Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba– apie „AstraZeneca“ vakciną. EPA-ELTA nuotr.

Viešojoje erdvėje pradėjus sklisti informacijai, kad Lietuvoje vyresni žmonės nebus skiepijami vakcina „AstraZeneca“, nes neva trūksta duomenų apie jos saugumą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) atkreipia dėmesį, kad ši žinia yra neatitinkanti tikrovės. Taip pat pabrėžia, kad vakcina yra registruota Europos vaistų agentūros. Tai reiškia, kad ji yra saugi, efektyvi ir atitinka visus Europos Sąjungos kokybės standartus.
 
Keturių klinikinių tyrimų, kurie vyksta Jungtinėje Karalystėje (JK), Brazilijoje ir Pietų Afrikoje, rezultatai parodė, kad vakcina „AstraZeneca“ saugiai ir veiksmingai užkirto kelią COVID-19 ligos plitimui tarp žmonių, vyresnių nei 18 metų.
 
„Vakcinos saugumas buvo įrodytas keturiuose klinikiniuose tyrimuose. EVA savo skaičiavimus dėl vakcinos efektyvumo parėmė duomenimis iš dviejų tyrimų: vienas jų atliktas Jungtinėje Karalystėje, kitas – Brazilijoje. Kituose dviejose tyrimuose buvo nustatyti mažiau nei 6 COVID-19 ligos atvejai, tad toks skaičius buvo per mažas, kad būtų galima apskaičiuoti vakcinos veiksmingumą“, – teigė VVKT patarėja, EVA Žmonėms skirtų vaistinių preparatų komiteto (angl. CHMP) narė Simona Stankevičiūtė.
 
Anot S. Stankevičiūtės, dauguma minėtų keturių klinikinių tyrimų dalyvių buvo nuo 18 iki 55 metų. Kol kas dar nėra pakankamai duomenų, kad EVA galėtų pateikti tikslų skaičių, koks yra vakcinos veiksmingumas tarp vyresnio amžiaus žmonių. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad vyresnio amžiaus žmonių grupėje pastebimas imuninis atsakas ir remiantis kitų vakcinų patirtimi, tikimasi, kad vakcina bus veiksminga ir šioje amžiaus grupėje.
 
Taip pat S. Stankevičiūtė priminė, kad bendras vakcinos „AstraZeneca“ saugumo vertinimas yra pagrįstas visų 4 klinikinių tyrimų, atliktų Jungtinėje Karalystėje, Brazilijoje ir Pietų Afrikoje, bendrais tarpinės analizės duomenimis. Buvo analizuojami 23 745 tiriamųjų duomenys (18 metų ir vyresni). Tiriamieji stebimi buvo vidutiniškai 62 dienas po antros dozės suleidimo.
 
Dažniausiai užfiksuotos nepageidaujamos reakcijos į vakciną buvo skausmingumas injekcijos vietoje, nuovargis, galvos, raumenų skausmas, bendras negalavimas ir kiti. Dauguma šių nepageidaujamų reakcijų dažniausiai praeidavo per kelias dienas po vakcinos. Po antros dozės nepageidaujamos reakcijos būdavo lengvesnės ir retesnės negu po pirmos. Senyvų (65 metų ir vyresnių) žmonių reaktogeniškumas buvo silpnesnis ir užfiksuotas rečiau.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.08; 00:09

Vaistinė Vilniaus centre. Slaptai.lt nuotr.

Vilniuje vakcina nuo COVID-19 jau pradedami skiepyti ir vaistininkai. Pagrindinio šalies vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ sostinės regiono vadovė vaistininkė Laura Gogienė sako, kad jau pirmadienį bus paskiepyti 6 vaistinių darbuotojai.
 
„Labai laukėme, kada bus skiepijami ir specialistai Vilniuje. Buvome informuoti, kad Šeškinės poliklinikoje šiandien po pietų skiepys šešių mūsų filialų darbuotojus“, – sakė L. Gogienė.
 
Skiepyti vaistininkus, pasak įmonės komunikacijos vadovės Lauros Bielskės, pradėta dar sausio viduryje. Pirmieji buvo Molėtų, Šilalės, Ignalinos vaistininkai. Praėjusią savaitę paskiepyti didžiųjų šalies miestų farmacijos specialistai.
 
„Vaistininkai sako, kad skiepijasi ir dėl savo, ir dėl visuomenės saugumo. Be to, šiandien kelios dešimtys vaistininkų ir patys pradeda papildomas studijas, kurių metu mokysis skiepyti, nes jau nuo kovo planuojame aštuoniose vaistinėse, penkiuose miestuose, siūlyti galimybę skiepytis nuo erkinio encefalito ir gripo“, – sako L. Bielskė.
 
