Heiko Maasas. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos užsienio reikalų ministro Heiko Maaso nuomone, turi būti patraukti atsakomybėn tiek Kapitolijaus šturmo dalyviai, tiek kurstytojai. Jis tai pareiškė ketvirtadienį Bundestage per „Aktualijų valandą“, skirtą riaušėms JAV sostinėje.
Pasak H. Maaso, visi demokratai turi susivienyti prieš savo priešininkus. „Šis susitelkimas prasideda nuo būtinybės patraukti atsakomybėn tokių pažeidimų iniciatorius. Prie jų reikia priskirti pasirengusius smurtauti riaušių dalyvius ir jų įkvėpėjus. Tas, kuris kursto neapykantą, turi atsakyti“, – pabrėžė ministras, netiesiogiai užsimindamas apie JAV prezidentą Donaldą Trumpą.
H. Maasas pažymėjo, jog tai ne jo reikalas vertinti D. Trumpo apkaltą. „Bet ji atspindi JAV poreikį nepalikti be atsako žalos demokratijos institutams darymo“, – teigė jis. „D. Trumpas ignoravo demokratinį Amerikos rinkėjų sprendimą ir – ypač pastarosiomis savaitėmis – kojomis trypė demokratines žaidimo taisykles“, – pridūrė ministras.
Sausio 6 d. D. Trumpo šalininkai įsiveržė į JAV Kongreso pastatą, kad sutrukdytų patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas Joe Bidenas, rezultatus. Minia patraukė prie Kapitolijaus po D. Trumpo kreipimosi į savo šalininkus, susirinkusius prie Baltųjų rūmų.
Per riaušes Kapitolijaus policija nušovė moterį. Be to, buvo užfiksuotos tarpusavyje nesusijusios dar trijų žmonių mirtys. Po susirėmimų taip pat mirė Kapitolijaus policijos pareigūnas.
J. Bideno inauguracija įvyks sausio 20 d. ant Kapitolijaus laiptų.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį teigė, kad tokios milžinės kaip „Twitter“ ir „Facebook“ padarė „katastrofišką klaidą“, užblokuodamos jį po rėmėjų išpuolio Kongrese.
„Jie padarė katastrofišką klaidą. Jie skirsto į grupes ir skaldo, jie parodė tai, ką įvyksiant pranašavau jau ilgą laiką“, – prieš išvyką į Teksasą žurnalistams sakė D. Trumpas.
D. Trumpas antradienį taip pat teigė, kad praėjusią savaitę jo pasakyta kalba prieš tūkstančius rėmėjų, kuria jis ragino žygiuoti Kongreso link, neturi nieko bendra su netrukus po jos prasiveržusiu smurtu Kapitolijuje.
Sausio 6 d. D. Trumpas didelei miniai Vašingtone sakė, kad rinkimai buvo pavogti ir kad jie turėtų žygiuoti Kongreso link, parodyti „stiprybę“.
„Jie išanalizavo mano kalbą po žodelį, taip pat paskutinę pastraipą, paskutinį sakinį, visi iki vieno manė, kad viskas buvo tinkama“, – teigė D. Trumpas.
Trims žmonėms įsiveržusiems į JAV Kapitolijų pateikti kaltinimai. EPA-ELTA nuotr.
JAV Teisingumo departamentas paskelbė, kad federalinis teismas pateikė įtarimus trims žmonėms, sausio 6 d. dalyvavusiems įsiveržime į JAV Kapitolijaus pastatą, praneša naujienų agentūra dpa. Prie Kapitolijaus. EPA – ELTA nuotr.
Vienas iš jų – Jacobas Anthonys Chansleys, dar žinomas kaip Jake‘as Angeli. Arizonoje gyvenančio vyro nuotrauka išplito žiniasklaidoje po trečiadienį Vašingtone įvykusių riaušių.
J. A. Chansleys išsiskyrė iš minios būdamas pusnuogis, dėvėdamas kailinę kepurę su ragais, išsidažęs veidą raudonais, baltais ir mėlynais dažais bei nešinas JAV vėliava. Jam pateikti kaltinimai įsibrovimu ir viešosios tvarkos pažeidimu.
Dieną anksčiau policija suėmė Adamą Johnsoną, kuris kaltinamas ne tik įsibrovimu, bet ir vagyste. Įtariama, kad jis pavogė pranešėjo stovą iš JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi biuro. Neteisėtai patekęs į Kapitolijų. EPA-ELTA nuotr.
Trečiasis įtariamasis yra Derrickas Evansas, Vakarų Virdžinijos valstijos Atstovų rūmų narys. Prokurorai paskelbė, kad jis feisbuke tiesiogiai transliavo, kaip veržiasi į Kapitolijų. Įsiveržusieji į JAV Kapitolijų. EPA-ELTA nuotr.
Šeštadienį 35-erių D. Evansas atsistatydino iš Vakarų Virdžinijos valstijos Atstovų rūmų, prisiimdamas atsakomybę ir gailėdamasis dėl savo veiksmų.
Dar penktadienį buvo suimtas ir Richardas Barnettas, vyras iš Arkanzaso valstijos, kuris įsibrovė į N. Pelosi kabinetą ir buvo nufotografuotas sėdintis jos kėdėje.
Teisingumo departamentas rengiasi pateikti kaltinimus dar 14 žmonių pagal federalinius įstatymus. Vieno iš įtariamųjų automobilyje buvo rasta 11 padegamųjų įtaisų.
