Berlynas, spalio 28 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį vienam vokiečiui skirta dvejų metų lygtinė bausmė už tai, kad jis, dirbdamas saugos bendrovėje, perdavė Rusijos slaptosioms tarnyboms parlamento pastatų aukštų planus.
Įtariamasis, įvardytas kaip 56 metų Jensas F., buvo pripažintas kaltu dėl to, kad 2017 metais Rusijos ambasados kariniam atašė perdavė kompaktinį diską su daugiau kaip 300 Vokietijos Bundestago naudojamų pastatų aukštų planų.
Tuo metu pareigas ėjęs karinis atašė buvo, kaip manoma, Rusijos karinės žvalgybos tarnybos GRU darbuotojas. O įtariamasis dirbo apsaugos bendrovėje, su kuria Bundestagas buvo sudaręs sutartį.
Žiniasklaidos duomenimis, Jensas F. anksčiau buvo Rytų Vokietijos kariuomenės tankų divizijos karininkas, taip pat neoficialiai dirbo liūdnai pagarsėjusiose slaptojoje policijoje „Stasi“.
Prokurorai reikalavo skirti dvejų metų ir devynių mėnesių bausmę, o gynyba teigė, kad Jensas F. turėtų būti išteisintas, nes nėra įrodymų, kad jis perdavė informaciją rusams.
Jenso F. advokatas Friedrichas Humke sakė, kad prokurorai savo bylą grindė tik jo kliento praeitimi ir veikla buvusioje komunistinėje Rytų Vokietijoje.
Ši byla vyksta tuo metu, kai Berlyno ir Maskvos santykiai itin pašliję dėl kelių šnipinėjimo atvejų, taip pat dėl mėginimo nunuodyti Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną ir jo įkalinimo.
Birželio mėnesį Vokietijos policija suėmė pietiniame Augsburgo mieste esančiame universitete dirbusį rusų mokslininką, apkaltinusi jį šnipinėjimu Maskvai.
Vokietija taip pat ne kartą kaltino Rusiją dėl kibernetinių atakų jos teritorijoje.
Didžiausią rezonansą sukėlęs incidentas, dėl kurio kaltinami Rusijos programišiai, buvo 2015 metais įvykdyta kibernetinė ataka prieš Budestagą. Jos metu buvo visiškai paralyžiuotas žemųjų parlamento rūmų kompiuterių tinklas, o kelias dienas, kol jis buvo taisomas, visa institucija neturėjo interneto.
Kitoje Vokietijos teisme nagrinėjamoje byloje teisiamas rusas dėl buvusio čečėnų vado nužudymo Berlyno parke, kaip įtariama, Rusijos nurodymu.
Maskva neigia, kad ji yra tokių veiksmų iniciatorė.
Švedijos technologijų konsultantas trečiadienį nuteistas trejus metus kalėti už tai, kad Rusijai pardavė slaptą informaciją apie sunkvežimių gamintoją „Scania“, pranešė apygardos teismas.
Prokurorai teigė, kad 47 metų vyro veiksmai galėjo pakenkti Švedijos nacionaliniam saugumui.
Pasak transliuotojo SVT, tai buvo pirmas šnipinėjimo teismas šalyje per 18 metų.
Vyras buvo areštuotas 2019 metų vasarį, kai vakarieniavo Stokholmo centre esančiame restorane su Rusijos diplomatu, įtariamu žvalgybos pareigūnu. Diplomatas buvo trumpam sulaikytas, tačiau paleistas dėl diplomatinio neliečiamumo. Sulaikymo metu konsultantas ką tik buvo gavęs 27 800 kronų (2700 eurų) už informacijos perdavimą Maskvai, vasarį sakė prokuroras Matsas Ljungqvistas.
Teismas nustatė, kad jis iš „Scania“ nukopijavo „slaptą informaciją“, kurią perkėlė į USB atmintines ir perdavė Rusijos ambasados darbuotojui. Teismas pareiškime pridūrė, kad jis „puikiai suvokė, jog jo pateikta informacija bus naudinga Rusijai“. Informacija buvo susijusi su „šaltinių kodais ir produktų gamyba automobilių sektoriuje“, rodo teismo dokumentai.
Taip pat buvo nustatyta, kad vyras perdavė informaciją iš automobilių gamintojos „Volvo“, tačiau kaltinimai šnipinėjimu jam nebuvo pateikti, nes nepavyko įrodyti, kad ši informacija „pakenkė Švedijos saugumui“.
Dauguma teismo posėdžių vyko už uždarų durų, nes buvo nagrinėjami tokie klausimai, kaip „Švedijos santykis su užsienio galiomis, gynybiniai gebėjimai, žvalgybos darbas“ ir korporacinės paslaptys, sakė teismas.
Savo naujausioje metinėje ataskaitoje, paskelbtoje 2020 m., Švedijos žvalgybos agentūra teigė, kad Rusija kartu su Kinija kelia didžiausią žvalgybos grėsmę Skandinavijos šaliai.
Ketvirtadienį Švedijoje prieš teismą stojo švedas technologijų konsultantas, kaltinamas pardavęs Rusijai neskelbtiną informaciją apie sunkvežimių gamintoją „Scania“ ir „Volvo Cars“. Tai pirmasis per 18 metų šalyje teismo procesas dėl šnipinėjimo.
47 metų vyras, kurio pavardė neatskleidžiama, kaltinamas šnipinėjimu ir neteisėtu žvalgybinių duomenų rinkimu, dėl kurio kyla pavojus Švedijos nacionaliniam saugumui, pranešė prokurorai.
Kaltinamasis buvo dramatiškai suimtas 2019 metų vasarį, kai vakarieniavo su Rusijos diplomatu, kaip įtariama, žvalgybos pareigūnu, restorane Stokholmo centre.
Diplomatas buvo trumpam sulaikytas, tačiau paleistas dėl diplomatinės neliečiamybės.
Sulaikymas sukėlė diplomatinę nesantaiką tarp Švedijos ir Rusijos, o vėliau Stokholmas atsisakė išduoti vizas dviem Rusijos pasiuntiniams. Maskva į tai atsakė išsiųsdama du Švedijos diplomatus.
