukilėlius ir džihadistus. Per šį puolimą žuvo šimtai civilių, o beveik milijonas buvo priversti bėgti iš savo namų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.04; 13:00

Česlovas Iškauskas, šio teksto autorius. Slaptai.lt nuotrauka

Prieš keletą dienų vienas kolega tėškė tiesiai šviesiai: Sirija elgiasi kaip prostitutė. Kaip žinome, tai seniausia profesija pasaulyje (beje, antra po jos – žurnalistika…).

Kodėl ši šalis – viena seniausių pasaulio civilizacijų, klestėjusi su Senovės Egiptu ir Mesopotamija, – dabar vadinama kitų, stipriųjų valstybių, pirmiausia Rusijos, sugulove? Turiu galvoje ne tik karą, kurį ten, antikinius laikus menančiuose Vidurio Rytuose kariauja didžiosios imperijos, bet ir Damasko elgesį, vertinant šimtmečio senumo istoriją.

Štai pavyzdys.

Nauja konflikto kibirkštis

Prieš keletą dienų Sirijos parlamentas vienbalsiai priėmė rezoliuciją, pripažįstančią masines armėnų žūtis Pirmojo pasaulinio karo laikais genocidu. Taip smogtas dar vienas smūgis Turkijai, su kurios pajėgomis Sirijos kariuomenė keletą kartų susidūrė Idlibo provincijoje. Neabejojama, kad šis parlamento sprendimas dar pakaitins įtemptus Damasko ir Ankaros santykius.

Rezoliucijoje tvirtinama, kad „armėnai, asirai ir kitos tautos, įeinančios į sirų naciją, tapo etninio valymo, tikslingų pjautynių ir genocido aukomis“. Parlamento pirmininkas Hamidas Sabbagas buvo dar atviresnis: „Dabar mes matome Turkijos agresiją, kuri remiasi rasistine Osmanų ideologija“. Jis sakė, kad armėnų genocidą vykdė „Erdogano protėviai“.

Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas. EPA-ELTA nuotr.

Ankara apkaltino Damaską veidmainiavimu. Turkijos užsienio reikalų ministerija išplatino pareiškimą, kuriame sakoma: „Ši rezoliucija rodo veidmainiškumą režimo, kuris daugelį metų vykdė savo tautos žudynes, iš savo namų išvijo milijonus žmonių ir prieš juos naudojo cheminį ginklą“.

R. T. Erdoganas apkaltino ir Rusiją, kuri vykdė antpuolius prieš taikius Idlibo gyventojus. Jis pareiškė, kad Turkija jėga užtikrins paliaubas Idlibe ir baus tuos, kurie jas pažeidžia.

Armėnai vykdė lėtinį turkų genocidą

Parlamento sprendimas eilinį kartą rodo, kad Sirija tėra žaisliukas – kad neišsireiškus šiurkščiau! – Rusijos rankose. Net nesigilinant į karo šioje šalyje subtilybes, akivaizdu, kad Maskva, kuri globoja marionetinį Armėnijos režimą, diktuoja Damaskui žaidimo sąlygas.

Turkija nepripažįsta termino „genocidas“, kai vertinami 1915 m. įvykiai. Tiesa, tų metų balandžio 24 d. (kai kur ji paskelbta Armėnų genocido aukų atminimo diena) Stambule žuvo apie 800 vietinių armėnų inteligentų, o abipusio konflikto metu – iki pusantro milijono, o Ankaros nuomone, penkis kartus mažiau. Bet šių žudynių jokiu būdu negalima vadinti armėnų genocidu, nes konflikte dalyvavo ir milžiniškus nuostolius patyrė abi pusės. Dar daugiau: vos keli mėnesiai iki įvykių Stambule panašūs teroristiniai veiksmai vykdyti prieš osmanų etnines grupes.

Faktai rodo, kad iki tol jau geroką šimtmetį – nuo 1815 m. – Osmanų imperijoje vyko armėnų sukilimai ir buvo išžudyta dešimtys tūkstančių turkų. Tuomet vyriausybė nuolat informavo aukšto rango armėnų atstovus, kad ji imsis būtinų priemonių, jei armėnai toliau žudys turkus. Deja, armėnų sukilėliai įspėjimą ignoravo, toliau puldinėjo beginkles turkų moteris ir vaikus. 1915 m. balandžio 24 d. vyriausybė dėl minėtų nusikaltimų uždarė armėnų komitetus ir areštavo – nenužudė ar išžudė, o suėmė ir vėliau ištrėmė – daugiau kaip 2300 šių organizacijų vadovų. 

XVIII a. prasidėjęs armėnų nacionalizmas per šimtmečius tapo gana agresyvus. Jam pateisinti sugalvota pseudoistorija, neva armėnai yra viena pirmųjų pasaulio tautų ir yra ne indoeuropiečiai (kad armėnai indoeuropiečiai, įrodyta jau senokai), turintys savo pradininką Haiką, t.y. išskirtinė tauta, todėl ją reikia ginti ir užtarti.

Genocido apibrėžimas netinka

Portalas Slaptai.lt ne kartą rašė, kad konfliktas Pirmojo pasaulinio karo metais neatitinka genocido apibrėžimo, kuris priimtas Jungtinių Tautų konvencijos 2-ajame straipsnyje, teigiančiame, jog „tai veiksmai, kuriais siekiama visiškai ar dalinai išnaikinti tautinę, etninę, rasinę ar religinę grupę kaip tokią“. Turkija pripažįsta, kad armėnai masiškai nukentėjo nuo žiauraus elgesio, tačiau neigia, kad buvo siekiama šią grupę sunaikinti. Nebuvo planuotų ir sistemingų veiksmų prieš armėnus, o jie persekiojami ir tremiami buvo už armėnų teroristinių organizacijų ardomąją veiklą. Be to, dėl vykdytų žiaurumų keli aukšto rango osmanų pareigūnai buvo nuteisti dar 1919-1920 m.

