Austrijos ginkluotosios pajėgos. EPA – ELTA nuotr.
Į atsargą išėjęs Austrijos kariuomenės pulkininkas įtariamas kelis dešimtmečius šnipinėjęs Rusijai, penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė kancleris Sebastianas Kurzas.
Pasak S. Kurzo, įtariama, kad bendradarbiauti su Rusija karininkas pradėjo dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir tą darė iki pat šių dienų.
Dėl šių įtarimų užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl iškvietė Rusijos ambasadorių Vienoje ir atšaukė numatytą vizitą į Rusiją, pridūrė kancleris.
„Žinoma, jei tokie atvejai pasitvirtina, – nesvarbu, ar jie būtų įvykę Nyderlanduose, ar Austrijoje, – tai negali pagerinti Rusijos ir Europos Sąjungos santykių“, – teigė S. Kurzas.
Kalbėdamas apie Nyderlandus, Austrijos vyriausybės vadovas omenyje turėjo atvejį, kai Amsterdamas išsiuntė keturis Rusijos agentus, įtariamus planavus surengti kibernetinę ataką Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) būstinėje Hagoje.
„Rusijos šnipinėjimas Europoje – nepriimtinas ir turi būti pasmerktas“, – pridūrė S. Kurzas.
Austrijos gynybos ministro Mario Kunaseko teigimu, šis atvejis išaiškintas „prieš kelias savaites“, gavus informacijos iš vienos Europos žvalgybos agentūros.
Komunistinės Čekoslovakijos specialiosios tarnybos daugiau kaip 10 metų (nuo aštuntojo dešimtmečio pabaigos iki devintojo dešimtmečio pabaigos) šnipinėjo dabartinį JAV prezidentą Donaldą Trumpą. Tai pirmadienį pranešė Didžiosios Britanijos laikraštis „The Guardian“, rengęs publikaciją kartu su Čekijos žurnalu „Respekt“.
Remdamasis dokumentais iš Čekoslovakijos Valstybės saugumo tarnybos (StB) archyvų, taip pat jos buvusių darbuotojų pasakojimais, leidinys rašo, jog Čekoslovakijos žvalgyba norėjo panaudoti savo tikslams D. Trumpo, kuris jau tada dalyvavo politiniame gyvenime, ryšius su aukščiausiais JAV valdžios ešelonais.
„The Guardian“ pažymi, kad StB galėjo dalytis gauta informacija su Sovietų Sąjungos KGB. Bet patikimos informacijos, kokiu mastu dvi struktūros koordinavo savo veiksmus šioje operacijoje, nėra. Daugelis StB dokumentų buvo sunaikinti nuvertus Čekoslovakijoje komunistinį režimą.
Pranešama, kad Čekoslovakijos žvalgyba susidomėjo D. Trumpu 1977 metais, kai jis vedė Čekijos Zlino mieste gimusią fotomodelį Ivaną Zelničkovą. Vienu iš StB informatorių tapo jaunosios ponios Trump tėvas Milošas Zelničekas. Jis reguliariai informuodavo savo kuratorius apie žento verslo laimėjimus, šeimos reikalus ir politines ambicijas.
Specialiųjų tarnybų susidomėjimas D. Trumpu smarkiai padidėjo po to, kai jis devintojo dešimtmečio pabaigoje prabilo apie savo norus tapti JAV prezidentu. Operacija buvo nutraukta kilus 1989 metų Aksominei revoliucijai. Netrukus po jos mirė ir Ivanos Trump tėvas.
Latvijos Saugumo policija (SP) sulaikė pensinio amžiaus šalies gyventoją, įtariamą šnipinėjimu. Tai pirmadienį pranešė Latvijos žiniasklaida.
Gautomis žiniomis, vyras buvo sulaikytas praėjusią savaitę, jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas.
Rugpjūčio pradžioje Latvijos Maduonos miesto Žiemgalos rajono teismas paskelbė nuosprendį šnipinėjimu Rusijos naudai kaltinamam Latvijos piliečiui Jurijui Stilvei ir nuteisė jį trejus metus kalėti lygtinai. Be to, jam trejus metus ir šešis mėnesius bus taikoma probacijos kontrolė. J. Stilvė pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl to, ką padarė.
