Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Konstituciniam Teismui (KT) konstatavus, kad parlamentinį tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams tyrusi laikinoji Seimo komisija prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, „valstietė“ Agnė Širinskienė prakalbo apie įtartinus, galimai anksčiau vykusius KT pirmininko Dainiaus Žalimo bei konservatorių susitikimus.
 
Diskusijas tarp politikų kėlusios komisijos pirmininkės teigimu, galima daryti įvairias prielaidas dėl, pasak jos, konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui palankios Konstitucinio Teismo išvados. Todėl, tikina A. Širinskienė, jau pirmadienį prašys D. Žalimo pasiaiškinimų.
 
A. Širinskienė: KT verdiktas tyrimo vertės neužginčija
 
Politikė pernelyg nesureikšmino penktadienį konstatuotos KT išvados, kurioje akcentuota, kad laikinajai tyrimo komisijai negalima pavesti neaprėpiamos apimties užduočių, taip pat, kad tokio tipo komisijos gali būti sudaromos tik valstybinės svarbos klausimams ištirti.
 
Pasak jos, KT, net konstatavęs, kad tyrimo komisijos darbas prieštarauja šalies įstatymams, neužginčijo tyrimo metu išryškintų aplinkybių.
 
Be to, pridūrė politikė, jos vadovautai komisijai nepalanki KT išvada galbūt sukūrė tik papildomų rizikų valstybei.
 
„Pastebėtina tai, kad prokurorų ir valstybės tarnautojų liudijimų Konstitucinio Teismo išvados nenuneigia. Tie liudijimai yra tokie, kokie yra, ir jie rodo apie valstybės sopulius ir kartais ne visai galimai teisėtą veiklą, bandymą daryti poveikį teisiniams procesams, bandymą daryti poveikį prokuratūrai“, – Eltai teigė A. Širinskienė.
 
„Valstietė“ akcentavo, kad teismo verdiktas sukūrė prielaidas abejoti anksčiau atliktu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimu.
 
„Aš galiu pasakyti, kad dalis tų klausimų buvo vienokiu ar kitokiu stiliumi nukopijuoti iš NSGK tyrimo. Ten taip pat yra neapibrėžtų klausimų (…) Klausimų, kur planuojama naudoti įslaptintą informaciją, apibrėžti konkrečiai, kol informacija nėra išslaptinta, neįmanoma. Todėl bet toks Konstitucinio Teismo pasakymas, kad konstitucingumo nebuvimą sąlygoja ir neapibrėžti klausimai, atriša ranką koncernui „MG Baltic“ kvestionuoti NSGK tyrimo teisėtumą“,– samprotavo ji.
 
A. Širinskienė: KT sprendimas palankus G. Landsbergio šeimai
 
A. Širinskienės manymu, Konstitucinio Teismo verdiktas situaciją keičia tik tiek, kad G. Landsbergio ir jo sutuoktinės sklypo už 1 eurą sandorio istorijos neturės prievolės tirti Vyriausioji mokesčių inspekcija (VMI) ir kad Seime nebus sudaryta grupė dėl prokuratūros veiklą skaidrinančio darbo.
 
„Tą įpareigojo sukurti Seimo nutarimas. Šie praradimai yra, tačiau viso kito – liudijimų ir panašiai – neištrinsi“, – teigė A. Širinskienė.
 
A. Širinskienė taip pat prakalbo apie galima konservatorių ir Konstitucinio Teismo pirmininko D. Žalimo įtartiną bendravimą. Kaip teigė „valstietė“, ją pasiekusi informacija apie galimai vykusius konservatorių ir D. Žalimo susitikimus. Šie susitikimai, neatmeta politikė, gali būti susiję ir su KT priimtų sprendimų logika.
 
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Jei pas juos partijoje yra tikrai susitikimai, kur, man susidaro įspūdis, yra daromas spaudimas Konstitucinio Teismo pirmininkui, kai yra derinami kreipimosi į Konstitucinį Teismą tekstai – tai yra nenormalu“, – teigė A. Širinskienė.
 
„Todėl pirmadienį kreipsiuosi į Konstitucinio Teismo pirmininką prašydama paaiškinti, kokie ten susitikimai vyksta ir lygiai taip pat raginsiu kolegas (konservatorius – ELTA) paaiškinti, kodėl Konstitucinio Teismo skundai, kuriuos jie rašo, yra prieš tai su pirmininku suderinami“, – kalbėjo A. Širinskienė, neatmesdama, kad ir pastarasis KT išaiškinimas gali būti su šiais susitikimais susijęs.
 
„Aš galiu daryti labai įvairias prielaidas, nes, akivaizdu, kad tam tikri susitikimai vyksta ir lygiai taip pat akivaizdu, kad ponas Landsbergis ir jo sutuoktinė buvo išgelbėti nuo VMI tyrimo šiuo Konstitucinio Teismo sprendimu. Tad taip gali būti“, – teigė A. Širinskienė, kartu pabrėždama, kad į konservatorių deklaruotus raginimus jai trauktis iš Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovės pareigų rimtai nežiūrinti.
 
„Į konservatorių visokius kliedesius nenoriu net ir reaguoti. Jie turėtų labai gerai pasižiūrėti į savo veiklą“, – apibendrino A. Širinskienė.
 
Konservatorių pirmininko pavaduotoja Monika Navickienė, vertindama penktadienį paskelbtą Konstitucinio Teismo sprendimą, viešai kreipiasi į Agnė Širinskienę, ragindama ją prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovės pareigų.
 
Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad A. Širinskienės vadovauta komisija buvo sudaryta pažeidžiant Konstituciją, kad jos išvados yra neteisėtos.
 
Vadinamosios A. Širinskienės komisijos darbas sukėlė daug klausimų opozicijai. Jie pastarosios komisijos darbą ne kartą įvertino kaip tiesiog valdančiųjų „valstiečių“ surengtą keršto akciją neįtikusiems politiniams oponentams. Kreipdamasi į Konstitucinį Teismą opozicija pabrėžė, kad komisijai pavesto atlikti tyrimo objektas tiek jo laiko, tiek klausimų apimties atžvilgiu apibrėžtas labai plačiai ir abstrakčiai.
 
Taip pat akcentuota, kad nėra suformuluota vieno ar kelių konkrečių valstybinės svarbos klausimų, o numatoma tirti iš esmės viską, kas aštuonerius metus vyko politiniame procese, todėl komisijos sudarymas prieštarauja laikinųjų tyrimo komisijų ir parlamentinės kontrolės sampratai.
 
Kreipimesi taip pat teigta, kad pagal ginčijamą teisinį reguliavimą laikinajai komisijai suformuluoti uždaviniai nedera su konstituciniais Seimo parlamentinės kontrolės įgyvendinimo tikslais, neatitinka iš Konstitucijos kylančių reikalavimų klausimams, kuriems ištirti Seimas gali sudaryti laikinąsias tyrimo komisijas, taip pat Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatyme įtvirtinto reikalavimo tokias komisijas sudaryti tik pripažinus būtinybę ištirti valstybinės svarbos klausimą. Be to, tokie Seimo atliekami tyrimai, be kita ko, siekiant gauti ir viešai paskelbti pagal įstatymus įslaptintą informaciją (žvalgybinę informaciją, ikiteisminio tyrimo duomenis), pareiškėjos manymu, kelia grėsmę teisinės valstybės principams.
LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
 
Seimas gegužės 14 d. pritarė A. Širinskienės vadovaujamos komisijos išvadoms. Komisija sukurta siekiant ištirti suinteresuotų asmenų ar jų grupių 2008–2016 metais galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį šalies politiniams procesams, rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui. Komisija taip pat skelbėsi norinti ištirti suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį teisėkūros procesui.
 
Tyrimo tikslų spektras komisijai jau pradėjus darbą buvo koreguotas, į parlamentinį tyrimą įtraukiant konservatorių kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl pensijų fondų. Taip pat buvo nuspręsta tirti galimą neteisėto poveikio darymą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK).
 
Kontroversiškai vertinamo tyrimo išvados pateiktos pagal tris tyrimo epizodus: galimą interesų grupių ir valstybės politikų siekį paveikti VTEK veiklą, politikų galimai darytą spaudimą prokuratūros darbui bei galimą privačių pensijų fondų įtaką Seimo nariams kreipiantis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų kaupimo įstatymo. Pastarajame atlikto tyrimo epizode komisijos darbotvarkėje atsidūrė G. Landsbergis ir jo sutuoktinė Austėja Landsbergienė. Visgi dėl šio epizodo – pensijų fondų įtakos – komisijai išvadų parengti nepavyko. Nesugebėjus surinkti pakankamai medžiagos, komisija patvirtino ne išvadas, bet aplinkybes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.12; 16:00

Seimo narys Povilas Urbšys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Nors Seimas ketvirtadienį pritarė „valstietės“ Agnės Širinskienės vadovautos laikinosios komisijos išvadoms, aistros ir pasipiktinimas tarp politikų tebekyla. Į galimai neteisėtą poveikį politiniams procesams tyrusios vadinamosios A. Širinskienės komisijos akiratį patekęs mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys toliau kelia klausimus ir sako nesuprantąs, kodėl ištarusi A, valdančiųjų iniciatyva atsiradusi komisija nenori pasakyti ir B.
 
Kurį laiką nuo Seimo kadencijos pradžios kartu su „valstiečiais“ frakcijoje veikęs politikas tvirtina matąs itin keistą situaciją, kai vienoje A. Širisnkienės komisijos pateiktų išvadų jam tarsi ir inkriminuojamas priesaikos sulaužymas, tačiau adekvačių ir reaguojančių į deklaruotus nusižengimus veiksmų nebėra imamasi. Politikas stebisi, kodėl Seime sprendžiant dėl A. Širinskienės pateiktų išvadų, jam net pačiam pareiškus norą būti ištirtam, ar jis nesulaužė priesaikos ir ar nėra vertas apkaltos, patys valdantieji tokį sumanymą atmetė.
 
„Aš siūliau savo atžvilgiu pradėti tyrimą, nes, kaip išdėstė A. Širinskienė, yra priesaikos sulaužymo požymių“, – Eltai teigė P. Urbšys, akcentuodamas, kad pakliūta į absurdišką situaciją, kai ilgą laiką Seime veikusi ir savo svarbą bei objektyvumą akcentavusi komisija dabą nori užbaigti tik pranešdama apie esą padarytus didelius politikų pažeidimus.
 
Viktoras Pranckietis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Buvo atliktas tyrimas ir nustatyta, kad yra duotos priesaikos sulaužymo požymių. Tokiu atveju komisija turi būti sudaryta, kad būtų ištirta, ar tikrai tų požymių yra. Tad aš dėl to ir siūliau, kad nutarime, kuris buvo formuluojamas dėl (A. Širinskienės vadovautos komisijos – ELTA) išvadų, atsirastų dar vienas punktas. Aš siekiau, kad būtų inicijuotas tolesnis tyrimas, ar mano veiksmai atitinka Konstitucijos nuostatas dėl duotos priesaikos“, – tęsė P. Urbšys.
 
„Labai keista, jei komisija, padariusi grėsmingas išvadas, pati siekia jas nugesinti“, – pridūrė politikas.
 
P. Urbšio teigimu, žvelgiant į logiką, kurios laikėsi komisija tyrimo metu ir kurios laikosi Seimui patvirtinus išvadas dabar, nelieka nieko kito kaip sakyti, kad pagrindinis tikslas buvo tiesiog „valstiečių“ lyderių nemalonėje atsidūrusius asmenis apdrabstyti purvais.
 
„Man atrodo, kad ši komisija atliko tiesiog „Grigeo vamzdžio funkciją“. Jos tikslas buvo ne išsiaiškinti tiesą, bet kiek įmanoma apdrabstyti žmones įvairiais prasimanymais. Kaip kitaip paaiškinti?“, – apibendrino P. Urbšys.
 
A. Širinskienė teigia, kad apkaltą inicijuoti nėra prasmės: tikisi, kad P. Urbšį ir V. Pranckietį nubaus rinkėjas
 
A. Širinskienės komisijoje teigiama, kad atlikus tyrimą, negalima paneigti surinktų duomenų apie tai, kad tuometis Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas P. Urbšys bei Seimo vadovas Viktoras Pranckietis darė įtaką neteisėtam Mindaugo Siaurio atleidimui iš tuomet eitų pareigų Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje (VTEK). Nepaisant tokios suformuluotos išvados, P. Urbšio išreikšta iniciatyva papildyti Seimo nutarimo projektą dėl laikinosios komisijos išvadų, siūlant iš esmės formuoti apkaltos komisiją jam pačiam, daugiausiai valdančiųjų pastangomis buvo atmesta.
 
Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Valstietės“ A. Širinskienės teigimu, nors, jos giliu įsitikinimu, tiek P. Urbšys, tiek tame pačiame laikinosios komisijos epizode figūravęs Seimo pirmininkas yra verti apkaltos, tokios prabangos kaip sudaryti apkaltos komisiją, kai iki rinkimų liko nedaug laiko, tikrai neleis. Tad išvadose surašyti kaltinimai ir liks tiesiog popieriuje deklaruotais teiginiais. Politikės manymu, tai, ką pasiūlė P. Urbšys, yra ne kas kita kaip nesąmonė, skirta prisitraukti papildomo dėmesio.
 