Armėnų teroristinė organizacija ASALA

Beveik trys dešimtys šalių, kur, beje, yra skaitlinga ir įtakinga armėnų diaspora (pavyzdžiui, Prancūzijoje), nusikaltimus prieš armėnus yra įvardijusios genocidu. BNS teigimu, iki 2019 m. spalio tokios valstybės buvo: Argentina, Austrija, Belgija, Bolivija, Brazilija, Čilė, Čekija, Kanada, Kipras, Danija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Italija, Libanas, Lietuva, Lenkija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Paragvajus, Portugalija, Rusija, Slovakija, Švedija, Šveicarija, Vatikanas, Venesuela ir Urugvajus. Pernai spalį prie jų prisijungė JAV, priėmusios atitinkamą Atstovų rūmų rezoliuciją, anksčiau – Europos Parlamentas ir kt. Beje, kol buvo svarstomas Turkijos narystės ES klausimas, genocido pripažinimas net nebuvo svarstomas. Tai liudija Briuselio veidmainiškumą.

Lietuva, kaip visada, paskubėjo…

Deja, Lietuva taip pat pasidavė šiam pripažinimo bumui. Perkeltine prasme, ji nutipeno paskui naują Didįjį Brolį… Lietuvos Seimas 2005 m. gruodžio 15 d. priėmė rezoliuciją „Dėl armėnų tautos genocido pripažinimo“. Slaptai.lt autorė Irma Ąžuolė pernai liepą rašė (https://slaptai.lt/irma-azuole-visaziniai-teisuoliai-rizikuoja-tapti-irankiu-kitu-rankose/), kad priimant rezoliuciją posėdyje dalyvavo tik trečdalis Seimo narių – 55 iš 141, o rezoliucijos projektą buvo pasirašę vos 49, ji priimta 48 balsais. Parlamento pirmininkas Artūras Paulauskas dar nebuvo grįžęs iš vizito Šveicarijoje. Rezoliucija buvo pateikta, apsvarstyta ir priimta vienu ypu, pakako vos dešimties minučių. Pirmas ją pasirašė Seimo narys Algis Kašėta, kuris netrukus tapo Tarpparlamentinių ryšių su Armėnijos Respublika grupės vadovu…

Tokios rezoliucijos tik gilina Turkijos ir Armėnijos santykių krizę, kuri nejuda iš mirties taško po Jerevano įvykdyto Kalnų Karabacho užgrobimo, t.y. beveik 30 metų. Kita vertus, genocido pripažinimas kuria įtemptą geopolitinę situaciją Kaukaze, kuria naudojasi Rusija. Dabar šis virusas plinta į liepsnojančius Vidurio ir Artimuosius Rytus, kur pavojingą židinį kūrena taip pat Maskva.

Sirija tapo bjauraus ir amoralaus žaidimo įkaite, o kitais žodžiais tariant, Rusijos patiesta kraujuojančia paklode.

2020.02.18; 13:00

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.

Turkijos URM ketvirtadienį griežtai reagavo į Sirijos parlamento priimtą rezoliuciją, kurioje Osmanų imperijos teritorijoje XX amžiaus pradžioje vykusios armėnų žudynes pripažįstamos genocidu.
 
„Šiandien priimtas Sirijos parlamento sprendimas laikyti 1915 metų įvykius vadinamuoju genocidu yra pamokomas pavyzdys, kaip veidmainiauja režimas, kuris daugelį metų rengė skerdynes, milijonus žmonių išvarė iš savo namų ir naudojo cheminį ginklą“, – sakoma Turkijos URM pareiškime.
 
Jame taip pat teigiama, kad Damaskui „tenka atsakomybė už humanitarinę dramą, vykstančią Turkijos ir Sirijos pasienyje“.
 
Kaip anksčiau pranešė naujienų agentūra SANA, Sirijos parlamento deputatai rezoliuciją priėmė vienbalsiai. Dokumente pažymima, kad „masiniai nusikaltimai, XX amžiaus pradžioje įvykdyti Osmanų imperijoje armėnų tautos atžvilgiu, pripažįstami genocidu“.
 
Balandžio 24-ąją Armėnijoje kasmet pažymima Armėnų genocido aukų atminimo diena. Šią dieną 1915 metais prasidėjo armėnų inteligentijos atstovų deportacija iš Konstantinopolio.
Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas. EPA-ELTA nuotr.
 
XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje Osmanų imperijoje reguliariai buvo persekiojami armėnai. 1915 metais buvo sunaikinta daugiau kaip 1,5 milijono šios tautos atstovų. Armėnų tautos genocido faktą pripažino daugelis pasaulio valstybių. Pirmas tai 1965 metais padarė Urugvajus. Vėliau jo pavyzdžiu pasekė Prancūzija, Italija, Nyderlandai, Belgija, Lenkija, Lietuva, Slovakija, Švedija, kitos šalys.
 
Armėnų genocidą taip pat pripažino Europos Parlamentas ir Pasaulio bažnyčių taryba. Iš 50-ties Amerikos valstijų 44-ios pripažino ir pasmerkė armėnų genocidą, taip pat paskelbė balandžio 24-ąją Armėnų genocido aukų diena.
 