Popiežius pasmerkė minios įsiveržimą į JAV Kapitolijų. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus pasmerkė trečiadienį įvykusį JAV prezidento Donaldo Trumpo šalininkų įsiveržimą į JAV Kapitolijų Vašingtone ir ragino žmones nesmurtauti. Savo nuomonę pontifikas išsakė interviu televizijai, kuris bus transliuojamas sekmadienį, informuoja naujienų agentūra dpa.
Duodamas interviu Italijos naujienų laidai TG5, popiežius gailėjosi, kad visada atsiras žmonių prieštaraujančių bendruomeniškumui, demokratijai ir bendram gėriui.
Katalikų Bažnyčios vadovas sakė buvęs nustebintas įvykių Vašingtone, tačiau, anot jo, buvo akivaizdu, kas juos nulėmė. Jis paragino žmones pasimokyti iš šios situacijos ir iš praeities, kad kas nors panašaus nebepasikartotų ateityje.
Anot popiežiaus, žmonės, kurie įsiveržė į Kapitolijų nėra integravęsi į visuomenę, todėl smurtas anksčiau ar vėliau prasiveržia.
Trečiadienį šimtai D. Trumpo rėmėjų įsibrovė į Kapitolijų sutrukdydami Kongreso posėdį, kurio metu turėjo būti oficialiai patvirtinta Joe Bideno pergalė 2020 JAV prezidento rinkimuose. Riaušių metu žuvo penki žmonės.
Posėdis įvyko pasibaigus neramumas ir J. Bidenas buvo oficialiai pripažintas nugalėtoju, o jo inauguracija įvyks sausio 20 d.
„Twitter“ visam laikui užblokavo D. Trumpo paskyrą. EPA-ELTA nuotr.
Socialinis tinklas „Twitter“ penktadienį pranešė visam laikui užblokuojantis JAV prezidento Donaldo Trumpo paskyrą dėl tolesnės smurto rizikos po jo rėmėjų įsiveržimo į Kapitolijaus pastatą.
„Atidžiai peržiūrėję naujausius įrašus @realDonaldTrump paskyroje“, „Twitter“ sakė tinklaraščio įraše, „visam laikui užblokavome paskyrą dėl tolesnės smurto kurstymo rizikos.“
„Twitter“ – D. Trumpo mėgiamiausia platforma bendrauti su savo rėmėjais – iš pradžių buvo prezidento paskyrą užblokavusi 12 valandų po trečiadienį įvykusio mirtino jo rėmėjų Kapitolijaus šturmo. Socialinis tinklas tuomet pažadėjo visam laikui blokuoti prezidentą, jei šis ir toliau laužys platformos taisykles.
D. Trumpas į „Twitter“ sugrįžo vėlų ketvirtadienį, paskelbdamas vaizdo žinutę, kuria, regis, buvo siekta numalšinti įtampą po jo rėmėjų sukeltos sumaišties. Jis pripažino, kad jo kadencija artėja prie pabaigos, ir pažadėjo sklandų valdžios perdavimą Joe Bidenui, nors jo nepasveikino ir nė nepaminėjo jo vardo.
„Twitter“ tuo metu teigė toliau stebėsianti D. Trumpo aktyvumą socialiniame tinkle, siekiant nustatyti, ar reikės imtis tolesnių veiksmų.
Užblokuoti D. Trumpo paskyrą nuspręsta po to, kai prezidentas šioje platformoje penktadienį paskelbė du įrašus, teigė socialinis tinklas.
Viename jų D. Trumpas pažadėjo, kad su nė vienu jo rėmėju „nebus elgiamasi nepagarbiai“, o kitame pareiškė nedalyvausiantis J. Bideno inauguracijoje sausio 20 dieną, kaip tai yra įprasta nueinantiems prezidentams. Twitter. Slaptai.lt nuotr.
„Šie du įrašai turi būti skaitomi platesniame šalies įvykių kontekste ir atsižvelgiant į būdus, kuriais įvairios auditorijos gali mobilizuoti prezidento pareiškimus, įskaitant smurto kurstymą, taip pat ir šios paskyros pastarųjų savaičių elgesio modelio kontekste“, – sakė „Twitter“.
Bendrovė nusprendė, kad prezidento įrašai pažeidė platformos „smurto šlovinimo“ taisyklę, ir sakė, kad „naudotojas @realDonaldTrump turi būti nedelsiant visam laikui užblokuotas platformoje.“
FTB prašo amerikiečių padėti rinkti informaciją apie riaušių Vašingtone kurstytojus. EPA-ELTA nuotr.
Federalinis tyrimų biuras (FTB) paragino Amerikos piliečius padėti rinkti informaciją apie asmenis, sukėlusius riaušes trečiadienio vakare prie JAV Kongreso ir jo viduje, kai ten buvo tvirtinami prezidento rinkimų rezultatai.
Tai ketvirtadienį pranešė savaitraštis „Newsweek“.
„FTB renka informaciją, padėsiančią nustatyti asmenis, kurie aktyviai kurstė griebtis smurto Vašingtone, – sakoma dokumente, paskelbtame specialiosios tarnybos tinklalapyje. – FTB priima žodinius pranešimus ir vizualią informaciją iš skaitmeninių laikmenų apie riaušes ir smurtą Kapitolijaus pastate ir aplinkiniame Vašingtono rajone 2021 metų sausio 6 d.“.
FTB prašo visus neteisėtų veiksmų liudininkus pateikti jam visą su šiomis riaušėmis susijusią informaciją, nuotraukas ir vaizdo įrašus. „Mūsų tikslas – užtikrinti konstitucinę piliečių teisę protestuoti apsaugant kiekvieną žmogų nuo smurto ir kitokio kriminalinio aktyvumo“, – sakoma tekste. Jame taip pat pranešama, kad atidaromas specialus interneto puslapis, į kurį reikia siųsti atitinkamus duomenis.
