Ant sostinės Žaliojo tilto iškilo meninė instaliacija. Sauliaus Žiūros nuotr.
Ant vieno iš pagrindinių sostinės tiltų baigta montuoti architekto Audriaus Ambraso meninė instaliacija „Žaliojo tilto ženklai“. Tai vienas iš 12 meno Vilniaus miesto savivaldybės projektų rėmimo programos „Kuriu Vilnių“ konkurso laimėtojų darbų, šiemet papuošiančių įvairias sostinės erdves.
Pasak Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato A. Ambraso, nuėmę vienus ženklus – sovietmečio ideologiją atspindinčias 1952 m. pastatytas skulptūras, – kitų sukurti negalime, todėl reikėtų simboliškai pažymėti erdvę, kurią anksčiau užėmė skulptūros.
„Nuo Žaliojo tilto nukėlus skulptūras nebežinoma, ką jų vietoje daryti, o gėlių vazonai ar meno kūriniai ant pjedestalų nedera su bendra tilto architektūrine kompozicija“, – sako instaliacijos autorius, 2015 m. nukeltų skulptūrų vietą pažymėjęs kiauromis metalinėmis konstrukcijomis.
Šiemet „Kuriu Vilnių“ konkurse dalyvavo net 188 dalyviai. Komisijos nariai atrinko 12 projektų, kuriems įgyvendinti buvo paskirstyta 500 tūkst. eurų finansinė parama. „Žaliesiems tilto ženklams“ teko 18 464 eurai.
„Žaliojo tilto ženklai“ – ne pirma šiai vietai skirta instaliacija. 2019-ųjų balandį ant Žaliojo tilto įrengta laikina instaliacija – Sauliaus Paukščio „Megarealybės gerumo aktyvatorius“, rugsėjį ją pakeitė Donato Norušio Šeima“ .
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su kultūros bendruomenės atstovais. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda akcentuoja, kad kultūros sektorius yra ypač paveiktas koronaviruso krizės, nes, pasak šalies vadovo, kūrėjai, gyvendami be dotacijų ir galimybės užsidirbti pinigų, tiesiog merdėja. Prezidento įsitikinimu, sudėtinga situacija kultūros sektoriuje yra nulemta sisteminio požiūrio į kultūrą stokos.
„Vietoje to, kad remontuotume patalpas, galime skirti pinigus tokiems dalykams, kurie iš tikrųjų gerokai padėtų kultūros sektoriui, ypač kultūrinių industrijų sektoriui. Kultūrinės industrijos šiandien turbūt yra ta sritis, kuri gyvena be dotacijų, užsidirba pinigus pati, ir kadangi neturi galimybių šiuo metu pinigų užsidirbti arba neturi pakankamų sąlygų tam, ji yra priversta tiesiog merdėti. Merdėti galima vieną, du mėnesius, o po to jau turbūt nebegali merdėti ir ištinka mirtis“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda.
Prezidento teigimu, yra keli šios sudėtingos situacijos kultūros sektoriuje sprendimo būdai.
„(Galima – ELTA) arba duoti pinigų, ir tai galima daryti pagal tokį patį modelį, kurį šiuo metu naudojame mikroįmonėms, žiūrima į sumokėtą mokesčių apimtį praėjusiais metais ir atitinkamai pervedami pinigai į kūrėjų sąskaitą, arba sudaryti sąlygas užsidirbti ir tai turbūt pačiai kultūros industrijai yra netgi priimtinesnis kelias duoti užsidirbti“, – sakė prezidentas.
Šalies vadovas tikina, kad Prezidentūros pasiūlymai bus suformuluoti, dėl pagalbos kultūros sektoriui bus kalbamasi ir su kultūros ministru Mindaugu Kvietkausku bei premjeru Sauliumi Skverneliu.
Visgi G. Nausėda teigia manantis, kad sudėtinga situacija kultūros sektoriuje yra daugiau nulemta ne kultūros ministro padarytų klaidų, o sisteminio požiūrio į kultūrą stokos.
„Turbūt tai yra sisteminio požiūrio į kultūra stoka ir turbūt nepriklausomai nuo to, koks žmogus yra kultūros ministras, dažnai jis jaučiasi kaip balta varna. Deja, jo siekiai arba jo problemų matymas ne visada sutampa su valdžios institucijų pozicija ir tada jis tiesiog blaškosi negalėdamas įgyvendinti tų tikslų, kuriuos reikėtų įgyvendinti“, – savo įžvalgomis dalinosi prezidentas.
