Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis atsisako dalyvauti trečiadienį vyksiančiame „valstietės“ Agnės Širinskienės vadovaujamos Seimo laikinosios tyrimo komisijos posėdyje.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas taip pat kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, atkreipdamas dėmesį, kad nedemokratiškai panaudojant parlamentines komisijas jų veikla prieš opozicinių partijų politikus nukreipiama vykstant savivaldybių tarybų, Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų kampanijoms.
G. Landsbergis pažymi, kad A. Širinskienės komisija nesilaiko Konstitucijoje įtvirtintų teisių, piktnaudžiauja Seimo suteiktais įgaliojimais, tampa politinio spaudimo ir nesąžiningos konkurencijos įrankiu, nukreiptu prieš politinius oponentus. Tokiu būdu, pasak jo, pažeidinėjami teisės aktų reikalavimai bei diskredituojamas visas Seimas, kaip demokratinė institucija.
„Informuoju, kad rytojaus komisijos posėdyje dalyvauti negalėsiu. Svarstydamas dėl galimybės ateityje dalyvauti komisijos posėdyje ir atsakyti į Jums rūpimus klausimus, prašau Jūsų raštu pateikti man klausimus, į kuriuos komisija pageidauja gauti atsakymus, bei argumentuotai atsakyti į išdėstytas pagrįstas abejones dėl Jūsų veiklos teisėtumo, nes nenorėčiau savo dalyvavimu prisidėti prie abejotinos ir galimai neteisėtos Jūsų veiklos ir iš to išplaukiančių teisės pažeidimų“, – pažymėjo G. Landsbergis.
TS-LKD frakcijos seniūnas Seimo pirmininko prašo imtis priemonių ir užtikrinti, kad minėta komisija nepažeidinėtų imperatyvių teisės aktų reikalavimų ir netaptų nedemokratinio politinio spaudimo instrumentu, nukreiptu prieš politinius oponentus, bei tokiu būdu nediskredituotų viso Lietuvos Respublikos Seimo, kaip Tautos atstovybės ir demokratinės institucijos, vardo.
Pasak G. Landsbergio, abejones dėl komisijos šališkumo ir jos naudojimo įrankiu, siekiant susidoroti su politiniais oponentais, kelia tai, kad komisija, sudaryta išimtinai valdančiosios daugumos iniciatyva ir joje dominuojama valdančiosios daugumos narių, savo veiklą prieš opozicinių partijų politikus nukreipia vykstant savivaldybių tarybų, Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų kampanijoms.
Pagal Konstitucijos 5 straipsnio antrąją dalį valdžios galias riboja Konstitucija, todėl Seimas, sudarydamas laikinąsias tyrimo komisijas, negali nepaisyti bei paneigti Konstitucijoje įtvirtintų reikalavimų teisės aktams, kuriais sudaromos tyrimo komisijos. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad laikinosios tyrimo komisijos gali būti sudaromos ne bet kokiems, o tik ypatingos valstybinės svarbos klausimams ištirti. Taip pat Seimas privalėjo tiksliai apibrėžti, kokius konkrečiai klausimus ištirti jis paveda komisijai, tačiau to nepadarė.
TS-LKD frakcijos seniūnas atkreipia dėmesį, kad komisija gali rinkti medžiagą, kitą informaciją, apklausti asmenis tik Seimo jai pavestu tirti konkrečiu klausimu, bet kadangi klausimas nėra konkrečiai apibrėžtas, tyrimo objektas tampa nelegitimus. Dar daugiau, kas yra neteisėta, turėtų spręsti ne Seimo komisija, kuri yra politinio pobūdžio darinys, o teisinės institucijos. Todėl laikinosios tyrimų komisijos vykdomas tyrimas laikytinas kaip neatitinkantis teisinės valstybės principų, nevisavertis, selektyvus, politiškai šališkas ir neobjektyvus.
ELTA primena, kad pastarąją savaitę A. Širinskienės vadovaujamoje komisijoje nepasirodė kviesta G. Landsbergio sutuoktinė Karalienės Mortos mokyklos direktorė Austėja Landsbergienė. Tyrimo komisijai vadovaujanti Agnė Širinskienė apgailestavo, kad A. Landsbergienė nebendradarbiauja su komisija.
Antradienį Seimas valdančiųjų iniciatyva ėmė svarstyti sankcijų, numatančių atsakomybę už Seimo laikinosios tyrimo komisijos teisėtų reikalavimų nevykdymą, klausimą.
Antradienį „valstiečių“ frakcijai priklausančio Vytauto Bako pristatytos pataisos sulaukė pritarimo po pateikimo, už jas balsavo 46 Seimo nariai, prieš buvo 12, susilaikė 29 parlamentarai. Jas toliau planuojama svarstyti Seime gegužės viduryje.
Pasak V. Bako, tokios kodekso pataisos reikalingos, norint spręsti problemą dėl liudyti į tyrimo komisijas neatvykstančių asmenų.
Pagal siūlomą projektą, už tokį administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai, bauda asmenims siektų nuo 550 iki 900 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 850 iki 5000 eurų.
Benas Brunalas (ELTA)
2019.03.13; 07:00