Rusijos šnipai vis aktyviau taikosi į Šveicariją. Jų aktyvumas yra pastebimas ir toliau didėja, sakė Šveicarijos žvalgybos NDB vadas Jeanas Philippe’as Gaudinas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.
„Aš negaliu atskleisti daug detalių apie rusų veiksmus Šveicarijoje, tačiau yra aišku, kad jų aktyvumas yra didesnis nei anksčiau, – spaudos konferencijoje kalbėjo pareigūnas. – Aš negaliu nieko pasakyti apie šnipų skaičių, tačiau jis reikšmingas“.
Prieš tai atgarsio sulaukė du atvejai, kai spėjami rusų šnipai žvalgė objektus Šveicarijoje. Šveicarų tarnybų duomenimis, vienas jų buvo cheminių ginklų bandymų kompleksas. Be to, tyrėjai aiškinasi kibernetinę ataką prieš Pasaulio antidopingo agentūros biurą.
Šnipinėjimo dingstis yra didelis tarptautinių organizacijų skaičius šalyje, sakė J. P. Gaudinas. Be to, gali būti šnipinėjamos sporto organizacijos, pavyzdžiui, Tarptautinis olimpinis komitetas. Šnipai esą yra ne tik iš Rusijos, bet ir iš kitų šalių.
„Šiandien nauja yra tai, kad rusai mėgino atakuoti mūsų jautrią infrastruktūrą – tai yra raudona linija“, – pabrėžė J. P. Gaudinas.
Rusijos ambasada Berne tokius pareiškimus pavadino absurdiškais.
Norvegijos policijos saugumo tarnyba (PST) apskundė teismo sprendimą paleisti šnipinėjimu įtariamą Rusijos Federacijos Tarybos aparato darbuotoją Michailą Bočkariovą. Kaip pranešė ketvirtadienį Norvegijos telegramų biuras (NTB), kol kas jis tebėra suimtas.
Anksčiau Oslo Apygardos teismas nusprendė paleisti Rusijos pilietį. Dabar, kaip patikslina NTB, jis liks suimtas iki apeliacijos svarstymo, kuris įvyks pirmadienį.
Kaip sakė laikraščiui „Verdens Gang“ ruso advokatė Hegė Aakrė, jos ginamasis tikisi, kad Apeliacinis teismas paliks galioti Apygardos teismo sprendimą. Anot jos, „jokių techninių įrodymų, patvirtinančių M. Bočkariovui pateiktus įtarimus, negauta“.
Rusijos pilietis laikomas suimtas nuo rugsėjo 22 d. Trečiadienį M. Bočkariovas vėl davė parodymus PST. Michailas Bočkariovas buvo sulaikytas rugsėjo 21 d. Oslo oro uoste. Jis įtariamas šnipinėjimu.
Rusijos ambasada Norvegijoje rugsėjo 23 d. pareiškė, kad RF pilietis M. Bočkariovas buvo sulaikytas ir suimtas išgalvota ir absurdiška dingstimi.
xxx
Rusijos URM rugsėjo 24 d. pareiškė protestą ir pareikalavo tučtuojau paleisti M. Bočkariovą.
Anksčiau Norvegijoje sulaikytas Rusijos Federacijos Tarybos aparato darbuotojas M. Bočkariovas paleistas į laisvę. Tai naujienų agentūrai „Interfax“ ketvirtadienį pranešė Rusijos parlamento aukštųjų rūmų Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas.
Michailas Bočkariovas buvo sulaikytas rugsėjo 21 d. Oslo oro uoste. Jis įtariamas šnipinėjimu.
Rusijos ambasada Norvegijoje rugsėjo 23 d. pareiškė, kad RF pilietis M. Bočkariovas buvo sulaikytas ir suimtas išgalvota ir absurdiška dingstimi.
Sergejų Skripalį sulaiko Rusijos slaptosios tarnybos
Britanijos specialiosios tarnybos identifikavo trečią GRU bendradarbį, kuris rekognoskavo vietovę Skripalio byloje. Tai praneša The Telegraph korespondentė Heili Dikson.
„Kaip manoma, GRU bendradarbis apsilankė Solsberyje, kad padėtų planuojant atakas prieš tai, kai du jo kolegos atveš į Didžiąją Britaniją nervus paralyžiuojančią ginklo tipo medžiagą“, – sakoma straipsnyje.
