„Vašingtonas ir Maskva neseniai išsiuntė diplomatus pagal principą „akis už akį“ po to, kai Londone, kaip spėjama, buvo apnuodyti perėjęs į kitą pusę KGB karininkas ir jo duktė“, – rašo buvęs žurnalistas ir knygų apie šnipinėjimą autorius Džozefas Gouldenas laikraštyje The Washington Times.
„Gi ne valstybės paslaptis, kad abiejų valstybių ambasadose esama daugybė žvalgybos bendradarbių, dirbančių po priedanga“, – pažymi autorius.
„Todėl Amerikos žvalgybinėje bendruomenėje vyksta debatai: nepaisant tam pasitarnavusios vienos iš keletos per pastaruosius metus rusų įvykdytų atakų dingsties įžūlumo, ar masinės ekstradicijos buvo geriausias atsakymo būdas? – klausiama straipsnyje.
„Ir nenuostabu, kad pustuzinio dimisijos žvalgų, su kuriais aš kalbėjausi anonimiškai, nuomonė apie Trumpo veiksmus buvo skirtinga“, – rašo Gouldenas.
„Putinas nusipelnė gero spyrio už tai, ką padarė jo žmonės, – pakomentavo situaciją vienas buvęs karininkas. – Tokio pobūdžio operacija (nunuodijimas) turėjo būti aprobuota iš viršaus“.
„Tačiau praktiniu požiūriu, tų (išsiųstų amerikiečių) karininkų išsiuntimas, pradedant aukščiausiais valdininkais, sukurs problemą. Naujas į Maskvą nusiųstas bendradarbis turi turėti daugelio mėnesių praktinės patirties, kad veiktų efektyviai“, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad ypač sudėtinga bus atkurti ryšius su „rusų šaltiniais“.
„Kalbant hipotetiškai: tarkim, mes padarėme vieną iš tų „rusų diplomatų“ svarbiu išžvalgytųjų šaltiniu. Ekstradicija reiškia, kad jūs išsiunčiate visus, įskaitant ir mūsų žmogų. Tas Ivanas gal buvo geriausias iš visų, kuriuos mums pavyko užverbuoti per visą gyvenimą. Bet palikite jį Vašingtone – ir jūs paskelbsite jam mirties nuosprendį“, – taip mano kitas buvęs žvalgas.
„Mes „apaksime“ per įtampos visame pasaulyje laikotarpį. Pagalvokite apie Pabaltijo valstybes, į kurias Putinas, atrodo, yra nusitaikęs“, – tokia trečio buvusio specialiųjų tarnybų bendradarbio nuomonė.
„Mūsų žvalgybos Maskvoje uždavinys – stebėti, kiek mes galime, apie ką mąsto vyrukai Kremliuje ir ko jie gali būti pasirengę griebtis. Mes to negalėsime daryti veiksmingai, kai visa Maskvos rezidentūra susikraus daiktus ir sulips į lėktuvus, kad sugrįžtų į Lenglį (CŽV štabo būstinė, – red. past.)“, – sako jis.
Estijos pilietis, verslininkas iš Tartu Ilja Tichanovskis balandžio pradžioje buvo nuteistas ketverius metus kalėti už šnipinėjimą Rusijos vyriausiajai žvalgybos valdybai (GRU). Tai ketvirtadienį pranešė portalas ERR.
Kaip informavo žurnalistus Saugumo policijos (KaPo) generalinis direktorius Arnoldas Sinisalu, nuosprendis Rusijos šnipui dar neįsiteisėjo.
40 metų I. Tichanovskis buvo sulaikytas praėjusių metų gruodžio 10 d. Jis kaltinamas palaikęs kontaktus su užsienio šalies organizacija ir išdavęs savo valstybę.
Kaip pažymima kaltinime, I. Tichanovskis, vykdydamas Rusijos specialiųjų tarnybų užduotį, rinko informaciją apie Estijos valstybės gynybą ir gyvybiškai svarbių šalies objektų veiklą, atliko kitus pavedimus.
Ketvirtadienį paskelbtame KaPo metiniame pranešime konstatuojama, kad Rusijos žvalgybinė veikla Estijos atžvilgiu pastaraisiais metais suintensyvėjo.
Po Didžiojoje Britanijoje įvykdyto pasikėsinimo į buvusį agentą Sergejų Skripalį Rusija pateikė konkrečius klausimus Cheminio ginklo draudimo organizacijai (OPCW). Tai trečiadienį lankydamasis Tokijuje pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Mes pasieksime, kad į visus mūsų klausimus būtų atsakyta“, – pabrėžė jis.
Londonas dėl išpuolio kaltina Rusiją. Teigiama, kad S. Skripalis ir jo duktė Julija buvo apnuodyti Sovietų Sąjungoje sukurta chemine kovine medžiaga „Novičiok“. OPCW ekspertai lankosi Didžiojoje Britanijoje, kad gautų medžiagos mėginių. Medžiagos tyrimas, JT organizacijos duomenimis, gali užtrukti nuo 2 iki 3 savaičių.
S. Lavrovas apkaltino britų vyriausybę darant skubotas išvadas. Londonas esą ir savo užsienio partnerius gena į „apgaulingą solidarumą“. Didžioji Britanija ir Maskva ginče išsiuntė iš šalies viena kitos diplomatus.
Rusijos užsienio reikalų ministerija žengė neįprastą žingsnį ir trečiadienį sukvietė visus šalyje akredituotus ambasadorius, kad pateiktų jiems Rusijos poziciją. Tačiau ambasadoriai iš Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Kinijos pareiškė, kad neatvyks ir nusiuntė savo atstovus.
Buvęs rusų agentas S. Skripalis, kuris šnipinėjo ir Didžiajai Britanijai, bei jo duktė Julija kovo 4-ąją buvo rasti be sąmonės Solsberio mieste. Jų būklė po apnuodijimo išlieka kritiška.
Europos Sąjunga (ES) reiškia „nesvyruojantį“ solidarumą su Didžiąja Britanija dėl jos teritorijoje įvykdyto pasikėsinimo į buvusį Rusijos šnipą, panaudojant nervus paralyžiuojančią medžiagą, antradienį pareiškė Europos Komisijos (EK) viceprezidentas Fransas Timmermansas.
„Labai svarbu, kad asmenys, atsakingi už tai, kas įvyko, aiškiai pamatytų, jog egzistuoja europietiškas solidarumas – nedviprasmiškas, nesvyruojantis ir labai stiprus, ir kad bus siekiama, jog kaltieji tikrai būtų nubausti už tai, ką padarė“, – Europos Parlamentui (EP) Strasbūre sakė F. Timmermansas.
Olandas EK pirmininko pavaduotojas paragino kitą savaitę Briuselyje susitiksiančią Europos Vadovų Tarybą (EVT), vienijančią 28 ES šalių lyderius, „aiškiai pareikšti visišką solidarumą su Didžiosios Britanijos žmonėmis“.
„Negalime leisti, kad mūsų visuomenėse būtų naudojamos nervus paralyžiuojančios dujos. Šį klausimą turėtume spręsti visi mes, o ne vien premjerė (Theresa) May ir Didžiosios Britanijos vyriausybė – tai kolektyvinė Europos atsakomybė“, – pridūrė jis.
Premjerė Th. May pirmadienį pareiškė, kad „labai tikėtina“, jog už Anglijos Solsberio mieste įvykdyto pasikėsinimo į Sergejaus Skripalio ir jo dukros gyvybes gali slypėti Rusija.
Antradienį Maskva, savo ruožtu, paneigė kaip nors prisidėjusi prie šio incidento, nors per jį, pasak Th. May, buvo panaudota Rusijoje sukurta nervus paralyžiuojanti medžiaga.
66-erių S. Skripalis – buvęs Rusijos karinės žvalgybos pulkininkas, 2006 metais Rusijoje pasodintas į kalėjimą dėl šnipinėjimo Didžiajai Britanijai, – kartu su savo 33-ejų dukra Julija buvo rasti be sąmonės ant suoliuko šalia prekybos centro Solsberyje.