Turkija neigia kaltinimus dėl armėnų genocido ir griežtai reaguoja į kritiką šiuo klausimu.  
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.14; 00:05

Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas. EPA-ELTA nuotr.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Rusija ir Turkija Sirijoje artėja prie atviros konfrontacijos, praneša agentūra „Reuters“.
 
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį pagrasino Rusijos remiamoms sirų pajėgoms, kad jos sumokės didelę kainą už atakas prieš jo šalies karius. Vyriausybė Maskvoje tuo tarpu pareikalavo, kad būtų nutraukti visi reidai prieš Rusijos ir Sirijos pajėgas sukilėlių kontroliuojamoje Idlibo provincijoje. Sirijos kariuomenė pabrėžė, kad į turkų atakas bus atsakyta.
 
Rusijos naujienų agentūra TASS pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį turėjo telefonu kalbėti su R. T. Erdoganu. JT įspėja, kad dėl mūšių vėl kils pabėgėlių banga Idlibe Sirijos šiaurės vakaruose.
 
Antradienį sirų daliniams pavyko perimti strategiškai svarbaus kelio M5 tarp Alepo ir Damasko kontrolę – jis nuo 2012-ųjų buvo kontroliuojamas sukilėlių. Turkijos remiami sukilėliai tada pradėjo atsakomąjį puolimą ir priartėjo prie Nairbo miesto.
 
Pirmadienį situacija paaštrėjo, kad per Sirijos karių surengtą puolimą žuvo penki turkų kariai. Be to, Turkijos ir Rusijos pokalbiai dėl mūšių nutraukimo baigėsi be konkrečių rezultatų. R. T. Erdoganas paskelbė, kad trečiadienį pristatys planą dėl Idlibo.
 
Turkija remia sukilėlius Idlibe. Rusija ir Iranas tuo tarpu yra Sirijos prezidento Basharo al Assado dalinių pusėje. Nuo 2011 metų, kai kilo pilietinis karas, į Turkiją pabėgo 3,6 mln. sirų. Anot R. T. Erdogano, jo šalis nebegali priimti daugiau žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.12; 00:30

Sirijos prezidentas B. al-Assadas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmą kartą atvyko į Damaską ir čia susitiko su Sirijos vadovu Basharu al Assadu. Apie tai Damaske pranešė prezidentūra.
 
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, agentūros „Interfax“ duomenimis, sakė, kad abu prezidentai susitiko Rusijos pajėgų bazėje. Vienoje nuotraukoje buvo matyti, kaip jie spaudžia vienas kitam rankas. Apie vizitą iš anksto nebuvo skelbta.
 
Susitikime buvo kalbama apie padėtį įvairiuose šalies regionuose, sakė D. Peskovas. Situacijos vertinimą pateikė kariuomenė. V. Putinas, anot atstovo, pareiškė galįs užtikrintai pasakyti, „kad buvo įveiktas ilgas kelias šalies teritoriniam integralumui atkurti“.
 
Sirijos prezidentūros duomenimis, B. al Assadas padėkojo rusų kariams už jų „auką“ pilietiniame kare, informuoja agentūra „Reuters“.
 
Anot D. Peskovo, V. Putinas važiavo Damasko gatvėmis, kad įvertintų situaciją. Čia esą plika akimi buvo matyti, kad „taikus gyvenimas atkurtas“.
 
Beveik devynerius metus trunkančiame pilietiniame kare Maskva greta Irano yra svarbiausia B. al Assado rėmėja. Padedamos Rusijos, B. al Assado pajėgos vėl kontroliuoja du trečdalius šalies teritorijos.
 
V. Putinas netikėtai Sirijoje lankėsi jau 2017 metų gruodį. Tada jis su B. al Assadu susitiko Rusijos karinių oro pajėgų bazėje Latakijos provincijoje šalies vakaruose. 2017-ųjų lapkritį V. Putinas Sirijos vadovą priėmė Sočyje.
 
Šeštadienį V. Putinas Rusijoje turėtų priimti Vokietijos kanclerę Angelą Markel, su kuria, be kita ko, aptars padėtį Sirijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.07; 12:00

Qasemas Soleimani. BBC.com nuotr.

Sirijos vyriausybė pasmerkė JAV raketų ataką Bagdado oro uoste, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos Kudso pajėgų vadas Qasemas Soleimani ir sukarintos grupuotės „Hashed al Shaabi“ vado pavaduotojas Abu Mahdi al-Muhandisas. Savo ruožtu Sirijos opozicija džiūgavo dėl tokio JAV žingsnio.
 
Sirija yra „tikra, kad ši baili JAV agresija… tik sustiprins žmonių ryžtą sekti pasipriešinusių kankinių lyderių pėdomis“, Sirijos valstybinė naujienų agentūra citavo šalies Užsienio reikalų ministerijos atstovą.
 
Atstovas JAV veiksmus pavadino „rimta padėties eskalacija“ regione ir apkaltino Vašingtoną naudojantis „nusikalstamų grupuočių metodais“.
Neįvardytas pareigūnas tikino, kad smūgis yra „dalis JAV politikos, siekiant sukurti įtampą ir skatinti konfliktus regiono šalyse“.
 
Q. Soleimani buvo svarbus Sirijos prezidento Basharo al-Assado rėmėjas, Irano generolas padėjo Sirijos lyderiui išsilaikyti valdžioje po 2011 m. prasidėjusio sukilimo.
 