Sulaikymo metu konsultantas ką tik buvo gavęs 27 800 kronų (3 355 JAV dolerių) už informacijos perdavimą Maskvai, vasarį sakė prokuroras Matsas Ljungqvistas.
Neskelbtina informacija buvo apie „gamybą, pavyzdžiui, programinės įrangos kodus ir automobilių sektoriaus gaminių konstrukcijas.“
Pasak kaltinamojo akto, vyras neteisėtai perkėlė medžiagą iš savo darbinio kompiuterio į asmeninį kompiuterį, o vėliau į USB atmintines.
Siekdamas nuslėpti savo veiklą, kad nereikėtų prisijungti per IT sistemą, jis taip pat fotografavo medžiagą iš savo darbinio kompiuterio ekrano.
Tikimasi, kad bylos nagrinėjimas bus baigtas rugsėjo 1 dieną, o kaltinamajam gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Savo naujausioje metinėje ataskaitoje, paskelbtoje 2020 metais, Švedijos žvalgybos agentūra teigė, kad Rusija kartu su Kinija kelia didžiausią šnipinėjimo grėsmę šaliai.
Pasak visuomeninio transliuotojo SVT, tai pirmas kartas per pastaruosius 18 metų, kai asmuo Švedijoje teisiamas dėl šnipinėjimo.
Kanados verslininkas Michaelis Spavoras Kinijoje nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausme. Dandongo miesto teismas trečiadienį pripažino jį „kaltu dėl šnipinėjimo ir neteisėto valstybės paslapčių perdavimo“. Šis nuosprendis laikomas dideliu smūgiu Kanados ir Kinijos santykiams.
Kanados ambasadorius Kinijoje Dominicas Bartonas po nuosprendžio paskelbimo teisme sakė: „Mes smerkiame šį sprendimą“. Pasak diplomato, M. Spavoras turi galimybę nuosprendį skųsti.
Solidarizuodamiesi su Kanada, trečiadienį Kanados ambasadoje Pekine susirinko 50 diplomatų iš 25 šalių.
M. Spavoras buvo sulaikytas 2018 metais kartu su savo tautiečiu Michaeliu Kovrigu – buvusiu Kanados diplomatu. Praėjusių metų birželį jiems abiem pateikti kaltinimai dėl šnipinėjimo, procesas vyko kovą.
Kanados premjeras Justinas Trudeau tada kritikavo „savavališką“ abiejų vyrų įkalinimą ir „nepakankamą skaidrumą“ proceso metu. M. Spavoro šeima teigė, kad jis nekaltas. Jis esą daug prisidėjo prie „konstruktyvių santykių“ tarp Kanados, Kinijos ir Šiaurės Korėjos.
M. Spavoras yra Šiaurės Korėjos ekspertas, jis ne kartą susitiko su šios šalies lyderiu Kim yon-unu ir, pavyzdžiui, organizavo buvusio amerikiečių krepšininko Denniso Rodmano vizitus Pchenjane. Vėliau kanadietis savo kontaktų su Šiaurės Korėjos vadovybe dėka užėmė tarpininko vaidmenį tarp užsienio ir izoliuotos šalies institucijų.
Kinų tarnybų veiksmai prieš M. Spavorą ir M. Kovrigą jau kurį laiką kelia diplomatinį ginčą tarp Kanados ir Kinijos. Jų sulaikymas traktuotas kaip kerštas už aukšto kinų „Huawei“ bendrovės atstovo sulaikymą Kanadoje keliomis dienomis anksčiau – ir kaip spaudimo priemonė vyriausybei Otavoje.
Antradienį Šiaulių apygardos teismas baudžiamojoje byloje, kurioje Deimantas Bertauskas ir Algirdas Paleckis buvo kaltinami, veikdami organizuota grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos Federacijos žvalgybos darbuotoju, kitais Rusijos piliečiais, šnipinėję Rusijos žvalgybai, A. Paleckį pripažino kaltu.
„Teismas A. Paleckį pripažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jam paskyrė bausmę – laisvės atėmimą 6 metams. Į bausmės laiką nuteistajam įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2020 m. balandžio 6 d.“, – rašoma Šiaulių apygardos teismo pranešime.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. Paleckiui: 50 000 eurų užstatas, dokumentų paėmimas ir intensyvi priežiūra, įpareigojant A. Paleckį nuo 21 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje Vilniuje, neišvykti už Vilniaus miesto ribų.
Kaltinamąjį D. Bertauską teismas nuo baudžiamosios atsakomybės atleido ir baudžiamąją bylą jam nutraukė. D. Bertauskui anksčiau paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą – teismas iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeitė į rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Teismas nustatė, kad kaltinamieji Algirdas Paleckis ir Deimantas Bertauskas, veikdami bendrininkų grupe su užsienio valstybės – Rusijos Federacijos žvalgybos atstovu – per ikiteisminį tyrimą nenustatytu šios šalies Federalinės saugumo tarnybos (FST) darbuotoju, kitais Rusijos Federacijos piliečiais, kurių atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas kitoje medžiagoje, vykdydami FST užduotį, šios žvalgybos organizacijos pavedimu nuo 2017 metų vasario 16 d. iki 2018 metų spalio 10 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje už piniginį bei kitokį atlygį rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją – šnipinėjo svetimos valstybės naudai.
Organizuota grupė buvo suburta iš Rusijos FST per ikiteisminį tyrimą nenustatytų atstovų, kitų šios šalies piliečių, D. Bertausko ir A. Paleckio, šioje grupėje buvo paskirstyti vaidmenys ir numatytos užduotys. Vykdydami gautas užduotis D. Bertauskas ir A. Paleckis rinko informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitus asmenis, susijusius su kitų baudžiamųjų bylų tyrimu.
Kaltinamieji D. Bertauskas ir A. Paleckis su Rusijos Federacijos atstovais bendravo vadovaudamiesi ypatingo slaptumo ir griežtos konspiracijos taisyklėmis, tarp kurių – sutartinės frazės, specialiai sukurta elektroninio pašto dėžutė. Buvo sutarta, kad Rusijos žvalgybai surinkta informacija bus perduodama tik per betarpius susitikimus su šios šalies minėtais piliečiais Rusijoje. Nemokamos metinės vizos į Rusiją, pragyvenimas Rusijos piliečio vasarnamyje Maskvos apskrityje per konspiracinius vizitus – tai atlygis D. Bertauskui ir A. Paleckiui už svetimos valstybės žvalgybos užduočių vykdymą.
