Londono protestuotojai. EPA-ELTA nuotr.
Trečiadienį Londone į gatves išėjo šimtai žmonių, protestuojančių prieš JAV policijos pareigūnų elgesį ir George’o Floydo nužudymą. Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas nužudymą pasmerkė.
Protestuotojai, dauguma dėvintys kaukes, nepaisė koronaviruso apribojimų ir susibūrė Londono gatvėse. Jie laikė plakatus su šūkiais „Teisingumo dėl George’o Floydo!“, „To jau pakaks!“ ir žygiavo nuo Haid parko iki Vaitholo vyriausybės rajono centriniame Londone.
Praėjusią savaitę Mineapolyje policijos pareigūnas keliu užspaudė beginklio juodaodžio G. Floydo kaklą, jis užduso. Incidentas sukėlė visuotinį pasipiktinimą, o policijos pareigūnui pareikšti kaltinimai trečio laipsnio žmogžudyste.
B. Johnsonas trečiadienį kreipėsi į Donaldą Trumpą sakydamas, kad visuomenėje smurto iš viso neturėtų būti. Premjeras teigė pasibaisėjęs G. Floydo nužudymu, esą pagalvojus apie šį incidentą jam darosi bloga.
„Mano žinutė prezidentui D. Trumpui, visiems JAV gyventojams, žinutė iš JK, nors esu įsitikinęs, kad su manimi sutiktų didžioji dauguma žmonių visame pasaulyje: rasizmui ir rasizmu grindžiamam smurtui mūsų visuomenėje vietos nėra“, – žurnalistams sakė B. Johnsonas.
Kanados raitoji pasienio policija.
Kanados policija Monrealyje sulaikė 11 žmonių, kėlusių riaušes po protesto akcijos prieš afroamerikiečio George`o Floydo nužudymą Jungtinėse Valstijose. Tai pirmadienį pranešė televizijos kanalas CBC.
Protesto akcija buvo surengta sekmadienį. Po jos kai kurie renginio dalyviai ėmė daužyti parduotuvių, taip pat mobiliojo ryšio salonų vitrinas. Policija sulaikė devynis žmones už vagystę su įsilaužimu, vienas protestuotojas sulaikytas už ginklo naudojimą ir dar vienas – už chuliganizmą.
Šeštadienį analogiška protesto akcija įvyko Toronte, bet ten incidentų neužfiksuota.
Minesotoje ir daugelyje kitų Amerikos valstijų nuo praėjusios savaitės pradžios nesiliauja masinės protesto akcijos ir riaušės dėl afroamerikiečio George`o Floydo žūties. 46-erių vyras mirė pirmadienį po brutalaus sulaikymo Mineapolyje. Vienas iš keturių operacijoje dalyvavusių pareigūnų kelias minutes keliu spaudė ant žemės gulinčio, antrankiais surakinto, beginklio juodaodžio G. Floydo kaklą, nors šis skundėsi, kad negali kvėpuoti, ir raitėsi iš skausmo. Netrukus jis mirė ligoninėje.
Gegužės 26 d. visi keturi pareigūnai, dalyvavę sulaikant G. Floydą, buvo atleisti iš darbo, vienas iš jų – Derekas Chauvinas – suimtas pagal kaltinimą netyčiniu nužudymu.
Šis incidentas paskatino plataus masto protestus prieš policijos smurtą ir rasizmą bei riaušes.
G. Floydo šeima ragina protestuotojus susilaikyti nuo smurto. EPA-ELTA nuotr.
JAV per policijos operaciją Mineapolyje nužudyto juodaodžio George’o Floydo brolis pirmadienį paragino protestuotojus susilaikyti nuo smurto. Tuo metu nepriklausoma autopsija parodė, kad G. Floydas mirė dėl uždusimo.
46-erių G. Floydas mirė po brutalaus sulaikymo Mineapolyje. Vienas iš keturių operacijoje dalyvavusių pareigūnų beveik devynias minutes keliu spaudė ant žemės gulinčio, antrankiais surakinto, beginklio juodaodžio G. Floydo kaklą, nors jis skundėsi, kad negali kvėpuoti, ir raitėsi iš skausmo. Netrukus jis mirė.
Šis incidentas paskatino JAV protestus. Šalyje rengiami dideli protestai prieš policijos smurtą ir rasizmą, kurie kartais perauga į riaušes, plėšikavimus, padeginėjus ir susirėmimus su policija.
Demonstrantai ragina sustabdyti policijos diskriminacinius veiksmus afroamerikiečių atžvilgiu, skanduodami „Juodaodžių gyvybės svarbios“.
G. Floydo brolis Terrence’as pareiškė, kad smurtiniai protestai daro žalą. Pasak jo, pernelyg dažnai policijos panaudotas smurtas paskatina smurtinius protestus, kurie nepadeda pasiekti jokių politinių pokyčių.
„Mes vis dar darysime tai, taikiai“, – teigė T. Floydas.
„Ką jūs visi darote, jūs nedarote nieko, nes tai nesugrąžins mano brolio. Jis nenorėtų, kad jūs visi tai darytumėte“, – pridūrė Terrence’as.