Trečiadienio vakarą dabartinio Baltųjų rūmų šeimininko Donaldo Trumpo šalininkai šturmu užėmė JAV Kongreso pastatą, kad sutrukdytų patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas Joe Bidenas, rezultatus.
Naujausiais duomenimis, per riaušes žuvo keturi žmonės, daugiau kaip 50 protestuotojų buvo sulaikyta.
Visi gyvi kadenciją baigę JAV prezidentai pasmerkė Donaldo Trumpo šalininkų, įsiveržusių į Kapitolijaus pastatą, sukeltas riaušes, dėl kurių kongresmenai ir senatoriai buvo priversti evakuotis. Skelbiama, kad per susirėmimus žuvo keturi žmonės.
D. Trumpą palaikanti minia prieštaravo Joe Bideno pergalės lapkritį vykusiuose rinkimuose patvirtinimui Kongrese.
George’as Bushas sukritikavo savo kolegas respublikonas už „sukilimo“ kurstymą ir palygino situaciją su „bananų respublika“.
„Esu pasibjaurėjęs neatsakingai kai kurių politinių lyderių veiksmais nuo pat rinkimų ir šiandien išreikštu pagarbos mūsų institucijoms, mūsų tradicijoms ir mūsų teisėsaugai trūkumu“, – neslėpdamas kritikos D. Trumpui teigė G. Bushas.
Barackas Obama taip pat kaltino respublikonus ir D. Trumpas, „kuris ir toliau nepagrįstai meluoja apie teisėtų rinkimų baigtį“.
D. Trumpo pirmtakas incidentą Kapitolijuje vadino „didžiule mūsų tautos gėda ir negarbe“.
„Bet mes būtume naivūs, jei tai laikytume visišku netikėtumu“, – sakė B. Obama, teigdamas, kad riaušės Kapitolijuje yra pasekmės to, jog D. Trumpas ir jo šalininkai nepripažino lapkričio 3 d. rinkimų rezultatų.
Savo ruožtu Billas Clintonas pasmerkė riaušes kaip „precedento neturintį“ išpuolį prieš JAV Kapitolijų ir pačią amerikiečių tautą.
„Šiandien susidūrėme su precedento neturinčiu išpuoliu prieš mūsų Kapitolijų, mūsų Konstituciją ir mūsų šalį“, – sakė buvęs prezidentas.
„Kibirkštį įžiebė Donaldas Trumpas ir aršiausi jo šalininkai, įskaitant Kongreso narius, siekę apversti jo pralaimėtų rinkimų rezultatus“, – teigė B. Clintonas.
Vyriausias šio išskirtinio klubo narys, 96-erių demokratas Jimmy Carteris sakė esąs „sunerimęs“ dėl trečiadienio įvykių, kuriuos jis pavadino „nacionaline tragedija“.
„Kartu su kitais piliečiais meldžiame taikaus sprendimo, kad mūsų tauta galėtų pasveikti ir užbaigti valdžios perdavimą, kaip tai darėme daugiau nei du šimtmečius“, – pranešime teigė J. Carteris.
Baltarusijos OMONas. EPA – ELTA nuotr.
JAV trečiadienį įvedė sankcijas Baltarusijos milicijos daliniams ir aukšto rango saugumo pareigūnui dėl smurtinio susidorojimo su protestuotojais.
Iždo departamentas paskelbė įšaldysiantis visą vidaus reikalų pirmojo viceministro Genadijaus Kazakevičiaus turtą JAV ir uždrausiantis sandorius su juo. Spalį pasirodė vaizdo įrašas, kuriame G. Kazakevičius grasina protestuotojams koviniais ginklais. Baltarusijos saugumo pajėgos. EPA – ELTA nuotr.
„Palaikome drąsius Baltarusijos žmones ir remiame jų teisę į laisvus ir sąžiningus rinkimus“, – teigė valstybės sekretorius Mike’as Pompeo, smerkiantis „pastangas pakenkti Baltarusijos demokratijai“.
Iždo departamentas taip pat įvedė sankcijas trims saugumo tarnyboms, kurios dalyvavo susidorojime su protestuotojais, įskaitant Minsko specialiosios paskirties milicijos padalinį.
Prancūzijos prezidentas E. Macronas. EPA-ELTA nuotr.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas yra „šokiruotas“ dėl policijos smurto prieš juodaodį prodiuserį, kuris buvo sumuštas Paryžiuje, penktadienį skelbė prezidentūra, įtampai dėl incidento vis augant.
E. Macronas ketvirtadienį derėjosi su vidaus reikalų ministru Geraldu Darmaninu, ragindamas asmenims, susijusiems su praėjusį savaitgalį įvykdytu Michelio Zeclerio užpuolimu, skirti griežtas bausmes, pranešė vyriausybės šaltinis.
Paryžiuje bei Romoje – demonstracijos dėl smurto prieš moteris. EPA-ELTA nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir Prezidentūra reiškia netoleranciją smurtui prieš moteris ir mergaites – prisijungę prie Jungtinių Tautų tarptautinės iniciatyvos „Nuspalvink pasaulį oranžine spalva” (Orange the World) trečiadienį nušvito ir Prezidento rūmai.