Šiuo metu „Eurovaistinėje“ dirba 1491 darbuotojas, Lietuvoje veikia 272 vaistinės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.01; 00:30

Japonijoje planuojama paskiepyti pagyvenusius žmones per tris mėnesius. EPA-ELTA nuotr.

Japonijos sveikatos apsaugos, darbo ir gerovės ministerija planuoja per tris mėnesius paskiepyti nuo koronaviruso visus vyresnius kaip 65 metų amžiaus šalies gyventojus.
 
Kaip pranešė pirmadienį naujienų agentūra „Kyodo“, žinyba ketina šiam tikslui naudoti JAV farmacijos kompanijos „Pfizer“ vakciną, kurios saugumas ir efektyvumas Japonijoje vis dar tikrinamas.
 
Manoma, kad pagyvenusių žmonių vakcinacijos procesas prasidės šalyje kovo pabaigoje ir apims maždaug 36 mln. žmonių. Bus skiepijama dviem etapais trijų savaičių intervalu.
 
Praėjusių metų gruodžio 18 d. JAV farmacijos kompanija „Pfizer“ kreipėsi į Japonijos sveikatos apsaugos, darbo ir gerovės ministeriją, prašydama sertifikuoti jos sukurtą vakciną nuo koronaviruso. Jei sprendimas bus teigiamas, „Pfizer“ vakcina taps pirmuoju preparatu nuo koronaviruso, kurį bus leista naudoti Japonijoje.
 
Gruodžio pradžioje Japonijoje buvo priimtas įstatymas dėl nemokamos visų šalies gyventojų vakcinacijos nuo Covid-19.
 
Japonijos vyriausybė tikisi pradėti gyventojų vakcinaciją iki vasario pabaigos. Per pirmąjį etapą ji turėtų aprėpti apie 50 mln. žmonių. Pirmiausia bus paskiepyta apie 4 mln. medicinos ir socialinių darbuotojų, kurie dažniausiai bendrauja su pacientais.
 
Po to bus vakcinuojami vyresni kaip 65 metų amžiaus žmonės, kurių šalyje yra maždaug 36 mln. Vėliau skiepų sulauks 8,2 mln. japonų, sergančių lėtinėmis ligomis. Jiems bus pasiūlyta savarankiškai paduoti prašymus dėl vakcinacijos. Prie pirmiausia skiepijamų gyventojų neketinama priskirti nėščių moterų, kadangi Japonijoje kol kas neturima patvirtintų duomenų, kaip jas veikia vakcinos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.26; 00:30

Izraelyje abiem vakcinos nuo COVID-19 dozėmis jau paskiepyta daugiau kaip 1 mln. žmonių, pirmadienį pranešė šalies sveikatos apsaugos ministras Yuli Edelsteinas. Tai apima daugiau nei 10 proc. šalies populiacijos.
 
Pirmoji vakcinos dozė iš viso sušvirkšta 2,590 mln. žmonių, ar daugiau kaip ketvirčiui gyventojų, tviteryje rašė Y. Edelsteinas.
 
Remiantis „Our World in Data“ tinklalapio duomenimis, Izraelis šiuo metu pirmauja pasaulyje pagal paskiepytųjų skaičių, tenkantį 100 gyventojų. Po to seka Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) ir Didžioji Britanija.
 
Šeštadienį Izraelis taip pat tapo viena pirmųjų šalių pasaulyje, nuo infekcijos pradėjusių skiepyti paauglius.
 
Nepaisant itin greito vakcinacijos kampanijos tempo, Izraeliui sunkiai sekasi suvaldyti koronaviruso atvejų skaičių, nepaisant šalyje šiuo metu galiojančio visuotinio karantino.
 
Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu vadovaujamas Ministrų kabinetas sekmadienį balsavo visiškai uždaryti vienintelį šalies tarptautinį oro uostą, siekiant užkirsti kelią naujų atmainų koronaviruso įvežimui.
 
Ši priemonė įsigalios pirmadienį vidurnaktį ir tęsis iki mėnesio pabaigos.
 
Tačiau Visuomenės sveikatos tarnybų vadovė Sharon Elrai-Price primadienį per parlamento komiteto posėdį sakė, kad uždarymas turėtų tęstis bent mėnesį, kad būtų „sudarytos galimybės padaryti pažangą vakcinacijos kampanijoje.“
 
Ji taip pat sakė, kad dabartinė prielaida yra ta, kad „vakcina yra veiksminga prieš daugumą viruso atmainų“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.26; 00:01

„Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcina. EPA-ELTA nuotr.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) palaiko kontaktą su Norvegijos valdžia ir siekia gauti daugiau informacijos apie 23 paskiepytų nuo koronaviruso žmonių mirtį šioje šalyje.
 