Kaip nurodoma vokiečių leidinio Focus žinion patekusioje informacijoje, buvęs Rusijos dvigubas agentas Sergejus Skripalis iki pat 2017 metų bendradarbiavo su keturių NATO šalių žvalgybomis.
Skripalis išdavė keletą aktyvių Rusijos agentų – GRU bendradarbių, pažymi publikacijos autorius Jozefas Hufelšultė. Apie tai leidinys sužinojo iš aukšto ACCI (NATO struktūra, kurios specializacija – priešinimasis šnipinėjimui) pareigūno.
Įtariamieji dėl Skripalių apnuodijimo: Aleksandras Petrovas ir Ruslanas Boširovas. EPA-ELTA nuotr.
„NATO analitikai neatmeta, kad tikroji pasikėsinimo į Skripalį priežastis buvo jo aktyvus bendradarbiavimas su Vakarų specialiosiomis tarnybomis, kai jis padėjo identifikuoti rusų šnipus“, – pažymi žurnalistas.
Tuo tarpu rusų žurnalistas, slypintis už nuodijimo Solsberyje demaskavimo, skrenda atgal į Maskvą ir mano, kad jį ten sulaikys, praneša The Times.
Tinklapio The Insider redaktorius Romanas Dobrochotovas sakė, kad galėtų gauti politinį prieglobstį, bet Maskvoje – jo gyvenimas, prie kurio jis norėtų grįžti, pasakoja žurnalistai Fiona Hamilton, Benas Makintairas ir Ketrin Filp.
Dobrochotovo nuomone, vargu ar jam kenks, bet jis įtaria, kad bus sulaikytas. „Pasak jo, jį gali apkaltinti šnipinėjimu užsienio valstybės naudai dėl to, kad jis atskleidė informaciją apie užtraukusius Kremliui gėdą nevykėlius Skripalio žudikus. Valdžia gali pridaryti juridinių problemų arba uždaryti jo banko sąskaitas“, – rašo britų leidinys.
Nuotraukoje, kurią išspausdino VFR ambasada Maskvoje rugsėjo 20-ąją, greta ambasadoriaus Riudigerio fon Fričo matoma jauna rusė. Tai Aleksandra Konkina – 2017 metų gruodį ji vadovavo leidiniui Sputnik Deutschland, kuris greta RT Deutsch yra Kremliaus propagandos ruporas Vokietijoje, rašo nuolatinis Bild autorius Julianas Repke.
Leidinys paklausė Vokietijos URM, kodėl RF valstybės tarnautoja pozuoja nuotraukoje šalia VFR ambasadoriaus. „Fotografuota buvo per buvusių Bundestago programos „Tarptautinė parlamentinė stipendija“ (IPS) dalyvių ir Rusijos partnerinių organizacijų susitikimą“, – pareiškė užsienio politikos žinyba. Ir toliau pakomentavo, kad palaikyti kontaktus su buvusiais programos stipendininkais yra VFR diplomatinių atstovybių 42-ose šalyse, dalyvaujančiose IPS, uždavinys. „Ponia Konkina savo laiku buvo IPS stipendininkė“, – pažymėjo leidinio pašnekovas.
„Ar ambasadoriaus rezidencijoje rusė apsilankė tik kaip privatus asmuo ir buvusi stipendininkė?“ – svarsto klausimą Repke. Žurnalistas mano, kad „nelabai tikėtina“.
Išsyk po vizito VFR ambasadoje Konkina išspausdino savo Twitter‘yje keletą laiškučių iš ambasadoriaus rezidencijos. Po viena nuotrauka ji parašė: „Šiandien mes kalbamės su VFR ambasadoriumi ponu Riudigeriu fon Friču ir Bundestago deputatu Štefenu Kotre (AfD, – Alternatyva Vokietijai – red. past.) apie tarptautinius jaunimo mainus su Rusija“.
Po keturių dienų Sputnik Deutschland paskelbė interviu su deputatu, kurį Konkina paėmė per jo vizitą Maskvoje, sakoma straipsnyje. Jame Kotre apgailestavo, pažymi autorius, kad Angela Merkel skleidžia „melą dideliais kiekiais“ ir ryšium su tuo Vokietija „pasuko į diktatūrą“. Interviu politikas pasisakė ir už sankcijų Rusijai panaikinimą nedelsiant, perduoda Bild.