Per du kartus Maskvoje A. Paleckis iš Rusijos piliečio gavo 6000 eurų tokioms išlaidoms, A. Paleckis šį piniginį atlygį pasidalijo su D. Bertausku lygiomis dalimis. Kaltinamieji gavo ir ranka rašytą, ir spausdintą Lietuvos Respublikos prokurorų, teisėjų, specialistų, tyrusių Sausio 13-osios bylą, sąrašus. D. Bertauskas ir A. Paleckis turėjo surinkti informaciją apie šių asmenų gyvenamąją vietą, kt. Tai reikėjo padaryti greitai ir pateikti Rusijos žvalgybai per kitą susitikimą. Vykdant šią užduotį buvo nuspręsta į pagalbą pasitelkti per ikiteisminį tyrimą nenustatytą kitą asmenį, kuriam A. Paleckis surašė atskirą koduotą dalies Rusijos žvalgybos įvardytų asmenų sąrašą.
Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Remiantis sekmadienį paskelbtais žiniasklaidos pranešimais, Izraelio įmonė, kaltinama vyriausybėms pardavinėjus šnipinėjimo programą, yra siejama su 50 tūkst. aktyvistų, žurnalistų, verslininkų bei politikų visame pasaulyje išmaniųjų telefonų numerių sąrašu.
Izraelio „NSO Group“ įmonė ir jos šnipinėjimo programa „Pegasus“ žiniasklaidos dėmesio sulaukia jau nuo 2016 m., kai tyrėjai apkaltino ją padedant šnipinėti disidentą Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE).
Sekmadienį paskelbta informacija kelia nerimą dėl privatumo ir žmogaus teisių pažeidimų. Kaip teigiama žiniasklaidos pranešimuose, nutekinta informacija rodo, kokiu mastu privačios Izraelio įmonės klientai visame pasaulyje galėjo netinkamai naudoti programą „Pegasus“.
Apie galimą „Pegasus“ naudojimo mastą pranešė „The Washington Post“, „The Guardian“, „Le Monde“ ir kitos žiniasklaidos priemonės, bendradarbiavusios vykdant tyrimą dėl duomenų nutekinimo.
Buvo nutekintas daugiau nei 50 tūkst. išmaniųjų telefonų numerių sąrašas. Į jį įtraukti numeriai, kaip manoma, yra „NSO Group“ klientus nuo 2016 m. dominančių asmenų telefonų numeriai, praneša žiniasklaidos priemonės.
„The Washington Post“ skelbė, jog nutekintu sąrašu su naujienų organizacijomis pasidalijo Paryžiuje įsikūrusi žurnalistikos ne pelno siekianti organizacija „Forbidden Stories“ bei „Amnesty International“.
Dienraščio teigimu, tiksliai nežinoma, kiek sąraše atsiradusių žmonių buvo sekta, į kiek jų buvo iš tiesų nusitaikyta. „The Washington Post“ skelbė, jog 15 tūkst. į sąrašą įtrauktų telefonų numerių yra Meksikos politikų, profsąjungų atstovų, žurnalistų bei vyriausybės kritikų numeriai. Sąraše yra Meksikos žurnalisto, kuris buvo nužudytas automobilių plovykloje, numeris. Jo telefonas niekada nebuvo rastas, tad neaišku, ar jis buvo sekamas telefonu.
Vilniaus apygardos teismas trečiadienį priimtu nuosprendžiu pripažino kaltais ir už šnipinėjimą Rusijos Federacijos naudai už akių nuteisė Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus viršininką Igorį Gostevą bei Lietuvos Respublikos pilietį Vladimirą Sokolovą.
Šiuo nuosprendžiu I. Gostevas nuteistas 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, V. Sokolovas – 9 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, sakoma bendrame Generalinės prokuratūros ir Valstybės saugumo departamento pranešime.
Abu asmenys šiuo metu slapstosi Rusijos Federacijoje ir yra paieškomi.
Šioje byloje teismas nustatė, kad atskirai vienas nuo kito ir skirtingu metu šnipinėti buvo verbuojami Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie Rusijos Federacijos FST domino dėl anksčiau turėtos darbinės patirties ir turimų plačių ryšių su buvusiais ir esamais įvairių Lietuvos institucijų tarnautojais. Jiems buvo formuluojamos užduotys už piniginį atlygį rinkti ir teikti informaciją, susijusią su Vadovybės apsaugos departamento darbuotojais, jų darbo organizavimu, detalia kontaktine informacija, profesinėmis bei asmeninėmis charakteristikomis, taip pat – Vadovybės apsaugos departamento saugomų valstybės vadovų asmenine bei patalpų apsauga, naudojama tam technine įranga bei kita tokio pobūdžio informacija.
Teismas taip pat nustatė, kad ypatingas dėmesys buvo skiriamas galimybei gauti bet kokią privačią, techninę ir kitokią informaciją apie Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės asmeninę bei darbo, gyvenamųjų patalpų apsaugą ir užmegzti ryšius su tiesiogiai tai vykdančiais ir saugumo sistemas prižiūrinčiais pareigūnais.
Teismas taip pat pripažino, kad šie nusikalstamais tikslais veikę asmenys aktyviais veiksmais siekė gauti kuo išsamesnę informaciją apie esamus ir buvusius Valstybės saugumo departamento pareigūnus, juos charakterizuojančius, galimai kompromituojančius, duomenis, konkrečius tam tikrų institucijų buvusius vadovus, pareigūnus vienijančių visuomeninių organizacijų narius ar su jais susijusius asmenis.
Siekdami gauti tokio pobūdžio informaciją, nuteistieji teikė jų verbuojamiems Lietuvos Respublikos piliečiams technines ir kitas priemones, konsultacijas, instrukcijas, nurodymus bei pinigus ryšio bei kitoms priemonėms, trečiųjų šalių vizoms įsigyti.
Ši baudžiamoji byla buvo atskirta nuo bylos, kurioje Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresnysis operatyvinis įgaliotinis ypatingai svarbiems reikalams Nikolajus Filipčenko buvo nuteistas už šnipinėjimą Rusijos Federacijos naudai, dokumentų klastojimą, suklastotų dokumentų panaudojimą ir daugkartinį neteisėtą valstybės sienos kirtimą.