Tai penktadienį žurnalistams pareiškė oficialus PSO atstovas Tarikas Jašarevičius.
 
„PSO palaiko kontaktą su Norvegijos vyriausybe ir Europos medicinos agentūra, kad gautų daugiau informacijos apie mirtis Norvegijoje po vakcinacijos nuo Covid-19“, – sakė jis. Kaip paaiškino oficialus atstovas, PSO konsultacinis vakcinų saugumo komitetas taip pat gilinasi į šį klausimą, ir jis informuos strateginę konsultacinę imunizacijos ekspertų grupę, „jeigu prireiks keisti dabar galiojančias rekomendacijas“.
 
Kai tik PSO ir jos partneriai susidarys „išsamų šių įvykių vaizdą“, jie praneš visuomenei apie gautus duomenis ir „galimus dabartinių rekomendacijų pakeitimus“, sakė T. Jašarevičius. Jis priminė, kad nuo Covid-19 pirmiausia skiepijami pagyvenę žmonės, bet vakcinacija „nesumažins mirštamumo dėl kitų priežasčių“.
 
Pasak PSO atstovo, iki šiol pasaulyje nuo Covid-19 jau paskiepyta „daugiau kaip 30 mln. žmonių“. Kol kas nenustatyta nė vieno atvejo, kad mirties priežastimi tapo vakcinacija nuo koronaviruso, pabrėžė jis.
 
Ketvirtadienį Norvegijos vaistų agentūra pranešė, kad iki šiol šalyje mirė mažiausiai 23 žmonės, paskiepyti nuo koronaviruso.
 
„Gauta informacija apie 23 mirties atvejus po vakcinacijos. Šiuo metu tiriama 13 iš jų“, – sakoma pranešime.
 
„Šie duomenys gali rodyti, kad įprasti simptomai, sukeliami vakcinos, tokie kaip temperatūra ir pykinimas, galėjo tapti kai kurių silpnos sveikatos vyresnio amžiaus žmonių mirties priežastimi“, – pabrėžė žinybos vyriausiasis gydytojas Sigurdas Hortemo.
 
Vakcinacija naudojant preparatą, sukurtą Amerikos kompanijos „Pfizer“ ir jos partnerės Vokietijoje „BioNTech“, prasidėjo Norvegijoje praėjusių metų gruodžio 27 d. Pirmieji šalyje buvo paskiepyti senelių namų gyventojai Osle.
 
Šių metų pradžioje buvo pranešta, kad trys paskiepyti žmonės skirtinguose miestuose mirė, bet, valdžios atstovų nuomone, jų mirtis gali būti nesusijusi su vakcinacija, atliekamas tyrimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.16; 10:00

Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.

Popiežius Pranciškus pasiskiepijo nuo koronaviruso JAV kompanijos „Pfizer“ ir jos partnerės Vokietijoje „BioNTech“ sukurtu preparatu. Tai trečiadienį pranešė Argentinos laikraštis „La Nación“, remdamasis savo šaltiniais.
 
Pasak leidinio, pontifikui suleista pirmoji vakcinos dozė, antrąją jis gaus po trijų savaičių.
 
Kaip rašo Italijos laikraštis „Il Messaggero“, 93 metų amžiaus garbės popiežius Benediktas XVI irgi ketina skiepytis.
 
Vatikane informacija apie popiežiaus vakcinaciją kol kas oficialiai nepatvirtinta. Neseniai duodamas interviu, 84 metų amžiaus pontifikas pareiškė ketinąs pasiskiepyti, kadangi tai – „kiekvieno žmogaus moralinė pareiga vardan artimojo sveikatos ir gyvybės“.
 
Anksčiau trečiadienį Šventojo Sosto spaudos tarnybos vadovas Matteo Brunis pranešė, kad Vatikane prasidėjo vakcinacijos nuo koronaviruso kampanija.
 
„Šiandien, kaip ir planuota, prasidėjo vakcinacija. Procedūrai pritaikytas Pauliaus VI salės vestibiulis“, – pareiškė jis.
 
Vatikano sveikatos apsaugos ir higienos direkcija informavo, kad iš viso užsakyta 10 tūkst. „Pfizer – BioNTech“ vakcinos dozių.
 
Nuo pandemijos pradžios Vatikane užfiksuota dešimtys užsikrėtimo atvejų, taip pat ir tarp šveicarų gvardiečių. Užsikrėtė ir keli kardinolai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.14; 06:00

Norvegijos karališkoji šeima. EPA-ELTA nuotr.