„Aš manau, kad ponas Urbšys kartais ne visai adekvačiai vertina aplinką ir situaciją. Jis politikuoja prieš rinkimus, jis tyčiojasi iš Seimo ir valdančiųjų. Tai yra akivaizdu pažiūrėjus jo elgesį ir pasisakymus. Labai gaila, kad politikas, registruodamas visokias nesąmones – o jos yra nesąmonės, jei žiūrėsime į statutą – bando ieškoti populiarumo. Ponas Urbšys turėtų puikiai suprasti, kad apkaltos komisija yra neregistruojama vieno Seimo nario. Statutas labai aiškiai pasako, kad, berods, penktadalis Seimo narių tą gali padaryti“, – Eltai aiškino A. Širinskienė.
 
„Suvokiant, kad tai yra nestatutinis pasiūlymas, mes, kaip valdantieji, atitinkamai, ir balsavome“, – pridūrė ji.
 
Pasak politikės, procedūros reikalingos surengti apkaltą trunka per ilgai, todėl net esant įsitikinus, jog politikai yra verti apkaltos ir sulaužę priesaiką, nėra reikalo ieškoti teisingumo.
 
„Situacija yra tokia, kad artėja kadencijos pabaiga. Visi puikiai žinome, kiek trunka apkaltos veiksmai. Mano manymu, po to ką aš mačiau tyrimo metu, tiek ponas Urbšys, tiek Seimo pirmininkas tikrai būtų nusipelnę apkaltos“, – teigė politikė.
 
Ji aiškino, kad kadencijos pabaigoje apkalta apskritai yra beprasmis reikalas, net įvertinus faktą, kad įtarimų dėl galimai sulaužytos priesaikos sulaukę politikai vienos kadencijos metu, kitame Seime jau gali jaustis ramūs. Po kone dvejus metus trukusios komisijos darbo, A. Širinskienė teigė turinti viltį, kad tyrimo radare atsidūrę buvę kolegos bus įvertinti ne aktyvavus numatytas procedūras, bet rudenį vyksiančių rinkimų metu.
 
„Kadencijos pabaigoje apkalta tampa beprasmė kaip procedūra. Kelis mėnesius truks apkaltos komisija, kreipiamasis į Konstitucinį Teismą, o po to Konstitucinis Teismas 6 mėnesius – tiek maždaug skubos tvarka trunka – svarstys. Kai visas ratas apsisuks, situacija bus jau po rinkimų. Aš tiesiog labai linkiu kad nei Seimo pirmininkas, nei ponas Urbšys nebūtų kitos kadencijos Seime. Bet jei jie bus – tai tada mes turėsime konstitucinę nuostatą, kad nusižengimas, padarytas prieš Konstituciją praėjusąe kadenciją, (nebegalios – ELTA). Tada kitos kadencijos Seimas nebegalės svarstyti. Tad dėl šių teisinių ypatumų dabar kažką daryti dėl šių dviejų ponų būtų tiesiog reklama“, – apibendrino A. Širinskienė.
 
 Klausimus dėl tyrimo objektyvumo kelia opozicija ir prokuratūra
 
Seimas ketvirtadienį pritarė A. Širinskienės vadovaujamos komisijos, kuri nuo 2018 m. rugsėjo atliko parlamentinį tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams, išvadoms.
Politinės intrigos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Opozicijos itin kritikuotų parlamentinio tyrimo išvadų projektą palaikė 55 Seimo nariai, 40 buvo prieš, 9 susilaikė.
 
Opozicijos teigimu, atliktas parlamentinis tyrimas ir jo metu suformuluotos išvados yra neobjektyvios, o ir komisijos darbo principai nedera su standartais, keliamais demokratinėms valstybėms. Pasipiktinimą išvadomis yra pareiškusi ir į komisijos darbo akiratį pakliuvusi Generalinė prokuratūra. Pasak jos, komisijos išvados dėl prokuratūros darbo yra nepagrįstos faktinėmis aplinkybėmis ir nešališkais duomenimis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.17; 18:24

Agnė Širinskienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

„Valstietės“ Agnės Širinskienės vadovaujamos komisijos išvados toliau skinasi kelią Seime, o jų svarstymas kelia audras tarp politikų.
 
Antradienį po svarstymo už balsavus 61 Seimo nariui, 10 susilaikius ir 44 balsavus prieš, A. Širinskienės parengtoms išvadoms buvo pritarta. Dėl šio klausimo Seimas dar turės kartą balsuoti.
 
Kontraversiškai vertinamo ir opozicijos kritikos sulaukusio tyrimo išvadų svarstyme opozicija kalbėjo apie mindomą Konstituciją ir demokratiją, kartu prabilo ir apie žalą reputacijai, kurią, teigė jie, verslui ir strategiškai svarbioms įmonėms padarė „valstiečių“ iniciatyva atsiradęs tyrimas.
 
E. Gentvilas: nesigailiu komisijoje praleisto laiko
 
Vienintelis iš opozicijos A. Širinskienės komisijos veikloje dalyvavęs liberalas Eugenijus Gentvilas teigė nesigailintis, kad teko lankytis organizuotuose posėdžiuose.
 
„Nors šiek tiek laiko ir sugaišau – gal tik porą posėdžių praleidau – visgi nesigailiu sugaišto laiko, nes pamačiau, kaip veikia užkulisių komisija“, – teigė Seimo nariams parlamentaras.  
 
Politikas, kalbėdamas Seime, prisiminė kaip, pasak jo, klostėsi šios komisijos darbo eiga. Liberalo manymu, visi A. Širinskienės vadovautos komisijos žingsniai rodo tik tai, kad siekta kerštauti neįtikusiems. O tai, kad dirbti komisijoje nebuvo nusiteikta rimtai, rodo ir rengtų posėdžių organizavimo tvarka.
 
„Gerbiamieji, ši komisija iš rimtos dalykinės komisijos virto į keršto komisiją sau neįtikusių, iš valdančiųjų „valstiečių“ frakcijos pasitraukusių kolegų elgesiui tirti. Noriu pasakyti, kad komisija nelabai ką turėjo ir daryti. Priešpaskutinis komisijos posėdis įvyko 2019 m. spalio 16 d., o kitas posėdis po to įvyko šiemet balandžio 29 d. Gerbiamieji, šešis su puse mėnesio komisija nesurengė nė vieno posėdžio“, – teigė E. Gentvilas.
 
P. Urbšys neigia jam mestus kaltinimus
 
Komisijos tyrimo radare atsidūręs Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys neigė išvadoje jam mestus kaltinimus, esą jis kartu su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu darė įtaką neteisėtam buvusio VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo Mindaugo Siaurio atleidimui iš einamų pareigų.
 
Rosatom keliami pavojai. Nuclear-news.net

Politikas antrino E. Gentvilui ir dėliojo argumentus, kodėl, jo nuomone, į komisijai vadovaujančios A. Širinskienės akiratį pateko vienas ar kitas „valstiečiams“ oponavęs asmuo, tuo metu nuo kai kurių kitų planuotų klausimų buvo atsitraukta.
 
„Jei jūs prisiminsite, dėl ko buvo sudaryta komisija, – ji buvo sudaryta manant, kad nėra atvertas plačiai klausimas dėl „Rosatom“ įtakos konservatoriams. Ar jums nekeista, gerbiami „valstiečiai“, kodėl Širinskienė su savo užsispyrimu nesugebėjo prisikapstyti iki pažymų.
 
Tuomet NSGK vadovavo Vytautas Bakas, jis seifo neatidarė, tačiau kai tapo komiteto pirmininku Gaižauskas… Kas trukdė šį seifą atidaryti? Neabejoju, kad dėl to, jog tie ryšiai, kurie yra atskleisti, dabar veikia valdančiuosius“, – teigė P. Urbšys.
 
Kėlė klausimą dėl žalos reputacijai, paaiškino situaciją dėl Landsbergių šeimos verslo
 
Tuo metu konservatorė Monika Navickienė kalbėjo apie, pasak jos, niūrią šio tyrimo formuojamą atmosferą.  
 
„Daug entuziazmo kalbėti šiame valdančiųjų veikime nebėra. Gyvename įdomiais, bet labai neįkvepiančiais laikais. Norėčiau, kad bent mano vaikams nebereikėtų patirti tokių išsišokimų prieš demokratiją, kur klastojama tiesa“, – teigė politikė. Anot jos, A. Širinskienės komisija fiksavo ryšius tarp epizodų, kurių niekas kitas nedrįstų sieti.
 
„Ši komisija užsimojo prieš visus: nuo „Klaipėdos naftos“, pastačiusios energetinę nepriklausomybę užtikrintą terminalą, opozicijos lyderio šeimos, iki VTEK pareigūnų, kurie nenulenkė galvos, tiriant „valstiečių“ seniūno bendražygės interesų konfliktus. Buvo žemintas šioje komisijoje Seimo pirmininkas“, – tęsė M. Navickienė.
 
Galiausiai politikė prakalbo apie sugadintos reputacijos klausimą.
Lietuvos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Kas atlygins žalą skaidriai veikiančiam verslui, patiriančiam reparacinius nuostolius, kas atlygins išlinksniuotiems pareigūnams, kurie galimai veikė principingai ir nenulenkė savo galvos prieš politinius interesus. Viliuosi, kad šitaip darkytis po Konstitucijos puslapius purvinais batais laiko liko nedaug“, – teigė konservatorė.
 
M. Navickienė paaiškino, kodėl diskusijos dėl sklypo už 1 eurą yra nieko vertos
 
M. Navickienė pabrėžė, kad visiškai nepagrįstai yra keliami klausimai dėl opozicijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio ir jo sutuoktinei priklausančio verslo. Kaip teigia A. Širinskienė, laiko atžvilgiu yra sutapimas tarp dalies Seimo narių, tarp kurių dauguma – konservatoriai, kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir „Bat Cap Infrastructure Fund“ investicijų į Gabrieliui Landsbergiui priklausantį šeimos verslą. Kartu politikė kelia klausimus, ar faktas, kad bendrovė „Krajama“ (dabar – UAB „Knowledge investment“) su žemės sklypu Karalienės Mortos mokyklos bei darželio „Vaikystės sodas“ statybai Kalnėnų mikrorajone buvo įsigyta už vieną eurą, yra skaidrus.
 
Konservatorės teigimu, klausimą dėl įsigyto sklypo kelianti A. Širinskienė tiesiog iškraipo faktus.
 
„Bat Cap Infrastructure Fund“ įsigijo ne sklypą, o bendrovę, kuri valdo 1,3 mln. eurų įsipareigojimų vertės sklypą. Tiesa, kad už šią bendrovę buvo sumokėta tokia suma, tačiau tiesa ir tai, kad drauge su ja įsigyti ir finansiniai įsipareigojimai, kurie siekia 1,3 mln. eurų. Mokyklos atstovai taip pat paaiškino, kad tai yra 20 metų sandoris, kurio vertė yra 20 mln. eurų“, – kalbėjo politikė, akcentuodama, kad tai turėtų būti įdomu tiems, kuriems rūpi faktai.
 
Trys epizodai A. Širinskienės tyrime
 
Pateiktose išvadose teigiama, kad atlikusi tyrimą komisija negali paneigti tyrimo procese deklaruotų buvusio VTEK Prevencijos skyriaus vedėjo Mindaugo Siaurio liudijimų, esą Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir tuometis Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys darė įtaką neteisėtam M. Siaurio atleidimui iš einamų pareigų. Kaip skelbiama išvadoje, VTEK procesai stokojo skaidrumo ir galėjo būti iš šalies veikiami aukščiausių valstybės politikų.
 
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Ištyrus antrąjį epizodą dėl Generalinės prokuratūros darbo, konstatuota, kad jos darbui politikai galėjo daryti poveikį. Taip pat teigiama, kad kai kuriais atvejais Generalinė prokuratūra stokojo skaidrumo. Kaip aiškino išvadas parengusi A. Širinskienė, gauti liudijimai leidžia manyti, kad politikai galėjo paveikti Generalinėje prokuratūroje atliekamus tyrimus dėl viešųjų pirkimų – Ignalinos atominėje elektrinėje bei AB „Klaipėdos naftoje“.
 
„Rizika, kad ateityje gali būti bandoma neteisėtai daryti įtaką Generalinėje prokuratūroje priimamiems sprendimams ir taip siekti paveikti prokurorų nepriklausomumą, išlieka“, – rašoma komisijos išvadoje.
 
Trečiojo epizodo – dėl pensijų fondų įtakos – komisijai išvadų parengti nepavyko. Nesugebėjus surinkti pakankamai medžiagos, tvirtino A. Širinskienė, teko patvirtinti ne išvadas, bet aplinkybes.
 
