Auganti konkurencija tarp JAV, Kinijos, Rusijos, Turkijos ir Irano didina nesaugumą Europoje. Tokią išvadą galima perskaityti Šveicarijos federalinės žvalgybos tarnybos ataskaitos eilutėse ir tarp jų. Ataskaitos rengėjai atkreipia dėmesį, kad regioniniai konfliktai, tokie kaip Ukrainoje, Sirijoje ar Libijoje, yra pavojingesni nei atrodo. Dėl didžiųjų valstybių konkurencijos šie konfliktai gali virsti sudėtingais slaptais karais, keliančiais ir tiesioginio karinio susidūrimo tarp globalių ar regioninių galių grėsmę.
Vis dėlto šiuo metu didžiausią pavojų Šveicarijai kelia ne strateginė padėtis Europoje, o ekstremizmas, terorizmas ir kibernetinės atakos.
Europa – interesų kryžkelė
Šveicarijos žvalgybos požiūriu, Europa yra atsidūrusi tarpusavyje konkuruojančių didžiųjų valstybių interesų susikirtimo taške. JAV siekia palenkti tradicinius sąjungininkus į savo pusę, kad turėtų daugiau pajėgumų varžybose su Kinija. Rusijos tikslas – įtvirtinti savo įtaką Europos rytuose. Pietuose interesų sferą plečia Turkija, jau dabar vykdanti karines operacijas ne tik Sirijoje, bet ir Libijoje. Tuo tarpu pati ES, nors dėl savo ekonominės reikšmės galėtų būti globaliu veikėju, dar turi ištobulinti sprendimų priėmimo procesus, kad galėtų veiksmingai dalyvauti tarptautiniuose santykiuose.
Nė vienos iš didžiųjų valstybių veiksmai šiuo metu nekelia tiesioginės grėsmės ES ar Šveicarijai. Konkuruojančios globalios ir regioninės galios vengia tiesioginių susidūrimų. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje rizikos išlieka ir net auga. Nors branduoliniais ginklais ginkluotos valstybės išlaiko tarpusavio jėgos balansą, tarptautinė teisinė strateginės ginkluotės kontrolės sistema yra pakrikusi. Be to, nyksta riba tarp konvencinių ir nekonvencinių ginklų. Branduolinėms galvutėms nešti kurtos ginklų sistemos modifikuojamos ir integruojamos į konvencinį arsenalą. Tai liudija apie siekį įgyti karinį pranašumą persveriant į savo pusę jėgų balansą po strateginių ginklų kontrolės „skėčiu“. Rusija siekia padidinti savo pajėgumus kariauti su galingu priešininku ginkluotu konvenciniais ginklais. Panašia kryptimi juda ir NATO, vystantis atgrasymo ir gynybos pajėgumus Europoje.
Didžiųjų valstybių konkurencija ir kitais požiūriais įtakoja Europos ir konkrečiai Šveicarijos saugumą. Globali įtampa veikia kaip katalizatorius, auginantis tarptautinio terorizmo, ekstremizmo, šnipinėjimo, kibernetinių nusikaltimų ir ginklų kontrolės pažeidimų grėsmę.
Grėsmės čia ir dabar: nuo teroro veiksmų iki kibernetinių atakų
Nors Šveicarijos žvalgybos „situacijos radare“ Rusija yra pažymėta kaip viena iš didžiausių grėsmių, platesnėje ataskaitoje daugiau dėmesio skiriama kitoms panašaus lygio problemoms: islamistiniams teroro išpuoliams, tarptautinių teroristinių organizacijų veiklai Šveicarijoje, politiniam ekstremizmui ir kibernetinėms atakoms.
Kaip ir daugelyje Europos valstybių, didžiausią riziką Šveicarijoje kelia teroro išpuoliai, organizuojami pavienių asmenų, paveiktų islamistinės ideologijos. 2020 m. tokie pavieniai teroristai skirtinguose Šveicarijos regionuose nužudė vieną žmogų ir sužeidė du. Islamistinės ideologijos epicentre išlieka „Al-Qaeda“ ir „Islamo valstybė“, nors nė viena iš šių organizacijų nėra tiesioginės teroro išpuolių organizatorės. Tam tikras rizikas Šveicarijai kelia ir iš dalies nelegaliai veikiantis kurdų išsivadavimo judėjimas PKK bei Libano grupuotė „Hezbollah“.
Kitaip nei daugelyje Europos valstybių, Šveicarijoje didesnę grėsmę kelia ne dešinysis, o kairysis politinis ekstremizmas. Kairieji politiniai ekstremistai surengia maždaug dešimt kartų daugiau išpuolių negu dešinieji. Svarbiausi kairiųjų ekstremistų tikslai – kova su kapitalizmu, parama kurdų išsivadavimui ir pasipriešinimas valdžios veiksmams, kuriuos ekstremistai laiko represijomis. Šių tikslų siekiama demonstracijomis, nuosavybės niokojimu, paramos kurdų organizacijoms telkimu ir dažnėjančiais išpuoliais prieš policiją. Labai svarbią kairiųjų ir dešiniųjų ekstremistų veiklos dalį sudaro ir jų tarpusavio kova.
Kibernetinės atakos taip pat vertinamos kaip didelė ir nuolat auganti grėsmė Šveicarijai. Iš dalies tai susiję su tuo, kad ši valstybė ir toliau išlieka tarptautinio šnipinėjimo centras, kuriame viena prieš kitą veikia daugelio užsienio valstybių žvalgybos tarnybos. Tačiau kibernetinėje erdvėje grėsmę kelia ir vis įmantriau veikiančios nusikaltėlių grupuotės. Šveicarijos žvalgybos vertinimu, šios grupuotės kuria naujas strategijas, vysto specializacijas ir geba įdiegti efektyvaus darbo pasidalijimo modelius. Dėl to jos tampa pajėgios pasiūlyti kibernetines atakas kaip „profesionalią“ paslaugą, kuria gali susidomėti ne tik privatūs užsakovai, bet ir užsienio valstybių žvalgybos tarnybos.
Informacijos šaltinis – VSD.lt
2021.07.01; 06:00