Jis buvo atsakingas už Irano pajėgų ir musulmonų šiitų sąjungininkių grupuočių operacijas užsienyje, įskaitant ir Siriją. Pats Q. Soleimani dažnai lankydavosi Damaske.
 
B. al-Assadas penktadienį nusiuntė laišką Irano aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei, kuriame dėkojo už Q. Soleimani paramą.
„Sirijos žmonės nepamirš, kad jis stovėjo kartu su Sirijos arabų armija. Kankinio Q. Soleimani atminimas amžinai liks Sirijos žmonių sąmonėje“, – laiške rašė B. al-Assadas.
 
Dėka Irano paramos ir 2015 m. Rusijos pradėtos intervencijos B. al-Assadui pavyko atsikovoti didžiąją dalį Sirijos teritorijos, kurią jis buvo praradęs pilietinio karo pradžioje.
Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas. EPA-ELTA nuotr.
 
Kai kuriose Sirijos teritorijose, kaip Idlibas, kurių nekontroliuoja B. al-Assado režimas, dalis sirų džiūgavo dėl Q. Soleimani žūties, nes jie generolą laiko atsakingu už tūkstančių civilių mirtis.
 
Per kassavaitinį protestą Idlibo mieste vienas demonstrantas laikė plakatą su tokiu užrašu: „Džiaugiamės dėl teroristo Qasemo Soleimani mirties. Ačiū jums, (D.) Trumpai“.
 
„Šios puikios naujienos įkvėps mus judėti pirmyn ir, jei pavyks, revoliucija tęsis, revoliucija triumfuos“, – sakė kitas protestuotojas Mohamedas Shkeibas.
 
Kiti demonstrantai Q. Soleimani žūtį pažymėjo dalydami saldainius.
 
Savo ruožtu Sirijos opozicinių grupių lyderiai džiaugėsi mirtimi žmogaus, kurį jie laiko atsakingu už tūkstančių civilių žūtis beveik devynerius metus trunkančiame Sirijos pilietiniame kare.
 
JAV kariai Sirijoje. EPA – ELTA nuotr.

„Svarbiausio Revoliucinės gvardijos nusikaltimų prieš Sirijos ir Irako žmones vykdytojo Qasemo Soleimani nužudymas yra smūgis, kuris įrodo, kad pasaulis yra pajėgus sustabdyti Iraną ir apsaugoti Sirijos civilius, jei jis to nori“, – sakė aukštas Sirijos politinės opozicijos lyderis Nasras Hariri.
 
Kitas opozicionierius Ahmedas Ramadanas taip pat sveikino JAV sprendimą nukauti Q. Soleimani.
 
„Sirijos vaikų žudikas buvo nukautas, laisvų Irako žmonių žudikas buvo nukautas“, – socialiniuose tinkluose skelbė A. Ramadanas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.04; 03:00

Sirijos prezidentas B. al-Assadas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.

„Trampas pergudravo Putiną pasitraukdamas iš Sirijos. Trampas protingai pasielgė išeidamas iš šio regiono. Putinas be reikalo džiūgauja. Rusija ten įkimps, ir netrukus tame regione taps visų nekenčiama pabaisa“. Tai – saugumo eksperto Zevo Čafetso prognozės (Bloomberg).

Kaip rašo Bloomberg, „kai D.Trump paskelbė išvedantis JAV karius iš Sirijos, ir demokratai, ir respublikonai teigė, esą tai naudinga Amerikos priešams, įskaitant Rusiją, Iraną ir Kiniją. Būta net tokių pastabų: pasitraukus JAV kariams iš karto susidarys tuštuma, kurią užpildys visi Vašingtono oponentai.“

Bet Bloomberg taip pat skelbia Zevo Čafetso abejones, ar tikrai amerikiečių pasitraukimas – jau toks kvailas sprendimas? Saugumo ekspertas mano, kad D.Trampas tiesiog Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pakišo vadinamąją „kiaulę“. Kodėl?

D.Trampas vadina Siriją „kruvinais smėlynais“. Ir jis – teisus. Ten tarpusavyje pjaunasi dešimtys genčių, sektų, klanų, grupuočių, tautų ir tautelių, ir jas vargu ar įmanoma sutaikyti. Todėl D.Trampas, pasak Z.Čafetso, ir nenori ten įklimpti. D.Trampas greičiausiai šitaip skaičiuoja: ten neįmanoma įvesti tvarkos. Vis tiek kam nors neįtiksi, vis vien būsi kam nors blogas. D.Trampas atvėrė vartus V.Putinui: nori ateiti – prašau, vartai atkelti. V.Putinas išdidžiai įžengė. Bet ar tai – V.Putino pergalė?

Anksčiau ar vėliau Sirijoje į laisvę išsiverš „Al Qaeda“, „Islamo Valstybė“, kils kraujo kerštas, įvairūs džihadai. Kai tai nutiks, pagrindiniu tų grupuočių ir tautų priešu taps ne JAV, o Rusija. Ne Amerika, o Rusija taps parindiniu jų taikiniu. Jei Rusija norės ten išsilaikyti, jai teks sutelkti dar daugiau karinės jėgos. Be to, Maskvos kariniai veiksmai Sirijoje įaudrins Rusijoje gyvenančius musulmonus. Musulmonai bėdą vers ne amerikiečiams o rusams.

Sirijos sostinė Damaskas. EPA – ELTA nuotr.