„Šiemet Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena – dar aktualesnė. Koronavirusas ir jį lydintys socialiniai bei ekonominiai veiksniai – karantinas ir saviizoliacija, nedarbas, sumažėjusios šeimos pajamos, nerimas dėl ateities – pasak ekspertų, gali paskatinti naują smurto artimoje aplinkoje bangą, kuri jau buvo kilusi pavasarį, pasauliui užsidarius namuose. Negalime leisti pandemijai griauti to, ką su smurtu prieš moteris kovojančios organizacijos, specializuoti pagalbos centrai, teisėsauga ir kitos institucijos yra pasiekę nuosekliu ir atsidavusiu darbu”, – sakė prezidentas, pabrėžęs, kad valstybė ir visuomenė – kiekvienas mūsų – šiandien turime veikti sutelktai ir vieningai prieš menkiausius žmogaus teisių ir lygių galimybių pažeidimus.
Šalies vadovo teigimu, kompromisų kovoje su smurtu Gerovės valstybėje nėra ir negali būti.
Prezidentas pagyrė policiją, savivaldybes ir specializuotus kompleksinės pagalbos centrus išmokus pirmojo karantino pamokas ir sudėtingoje situacijoje kūrybiškai ieškojus įvairių išeičių, sprendus iššūkius dėl koronaviruso ypač apribotų galimybių gauti laikinojo apgyvendinimo ir apnakvindinimo paslaugas, greitai adaptavusis teikti paslaugas nuotoliniu būdu, pritaikius informaciją klausos negalią turintiems žmonėms.
Šalies vadovas ragina stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kuris leistų maksimaliai užtikrinti paslaugų nukentėjusiesiems nuo smurto artimoje aplinkoje prieinamumą, kad antrojo karantino pasekmės būtų kuo mažesnės.
Pasak prezidento, Lietuvoje vis dar skiriama per mažai dėmesio moterų ir mergaičių su negalia padėčiai bei jų teisių užtikrinimui. Neįgalios moterys, palyginti su kitomis, patiria didesnę smurto, išnaudojimo ir prievartos riziką. Dėl diskriminacijos jos fiziškai arba ideologiškai atsiduria blogesnėje padėtyje nei kiti šeimos nariai ar bendruomenės žmonės.
„Raginu naująjį Seimą ir Vyriausybę aktualizuoti šį klausimą savo politinėje darbotvarkėje ir imtis visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apsaugoti neįgalias moteris ir mergaites namuose ir už jų ribų nuo visų formų išnaudojimo, smurto ir prievartos”, – akcentavo šalies vadovas.
Iniciatyvą palaiko ir oranžine spalva nušvis Seimas, Europos namai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, daug užsienio valstybių atstovybių, kiti reikšmingi pastatai šalies regionuose, Vilniaus miesto savivaldybė apšvies Žvėryno, Baltąjį ir Mindaugo tiltus, o Užsienio reikalų ministerijos angelas pasipuoš oranžiniu šaliku.
„Tik kartu mes esame matomi!” – skelbia kampanijos šūkis, kviečiantis kiekvieną įsipareigoti niekada nevartoti smurto prieš moteris ir mergaites, nepateisinti jo ir apie jį nenutylėti.
Opozicijos mitingas Minske sutraukė tūkstančius baltarusių. EPA-ELTA nuotr.
Sekmadienį į Baltarusijos sostinės gatves vėl išėjo tūkstančiai opoziciją palaikančių protestuotojų, kurie reikalauja tariamojo prezidento Aliaksandro Lukašenkos pasitraukimo.
Anot Baltarusijos sostinėje dirbančio naujienų agentūros AFP korespondento, keliuose skirtinguose Minsko rajonuose žygiuojantys dešimtys tūkstančių protestuotojų skandavo „Tegyvuoja Baltarusija“ bei mojavo opoziciją remiančiomis baltai raudonomis vėliavomis.
Prieš mitingą visame mieste pasirodė gausios saugumo pajėgos su šarvuočiais ir vandens patrankomis.
Remiantis žmogaus teisių grupės „Viasna“ informacija, policijos pareigūnai sulaikė maždaug 70 protestuotojų.
Pergalę prezidento rinkimuose paskelbusi Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Cichanouskaja, šiuo metu pasitraukusi į Lietuvą, sekmadienį vykstančius protestus vadina žingsniu į priekį siekiant „laisvos ir sąžiningos Baltarusijos“.
„Šalis negali virsti kalėjimu, jeigu niekas nebijo kalėjimo sargų“, – kalbėjo opozicijos lyderė.
Baltarusijos sostinėje Minske į žuvusio opozicijos aktyvisto Romano Bondarenkos laidotuves penktadienį susirinko apie 5 tūkst. žmonių.
31-erių kariškis praėjusią savaitę mirė nuo smegenų traumos, kurią patyrė, kai jį suėmė Baltarusijos saugumas. Jis buvo suimtas po ginčo miesto aikštėje, kurioje renkasi protestuotojai.
Gedintys žmonės į laidotuves Minsko užmiestyje esančioje cerkvėje susirinko nešini baltomis ir raudonomis gėlėmis, simbolizuojančiomis opoziciją.
„Ne mūsų jėgoms sugrąžinti Romaną, tačiau galime pasistengti, kad tokie nusikaltimai daugiau niekuomet nepasikartotų“, – „Telegram“ paskyroje rašė Sviatlana Cichanouskaja.
Rugpjūčio rinkimuose pergalę teigia iškovojęs Aliaksandras Lukašenka, tačiau opozicijos lyderė S. Cichanouskaja tai neigia ir ragina baltarusius protestuoti. Netrukus po rinkimų ji pati pasitraukė į Lietuvą.
A. Lukašenka šalį valdo jau daugiau nei ketvirtį amžiaus. ES atmetė rugpjūčio rinkimų rezultatus kaip „nei laisvus, nei sąžiningus“ ir atsisakė pripažinti A. Lukašenką Baltarusijos prezidentu bei įvedė sankcijas A. Lukašenkai artimiems pareigūnams.