„Mes iki šiol niekaip neįvertiname kultūros vaidmens ne tik mūsų dvasiniame gyvenime, bet ir ekonomikoje. Mes apskaičiuojame, kokią BVP dalį sukuria statybos, prekyba, dirbamoji pramonė, bet kultūros sektoriaus indėlis vis dar yra incognito ir mūsų iniciatyva STRATA turėtų paskaičiuoti tikrąjį kultūros indėlį, nes priešingu atveju, blaškydamiesi tokioje nežinioje, mes nelabai ir aiškiai galime formuoti savo kultūros politiką“, – pridūrė jis. Teatro skulptūros. Slaptai.lt nuotr.
G. Nausėda akcentuoja, kad mes kultūrą laikome tiesiog duoneliautoja, kuriai, pasak prezidento, tiesiog pametame iš geros valios tam tikrą pinigų sumą, nežinodami, kokią pridėtinę vertę ji sukuria.
„Tai yra sisteminė mūsų problema, kurią galima išspręsti tik vienu būdu – pirmiausiai reikia apie tai kalbėti“, – sakė prezidentas.
ELTA primena, kad nuostolius patiriančiai kultūros sričiai Vyriausybė skyrė daugiau nei 68 mln. eurų.
Siekiant paspartinti kultūros infrastruktūros atnaujinimą ir palaikyti darbo vietas, 18,3 mln. eurų skiriama Kultūros ministerijos žinioje esančių įstaigų infrastruktūrai atnaujinti, 25 mln. eurų – savivaldybių kultūros įstaigų infrastruktūros atnaujinimo ir turto įsigijimo projektams.
O. Koršunovas: susitikimas su prezidentu buvo labai svarbus, netgi istorinis įvykis
Savo ruožtu režisierius Oskaras Koršunovas akcentavo, kad susitikimas su prezidentu buvo ypatingos reikšmės įvykis. Pasak menininko, visus 30 nepriklausomybės metų valdžia stokojo rimto požiūrio į kultūrą. Skulptūros. Slaptai.lt foto
„Norėčiau pasakyti, kad įvyko labai svarbus įvykis, netgi istorinis įvykis. Prezidentas atėjo į nevyriausybinę įstaigą, tuo atkreipdamas dėmesį į kultūrą. Buvo labai plačiai kalbama apie kultūrą. Reikia pasakyti, kad beveik visus 30 metų mes stokojome rimto požiūrio į kultūrą.
Visada buvo kalbama apie kultūrą, tačiau rimtai į ją nebuvo žiūrima, tiksliau, buvo žiūrima tik į fasadinę kultūrą“, – po susitikimo su prezidentu ketvirtadienį žurnalistams teigė O. Koršunovas.
Režisierius akcentuoja, kad įvyko pirmasis suartėjimas su nematoma, esmine kultūra. O . Koršunovas viliasi, kad Vyriausybė atsižvelgs į prezidento išsakytus žodžius ir pagaliau pradės dialogą.
„Vien tik tai, ką prezidentas šiandien pasakė, jau yra labai svarbu ir tai jau savaime veiks Vyriausybės sprendimus, ir Vyriausybė dabar privalės eiti į dialogą, mes tam dialogui pasiruošę, iš tikrųjų yra daug ir pasiūlymų, kaip padėti kultūrai, atsidūrusiai šią akimirką bėdoje“, – tikino režisierius, džiaugdamasis prezidento išsakyta idėja, kad visų pirma reikia dėmesį skirti ne infrastruktūrai ir pastatams, o kūrėjams.
ELTA primena, kad G. Nausėda ketvirtadienį su kultūros bendruomenės atstovais aptarė jų atstovaujamo sektoriaus padėtį besitęsiant koronaviruso krizei.
Susitikime dalyvavo OKT/Vilniaus miesto teatro meno vadovas, režisierius O. Koršunovas, Nacionalinių kultūros įstaigų asociacijos vadovė Rūta Prūsevičienė, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas, Nevyriausybinių scenos menų asociacijos vadovė Gintarė Masteikaitė, Kultūros ir kūrybinių industrijų asociacijos vadovė Živilė Diawara.