Šeimos teisininkų teigimu, G. Floydo laidotuvės vyks birželio 9 d. Hiustone, Teksase, kur vyras praleido didžiąją dalį savo gyvenimo.
Kaip pranešama, šeimos pareikalauta nepriklausoma autopsija parodė, kad G. Floydas mirė dėl uždusimo, taip paneigiant oficialią ataskaitą.
„Autopsija rodo, kad ponas G. Floydas neturėjo medicininio pobūdžio problemų, kurios galėjo lemti ar prisidėti prie jo mirties“, – teigė skrodimą atlikęs medikas Michaelis Badenas.
„Jo sveikata buvo gera. Mirties priežastis, mano nuomone, yra uždusimas dėl kaklo suspaudimo“, – aiškino M. Badenas.
„George’as mirė, nes jam trūko oro, jam reikėjo oro gurkšnio“, – teigė advokatas Benas Crumpas. Jis paragino tęsti protestus, bet pridūrė, kad smurtas yra nepriimtinas.
Barakas Obama. EPA – ELTA nuotr.
Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama paskelbė pranešimą dėl besitęsiančių protestų, kuriuos sukėlė juodaodžio George’o Floydo nužudymas. B. Obama paragino žmones „pagrįstą pyktį pakeisti taikiais, tvariais ir efektyviais veiksmais.“
Pirmasis juodaodis JAV prezidentas teigė, kad žmonės turi ir toliau skleisti žinią apie neteisybę, taip pat ir protestuodami – tačiau vėliau ši susikaupusi energija turėtų pavirsti į didesnį rinkėjų aktyvumą, kad būtų išrinkti tokie „valdžios pareigūnai, kurie galėtų atsakyti į mūsų reikalavimus.“
B. Obama pripažino, kad demonstracijos yra atsakas į įsisenėjusias problemas, kurių valdžios pareigūnai ilgai nesprendė. Tačiau buvęs prezidentas pasmerkė demonstrantų smurtą.
„Visoje šalyje nuvilnijusios protestų bangos atskleidžia tikrą ir pagrįstą nusivylimą dėl jau dešimtmečius JAV nevykdomos policijos ir baudžiamojo teisingumo reformos“, – sakė jis. Amerikoje nerimsta protestai dėl juodaodžio žūties. EPA-ELTA nuotr.
B. Obama teigė, kad visuomenei reikia pripažinti „nuolatinį, ardomąjį rasizmo mūsų visuomenėje poveikį“ ir imtis reformų šiuo klausimu. Jis taip pat pabrėžė, kad valstybei reikia „realių pokyčių.“
„Turime mobilizuotis ir skleisti informaciją, turime organizuotai atiduoti savo balsus, kad užtikrintume, jog išsirinksime kandidatus, kurie imsis reformų“, – teigė B. Obama.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija savaitgalį paneigė, kad šalyje egzistuoja sisteminis rasizmas.
Mineapolyje dėl demonstracijų dislokuota 500 JAV nacionalinės gvardijos kariškių. EPA-ELTA nuotr.
Po tris naktis iš eilės rengtų smurtinių protestų dėl juodaodžio George’o Floydo nužudymo, šiauriniuose JAV miestuose Mineapolyje ir Sent Pole dislokuota 500 nacionalinės gvardijos kariškių.
„Mūsų pajėgos apmokomos saugoti gyvybes, ginti nuosavybę ir užtikrinti žmonių teisę rengti taikias demonstracijas“, – teigė Minesotos nacionalinės gvardijos padaliniui vadovaujantis generolas majoras Jonas Jensenas.
Dislokavimas buvo pradėtas pernakt, demonstrantams Mineapolyje ir Sent Pole nusiaubus ir sudeginus dešimtis pastatų. Protestuotojai pirmąsias demonstracijas surengė antradienį, siekdami parodyti nepasitenkinimą dėl policijos pareigūnų smurto prieš afroamerikiečius.
Jų reakciją sukėlė juodaodžio George’o Floydo nužudymas, kurį nufilmavo ir paviešino vienas praeivis. Incidento metu policininkas keliu spaudė antrankiais surakinto G. Floydo kaklą, kol šio gyvybė užgeso.
Karininkai ir karininkės budėjimą pradės naktį ir misijas atliks rotacijos principu, nuo pirmadienio ryto jie vietos ir valstijos policijos pajėgoms padės palaikyti taiką, teigiama nacionalinės gvardijos pranešime.
„Nacionalinė gvardija teiks paramą civilinės valdžios institucijoms tol, kol įsakymais bus siekiama apsaugoti žmones ir turtą“, – sakė gvardijos atstovai.
Vokietijoje per trejus metus su neapykantos ir agresijos apraiškomis susiduriančių žurnalistų skaičius padidėjo maždaug 18 proc. Tai rodo Bylefeldo universiteto mokslininkų surengtos apklausos rezultatai, su kuriais trečiadienį supažindino naujienų agentūra DPA.
Apklausoje dalyvavo 322 įvairių Vokietijos žiniasklaidos priemonių darbuotojai. Specialistai žurnalistų teiravosi, kaip žiūrima į jų profesinę veiklą. Paaiškėjo, kad apie 60 proc. apklaustųjų, pasak jų, bent kartą per metus patyrė įvairių išpuolių – užgauliojimų, grasinimų griebtis fizinio smurto prieš juos.