Norvegijos karaliui Haraldui V ir karalienei Sonjai suleista pirmoji vakcinos nuo koronaviruso dozė. Tai trečiadienį pranešė Norvegijos naujienų agentūra NTB, remdamasi karališkosios šeimos spaudos tarnyba.
 
„Karališkoji pora po trijų savaičių gaus antrąją vakcinos dozę“, – sakė spaudos tarnybos atstovas.
 
Vakcinacija naudojant preparatą, sukurtą Amerikos kompanijos „Pfizer“ ir jos partnerės Vokietijoje „BioNTech“, prasidėjo Norvegijoje praėjusių metų gruodžio 27 d. Pirmieji šalyje buvo paskiepyti senelių namų gyventojai Osle.
 
Šių metų pradžioje buvo pranešta, kad trys paskiepyti žmonės skirtinguose miestuose mirė, bet, valdžios atstovų nuomone, jų mirtis gali būti nesusijusi su vakcinacija, atliekamas tyrimas.
 
Iki šiol Norvegijoje pirmąja „Pfizer/BioNTech“ vakcinos doze paskiepyta daugiau kaip 21 tūkst. žmonių.
 
Antradienį Norvegiją pasiekė pirmoji JAV kompanijos „Moderna“ sukurtos vakcinos siunta – 4 tūkst. dozių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.14; 06:22

Valstybės politikams prakalbus apie tai, kaip būtų galima užtikrinti, kad Lietuvos gyventojai nuo COVID-19 būtų skiepijami numatyta tvarka, žiniasklaida praneša naujus atvejus, kai skiepyta be eilės.
 
LRT radijas skelbia, kad Šilalėje nuo koronaviruso buvo paskiepyta ir daugiau žmonių, kuriems pagal galiojančią tvarką skiepas nepriklausė.
 
ELTA primena, kad šeštadienį paviešinta informacija, kad COVID-19 vakcina, kuri buvo skirta medikams, paskiepytas Šilalės privačios greitosios medicinos stoties „Ambulansas“ vadovas Ričardas Ūselis ir jo šeimos nariai bei artimieji.
 
LRT radijo teigimu, vakcinos nuo COVID-19 sulaukė ir buvęs Šilalės rajono ligoninės vadovas, vyriausiasis gydytojas Antanas Levickis. Kaip pažymėjo LRT radijas, jis šiuo metu ligoninėje nebedirba.
 
Šilalės rajono ligoninės laikinoji vadovė Jolanta Milišiūnienė LRT radijui tvirtino, kad pasiaiškinimas dėl šio atvejo jau yra surašytas.
 
„Aš viską surašiau paaiškinime Šilalės rajono savivaldybei. Tegu ji nagrinėja ir nusprendžia, ar tai buvo teisėta, ar neteisėta“, – LRT radijui sakė ji.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.12; 00:01

Karantinas Ispanijoje. EPA – ELTA nuotr.

Ispanijos žinybos planuoja registrą su pavardėmis žmonių, kurie atsisakys skiepytis nuo koronaviruso. Šis registras nebus viešai prieinamas, tačiau juo galės naudotis kitos Europos šalys, interviu televizijai „La Sexta“ sakė sveikatos ministras Salvadoras Illa.
 
Anot jo, kiekvienas pilietis, remiantis vakcinacijos planu, sulauks kvietimo skiepytis. Nors vakcinacija yra savanoriška, tačiau tas, kas nesiskiepys, bus užregistruotas. Žinybos „labai pagarbiai elgsis su duomenų apsauga“, patikino ministras. Jis pakartojo, kad prievolės skiepytis nebus.
 
Remiantis prieš savaitę skelbtais apklausos rezultatais, Ispanijoje smarkiai sumažėjo antivakserių skaičius. 28 proc. gruodį apklaustų žmonių teigė, kad nesiskiepys nuo koronaviruso. Ankstesnį mėnesį ši dalis dar buvo 47 proc. Kartu pasirengimas skiepytis Ispanijoje išaugo nuo 37 iki daugiau kaip 40 proc.
 
Kaip ir kitose Europos šalyse, Ispanijoje gyventojų skiepijimas nuo Covid-19 prasidėjo sekmadienį. Ispanijos vyriausybė tikisi, kad iki vasario pabaigos bus paskiepyta 2,5 mln. žmonių.
 