Štai tada žlugs visos „saugumo zonos“, kurias V.Putinas kuria drauge su Turkijos prezidentu Radžepu Erdoganu. Sirijos prezidentas Bašaras Asadas teigia, kad „saugumo zona“ sukurta pažeidžiant jo šalies teritorinį vientisumą. Ir tai – dar viena skaudi tiesa. V.Putinas nepajėgs įtikti abiems vienu metu – ir Turkijos, ir Sirijos vadovams.  Jei palaikys B.Asadą, supyks Turkijos lyderis. Jei rems R.Erdoganą, įsižeis Sirijos prezidentas.

Be kita ko, Z.Čafetsas mano, kad Rusija įklimpo Sirijoje dar ir dėl to, kad šios šalies atstatymui prireiks 400 – 500 milijardų JAV dolerių. D.Trampas nenori, nesiruošia mokėti šių pinigų. Todėl jis ir pakišo Siriją V.Putinui – jei jau taip trokšti, pats ir rūpinkis šios valstybės reikalais…

Įeidamas į Siriją Rusijos vadovas V.Putinas įsigys priešų ir dėl Irano – Izraelio priešpriešos. Kol kas V.Putinas šiame konflikte laikosi neutraliteto. Bet ateis metas, kai jam teks pasirikti vieną iš konfliktuojančių pusių. Tuomet jis automatiškai taps mirtinu priešu tos valstybės, kurios nepalaikys. Žodžiu, bet koks žingsnis taps blogu sprendimu. Ir vienu, ir kitu atveju Rusija taps kieno nors priešu. Amerika iš tokios dilemos išsisuko.

Arabų pasaulis puikiai supranta, ką reiškia „pragmatinė politika“, ir D.Trampo, pasitraukusio iš Sirijos mėsmalės, nelaiko silpnu. Jie mano, kad D.Trampas – gudrus, įžvalgus žaidėjas.

Artimųjų Rytų šalys, turtingos dujomis ir nafta, Ameriką laiko labai galingu, svarbiu savo draugu bei partneriu, ir šios draugystės neiškeis į jokias draugystes su Rusija.

Parengta pagal Bloomberg publikaciją

2019.11.10; 08:30

„Islamo valstybės“ (IS) lyderis Abu Bakras al-Baghdadis žuvo Jungtinių Valstijų karinės operacijos, vykusios Sirijos Idlibo regione, metu, sekmadienį pranešė JAV žiniasklaida.
 
Žiniasklaida, cituodama keletą vyriausybės šaltinių, pranešė, kad A. B. al-Baghdadis greičiausiai susisprogdino detonavęs savižudžio liemenę tuo metu, kai atakavo JAV specialiųjų operacijų pajėgos.
 
Pareigūnai teigė, kad IS lyderis buvo slaptai planuojamos operacijos taikinys. A. B. al-Baghdadžio buvo ilgai ieškota, kadangi per pastaruosius kelis metus keletą kartų jau buvo pranešta apie jo mirtį.
 
IS lyderis buvo 48 metų Irako pilietis, atsakingas už džihadistų judėjimo įtakos išplėtimą ir „kalifato“ teritorijos Sirijoje ir Irake įsteigimu. Jis yra kaltinamas tūkstančių civilių mirtimis ir karo nusikaltimais.
 
Pareigūnai naujienų tarnybai „ABC News“ teigė, kad šiuo metu vyksta visų atakos metu žuvusiųjų atpažinimo darbai.
 
Jungtinės Valstijos anksčiau buvo paskelbusios apie 25 mln. dolerių atlygį už žinias apie A. B. al-Baghdadžio buvimo vietą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.27; 15:54

Ankara pirmadienį apkaltino ES, kad kritikuodami Turkijos operaciją prieš Sirijos kurdų pajėgas, bloko vadovai gina „teroristinius elementus“.
 
Turkija jau šeštą dieną vykdo puolimą prieš Sirijos kurdus. Kurdai yra pagrindiniai ES sąjungininkai kovoje prieš „Islamo valstybės“ grupuotę šiaurės rytų Sirijoje. ES vadovai griežtai pasmerkė šią Turkijos operaciją Sirijoje.
 
„Visiškai nepriimtina, kad ES rodo teroristinius elementus ginantį požiūrį“, – sakė Turkijos užsienio reikalų ministerijos atstovai. Pareiškimą ministerija išplatino netrukus po to, kai ES pasmerkė Turkijos veiksmus Sirijoje.
 
„Mes tikrai atmetame ir smerkiame sprendimus ir mūsų šaliai išsakytus raginimus“, – skelbė ministerija.
 
ES atstovai kiek anksčiau yra teigę „smerkiantys viso regiono stabilumui ir saugumui grėsmę keliančius Turkijos karinius veiksmus“. ES taip pat atvėrė kelią sankcijoms Turkijai dėl prie Kipro krantų Ankaros vykdomų angliavandenilio gavybos veiksmų.
 
„Mums tai atrodo nepriimtina, – sakė Turkijos užsienio reikalų ministerijos atstovai. – Kadangi ES požiūris yra neteisėtas ir šališkas, rimtai persvarstysime bendradarbiavimą su bloku kai kuriose srityse.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.15; 06:00

Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas įspėjo, kad, Turkijai įžengus į Šiaurės Siriją, į karą gali būti įtrauktos NATO valstybės. „Tai, kas ten vyksta, man atrodo gana nežemiška“, – pareiškė jis pirmadienį Bavarijos radijui. Jis atkreipė dėmesį į Sirijos kurdų susitarimus su Sirijos prezidento Basharo al Assado vyriausybe.
 