Nuogąstaujama, kad kontaktą su medžiaga, panaudota nuodijant tėvą ir dukrą, galėjo turėti apie 500 Solsberio gyventojų.
Sausio 29 d. JAV finansų ministerija, sutinkamai su įstatyme dėl sankcijų Amerikos priešininkams (CAATSA, 2014) nustatytu terminu, pateikė pranešimą apie Rusijos aukštus politinius pareigūnus ir oligarchus. Per žiniasklaidą nuvilnijo nustebimo banga. Buvo laukiama paskelbiant duomenis apie 45-50 asmenis, bendrininkaujančius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o dabar išvardyta 210 žmonių, nepateikus jiems kokių nors įkalčių…
Politiniai šūkiai ir konkretus darbas
Po kelių dienų finansų ministro padėjėjas turėjo paaiškinti, kad šis pranešimas nereiškia sankcijų taikymo jame nurodytiems 210 asmenų, kaip pamanė žiniasklaidos atstovai, tai – pagrindas būsimiems sprendimams. Prie šio sąrašo pridedama slaptoji pranešimo dalis su duomenimis apie nurodytų asmenų korupciją ir tarptautinius verslo ryšius, jie gauti iš slaptų šaltinių ir slaptais metodais. Šie duomenys įslaptinti tam, kad nurodyti fiziniai ir juridiniai asmenys neatsiimtų savo aktyvų.
Rusijos pasiuntinys JAV ponas Anatolijus Antonovas vienoje valstybinio TV kanalo „Rosija 1“ laidų sausio 30 d. atskleidė, jog prieš savaitę Vašingtone lankėsi Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) direktorius Sergejus Naryškinas. Buvo susitikęs su savo kolegomis, svarstė kovos su terorizmu reikalus. Rusijos ir Amerikos specialiosios tarnybos, kalbėjo pasiuntinys, bendradarbiavo ir sunkiausiais laikais. Politika yra politika, o darbas lieka darbu, – išvedžiojo jis. – Yra politiniai šūkiai, o yra realus darbas. Pasiuntinys priminė, jog abi pusės palaikė ryšius Olimpiados Sočyje metu. Reikėtų tikėtis, kad šis bendradarbiavimas tęsis ir per šiais metais Rusijoje rengiamą pasaulio futbolo čempionatą. Darbas vyksta. Tik jis, kas turbūt ir teisinga, nelabai matomas mūsų žiūrovui, mūsų skaitytojui.
Tik dabar amerikiečiai sužinojo, kas pas juos svečiavosi. Senato demokratų mažumos vadovas Čakas Šumeris pareikalavo iš prezidento Donaldo Trampo administracijos paaiškinti visas šio apsilankymo aplinkybes. Juk SVR direktorius yra tarp Rusijos pareigūnų, kuriems taikomos sankcijos, taip pat ir draudimas atvykti į JAV (Sergejus Naryškinas į “juodąjį sąrašą pateko Rusijai aneksavus Krymą 2014 metais, tada jis buvo Rusijos valstybės dūmos pirmininku). Rusija kišosi į mūsų rinkimus. Mes taikome užsienio žvalgybos vadovui sankcijas. O dabar Trampo administracija jį kviečia valso per paradines duris, – piktinosi senatorius žurnalistų akivaizdoje. Ar Jungtinių Valstijų oficialūs asmenys, susitikę su Naryškinu, kėlė klausimą dėl Rusijos kišimosi į rinkimus? Jeigu kėlė, ką sužinojo? O svarbiausia, ar ne po šio vizito Trampo administracija atsisakė nuo sankcijų?
FSB tave stebi dieną naktį
Senatorius buvo teisus, kai teigė Naryškiną atskridus ne vieną, tačiau greičiausiai nė neįsivaizdavo, kas tai per paukščiai. Kaip sužinojo žurnalistai iš savo šaltinių, Vašingtone tuo metu svečiavosi dar du aukščiausi Rusijos slaptųjų tarnybų vadovai – Federalinės saugumo tarnybos (FSB) ir Gynybos ministerijos vyriausiosios valdybos (anksčiau vadinosi vyriausiąja žvalgybos valdyba, GRU). Kaip ir Naryškinas, FSB direktorius Aleksandras Bortnikovas buvo susitikęs su JAV centrinės žvalgybos (CIA) direktoriumi Maiku Pompeo…
Galiausiai tai patvirtino ir pats Pompeo: viskas vyko sutinkamai su įstatymais, aptarė kai kuriuos nelengvus klausimus. O Valstybės departamento spaudos atstovė paaiškino dėl draudimo atvykti: leidžiama daryti išimtis, kai tai susiję su JAV nacionaliniais interesais. Maikas Pompeo BBC žurnalistams kiek anksčiau pasakė, kad JAV ir Rusijos žvalgybos agentūros bendradarbiauja, tačiau Rusija ir toliau laikoma oponentu su branduoliniu arsenalu. Ir vis dėlto šis atvejis, kai Jungtinėse Valstijose vykdomas tyrimas dėl Rusijos kišimosi į 2016-ųjų prezidento rinkimus ir vienu metu Vašingtone apsilanko trijų Rusijos specialiųjų tarnybų vadovai, daugumai apžvalgininkų, tarp jų ir buvusiems žvalgybos karininkams, pasirodė labai neįprastas. Negaliu prisiminti tai buvus per pastaruosius 15 metų, – pasakė buvęs CIA rezidentūros Maskvoje vadovas Stivenas Holas.
Terorizmas – ir nieko daugiau!
Vasario 6 d. rusų žiniasklaida pranešė, kad Maskvoje FSB vadovas Naryškinas papasakojo žurnalistams apie savo kelionę į JAV. Tas papasakojo, paklausus, ar susijusi jo kelionės su vadinamojo „Kremliaus sąrašo“ paskelbimu, sutilpo į vieną eilutę: Atsakysiu trumpai: Jungtinėse Amerikos Valstijose dirbau tik savo profesinės veiklos rėmuose, taškas.
Daugelis abejoja kovą su terorizmu buvus svarbiausia slapto iš karto trijų aukštų pareigūnų vojažo į Vašingtoną tikslu. Pasakos vaikams, – leidinio „Sobesednik.ru“ žurnalistui pasakė dimisijos generolas leitenantas Nikolajus Leonovas, kadaise ėjęs aukštas pareigas SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB, Rusijoje padalytas į FSB, SVR ir kt.) užsienio žvalgybos valdyboje. Pasak jo, turėjo būti svarbesnis tikslas, gal net platesnis nei santykiai su JAV. Tai – aukštoji politika. Ir Rusijai to labiau reikėjo – jeigu amerikiečiams ko nors reikia, jie atvažiuoja patys pas mus mus arba susitikimui suranda trečiąją šalį, taip buvo ir sovietiniais laikais. Internetinio leidinio Agentura.ru redaktoriaus, žvalgybos tarnybų istoriko Andrejaus Soldatovo nuomone, kovos su terorizmu tema tėra dingstis, nes dauguma susitikimų ir kontaktų tarp Rusijos ir JAV specialiųjų tarnybų aiškinama būtent tuo. Šis susitikimas, greičiausiai, turėjo reikšti, kad ryšiai išlieka, tačiau signalas kažin koks nesuprantamas.
Terorizmas
Praėjusių metų gruodžio viduryje JAV ir Rusijos prezidentai kalbėjosi telefonu net du kartus per tris dienas. Pirmas paskambino Trampas ir padėkojo už palankų atsiliepimą apie jo valdymo laikotarpiu pagerėjusius Jungtinių Valstijų ekonomikos reikalus. Vis dėlto labiausiai JAV prezidentui turėjo patikti Putino pasakymas toje pačioje metinėje spaudos konferencijoje: kaltinimai Rusijai dėl kišimosi į rinkimus JAV – šnipomanija, daugiau nieko. O gruodžio 17 d. pats Putinas paskambino Trampui ir padėkojo jam už Centrinės žvalgybos valdybos Rusijos pusei perduotus duomenis, kurie leido užkardyti teroristinę ataką Sankt Peterburge (rusų specialiosios tarnybos susekė ir sulaikė septynis teroristus, planavusius sprogdinimus Kazanės soboro rajone ir kitose žmonių susibūrimo vietose). Savo ruožtu Trampas paskambino CIA direktoriui Maikui Pompeo ir padėkojo talentingiems bendradarbiams ir visai žvalgybos bendrijai už puikų darbą.