2017 metais Bylefeldo universiteto darbuotojai atliko analogišką tyrimą. Tada apie 42,2 proc. apklaustų žurnalistų pareiškė vienaip ar kitaip patyrę įvairių priešiškumo ir neapykantos apraiškų.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė informavo, kad ketvirtadienį, nuo 17 val., ilgajam savaitgaliui bus sustiprintas policijos pareigūnų patruliavimas viešose vietose.
Pasak jos, Lietuvoje iš viso patruliuos daugiau nei 800 ekipažų. Vidaus reikalų ministrė taip pat pabrėžė, kad pareigūnai didelį dėmesį skirs ir smurto artimoje aplinkoje kontrolei.
„Patruliuojama nuolat, bet po darbo valandų – nuo 17 val. patruliai jau bus prie kurortinių savivaldybių. (…) Pareigūnai taip pat vykdo transporto priemonių patikrinimą“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Vyriausybėje sakė R. Tamašunienė.
Ji paaiškino, kad pareigūnai stebės, ar žmonės nesibūriuoja, ar dėvi kaukes, kai šalia yra kitų žmonių.
„Jeigu oras geras, žmonių srautai yra pakankamai dideli. Patruliavimas parkuose, pagal galimybę lankytinuose vietose bus keliami dronai ir stebima, kaip žmonės elgiasi viešose vietose. Svarbu, kad jie nesibūriuotų, būtų laikomasi saugaus atstumo. Savivaldybės lokaliai gali taikyti savo papildomas priemones“, – teigė R. Tamašunienė, pridūrusi, kad savivaldybėms galima pačioms spręsti, ar leisti apgyvendinimo paslaugas, taip pat – ar neuždaryti kai kurių kelių.
Dėmesį skirs ir smurto artimoje aplinkoje kontrolei
R. Tamašunienė atkreipė dėmesį, kad pareigūnai didelį dėmesį skirs ir smurto artimoje aplinkoje kontrolei.
„Noriu pabrėžti, kad kyla emocinės įtampos – ilgai žmonės yra namuose. Dažnai abu šeimos nariai – ir vyras, ir žmona dirba nuotoliniu būdu. Tokiu būdu visa šeima nuolat yra namuose, kyla įtampos, todėl viena iš prioritetinių policijos pareigūnų užduočių yra reagavimas į smurtą artimoje aplinkoje. Tikimės, kad tais palengvinimais, kuriuos priėmė vakar Vyriausybė, mes pasinaudosime protingai, sąmoningai, žinodami, kad virusas yra prie pat mūsų“, – akcentavo R. Tamašunienė.
Ministrei antrino ir policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Atkreipsime didžiulį dėmesį į riziką tapti smurtą artimoje aplinkoje patiriančių asmenų saugumo užtikrinimą. Karantino laikotarpiu tokių įvykių yra padaugėję ir tai mums kelia nerimą. Identifikuojame konkrečias vietas, kurios išsiskiria didžiausiu pranešimų skaičiumi, stiprinsime jų kontrolę“, – teigė R. Požėla.
Policijos vadovas informavo, kokių priemonių imsis pareigūnai ilgąjį savaitgalį.
„Viešųjų erdvių stebėsena, parkų, skverų, paplūdimių ir kitų tikėtinų žmonių susibūrimo vietų stebėsena, kapinių ir jų prieigų kontrolė, eismo saugumo stiprinimas ir įvažiavimo į kurortinius miestus kontrolė. Mes pasiliekame teisę pasirinktinai tikrinti transporto priemones ir juose esančius asmenis – ar jie atitinka visus karantino reikalavimus. Taip pat – prekybos, pramogų, paslaugų ir maitinimo įstaigų kontrolė“, – informavo R. Požėla, pridūręs, kad informacija gyventojams bus dalinamasi ir socialiniuose tinkluose.
Renatas Požėla. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigia, kad savaitgalį apie 15 tūkstančių automobilių nebuvo praleisti į konkrečius miestus ir miestelius. Pasak generalinio komisaro, pasitaikė ir tokių, kurie pareigūnų nurodymams priešinosi, todėl pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas.
„Apie 4 tūkstančius policijos pareigūnų dirbo nuo penktadienio iki vakar vakaro. Mums padėjo Šiaulių sąjungos nariai, karo policijos darbuotojai, vidaus reikalų sistemos pareigūnai. Tai visi kartu atlikome šį didelį darbą. Mūsų skaičiavimais, patikros punktuose nuo penktadienio iki pirmadienio vakaro buvo patikrinta apie 100 tūkstančių transporto priemonių. Iš jų apie 15 tūkstančių, maždaug kas 6 automobilis, deja, neatitiko Vyriausybės nutarime nustatytų išimčių ir tiesiog buvo apgręžtas ir neįleistas į konkrečią gyvenvietę, miestą“, – sakė R. Požėla.
Anot jo, savaitgalį taip pat surašytas 231 protokolas dėl karantino pažeidimų.