N. Filipčenko Lietuvos Respublikoje buvo sulaikytas 2015 m. balandį. 2017 m. liepą Vilniaus apygardos teismas šį asmenį pripažino kaltu ir nuteisė 10 metų laisvės atėmimo bausme. 2019 m. lapkričio mėnesį Lietuvos Respublikos prezidento dekretu N. Filipčenko buvo suteikta malonė ir jis buvo perduotas Rusijos Federacijai mainais į tris Rusijos Federacijoje nuteistus asmenis.
Bendrame Generalinės prokuratūros ir VSD pranešime primenama, kad trijų asmenų nuteisimu pasibaigęs ikiteisminis tyrimas prokuratūroje buvo pradėtas Valstybės saugumo departamento pateiktos informacijos pagrindu, jo metu buvo aktyvai bendradarbiauta su Valstybės saugumo departamentu bei užsienio valstybių teisėsaugos ir vidaus saugumo institucijomis.
Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriuos buvo siekiama užverbuoti, veikdami itin pilietiškai ir atsakingai, ženkliai prisidėjo prie to, kad mūsų valstybė būtų apsaugota nuo grėsmių, kurias gali sukelti užsienio šnipų veikla, teigiama pranešime.
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko ir valstybinį kaltinimą pirmosios instancijos teisme palaikė Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius.
Kaip informuoja informacijos agentūra LETA, Latvijos saugumo tarnyba suėmė asmenį, kurį kaltina šnipinėjus Rusijos naudai. Tvirtinama, kad suimtasis neteisėtai rinko slaptą informaciją ketindamas ją perduoti užsienio valstybei. Omenyje turima Rusija.
Įdomu dar ir tai, kad kratos maždaug tuo pačiu metu atliktos Latvijos Seime (vieno Latvijos parlamentaro darbo kabinete). Omenyje turimas Latvijos parlamentaras Janis Adomsonas iš partijos „Soglasije”.
Birželio 10 dieną šis politikas buvo sulaikytas, o jo namuose ir darbo kabinete – atliktos kratos.
Latvijos generalinė prokuratūra tiria net 43 šnipinėjimo epizodus. Latvijos teisėsauga kaltina politiką, esą šis ketverius metus perduodavo Rusijos agentams konfidencialią informaciją apie karinį šalies biudžetą, karinius pirkinius ir rytinės valstybės sienos apsaugą.
Lenkijos Vidaus saugumo agentūra (ABW) sulaikė šalies pilietį Januszą N. (pagal Lenkijos įstatymus įtariamųjų pavardės neskelbiamos), kaltinamą šnipinėjimu Rusijos naudai. Teismas prokuratūros prašymu leido jį suimti trims mėnesiams.
„Tyrimo metu nustatyta, kad įtariamasis veikė Rusijos Federacijos naudai, savo veiklą jis suaktyvino po to, kai anksčiau buvo sulaikytas šnipinėjimu įtariamas jo bendrininkas. Vykdydamas Rusijos žvalgybos užduotį, Januszas N. mėgino užmegzti kontaktą su Lenkijos ir užsienio politikais, taip pat ir su tais, kurie dirba Europos Parlamente“, – sakoma prokuratūros pranešime.
„Įtariamasis veikė Lenkijoje, Europos Sąjungoje ir kitose šalyse. Tai buvo dalis Rusijos propagandinių ir dezinformacinių projektų, kuriais siekiama silpninti Lenkijos ir ES pozicijas tarptautinėje arenoje“, – pažymima pranešime.
Kaip papasakojo žurnalistams Lenkijos ministro-specialiųjų tarnybų koordinatoriaus atstovas spaudai Stanisławas Żarynas, įtariamasis buvo sulaikytas gegužės 31 d. Per kratą jo bute buvo rasta daugiau kaip 300 tūkst. zlotų (apie 70 tūkst. eurų) ir daug informacijos laikmenų.
Danija veda „gerą dialogą“ su Europos sąjungininkėmis ir santykių su Prancūzija ir Vokietija taisyti nereikia, trečiadienį sakė šalies premjerė Mette Frederiksen, sekmadienį paaiškėjus, jog JAV naudojo Danijos diplomatinius pokalbius ir žinutes šnipinėti Europos lyderius.
Tai pirmas premjerės komentaras šiuo klausimu, nors M. Frederiksen nenorėjo tiesiogiai atsakyti į kaltinimus.
Iš principo „neturėtų būti jokio sisteminio sąjungininkų stebėjimo“, žurnalistams sakė ji.
Sekmadienį paskelbtoje tiriamojoje ataskaitoje Danijos transliuotojas „Danmarks Radio“ ir kitos Europos žiniasklaidos priemonės tikino, kad JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) 2012–2014 m. klausėsi Danijos slaptų diplomatinių pokalbių.
Agentūra šnipinėjo Prancūzijos, Vokietijos, Norvegijos ir Švedijos politikus, įskaitant Vokietijos kanclerę Angelą Merkel.
M. Frederiksen nesureikšmino Danijos ir jos sąjungininkių santykiams padarytos žalos.
„Ir toliau kalbamės, – sakė premjerė. – Nemanau, jog būtų teisinga sakyti, kad mums reikia taisyti santykius su Prancūzija ar Vokietija. Tęsiame dialogą, kuris apima ir žvalgybos sritį.“
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pareiškė norintys, kad Jungtinių Valstijų ir Danijos vyriausybės pateiktų paaiškinimus dėl įtarimų, kad Vašingtonas, padedamas Kopenhagos, šnipinėjo Europos sąjungininkus.
„Tai nepriimtina tarp sąjungininkų, o ypač – tarp sąjungininkų ir Europos partnerių“, – teigė E. Macronas, kuriam antrino A. Merkel.
„Esu prisirišęs prie pasitikėjimu pagrįsto ryšio, kuris vienija europiečius ir amerikiečius“, – kalbėjo E. Macronas, pridurdamas, kad „tarp mūsų nėra vietos įtarimams“.