J. Asselbornas Turkijos vykdomą operaciją pavadino „nusikaltimu“. Turkija, pažymėjo jis, būdama NATO narė, yra susieta su kitomis šalimis gynybos paktu.
 
„Įsivaizduokite, Sirija ar Sirijos sąjungininkai smogia atgal ir užpuola Turkiją, – kalbėjo ministras. – Aš pasakiau NATO narė, dabar dar sakau ir 5-asis straipsnis. Tai reiškia, kad galioja gynybos paktas. Vadinasi, jei Turkija bus užpulta, visos NATO šalys privalės padėti Turkijai. Todėl aš ir sakau – tai nežemiška“.
 
J. Asselbornas paragino ES užsienio reikalų ministrus savo susitikime priimti sprendimą netiekti ginklų Turkijai. „Mane pozityviai nuteikia tai, kad Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai, Suomija ir Švedija tai jau pareiškė, – sakė jis. – Bet jūs žinote ir tai, kad R. T. Erdoganas ginklus gauna ne iš Europos. Jis turi kitų šaltinių, kad gautų ginklų šiai operacijai“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.14; 16:30

JAV gynybos sekretorius Markas Esperas paragino Turkiją sustabdyti veržimąsi į Šiaurės rytų Siriją ir perspėjo, kad puolimas gali atnešti „rimtų pasekmių“ Ankarai, penktadienį informavo Pentagonas.
 
M. Esperas su Turkijos gynybos ministru Hulusiu Akaru kalbėjosi telefonu. Pokalbio metu JAV gynybos sekretorius „griežtai paragino Turkiją nutraukti veiksmus Šiaurės rytų Sirijoje“, pareiškime teigė Pentagono atstovai.
 
„Nors sekretorius pakartojo, kad vertina strateginius dvišalius santykius, jis teigė, kad dėl antpuolio Turkija gali susilaukti rimtų pasekmių“, – buvo sakoma pareiškime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.12; 08:00

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino „visiškai sugriauti Turkijos ekonomiką“, jei Ankara Sirijoje įgyvendins ką nors, kas, jo manymu, bus „ribų peržengimas“. Prieš tai prezidentas sakė nestabdysiantis Turkijos invazijos regione.
 
„Kaip griežtai sakiau ir pirma, noriu pakartoti. Jei Turkija įgyvendins ką nors, ką, dėl savo didžios ir neprilygstamos išminties, laikyčiau ribų peržengimu, visiškai sužlugdysiu ir sunaikinsiu Turkijos ekonomiką (tą jau esu daręs!)“ – tviterio paskyroje rašė D. Trumpas.
 
Jis pabrėžė, jog Turkija ir Europos šalys bus atsakingos už Šiaurės rytų Sirijoje kalinamus tūkstančius sulaikytųjų „Islamo valstybės“ kovotojų ir jų šeimų. „Laikas kitiems regiono veikėjams saugoti savo teritoriją“ – rašė D. Trumpas.
 
Prezidentas dėl sprendimo iš Sirijos pasienio zonos patraukti JAV karius sulaukė Kongreso nepritarimo. Baltieji rūmai paskelbė, kad jei Turkija vykdys ilgai planuotą operaciją Sirijoje, JAV nesikiš.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.08; 00:30

B. Netanyahu ir V.Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu konflikte su Iranu paprašė Rusijos paramos. „Mes nesiruošiame taikstytis su šia grėsme“, – pareiškė B. Netanyahu ketvirtadienio vakarą Sočyje susitikęs su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu. Rusijos ir Izraelio karinės pajėgos, anot premjero, turi derinti savo pozicijas.
 
„Tai šiuo momentu yra ypač svarbu“, – kalbėjo B. Netanyahu, kurį cituoja agentūra „Interfax“. Pilietinio karo šalyje Sirijoje esą vis dažniau pasitaiko Irano mėginimų ten naudoti ir raketas.
 
B. Netanyahu pastaruoju metu per pokalbius su Rusija vis pabrėždavo klausimą, kaip būtų galima užkirsti kelią Irano kariniam įsitvirtinimui Sirijoje. Rusija ir Iranas kare su sukilėliais remia Sirijos vyriausybę.
 
V. Putinas sakė, kad bendradarbiavimas su Izraeliu dėl terorizmo yra svarbus. Saugumo klausimais ir karinio bendradarbiavimo srityje santykiai esą pasiekė „naują kokybę“. Kremliaus vadovas kartu paskelbė, kad kitų metų pradžioje ketina vykti į Izraelį.
 
V. Putinas ir B. Netanyahu pastarąjį kartą buvo susitikę balandį – prieš pat Izraelio parlamento rinkimus. Šie pokalbiai vėl vyko prieš balsavimą: kitą antradienį Izraelyje vėl vyks rinkimai. Anot V. Putino, jam nėra tas pats, kas pateks į naująjį parlamentą. Konkrečiai nieko neįvardydamas, jis pareiškė tikįs, kad bus išrinkti „atsakingi politikai“, kurie išsaugos santykius tarp Rusijos ir Izraelio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.13; 08:16

Gibraltaro Aukščiausiasis teismas nusprendė pratęsti tanklaivio „Grace 1“ sulaikymą dviem savaitėms. Tai penktadienį pranešė „Reuters“, remdamasi šios Didžiosios Britanijos užjūrio teritorijos vyriausybe.
 
Sprendimą pratęsti tanklaivio sulaikymą 14-kai dienų paskelbė Gibraltaro generalinis prokuroras Michaelis Llamas.
 