Ispanija yra viena labiausiai pandemijos paveiktų Europos šalių. Pirmadienį Covid-19 aukų skaičius čia viršijo 50 000. Nuo pandemijos pradžios virusas Ispanijoje patvirtintas daugiau kaip 1,879 mln. gyventojų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12; 29; 00:30

Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad išaugusi dezinformacija apie COVID-19 vakciną nestebina, nes, pasak jos, tai yra jautri tema, apipinta sąmokslo teorijomis. Visgi premjerė mano, kad neigti kiekvieną pasirodžiusią dezinformaciją Vyriausybei nėra prasminga ir akcentuoja, kad prasidėjus masiniam skiepijimui visuomenė bus visapusiškai informuota.
Viktor Uspaskich: atsakau už savo žodžius. Slaptai.lt nuotr.
 
„Viena vertus, tai nestebina, nes skiepai yra visada ta tema, kuri susilaukia labai daug dezinformacijos, net tik koronaviruso, bet ir visi kiti skiepai. Tikrai yra labai daug sąmokslo teorijų apie skiepus ir daug bandymų žaisti žmonių emocijomis ir tuo, kad informacija ne visada yra žinoma“, – LRT radijui teigė I. Šimonytė.
 
„Tai mes nuo pat pradžių bandėme laikytis tokios nuostatos, kad, kai prasidės masinis vakcinavimas, stengsimės žmones informuoti kuo išsamiau, kad galėtų tie žmonės, kurie abejoja, (…) kad jie galėtų tą sprendimą priimti“, – pridūrė premjerė, akcentuodama, kad abejojančių, ar vakcinuotis, asmenų yra apie trečdalis.
 
Tuo tarpu vertindama Darbo partijos pirmininko europarlamentaro Viktoro Uspaskicho reklamuojamą vandenį, kuris neva gali apsaugoti nuo COVID-19, ministrė pirmininkė teigė, kad tai greičiausiai yra politiko verslo planas.
 
„Labai brangus vanduo, tai matyt, kad žmogus tiesiog bando naudotis proga ir užsidirbti. Kiek tai moralu, tai rinkėjai turbūt turėtų tai vertinti. Bet kaip rodo patirtis, rinkėjai pono Viktoro moralę visada vertina labai atlaidžiai“, – sakė ji.
 
Visgi I. Šimonytė, paklausta, kodėl nebuvo paneigta informacija apie neva specialų COVID-19 imunitetą suteikiantį vandenį, teigė, kad Vyriausybė neneigs kiekvienos pasirodžiusios neteisingos informacijos, nes tai, pasak jos, nėra prasminga. Visgi premjerės teigimu, prasidėjus masiniam skiepijimui nuo COVID-19 Vyriausybė stengsis kuo labiau informuoti visuomenę.
 
„Dabar mes kalbame apie tą stadiją, kai yra vakcinuojami tie žmonės, kurie dirba fronto linijoje. Be jokios abejonės, informacijos pateikimo visuomenei kampanija bus vykdoma ir mes tikrai stengsimės žmones nuoširdžiai informuoti, o ne bandyti nutylėti kažkokią tiesą, kur žmonėms natūralūs klausimai kyla“, – teigė I. Šimonytė.
 
„Bet bėgti paskui kiekvieną dezinformacijos gabalą išties yra turbūt neprasmingas dalykas, todėl, kad tos dezinformacijos ir kitomis temomis yra labai daug“, – pridūrė ji.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.29; 00:01

Maskvoje šeštadienį prasidėjo masinio skiepijimo nuo COVID-19 programa. Rusijos sostinėje esančiose klinikose pirmiausia bus skiepijami tie žmonės, kuriems gresia didžiausias užsikrėtimo pavojus, informuoja BBC.
 
Vakcinavimui naudojama pačios šalies sukurta vakcina nuo COVID-19 „Sputnik V“. Jos kūrėjai teigia, kad vakcinos veiksmingumas siekia 95 proc., ir ji nesukelia rimto šalutinio poveikio.
 
Tūkstančiai žmonių užsiregistravo savaitgalį gauti pirmą vakcinos dozę, tačiau dar nėra aišku, kiek dozių Rusijai pavyks pagaminti ir kiek žmonių iš viso galės būti paskiepyti.
 
Manoma, kad gamintojai į rinką iki metų pabaigos išleis 2 mln. vakcinos dozių.
 
Apie masinio skiepijimo programą anksčiau šią savaitę paskelbęs Maskvos meras Sergejus Sobianinas sakė, kad 13 mln. gyventojų turinčiame mieste vakcinavimo prioritetas teikiamas mokyklų darbuotojams, medikams ir socialiniams darbuotojams.
 
Jis sakė, kad šis sąrašas plėsis, kai bus pasiekiama daugiau vakcinos dozių.
 
Registruodamiesi internetu, 18–60 metų amžiaus minėtų profesijų miesto gyventojai galėjo užsirašyti nemokamai paslaugai, teikiamai 70-yje visame mieste išsidėsčiusių klinikų.
 