„Komisija šioje dalyje gali tik konstatuoti atskiras aplinkybes, tačiau negali daryti apibendrinančios išvados, nes neturėjo galimybės gauti visų parlamentiniam tyrimui reikalingų dokumentų bei apklausti visų kviestų liudininkų“, – rašoma išvadoje.
 
A. Širinskienės teigimu, laiko atžvilgiu yra sutapimas tarp dalies Seimo narių, tarp kurių dauguma – konservatoriai, kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir „Bat Cap Infrastructure Fund“ investicijų į Gabrieliui Landsbergiui priklausantį šeimos verslą. Politikė, kaip ne kartą yra teigusi, įtaria, kad tarp šių dviejų įvykių gali būti neskaidrus ryšys. Tyrimo komisijai užkliuvo ir faktas, kad bendrovė „Krajama“ (dabar – UAB „Knowledge investment“) su žemės sklypu Karalienės Mortos mokyklos bei darželio „Vaikystės sodas“ statybai Kalnėnų mikrorajone buvo įsigyta už vieną eurą.
 
„Seimo narys G. Landsbergis bei jo sutuoktinė A. Landsbergienė ir su jų šeima bei objekto statybomis susijusios įmonės atsisakė komisijai paaiškinti ir (arba) pateikti dokumentus, kurie pagrįstų UAB „Krajama“ su žemės sklypu įsigijimo sandorį, jo vertę ir paaiškintų jo įsigijimo aplinkybes, dėl to komisija negalėjo pabaigti parlamentinio tyrimo šia apimtimi ir išvadose atsakyti į klausimą, ar toks sandoris yra skaidrus ir neturi politinės korupcijos požymių“, – rašoma išvadoje.
 
Dėl pastarojo momento, yra teigusi A. Širinskienė, bus prašoma Valstybinės mokesčių inspekcijos įvertinimo.
 
Pastarąją savaitę Seimas po pateikimo pritarė išvadoms: už balsavo 55 Seimo nariai, prieš – 39, susilaikė – 10.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.13; 08:17

Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo valdančiosios daugumos atstovai teigia nesuprantantys, kur konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis įžvelgia nereguliarų parlamento darbą. Valdantieji atkreipia dėmesį, kad Seimo darbas tiek plenariniuose posėdžiuose, tiek komitetuose vyksta efektyviai, tačiau koncentruotai, siekiant kiek įmanoma labiau išvengti kontaktinio darbo. Valdančiųjų įsitikinimu, šis G. Landsbergio kreipimasis yra eilinis opozicijos bandymas atkreipti į save dėmesį.
 
„Aš nelabai suprantu, kur ponas Landsbergis mato nereguliarią Seimo veiklą, nes komitetų posėdžiai vyksta, jie yra labiau koncentruoti. Tarkime, pirmadienį (Teisės ir teisėtvarkos komitete – ELTA) posėdyje turėsime 44 klausimus, užuot turėję maždaug 20 klausimų.
 
Stengiamės sukoncentruoti, kad būtų kuo mažiau kontaktinio darbo“, – Eltai teigė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narė Agnė Širinskienė.
 
„Lygiai taip pat koncentruotai vyksta ir plenariniai posėdžiai, ką ir yra patarę medikai daryti. Seimo nariai susitinka ne antradieniais-ketvirtadieniais, o paprastai tik antradieniais, ir tada posėdis vyksta nuo ankstyvo ryto iki 8-9 valandos vakaro“, – pridūrė ji.
 
„Valstiečių“ atstovė atkreipia dėmesį, kad į posėdžius stengiamasi įtraukti esminius klausimus, kartais nusprendžiama nesvarstyti pasiūlymų, kurie, pasak politikės, tikrai nėra esminiai ar iki galo neparengti. A. Širinskienės teigimu, taip dirba visos Europos parlamentai.
 
­­
Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Aš tikrai kažkokių esminių Seimo darbo pokyčių, kurie trikdytų Seimo veiklą, tikrai nematau. Yra daroma tai, kas yra būtina padaryti, ir atsisakyta perteklinių dalykų. (…) Manyčiau, kad viskas vyksta pakankamai sklandžiai, įvertinus tikrai labai sudėtingą situaciją valstybėje“, – patikino ji.
 
A. Širinskienė įsitikinusi, kad opozicijos nesugebėjimas prisitaikyti prie dabartinio parlamento darbo ritimo tikrai nėra Seimo problema.
 
„Darbas ir komitetuose ir plenarinių posėdžių salėje vyksta, o jeigu opozicija negeba prie tokio darbo ritmo prisiderinti arba neturi kažkokių konstruktyvių pasiūlymų, tai šiuo atveju yra opozicijos problema, bet ne viso Seimo“, – savo poziciją išsakė politikė.
 
Pasak LVŽS narės, šis opozicijos lyderio kreipimasis į Seimo pirmininką ir Seimo valdybą yra savotiškas bandymas atkreipti į save dėmesį.
 
„Aš suprantu, kad opozicija pastaruoju metu jaučia tam tikrą žiniasklaidos dėmesio stygių ir bando šį dėmesį pritraukti bet kokiomis priemonėmis“, – teigė Seimo narė.
 
Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininkas Gediminas Kirkilas taip pat antrina A. Širinskienei, teigdamas, kad tiek Seimo posėdžiai, tiek komitetų posėdžiai vyksta. Politikas teigia G. Landsbergio kreipimąsi į Seimo pirmininką bei Seimo valdybą vertinantis kaip eilinį opozicijos veiksmą.
 
„Vertinu kaip eilinį opozicijos veiksmą. Seimo posėdžiai vyksta, jie nevyko tik šią savaitę, bet tai buvo nutarta iš anksto. Antradienį bus eilinis Seimo posėdis. Mes darome posėdžius tada, kada reikia, kai yra Vyriausybės paruošti projektai“ , – Eltai kalbėjo G. Kirkilas.
Gediminas Kirkilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Kiek aš žinau, visi komitetai dirba. Šią savaitę buvo trys posėdžiai: du Europos reikalų komiteto, vienas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto“, – pridūrė Seimo valdybos narys.
 
Politikas teigia iš G. Landsbergio kreipimosi supratęs, kad opoziciją labiausia jaudina, kad nebėra Vyriausybės valandų. Visgi G. Kirkilas akcentuoja, kad opozicijai sudarytos visos galimybės į ministrus kreiptis raštu.
 
„Vyriausybės valandos gali būti ketvirtadienį. (…) Bet kol kas opozicija turi galimybę raštu paklausti ministrų ir ministrai antradienį po pietų turės atsakinėti į šituos klausimus. Tai aš nežinau, kodėl nesinaudoja šia priemone“, – sakė G. Kirkilas.
 
Seniūnų sueiga spręs, ar Seimo posėdžius organizuoti du kartus per savaitę
 
Pirmoji Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė informavo, kad Seimo valdyba patvirtino Seimo posėdžių grafiką, kuriame numatoma nuo kitos savaitės darbą tęsti įprastiniu būdu, tai yra, organizuojant du posėdžius per savaitę. Ar pritarti šiam pasiūlymui, bus sprendžiama Seniūnų sueigos posėdžio metu.
 
„Mes (Seimo valdyba – ELTA) pasiūlėme grafiką, kuriame numatyta dirbti balandžio 21 ir 23 dienomis bei ateinančiomis savaitėmis įprastu grafiku – antradieniais-ketvirtadieniais“, – Eltą informavo R. Baškienė, akcentuodama, kad ateinančios savaitės posėdžių darbo grafiką Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis derino ir su opozicijos lyderiu G. Landsbergiu.
 
Rima Baškienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Šiame etape pagrindinis dalykas yra išsaugoti sveiką Seimą, kad Seimas netaptų užkrato židiniu, ir tuo pačiu nudirbti darbus ir priimti tuos įstatymus prioritetiškai, kurie yra patys svarbiausi. Kol kas mums tai sekėsi “, – pridūrė ji.
 
Seimo pirmosios vicepirmininkės teigimu, Seniūnų sueigai nusprendus nepritarti Seimo valdybos pasiūlymui, posėdžiai ir toliau būtų organizuojami kartą per savaitę.
 
ELTA primena, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) pirmininkas opozicijos lyderis G. Landsbergis ketvirtadienį kreipėsi į Seimo pirmininką V. Pranckietį ir Seimo valdybos narius, ragindamas atkurti reguliarų Seimo darbą, visas parlamentinės kontrolės formas bei kartu su ekspertais ieškoti būdų, kaip visos demokratinės procedūros turėtų būti užtikrinamos gyvenimo su virusu sąlygomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.17; 03:00

Seimo narys Mykolas Majauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vadovybės apsaugos departamento (VAD) pareigūnai praėjusią savaitę kreipėsi į Seimo narius, su prašymu nepalaikyti parlamentarės Agnės Širinskienės siūlymo koreguoti VAD pavaldumą bei atlyginimų koeficientus. Jų teigimu, minėtasis pasiūlymas tėra „dūmų uždanga, ciniškas mėginimas apgauti tiek Seimo narius, tiek eilinius pareigūnus, tiek visą Lietuvą“.
 
Gavęs VAD pareigūnų kreipimąsi, Seimo narys Mykolas Majauskas tvirtina Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui (TTK) pateikęs projekto korekcijas, kurias komitetas svarstys antradienį.
 
Tuo tarpu pačios projekto iniciatorės, TTK pirmininkės A. Širinskienės teigimu, pokyčiai VAD yra būtini ir kartu pažymi, kad šios institucijos pareigūnų atlyginimai, anot jos, augo labiausiai, lyginant su kitais statutiniais pareigūnais.
 
VAD pareigūnai skundžiasi: negalime pasitikėti savo vadovybe
 
VAD pareigūnų tvirtinimu, pakoregavus atlyginimų koeficientus, darbo užmokestis kiltų tik vadovaujančias pareigas užimantiems asmenims. Žemiausioms pareigybių grupėms – jaunesniajam agentui, agentui, vyresniajam agentui bei vyriausiajam agentui startiniai koeficientai, Seimo nariams rašo VAD darbuotojai, išlieka tokie patys, kokie yra Vidaus tarnybos statute.
 
„Per daugelį metų mes jau spėjome suprasti, jog negalime pasitikėti savo vadovybe. Tas akivaizdžiai matyti ir bandant priimti šį įstatymą“, – nuogąstauja pareigūnai.
 
„Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog jaunesniojo specialisto pareigybės šiai dienai VAD nėra. Pati žemiausia yra specialistas. Ir mes turime duomenų, jog, priėmus šį įstatymą, specialistams bus siūlomos nelygiavertės jaunesniojo agento, o ne agento pareigybės. Dėl tos priemokos už tarnybinės veiklos specifiką, tai patys suprantate, jog ji skiriama direktoriaus įsakymu ribotam laikotarpiui. Tai, kad 2020 m. ji bus skiriama tiems, kas neteko butpinigių, nereiškia, kad ji bus skiriama ir 2021 m prisidengiant asignavimų trūkumu“, – savo rūpestį, kreipdamiesi į Seimo narius, paaiškino VAD pareigūnai.
 
M. Majauskas siūlo pakeitimus: eiliniai pareigūnai negali likti paraštėse
 
Būtent po tokio VAD pareigūnų kreipimosi Seimo narys M. Majauskas praėjusią savaitę Seime svarstant šį įstatymo pakeitimą paprašė pertraukos. VAD vadovams, anot jo, priėmus A. Širinskienės siūlomus pakeitimus, atlyginimas kiltų apie 20 proc., o eiliniams pareigūnams netgi mažėtų, nes būtų nubraukiamos papildomos pajamos.
 
„Matome, kad valdantieji, organizuodami VAD pertrauką, siekia padidinti atlyginimus vadovams, kas savaime tikrai nėra blogai, tačiau aš nesuprantu, kodėl eiliniai pareigūnai šiuo atveju lieka paraštėse. Dar daugiau – jiems panaikinami dienpinigiai, butpinigiai, kelionpinigiai, įvairios socialinės garantijos“, – Eltai pastebėjimu dalijosi politikas.
 
Susirūpinimą, pasak M. Majausko, kelia ir siūlymas keisti pareigybes.
 
„Norint būti specialistu, anksčiau reikėjo turėti aukštesnįjį neuniversitetinį išsilavinimą, dabar – visi specialistai taps jaunesniaisiais agentais, kuriems praktiškai nereikia jokio išsilavinimo, galima dirbti po vidurinės (mokyklos – ELTA)“, – kalbėjo Seimo narys, kartu pažymėjęs, kad minėtu projektu taip pat būtų apribotos VAD pareigūnų galimybės dirbti papildomus darbus.
 
Kartu M. Majauskas informavo, kad Seimo TTK, kuriam vadovauja A. Širinskienė, jis pasiūlė projekto pakeitimus, kuriais būtų siekiama pakelti atlyginimus ne tik VAD vadovams. Šį parlamentaro siūlymą TTK svarstys antradienį ryte.
 