Per laidotuves protestuotojai skandavo „Romanai, esi herojus“ ir „Išeinu“ šūkius. Pastarasis – tai paskutinė žinutė, kurią R. Bondarenka parašė bendrame šeimos pokalbyje internete.
Apie R. Bondarenkos mirtį nuo smegenų sužalojimų paskelbta lapkričio 12 d.
Penktadienį A. Lukašenka teigė daugiau informacijos apie R. Bondarenkos žūtį paskelbsiantis kitą savaitę.
„Turėkite kantrybės. Kitą savaitę jums pranešime viską. Patikėkite, bus įdomu“, – teigė A. Lukašenka, jį citavo naujienų agentūra BelTA.
L. Linkevičius dalyvauja Žiniasklaidos laisvės koalicijos ministrų susitikime. URM nuotr.
Šiemet sukanka 5 metai, kai, Lietuvai pirmininkaujant Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, buvo vieningai priimta rezoliucija dėl žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų apsaugos ginkluotuose konfliktuose. Šioje rezoliucijoje pareikštas susirūpinimas dėl žurnalistų saugumo yra aktualus ir šiandien, teigia laikinai einantis užsienio reikalų ministro pareigas Linas Linkevičius.
Pirmadienį L. Linkevičius nuotoliniu būdu dalyvavo pirmajame Žiniasklaidos laisvės koalicijos ministrų susitikime, organizuotame Kanados ir Botsvanos užsienio reikalų ministerijų.
„Kelia nerimą tai, kad taikos metu žurnalistų žūsta daugiau nei karo zonose. Mes smerkiame visus išpuolius, represijas ir smurtą prieš žurnalistus ir žiniasklaidos darbuotojus, kurie yra persekiojami, sulaikomi ar net žudomi ne tik ginkluotų konfliktų, bet ir taikos metu“, – savo pasisakyme teigė L. Linkevičius.
Ministras dar kartą paragino Baltarusijos valdžios institucijas susilaikyti nuo jėgos naudojimo prieš taikius demonstrantus, taip pat žurnalistus ir žiniasklaidos darbuotojus, sustabdyti nepagrįstus sulaikymus ir įkalinimus, o teisėsaugos institucijų atstovus, atsakingus už žurnalistų pažeminimą, nedelsiant patraukti atsakomybėn.
Renginio metu taip pat vyko Pasaulinės žiniasklaidos laisvės konferencija, buvo paskelbtas Žiniasklaidos laisvės koalicijos ministrų komunikatas.
Žiniasklaidos laisvės koalicija buvo įsteigta 2019 metų liepos mėnesį Londone. Steigimo iniciatorės – Jungtinės Karalystės ir Kanados užsienio reikalų ministerijos. Lietuva prie šios iniciatyvos prisijungė per koalicijos inauguracinį renginį Londone. Šiuo metu koaliciją sudaro 38 valstybės.
Baltarusijoje siautėja OMONas. EPA – ELTA nuotr.
Baltarusiai sekmadienį vėl išėjo į sostinės Minsko gatves protestuoti prieš prezidentą Aliaksandrą Lukašenką.
Ginkluoti policininkai vaikė demonstrantus ašarinės dujomis ir kurtinančiomis granatomis, dislokuotos vandens patrankos.
Žmogaus teisių grupė „Viasna“ praneša, kad sulaikyti mažiausiai 328 žmonės, tarp jų yra ir žurnalistų.
AFP žurnalisto duomenimis, buvo uždaryta apie 15 metro stočių, ribojamas mobilus internetas.
Baltarusijoje kiekvieną savaitgalį nuo ginčytinų rugpjūčio 9 d. prezidento rinkimų, kurie laikomi suklastotais A. Lukašenkos naudai, dešimtys tūkstančių žmonių eina protestuoti į Minsko ir kitų miestų gatves.
Protestuotojų ir opozicijos pasipiktinimas dar labiau išaugo šią savaitę, kai mirė saugumo pajėgų sumuštas jaunas opozicijos šalininkas Romanas Bondarenka.
Po rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje įvykusių šiurkščiai suklastotų prezidento rinkimų, kurių laimėtoju pasiskelbė diktatorius Aleksandras Lukašenka, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicija ir liūdnai pagarsėjusiu OMON. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, daugelis pateko į kalėjimus arba neteko darbo, fiziškai nukentėjo daug demonstrantų, yra žuvusių.
Paskutinis faktas.
Lapkričio 12 d. naktį mirė į Minsko Greitosios medicinos pagalbos reanimacijos skyrių atvežtas 31 m. Romanas Bondarenka (portalo tut.by ir svaboda.org informacija). Gydytojai operavo jį kelias valandas, visą tą laiką jis buvo be sąmonės. Į skyrių jis buvo atgabentas iš Minsko Centrinio rajono Vidaus reikalų valdybos su didžiuliu smegenų patinimu, vidine kaukolės ir smegenų trauma, subduraline hematoma, sumušimais, įbrėžimais. Valdiškieji įvykio tyrėjai pareiškė, kad mirusiajam R. Bondarenkai buvo diagnozuota intoksikacija alkoholiu. Greitosios medicinos pagalbos gydytojai ir medicininiai dokumentai šią informaciją paneigė. „Romano kraujyje – nulis alkoholio promilių, apskritai nieko nerado“, – pakomentavo vienas iš ligoninės gydytojų.