Jos dirbs nuo 8 val. iki 20 val. vietos laiku.
 
Vakcina nebus suteikiama žmonėms, per pastarąsias 30 dienų gavusiems kitų skiepų, taip pat žmonėms, per pastarąsias dvi savaites sirgusiems kvėpavimo takų ligomis, sergantiems chroniškomis ligomis žmonėms bei nėščioms ir krūtimi maitinančioms mamoms.
Kiekvienas žmogus gaus dvi vakcinos dozes, antroji bus suleista praėjus 21 dienai po pirmosios.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.05; 12:00

Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras. EPA – ELTA nuotr.

Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras pareiškė neketinąs skiepytis nuo koronaviruso. Kai tik bus gautas kompetentingų kontrolės institucijų leidimas, jo vyriausybė „iš karto“ ims rūpintis vakcinos pirkimu ir padalijimu, sakė J. Bolsonaras. Jis teigė esąs tikras, kad prievolės skiepytis nebus. Kartu prezidentas pridūrė, kad pats nesiskiepys. „Tai mano teisė“, – pabrėžė jis.
 
J. Bolsonaras sulaukia didelės kritikos dėl savo reakcijos į koronaviruso krizę. Jis vis menkino viruso pavojų, priešinosi griežtoms karantino priemonėms ir gyrė antimaliarinį preparatą hidroksichlorokiną, nors, anot tyrimų, jis nepadeda gydyti Covid-19.
 
Liepos pradžioje 65-erių J. Bolsonaras pats užsikrėtė koronavirusu. Paėjusiais mėnesiais virusas nustatytas ir pusei jo kabineto narių.
 
Brazilija yra antra labiausiai pandemijos paveikta šalis po JAV. Čia virusas jau pražudė per 170 000 žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.28; 06:00

Latvijos ministras pirmininkas Krišjanas Karinis. EPA – ELTA nuotr.
Latvijos ministras pirmininkas Krišjanas Karinis reikalauja griežtesnių Europos Sąjungos veiksmų prieš Rusijos propagandą socialinėje žiniasklaidoje. Bendrija turi rimtai įvertinti atitinkamo įstatymo galimybę, pareiškė jis trečiadienį savo kalboje Europos Parlamente apie Europos ateitį.

Kaip Rusijos dezinformacijos pavyzdį vyriausybės vadovas įvardijo skiepų kritiką. „Iš kur tas argumentas, kad skiepai sukelia autizmą? Tai rusų šaltinių informacija. Dėl to žmonės nenori skiepytis, ir tai turi labai rimtų padarinių žmonių sveikatai Europoje“, – sakė jis. Su klaidinga informacija apie migraciją ir „Brexitą“ esą taip pat susijusi Rusija. „Visa tai yra iš vieno vienintelio šaltinio“, – kalbėjo K. Karinis.

Jis pripažino, kad įstatyminis kišimasis yra problematiškas, nes cenzūros negali būti. „Tačiau mes turime rasti tą siaurą ribą, nes tai yra ataka prieš mūsų gyvenimo būdą“, – sakė Latvijos premjeras. Latvijos požiūriu, Rusija ir jos klaidinanti informacija yra didžiausia grėsmė saugumui.

Be saugumo K. Karinis svarbiausiomis temomis Europai ir jos piliečiams įvardijo darbo vietas, migraciją ir aplinkos politiką. „Nekovokite su populistais, – pabrėžė jis, turėdamas omenyje gegužės pabaigoje vyksiančius Europos Parlamento rinkimus. – Rūpinkitės žmonių nepasitenkinimo priežastimis“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.18; 07:36

Ir atsitik man taip, kad vieną rytą, tarsi susitarę, du didžiausi šalies internetiniai dienraščiai paskelbė vieną ir tą pačią kraują stingdančią informaciją: žmones puola erkės.

Tymų protrūkio fone ši „naujiena“ skaitytojui turėjo smogti dvigubai; maža to, kad jau kuris laikas virš mūsų galvų tvyro karo nuojauta, iš nenušienautų pievų, pamiškių ir krūmų į mūsų gyvybes kėsinasi nauji, sunkiai plika akimi matomi agresoriai.

Štai toji žinia.

„Adrenalinas. Mažiausiai savaitę nebenorėsiu pažiūrėt į miško pusę. Juokavome su sūnumi – prie kieno drabužių daugiau erkių prisikabins. Laimėjo jis rezultatu 93:25. Pavaikščiojus aikštelėse, kur didesnė žolė, aplipdavo akimirksniu. Žiauru, šlykštu, baisu. Ačiū dievui, kad laiku nusirinkome ir namo neparvežėme. Saugokitės mažųjų parazitų“, – taip nuotraukomis iliustruotą pasivaikščiojimą gamtoje ir surinktas 118 erkių aprašė (pavardės sąmoningai neminėsiu, nors ji tekste ir nurodyta – aut. past.) V.K.), gyvenanti (vietovės taip pat nenurodysiu – aut. past.) netoli Panevėžio.