Ir štai dar ką pasakė Putinas telefonu, o išgirdo visi: Rusijos specialiosios tarnybos, gavusios duomenų apie teroristinę grėsmę JAV ir jos piliečiams, nedelsdama perduos juos kolegoms amerikiečiams partnerystės kanalais. Beje, 2016 metų rudenį Rusijos prezidentas prancūzų TV kanalui TF1 skundėsi, jog JAV dažnai numoja ranka į Rusijos specialiųjų tarnybų amerikiečiams perduodamus duomenis apie planuojamus teroristinius aktus. Antai jie pranešė apie grėsmę keliančius asmenis (brolius Carnajevus), tačiau amerikiečiai į tai neatsižvelgė , o po kelių mėnesių Bostone nuaidėjo sprogimai (2013)… Politologui Andrejui Piontkovskiui įsiminė Putiną ne vieną kartą grįžtant prie šios istorijos ir priekaištaujant: štai matote, jie nepasirengę bendradarbiauti su mumis kovoje su tarptautiniu terorizmu net tais atvejais, kai būna grėsmė jų pačių saugumui.
Rusiškas virusas po padidinamuoju stiklu
Rusijos slaptųjų tarnybų vadovai ko gero dar tebebuvojo Vašingtone, kai olandų „De Volkskrant” parašė, kaip šalies žvalgybos ir saugumo tarnyba (AIVD) atskleidė Rusiją kišantis į rinkimus JAV 2016 metais („Dutch agencies provide crucial intel about Russia’s interference in US-elections”). Operaciją pradėjo 2014-ųjų vasarą. AIVD programuotojas įsismelkė į Maskvos universiteto rūmų Raudonosios aikštės apylinkėje kompiuterių tinklą nežinodamas, kas jo laukia, ir tik praėjus vieneriams metams išaiškėjo, kad tai buvo skandalingai žinomos rusų įsilaužėlių grupės „Cozy Bear“ (malonioji meška?) tinklas. Ši viena geriausiai pasaulyje žinomų kenkėjiškų programų kūrėjų ir elektroninių duomenų vagių grupė nuo 2010 metų daug sykių atakavo įvairių šalių vyriausybių ir korporacijų, taip pat ir olandų, duomenų saugyklas. Kai „Cozy Bear“ nusitaikė į JAV demokratų partijos nacionalinio komiteto tinklą, olandai visa tai stebėjo rusams nieko neįtariant.
Didelės paslapties olandai neatskledė, tačiau sužinojome juos nustačius vietą, kur plušėjo kenkėjai. Vingiuotas koridorius, durys, stebėjimo kamera, rodanti įeinančius ir išeinančius… Olandai sugebėjo prisijunti prie šitos kameros ir nuo tol stebėjo, ne tik kaip daromas nusikaltimas, tačiau ir kas jį daro. Šios patalpos lankytojų nuotraukas lygino su žinomų rusų šnipų atvaizdais…
Nyderlandų žvalgybos AIVD būstinė. ANP nuotr.
2015-ųjų lapkričio mėnesį, kai rusai rengėsi atakuoti vieną savo taikinių – Valstybės departamentą, olandų žvalgyba apie tai pranešė JAV nacionalinės žvalgybos agentūros (NSA) atstovui Jungtinių Valastijų pasiuntinybėje Hagoje. Tas nedelsdamas perspėjo savo šalies specialiąsias tarnybas. Tada prasidėjo „mūšis“: puolantieji mėgino giliau įsiskverbti į Valstybės departamento duomenų sistemą, pasiekti ten įdiegtą savo programą ir prieiti prie duomenų, o FBI ir NSA komandos slopino vėl ir vėl pradedamą puolimą. Rusai veikia itin agresyviai, tačiau jie nežino, kad juos seka. Olandų padedami amerikiečiai įstengia kiekvieną kartą greitai užkirsti kelią kenkėjams… – aprašo „De Volkskrant“ ištisą parą trukusį „mūšį“. Vėliau CNN iš savo šaltinių sužinojo, kad tai buvo grėsmingiausia ataka prieš Amerikos vyriausybę.
Anot „De Volkskrant”, būtent olandų JAV federaliniam tyrimų biurui (FBI) perduoti duomenys buvo pagrindas pradėti tyrimą dėl Rusijos kišimosi į rinkiminę kovą. Tačiau Donaldas Trampas atsisako pripažinti šį faktą ir tai yra viena iš priežasčių, dėl ko amerikiečių specialiosios tarnybos skleidžia slaptus duomenis, – rašo laikraštis. Tai papiktino olandų žvalgybą, jie pasijuto išduoti. Visiškai nepriimtina atskleisti draugiškos žvalgybos tarnybos metodus, ypač jeigu naudajamasi jų surinktais duomenimis.
2017 metų pradžioje JAV žvalgyba paskelbė pranešimą, kuriame teigiama: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mėgino padėti kandidatui Donaldui Trampui laimėti prezidento rinkimus. Putino nurodymu JAV buvo vykdoma slapta įtakos kampanija norint paskleisti nepasitikėjimą rinkimais, diskredituoti demokratų partijos kandidatę Hilary Klinton. Nekilo abejonių Putiną ir Rusijos vyriausybę palaikant Trampą. Maskvai ėmus rodytis, kad valstybės sekretorė Klinton gali laimėti, imtasi dar labiau ją juodinti. Putinas greičiausiai keršijo misis Klinton už tai, kad ji pritarė masiniams protestams prieš jo režimą 2011 ir 2012 metais. Tačiau nėra įrodymų rusus turėjus kokią nors įtaką pačių rinkimų vyksmui ar balsų skaičiavimui… Dabar jau prezidentu išrinktas Trampas, Baltųjų rūmų vadovas ir Kongresas gavo slaptą pranešimo versiją – su įrodymais to, kas teigiama.
Išrinktasis prezidentas keletą mėnesių mojosi nuo specialiųjų tarnybų pareiškimų dėl Rusijos kišimosi į rinkimus. Perskaitęs pranešimą, kai ką pripažino. Nors Rusija, Kinija, kitos šalys, išorės grupuotės ir privatūs asmenys nuolat mėgina pažeisti mūsų vyriausybinių institutų, verslo ir visuomeninių organizacijų, tarp jų ir Demokratų partijos nacionalinio komiteto, infrastruktūros saugumą, tai neturėjo visiškai jokios įtakos rinkimų rezultatams, – buvo pasakyta jo pareiškime.
Dvylika klausimų Baltųjų rūmų šeimininkui
JAV prezidentas Donaldas Trampas su žmoma. EPA – ELTA nuotr.
Prezidentas Trampas, anot amerikiečių politologas profesoriaus Jeno Bremerio (Ian Bremmer), pateko į spąstus. Įtariama kai kuriuos padėjėjus, administracijos bendradarbių palaikius arba smerktinus, ar tiesiog neteisėtus ryšius u rusais. Tačiau,profesoriaus nuomone, Trampas nespaus Rusijos dėl kišimosi į rinkimų kampanija ne todėl, kad gali išaiškėti jį sudarius su Maskvą kokį nors sąmokslą – mažai tikėtina taip buvus. Trampui kaip žmogui svarbiausia, kad nebūtų sumenkinta jo pergalė: jis laimėjo rinkimus su didžiausia persvara, į inauguraciją atėjo daugiausia nei kada nors buvo žmonių!
Tuo tarpu kalbos apie Rusijos įsikišimą verčia abejoti, ar jo pergalė buvo tokia jau įtikinama. Žinant Trampą (nepriklausomai nuo to, ar jis kada nors kalbėjo su rusais, ar ne) galima būti tikriems jį padarysiant visa įmanoma, kad galėtų teigti: tai ne rusai padėjo – aš pats laimėjau! Tuo tarpu galėjo būti ir taip, ir kitaip. Todėl nieko stebėtina, kaip teigia profesorius, kad Trampas priešinasi sankcijoms prieš Rusiją. Ir vis dėlto „Kremliaus sąrašas“ – vienadienė naujiena. Pasak profesoriaus, visi nekantraudami laukia, kuo baigsis tyrimas dėl galimo Rusijos kišimosi į prezidento rinkimus 2016 metais.