Gibraltaro valdžia ketvirtadienį sulaikė tanklaivį „Grace 1“, įtarusi, kad jis gabena naftą į Siriją, pažeisdamas šiai šaliai taikomas sankcijas. Operacijoje dalyvavo Didžiosios Britanijos jūrų pėstininkai. Pasak Gibraltaro pareigūnų, 28 įgulos nariai, Indijos, Pakistano ir Ukrainos piliečiai, tebėra tanklaivyje, kuriame, kol vyksta tyrimas, taip pat yra Gibraltaro policijos ir muitinės darbuotojų.
 
ES sankcijų Damaskui paketas draudžia beveik visus Europos verslo kontaktus su Sirija, ypač naftos ir jos produktų prekybos srityje. Be to, sankcijos taikomos šios šalies vadovybei – į didelį „juodąjį sąrašą“, be kita ko, įtraukti prezidentas Basharas al Assadas ir jo šeimos nariai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.06; 03:00
 
 

JAV pajėgos, Pentagono teigimu, pradėjo atitraukti techniką iš Sirijos, tačiau kariai kol kas neišvedami. „Šiame etape kariai neatitraukiami“, – penktadienį Vašingtone sakė neįvardytas Gynybos departamento pareigūnas.

Prieš tai JAV vadovaujamos karinės koalicijos prieš „Islamo valstybę“ (IS) atstovas pareiškė, kad „mūsų tikslingo pasitraukimo procesas“ iš Sirijos prasidėjo.

Šis pareiškimas nuskambėjo nepraėjus nė mėnesiui po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas netikėtai paskelbė, kad iš Sirijos bus atitraukti visi 2 000 amerikiečių karių, nes kova su IS laimėta. Protestuodamas prieš tai, atsistatydino JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas.

Po savo patarėjų ir sąjungininkų kritikos D. Trumpas neseniai pareiškė, kad karių išvedimas vyks „apdairiai“ ir „deramu tempu“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.12; 06:34

Plk. Robas Manessas

„BREITBART“, 2018 gruodžio 21 d.

Nuo 2001 metų Rugsėjo 11-osios aš buvau tiesiogiai įtrauktas į šalies vyriausiąją Nacionalinio saugumo komandą patarinėti planuojant ir vykdant Jungtinių Valstijų ir jungtinių pajėgų atsaką į atakas.

Aš treniravau karinius būrius išsiskleisti, prižiūrėjau ir vedžiau žvalgybos, sekimo ir zondavimo operacijas, ir buvau pirmosios operacijos „Patvari laisvė“, taip pat operacijos „Irako laisvė“ vadas.

Mano parama prezidentui Trumpui išvesti amerikiečių karius iš Sirijos ir netrukus – iš Afganistano nulemta ne tik mano žinių ir patirčių po Rugsėjo 11-osios, bet ir keturių dešimtmečių karinės ir civilinės patirties planuojant ir vykdant nacionalinio saugumo politiką. Nacionalinio saugumo dalyką studijavau pas Harvarde dėstantį amerikietį atsargos jūrų pėstininką, generolą leitenantą Micką Trainorą ir daugelį kitų didžių mąstytojų JAV Karinio jūrų laivyno koledže.

Sirijos sostinė Damaskas. EPA – ELTA nuotr.

Iš mano biografijos faktų matyti, kad esu ne pacifistas, tačiau karo baisumus mačiau savo paties akimis ir suprantu, kad karinė jėga turi būti paskutinė išeitis, ir kad vyriausiojo vado pareiga yra parvesti karinius dalinius namo, kai tik nustatytos misijos tikslas yra pasiektas.

Priešingai nei dvipartinė užsienio politikos pelkė[1], kuri pastarąjį dešimtmetį nuolat parodydavo savo klaidingumą dėl beveik kiekvieno svarbesnio karinio sprendimo, prezidentas Trumpas laikosi aiškios, tvirtos ir tikroviškos užsienio politikos, susitelkdamas į „pirmiausia – Amerika“ tikslo iškėlimą. Atkurdamas Amerikos kariuomenę, sumušdamas ISIS, padarydamas galą sandėriui su Iranu, sumažindamas įtampą su Šiaurės Korėja, jis kaskart įrodo, kad užsienio politikos pelkės neigiami balsai neteisūs.

Tais, kurie mus vedė į nuokalnę nenusisekusių ir pavojingų, nesibaigiančių karų Viduriniuosiuose Rytuose, Pietvakarių Azijoje ir dar toliau keliu, turėtų būti žmonės, kurių mažiausiai reikia klausytis kalbant apie Siriją. Iš tikrųjų daugelis žmonių, šiandien puolančių prezidentą Trumpą dėl Sirijos, yra patys atsakingi už chaosą, regimą dabar Viduriniuosiuose Rytuose. Kodėl reikėtų tikėti žmonių grupe, kurios taisyklės visą laiką pasirodo abejotinos palyginti su žmogumi, kurio taisyklės ir instinktas užsienio politikos atžvilgiu nuolat pasirodo esantis teisingas?

Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.

Užsienio politikos pelkės nariai netgi negali paaiškinti, kodėl Amerikos nacionalinis interesas yra 2000 amerikiečių karių ir žvalgybos karininkų laikyti Sirijoje įvykdžius misiją, kurią prezidentas jiems pavedė prieš dvejus metus: sunaikinti ir nugalėti ISIS. Ar negali būti, kad užsienio politikos pelkei niekada iš tikrųjų nerūpėjo įveikti ISIS, ir vietoj to ji nori, kad mes liktume Sirijoje dėl jos klaidinančio ir pavojingo fetišo sukurti dar vieną režimo pasikeitimą Viduriniuosiuose Rytuose?