„Savaitgalį surašėme 231 protokolą dėl karantininių pažeidimų. Tai ir saviizoliacijos pažeidimai, ir kaukių dėvėjimo pažeidimai, ir kiti nesilaikymai. (…) buvo tokių atvejų, kai nevykdomi teisėti pareigūnų reikalavimai ir tam buvo priešinamasi, todėl turime ir ikiteisminių tyrimų. (…) buvo sulaikyti ir neblaivūs vairuotojai, ir kiti eismo pažeidimai (…) Esu įsitikinęs, kad ši priemonė buvo reikalinga (…)“, – teigė jis.
Nors kitų įvykių per savaitgalį buvo nedaug, bet, pasak R. Požėlos, jie buvo itin sunkūs.
„Apskritai dėl kriminogeninės situacijos šį savaitgalį tai pačių įvykių buvo nedaug. Tačiau, deja, tie įvykiai buvo pakankamai sunkūs. Buvo įvykdyti du nužudymai artimoje aplinkoje. 8 sunkūs kūno sužalojimai, kurie buvo padaryti naudojant peilius, kirvį. Deja, neišvengėme ir tragiškų eismo įvykių, ir ypač skaudu, kad žuvo nepilnametis, bet vėlgi nepilnametis ir vairavo transporto priemonę. Turėjome brutalų apiplėšimą Rokiškio rajone“, – sakė jis.
Renatas Požėla. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla informuoja, kad per karantino laikotarpį 55 procentais sumažėjo registruotų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, ženkliai sumažėjo nusikalstamų veikų viešose vietose bei pagerėjo avaringumo statistika.
Visgi Lietuvos policijos vadovas pripažįsta, kad per pastarąsias dvi savaites padidėjo įvykių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, skaičius.
„Kaip bebūtų keista, gyvendami karantino sąlygomis matome ir tam tikrų teigiamų dalykų. Per tas dvi savaites – minus 55 procentai registruoto sunkaus ir labai sunkaus nusikalstamumo, ženklus minusas dėl nusikalstamų veiklų, įvykdytų viešose vietose, avaringumo skaičiai gerėja“, – Delfi „Dėmesio centre“ kalbėjo R. Požėla.
Visgi Lietuvos policijos vadovas pripažįsta, kad šalyje per karantino laikotarpį padaugėjo įvykių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje. Todėl. R. Požėlos teigimu, policija ruošiasi galimam dar didesniam nusikaltimų artimoje aplinkoje skaičiaus padidėjimui.
„Tačiau ką prognozavome ir prognozuojame, turime daugiau įvykių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje. Tai vienas iš labiausiai nerimą keliančių dalykų, nes turime ir užsienio šalių patirtį, pavyzdžiui, Prancūzijoje per pastarąsias savaites tokio pobūdžio nusikalstamų veikų išaugo 30 procentų“, – kalbėjo R. Požėla.
„Mes neatmetame, kad ir Lietuvoje yra galima tokia situacija, todėl ruošiame tam tikrus algoritmus mūsų pareigūnams ir ruošiamės reaguoti ten, kur labiau mūsų reikės“, – pridūrė jis.
Antradienio vakarą Sofijoje prie savo namų buvo sumuštas Bulgarijos laikraščio „168 časa“ vyriausiasis redaktorius, žinomas žurnalistas Slavis Angelovas.
Kaip praneša leidinys „24 časa“, nežinomi kaukėti užpuolikai kelis kartus smogė jam į galvą metaliniais strypais.
Preliminariais duomenimis, žurnalistą užpuolė trys vyrai. Du iš jų mušė S. Angelovą, o trečiasis visa tai filmavo. Nešiojamasis kompiuteris ir kiti vertingi žurnalisto daiktai nusikaltėlių nesudomino. Nukentėjusysis nugabentas į ligoninę.
Policija tiria incidento aplinkybes ir ieško nusikaltėlių. Pagal pagrindinę versiją, užpuolimas veikiausiai susijęs su tiriamosios žurnalistikos srityje dirbančio S. Angelovo profesine veikla.
Mažiausiai 18 žmonių nukentėjo penktadienį Kabule, kai per ceremoniją, skirtą modžahedų lyderio Abdulo Ali Mazari mirties 25-osioms metinėms, kilo šaudynės.
Kaip pranešė televizijos kanalas „1 TV“, tarp ceremonijos dalyvių buvo Afganistano ministras pirmininkas Abdullah`a Abdullah`a. Gautomis žiniomis, premjeras nenukentėjo ir tučtuojau paliko incidento vietą. Susišaudymas tarp užpuolikų ir saugumo pajėgų tęsiasi.
Pasak „1 TV“, į ligoninę nugabenti septyni sužeistieji. Apie jų būklę nepranešama.
Šaudynės prasidėjo, kai kalbą sakė buvęs Afganistano viceprezidentas Karimas Khalili. Ugnį paleido nežinomi asmenys.
Kaip pranešė televizijos kanalas „Tolo News“, remdamasis radikalaus Talibano judėjimo atstovu, ši teroristinė organizacija neigia, kad yra susijusi su šaudynėmis Kabule.