Dabar paanalizuokime šį „grėsmingą“ tekstą.

Pirma. Adrenalinas. Tekste jis fonetiškai pateikiamas kone kaip orgazmas. Bet skirtumas tarp adrenalino ir orgazmo šioks toks vis dėlto yra. Adrenalinas reiškia įtampą ir tam tikras grėsmes organizmui, orgazmas – palaimingąjį malonumą.

Antra. Juokavome su sūnumi (…) (pabraukta – aut.). Kažin ar kam būtų juokinga, jeigu į jo kūno neliečiamybę kėsintųsi toks didelis būrys  bjaurių  padarų, sukeliančių baisias ligas ir lėtą bei kankinančią mirtį.

Toliau. Rašančiosios tekstas įgauna tam tikro dramatizmo atspalvį: „Žiauru, šlykštu, baisu.“.

Nereikia didelio proto sveikai galvojančiam žmogui (nesveikai – jau niekas nebepadės), kad ši beveik sinchroniškai dviejuose portaluose pateikta informacija yra ne kas kita, kaip melaginga (arba kitaip vadinama fakenews) žinia. Šis terminas, o ir jo niekingas turinys išbujojo dar visai neseniai ir tarsi piktybinis vėžys savo kibiais čiuptuvais užvaldė milijonų smegenis.

Dabar trumpam pagalvokime, koks šio cituoto teksto tikslas? Nereikia būti labai išmaningam, kad suvoktum, – tikslai yra du: 1) sukelti visuomenėje masinę psichozę; 2) šturmuoti privačių medicinos kabinetų duris, kad išsigandusiesiems suleistų nepigiai kainuojančių skiepų.

Kas tuo suinteresuotas, manau aiškinti nereikia.

Blogiausia yra tai, kad šis grynai reklaminis tekstas yra labai blogai užslėptas. O tai rodo, jog dabartiniam žmogui meluojant nelabai reikia didelių intelekto pastangų.

Jau daugelį metų pavasarius, vasaras ir rudenis (aktyviausiu erkių siautėjimo metu) praleidžiu vienkiemyje pamiškėje, kur daug krūmų ir nuo neatmenamų laikų nešienaujamų pievų. Daugių daugiausiai esu „pasigavęs“ vieną arba dvi erkes vieno pasivaikščiojimo metu. Mano kaimynai, kuriems neretai tose pievose tenka ir numigti keletui valandų, man yra pasakoję, jog jų rekordas – kone toks pats.

Kažkodėl aš jais labiau tikiu.

Gyvename tokiu laiku, kai nenutrūkstantys informacijos srautai yra užteršiami visokiomis šiukšlėmis ir elementariausiu melu, siekiant lengvo populiarumo ir lengvo pelno. Susigaudyti, kas juose tikra, o kas ne – labai sunku. Kai kurie informacijos šaltiniai yra matomi ir (tarsi) tikroviški, kiti gi – sunkiai apčiuopiami.

Neretai sąmoningai siekiama tam tikros informacijos sklaida tendencingai iškreipti vaizdą, esant svarbiam momentui, kaip šiuo minėtu atveju; tam net pasitelkiama kompiuterinėmis priemonėmis išgaunama vaizdinė medžiaga, šokiruojančios, gąsdinančios antraštės.

Dabar visi tapo žurnalistais. Gaila, bet tai – reali tikrovė. Deja, tikros žurnalistikos, paremtos objektyvia tikrove bei pamatiniu dalyku – tiesa,– tik sumažėjo. Iki socialinės žiniasklaidos lygio, deja, nusirito ir ne vienas kadais gerbiamas internetinis portalas.

Melas skverbiasi į daugelį mūsų gyvenimo sričių. Pradedant eiliniais sukčiais, kurie iš patiklių gyventojų apgaulės būdu išvilioja solidžias pinigų sumas, ir baigiant politikais, kurie vienu metu, jau išrinkti, pavyzdžiui, į Seimą, kandidatuoja ir į kitas pozicijas – į savivaldybių tarybas, merus, Europos Parlamentą, prezidentus.

Reikia pavyzdžių? Pažvelkite į Naglį Puteikį, Petrą Auštrevičių, Valentiną Mazuronį, etc.

Pasakykite, ar tai nėra apgaulė? Rafinuota ir kartu – ciniška.