„Pirma imuosi atlyginimų ir siūlau koreguoti A. Širinskienės projektą, taip, kad atlyginimas į rankas eiliniams pareigūnams didėtų. Galbūt didėtų neženkliai, bet tas didėjimas vis tiek būtų ir man atrodo, kad jis yra pakankamai svarbus, atsižvelgiant į tai, jog didėja atlyginimas ir vadovams“, – paaiškino M. Majauskas. Jo teigimu, pagal šiuos siūlymus jaunesniajam agentui atlyginimas kiltų 15 proc.
 
A.Širinskienė: natūralu, kad žmonės turi lūkesčių uždirbti daugiau
 
Kalbėdama apie atlyginimus, dėl kurių nuogąstauja VAD pareigūnai, projekto autorė A. Širinskienė Eltai paaiškino, kad šie pakeitimai buvo inicijuojami paprašius VAD vadovybės tam, kad jau anksčiau numatytas jų algų kėlimas būtų tolygus.
 
Kartu ji pažymėjo, kad VAD pareigūnų, neužimančių vadovaujančių pareigų, atlyginimas, lyginant su kitais statutiniais pareigūnais, augo labiausiai.
 
„Tas mano pasiūlymas buvo registruotas paprašius VAD vadovybei – jie kreipėsi laišku, tiesiog atkreipdami dėmesį, kad jų atlyginimai, jeigu būtų priimtas pirminis projekto variantas, būtų neproporcingai augantys.
 
Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Jeigu žiūrėtume į visą laikotarpį, tai VAD pareigūno atlyginimai, lyginant su priešgaisrine apsauga, lyginant su policija, augo daugiausia. Jei ten kitus po 30 proc., tai, jei neklystu, VAD pareigūnų atlyginimai didėjo apie 45 proc. berods – virš 40 proc.“, – teigė A. Širinskienė.
 
Tuo tarpu VAD vadovybė, anot jos, tiesiog prašė, kad numatytas jų darbo užmokesčio kėlimas būtų proporcingas.
 
„Tiesiog ir buvo jų prašymas, kad tą didinimą daryti tolygų, taip, kaip didėjo visiems kitiems. Jie nenori išsiskirti, kaip tarnyba ir, antra vertus, buvo ir kitų sunerimusių tarnybų kreipimaisi, tame tarpe ir statutinių pareigūnų vadovų, sakant, kad prasidės pareigūnų bėgimas. Kaip žinote, vos padidini vienur, tiesiog sistema natūraliai pajuda“, – kalbėjo A. Širinskienė.
 
„Buvo registruoti siūlymai. O kad žmonės turi lūkesčių, kiekvienas nori uždirbti kiek įmanoma daugiau tai taip, tai natūralu“, – pridūrė TTK pirmininkė.
 
Seimui įstatymą priėmus, VAD pareigūnai ketina kreiptis į G. Nausėdą dėl veto: tai – gyvulių ūkis
 
Tuo tarpu ragindami Seimo narius nepalaikyti A. Širinskienės siūlymų dėl VAD pertvarkos, VAD pareigūnai kartu pažymi, kad priėmus minėtus pakeitimus, jie bus priversti kreiptis į prezidentą Gitaną Nausėda, prašydami tokį įstatymo projektą vetuoti.
 
„Akivaizdžiau nebūna, jog tai gyvulių ūkis, kurį mes, eiliniai pareigūnai, dirbantys VAD, ir taip seniai jau vadiname UAB. Ir Vadovybės apsaugos įstatymo projekte matome tik siekį tam UAB-gyvulių ūkio vadovams užsitikrinti dar didesnę galią, mažesnę vadovų kontrolę bei didesnį eilinių pareigūnų engimą, taip pat dar didesnę socialinę atskirtį departamente ženkliai padidinus darbo užmokesčio koeficientus tik išskirtinai vadovaujančias pareigas užimantiems pareigūnams. Plius iš naujo skaičiuojamos kadencijos 5+5 departamento direktoriui.
 
Todėl mums, eiliniams pareigūnams, toks įstatymas yra absoliučiai nepriimtinas ir jį priėmus kreipsimės į prezidentą dėl veto“, – pabrėžiama VAD pareigūnų kreipimesi į Seimo narius.
 
ELTA primena, kad VAD šiuo metu yra pavaldi Vidaus reikalų ministerijai. Departamentas saugo šalies vadovus – prezidentą, ministrą pirmininką bei Seimo pirmininką ir jų šeimas, saugomų asmenų gyvenamąsias ir darbo vietas, taip pat oficialius valstybės svečius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.28; 00:30

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas apsisprendė

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pirmadienio pavakarę pritarė automobilio registracijos mokesčiui, pasiūlytam Seimo narės Agnės Širinskienės.

Mokestį mokėtų automobilio savininkai prieš kiekvieną sandėrį. Mokestis būtų taikomas už CO2 kiekį vienam kilometrui. Pagal šį principą minimali mokesčio suma būtų 13,5 euro už dujų automobilį, o maksimali – 540 eurų už dyzelinį automobilį“, – sakė Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius.

https://www.delfi.lt/verslas/verslas/biudzeto-ir-finansu-komitetas-pritare-automobiliu-mokesciui.d?id=83001859

Dabar pasiūlymas keliaus į Seimo plenarinį posėdį.

Konservatorė Gintarė Skaistė iš karto pastebėjo, kad šis mokestis neskatina rinktis kito automobilio, bet skatina išlaikyti senąjį ir dar mažiau motyvuoja jį keisti į mažiau taršų.

Dar pridurčiau, kad komitetas priėmė sprendimą, kuris ne tik neskatins persėsti į mažiau taršų, bet brangesnį automobilį, bet ir neskatins mažiau teršti aplinką daugiau naudojantis viešu transportu. Sykį susimokėjai, važinėk savo automobiliu, kiek nori ir kiek nori, teršk aplinką.

Ir apskritai, niekaip negaliu suprasti, kaip susijęs transporto priemonės savininko pasikeitimas su tarša.

Senovinio automobilio eksponatas. Slaptai.lt nuotr.

Logiškas pasiūlymas „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“

Dar gerokai prieš Biudžeto ir finansų komitetui pradedant posėdį „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ valdžia atsakinėjo į klausimus apie automobilių taršos apmokestinimą. Į klausiančiojo klausimą, o kodėl nesivadovauti ir automobilio ridos dydžiu, fiksuotu techninės apžiūros metu, valdžia atsakė, kad tuomet savininkai pradės masiškai klastoti ridos duomenis.

Apie tokį taršos dydžio nustatymą ir aš rašiau.

https://slaptai.lt/kastytis-stalioraitis-seime-skamba-pasi…/?

Bet valdžios atsakymas tikrai keistas.

Buvo rašyta, kad pernai Šiaulių pareigūnai nutraukė visoje Lietuvoje tarp automobilių prekeivių paklausaus automobilių ridų klastotojo neteisėtą veiklą. Nuo 2015 metų tokia veikla buvo kriminalizuota ir Baudžiamasis kodeksas papildytas straipsniu, kuriuo už transporto priemonės ridos klastojimą numatyta atsakomybė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

https://www.autobanas.lt/policija-sulaike-auksaranki-visoje-lietuvoje-teikusi-ridos-atsukimo-paslauga/

Taigi ridos klastojimas yra kriminalinis nusikaltimas, baudžiamas net laisvės atėmimu. Todėl toks valdžios paaiškinimas yra nepateisinamas. Tai būtų tas pats, jeigu valdžia atsisakytų tirti vagystes, nes vis tiek jos neišvengiamos. Baudžiamajame Kodekse ridos klastojimas pagal bausmės dydį artimas vagystei.

178 straipsnis. Vagystė

  1. Tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Kas trukdo Seimui sugriežtinti bausmes už ridos klastojimą? Kas trukdo Policijai imtis papildomų priemonių demaskuojant klastotojus, kai kalbama jau apie valstybės, o ne paskiro piliečio, apgavimą?

Senoviškas automobilis Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Aš tik vieno dalyko nesuprantu. Juk automobilių gamintojai turėtų būti suinteresuoti tuo, kad automobilių ridos „atsukimas“ būtų neįmanomas, ir techniškai tai realizuoti. Juk tuo būdu seni automobiliai ilgiau išbūna rinkoje ir mažina visai naujų automobilių pirkimo apimtis.

Stasio Brunzos pasiūlymas

Laidoje nuskambėjo senajai kartai plačiai žinomo buvusio tarptautinio automobilių lenktynininko Stasio Brunzos pasiūlymas mokestį už taršą prijungti prie degalų kainos juos prisipilant degalų kolonėlėse. Jis sakė, jau seniai jį siūlęs valdžiai.

Gana logiškas pasiūlymas: kiek nusipirkai degalų sudeginimui, tiek maždaug užterši aplinką.

Senoviškų automobilių paradas. Vilnius. Vytautas Visockas (Slaptai.lt) nuotr.

Tik jis turi trūkumą. Tiek pat sudeginęs tų pačių degalų naujas automobilis žymiai mažiau terš aplinką, negu senas, net jei sąnaudos vienam kilometrui būtų tos pačios.

Viskas susitvarkytų, jei dar būtų reguliariai sumokamas atskiras mokestis už automobilio amžių atsižvelgiant į automobilio tipą. Tik tuo atveju mokesčio administravimas būtų sudėtingesnis, negu techninėje apžiūroje užfiksavus automobilio ridą, gamybos metus ir tipą.

Bet abiem atvejais (fiksuojant ridą ar degalų sunaudojimą) būtų siekiama, kad taršos mokestis būtų sumokamas už realų aplinkos teršimą individualiai.

Atsitiko, pavyzdžiui, taip, kad ilgą laiką tavo automobilis nejudėjo, aplinkos tu neteršei, tad tu už tą laiką niekam nieko nesi skolingas.

Klastingi tie konservatoriai

Iš Seimo komiteto posėdžio išėjus opozicijai, liko penki valdantieji, o tiek jų neužteko sprendimui priimti – reikia bent šešių Seimo narių. Nutarta laukti, kol į posėdį atvyks Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovė, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Visgi vėliau opozicija persigalvojo. Balsavimas įvyko. „Už“ balsavo 5 komiteto nariai, 3 buvo prieš.

Sovietinių laikų limuzinas „Čaika“. Slaptai.lt nuotr.

Matyt, konservatoriai ir Seimo plenariniame posėdyje, kai bus svarstomas įstatymo projektas, taip pat stengsis, kad jis ne jų balsais būtų priimtas.

O po to kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo neatitikimo Konstitucijai, kadangi pagal jį gamtos neteršiantys turės mokėti už gamtą teršiančius, esant galimybei kiekvienam susimokėti už teršimą individualiai. Nes tai neatitinka teisingumo kriterijaus.

2019.12.10; 03:00

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda nepritarė Seime svarstomai Vadovybės apsaugos departamento (VAD) pertvarkai šį trečiadienį.

Taip teigė šalies vadovo patarėja Elena Masnevaitė.

Pagal Vidaus reikalų ministerijos inicijuotus projektus, ministerijai šiuo metu pavaldus VAD po pertvarkos taptų savarankiška įstaiga, Vadovybės apsaugos tarnyba, kiltų vadovybės apsaugininkų atlyginimų koeficientai.

Siūlomai pertvarkai trečiadienį pritarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK), už balsavus septyniems jo nariams ir keturiems susilaikius.

Projektą kritikuojanti Prezidentūra kelia klausimą, ar pagrįstas VAD išskyrimas iš vidaus reikalų sistemos, atlyginimų kėlimas daugiau nei kitiems viešojo sektoriaus bei statutiniams darbuotojams.

„VAD saugo tris valstybės vadovus, o po šiandien dienos balsavimo, tikėtina, saugos tik du, jų šeimas, gyvenamąsias vietas ir trijų institucijų pastatus. Ar tai tikrai suponuoja tikslingumą kurti atskirą tarnybą?“ – kalbėjo E. Masnevaitė.

Seimo komitetas trečiadienį, taip pat, pritarė Agnės Širinskienės siūlymui panaikinti privalomą apsaugą Seimo Pirmininkui. Už tai balsavo penki komiteto nariai, prieš buvo keturi ir vienas susilaikė, tad lėmė TTK pirmininkės A. Širinskienės balsas.

Agnė Širinskienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Seimo TTK vadovė A. Širinskienė tvirtino Konstitucijoje neradusi, kad Seimo pirmininkas būtų viso parlamento vadovas. Tiesą sakant, šiąnakt rymojau ant Konstitucijos teksto, – kalbėjo komiteto vadovė.

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1122229/prezidentas-nepritaria-svarstomai-vadovybes-apsaugos-departamento-pertvarkai

Aš daug naktų rymojau ant Konstitucijos teksto ir niekur neradau, kad Ministras Pirmininkas būtų visos Vyriausybės vadovas:

97 straipsnis

Ministras Pirmininkas atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai.

Vienareikšmiškai tik 77 straipsnis skelbia:

Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas.

O Prezidentui negalint eiti pareigų, jį pavaduoja Seimo pirmininkas, jau nekalbant apie tai, kad visi įstatymai įsigalioja tik Seimo pirmininkui juos pasirašius ir jam paskelbus, jei jų nepasirašo Prezidentas. Prezidento galios.