„Todėl laukiame visiško aiškumo. Paprašėme, kad mūsų partneriai Danijoje ir Amerikoje pateiktų visą informaciją dėl šių teiginių ir praeities faktų. Laukiame šių atsakymų“, – teigė jis.
Pateikdama savo poziciją, A. Merkel teigė galinti „tik sutikti“ su Prancūzijos prezidento teiginiais.
Sekmadienį Danijos visuomeninis radijas „Danmarks Radio“ (DR) ir kitos Europos žiniasklaidos priemonės skelbė, kad JAV Nacionalinė saugumo agentūra (NSA) nuo 2012 iki 2014 m. klausėsi slaptų Danijos pokalbių ir skaitė žinutes, kad šnipinėtų aukšto rango Vokietijos, Švedijos, Norvegijos ir Prancūzijos politikus ir pareigūnus.
DR teigimu, NSA turėjo prieigą prie SMS tekstinių žinučių, telefoninių pokalbių ir interneto srauto, įskaitant paieškas, pokalbių ir žinučių programėles. Be kita ko, buvo šnipinėjama A. Merkel, tuometinis užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris ir tuometinis opozicijos lyderis Peeras Steinbruckas.
A. Merkel per susitikimą teigė, kad ją „užtikrino“ Danijos vyriausybės, ypač užsienio reikalų ministrės Trine Bramsen pareiškimai, kuriuose smerkiami šie veiksmai.
„Nekalbant apie faktų įtvirtinimą, tai geras atspirties taškas norint pasiekti tokius santykius, kurie iš tiesų būtų pagrįsti abipusiu pasitikėjimu“, – teigė Vokietijos kanclerė.
Nuo 2012 iki 2014 m. JAV su Danijos žvalgybos pagalba šnipinėjo aukščiausio rango Europos politikus, įskaitant Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, pranešė Danijos ir kitų Europos šalių žiniasklaida.
Danijos visuomeninis radijas „Danmarks Radio“ (DR) skelbia, kad JAV Nacionalinė saugumo agentūra (NSA) klausėsi slaptų Danijos pokalbių ir skaitė žinutes, kad šnipinėtų aukšto rango Vokietijos, Švedijos, Norvegijos ir Prancūzijos politikus ir pareigūnus.
Pasak radijo, NSA šnipinėjimui pasinaudojo žvalgybininkų bendradarbiavimu su Danijos karinės žvalgybos padaliniu (FE).
Danijos gynybos ministrė Trine Bramsen, kuri pareigas pradėjo eiti 2019 m. birželį, apie šnipinėjimą buvo informuota 2020 rugpjūtį, teigia DR.
Pati ministrė radijui sakė, kad „sisteminis artimų sąjungininkų pokalbių pasiklausymas yra nepriimtinas“.
DR informacija pasidalijo po kartu su Švedijos SVT, Norvegijos NRK, Vokietijos NDR, WDR ir „Suddeutsche Zeitung“ ir Prancūzijos „Le Monde“ atliktu tyrimu.
DR teigimu, NSA turėjo prieigą prie SMS tekstinių žinučių, telefoninių pokalbių ir interneto srauto, įskaitant paieškas, pokalbių ir žinučių programėles.
Šnipinėjimas buvo aprašytas slaptoje FE darbo grupės ataskaitoje, pavadintoje „Operacija Dunhammer“ ir pristatyta FE vadovybei 2015 m. gegužę.
DR teigė, kad informaciją gavo iš devynių skirtingų šaltinių, turėjusių prieigą prie įslaptintos FE informacijos, o tyrimo metu atskleistą medžiagą nepriklausomai patvirtino dar keli šaltiniai.
Jei bus patvirtinta, kad JAV šnipinėjo, tuomet šnipinėjimo laikotarpis sutaps su 2013 m. buvusio žvalgybininko Edwardo Snowdeno skandalu, kuomet jis atskleidė, kad JAV vyriausybė šnipinėja savo šalies piliečius ir sąjungininkus užsienyje.
2020 m. lapkritį DR atskleidė, kad JAV 2012–2015 m. naudojosi slaptomis Danijos ryšio linijomis, kad šnipinėtų Danijos ir kitų Europos šalių gynybos pramonę.
Rumunijos ambasados Rusijoje darbuotojas paskelbtas nepageidaujamu asmeniu, atsakant į Rusijos diplomato išsiuntimą iš Bukarešto balandžio mėnesį, antradienį paskelbė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
„Gegužės 11 d. Rusijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Rumunijos ambasadorių Cristianą Istrate’ą, kur jam buvo įteiktas ministerijos raštas, skelbiantis kapitoną G. Iliescu, Rumunijos ambasados karinio atašė padėjėją, nepageidaujamu asmeniu. Šis darbuotojas turi per 72 valandas išvykti iš Rusijos Federacijos teritorijos“, – teigiama ministerijos pranešime.
Pasak ministerijos, šio žingsnio Rusija ėmėsi atsakydama į tai, kad balandžio 26 d. Rusijos ambasados Bukarešte karinio atašė padėjėjas nepagrįstai buvo paskelbtas nepageidauju asmeniu.
Rumunija praėjusį mėnesį išsiuntė Rusijos diplomatą dėl veiklos, nesuderinamos su jo diplomatiniu statusu.
Ne tik Rusijos, bet ir Kinijos žvalgybos tarnybos vis dažniau renkasi savo taikiniu Estijos valstybės institucijas. Tokią išvadą pristato neseniai paskelbta Estijos vidaus saugumo tarnybos (KAPO) metinė ataskaita. Šalia tradicinių temų, tokių kaip Rusijos įtaka, ekstremizmas ir tarptautinis terorizmas, dokumente pateikiamas ir pirmosios Estijos teismą pasiekusios šnipinėjimo Kinijai bylos pavyzdys.
Bylos kaltinamasis – universiteto mokslininkas, vykdęs tyrimus gynybos srityje ir turėjęs leidimą susipažinti su valstybės paslaptimis, kuris per tarpininką palaikė ryšius su Kinijos karine žvalgyba. Bendraudamas su Kinijos pareigūnais estų mokslininkas suteikė jiems vertingos informacijos, susijusios su jo atliekamais tyrimais. Už tai Kinijos karinė žvalgyba sumokėjo jam piniginį atlygį ir finansavo prabangias keliones po Aziją. KAPO vertinimu, ši byla – svarbus perspėjimas visiems mokslininkams, teikiantiems atlygintinas paslaugas Kinijos valstybės institucijoms ir privačioms organizacijoms. Nuo 2017-ųjų visi Kinijos piliečiai, įmonės ir organizacijos yra įpareigoti teikti slaptą pagalbą žvalgybai, todėl grėsmę gali kelti net ir tie partneriai Kinijoje, kurie iš pirmo žvilgsnio neatrodo susiję su žvalgybos ar saugumo tarnybomis.