ES diplomatijos vadovo Giuseppe Borrelli spaudos tarnyba jau išplatino pareiškimą, kuriame Baltarusijos valdžios institucijos kaltinamos dėl Romano Bondarenkos mirties po to, kai jį jo kieme sumušė „policininkai be rūbų“. „[Romano Bondarenkos mirtis] yra piktinantis ir gėdingas Baltarusijos valdžios veiksmų, kurie ne tik tiesiogiai ir smurtiškai represavo savo pačių gyventojus, bet ir sukūrė aplinkybes, kuriomis galėjo įvykti tokie neteisėti smurto veiksmai, rezultatas“, – sakoma pareiškime. Jei nebus sureaguota, jame žadama išplėsti sankcijas Baltarusijos valdžiai.
Baltarusijos valdžia jau sureagavo. Atstovų rūmai jau svarsto įstatymo projektą, kuris leistų atimti pilietybę už „ekstremizmą“. Nesunku nuspėti, kad ji būtų atimta ir iš Vilniuje apsistojusios opozicijos lyderės Svetlanos Cichanouskajos. Ji ką tik pareiškė:
Kova su Lukašenkos režimu bus tęsiama, tačiau ji vis labiau įgis partizaninę formą, pranešė agentūra PAP. „Kova tęsis … Manau, kad žmonės pasirinks partizaninės kovos formą, nes vyriausybė nežino jokių smurto naudojimo ribų“, – pabrėžė opozicionierė. „Tai yra procesas, bet aš tikiu, kad mes artėjame prie pabaigos”, – pridūrė Cichanouskaja. Pasak jos, Baltarusijos režimas netrukus bus paralyžiuotas. „Vyriausybė nevykdo savo pagrindinių funkcijų, ji tik kovoja prieš protestuotojus, Švietimo ministerija – prieš studentus, Sveikatos apsaugos ministerija – prieš gydytojus“, – sakė Cichanouskaja. Pasak jos, valdžia yra susiskaldžiusi, vis daugiau pareigūnų ir darbuotojų pereina į opozicijos pusę. Cichanouskaja sakė, kad „aptariamas tikslinis ekonominis spaudimas asmenims, verslui, Lukašenkos piniginei“. „Tada, kai nepakaks lėšų saugumo pajėgoms finansuoti, režimas žlugs, nes jis laikosi tik ant smurto. Lukašenka yra politinis bankrotas, kuris tapo toksiškas daugumai šalių, ir Rusijai. Diktatoriaus, naikinančio savo žmones, palaikymas meta šešėlį ir pačiai Rusijai“, – pabrėžė Cichanouskaja.
Lietuva ir Lenkija, pasibaisėjusios žiauriais diktatoriaus susidorojimais su demonstracijų, mitingų dalyviais ir net atsitiktiniais praeiviais, teikia Baltarusijos protestuotojams, reikalaujantiems diktatoriaus atsistatydinimo ir demokratiškų rinkimų, moralinę ir kitokią paramą, ragina kitas pasaulio valstybes nelikti abejingomis kovai už demokratiją Baltarusijoje.
Žinoma, Maskvai tai kol kas labai nepatinka.
„Iš Varšuvos ir Vilniaus per socialinius tinklus eina ne tik pinigai, bet ir instrukcijos, mes jas matėme. Instrukcijos, kaip gaminti padegamuosius mišinius, sprogstamąsias medžiagas, tuos pačius Molotovo kokteilius ir daug ką kita“, – lapkričio 12 d. interviu Rusijos ir užsienio žurnalistams pareiškė Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas (delfi.lt informacija). „Baltarusijos opozicija labai aktyviai finansuojama ir kurstoma laikytis būtent tokios bekompromisės linijos – reikalauti režimo pakeitimo, organizuoti neterminuotus streikus“, – piktinosi S. Lavrovas. Pasak jo, dabar į Baltarusijos miestų gatves daugiausia išeina žmonės, norintys išprovokuoti pareigūnus panaudoti jėgą.
Geriau jau būtų nepaminėjęs S. Lavrovas „Molotovo kokteilių”. Juk jų pavadinimas buvo sugalvotas suomių Žiemos karo, kuriame sovietai gavo per snukį, metu. Tai, pašiepiantis Sovietų Sąjungos užsienio reikalų narkomą Viačeslavą Molotovą, vieną iš Rytų Europos padalinimo pagal Ribentropo-Molotovo paktą autorių ir vykdytojų, pavadinimas (Lavrovas iki šiol neigia, kad šis paktas tikslingai atvėrė kelią II Pasauliniam karui ir Baltijos valstybių okupacijai).
Kai Suomijoje buvo pradėta efektyviai atakuoti sovietų tankus rankinėmis padegamosiomis bombomis, suomiai ėmė jas vadinti „kokteiliais Molotovui“ arba tiesiog „Molotovo kokteiliais“. „Molotovo kokteiliais“ Sausio 13 buvo pasiruošę gintis nuo Rusijos tankų ir Lietuvos Parlamento gynėjai.
Bukam Lavrovui, politiniam Molotovo anūkui, matyt, nežinoma, kad Internete pilna „Molotovo kokteilio” receptų ir pagaminimo būdų, ir lietuvių arba lenkų pagalba baltarusiams šioje srityje visai nereikalinga.
Tokius „kokteilius“ pasigamina net paaugliai. Pakanka turėti stiklinį butelį ir degių medžiagų.
Baltarusijoje žiauriai išvaikyti protestai. EPA-ELTA nuotr.
Baltarusijos sostinėje Minske uniformuoti asmenys išvaikė prieš Aliaksandrą Lukšenką vykusio protesto dalyvius. Suimta dešimtys demonstrantų, portale „spring96.org“ pranešė žmogaus teisių centras „Viasna“. Popietę pranešta apie daugiau kaip 160 sulaikytų asmenų.