Iš pirmo žvilgsnio, mano nuomone, tai – smulkus niekingas valdančiosios daugumos kerštas nepaklusniam dabartiniam Seimo Pirmininkui.

Bet visas balsavimo TTK komitete kontekstas man kelia nerimą.

Security – saugumas

Ir kas galėtų paneigti, kad tai – noras pakeisti VAD vadovą savu, kurio žmonėms, juos irgi pakeitus, nežinia iš kokios šalies bus liepta ne tiek saugoti vadovus, kiek šnipinėti Respublikos Prezidentą. Kodėl būtent šalies biudžeto svarstymo įkarštyje, bandoma „reformuoti“ VAD? 

2019.12.05; 11:00

Seimo narys Vytautas Juozapaitis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Šiandien rytą, 5,45 val. klausausi „Mažosios studijos“. Skaitoma ištrauka iš Biblijos, kuomet Jėzus, padaugindamas duoną, pamaitina daugybę alkstančiųjų, išgydo luošius, kuprotus, raišus, kurčius, neregius ir t. t.

Kaip jis tai padaro? O gi paprastuoju būdu: nes pats Jėzus ir yra duona ir meilė. Ir jos turėtų užtekti visiems, tuo tikintiems.

Regis, šiandien duonos užtenka visiems, nebeliko alkstančių, bent jau Lietuvoje – tai tikrai.

Gali net nemokamai papietauti, nemokamai nakvynę gauti (tam yra net nakvynės namai), ir nesvarbu, kas tu – benamis vargeta, kurio kišenėje skamba tik variokai, ar ministras plačiomis kišenėmis.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkievičius už nemokamus pietus jau susimokėjo, ir net ne taip seniai jis juos valgė.

O štai Seimo narys konservatorius ir krikščioniškųjų vertybių adeptas Vytautas Juozapaitis už nemokamą pasiturškimą Birštone su savo šeimyna niekaip nenori susimokėti. Niepoloženo, tvirtina jis, ir nors tu ką.

O kaip su meile? Čia jau reikalai kur kas prastesni.

Nebeliko meilės artimui, nes niekas dorai net nežino, kas yra tas artimas: ar tas, kuris arčiau tavęs, ar ir tas, kuris toliau, žemiau ar aukščiau…

Ir štai išklausęs rytinį Dievo žodį skaitau jau minėto Juozapaičio žodžius:

„Ponios Širinskienės paskleista informacija (kalbama apie nesusimokėjimą – red.) neatitinka jokių faktinių aplinkybių. (…) Tai, kad į mano parlamentinės kontrolės Muzikų sąjungos vadovės tyrimą įsijungė pati Širinskienė, rodo, kad užnugaris yra stiprus. Ta moteris neturi nieko bendro nei su muzika, nei su menu ir jai tikrai nerūpi menininkų reikalai. Jai rūpi nušauti Juozapaitį, juo labiau, kad prieš porą metų jai to nepavyko daryti“, – sako Juozapaitis, pridūręs, kad „valstietė“, būdama teisininkė, neturėjo paviešinti dokumento su privačių asmenų (paryškinta – red.) informacija.

Arkikatedra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Ar čia buvusio baritono nemeilės arija artimui, ar perteklinė arogancija, ar tiesiog nesusimokėjo?

Vienas Dievas težino nepamaitinęs vieno iš alkstančiųjų…

Net prileidus mintį, kad Širinskienė galėtų taip padaryti, sunku patikėti, kad uoli katalikė tai galėtų padaryti Advento metu.

 Adventas – tai krikščionių tikinčiųjų susikaupimo ir apmąstymų metas prieš Kalėdas. Advento metu krikščionys susilaiko nuo triukšmingų linksmybių ir su džiaugsminga viltimi laukia artėjančių Kalėdų (Vikipedija).

Ramaus laukimo, be šaudynių bei kitokių linksmybių.

2019.12.04; 16:45

Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) tarybai nusprendus, jog kartu su neparlamentine Lietuvos Centro partija į išankstinius Seimo rinkimus Žiemgalos vienmandatėje apygardoje kels bendrą kandidatę – žurnalistę Rūtą Janutienę, „valstietė“ Agnė Širinskienė teigė, kad džiaugiasi tokiu partijos sprendimu.
 
„Mes visąlaik džiaugiamės, kai nauji žmonės prisijungia prie mūsų“, – Eltai sakė A. Širinskienė.
 
Anot jos, valdybos sprendimas yra galutinis ir jos nenustebino, nes, teigė ji, R. Janutienės pažiūros sutampa su daugeliu LVŽS nuostatų.
 
„Manęs tikrai nenustebino, aš ir pati su ponia Janutiene bendravau kaip su žurnaliste (…), jeigu ji suka į politiką ir kai kurios mūsų vertybės pakankamai sutampa, sutampa programiniai dalykai, kiek valdyba gilinosi, tai tikrai nematau jokios problemos“, – teigė A. Širinskienė.
 
Žirmūnų vienmandatėje apygardoje „valstiečiai“ svarsto kelti premjero patarėjo Luko Savicko kandidatūrą.
Žurnalistė Rūta Janutienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Nauji rinkimai Žiemgalos vienmandatėje apygardoje, kurioje vietą atlaisvino parlamentaras Vitalijus Gailius, po Savivaldos rinkimų tapęs meru, vyks rugsėjo 8 d. kartu su rinkimais Žirmūnų, kurioje vieta atsilaisvino parlamentarei Aušrai Maldeikienei laimėjus Europos Parlamento mandatą, bei Gargždų, kurią po Savivaldos rinkimų atlaisvino Seimo narys Bronius Markauskas.
 
ELTA primena, kad iki birželio 17 d. partijos turi užsiregistruoti politinės kampanijos dalyviais, tačiau, remiantis VRK sudarytu grafiku, konkrečius kandidatus partijos galės iškelti iki liepos 5 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.14; 07:34

TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Po trečiadienį įvykusio „valstietės“ Agnės Širinskienės vadovaujamos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir poveikio Lietuvos politikams posėdžio liberalų lyderis Eugenijus Gentvilas nekeičia savo nuomonės dėl, pasak jo, veltui švaistomo komisijai priklausančių Seimo narių laiko. 

Po to, kai trečiadienį komisijos posėdyje paaiškinimus pateikė ”BaltCap Infrastructure Fund“ atstovas Šarūnas Stepukonis, laikinajai komisijai priklausantis liberalas tvirtino, kad akivaizdu, jog A. Širinskienė siekia opoziciją pavaizduoti neigiamoje šviesoje. 

Politikas teigė, kad neįžvelgė nieko, ko deklaruoja ieškanti A. Širinskienė – galimo pensijų fondų poveikio priimant sprendimus Seime ir kreipiantis į Konstitucinį Teismą. 

„Komisijos prasmės šiame posėdyje nepamačiau ir toliau nematau, nes norima pritempti, kad pensijų fondas, kuris investuoja į Austėjos Landsbergienės mokyklos statybą, kažkaip papirkinėja politiko šeimą“, – teigė E. Gentvilas. Jo teigimu, tokiems įtarimams tiesiog nėra pagrindo. 

Savo ruožtu, A. Širinskienė nekomentavo, ar Š. Stepukonio paaiškinimai sumažino jai kylančius įtarimus. Pasak jos, platesnį situacijos vertinimą komisija pateiks atlikusi tyrimą. 

Trečiadienį Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo neturinti informacijos, kuri galėtų patvirtinti, kad konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, kreipdamasis į Konstitucinį Teismą dėl pensijų įstatymų, veikė savo šeimos ar pensijų fondų naudai. Surinktą medžiagą dėl G. Landsbergio galimų interesų komisija nusprendė perduoti Seimo laikinajai komisijai, tiriančiai galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams.

ELTA primena, kad Seimas 2018 m. rugsėjo pabaigoje sudarė A. Širinskienės vadovaujamą komisiją, kuri turėtų aiškintis asmenų ar jų grupių neteisėtą įtaką.

Savo darbui komisija siekė gauti medžiagos, kuria disponavo tyrimą dėl verslo ir interesų grupių įtakos politikams atlikęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), tačiau prašyta informacija nebuvo suteikta. Negavusi medžiagos, laikinoji komisija tyrimo klausimus papildė dviem epizodais – galimai darytu spaudimu Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) nariams bei dėl pensijų fondų.

Komisijos tyrimo objekto išplėtimas argumentuojamas tuo, kad „viešojoje erdvėje pasirodė reikšminga informacija apie galimą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį politiniams procesams bei valstybės institucijoms, kaip antai galimą pensijų fondų interesų atstovavimą teisėkūros procese ar kreipiantis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą arba bandymus daryti įtaką tokių reikšmingų nepriklausomų institucijų, kaip Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, sprendimų priėmimo procesams“, – rašoma komisijos tyrimo spektrą plėsti siūlančiame pasiūlyme. 

Privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytojas ”BaltCap Infrastructure Fund“ 2018 m. rudenį pranešė, kad investuos 11 mln. eurų į naujos mokyklos ir vaikų darželio projektą Vilniaus Kalnėnų mikrorajone. Šį pastatą nuomoja G. Landsbergio žmonos A. Landsbergienės valdoma Karalienės Mortos mokykla bei darželis „Vaikystės sodas“. 

Opozicija abejoja A. Širinskienės vadovaujamos komisijos objektyvumu ir teikiama nauda. Pasak jų, komisija neproduktyvi ir užsiima tiesiog politiniu kerštavimu. Savo išvadas tyrėjai turėtų pateikti iki šių metų gegužės 1 dienos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.14; 07:37

Apibendrindami politinius įvykius 2018 m. politikos lyderiai sutinka – vienu svarbiausių 2018 m. Lietuvos politinės realybės aspektų tapo valdančiųjų ir opozicijos susipriešinimas. Nors politikai sutaria, kad pastaruosius metus vyravusi konfrontacija yra žalinga valstybei, prielaidų, kad situacija keistųsi 2019 m., teigia jie, praktiškai nėra.

Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Valstiečiai“ kaltina, pasak jų, nekonstruktyvią opoziciją tikslingu įtampos kėlimu, į tai atsakydami konservatoriai tvirtina, kad dėl pašlijusių santykių atsakingi visuomenei ir demokratinėms vertybėms abejingi „valstiečiai“. Tuo tarpu į valdančiųjų stovyklą perbėgusio „tvarkiečio“ Remigijaus Žemaitaičio ir opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko Gintauto Palucko nuomone, vienodai kalti ir „valstiečiai“, ir konservatoriai. Abu politikai sutartinai tikina nei patys, nei jų vadovaujamos partijos valstybei žalingame ir visuomenės fragmentaciją didinančiame konflikte nedalyvaują, todėl visą atsakomybę už „politinį karą“ šalyje turi prisiimti didžiausios frakcijos Seime. 

Tačiau nesutarimų esama ne tik dėl to, kas turėtų prisiimti atsakomybę dėl politinės įtampos šalyje. Politikai kartu demonstruoja ir esančius giliai įsišaknijusio požiūrio į tai, kaip turi atrodyti stipri pilietinė visuomenė ar konstruktyvus dialogas, skirtumus. 

Opozicijos lyderiai, vertindami mokytojų streiko padarinius, kalba apie bundančią pilietinę visuomenę, o viena iš „valstiečių“ lyderių Agnė Širinskienė mokytojų elgesyje įsikuriant Švietimo ir mokslo ministerijoje mato ne pilietinio sąmoningumo, bet tiesiog netinkamo ir pedagogams keliamų standartų neatitinkančio elgesio apraiškas. 

Politikai kratosi ir viešojoje erdvėje plačiai pasklidusio ir neigiamą toną įgavusio visuomenės skirstymo į „viršūnes“ ir „apačias“ autorystės. Valdančiajai „valstiečių“ partijai atstovaujanti A. Širinskienė teigia, kad tai prezidentės bei opozicijos sukurtos sąvokos, pastaroji savo ruožtu tvirtina, kad „apačių“ atstovais pasiskelbė būti būtent valdantieji su Ramūnu Karbauskiu ir Sauliumi Skverneliu priešakyje. 

Taigi jei Lietuvos politikai skirtingai supranta pilietiškumo, politinio konstruktyvumo, opozicijos ir pozicijos santykių bei demokratinių vertybių principus, sutarimą pavyksta surasti tik kalbant apie tai, kokie bus ateinantys metai. Tiek valdančiosios, tiek opozicinės partijos sutinka: 2019 metais, Lietuvoje vykstant trejiems rinkimams, politinė situacija bus dar aštresnė nei buvo 2018 m. 

A. Širinskienė, apibendrindama valdančiųjų ir opozicijos santykius, nuogąstavo, kad pastaroji pasirinko politinį susipriešinimą didinantį bendravimo būdą.