Leidinys dar pasidomėjo Vokietijos URM‘os, ar tuo metu, kai vyko renginys ambasadoje, ponia Konkina vadovavo vieno valstybinio žiniasklaidos leidinio redakcijai? Ministerija atsakė, kad „Vokietijos ambasada Maskvoje palaiko reguliarius darbo kontaktus tiek su valstybine, tiek ir su nevalstybine žiniasklaida“.
Konkrečiau pasisakė pati Aleksandra Konkina, rašo Repke. Į jo klausimą Twitter‘yje, ar buvo planuota nusifotografuoti šalia ambasadoriaus ir AfD deputato, ji atsakė teigiamai.
Amerikiečių ekspertė informacinių karų technologijų srityje Moli Makju kalbėdama su Bild sako, kad „ponia Konkina yra dalis Kremliaus propagandos mašinos, kurios taikinys yra Vokietija. Tokie žmonės negauna panašių pareigų be ryšių ir rekomendacijų, ypač kai kalbama apie tokius svarbius taikinius, kaip Vokietija“.
Kaip rodo patirtis, Rusija realizuoja savo įtaką kitose šalyse per tokius „agentus“ kaip „studentai, verslininkai, žurnalistai ar kultūros atstovai“. Konkinos istorija demonstruoja panašumą su Marija Butina, dar viena rusų „studente“, kuri buvo sulaikyta JAV, įtarus šnipinėjimu, pabrėžia ekspertė.
„Sputnik – tai Kremliaus karo prieš Vakarus instrumentas, ir kiekvieną, kas tame dalyvauja, reikia vertinti kaip pačios sistemos dalį“, – įsitikinusi Makju.
Plakatas skelbia, kad Serbijai nereikalinga Europos Sąjunga. Jai reikia Rusijos…
Roland Oliphant / The Telegraph
„Apsidairykite aplinkui. Sąžiningai pasakykite man, jeigu rasite nors kokią šnipinėjimo instrumentuotę“, – sakė interviu leidiniui The Telegraph RF Ypatingųjų situacijų ministerijos darbuotojas Viktoras Gulevičius, vienas iš Rusijos-Serbijos humanitarinio centro Niše Serbijos pietuose direktorių.
Žurnalistas Rolandas Olifantas rašo: „Gulevičius, o taip pat Rusijos ir Serbijos vyriausybės sako, kad tas kuklus industrinis objektas – tai Maskvos indėlis į kovą su potvynių ir miškų gaisrų, kurie periodiškai siaubia Dunojaus žemupį, padariniais. Bet Vakarų oficialieji asmenys įtaria, kad tai priedanga Rusijos šnipų tinklui, kurio tikslas – gaisrus ne gesinti, o įžiebti“.
Pranešęs, kad Daily Telegraph žurnalistai apsilankė centre šią vasarą, autorius rašo: „Ten nėra nei spygliuotų vielų tvoros, nei ginkluotos apsaugos, o negausus nuolatinių darbuotojų būrys, atrodo, šiek tiek susirūpinęs – ir jiems apmaudu – dėl klausimų apie kaltinimus šnipinėjimu“.
„Šių metų sausį vienas Bosnijos naujienų tinklapis tvirtino, kad centre vyko nacionalistinės grupuotės „Serbijos garbė“ sukarinti mokymai. Ši grupuotė, savo ruožtu, – tai Serbijos Respublikos prezidentui Miloradui Dodikui lojali sukarinta formuotė, darinys su serbų dauguma Bosnijoje ir Hercegovinoje. Užuominos buvo tiesiog sprogdinančios: girdi, Rusija padėjo Dodikui kurti neoficialią armiją, kad sutriuškintų vidaus priešus ir siektų jėgos metodais tos pačios idėjos – atskiros Serbijos respublikos, kuri davė impulsą 1992–1995 metų karui Bosnijoje“, – rašoma leidinyje. Ir toliau pranešama: Dodikas, Rusija, centro vadovybė ir „Serbijos garbė“ neigia, kad planavo ką nors panašaus.
„Jokių sukarintų formuočių nėra, ir niekas jų neapmoko“, – sakė „Serbijos garbės“ lyderis Bojanas Stoikovičius. „Mes grynai humanitarinė organizacija“, – tikino jis interviu Niše.