Tyrimui vadovauja Teisingumo ministerijos specialiuoju prokuroru (Special Counsel) paskirtas 72-ejų Robertas Miuleris, garsėjantis nepriekaištinga reputacija (įstatymo gynėjas iki kaulo smegenų). 2001 metais Senatas jį vienbalsiai paskyrė FBI direktoriumi ir šias pareigas jis ėjo visus 12 metų (beje, pradėjo prieš pat rugsėjo 11-osios teroristines atakas). Miuleris turi ištirti visus ryšius ar suderintus veiksmus tarp Rusijos vadovybės ir bet kurių asmenų, susijusių su Donaldo Trampo rinkiminiu štabu. Specialusis prokuroras atsiskaitinėja Tesingumo ministerijai vadovaujančio generalinio prokuroro pavaduotojui Rodui Rozenstainui, nes pats generalinis, Džefas Sešnsas, nusišalino, kilus įtarimų, kad per rinkiminę kampaniją bendravo su Rusijos pasiuntiniu Trampo pavedimu. Amerikiečiams aišku, kad tyrimas užtruks ne vienerius metus ir nenuspėjamai paveiks būsimus Kongreso ir naujus prezidento rinkimus. Robertas Miuleris gerbiamas ir respublikonų, ir demokratų ir laikomas vienu iš nedaugelio Jungtinėse Valstijose, kas gali išsklaidyti prezidentui Trampui prikišamas nuodėmes – jo išvadai Amerika pritars.
Praėjusių metų vasarą žiniasklaida pranešė Miulerį aiškinantis, ar prezidentas Trampas netrukdė teisingumo vykdymui. Netikėtai prezidento atstatydintas FBI vadovas Džeimsas Komis Kongrese papasakojo Trampą jį prašius palikti ramybėje buvusį nacionalinio saugumo reikalų patarėją Maiklą Flyną, gerą vyruką. Buvusio FBI direktoriaus nuomone, Rusijos kišimasis į rinkimus JAV nekelia jokių abejonių. Neseniai „The New York Times” pranešė Miulerį ketinant apklausti ir prezidentą Trampą. Jį domina 2016 metais įvykęs jo sūnaus susitikimas su teisininke iš Rusijos. Sūnus parašė apie tai paaiškinimą, kuris vėliaus pasirodė esąs melagingas. Specialiojo prokuroro žmonės jau apklausė kai kuriuos Baltųjų rūmų darbuotojus, kaip buvo rašomas šis paaiškinimas ir ar dalyvavo prezidentas.
Donaldo Trampo jaunesnysis susitiko su Rusijos teisininke Natalija Veselnickaja 2016 metų vasarą Niujorke, praėjus dviem savaitėms po to, kai respublikonai jo tėvą išrinko kandidatu į prezidentus. Susitikime dalyvavo Trampo vyresniojo žentas ir rinkimų štabo vadovas Polas Manafortas. Žiniasklaidos duomenimis, Trampas vyresnysis pats diktavo minėtą paaiškinimą: susitiko aptarti rusų vaikų įvaikinimo programos. Vėliau Donaldas jaunesnysis paskelbė elektroninius laiškus, iš kurių matyti, jog su ruse advokate susitiko gavęs pranešimą šią turint labai naudingų dokumentų apie Hilary Klinton ryšius su Maskva ir šiuos dokumentai esant gautus iš Rusijos generalinio prokuroro aplinkos. Rusijos prezidento spaudos sekretorius vėliau tikino, jog Vladimiras Putinas nė girdėti negirdėjęs apie kažin kokią Veselnickąją.
Šis susitikimas – viena iš dvylikos temų, kuriose gali rastis daugiau aiškumo po to, kai bus apklaustas prezidentas Trampas. Sausio pabaigoje specialusis prokuroras apklausė JAV generalinį prokurorą Džefą Sešnsą – vieną artimiausių prezidento Trampo bendražygių. Pats Trampas per TV pareiškė su nekantrumu laukiantis pokalbio su Miuleriu ir pasirengęs duoti parodymus prisiektinai, nes jam nesą ko slėpti. Baltųjų rūmų šeimininkas gal norėtų greičiau atsikratyti jį lydinčių įtarimų ir padaryti galą kalboms apie „rusų sąmokslą“. Prezidento atėjimas į apklausą – tai ypatingas atvejis; Trampo pirmtakai to vengė. Prezidento advokatai svarsto, ar ne geriau būtų atsisakyti apklausos. Reputacija, suprantama, smarkiai nukentės, tačiau bus dar blogiau apsimelavus. Nebet pateikti raštiškus atsakymus, atidžiai juos apsvarsčius…
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje. Žygiuoja Latvijos kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.Latvijos vėliavos
Latvijos Saugumo policijos sulaikytas šalies pilietis įtariamas šnipinėjimu Rusijos naudai. Tai pirmadienį pranešė Latvijos žiniasklaida, remdamasi vidaus reikalų ministru Richardu Kozlovskiu.
Ministras nepatikslino, ar šnipinėjimas susijęs su mėginimais gauti gynybinio pobūdžio informacijos.
VRM vadovas taip pat pabrėžė, kad užsienio specialiųjų tarnybų aktyvumas Latvijoje niekada nebuvo mažas, bet, turint omenyje bendrą saugumo situaciją Baltijos šalyse, pastaraisiais metais jis dar labiau padidėjo. Pasak ministro, užsienio specialiųjų tarnybų susidomėjimą kelia išaugęs NATO kontingentas Latvijoje.
Saugumo policija anksčiau pranešė, kad gruodžio viduryje buvo sulaikytas Latvijos pilietis, įtariamas šnipinėjimu užsienio valstybės naudai, ir kad keliuose objektuose buvo atliktos kratos. Be šnipinėjimo, įtariamasis taip pat įtariamas neteisėta šaunamųjų ginklų ir šaudmenų apyvarta. Jam iškelta baudžiamoji byla, paskirta kardomoji priemonė suėmimas.
Be to, Jelgavos teisme dabar nagrinėjama šnipinėjimu Rusijos naudai kaltinamo bendrovės „Latvijas dzelzcels“ darbuotojo Aleksandro Krasnopiorovo byla. Jį Saugumo policija sulaikė 2016 metų lapkritį.
Generalinėje prokuratūroje vykusioje spaudos konferencijoje pranešta apie šiuo metu atliekamus du anksčiau neskelbtus viešus ikiteisminius tyrimus, kuriuose trims asmenims pareikšti įtarimai pagal LR Baudžiamojo kodekso 119 str. „Šnipinėjimas“ 2 dalį.
Abu ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti gavus Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) surinktą informaciją. Įtariamuosius, Lietuvos Respublikos piliečius, skirtingose vietose ir skirtingu metu praėjusių metų gruodžio mėnesį sulaikė Kriminalinės policijos biuro pareigūnai, atliekantys šiuos abu tyrimus. Teismui patenkinus ikiteisminiams tyrimams vadovaujančio Generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro prašymus, visi trys įtariamieji šiuo metu yra suimti.
Vienas iš šių ikiteisminių tyrimų buvo pradėtas surinkus pakankamai duomenų, kad civilis tarnautojas, dirbęs Šiauliuose viename Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų paramos padalinyje, vykdo užsienio žvalgybos užduotis ir perduoda jai neįslaptintą, tačiau užsienio žvalgybai reikšmingą informaciją už piniginį atlygį. Šio darbuotojo pareigybei nekeliamas reikalavimas turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Taip pat šiame tyrime įtarimai šnipinėjimu pareikšti ir kitam asmeniui, kuris, turimais duomenimis, nuolat gyvendamas užsienio valstybėje, vykdydamas jam skirtas užsienio žvalgybos institucijos užduotis, veikė kartu su minėtu įtariamuoju.