Kinijos pėdsaką KAPO pastebi ir kibernetinio saugumo srityje. 2020-ųjų viduryje nutekėjus informacijai iš vienos Kinijos duomenų analizės kompanijos paaiškėjo, kad ji rinko duomenis apie įtakingus Estijos politikos, verslo ir visuomenės veikėjus. Tais pačiais metais Estijai tapus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare kibernetines atakas prieš Estijoje esančius taikinius pradėjo vykdyti ir kitos įprastai Estija nesidominčios valstybės, tokios kaip Šiaurės Korėja ar Iranas.
Nepaisant to, didžiausia grėsme Estijos saugumui KAPO ir toliau laiko Rusiją. Valstybei pavojinga Rusijos atstovų veikla fiksuojama ir vykdant kontržvalgybą, ir užtikrinant konstitucinių pagrindų apsaugą. Pirmuoju atveju susiduriama su agresyviais bandymais verbuoti Estijos piliečius šnipinėti Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų, ypač Federalinės saugumo tarnybos (FSB) naudai. Antruoju atveju stebimos Rusijos užsienio reikalų ministerijos koordinuojamų įstaigų vykdomos įtakos operacijos, kuriomis siekiama paveikti visuomenės nuomonę Estijos politikos ir istorinės atminties klausimais. Nors prasidėjusi Covid-19 pandemija apsunkino Rusijos tarnybų veiklą abiejose srityse, KAPO požiūriu, ilgalaikėje perspektyvoje jos ir toliau kels didelę grėsmę Estijos valstybei.
KAPO taip pat pabrėžė ekstremizmo sklaidos ir jaunimo radikalizacijos problemą. Pasinaudodami šiuolaikinėmis technologijomis tarptautiniai ekstremizmo tinklai įtraukia jaunuolius į uždaras socialinių tinklų grupes, kuriose skleidžiama neapykanta, palaikomi smurto veiksmai ir raginama patiems jų imtis. Nors kol kas didžioji dalis jaunimo Estijoje nėra linkusi smurtauti dėl politinių motyvų, ekstremizmo sklaida išlieka potenciali grėsmė.
Panašiai KAPO vertina ir tarptautinių teroristinių organizacijų, ypač radikalių islamistų grėsmę. Šių organizacijų veikla Estijoje labai ribota, tačiau ryšių su Estija turi kai kurie radikalių islamistų kovotojai Irake ir Sirijoje, be to, atskirais atvejais Estija teroristų naudojama kaip tranzito valstybė. KAPO taip pat atkreipė dėmesį į augančią terorizmo finansavimo grėsmę. Pasak ataskaitos, lėšų pritraukti siekiančios teroristinės organizacijos aktyviai naudojasi galimybėmis, kurias teikia „pilkojoje zonoje“ veikiančios prekybos kriptovaliutomis įmonės ir kitos anonimiškumą garantuojančios finansų technologijų kompanijos.
Maskva pirmadienį pranešė išsiunčianti Italijos diplomatą, atsakydama į kovo mėnesį Italijos priimtą „nedraugišką“ sprendimą išsiųsti du Rusijos diplomatus dėl įtarimų šnipinėjant.
Užsienio reikalų ministerija paskelbė iškvietusi Italijos ambasadorių. Jis esą buvo informuotas apie tai, kad karinės laivybos atašė Maskvoje yra paskelbtas nepageidaujamu asmeniu Rusijoje ir iš šalies turi išvykti per 24 val.
Italijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu apgailestavo dėl Rusijos žingsnio ir teigė: „Manome, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas, nes tai yra kerštas už teisėtą priemonę, kurios Italijos valdžios institucijos ėmėsi, siekdamos apginti savo saugumo interesus.“
Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį paskelbė iš šalies išsiuntusi du Bulgarijos diplomatus, atsakydama į Sofijos sprendimą išsiųsti du Maskvos pasiuntinius dėl įtariamo šnipinėjimo tinklo.
Du diplomatai buvo paskelbti nepageidaujamais asmenimis, pranešė Užsienio reikalų ministerija. Pareigūnai tikino, kad tokių veiksmų imtasi kaip atsako į praėjusį mėnesį įvykdytą „nepagrįstą“ Rusijos diplomatų išsiuntimą iš Bulgarijos.
Žvalgybos tarnybos gali būti suinteresuotos ne tik rinkti informaciją kitose valstybėse, bet ir daryti įtaką priimamiems sprendimams ar kontroliuoti kurią nors bendruomenę. Pavyzdžiui, Kinijos žvalgybos tarnybos įtakos darymui Australijoje pasitelkė žinomus kinų bendruomenės lyderius, o kinų programišiai šnipinėja užsienyje gyvenančius uigūrus.
Ilgos Pekino „rankos“
Australijoje jau kuris laikas viešai kalbama apie vieno iš kinų bendruomenės lyderių, buvusio kandidato į parlamentą Duongo Di Sanho veiklą. Įtariama, kad jis šnipinėjo Kinijai ir bendradarbiavo su šios šalies žvalgybos tarnybomis bei Jungtinio fronto darbo departamentu – tai organizacija, kuri atsakinga už kinų bendruomenių užsienyje kontrolę, informacijos rinkimą bei Pekino įtakos skleidimą Komunistų partijos naudai. Įkalčiai prieš šį asmenį yra tokie išsamūs, kad Australijos žvalgybos tarnybos netgi paprašė teismo pratęsti laiką, skirtą jų patikrinimui.
Sąsajomis su Kinija įtariamas ir dar vienas kinų bendruomenės lyderis, dirbęs vienos iš Australijos partijų patarėju, Zhangas Johnas. Pasak Skynews.com.au, manoma, kad per ryšius su Kinijos konsulu Sidnėjuje, Kinijos žurnalistais ir akademinės bendruomenės nariais, kurių daliai uždrausta atvykti į Australiją, jis bendradarbiavo su Kinijos žvalgybos tarnybomis bei jau minėtu Jungtinio fronto darbo departamentu.