Pirmadienį Talibano atstovas žurnalistams pranešė, kad baigėsi „smurto lygio sumažinimo“ laikotarpis ir atnaujinami karo veiksmai prieš Afganistano vyriausybės kariuomenę. Anksčiau Afganistano valdžia ir talibai buvo susitarę dėl „smurto lygio sumažinimo“ režimo šalyje, kuris įsigaliojo vidurnaktį iš vasario 21-osios į 22-ąją. Šio režimo turėjo būti laikomasi septynias dienas.
Vasario 29 d. Dohoje buvo pasirašyta JAV ir talibų taikos sutartis. Pagal ją, JAV ir jų sąjungininkai ketina per 14 mėnesių išvesti iš Afganistano visą kariuomenę. Be to, Vašingtonas ketina iki rugpjūčio panaikinti sankcijas Talibano judėjimo nariams ir prisidėti prie to, kad talibai būtų išbraukti iš JT sankcijų sąrašo. Kaip pažymima dokumente, Talibano ir kitų Afganistano šalių derybos turi prasidėti kovo 10 d. Iki derybų pradžios turi būti paleisti 5 tūkstančiai Talibano šalininkų ir 1 tūkstantis žmonių, esančių talibų rankose.
Kaip pareiškė talibų atstovybės Dohoje vadovo pavaduotojas Abdulas Salamas Hanafi, jeigu kalinių paleidimo klausimas nebus išspręstas, Afganistano šalių derybos gali ir neįvykti.
Kovo 5-6 dienomis Vilniuje susirinkę įvairių sričių ekspertai kreipėsi į tarptautinę bendruomenę, ragindami sudaryti sąlygas traumuotoms visuomenėms užgydyti savo žaizdas.
Valdovų rūmuose surengtoje konferencijoje „Neužgijusios praeities žaizdos: pasekmės ir įveikos būdai“ aptarti istorinių traumų padariniai, būdingi ne tik individui, bet ir visuomenei: psichinės ligos, tapatybės praradimas, padidėjusi baimė, išaugęs nerimas, alkoholizmas, savižudybės, smurtas šeimose ir viešumoje, saviizoliacija. Daug dėmesio skirta traumų poveikiui tarptautiniams santykiams ir traumų įveikos būdams.
Konferencijos dalyvių priimtoje deklaracijoje teigiama, kad patirtos istorinės traumos lemia visuomenės požiūrį į save, taip pat jos vykdomą vidaus ir tarptautinę politiką. Traumų atpažinimas, jų padarinių pripažinimas ir įveika veda visuomenes išgijimo ir susitaikymo link.
Deklaracijoje vyriausybės ir tarptautinės organizacijos skatinamos iki galo ištirti, kas tiksliai nutiko, kas ir kokia forma dalyvavo, ir tai viešai įvardyti; užtikrinti, kad teisingumas būtų pasiektas, nes atkūrus teisingumą traumos sparčiau gyja, o jas patyrę asmenys gali susigrąžinti gerovę; skatinti trauminių patirčių meninę refleksiją kaip veiksmingą būdą išreikšti ir įprasminti skausmą, palengvinti tiesos paieškas ir gijimo procesus; visomis priemonėmis kovoti su bandymais iškraipyti istorinius faktus ir siekiais užglaistyti totalitarinių režimų nusikaltimus.
Tuo metu psichinės sveikatos atstovai raginami aktyviau rengti strategijas stabdant traumų padarinių perdavimą ateities kartoms. „Labiausiai istorines žaizdas užgydyti padeda traumą išgyvenusių aukų, jų budelių ir palikuonių gedėjimas kartu ir netrukdymas vienas kitam gedėti“, – sakoma deklaracijoje.
Konferencija, subūrusi politikus, istorikus, menininkus ir psichinės sveikatos specialistus iš Amerikos, Azijos ir Europos, – pirmasis tokio pobūdžio renginys Lietuvoje.
Renginį organizavo Užsienio reikalų ministerija kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centru, Vilniaus universiteto Psichologijos institutu ir kitais partneriais.
Policijos automobilis. Slaptai.lt nuotr.
Pirmąją Naujųjų metų dieną Bendrąjį pagalbos centrą (BPC) užgriuvo pagalbos prašymų lavina – užregistruotas 5 261 skambutis. Šis skaičius, kaip praneša BPC, viršija iki šiol buvusį rekordinį 2017 metų sausio 1-osios dienos pagalbos prašymų skaičių daugiau nei 350.
Didžiausia pagalbos prašymų dalis, kaip pažymima BPC pranešime, buvo susijusi su policijos kompetencijai priskiriamais įvykiais. Užregistruota 2 728 policijai skirti prašymai, 1910 – greitajai medicinos pagalbai, 177 – priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, 23 – aplinkos apsaugai.
Greitoji medicinos pagalba
Iš viso pirmąją šių metų dieną buvo registruota 10 771 skambutis. Tradiciškai daugiausia skambučių sulaukta tuoj po vidurnakčio: per pirmąją 2020-ųjų metų valandą užregistruota 700 skambučių, per antrąją – 592, per trečiąją – 602. Vėliau kas valandą jų skaičius mažėjo, susilygino su buvusiu prieš vidurnaktį. Mažiausiai skambučių užregistruota tarp 8 ir 9 valandos ryto – 193.