Vaizdo įrašuose ir nuotraukose buvo matyti, kaip pajėgos imasi brutalių veiksmų prieš taikius demonstrantus, spaudžia juos prie žemės ir kiša į kalinių gabenimo automobilius. Keliose miesto vietose protestuotojus vaikė OMON pareigūnai.
Kaip ir kiekvieną sekmadienį, ir šį kartą tūkstančiai žmonių išėjo į gatves. Demonstracijos vyko ir kituose miestuose.
Metro stotys Minske buvo uždarytos, kad demonstrantai nepatektų į miesto centrą. Buvo išjungtas ir mobilusis internetas – taip norėta apsunkinti susitarimus dėl susirinkimų. Daliniai atitvėrė kai kurias gatves, buvo panaudota ir sunkioji technika.
Nepaisant demonstracijų draudimo ir grasinimo smurtu, žmonių kolonos žygiavo keliomis miesto gatvėmis – su istorinėmis baltai raudonomis vėliavomis. Jie skandavo: „Tegyvuoja Baltarusija!“
Paryžiaus policija. EPA-ELTA nuotr.
Asmuo, įtariamas penktadienį nužudęs prancūzų istorijos mokytoją, yra čečėnų kilmės 18-metis, gimęs Maskvoje, bet gyvenęs Prancūzijoje.
Išpuolis įvykdytas penktadienį apie 17.00 val. vietos laiku šalia mokyklos Konflan Sent Honorine, Yvlino departamente. Išpuolio metu istorijos mokytojui nukirsta galva.
Kaip pranešama, mokytojas neseniai per pamoką rodė mokiniams islamo pranašo Mahometo karikatūras.
Jau buvo galima pradėti nerimauti dėl to, kad priešingą nuomonę turinčių žmonių sąstingis ir ten užstojusi pauzė užsitęsė pernelyg ilgai, kažkas iš jų turėjo trūks plyš iššauti jau vakar, tačiau vis tik labai nustebau, jog šiandien triukšmingai driokstelėjo būtent Vladimiras Laučius, netikėtai pareiškęs, kad mūsų pusės politika Baltarusijos atžvilgiu, labai aiškiai palaikant prieš diktatorių sukilusią pilietinę visuomenę ir nepripažįstant suklastotų prezidento rinkimų legitimumo, yra Lietuvos pralaimėjimas visais atžvilgiais („Kaip mes nešame Baltarusijai demokratijos saulę”; delfi.lt portalas).
Kaip tvirtina minėtasis žurnalistas (cituoju iš atminties), mūsų aukščiausiųjų politikų barškinimas tuščiavidurėmis vertybėmis, noras papozuoti prieš savo rinkėjus Baltarusijos žmonių kovos už laisvę kontekste galiausiai nieko doro nedavė, o už savo naivumą ir tuščiagarbiškumą dabar turėsime užmokėti nepritekliais arba net naujai iškilusiomis grėsmėmis mūsų artimiausiame horizonte. Kitaip tariant, svarbiausiuoju V. Laučiaus straipsnio leitmotyvu skamba pasikartojant išvada, kad Lietuvos užsienio politikai, palaikant prabudusią laisvei tautą, o ne diktatorių ir išsigimėlį, pritrūko politinio realizmo, susiviliojus niekur nevedančiais idealistiniais užkeikimais apie tautos teises pačiai lemti savo likimą.
Nesunku įsivaizduoti, kad tokios ar panašios išvados dalyje mūsų populiacijos galimai jau brendo nuo pat krizės Baltarusijoje pradžios, o dabar jau buvo subrendusios ar net perbrendusios, kai V.Laučius drąsiai pasiryžo sudėti visus taškus ant i. Tačiau, kaip jau minėjau, buvau apstulbintas, kad tokio apibendrinimo lokomotyvu tapo V.Laučius, neabejotinai labiausiai intelektualus šiandienos mūsų padangėje politikos apžvalgininkas. Taip pat neabejoju ir gera V.Laučiaus valia, siekiant perspėti tautiečius ir įtakingus politikus dėl daromų klaidų, galinčių užtraukti dideles negandas, tačiau, kaip atrodo bent man, pats žurnalistas galimai didesne ar mažesne dalimi klysta, įtikėjęs, kad politinis realizmas yra politinės išminties pribuvėja, o idealistiniai motyvai politikoje yra nebrandaus proto požymis arba geriausiu atveju tuščias maivymasis, veidmainingas pozavimas.
Baltarusijos omonas. Vilniuje demonstruojamos plakatų parodos eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
Dievas mato, esu suėstas visos eilės nuodėmių, tačiau drauge niekados nesu šunuodegiavęs prieš valdžios vyrus ir moteris. Tačiau tai netrukdo man prisipažinti, kad didžiavausi net savo valstybės valdiškomis institucijomis aną kartą, kai jos parodė ne valdišką (idealistinį?) sugebėjimą surengti tinkamas partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuves, neabejotinai jaučiu dėkingumą politikams, kurie stoja prieš valstybės simbolio Vyčio išniekinimą arba be jokių išlygų palaiko kaimyninės tautos, taip pat išpažįstančios Vyčio simbolikos turiningąją reikšmę, kovą už laisvę.
Kaip atrodo, net didžiausias oponentas privalėtų pripažinti, kad Gitano Nausėdos labai aiškiai išsakytas požiūris ir įsipareigojimai Baltarusijos krizės kontekste yra toli gražu ne pozos, o užimtos pozicijos padarinys.
Baltarusijos diktatoriaus akys. Vilniuje demonstruojamų plakatų eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
Kas be ko, tas pats oponentas gali pastebėti, kad čia pademonstruotas jau šio straipsnio autoriaus jausmingumas mažai ką turi bendro su užduotimi žiūrėti į šiandieninį politinį virsmą labiau blaiviai, atstačius „konceptualias akis“.