„Deja, taip yra, opozicija kažkodėl pasirinko tokį bendravimo būdą, kuris nėra visiškai konstruktyvus. Tačiau realybė Seime yra tokia, ir dėl to labai apmaudu. Manau, kad turime susitaikyti, jog vargu, ar opozicija keisis artimiausius metus. Kol kas ji kritiką valdantiesiems supranta ne kaip konstruktyvų dalyką, bet kaip puolimą ir patyčių organizavimą“, – kalbėjo A. Širinskienė. 

Tuo tarpu G. Landsbergis, klausydamas tokio A. Širinskienės samprotavimo, gūžčiojo pečiais ir teigė nelabai suprantąs, kodėl opozicija yra kaltinama nekonstruktyvumu. Politikas pabrėžė, kad opozicija nuolatos teikia alternatyvius ydingoms valdančiųjų iniciatyvoms pasiūlymus ir, kaip reikalauja opozicijos priedermė, įspėja apie grėsmes, tykančias už valdžios sprendimų. 

Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Konservatorius teigia manąs, kad „valstiečiai“ konstruktyvią opoziciją įsivaizduoja tik kaip linksinčią ir sutinkančią su tuo, ką siūlo valdžia. O ji, pabrėžė G. Landsbergis, ypač pastaraisiais metais, yra kaip niekada abejinga visuomenei. 

„Daugelis politikų neprisimena valdžios, kuri būtų tokia abejinga profesinėms sąjungoms. Nepriklausomai nuo to, ar valdžioje buvo dešinė, ar kairė, dialogo būdavo ieškoma visada. Niekas nenorėjo sudaryti sąlygų atsirasti pilietiniam karui, koks buvo kilęs šių metų gruodžio mėnesį“, – kalbėjo G. Landsbergis. Jo nuomone, mokytojų streikas bei metų pradžioje vykę medikų mitingai yra ne kas kita kaip pilietinę brandą liudijanti visuomenės reakcija į valdančiųjų abejingumą.

Jam antrino ir G. Paluckas. Anot jo, mokytojų streiką išprovokavo jaučiama neteisybė bei autoritarinio pobūdžio „valstiečių“ retorika. 

„2018-ieji, kai streikavo ir mokytojai, ir protestavo medikai, yra pabudimo metai. Tame matau bundančią visuomenę, kuri nebijo drąsiai ginti savo interesų, nepaisant to, kad valdančiųjų retorika yra labai karinga, griežta ir, mano galva, balansuoja ant autoritarinės retorikos slenksčio“, – kalbėjo G. Paluckas. Jo teigimu, nepagarba, neteisybės jausmas net pačius intelektualiausius ir santūriausius pedagogus privertė streikuoti ir kelioms savaitėms įsikurdinti Švietimo ir mokslo ministerijoje.

Tuo tarpu A. Širinskienės nuomone, mokytojų streikas negali būti vertinamas kaip bundančios pilietinės visuomenės ženklas. Jos teigimu, per langą į ministeriją lipę mokytojai greičiau pademonstravo žemus sau keliamo elgesio standartus.

„Streikai, mano manymu, yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tada, kai joks susikalbėjimo būdas nebepadeda. Šiuo atveju kyla klausimas, ar buvo išbandyti visi kiti susikalbėjimo būdai, kurie nėra tokie radikalūs ir drastiški. Kitas dalykas, aš pati buvau dėstytoja ir kai dirbi pedagoginį darbą, sau taikai tam tikrus elgesio standartus. Aš pati kaip dėstytoja savęs neįsivaizduoju lipančios per langą į ministeriją. Man, kaip dėstytojai, tai nebūtų tinkamas elgesys“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Politikė pripažino, kad įtampą, kilusią streikuojant mokytojams, lėmė klaidos, kurias padarė abi nesutariančios pusės. Tačiau, pabrėžė A. Širinskienė, didesnė atsakomybė visgi tenka streiką organizavusiai profsąjungai, kurios lyderis Andrius Navickas, pasak jos, nerodė geranoriškumo. Kartu, tvirtino ji, atsakomybę turėtų prisiimti ir opozicija, kurios lyderiai, aiškino „valstietė“, dažnai lankydamiesi pas Švietimo ir mokslo ministerijoje apsigyvenusius mokytojus, dar labiau aštrino situaciją. 

Politika – tai grumtynės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Užstodama įžeidžiais pasisakymais mokytojų atžvilgiu pasižymėjusius valdančiųjų lyderius premjerą Saulių Skvernelį ir „valstiečių“ pirmininką Ramūną Karbauskį, „valstietė“ negynė tik buvusios ministrės Jurgitos Petrauskienės. Pasak jos, tai, kad J. Petrauskienės nebėra Vyriausybėje, reiškia, kad šiai pritrūko ir konstruktyvumo, ir aktyvumo kalbantis su pedagogais. 

Savą mokytojų streiko priežasčių ir reikšmės politinei sistemai versiją pateikė R. Žemaitaitis. Tvarkietis taip pat teigė mokytojų streike neįžvelgiąs pilietinės brandos požymių. Jo teigimu, jei kažką ir rodo pedagogų streikas, tai ne ką kitą, kaip politikų manipuliavimą ir naudojimąsi žmonėmis. R. Žemaitaitis pabrėžė, kad streikuojantys mokytojai kone prievarta buvo vežami konservatorių ir socialdemokratų iniciatyva užsakytais autobusais į mitingus vien tam, kad būtų patenkinti partiniai interesai. 

„Todėl aš nemanau, kad tas mitingas ar streikas yra didesnės mūsų pilietinės brandos ženklas“, – kalbėjo R. Žemaitaitis. Jis pabrėžė, kad politikai sąmoningai naudojasi ir manipuliuoja žmonių lūkesčiais. Tai, pasak jo, daro apie vaiko teisių apsaugą kalbantys Seimo nariai Dovilė Šakalienė, Mindaugas Puidokas, Naglis Puteikis, „valstiečiai“, konservatoriai, socialdemokratai, visi, akcentavo politikas, išskyrus vieną – Tvarkos ir teisingumo partiją. Tai pabrėždamas politikas gyrėsi, kad nė vienas jo vadovaujamos partijos narys nedalyvavo mokytojų streike, o partija apskritai stovi nuošalyje Seime vykstančių destruktyvių ginčų. 

Save ir savo partiją pastatyti šalia politinių grumtynių buvo linkęs ir G. Paluckas. Jis tvirtino, kad įtampos epicentras yra „valstiečių“ ir konservatorių konfrontacija, kuri, pasak LSDP pirmininko, visuomenei brangiai kainuoja. 

„Mes į tą asmeninių santykių aiškinimąsi nesikišame. Tai yra visai visuomenei labai žalinga tendencija, nes nelieka jokios diskusijos apie ateitį ir apie politikos turinį. Atvirai sakau, konservatorių ir „valstiečių“ daužymasis komisijomis ir prasivardžiavimas yra žalingas Lietuvai ir Lietuvos socialdemokratai tame nedalyvauja“, – tikino LSDP pirmininkas. 

Politikas sutiko, kad visuomenė dėl politinių nesutarimų ir trinčių fragmentuojasi. Šiame procese G. Paluckas teigė matąs tiek valdančiųjų „valstiečių“, tiek opozicijos kolegų konservatorių kaltę.

„Visuomenę drasko ir kapoja politikai. Ir tai intensyviai ir efektyviai daro tiek konservatoriai, tiek „valstiečiai“. Pastarieji – skirstydami visuomenę į elitą ir „apačias“, o konservatoriai – nerodantys jokios pagarbos kitai nuomonei ir nevengiantys kitus išvadinti esant „vatnikais“ ar „karbauskininkais“, – kalbėjo G. Paluckas. 

Tačiau tokios pastarojo kalbos keistos pasirodė G. Landsbergiui. Pasak jo, G. Palucko samprotavimai neatitinka realybės, nes LSDP Seime yra ne mažiau nei konservatoriai aktyvūs kritikuojant „valstiečius“. 

Galiausiai vieninteliu klausimu politikai turėjo kone tą pačią nuomonę – 2019 metais laukia dar didesnės įtampos. Parlamentinių partijų lyderiai tvirtino netikį, kad jų oponentai keisis ir prognozavo, jog jau artimiausiu metu bus aktyviai pasitelktos juodžiausios priemonės ir būgštavo, kad stiprės antidemokratinės valdančiųjų tendencijos. 

„2019 metai bus labai sunkūs. Bus daug purvo drabstymosi, intrigų, melagingų naujienų, melagingos istorijos bus kuriamos masiškai. Partijos, kurios kelia savo kandidatus į prezidentus, dės visas pastangas, kad jų kandidatas būtų išrinktas, o priemonės bus pačios juodžiausios. Aš su šiurpu laukiu Naujųjų metų pradžios“, – kalbėjo R. Žemaitaitis. 

Savo ruožtu G. Landsbergis būgštavo, kad 2019 m. stiprės antidemokratinės „valstiečių“ ir premjero S. Skvernelio politikos tendencijos. 

„Manau, kad metų pabaiga atskleidė ir tam tikrų pavojingų tendencijų. Jeigu valdžia būtų nelinkusi tik kalbėtis, tai dar būtų nedidelė problema. Tačiau kai valdžia, naudodamasi pačių parašytomis pažymomis, pradeda toleruoti nedemokratiškų, jėgos struktūrų naudoti nevengiančių valstybių valdžios metodus ir daryti spaudimą visuomenei ir opozicijai, yra dėl ko nuogąstauti. Aš bijau, kad Saulius Skvernelis iš bejėgiškumo ir jaučiamos įtampos artėjant rinkimams nepradėtų kurti situacijų, kurios bus vis labiau nedemokratiškos“, – apibendrino G. Landsbergis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.31; 16:20

Parlamentinio LRT veiklos tyrimo išvados Seime patyrė fiasko. 

Ketvirtadienį šių išvadų Seimas nepatvirtino. Už jas balsavo 55 Seimo nariai, prieš buvo 57, susilaikė 5 parlamentarai.

Nutarimo projekte, kuris nepriimtas Seime, buvo siūloma patvirtinti išvadas ir pripažinti, kad laikinoji tyrimo komisija, kuriai buvo pavesta atlikti LRT valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą, tyrimą atliko ir darbą baigė.

Nepatvirtinus išvadų Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė siūlė parlamentarams pasvarstyti, ar tyrimo komisija neturėtų tęsti darbo. 

„Tos pabaigos nėra, ar neturi komisija tęsti darbo? Tai į kokią situaciją mes save įstūmėme?“ – svarstė „valstietė“ A. Širinskienė. 

Beje, dar iki išvadų patvirtinimo Seimas pritarė liberalės Aušrinės Armonaitės siūlymui iš išvadų išbraukti siūlymus, kurie buvo susiję su LRT valdymo modelio pakeitimais.

Liberalas Eugenijus Gentvilas tvirtino, kad esą „valstiečiai“ siekia užvaldyti LRT ir politizuoti jos valdymą. Tuo tarpu „valstietis“ Virgilijus Poderys tai paneigė, tvirtindamas, kad LRT siekiama depolitizuoti. 

Galimą žiniasklaidos užvaldymą įžvelgė parlamentaras Petras Gražulis, todėl ragino ją „išvaduoti nuo konservatorių“. 

Tyrimą atlikę parlamentarai nustatė, kad „pasirinkta LRT struktūra, valdymo organų funkcijų pasidalijimas ir kompetencija, atsakomybės pasiskirstymo nebuvimas, kontrolės mechanizmų stoka sudaro prielaidą kilti rizikai, kad valstybės lėšos gali būti naudojamos neracionaliai.„

Išvadų projekte, kuris nesulaukė pritarimo, buvo siūloma įstatymu numatyti LRT valdybos, kaip kolegialaus valdymo organo, įsteigimą.

Gruodžio 14 d. Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis laikinosios tyrimo komisijos išvadas išsiuntė už žiniasklaidos laisvę ir visuomeninius transliuotojus atsakingoms tarptautinėms, ES bei nacionalinėms institucijoms.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.21; 05:00

Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Mišrios Seimo narių grupės narys Petras Gražulis susirūpino dėl Lietuvos žiniasklaidoje formuojamo neigiamo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo įvaizdžio. Todėl Agnės Širinskienės vadovaujamai galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančiai Seimo laikinajai komisijai jis siūlo ištirti, „kas finansuoja ir organizuoja straipsnių ir žinučių (įskaičiuojant „fake news“), kuriose itin neigiamai vaizduojamas D. Trumpas ir jo vykdoma politika, sklaidą Lietuvos žiniasklaidoje“. 

Tokį pasiūlymą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravęs P. Gražulis taip pat siūlo komisijai „ įvertinti sistemiškos ir nuoseklios JAV prezidento D. Trumpo ir jo politikos juodinimo kampanijos daromą žalą Lietuvai ir jos nacionaliniams interesams.„

P. Gražulis mano, kad būtina parlamentinį tyrimą išplėsti, įtraukiant ir galimą neteisėtą poveikį žiniasklaidai, kuri, anot jo, „galėjo būti sąlygojama tam tikrų suinteresuotų grupių ar Lietuvai nedraugiškų valstybių, kad būtų trukdoma Lietuvos strateginiams interesams pakertant pasitikėjimą NATO bei JAV įsipareigojimais“. 