Tyrimai rodo, kad kuo labiau žmonės išsilavinę, tuo menkesnė tikimybė, kad jie taps melagingos informacijos aukomis. Technologijų kūrėjai, tyrėjai aktyviai dirba ieškodami greitų šios problemos, tampančios kone epidemija, sprendimų. Vis dėlto, jei nebus skiriama pakankamai dėmesio visuomenės švietimui, o ypač – jos informacinio raštingumo didinimui, nei vieno iš šių sprendimų poveikis nebus veiksmingas.

2019.03.22; 14:53

Algimantas Rusteika, šios publikacijos autorius

Mums su žmona gripas prasidėjo nuo Kalėdų, perėjo į lėtą, grėsmingą komplikaciją – bronchitą, vis sunkiau darėsi kvėpuoti, bronchai ir plaučiai švilpė kriokė kaip akordeonai, prasidėjo dusulys. Pulmonologė: iki obstrukcinio bronchito buvo vienas milimetras.

Tai pavojinga, kartais letali liga. Man tuo labiau, nes ir taip sergu astma, naktimis lovoje teko prisiminti, ką tai reiškia uždusti nubėgus kilometrą. Pabandykit pakvėpuoti pro kokteilių šiaudelį 5 minutes ir suprasit. Stiprių antibiotikų ir hormonų kursas. Išsikapstysim.

Tik dabar susidomėjau – kodėl taip, juk kasmet skiepijuosi nuo gripo visą gyvenimą, esu „padidintos rizikos grupės” pacientas ir praktiškai keliasdešimt metų nežinojau, kas tas gripas yra. Susidomėjau ir supratau, kad esu idiotas, pasitikintis Sveikatos apsaugos ministerija.

Buvo dviejų rūšių skiepai – vienas valdiškas, pigus, kitas – „komercinis”. Skiepijantis į klausimą gydytoja atsakė, kad abu galiojantys, pripažinti PSO ir nuo ligos apsaugos. Na, jei apsaugos vienodai – ėmėm „valdišką”.

Pasirašėm 16 (šešiolika) raštų – po keturis visa 4 asmenų šeima, kad pretenzijų neturim, neturėjom, neturėdavom ir niekada net mirę neturėsim, nes kitaip nebūtų iš viso skiepiję.

Pasirodo, tas „valdiškas”, nemokamas trivalentis skiepas „Influvac” apsaugo nuo A tipo gripo ir vieno B potipio. Ir gerai apsaugo. Tik nedidelė problemėlė – šio tipo gripu daugiausia serga Amerikoje, o Europoje vyrauja kita gripo atmaina. Tačiau nupirktasis skiepas daug pigesnis, taigi ponas ministras pinigiukų sutaupė.

Lietuvoje ir visoje Europoje siautėja B potipio gripo virusas Yamagata, nuo kurio A.Verygos skiepai absoliučiai neveikia, tai tas pats, kaip susileisti į kraują 1 ml destiliuoto vandens su druska. Spauda mirga pranešimais, kaip nuo jo vyresnio amžiaus žmonės kaip lapai krinta Portugalijoje, Ispanijoje ir Škotijoje.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Pas mus, aišku, nemiršta, žmonės miršta nuo gripo sukeltų kitų ligų ir komplikacijų ir sumaniai rašant mirties liudijimus bus galima pasakyti, kad viskas baigėsi gerai. Kad valdininkai, nupirkę 120 000 dozių daugumai ligonių neveiksmingo tirpaliuko už 310 000 €, apsaugojo tautą nuo ligos.

Gydytojai tą žino visi iki vieno ir privačiuose pokalbiuose tyliai pripažįsta. O Ligonių kasų biurokratai išsižioję rėkia, kad ši vakcina efektyvi ir PSO pripažinta.Taip, pripažinta ir efektyvi. Bet ne tai, pavojingiausiai ligos formai, kuria Lietuvoje serga dauguma.

Išrinktieji, kurie žinojo situaciją, tyliai sau pasiskiepijo keturvalente ir vietoj „veryginės“ už 6 € nepagailėjo tų 19 € už dozę. Panašiai kaip po Černobylio, kai durniams sakė viena, o nomenklatūros vaikai nėjo į lauką žaisti. Beje, Aurelijau, kokia vakcina paskiepijai savo šeimą?

Tie, kurių artimieji, pasiskiepiję nuo gripo, ilgam pateks į ligoninę ar, neduok Dieve, išeis į Geresnį Pasaulį, nepamirškit nusiųsti padėkos alkoholio ministrui. Jis čia ne taip seniai irgi savo švelniu, lepūnėlio-maniako balseliu aiškino, kad pigioji, trivalentė vakcina efektyvi ir veikia.

2018.02.02; 03:15