Jie šaukia, kad mums išėjus prasidės chaosas, patogiai ignoruodami faktą, kad didžiausias chaosas, kurį regime Viduriniuosiuose Rytuose, yra tiesioginė jų dienotvarkės pakeisti režimą Libijoje ir Irake pasekmė. Dar daugiau: nejaugi iš tikrųjų norime, kad Sirija pavirstų į dar vieną Afganistaną, kuriame stovime 17 metų be jokio realaus tikslo ir Amerikos interesų, dėl kurių vertėtų rizikuoti?

Mes jau anksčiau matėme šį scenarijų, ir jis Jungtinėms Valstijoms baigėsi nekaip. Bet užsienio politikos pelkei tai nieko nereiškia, nes ji net ir nepretenduoja į nacionalinį interesą, veikiau tai – neįgyvendinama svajonė Viduriniuosiuose Rytuose įdiegti liberaliąją demokratiją.

Laimė, prezidentas Trumpas supranta, kad mes mūsų karo padaliniams skolingi daug daugiau.

Prezidentas supranta tai, ką suprantame mes: Vidurinieji Rytai niekada nebus liberaliai demokratiški, ir kad mūsų užsienio politika niekada neturi būti vedama didingų ideologinių tikslų, o veikiau privalo remtis paparasta dogma, kuri kelia klausimą: „Kas geriausia Amerikai ir jos žmonėms?“

Kai dėl Sirijos, man visiškai aišku, kad nėra jokio apčiuopiamo Amerikos intereso tenai pasilikti. Kaip trisdešimt dvejų metų kariškis galiu pasakyti, kad prezidentas Trumpas yra visiškai teisus – mes įvykdėme misiją, sunaikinome priešą, ir dabar atėjo laikas mūsų kariams grįžti namo bei paskelbti pergalę.

O tų, kurie su tuo nesutinka, galiu paklausti tik vieno: „Kiek dar amerikiečių kraujo jūs ketinate išlieti, kad pasiektumėte savo tikslą pakeisti režimą Sirijoje? Nes jeigu paklaustumėte manęs, atsakymas būtų labai aiškus – nė vieno lašo.“

Atsargos pulkininkas Robas Manessas įstojo į JAV oro pajėgas būdamas septyniolikos metų, jose dirbo sprogstamųjų atliekų šalinimo techniku. Kaip karininkas jis tarnavo Jungtinio štabo viršininkų gretose, išgyveno Rugsėjo 11-osios išpuolį prieš Pentagoną, kovos metu vadovavo B-1 bombonešių eskadrilei, buvo didžiausio Amerikos desantinės oro žvalgybos sparno vado pavaduotojas ir šio sparno branduolinių operacijų aviacijos pulko vadas.

Iš anglų k. vertė Aaronas Rosenbaumas

Versta iš https://www.breitbart.com/politics/2018/12/21/maness-the-foreign-policy-swamp-why-they-are-wrong-and-president-trump-is-right-on-syria/


[1]foreign policy swamp – frazeologizmas, reiškiantis Vašingtono ir jo apylinkių lobistus, išnaudojančius valdžią praturtėjimo tikslu. Išsireiškimas nurodo į miestui dovanotus plotus – pelkes Kolumbijos rajone. Apygardos aplink Vašingtoną pačios turtingiausios pagal gyventojų pajamas, jose gyvena lobistai ir biurokratai, turintys valdiškus darbus su didesnėmis algomis nei privačiam sektoriuje, labai didelėmis pensijomis ir sveikatos draudimais, jų beveik neįmanoma atleisti iš darbo. Donaldo Trumpo kampanijos metu buvo iškeltas šūkis – „nusausinkime pelkes“. Taigi perkeltine prasme norima pasakyti, kad „pelkių gyventojai“ (krokodilai ir gyvatės) priešinasi naujojo prezidento reformoms. (Vert. past.)

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Sekmadienį Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu paskelbė apie būsimą susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Neseniai Sirijoje įvykus incidentui, per kurį numuštas Rusijos lėktuvas su kariais, abiejų šalių lyderiai ketina aptarti saugumo operacijų koordinavimą.

B. Netanyahu teigia kalbėjęsis su V. Putinu ir sutaręs „susitikti artimiausiu metu, kad būtų tęsiamas svarbus karinis tarpusavio saugumo koordinavimas“.

Izraelio vyriausybės posėdžio metu kalbėjęs ministras pirmininkas vėl patikino, kad Irano kariuomenei nebus leista įtvirtinti savo buvimo Sirijoje. B. Netanyahu taip pat teigė, kad bus sutrukdyta „Hezbollah“ grupuotei Libane perduoti mirtinus ginklus.

Izraelio premjeras ir Rusijos vadovas pirmą kartą gyvai susitiks po to, kai Sirijos oro pajėgos, atsakiusios į Izraelio reidą Sirijoje, numušė Rusijos lėktuvą. Po rugsėjo 17 d. įvykusio incidento V. Putinas ir B. Netanyahu telefonu kalbėjosi jau tris kartus.

Per incidentą Sirijoje žuvo 15 rusų karių. Maskva dėl nelaimės apkaltino Izraelį, kurio pilotai esą didesniu rusų lėktuvu pasinaudojo kaip priedanga, todėl pastarasis atsidūrė Sirijos oro gynybos ugnyje. Savo ruožtu Izraelis tikina, kad žydų lėktuvai nelaimės metu buvo Izraelio oro erdvėje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.08; 04:30