Tačiau, kaip atrodo bent šių eilučių autoriui, mūsų pasirinkimas be kompromisų palaikyti baltarusių tautos laisvės žygį yra neabejotinai labiausiai konceptualus pasirinkimas iš visų įmanomų dar ir dėlto, jog tai be visa ko kito yra įsipareigojimas neleisti savo šalyje formuotis lukašenkinio mentaliteto užuomazgomis net ir pakitusiu, prisitaikiusiu prie kitų sąlygų pavidalu.
Mūsų priešstata ir alergija Baltarusijos diktatoriui įgalina detoksikuoti labiausiai užkrėstus savo pačių sielos užkulisius, kai savo ruožtu kompromisas su Lukašenka galiausiai lemtų tik tai, jog mūsų pasąmonę apsėstų gausybė tarakonų!
O dabar pareikime prie svarbiausio punkto. V.Laučius čia – niekuo dėtas, tačiau, atmetus dėmesį blaškančias detales, nesunku bus pastebėti ir tai, kad Lukašenką šiandien užvis labiausiai tenkintų vadinamosios realistinės politikos požiūris, tokią nuostatą jis bando įskiepyti tiek lazdomis daužomiems savo šalies piliečiams, tiek pasaulio visuomenei, o ypač kaimyninių šalių publikai, paplūdęs bjauriausiais grasinimais. Tačiau ir Vladimiras Putinas, jeigu pastebėjote, šiandien desperatiškai siekia ne tiek sąjungininkų ir draugų, kiek vadinamojo politinio realizmo principų pasaulio politikoje įtvirtinimo, užtikrinančio geriausias sąlygas diktatūrų vystymuisi.
Be jokios abejonės, V. Laučius yra prisiekęs demokratijos šalininkas ir vienas iš išradingiausių rusiško imperializmo kritikų. Galop čia ginčą pradėjau ne dėl vertybių, o dėl teorinių principų. Apie idealizmo ir realizmo kolizijas Baltarusijos įvykių kontekste plačiau pakalbėsime kitą kartą.
Kolumbijos policija neigia, kad pareigūnams buvo įsakyta šaudyti į protestuotojus. EPA-ELTA nuotr.
Kolumbijoje buvo nušauta 13 protestuotojų prieš policijos smurtą, tačiau penktadienį šalies teisėsauga paneigė, kad pareigūnams buvo įsakyta šaudyti, informuoja dpa.
„Joks policijos generolas negalėtų duoti įsakymo šauti į kitą pilietį“, – televizijoje kalbėjo policijos atstovas Gustavo Moreno.
Kolumbijoje protestai tęsiasi jau tris dienas. Pranešta apie neramumus Bogotoje, Medeljine ir Barankilijoje.
Prieš tai protestuotojai puolė ir padegė dešimtis policijos nuovadų, taip pat daužė autobusus, niokojo parduotuves ir grūmėsi su pareigūnais.
Kolumbijos žiniasklaidos teigimu, mažiausiai 13 protestuotojų žuvo, o šalies vyriausybė paskelbė, kad 400 civilių ir policininkų buvo sužeista.
Bogotos merė Claudia Lopez sakė, kad dešimtys gyventojų buvo sužaloti policijai ėmus šaudyti be įsakymo. Tarp žuvusiųjų buvo ir kulkų pakirsti praeiviai.
Neramumai kilo po to, kai viešojoje erdvėje išplito vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip policijos pareigūnai Bogotoje prie žemės prispaudė teisės studentą Javierą Ordonezą ir pakartotinai naudojo elektrošoką.
Policija 46 metų vyrą apkaltino pažeidus COVID-19 suvaržymus. Teigiama, kad policininkai po to vyrą sumušė ir šis mirė.
Protestai tęsėsi net ir policijos pareigūnams ir valdžios atstovams atsiprašius už perteklinės jėgos naudojimą.
Du pareigūnai buvo pašalinti iš pareigų, o penki laikinai nušalinti, nes galėjo kištis į tyrimą.
Gynybos ministras pažadėjo reformuoti policiją, tačiau pabrėžė, kad protestuotojų veiksmai nebuvo spontaniški ir buvo organizuoti.
Prezidentas Ivanas Duque sakė, kad buvo suimta 140 žmonių.
Baltarusijoje suiimta mažiausiai 100 protestuotojų. EPA-ELTA nuotr.
Remiantis „Reuters“ ir „Interfax“ pranešimais bei Vidaus reikalų ministerijos pateikiama informacija, visoje Baltarusijoje sekmadienį vykusiuose protestuose suimta mažiausiai 100 žmonių.
Pranešama, kad keli protestuotojai buvo sužeisti, kai policijos pareigūnai išardė mitingą, surengtą priešais valstybinę traktorių gamyklą.
Žurnalistų skaičiavimu, per patį protesto piką Minsko gatvėse buvo maždaug 100 tūkst. gyventojų. Tuo metu judėjimas „Golos“ skaičiuoja, kad galėjo protestuoti apie 119 tūkst. žmonių. Baltarusijoje suiimta 100 protestuotojų. EPA-ELTA nuotr.
„Vienybės žygį“ gyvai transliavusi platforma skaičiuoja, kad apie 18 val. (vietos laiku) duomenimis, Baltarusijos sostinėje buvo sulaikytas 101 prostestuotojas. Breste žinoma apie mažiausiai 30 sulaikytųjų.
„Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ informuoja, kad, Baltarusijos žurnalistų asociacijos teigimu, tarp sulaikytųjų yra ir du žurnalistai.
