Mindaugas Bastys. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Konstitucinis Teismas, penktadienį paskelbęs išvadą dėl Seimo paklausimo, ar Seimo nario Mindaugo Basčio veiksmai, nurodyti Specialiosios tyrimo komisijos, prieštarauja Konstitucijai, konstatavo, kad M. Bastys sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, nuslėpęs savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju.

Konstitucinis Teismas aiškinosi, ar Seimo narys M. Bastys, atsakydamas į klausimyną, skirtą asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju ir taip kėsinosi susipažinti su valstybės paslaptimis. Taip pat buvo vertinama, ar M. Bastys organizavo neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valdžios institucijų vadovais, siekdamas užtikrinti politinį palaikymą Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ planams Lietuvoje.

Konstitucinio Teismo, kaip ir Seimo laikinosios tyrimo komisijos teigimu, M. Basčio veiksmai vertintini kaip Seimo nario priesaikos sulaužymas ir atitinkamai – kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas.

Per apklausas Valstybės saugumo departamente, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir komisijos posėdžiuose M. Bastys vengė atsakyti į užduodamus klausimus, davė skirtingus parodymus ir paaiškinimus.

Seimo paklausimą, ar Seimo nario M. Basčio veiksmai prieštarauja Konstitucijai, Konstitucinis Teismas žodinio proceso tvarka viešame posėdyje baigė nagrinėti gruodžio 5 dieną.

Kaip jau skelbta, birželio 6-ąją Seimas, pritaręs specialiosios tyrimo komisijos išvadai, apsisprendė dėl apkaltos Seimo nariui M. Basčiui pradžios.

Seimas taip pat nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą išvados, ar Seimo nario M. Basčio konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo specialiosios tyrimo komisijos išvadoje, prieštarauja Konstitucijai.

M.Bastys neigia jam inkriminuojamus kaltinimus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.23; 07:01

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl patarimo atleisti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją Sonatą Bieliauskienę pažeminus teisėjo vardą.

Tai Prezidentė padarė vadovaudamasi Konstitucija, Teismų įstatymu bei susipažinusi su Teisėjų garbės teismo sprendimu.

Prezidentė taip pat sustabdė teisėjos S. Bieliauskienės įgaliojimus iki bus priimtas sprendimas dėl jos atleidimo iš pareigų.

Teisėjų garbės teismas priėmė sprendimą, kuriuo pasiūlė Prezidentei atleisti teisėją S. Bieliauskienę iš pareigų dėl to, kad ji šiurkščiai pažeidė Teisėjų etikos kodekso reikalavimus ir taip pažemino teisėjo vardą, padarė žalą teismų autoritetui.

Teisėjų garbės teismo sprendime konstatuota, kad teisėja nemandagiai, nekorektiškai ir nepagarbiai elgėsi su teismo darbuotojais, nuolat su jais konfliktavo, įžeidinėjo ir menkino, taip pat neprofesionaliai nagrinėjo bylas – nuolat darė šiurkščius ir akivaizdžius procesinius pažeidimus.

Atlikus teisėjos nagrinėjamų bylų patikrinimą, paaiškėjo, kad S. Bieliauskienė vilkina bylų nagrinėjimą, nepakankamai motyvuoja priimamus sprendimus, netinkamai pasirengia bylų nagrinėjimui, keičia priimtus procesinius sprendimus.

Teisėja S. Bieliauskienė jau kartą buvo bausta – prieš 5 metus Teisėjų garbės teismas jai skyrė drausminę nuobaudą.

Drausmės byla S. Bieliauskienei iškelta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės teikimą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.25; 00:30