Naujametę naktį daugiausia pranešimų taip pat teko policijai, teigia Bendrasis pagalbos centras. Nuo gruodžio 31 dienos 21 valandos iki sausio 1 dienos 9 valandos užregistruota 304 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje, 208 pranešimai dėl konfliktų, 192 – dėl triukšmo. Tradiciškai sulaukta pasipiktinusių vyresnio amžiaus gyventojų skambučių dėl miestų gyvenamuosiuose rajonuose sprogdinamų fejerverkų.
Užregistruota 40 pranešimų dėl iš globos įstaigų pavieniui ar grupėmis išėjusių ir negrįžusių nepilnamečių. Dauguma jų taip paspruko nebe pirmą kartą.
Degė gyvenamieji, ūkiniai pastatai, šiukšlių konteineriai. Būta gelbėjimo darbų: šalinti ant važiuojamosios kelio dalies gulintys medžiai, padėta į butą patekti policijai. Sausio 1-ąją Vilniuje buvo rastas Antrojo pasaulinio karo laikų artilerijos sviedinys. Gaisrininkų automobiliai. Slaptai.lt nuotr.
Greitosios medicinos pagalbos prireikė nukentėjusiems fejerverkų sprogdintojams, įvairaus dydžio traumas ir sužalojimus patyrusiems žmonėms.
Siekiant užtikrinti operatyvumą ir atsiliepti į kaip įmanoma daugiau skambučių, Bendrojo pagalbos centro Vilniaus ir Klaipėdos skyriuose tiek nakties, tiek dienos metu dirbo sustiprintos pamainos. Vidutinis atsiliepimo laikas buvo 6 sekundės, o iki 8 sekundžių buvo atsiliepta į 92 procentus skambučių.
Paryžiuje ir Romoje – demonstracijos dėl smurto prieš moteris. EPA-ELTA nuotr.
Dešimtys tūkstančių žmonių šeštadienį Prancūzijoje ir Italijoje išėjo į gatves, protestuodami dėl smurto prieš moteris ir diskriminaciją.
Protestai vyko Paryžiuje ir dar 30-yje Prancūzijos miestų, taip pat Romoje.
Vien tik Paryžiuje, žiniasklaidos duomenimis, į demonstraciją, kurios moto buvo „#noustoutes“ („mes visi“), susirinko 49 000 žmonių. Visoje šalyje vyko 30 mitingų. Jų dalyviai, be kita ko, norėjo atkreipti dėmesį į didelį vadinamųjų femicidų – moterų žudymo dėl jų lyties – skaičių.
Rengėjų duomenimis, protestuoti į gatves Paryžiuje išėjo 100 000 demonstrantų. Tai buvo „didžiausios Prancūzijos istorijoje eitynės“ prieš seksistinį ir seksualinį smurtą, sakė viena organizatorių Caroline De Haas. Žmones į protestus sukvietė 70 organizacijų, partijų ir profsąjungų.
Organizatoriai prieš tai feisbuke reikalavo griežtesnių valstybės veiksmų už nusikaltimus prieš moteris. „Šiomis eitynėmis mes priversime institucijas imtis deramų priemonių“, – buvo teigiama socialiniame tinkle.
Agentūros AFP skaičiavimu, šiais metais Prancūzijoje būta mažiausiai 116 femicidų, per visus praėjusius metus – 121.
Ir Italijoje šeštadienį vyko protestai prieš smurtą prieš moteris. Didelė demonstracija, kurioje dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių, daugiausiai – moterų, vyko Romoje. Čia kasmet rengiama akcija, skirta kovoti prieš smurtą prieš moteris ir jų diskriminaciją. Tūkstančiai žmonių susirinko centrinėje Piazza della Repubblica aikštėje, jie laikė rankose plakatus, kuriuose buvo reikalaujama saugumo moterims.
Naujausiais duomenimis, nuo metų pradžios Italijoje nužudytos 94 moterys, dauguma jų žuvo nuo sutuoktinių ar partnerių rankos. 2018-aisiais nužudytų moterų buvo 142.
Penktadienį Čilės sostinėje per protesto akcijas, kurias lydi riaušės, kilo gaisras Pedro de Valdivios universitete. Tai pranešė televizijos kanalas „24 Horas“.
Jo parodytuose kadruose matyti, kad aukštosios mokyklos pastatą apėmė liepsnos. Incidento vietoje dirba ugniagesiai. Jų duomenimis, gaisras kilo dėl padegimo.
Privatus Pedro de Valdivios universitetas yra netoli Bakedano aikštės, kur vyksta daugiatūkstantinė manifestacija. Akcijos dalyviai protestuoja prieš socialinę nelygybę ir vyriausybės politiką. Pranešama apie manifestantų ir policijos susirėmimus.
Protesto akcijos, virtusios riaušėmis ir susirėmimais su policija, Santjage prasidėjo spalio 14 d., kai buvo pabranginti metro bilietai.
Vėliau neramumai apėmė ir kitus šalies miestus. Oficialiais duomenimis, per šį laiką Čilėje jau žuvo daugiau kaip 20 žmonių.