Kaip pastebi P. Gražulis, pastaruoju metu pagrindinėse Lietuvos žiniasklaidos priemonėse sistemingai, nuosekliai pasirodo straipsniai ir žinutės (įskaičiuojant „fake news“), kuriose itin neigiamai vaizduojamas JAV prezidentas D. Trumpas. 

„Iš JAV prezidento tyčiojamasi, jis pozicionuojamas kaip kvailas, pasitikėjimo nenusipelnantis asmuo, taip siekiant įnešti Lietuvos gyventojų nepasitikėjimą pagrindiniu NATO partneriu ir jo įsipareigojimais ginti Lietuvą agresijos atveju. Akivaizdu, kad juodinimo kampanijos sistemiškumas ir nuoseklumas neatsiranda pats savaime“, – pastebi P. Gražulis. 

Anot jo, JAV yra pagrindinės Lietuvos strateginės partnerės užtikrinant valstybės nacionalinį saugumą.

„Akivaizdu, jog ir JAV prezidentas yra esminis Lietuvos nacionalinio saugumo garantas. Lietuvos strateginis ir esminis interesas (numatytas tiek Konstitucijoje, tiek įstatymuose, tiek Vyriausybės programoje) – visomis priemonėmis stiprinti transatlantinę integraciją. Akivaizdu, kad nedraugiškos Lietuvai valstybės (tarp jų Rusija) suinteresuotos kelti įtampas tarp JAV ir Lietuvos, mažinti pasitikėjimą NATO bei kelti abejones, jog agresijos prieš Lietuvą atveju bus vykdomas Šiaurės Atlanto sutarties 5-asis straipsnis“, – savo pasiūlymą praplėsti tyrimą argumentuoja P. Gražulis. 

Lapkričio 15 d. Seimas po svarstymo pritarė nutarimo projektui, leisiančiam galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančiai Seimo laikinajai komisijai praplėsti savo tyrimo ribas ir laikotarpį. Tačiau tai dar negalutinis sprendimas, nes šio projekto dar laukia priėmimo stadija. 

Komisijos pirmininkė A. Širinskienė siūlo į tyrimą įtraukti galimą neteisėtą pensijų fondų interesų atstovavimą teisėkūros procese ar kreipiantis į Konstitucinį Teismą bei bandymus daryti įtaką Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK), primena ELTA.

„Valstiečiams“ atstovaujanti komisijos pirmininkė taip pat siūlo dvejais metais praplėsti tyrimo laikotarpį. Jei Seimas pritartų, komisija tirtų ir šią Seimo kadenciją, tai reikštų, kad tyrimas apimtų 2008-2018 metus. 

Nors Seimo opozicijai nepatinka toks „komisijų festivalis“, ji irgi turi pasiūlymų dėl tyrimo praplėtimo. 

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas ragina tirti ir galimą Rusijos verslo ir politikų įtaką Lietuvai. Komisijai jis siūlo pasidomėti, kokią įtaką Rusijos verslo ir politinės struktūros darė Lietuvos verslui ir politikai, siekdamos apeiti Rusijai taikomas ekonomines sankcijas.

Šiai komisijai liberalas E. Gentvilas taip pat siūlo išanalizuoti, kaip Rusijos verslo ir politinės struktūros veikė Lietuvos politines partijas bei politikus inicijuojant 2012 m. referendumą dėl Visagino AE statybos.

Tyrimo komisija, kurioje dirba 12 įvairioms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių, dirbs iki 2019 m. gegužės 1 dienos.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-17

Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas. LRS nuotr.

Atsisakiusio pateikti laikinajai tyrimo komisijai prašytą medžiagą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas žada daryti viską, kad nebūtų leista politizuoti žvalgybos ir teisėsaugos institucijų.

„Aš nedarau nieko naujo, dvejus metus nuosekliai dirbu darbą, kuris pridera komitetui pagal Seimo Statutą. Pagal Statutą, NSGK atlieka parlamentinę žvalgybų kontrolę. Ne kartą esame sakę, kad nenorime kartoti buvusių klaidų, kurti precedentus ir toleruoti atvejus, kada politikai stengiasi politizuoti žvalgybas arba teisėsaugos institucijas, naudoti tai asmeninės politinės kovos tikslais. Komitetas stengiasi būti teisingas vienodai visiems. (…) Ir toliau darysime viską, kad nebūtų leista politizuoti žvalgybos ir teisėsaugos institucijų ir būtų leista atlikti jiems keliamus uždavinius“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė V. Bakas.

Galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tirianti Seimo laikinoji komisija, kuriai vadovauja Agnė Širinskienė, negavo informacijos ir iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK).

„Iš NSGK mes gavome atsakymą, kad jie negali pateikti netgi sąrašo dokumentų, kuriais disponavo, nes, jų manymu, tai yra valstybės paslaptis, nors mes prašėme tik datų ir pavadinimų“, – žurnalistams sakė A. Širinskienė.

Ji tikisi, kad šią informaciją komisijai pavyks gauti iš VSD.

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis problemos nemato, nes ši informacija bus gauta iš teisėsaugos institucijų.

Žiūronai. Slaptai.lt portalo nuotr.

„Šita komisija turi visas teises lygiai taip pat kaip ir NSGK. (…) Aš esu tuo įsitikinęs, nes, jeigu teikė NSGK, teiks ir tai komisijai dėl to, kad jokių priežasčių to nedaryti nėra“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Jis nesureikšmina NSGK sprendimo neteikti informacijos Agnės Širinskienės vadovaujamai tyrimo komisijai.

„Konservatorių balsais, palaikant komiteto pirmininkui, buvo priimtas toks sprendimas. Jis toks yra – ką padarysi. Logiškai, kad turėtų teikti, nes ten yra tie patys Seimo nariai su tais pačiais leidimais dirbti su slapta informacija. Bet jeigu komitetas nutarė kitaip, tai bus kitas sprendimas, jie gaus iš teisėsaugos institucijų visą informaciją. Čia nėra problemų“, – teigė R. Karbauskis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.09; 05:00

Seimo narys Jurgis Razma. Slaptai.lt nuotr.

Galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančios Seimo laikinosios komisijos pirmininkės Agnės Širinskienės siūlymą praplėsti tyrimo ribas, Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma vertina kaip kovą prieš politinius konkurentus. 

Seimo laikinajai tyrimo komisijai vadovaujanti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė antradienį ketina pateikti Seimui siūlymą į tyrimą įtraukti galimą neteisėtą pensijų fondų interesų atstovavimą teisėkūros procese ar kreipiantis į Konstitucinį Teismą bei bandymus daryti įtaką Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK).

Reaguodamas į tai J. Razma Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo pasiūlymą, kuriame siūlo akcentuoti valdančiųjų ketinimus kovoti „prieš politinius konkurentus pasinaudojat Laikinosios tyrimo komisijos teikiamomis politikavimo galimybėmis ir siekti, kad opozicijos Seime atstovams ateityje nebekiltų net mažiausias noras kreipimaisi į Konstitucinį Teismą stabdyti žalingus antikonstitucinius Seimo valdančiosios daugumos priimtus teisės aktus ar priekaištauti dėl valdančiųjų politikų neteisėtų poveikių Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai“.

J. Razma taip pat pažymi, kad viešojoje erdvėje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime atstovai „politiškai tikslingai paskleidė informaciją apie galimą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį politiniams procesams bei valstybės institucijoms, kaip antai galimą pensijų fondų interesų atstovavimą teisėkūros procese ar kreipiantis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą arba bandymus įtakoti tokių reikšmingų nepriklausomų institucijų, kaip Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, sprendimų priėmimo procesus“.

„Valstiečiams“ atstovaujanti komisijos pirmininkė A. Širinskienė taip pat siūlo dvejais metais praplėsti tyrimo laikotarpį. Jei Seimas pritartų, komisija tirtų ir šią Seimo kadenciją, tai reikštų, kad tyrimas apimtų 2008-2018 metus. 

A. Širinskienė siūlo į nutarimą įrašyti, kad „viešojoje erdvėje taip pat pasirodė reikšminga informacija apie galimą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį politiniams procesams bei valstybės institucijoms, kaip antai galimą pensijų fondų interesų atstovavimą teisėkūros procese ar kreipiantis į Konstitucinį Teismą arba bandymus daryti įtaką tokių reikšmingų nepriklausomų institucijų, kaip Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, sprendimų priėmimo procesams, dėl ko kilo pagrįstos abejonės, jog ir 2016-2020 m. kadencijos Seime yra galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio politiniams procesams, valstybės institucijoms ar tarnautojams priimant sprendimus, apraiškos“.

Kaip primena ELTA, darbą pradėjusi laikinoji tyrimo komisija buvo sudaryta šių metų rugsėjo 25 d. Komisijoje dirba 12 įvairioms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių, turinčių teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. 

Tyrimo komisija dirbs iki 2019 m. gegužės 1 dienos.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-05

Režisierius Emilis Vėlyvis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Lietuvos politikai nereikalingu ir nepateisinamu tikinčiųjų kiršinimu vadina režisieriaus Emilio Vėlyvio per Žolinę Turgelių bažnyčioje surengtą provokaciją. Pasak jų, menininkų elgesys negali būti pateisintas saviraiškos laisve, nes bažnyčioje surengtas šou tiesiog peržengia etikos ir moralės ribas.

Nepaisant ideologinės priklausomybės, Seimo nariai sutaria – saviraiškos laisvė turi ribas, kurias peržengus gresia net baudžiamoji atsakomybė.

Žolinių dieną E. Vėlyvio projekto „Zero Live Show“ komanda nustebino bažnyčioje susirinkusius žmones. Bažnytinių apeigų drabužiais persirengę aktoriai (Vitalijus Cololo, Mindaugas Papinigis, Ainis Storpirštis) lenkų kalba pasakojo apie netrukus prasidėsiantį projektą „Zero Live show“. Galiausiai aktoriai į pamaldas susirinkusiems tikintiesiems siūlė ir dalino suktines, kurios priminė vadinamąją „žolę“.

Tiesiogiai transliuotas tris su puse minučių užtrukęs aktorių pasirodymas sulaukė didžiulio visuomenės dėmesio ir kontraversiškų vertinimų. Per beveik parą vaizdo klipas buvo peržiūrėtas daugiau nei 160 tūkst. kartų.

Iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pašalintas Seimo narys Mantas Adomėnas piktinosi ne tik bažnyčioje surengta provokacija, tačiau ir žiniasklaidos reakcija į ją.

M. Adomėnas trečiadienį feisbuke rašė, kad aktoriai tyčiojosi iš tikėjimo ir kad, pasak jo, įtakingiausias žiniasklaidos portalas delfi.lt įvykį reklamavo, nematydamas tame nieko blogo.

Parlamentaras Mantas Adomėnas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Nežinau, kas didesni šmikiai – Vėlyvis su savo šutve, besityčiodami iš žmonių tikėjimo ir tradicijų (iš šitų beprasmiška tikėtis padorumo ir skonio), ar „Delfi“ žurnalistai, ramiu veidu reklamuodami tai kaip dar vieną smagią šou verslo iniciatyvą. Gėda“, – feisbuke rašė M. Adomėnas.

„Įsiveržimas į bažnyčią yra konkretus trukdymas tikintiesiems išpažinti savo religiją – t. y. konstitucinės religijos laisvės pažeidimas. „Delfi“ – turbūt įtakingiausia Lietuvos žiniasklaidos institucija – tame, atrodo, nemato problemos. Ir tai gili mūsų visuomenės problema“, – apibendrino politikas.

Menininkų pasirodymu neliko sužavėti ir kiti Lietuvos politikai. Tai, kad aktorių surengtas šou bažnyčioje yra ne saviraiškos laisvės, bet puolimo prieš tikinčiuosius pavyzdys, mano ne tik tradiciškai konservatyvias nuostatas užimantys politikai, tačiau ir pasaulietines vertybes akcentuojantys liberalų bei socialdemokratų atstovai. Politikai sutaria, kad menininkų saviraiškos laisvė turi ribas, kurias peržengus gresia net baudžiamoji atsakomybė.

Vienos iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderių Agnės Širinskienės nuomone, E. Vėlyvio sumanymas peržengė etikos ribas.

„Labai kritiškai vertinu, manau, kad buvo peržengtos etikos ribos, nes vis dėlto saviraiškos laisvė, kuria džiaugėsi kūrėjai, turi ribas. Ji tikrai negali pažeisti kitų laisvių. Šiuo atveju buvo tiesiog įsiveržta į pamaldas ir sutrikdyta rimtis. Tad manyčiau, kad toks elgesys nėra suderinamas su etikos normomis“, – kalbėjo „valstietė“. Pasak jos, tikinčiųjų jausmai atliekant vaidinimą pamaldų metu buvo įžeisti. Politikė aiškino, kad už nepagarbų elgesį trikdant pamaldas yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tačiau, pabrėžė A. Širinskienė, ne politikai, bet teisėsauga turėtų įvertinti menininkų akibrokštą.