Antrajame ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti Klaipėdoje gyvenančiam asmeniui, kuris užsienio valstybės žvalgybai perduodavo jo sistemiškai rinktą neįslaptintą informaciją apie tam tikrus objektus, kuriuos jis stebėdavo ir fiksuodavo lankydamasis viešose Klaipėdos jūrų uosto ir kitose uostamiesčio vietose.
Klaipėdos jūrų uostas. Slaptai.lt nuotr.
Nurodyti ikiteisminiai tyrimai nėra susiję tarpusavyje.
Nuo pat šių ikiteisminių tyrimų pradžios Kriminalinės policijos biuro pareigūnai, intensyviai bendradarbiaudami su Generaline prokuratūra bei AOTD, ypatingo konfidencialumo sąlygomis rinko tyrimui reikšmingus duomenis, atliko dešimtis kratų bei apklausų, įvykdė didelių pajėgų mobilizavimo ir sudėtingo veiksmų koordinavimo pareikalavusias sulaikymo operacijas bei kitas proceso priemones. Šiuo metu minimi ikiteisminiai tyrimai dar nėra baigti, būtini tyrimo veiksmai tęsiami.
Tokia veika yra pavojinga, nes informacija renkama ir teikiama vykdant užsienio valstybės žvalgybos institucijos užduotis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad taikos metu vykdomos užduotys, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo „nekaltos“ ir nedarančios žalos. Tačiau įvykus krizei ar kariniam konfliktui, šių asmenų vykdomų užduočių pobūdis mūsų valstybei būtų žymiai pavojingesnis. Užverbuoti asmenys taip pat kelia grėsmę ir tuo, kad nuolat renka informaciją, įskaitant ir kompromituojančią, apie kitus asmenis – potencialius verbavimo taikinius.
Šie ir ankstesnių ikiteisminių tyrimų atvejai rodo, kad užsienio valstybių žvalgybos institucijas domina ne tik asmenys, kurie disponuoja įslaptinta informacija, bet ir žmonės, neturintys nieko bendro su konfidencialiais duomenimis, o verbavimo procesas neretai pradedamas svečiuojantis kaimyninėse ne NATO valstybėse ir atrodo kaip naujos malonios ir naudingos pažinties pradžia. Vėlesniuose etapuose asmuo turi vis mažiau pasirinkimo laisvės, gali būti šantažuojamas, todėl kilus įtarimams, kad kažkas bando įtraukti į duomenų rinkimą ir perdavimą nelabai suprantamais tikslais, rekomenduojama kreiptis konsultacijos į LR žvalgybos institucijas.
Iš viso nuo 2014 metų Lietuvoje išaiškinta 12 asmenų, kurie įtariami šnipinėjimu. 5 asmenys jau yra nuteisti ir nubausti laisvės atėmimo bausmėmis.
Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti nubaustas laisvės atėmimu iki penkiolikos metų.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra
Maskvos pareigūnai sulaikė Norvegijos pilietį, kaltinamą šnipinėjimo tikslais gavus įslaptintų Rusijos karinio jūrų laivyno dokumentų. Šią žinią pranešė valstybinė Rusijos žiniasklaida.
Norvegas, kuriam paskirtas kardomasis kalinimas, žiniasklaidos įvardijamas kaip 62-ejų metų Frode’ė Bergas. Jis – į pensiją išėjęs Norvegijos sienos komisijos – šalies sieną su Rusija prižiūrinčios vyriausybinės agentūros – darbuotojas.
Tuo metu Rusijos pilietis Aleksejus Žitniukas, Rusijos žiniasklaidos duomenimis, tariamai perdavęs dokumentus F. Bergui, kaltinamas šalies išdavyste.
Norvegas su A. Žitniuku, buvusiu policijos pareigūnu, esą susisiekė tuo metu, kai šis dirbo įmonėje, pagal sutartį tiekusioje elektroninę įrangą Rusijos kariniam laivynui, skelbia agentūra „Interfax“.
Norvegijos užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad šalis užtikrino sulaikyto savo piliečio teisinį atstovavimą ir teikia jam konsulinę pagalbą.
Tačiau „dėl Norvegijos taikomų konfidencialumo taisyklių negalime pateikti asmeninės informacijos apie konsulines bylas“, – agentūrai dpa sakė ministerijos atstovas Frode’ė Overlandas Andersenas.
Pirmadienį Maskvos teismas nuteisė Estijos verslininką Raivą Susį (Raivo Susi) 12 metų kalėti griežtojo režimo kolonijoje už šnipinėjimą, praneša „Interfax“. Teismo procesas buvo uždaras.
Verslininkas buvo sulaikytas 2016 metų vasario 10 d. Maskvos Šeremetjevo oro uoste pakeliui iš Talino į vieną iš Vidurinės Azijos šalių. Pasak esto advokato Aleksejaus Tolpegino, jo ginamajam buvo pateiktas kaltinimas šnipinėjimu dėl 2004-2007 metų įvykių.
R. Susis kategoriškai neigia savo kaltę ir mano, kad tapo Rusijos ir Estijos santykių įkaitu.
Pagal Estijos verslo registrą, R. Susis yra lėktuvus tiekiančių bendrovių „Laki Autos“ ir „Musket“ bei orlaivius remontuojančios įmonės „Aerohooldus OU“ bendrasavininkis.
Jo klientai buvo milijonieriai iš Rusijos, Didžiosios Britanijos, JAV ir Vakarų Europos aviacijos klubų.
Praėjusių metų gruodį R. Susis pareiškė abejojąs, kad Estijos ir Rusijos pareigūnai tarsis dėl jo iškeitimo.
Baltarusijos valstybės saugumo komitetas (VSK) pateikė kaltinimą šnipinėjimu prieš tris savaites šalyje sulaikytam Ukrainos piliečiui Pavlo Šaroikai. Tai pirmadienį pareiškė oficialus VSK atstovas Dmitrijus Pobiaržinas, kuriuo remiasi TASS.
„Iškelta baudžiamoji byla pagal baudžiamojo kodekso straipsnį „Šnipinėjimas“, sulaikytajam paskirta kardomoji priemonė suėmimas“, – sakė KGB atstovas.
Anot jo, Baltarusijoje P. Šaroika sukūrė „agentūrinį tinklą iš šalies piliečių, kurie už piniginį atlygį rinko žvalgybinio pobūdžio duomenis karinėje ir politinėje srityje“.
Apie Ukrainos žurnalisto P. Šaroikos sulaikymą lapkričio 17 d. pranešė Ukrainos nacionalinės visuomeninės televizijos ir radijo kompanijos pirmininkas Zurabas Alasanija. Vėliau paaiškėjo, kad žurnalistas buvo sulaikytas spalio 25 d.
Ukrainos piliečiui Baltarusijoje gresia iki 15 metų kalėjimo.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pradėjo viešinti KGB agentų pranešimus.
Juose – ataskaitos apie lietuvių išeivijos veiklą, pramoninį šnipinėjimą, katalikų Bažnyčią, asmenis, kuriuos sovietų valdžia laikė pavojingais savo ideologijai. Tikimasi, kad šių pranešimų viešinimas visuomenei leis geriau suprasti, kaip veikė KGB ir jos šnipų tinklas.
Anot LRT TV naujienų tarnybos, iš jau paskelbtų dokumentų aišku, kad KGB itin domino lietuvių išeivija Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje.
Šnipų ataskaitos į interneto svetainę bus keliamos iki vasaros. Planuojama paviešinti kelis šimtus agentūrinių KGB agentų pranešimų.
2016 metų sausį buvo sučiuptas neįvardytas „Amerikos valstybės tarnautojas, kuris dirbo, bazuodamasis Amerikos konsulate“ Kinijos didmiestyje Čendu, rašo Politico apžvalgininkė Eli Votkins.
Kinijos specialiųjų tarnybų bendradarbiai civiliais drabužiais sučiupo jį Čendu gatvėje. „Jie nuvežė belaisvį, kurį laikė CŽV bendradarbiu, į kažkokį saugumo tarnybos objektą, kur keletą valandų tardė, o tai pat, pasak vieno Amerikos valdininko, filmavo vaizdo kamera jo prisipažinimą įvykdžius kažkokius (nepatikslinama) išdavystės aktus JAV vyriausybės interesais.