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas „valstietis“ Robertas Šarknickas ketvirtadienį Seimui ketina pateikti Švietimo įstatymo pataisą, kuri suteiktų galimybę mokytojams ir kitiems švietimo įstaigos darbuotojams patiems gintis nuo patiriamo įvairaus pobūdžio smurto (psichologinio, fizinio, patyčių ir kt.).
R. Šarknickas siūlo nustatyti, kad smurtą patyrę mokytojai, kiti švietimo įstaigos darbuotojai, informavę švietimo įstaigos vadovą, patys turėtų teisę apie įvykusį smurto faktą pranešti atitinkamoje savivaldybėje veikiančiai pedagoginei psichologinei tarnybai ar atitinkamam psichologinės pagalbos teikėjui, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo.
Šiuo metu mokytojai, kiti švietimo įstaigos darbuotojai, išskyrus vadovą, tokios teisės neturi.
„Įstatymo projekto rengimą paskatino didelis mokytojų iš mokinių patiriamas smurtas. Nepaisant to, kad viešojoje erdvėje ypač daug kalbama apie smurtą bei patyčias tarp mokinių, šias smurto formas, ypač psichologinį smurtą, patiria ir suaugę pedagogai – mokytojai bei kiti švietimo įstaigų darbuotojai“, – sako R. Šarknickas.
Projekto autorius mano, kad įstatymo pakeitimai prisidėtų prie patyčių, psichologinio ir kitų rūšių smurto prevencijos Lietuvoje, kadangi būtų atskleista ir išspręsta daugiau smurto švietimo įstaigose atvejų, nukentėjusiesiems būtų suteikiama reikalinga pagalba.
2016 m. įsigaliojo Švietimo įstatymo straipsnis, kurio pagrindu švietimo įstaigos vadovas apie prieš mokytoją ar kitą švietimo įstaigos darbuotoją įvykusį smurto faktą turi nedelsdamas pranešti atitinkamoje savivaldybėje veikiančiai pedagoginei psichologinei tarnybai ar psichologinės pagalbos teikėjui.
Visgi įstatymo pataisų iniciatoriaus R. Šarknicko duomenimis, minėta Švietimo įstatymo nuostata nėra veiksminga smurto prieš mokytojus prevencijos priemonė.
Jo duomenimis, nepaisant didelio masto mokytojų patiriamo smurto iš mokinių, užregistruoti tik pavieniai atvejai, kai švietimo įstaigos vadovas kreipėsi dėl mokytojo patiriamų patyčių.
Pasak R. Šarknicko, akivaizdu, kad galiojanti Švietimo įstatymo nuostata yra neefektyvi kovoje su mokytojų patiriamu smurtu. Pasak parlamentaro, to priežastys yra mokytojų nenoras galimai dėl gėdos, privatumo informuoti švietimo įstaigos vadovą apie iš mokinių patirto smurto faktus; švietimo įstaigų vadovų neveiksnumas, informuojant kompetentingas institucijas.
R. Šarknicko nuomone, priėmus siūlomą įstatymo pataisą sumažės mokinių naudojamo įvairaus pobūdžio smurto prieš mokytojus bei kitus švietimo įstaigos darbuotojus.
Honkongo vadovė Carrie Lam šeštadienį pareiškė, kad „žiauraus smurto“ proveržis pateisina nepaprastų priemonių panaudojimą, kurių nebuvo imtasi apie 50 metų, praneša „Reuters“.
Dėl penktadienį vykusių protestų, kurių metu padegtos parduotuvės ir metro stotys, buvo sustabdyta Honkongo metro veikla. Ji neatsinaujino ir šeštadienį.
„Honkongas išgyveno ypač tamsią naktį dėl radikalaus riaušininkų elgesio, o šiandien visuomenė yra pusiau paralyžiuota“, – sakė C. Lam, kreipdamasi į žmones pirmą kartą po to, kai penktadienį įvedė nepaprastąsias priemones – draudimą demonstrantams užsidengti veidus.
„Žiaurus smurtas aiškiai įrodė, kad Honkongo viešajai tvarkai kyla didelis pavojus. Būtent dėl šios priežasties mums vakar ir teko pritaikyti nepaprastųjų situacijų įstatymą ir uždrausti užsidengti veidus“, – ji sakė iš anksto įrašytame televizijos pranešime.
Demonstrantai veidus dangstosi tam, kad nebūtų nustatytos jų tapatybės per keturis mėnesius besitęsiančius protestus, kurių metu vis dažniau prasiveržia smurtas.
Iš pradžių nepasitenkinimas reikštas dėl ekstradicijos į Kiniją įstatymo, kurį norėta įvesti balandžio mėnesį. Tačiau nuo tada protestai išaugo į platesni judėjimą už demokratiją.
Penktadienį susisiekimo įmonė „MTR Corp“ ėmėsi beprecedenčio žingsnio ir sustabdė visą traukinių eismą. Traukiniais Honkonge kasdien keliauja 5 mln. keleivių. Prekybos centrai ir parduotuvės taip pat uždaryti.