Veikiama ir kitose valstybėse. Pavyzdžiui, socialinis tinklas Facebook viešai paskelbė, kad Kinijos programišių grupė šnipinėjo uigūrus, gyvenančius užsienyje. Ji konkrečiai taikėsi į uigūrų kilmės aktyvistus, žurnalistus ar disidentus Turkijoje, Kazachstane, JAV, Sirijoje, Australijoje, Kanadoje ar kitur.
Programišiai susikūrė netikras paskyras ir apsimetė žmogaus teisių rėmėjais, siekdami įgyti pasitikėjimą. Vėliau dalindavosi nuorodomis į kenkėjiškas svetaines, kurios užkrėsdavo vartotojų kompiuterius ar išmaniuosius įrenginius ir suteikdavo galimybę juos sekti. Socialinis tinklas pranešė užblokavęs svetaines ir pašalinęs netikras paskyras.
Uigūrai yra daugiausia Kinijos Sindziango provincijoje gyvenanti tautinė ir religinė mažuma, prieš kurią Kinija vykdo itin represyvią politiką. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas 2018 metais paskelbė, kad Kinija daugybę musulmonų uigūrų laiko įkalinusi perauklėjimo stovyklose. Už Kinijos ribų apsigyvenę uigūrai dažnai skundžiasi Pekino persekiojimu ir bauginimais.
Kaip veikia Maskva?
Tuo metu Rferl.org praneša, kad Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) Kryme sulaikė dvigubą Rusijos ir Ukrainos pilietybę turintį laisvai samdomą žurnalistą Vladislavą Jesipenką ir apkaltino jį šnipinėjimu Ukrainai. Remiantis žurnalisto advokatu, vyras buvo mušamas, kratomas elektros šoku, jam grasinta mirtimi. Žurnalistui palūžus jis buvo priverstas perskaityti paruoštą tekstą prieš kamerą – per televizijas parodyta, kaip jis prisipažįsta šnipinėjęs Kijevo naudai.
Vakarų žiniasklaida ir oficialūs pareigūnai pasmerkė šį poelgį ir pareikalavo paleisti žurnalistą į laisvę.
Žurnalistų kankinimai – ne vienintelis Rusijos žvalgybos tarnybų veikimo būdas. Vokiečių Der Spiegel pranešė, kad su Rusijos karine žvalgyba (GRU) siejama grupuotė bandė įgyvendinti kibernetinę ataką prieš Vokietijos valdančiųjų partijų parlamento narius. Nusikaltėliai taikiniams siuntė suklastotus laiškus ir įsilaužė į kai kurių politikų pašto dėžutes, nors parlamento infrastruktūros nepažeidė.
Beje, Rusija arba Šiaurės Korėja įtariamos slypinčios ir už atakos prieš Australijos televizijos transliuotoją Channel 9. Kaip praneša Skynews.com.au, ataka siejama su Maskva ar Pchenjanu dėl to, kad televizija tuo metu kaip tik turėjo transliuoti kritiškus reportažus Rusijos ir Šiaurės Korėjos atžvilgiu.
Suomijos saugumo ir žvalgybos tarnyba (SUPO) konstatuoja, kad dažniausiai prieš Suomiją šnipinėja Rusija ir Kinija, tačiau kadangi pandemija apribojo informacijos rinkimą žmogiškaisiais kanalais, ši veikla persikėlė į elektroninę erdvę. SUPO teigia, kad praėjusiais metais valstybių inicijuotas kibernetinis šnipinėjimas buvo nukreiptas prieš šalies užsienio politikos ir saugumo institucijas, viešojo administravimo įstaigas bei privačias įmones.
Iš viso suomių saugumo ir žvalgybos tarnyba savo kasmetiniame leidinyje palietė keletą temų: minėtąjį šnipinėjimą, islamiškąjį radikalizmą ir kraštutinės dešinės organizacijų ekstremizmą bei kritinės infrastruktūros apsaugą.
Pandemijos metai vadinami kibernetinio šnipinėjimo metais
SUPO savo veikloje apima tiek žvalgybą, tiek kontržvalgybą bei renka informaciją apie terorizmo keliamas grėsmes nacionaliniam saugumui. Ji pavaldi Vidaus reikalų ministerijai. Suomijoje taip pat veikia karinė žvalgyba, kuri yra sudėtinė ginkluotųjų pajėgų dalis.
Metiniame leidinyje, kuriame atsiskaitoma visuomenei, SUPO praėjusius metus vadina kibernetinio šnipinėjimo metais, nes pandemija apribojo žmogiškuosius kontaktus. Pasak suomių saugumo ir žvalgybos tarnybos, aktyviausiai prieš Suomiją šnipinėja Rusija ir Kinija, o užsienio valstybių remiamas kibernetinis šnipinėjimas daugiausia buvo nukreiptas prieš Suomijos užsienio ir saugumo politikos institucijos, viešojo administravimo įstaigas bei privačias įmones.
SUPO konstatuoja, kad kibernetinis šnipinėjimas prieš užsienio politikos ir saugumo institucijas buvo „išskirtinai intensyvus“, o prieš privačias įmones – panašus kaip ir anksčiau.
Radikalus islamizmas ir dešinysis ekstremizmas papildo vienas kitą
Suomių saugumo ir žvalgybos tarnyba didelė dėmesį skiria kovai su terorizmu, todėl atskirai aptarė, kaip vystosi radikalusis islamizmas bei kraštutinis dešinysis ekstremizmas.
Pasak SUPO, po „Islamo valstybės“ žlugimo radikalaus islamizmo keliamas pavojus vis tiek išlieka svarbus, nes šios ideologijos sekėjų kiekis nesumažėjo. Ypač didelį susirūpinimą kelia sugrįžėliai iš konflikto zonų Sirijoje ar Irake, kurie Europoje formuoja sąveikos tinklus. SUPO pastebi, jog daugelis radikalių islamistų šiuo metu yra itin skatinami veikti Europoje – skleidžiant islamistų propagandą bei Vakarų gyvenimo būdui priešiškas nuostatas siekiama radikalų islamizmą paversti tarsi įprasta idėjų sistema bei suburti kuo didesnę rėmėjų bendruomenę.