Tik kitos dienos ankstyvą rytą kiti JAV valstybės tarnautojai (kolegos kinai ne iš karto juos informavo apie konsulato bendradarbio sučiupimą) atvyko jo gelbėti. Pagaliau jis buvo paleistas, perduotas jų priežiūrai, o netrukus jis buvo evakuotas iš Kinijos“, – sakoma straipsnyje.
„Ir Kinijos, ir Amerikos oficialūs asmenys tylėjo apie šį kol kas spaudoje nenušviestą incidentą, kurį aprašė ir patvirtino leidiniui Politico daugybė JAV oficialių asmenų“, – sakoma straipsnyje.
„Amerikos valstybės tarnautojų nuomone, pagrobimas tapo neįtikėtinai įžūliu žingsniu ilgai „rusenančiame“ Vašingtono ir Pekino šnipų žaidime, kurį neseniai užtemdė Rusija, pademonstravusi naują agresyvumą. Bet Amerikos valstybės tarnautojai ir sinologai (Kinijos reikalų specialistai) sako, kad dvi šalys dalyvauja, greičiausiai, tokioje pat aršioje, nors ir daug mažiau žinomoje šnipų kovoje“, – perduoda Votkins.
„Kinai niekur nedingo, – sakė neįvardytas kontržvalgybininkas, neseniai pasitraukęs iš valstybės tarnybos. – Tai, kas tiesiog dabar dedasi santykiuose su Rusija, smarkiai atitraukia mus nuo Kinijos“.
Straipsnyje minimi keli amerikiečiai (buvę CŽV bendradarbiai, Valstybės departamento bendradarbė ir buvęs studentas), apkaltinti perdavę valstybės paslapčių Kinijai arba bandę tai padaryti.
Lygindama požiūrius, straipsnio autorė rašo: „Ten, kur Maskva trypčioja, Pekinas vaikščioja pirštų galiukais – susitelkia daugiausia į ekonominių paslapčių vagystes ir, kiek žinoma, nebando paveikti elektorato politinio gyvenimo JAV“.
„Jungtinėms Valstijoms Kinija – svarbi, tegul ir nepatikima partnerė, tuo labiau, kad Donaldas Trumpas prašo Pekino padėti pažaboti Šiaurės Korėjos branduolinę programą. Be to, Amerikos korporacijos, kurios nelabai domisi nuleipusia Rusijos ekonomika, nori gerų santykių su Kinija – potencialia rinka, kur per milijardą vartotojų“, – sakoma straipsnyje.
„Tai žymiai subtilesnės pastangos, nei Rusijos“, – kalbėjo apie kinų šnipinėjimą ekspertas Danielis Blumentalis (American Enterprise Institute). – Jie stipresni, ambicingesni ir galingesni. O Amerikoje daugiau suinteresuotų asmenų, kurie nori pozityvių santykių su Kinija“.
Amerikos valstybės tarnautojai interviu leidiniui sakė, kad numanomi kinų žvalgybininkai dažnai bando užverbuoti jų kolegas, kai tie lankosi Kinijoje. 2015 metais Kinija pagrobė milijonų JAV federalinių tarnautojų asmeninius duomenis, Kinijoje amerikiečiai akylai sekami, net iškratomi jų kambariai ir daiktai.
„Jie veikė iš esmės taip pat agresyviai kaip ir rusai“, – sakė interviu vienas buvęs Amerikos diplomatas. Jis pavadino Kinijos požiūrį „miklesniu“, nei rusų, ir pridūrė: „Jie visada žinojo, ką mes darome ir kur esame“.
Kryme sulaikytas Rusijos kariškis ir tariama jo bendrininkė, kurie yra įtariami rinkę konfidencialią informaciją apie Rusijos Juodosios jūros laivyną ir perdavę ją Ukrainos valdžiai, penktadienį informavo Rusijos institucijos.
Kariškis Dmitrijus Dolgopolovas ir tariama jo bendrininkė Ana Suchonosova buvo sulaikyti Krymo regiono sostinėje Simferopolyje, savo interneto svetainėje paskelbtame pranešime informavo Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FST).
Ukrainai priklausantį Juodosios jūros Krymo pusiasalį Rusija aneksavo prieš trejus metus. Tą ji padarė atsakydama į prorusiškų pažiūrų Ukrainos prezidento nuvertimą, kurį vadino Vakarų organizuotu perversmu.
Ukrainos ir Rusijos santykiams pasiekus žemiausią tašką per visą istoriją, pastaraisiais metais pasitaikydavo nemažai incidentų, kuriuose šalys viena kitą kaltindavo šnipinėjimu ir diversijomis.
Praėjusį mėnesį Rusijos pareigūnai sulaikė vyrą, kurį apibūdino kaip Ukrainos diversantą Kryme. Įtariamasis Genadijus Limeška anksčiau esą veikė karo niokojamoje Rytų Ukrainoje ir buvo sučiuptas Kryme, mėgindamas sunaikinti elektros linijas, po vyro sulaikymo teigė FST.
Ukrainos saugumo tarnyba, kuriai, anot FSB, ir dirbo G. Limeška, šiuos įtarimus nedelsdama paneigė ir pavadino melagingomis naujienomis, kuriomis siekiama įbauginti Krymo gyventojus.
Kinijos pareigūnai šalies šiaurės rytuose esančiame Liaoningo provincijos Daliano mieste sulaikė šnipinėjimu įtariamą Japonijos pilietį. Tai pirmadienį pranešė leidinio „Dalian ribao“ elektroninė versija.
Laikraščio duomenimis, Kinijos prokuratūra leido sulaikyti japoną šių metų rugsėjo 18 d.
Išsamesnių detalių apie užsieniečio sulaikymą nepateikiama. Daliano uostamiestyje yra daug Kinijos karinio-pramoninio komplekso įmonių. Be kita ko, šio didmiesčio laivų statykloje šiuo metu statomas naujas lėktuvnešis Kinijos armijai.
Vokietijos generalinė prokuratūra pateikė kaltinimą dėl šnipinėjimo šalies teritorijoje Šveicarijos piliečiui, praneša „Welt“.
Tyrėjų duomenimis, 54 metų Danielis M. (Daniel M.) mažiausiai nuo 2011 metų liepos iki 2015 metų vasario Šveicarijos specialiųjų tarnybų pavedimu šnipinėjo Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės finansų žinybą ir jos darbuotojus. Jis turėjo rinkti informaciją apie mokesčių institucijų darbą ir išsiaiškinti, kaip jos įsigijo diską su mokesčių vengiančių asmenų, kurie slepia savo pajamas Šveicarijoje, duomenimis.
Pasak Vokietijos pareigūnų, Danielis M. perdavė Šveicarijos specialiosioms tarnyboms informaciją apie tris Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės mokesčių tarnybos darbuotojus, taip pat ir jų adresus, gimimo datas ir telefonus. Tuo būdu Šveicarijos generalinė prokuratūra gavo duomenų, kurie jai leido iškelti baudžiamąją bylą šiems darbuotojams dėl disko įsigijimo.
Už savo darbą Danielis M. iš pradžių gavo 13 tūkstančių eurų, iš kurių 10 tūkstančių perdavė partneriui Hesene. Be to, jis surado šaltinį regiono finansų žinyboje, kuris už atlygį jam perdavė informaciją. Šio šaltinio tapatybė kol kas nenustatyta. Kaltinamasis nuo balandžio 28 d. laikomas suimtas.
Kremlius trečiadienį pareiškė, kad diplomatiniame ginče su Jungtinėmis Valstijomis, kurios 2016 metais Jungtinėse Valstijose uždarė dvi Rusijos diplomatines atstovybes ir išsiuntė 35 Rusijos diplomatus, Maskvos kantrybė senka, informuoja naujienų agentūra „Reuters“.