Demonstracijos turėtų tęstis pirmadienį, tačiau neaišku, kaip jas gali paveikti nutrūkęs viešojo susisiekimo darbas.
Šeštadienio vakarą Honkongo policija panaudojo vandens patrankas ir ašarines dujas, kad išvaikytų protestuotojus, susirinkusius prie vyriausybės pastatų komplekso Admiralti rajone.
Kaip pranešė televizijos kanalas RTHK, pareigūnai ėmėsi šių veiksmų, kai radikalai pradėjo mėtyti į pastatus butelius su padegamuoju mišiniu.
Iš pradžių renginys, kurį suorganizavo „Piliečių frontas už žmogaus teises“, vyko taikiai. Bet kai kurie akcijos dalyviai ėmė akinti policininkus lazeriais ir juos provokuoti. Vėliau į kompleksą pradėjo skrieti Molotovo kokteiliai. Manifestantai taip pat užtvėrė kelią transporto eismui rajone.
Ši demonstracija buvo skirta penktosioms metinėms nuo tos dienos, kaip prasidėjo „skėčių judėjimas“, kurį suorganizavo studentai, reikalavę demokratizuoti rinkimų sistemą šiame specialiame administraciniame Kinijos regione. Prieš penkerius metus manifestantai tame pačiame rajone įkūrė palapinių stovyklas ir pastatė barikadas, kurios užblokavo transporto eismą svarbiausiomis gatvėmis. Protesto akcijos, kurias lydėjo susirėmimai su policija, truko 79 dienas.
Šių metų birželio pradžioje Honkonge prasidėjo masiniai protestai prieš vietos valdžios inicijuotą įstatymo projektą, kuris leistų išduoti iš Honkongo į žemyninę Kiniją teisminiam persekiojimui asmenis, įtariamus pažeidus KLR įstatymus.
Opozicijos šalininkai būgštavo, kad naujas įstatymas galėtų būti taikomas ne tik baudžiamųjų ir korupcijos bylų figūrantams, bet ir žmogaus teisių gynėjams. Visuomenės spaudžiama Honkongo administracijos vadovė Carrie Lam atsiėmė įstatymo projektą, bet tai nesustabdė protestų bangos.
Artimiausiomis dienomis, taip pat ir spalio 1-ąją, kai bus pažymimos KLR įkūrimo 70-osios metinės, Honkonge planuojamos naujos antivyriausybinės manifestacijos.
Per „Geltonųjų liemenių“ protestus Paryžiuje šeštadienį areštuota daugiau kaip 100 demonstrantų.
Policijos teigimu, iki 13.00 val. vietos laiku policija areštavo 106 demonstrantus. Teigiama, kad kai kurie turėjo su savimi plaktukų ir benzino kanistrų.
Valdžios institucijos uždraudė demonstracijas tam tikrose Paryžiaus vietose, įskaitant turistų traukos centrą – Eliziejaus laukus, tačiau kai kurie protestuotojai nepaisė draudimo ir kilo neramumai. Siekdami išvaikyti demonstrantus, policininkai panaudojo ašarines dujas.
Paryžiuje šeštadienį imtasi didelių saugumo priemonių, dislokuota per 7000 policininkų, nes šią dieną mieste taip pat buvo planuojami protestai dėl klimato kaitos ir pensijų reformų.
„Geltonųjų liemenių“ judėjimo nariai jau nuo praėjusių metų lapkričio rengia protestus dėl socialinės nelygybės ir prezidento Emmanuelio Macrono ekonominių reformų politikos. Vasarą protestai buvo aprimę.
Honkonge butelius su padegamuoju skysčiu ir akmenis svaidę antivyriausybiniai protestuotojai atremti ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis.
Protestuotojai sekmadienį svaidė į Honkongo vyriausybės būstinę ir policininkus Molotovo kokteilius ir akmenis, dėl to Honkongo riaušių malšinimo policija ėmėsi griežtesnių veiksmų.
Dešimtys tūkstančių žmonių sekmadienį nepakluso institucijoms ir žygiavo Honkongo gatvėmis. Pasibaigus taikioms eitynėms, tūkstančiai protestuotojų, dėvinčių dujokaukes ir šalmus, pasiliko gatvėse prie vyriausybės komplekso. Mitingas virto smurtiniu.
Anksčiau sekmadienį prie Didžiosios Britanijos konsulato Honkonge buvo surengtas atskiras taikus protestas. Demonstrantai susirinko reikalauti Didžiosios Britanijos suvaldyti Kiniją.
„Viena šalis, dvi sistemos žlugo,“ – anglų kalba šaukė protestuotojai.
Honkongas yra pusiau autonominį statusą turintis pietinis Kinijos miestas, kuriame veikia „viena šalis, dvi sistemos“ principas.
1997-aisiais Didžioji Britanija perdavė Kinijai Honkongą, ir Kinija savo ruožtu pažadėjo Londonui, kad Honkonge mažiausiai 50 metų bus išsaugotos tokios pagrindinės teisės, kaip nuomonės ir spaudos laisvė. Vis dėlto demokratijos siekiantys aktyvistai kaltina Pekiną laužant šiuos pažadus ir griežtinant pusiau autonominės teritorijos kontrolę.