Tačiau suomių saugumo ir žvalgybos tarnyba mano, jog sugrįžėliai iš konflikto zonų nėra vienintelė problema. Pasak tarnybos, dėmesį reikia atkreipti ir į musulmonų šeimose įsitvirtinančią radikalizacijos tradiciją. „Suomijoje yra šeimų, kuriose radikalizacija paveikė jau trečią kartą“, – sakoma metiniame SUPO leidinyje.
Vis tik SUPO išryškina abi medalio puses – nors radikalusis islamizmas išlieka itin didele Europos šalių problema, bet taikiai gyvenančios musulmonų bendruomenės tampa kraštutinių dešiniųjų teroristų taikiniais. Suomių saugumo ir žvalgybos tarnyba sako, jog radikalusis islamizmas ir kraštutinis dešinysis ekstremizmas maitina vienas kitą. SUPO Suomijoje identifikuoja ir stebi asmenis, kurie remia kraštutinės dešinės teroristines idėjas ar simpatizuoja tokio tipo judėjimams. Anot tarnybos, kraštutinių dešiniųjų keliamas pavojus šalies nacionaliniam saugumui pastaruoju metu yra išaugęs.
Kalbant apskritai apie radikalųjį islamizmą ir kraštutinį dešinįjį ekstremizmą, didžiausią grėsmę potencialiai kelia galimos vienišų vilkų arba smulkių grupių atakos. Suomijoje yra apie 390 asmenų, kurie kelia rizikų: kai kurie jų yra praėję mokymus, kaip elgtis su ginklais, buvo įsitraukę į ginkluotus konfliktus arba išreiškė norą dalyvauti ginkluotoje operacijoje.
Be to, SUPO stebi ir pavojų nacionaliniam saugumui, kurį gali kelti kraštutinės kairės judėjimai, pavyzdžiui, Kurdų darbininkų partija (PKK), kuri Europos Sąjungoje yra paskelbta teroristine organizacija. PKK veikia daugiausia Turkijoje ar kituose kurdų gyvenamuose regionuose. Suomijoje ir kitur Europoje PKK siekia suburti rėmėjus savo operacijoms kurdiškuose regionuose. Iš Suomijos keletas savanorių yra prisijungę prie kurdiškų organizacijų ir dalyvavę ginkluotame konflikte Sirijoje.
Bendrą terorizmo grėsmę Suomijoje SUPO vertina kaip antrojo lygio iš keturių arba „padidintą“. Taip pat ji buvo vertinama ir pernai.
Kaip saugo kritinę infrastruktūrą?
Dar viena Suomijos saugumo ir žvalgybos tarnybos atsakomybės sritis – kritinės infrastruktūros apsauga. Tarnyba pažymi, kad įsigaliojus teisės aktų pakeitimams Suomijoje tapo įmanoma rinkti informaciją apie potencialias grėsmes, nors nėra duomenų apie padarytą kriminalinį pažeidimą ar nusižengimą.
Nors valstybių teisės aktai būna įvairūs, bet paprastai žvalgybinis ir teisinis procesai skiriasi: žvalgybiniame procese renkama informacija apie potencialias grėsmes nacionaliniam saugumui, o teisiniame – siekiama surinkti įrodymus ir nubausti už konkrečią neteisėtą veiką. Naujas reguliavimas leido SUPO žvalgybiniais tikslais tikrinti registrus, gauti informaciją iš bankų, o įžvelgus rizikas – pradėti žvalgybinį tyrimą.
Apsaugant kritinę infrastruktūrą SUPO bendrauja su vietos valdžia bei privačiomis įmonėmis, kurios dažniausiai yra tokios infrastruktūros savininkės ir valdytojos. Suomių saugumo ir žvalgybos tarnyba teigia, jog verslo įsigijimai ir investicijos yra dažniausias būdas, kaip autoritarinės valstybės susikuria įtakos kanalus kitose šalyse. Tokios tendencijos pastebėtos ir Suomijoje, todėl SUPO teigia proaktyviai teikianti informaciją apie grėsmes kritinei infrastruktūrai.
Švedijos baldų pramonės milžinės „Ikea“ padalinys Prancūzijoje pirmadienį stos prieš teismą. Juridinis asmuo kaltinamas sukūręs sudėtingą esamiems ir būsimiems darbuotojams šnipinėti skirtą schemą, kurioje netgi dalyvavo privatūs detektyvai bei policijos pareigūnai.
Į teisiamųjų suolą sės „Ikea France“ kaip verslo subjektas ir keli buvę padalinio vadovai, kuriems gresia kalėjimo bausmės.
Prancūzijos prokurorai įtaria, kad „Ikea France“ visoje šalyje buvo išvysčiusi šnipinėjimo schemą: esą buvo renkama informacija apie šimtų esamų darbuotojų ir darbo ieškančių žmonių privačius gyvenimus, įskaitant konfidencialią informaciją apie teistumą.
Nuo to laiko, kai šalies žiniasklaida paviešino skandalingą informaciją, įmonė atleido keturis vadovus. Nepaisant to, apie 10 tūkst. darbuotojų turinčiai „Ikea France“ gresia bauda, siekianti 3,75 mln. eurų.
Įtariamos schemos centre yra buvęs „Ikea France“ rizikos valdymo direktorius Jean-Francois Paris. Prokurorai teigia, kad jis privatiems tyrėjams siųsdavo vardus ir pavardes žmonių, apie kuriuos reikėdavo surinkti informaciją. Skaičiuojama, kad privatiems detektyvams iš viso galėjo būti sumokėta iki 600 tūkst. eurų.
Sofijoje sulaikyti keli asmenys, įtariami šnipinėjimu Rusijos naudai. Tai penktadienį pranešė Bulgarijos nacionalinė televizija, remdamasi savo šaltiniais.
Jos duomenimis, įtariamieji buvo sulaikyti per specialią Valstybinės nacionalinio saugumo agentūros operaciją.
Televizijos kanalas patikslino, kad sulaikymo fakto kol kas nepatvirtino nei Bulgarijos prokuratūra, nei VRM.