Agnė Širinskienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

A. Širinskienės nuomonei dėl saviraiškos laisvės antrino ir Lietuvos socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas. Jis Eltai teigė, kad aktorių elgesys kiršina bendruomenę ir yra kvailas, mažvaikiškas bei nepateisinamas.

„Vėlyvis tuo pasižymi, kad stengiasi sukelti kontraversijas ir organizuoti tokias provokacijas. Tai sąmoningas veiksmas, tai nėra kažkokia klaida. Tačiau tai erzina tikinčiuosius ir, tiesą sakant, vardan linksmybės ar vardan atrakcijos nematau pagrindo daryti tokius dalykus. Tai yra kiršinimas, kam to reikia? Tam, kad pasijuoktume, tam, kad pasidžiaugtume?“, – aiškino socialdemokratas.

„Visuomenėje yra žmonių, kurie savo tikėjimą priima rimtai. Aš galiu priekaištauti dėl per didelės Bažnyčios reikšmės valstybės valdyme ir pagrįstai priekaištauti, nes mes esame pasaulietinė valstybė, tačiau žmonės turi tikėjimo laisvę, ir ta jų teisė turi būti gerbiama. Tad tokios provokacijos nėra niekaip pateisinamos. Kodėl reikėtų skaudinti žmones. Manau, kad tai yra kvaila ir mažvaikiška“, – pabrėžė G. Paluckas.

Pasak jo, saviraiškos laisvė yra ir turi būti ribojama, atsižvelgiant į tautos istorijos patirtį bei moralines nuostatas.

„Esame tokį sprendimą priėmę, kad saviraiškos laisvę mes ribojame, nes dėl kai kurių dalykų mūsų tautai skauda. Dėl istorinių paralelių ir kitų dalykų. Todėl mes įstatymu draudžiame nacistinius, sovietinius simbolius. Tad saviraiškos laisvės ribojimas yra pagrįstas dominuojamomis tautos moralinėmis nuostatomis. Toks yra sutarimas“, – apibendrino politikas. 

Aktorių pasirodymą skeptiškai įvertino ir liberalė Aušrinė Armonaitė. Jos nuomone, būtina įvertinti tai, kad Bažnyčia yra autonomiška institucija, ir jos bendruomenė rinkosi į pamaldas melstis.

„Man tai neatrodo labai simpatiškai. Šis veiksmas buvo tiesiog noras į save atkreipti dėmesį radikalesniu, prieš konkrečią bendruomenę nukreiptu, būdu. Aš esu už kūrybinę laisvę, tačiau, jei pas mane į namus ateina žmonės, jie priima tam tikras bendravimo taisykles. Jeigu jie pradeda elgtis taip, kaip man nepriimtina, aš paprašau juos išeiti“, – savo nuomonę išsakė A. Armonaitė.

Į menininkų provokaciją sureagavo ir 2019 m. vyksiančiuose prezidento rinkimuose kandidatuoti ketinantis europarlamentaras Valentinas Mazuronis. Savo feisbuko įraše jis pritarė M. Adomėnui ir teigė, kad žiūrint aktorių pasirodymą jam buvo graudu ir „neskanu“.

Europarlamentaras Valentinas Mazuronis. Slaptai.lt nuotr.

„Šiuo klausimu pritariu Mantui. Veržtis į svetimą erdvę, kur tu esi nekviestas ir nelaukiamas, parodijuoti kunigus bažnyčioje, reklamuojant savo renginį, yra kiauliška ir nepadoru, kaip minimum. Tai yra savo požiūrio į padorumą ir kitų žmonių pagarbą pademonstravimas ir nieko daugiau. Lipimas per galvas, siekiant abejotino rezultato. Man tai pasirodė neskanu, nejuokinga ir net kažkiek graudu. Nejaugi mes esame tokie iš tikro? Priskirkime tai prastai surežisuotai ir nevykusiai reklaminei akcijai“, – feisbuke antradienį rašė europarlamentaras.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.16; 18:10

Naujo parlamentinio tyrimo iniciatyvą dėl įvairių interesų grupių galimai daryto poveikio valstybės valdymo procesams savo parašais parėmė beveik 60 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujančių Seimo narių. Tai antradienį žurnalistams sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.

„Šiuo metu yra beveik 60 parlamentarų parašų, gerokai virš 50“, – sakė A. Širinskienė. Anot jos, tarp šią iniciatyvą remiančių Seimo narių yra ne tik „valstiečiai“, bet ir kitų frakcijų nariai, tačiau ji konkrečiai jų neįvardijo.

A. Širinskienės teigimu, laukiama dar daugiau parašų, todėl neskubama projekto registruoti. Tačiau, pasak A. Širinskienės, vasarą jis bus įregistruotas ir įtrauktas į artimiausią Seimo posėdį.

A. Širinskienės teigimu, savo pasiūlymus projektui pateikė ir Seimo nariai bei premjeras Saulius Skvernelis.

„Klausimai suformuluoti, kaip ir anksčiau diskutavome, tie klausimai yra susiję su įvairių interesų grupių galimai darytu poveikiu valstybės valdymo procesams“, – sakė A. Širinskienė.

Kaip ELTA jau skelbė, birželio 23 d. Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai pritarė naujo parlamentinio tyrimo iniciatyvai.

Pasak Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio, nutarimo projektą dėl specialiosios tyrimo komisijos sudarymo planuojama pateikti rugsėjo 10 dieną prasidėsiančioje Seimo rudens sesijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.03; 19:00

Seimo narys Andrius Kubilius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Seimo narys konservatorius Andrius Kubilius pasiūlė „valstiečių“ lyderiui parlamentarui Ramūnui Karbauskiui Seimo komitete kartu „išsitirti dėl ryšių su Rusija“.

„Aš, Ramūnai, kviečiu jus būti vyru ir nebijoti, eikime ir išsitirkime. Aš tikrai nebijau, juk tirtų jūsų daugumos komitetas. Ramūnai, parodykime abu skaidrumo standartus ne vien kalbomis. Jeigu jūs ir po šio mano kvietimo neišdrįsite tokiame tyrime atsakyti į klausimus, aš prižadu: iki rinkimų į jūsų komitetą kojos nekelsiu“, – iš Seimo tribūnos pareiškė A. Kubilius, svarstant klausimą dėl jo pašalinimo iš Artūro Skardžiaus apkaltos komisijos.

Po pasirodžiusios informacijos apie A. Kubiliaus sūnaus ryšius su Baltarusijoje plėtojamu verslu, ketvirtadienį Seimui buvo pateiktas siūlymas pašalinti A. Kubilių iš komisijos sudėties. Už tokį apkaltos komisijos pirmininkės Agnės Širinskienės pristatytą nutarimo projektą po pateikimo ketvirtadienį balsavo 61 Seimo narys, prieš buvo 37, susilaikė 3 Seimo nariai. Konservatoriams paprašius, šio klausimo svarstyme padaryta pertrauka iki kito posėdžio.

A.Širinskienės nuomone, būtų buvęs geriausias sprendimas A. Kubiliui pačiam nusišalinti nuo tyrimo, tačiau „deja, jis to vakar nepadarė“. A. Širinskienė paprašė Seimo, kad jis „įvertinęs aplinkybes, galimus interesus ir labai negerą šešėlį, kuris krenta ant tos komisijos tyrimo, tiesiog ryžtųsi pakeisti A. Kubilių kitu konservatorių frakcijos atstovu“.

Konservatorius Jurgis Razma ragino nepriiminėti šio sprendimo, nes reikėtų sulaukti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) ar Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo, kurie pasakytų, ar yra interesų konfliktas, ar ne.

Pats A. Kubilius tvirtino, kad didžiuojasi savo sūnumis.

„Aš sūnumi tikiu ir pasitikiu, jis nėra akcininkas, stebėtojų taryba renkasi porą kartų per metus“, – iš Seimo tribūnos aiškino A. Kubilius.

Jis tvirtino, kad dėl savo sūnaus Vytauto veiklos neturįs jokių interesų konfliktų. Beje, politikas pastebėjo, kad sūnus kenčia nuo jo politinės veiklos. „Kitaip kaip antikonstituciniu persekiojimu už kritiką to pavadinti negaliu“, – piktinosi A. Kubilius.

Laikraštyje „Kauno diena“ buvo publikuota informacija, kad A. Kubiliaus sūnus Vytautas Kubilius yra įmonės „Modus grupė“ stebėtojų tarybos narys, o grupei priklausanti įmonė „Modus energy“ plėtoja saulės ir biodujų energetikos verslą Baltarusijoje. Dalis verslo – biodujų jėgainės – yra vystomos agrokombinate, kuris tiesiogiai pavaldus Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos administracijai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.25; 05:00

A.Kubilius prašo A.Širinskienės paneigti galimai melagingą informaciją. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Andrius Kubilius kreipėsi į Seimo specialiosios komisijos, tiriančios, ar pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Artūrui Skardžiui, pirmininkę Agnę Širinskienę, prašydamas pagrįsti arba paneigti jos trečiadienį viešai paskleistą informaciją, kad kažkas iš į komisijos posėdį iškviestų liudininkų tariamai atsisakė liudyti, nes komisijoje dirba A. Kubilius.

A.Širinskienė trečiadienį Eltai sakė, kad komisija išklausė liudininkus, tačiau „kai kurie atsisako liudyti, nes nenori atskleisti duomenų konkuruojančiam verslui“.

„Žiniasklaida spėja, kad tai yra liudytojas Romualdas Patalavičius. Tačiau vakar jis liudijo, ir aš pats jį klausinėjau apie žemės sklypų nuomą Šilutės rajone. Kiek žinau iš kitų komisijos narių, net ir man išėjus iš posėdžio, jokių R. Patalavičiaus pareiškimų, kad jis atsisako ką nors komisijai liudyti, nebuvo, – komentavo A. Kubilius. – Tokia situacija verčia abejoti, ar vakar Jūs viešai paskelbėte teisingą informaciją. Todėl prašau nedelsiant viešai paaiškinti, kuris iš liudininkų yra atsisakęs liudyti komisijai dėl to, kad joje dirba Seimo narys A. Kubilius. Taip pat prašau nedelsiant pateikti raštu Jūsų turimus tokio atsisakymo įrodymus“.

Pasak parlamentaro, jeigu per šią dieną tokia informacija nebus viešai paskelbta, teks pripažinti, kad Seimo narė A. Širinskienė dar kartą melavo.

A.Kubilius Seimo narės taip pat prašo pagrįsti, kodėl ji „Modus Group“ grupės savininką Kęstutį Martinkėną laiko ištikimu TS-LKD bičiuliu.

„Aš asmeniškai jo nepažįstu. Mano kolegos TS-LKD vadovybėje taip pat jo nepažįsta. Todėl prašau nedelsiant viešai paskelbti Jūsų turimus įrodymus, kad „Modus Group“ grupės savininkas yra TS-LKD bičiulis. Nesulaukęs tokio Jūsų viešo paaiškinimo, ir šiuo atveju turėsiu skelbti, kad Jūs ir čia skleidėte melagingą informaciją“, – sako A. Kubilius.

Kaip ELTA jau skelbė, ketvirtadienį Seimui planuojama pateikti nutarimo projektą, kuriame siūloma dėl nuslėptų interesų ir galimų sąsajų su Aliaksandro Lukašenkos režimu pašalinti konservatorių Andrių Kubilių iš Artūro Skardžiaus apkaltos komisijos narių.

Apkaltos komisijai vadovaujanti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė ketvirtadienį sakė, kad A. Kubiliaus galimas interesų konfliktas sukelia didelę grėsmę ir komisijos darbui, nes ji negali surinkti visos reikiamos informacijos. Anot jos, kai kurie liudytojai atsisako liudyti komisijai, nes nenori atskleisti duomenų konkuruojančiam verslui.

Pats A. Kubilius pareiškė, kad tai, jo nuomone, asmeninė A. Širinskienės iniciatyva, neparemta jokiais argumentais. „Tai pats grubiausias Konstitucijos pažeidimas, tai yra persekiojimas už kritiką“, – tvirtinant darbotvarkę Seime pareiškė A. Kubilius.

Jis teigė, kad A. Širinskienė „bando advokatauti A. Skardžiui“. A. Kubilius paprašė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kad jis apsvarstytų jo šalinimo iš apkaltos komisijos iniciatyvą ir įvertintų, ar tai neprieštarauja Konstitucijai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.25; 07:00

Seimo Etikos ir procedūrų komisija sako, kad asmenų vadinimas „idiotais“ nedera su Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatomis.

Tai nutarta trečiadienio posėdyje, įvertinus Seimo narės Aušros Maldeikienės pasisakymus Seimo narės Agnės Širinskienės bei piliečio atžvilgiu. Juos Seimo narė A. Maldeikienė viešai vadino „idiotais“.

Komisija pripažino, kad žodis „idiotas“ visuomenėje suprantamas niekinamąja, žeminama prasme, o tokie Seimo narės A. Maldeikienės pasisakymai yra laikomi neetiškais ir nepagarbiais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.10; 03:00