Pernai gruodį JAV finansų departamentas paskelbė, kad prieš Rusiją imamasi naujų sankcijų dėl jos kibernetinių atakų. „Interfax“ žiniomis, į išplėstą juodąjį sąrašą buvo įtraukti šeši fiziniai asmenys ir penkios žinybos bei organizacijos. Jame atsidūrė ir kai kurie Rusijos generalinio štabo vyriausiosios valdybos vadovai. Be to, taikydamos sankcijas, Jungtinės Valstijos išsiuntė iš Vašingtono ir San Francisko 35 Rusijos diplomatus ir uždarė dvi Rusijos diplomatines atstovybes.
„Atsižvelgiant į tarptautinę teisę, Rusija negali ilgą laiką taikstytis su tuo ir visko užbaigti nesiimant atsakomųjų priemonių. Tačiau kartu tikimės, kad galiausiai mūsų kolegos Jungtinėse Valstijose parodys tam tikrą politinę valią ištaisyti tarptautinės teisės pažeidimus“, – teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Todėl amerikiečiai tikisi, kad Rusija iš šalies išsiųs keletą dešimčių Amerikos diplomatų apkaltindama juos neleistinu elgesiu – šnipinėjimu, ir tuo pačiu uždarys keletą ambasadų ar konsulatų.
Tikrą tiesą pasakysiu, jei tvirtinsiu, jog nėra nieko amžino. Bet jei teigsiu, kad Rusijos pastangos daryti įtaką Lietuvos politikai yra amžinos, ar daug kas prieštaraus? Lietuvoje turėti savų žmonių Kremlius siekia nuo seniausių laikų, nuolat ir kryptingai. 1993-aisiais išvesdama kariuomenę Rusija niekur neišėjo.
Iš serijos „Lietuvos ežerai”. Žvejys. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengtoje konferencijoje „Mūsų šimtmetis: tauta demokratinės valstybės kūrybos ir griovimo kryžkelėse“ žurnalistas Valdas Vasiliauskas nepasakė nieko naujo, perskaitęs pranešimą „Pralaimėtas mūšis: okupacinė kariuomenė išvesta, bet slaptoji – liko“.
Lietuviškieji džeimsai bondai neatrodo patys prasčiausi
Užtenka pasižvalgyti po platųjį pasaulį, kad galėtume brėžti užtektinai tikslią analizę, kiek daug įtakos agentų Kremlius tebeturi galingiausiose Vakarų valstybėse. Jei jau šlubuoja Amerikos kontržvalgyba, priversta skausmingai aiškintis, ar patikimas vos prieš metus išrinktas JAV prezidentas, ko tada galima reikalauti iš menkučiu biudžetu besitenkinančio Lietuvos saugumo (VSD)? Sudėjus į krūvą visas viešumon iškilusias Vakarų klaidas, lietuviškieji džeimsai bondai neatrodo patys prasčiausi. Prisiminkime istoriją, kaip Rusijos slaptosios tarnybos nesėkmingai bandė užverbuoti mūsų prezidentės Dalios Grybauskaitės aplinkos žmones? Ar šios demaskuotos veiklos negalima pavadinti mūsų VSD sėkme?
Pastaraisiais metais žvalgybinio profesionalumo Lietuvoje vis daugiau. VSD sulaužė visiško slaptumo tradicijas – pradėjo skelbti viešas ataskaitas apie nacionaliniam saugumui iškylančias grėsmes. Sveikintina iniciatyva. Būtent atidžiai perskaitę visuomenei skirtus viešus VSD pranešimus mes, mirtingieji, galime susidaryti nuomonę, daug ar mažai Rusijos slaptųjų operacijų neutralizuota Lietuvoje. Taip pat mums jau lengviau įsivaizduoti, kokius išradingus metodus naudodamas Kremlius ieško Lietuvoje saviškių: verbuoja mūsų žurnalistus, medikus, valstybinę sieną kertančius pareigūnus, kviečiasi į sukarintas stovyklas moksleivius, bando susidraugauti su politikais, verslininkais, meno žmonėmis…
Armėniškas pėdsakas
Nūnai žinome apie dar vieną Kremliaus metodą – į pagalbą pasitelkiami ne tik lietuviai, rusai, ukrainiečiai, latviai, lenkai ar čečėnai. Jau pabandyta į savo žaidimus įtraukti ir armėnų tautybės verslininkus bei sportininkus. Už šią informaciją dėkokime Arvydui Anušauskui – Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete ne pirmą kadenciją dirbančiam parlamentarui (prieš tai jis kaip istorikas – profesionalas ilgokai plušėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centre). Asmeninėje internetinėje svetainėje šis politikas paskelbė straipsnį „Vingiuoti pėdsakai Dauguose: tarp Rusijos valstybės dūmos deputatų, oligarchų, diplomatų, saugumiečių ir kariškių“.
Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Žvelgiant paviršutiniškai – joje nieko sensacingo. Tik pamanyk, kažkas iš Rusijos verslininkų prie vaizdingo Didžiulio ežero Daugų apylinkėse panoro nusipirkti žemės bei poilsinių. Daugelis iš mūsų sušuktų – puiku. Tegul perka, tegul investuoja. Juk dėl trumpų ir lietingų vasarų tokio pobūdžio verslas Lietuvoje nėra nei lengvas, nei pelningas. Tačiau Seimo narys A.Anušauskas atkreipė dėmesį į keletą suklusti verčiančių aplinkybių.
Pirma, Dauguose investuoti sumanyta svarbių politinių įvykių išvakarėse – kai Lietuvai teko pirmininkauti Europos Sąjungai, kai Ukraina, Armėnija, Azerbaidžanas, Moldova svarstė, ar joms verta pasirašyti asocijuotos ES narės sutartis, o Rusija visomis įmanomomis priemonėmis stengėsi sužlugdyti sutarčių pasirašymą. Antra, tie verslininkai, kurie nei iš šio, nei iš to sugalvojo skirti milijonus poilsio ir sporto verslo gaivinimui Dzūkijoje, sprendžiant iš viešai prieinamų šaltinių, nebuvo itin žymūs. Tad kelti klausimą, kas ir kodėl žadėjo skirti lėšų poilsiavietės Dauguose įrengimui, Lietuvoje nepopuliarios žolės riedulio sporto šakos puoselėjimui bei sukarinto gelbėjimo centro kūrimui, – verta.
Rusijos karinė bazė Giumri mieste įsikūrusi ilgam
Trečia, kai kuriuose viešuosiuose šaltiniuose kalbama apie Dauguose verslauti sumaniusius Rusijos verslininkus. Tačiau šis teiginys nėra tikslus. Tarp tų, kurie minimi Daugų detektyve, – armėnų tautybės verslininkai. Ši informacija svarbi. Lietuva išsiugdžiusi imunitetą klastingiems Rusijos žingsniams atpažinti naudojant verslininkus. Mes jau nutuokiame, kad sėkmingai verslą vystyti Rusijoje be Kremliaus palaiminimo sunkoka, o gal net neįmanoma. Bet Dauguose įsitvirtinti norėjo būtent armėnų tautybės verslininkai iš Armėnijos. Gal jiems netaikytini tokie patys griežti kriterijai kaip Rusijos verslininkams? Juolab kad Lietuvoje vis dar esama manančiųjų: krikščioniškoji Armėnija apsupta agresyvių musulmoniškų valstybių, todėl nusipelnusi užuojautos. Kad Armėnija, remiama Rusijos, okupavo Azerbaidžanui priklausantį Kalnų Karabachą, kad Armėnija visiškai priklausoma nuo Kremliaus užgaidų, nes Giumri mieste ilgam įsikūrusi rusiška karinė bazė, – dar ne visi nori žinoti. Todėl vadinamoji „armėniška korta“ Daugų detektyve svarbi.
VSD būstinė. Slaptai.lt nuotr.
Dera atkreipti dėmesį ne vien į verslininkų tautybę (pagal tautybę žmogaus vertinti nedera), bet ir į aplinkybę, iš kur jie kilę, kur gyveno ir kur kūrė savo verslus. Ogi problemiškose vietose. Pavyzdžiui, tame pačiame Armėnijos mieste Giumri, kur dislokuota rusiška karinė bazė, kur veikia Rusijos karinė žvalgyba ir kur sėkmingai vystyti verslą be Rusijos valdžios palaiminimo keblu. Arba Rusijos mieste Novosibirske, kur įsteigta Rusijos žvalgybos mokykla, dirba galinga Federalinės saugumo tarnybos valdyba ir daug mokslinių centrų.
Seimo narys A.Anušauskas rašo: „Viena stipriausių Rusijos FSB valdybų visą laiką buvo Novosibirske, kuriame itin daug jų prižiūrimų mokslo centrų ir FSB mokykla. Pačiame mieste buvo iki 40 tūkst. narių priskaičiuojanti armėnų bendruomenė. Tad dalis FSB operacijų buvo nukreipiamos ir per ją, siekiant išlaikyti Armėniją savo įtakos orbitoje“.
Ką žinojo Novosibirsko FSB valdyba
Prasminga, kad Specialiųjų tarnybų veikla besidomintis Seimo narys A.Anušauskas nevengia kelti, jo paties žodžiais tariant, neatsakytų retorinių klausimų iš sąmokslo teorijų srities. A.Anušauskas mano, jog galima spėti: „Novosibirsko FSB valdybai nebuvo paslaptis, kad dvyniai Petrosianai Maskvoje ir Novosibirske turi savo verslus ir vienas jų senokai siekia realizuoti projektus Armėnijoje, savo mieste, kur yra Rusijos karinė bazė. Tačiau ar norint nukreipti juos norima linkme ir buvo prisimintas G.Petrosiano nuo 2007 m. puoselėjamas Giumri „Sport-Siti“ statybos projektas bei pažadėta atverti finansavimo galimybes ir Rusijos valdžios palaikymą? Ar mainais buvo paprašyta paslaugos – įsigyti iš esmės nereikalingo nekilnojamo turto Lietuvoje? Ar vienas brolių turėjo įsteigti Nanseno klubą su „gelbėtojų“ rengimu (kuris ateityje agituotų už dalinimą pabėgėliams ar ne piliečiams vadinamųjų „Naseno pasų“) ir įsilieti į lietuvių verslo klubą Maskvoje? Ar kitas brolis turėjo prisidėti prie naudingos įtakos darymo armėnų diasporoje Novosibirske ir Rusijos karinės bazės aplinkoje Giumri mieste?“
Sutikite, tai, nors ir retoriniai, bet svarbūs klausimai.
Žurnalistas Gintaras Visockas. Slaptai.lt nuotr.
Tačiau remiantis parlamentaro rašiniu galima daryti dar vieną svarbią prielaidą: „Vos tik buvo sudarytas sandoris Lietuvoje, „2013 m. vasario mėn. 12 d. įvyko Rusijos aukščiausios valdžios proteguojamo politiko ir sportininko, Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto nario Aleksandro Karelino fondo „Karelin-Fond“ atstovų susitikimas su projekto iniciatyvinės grupės nariais Grantu Petrosianu (Hrač Petrosiano broliu) ir Novosibirsko verslininku Artūru Movsesianu“. Vadinasi, armėnų tautybės verslininkų veiklą Dauguose rėmė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimi Rusijos politikai?
Nejaugi visas šias krūvon sudėtas žinias galima vadinti vien sutapimų ir atsitiktinumų virtine?
Beje, Seimo nario pasakojimas apie įtartinus verslus Dauguose buvo paskelbtas tik asmeniniame www.arvydasanusauskas.lt bloge dar 2016-aisiais metais. Sunku patikėti, kad užtektinai žinomas, įtakingas, slaptųjų tarnybų veiklą analizuojantis Seimo narys nepanoro savo rašinio paskelbti įtakinguose, didelius tiražus turinčiuose Lietuvos leidiniuose. Tikriausiai bandė. Bet nepavyko.
Tad turime dar vieną retorinį klausimą – kodėl?
Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis www.draugas.org
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) apkaltino savo pirmtaką Baraką Obamą (Barack Obama) neveiklumu dėl tariamo Rusijos kišimosi į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus, informuoja BBC. Dabartinis JAV lyderis pareiškė, neva B. Obama apie kišimąsi sužinojo gerokai prieš lapkričio 8-osios dienos JAV prezidento rinkimus ir „nieko nedarė“.
The Washington Post leidinys
Tokius komentarus D. Trampas išsakė po to, kai dienraštyje „The Washington Post“ pasirodė straipsnis šia tema. Straipsnyje teigiama, kad buvęs JAV prezidentas B. Obama apie „tiesioginį Rusijos prezidento Vladimiro Putino dalyvavimą“ sužinojo pernai rugpjūtį.
Dėl tariamo Rusijos kišimosi į JAV rinkimus atliekamas didelis tyrimas, bet Rusija ne kartą neigė bet kokį kišimąsi.
Remiantis „The Washington Post“ straipsniu, šaltiniai B. Obamai pernai rugpjūčio pradžioje pranešė, neva V. Putinas tiesiogiai dalyvavo kibernetinių atakų kampanijoje, kuriomis buvo siekiama sutrikdyti rinkimus – pakenkti rinkimuose dalyvavusiai Hilari Klinton (Hillary Clinton) ir padėti D. Trampui pasiekti pergalę.
Teigiama, kad buvęs JAV lyderis slapta svarstė tuzinus būdų, kaip nubausti Rusiją, tačiau galiausiai ėmėsi tik simbolinių priemonių – iš JAV išsiuntė 35 Rusijos diplomatus. Tai įvyko gruodžio pabaigoje, jau gerokai po JAV prezidento rinkimų. Manoma, kad B. Obama baiminosi, jog pats gali būti kaltinamas bandymu manipuliuoti rinkimais.
Vilniaus apygardos teisme baigta nagrinėti šnipinėjimu kaltinamo aukšto Rusijos žvalgybos tarnybos pareigūno Nikolajaus Filipčenkos byla – prokuratūra siūlo jį pripažinti kaltu bei skirti 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, praneša Lietuvos žiniasklaida.
Rusijos pilietis kaltinamas su kitais asmenimis siekęs užverbuoti Vadovybės apsaugos departamento pareigūnus, kurie galėtų įtaisyti pasiklausymo įrangą prezidentės Dalios Grybauskaitės kabinete ir rezidencijoje.
Taip pat jis teisiamas dėl dokumentų klastojimo, suklastotų dokumentų panaudojimo ir daugkartinių neteisėtų valstybės sienos kirtimų.
Asmuo kaltinamas ir už tai, kad su kitu Rusijos piliečiu 2011-2014 m. šnipinėjo bei verbavo net keletą Lietuvos piliečių, siekė gauti informacijos apie Valstybės saugumo departamento pareigūnus.
Galutinis nuosprendis Rusijos šnipui bus paskelbtas liepos 7 d.
Šiaurės Korėja, Seulo duomenimis, galimai naudoja dronus, kad šnipinėtų Pietų Korėjoje dislokuotą JAV priešraketinės gynybos sistemą, praneša agentūra „Reuters“.
Veikiausiai Šiaurės Korėjos dronas padarė dešimt gynybinės sistemos THAAD nuotraukų, antradienį pareiškė Pietų Korėjos kariškiai. Anot jų, skraidantis objektas su kamera praėjusią savaitę rastas miške netoli sienos. Karinis atstovas paskelbė, kad bus imtasi priemonių prieš dronų naudojimą. Ankstesniais Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, Pchenjanas turi apie 300 nepilotuojamų skraidymo prietaisų. Tarp jų yra ir kovinių, ir žvalgybinių dronų.
Didėjant Šiaurės Korėjos keliamai grėsmei, Pietų Korėja ir JAV pernai susitarė maždaug už 250 km nuo sienos su Šiaurės Korėja dislokuoti amerikiečių priešraketinės gynybos sistemą THAAD. Sistema turėtų pradėti veikti iki metų pabaigos. Ji galės atremti trumpojo ir vidutinio nuotolio raketas bei sunaikinti jas ir už Žemės atmosferos ribų.
Nepaisydama JT sankcijų, Šiaurės Korėja vis atlieka raketų bandymus.