„Gulevičius sako, kad jo rūpestis – potvyniai, gaisrai ir gelbėtojų mokymas“, – rašoma leidinyje.
Apeliacinis teismas Osle atmetė sulaikyto įtarus šnipinėjimu Rusijos piliečio Michailo Bočkariovo apeliaciją. Tai trečiadienį pranešė Norvegijos telegramų biuras NTB, remdamasis teismo nutarimu.
„Bendras įrodymų bazės vertinimas leidžia daryti išvadą, jog persvarą turi versija, kad suimtasis Stortingo (Norvegijos parlamento) pastate rinko duomenis iš tinklų ir/arba kitų belaidžių signalų ir tuo būdu pažeidė baudžiamąjį kodeksą“, – skelbia teismo sprendimas.
Rusijos ambasada Norvegijoje rugsėjo 23 d. patvirtino, kad rugsėjo 21 d. Oslo oro uoste buvo sulaikytas RF pilietis. Pasak jos atstovų, M. Bočkariovas sulaikytas ir suimtas išgalvota ir absurdiška dingstimi.
Pirmadienį Fedracijos Tarybos pirmininko pavaduotojas I. Umachanovas patvirtino, kad Osle sulaikytas M. Bočkariovas yra Federacijos Tarybos aparato darbuotojas.
JAV buvo sulaikytas Kinijos pilietis už tai, kad tariamai šnipinėjo Pekino naudai JAV inžinierius ir mokslininkus, skelbia BBC.
27 metų amžiaus Ji Chaoqunas suimtas Čikagoje ir apkaltintas tuo, kad veikė Jungtinėse Amerikos Valstijose kaip neteisėtas užsienio agentas.
Kaltinamasis 2013 metų rugpjūtį atvyko į JAV studijuoti elektros inžinerijos. Jis studijavo Ilinojaus technologijos institute Čikagoje. 2016 metais kinas tarnavo JAV armijos atsargos pajėgose.
Ji Chaoqunas kaltinamas dirbęs neįvardintam aukšto rango žvalgybos pareigūnui Kinijos valstybės saugumo ministerijoje. Jam buvo pavesta užduotis teikti Kinijos žvalgybai biografinę informaciją apie aštuonis Amerikos piliečius, tarp kurių buvo JAV gynybos rangovų.
Visi tie aštuoni asmenys yra natūralizuoti Amerikos piliečiai, kurie gimė Taivane arba Kinijoje.
Kambodžoje nuteistam australų režisieriui J. Ricketsonui suteikta malonė. EPA-ELTA nuotr.
Australijos kino režisieriui Jamesui Ricketsonui, Kambodžoje nuteistam šešerius metus kalėti dėl šnipinėjimo, penktadienį buvo suteikta karališkoji malonė, sakoma vietos žiniasklaidos paskelbtame vyriausybės pranešime.
69-erių J. Ricketsonas buvo sulaikytas 2017 metų birželį, kai virš opozicinės Kambodžos nacionalinės gelbėjimo partijos (CNRP) mitingo skraidino droną su įmontuota filmavimo kamera. Režisierius buvo apkaltintas rinkęs informaciją, galėjusią pakenkti šalies gynybai.
J. Ricketsonas – ilgamečio Kambodžos premjero Hun Seno kritikas – jam mestus kaltinimus neigė.
Režisieriaus areštas vertintas kaip vis labiau autoritariniu tampančio Kambodžos režimo vykdomo susidorojimo su kritikais dalis.
„Ji atskleidė slapto NSA (Nacionalinio saugumo agentūra) dokumento apie Rusijos įsilaužimus per rinkimus JAV turinį – dabar Realiti Viner (Reality Winner) laikoma tėvynės išdavike“, – rašo Šveicarijos leidinio Tages-Anzeiger žurnalistas Frederikas Obermajeris.
Tas laiškas galėjo pakeisti pasaulio politiką. Vokas grėsė sprogimu: jame buvo penkių puslapių itin slapta Amerikos žvalgybos tarnybos (NSA) analizė. Dokumente sakoma, kad Rusijos karinė žvalgyba įvykdė kibernetinę ataką mažiausiai prieš vieną Amerikos kompaniją tam, kad gautų informacijos apie programinį aprūpinimą, kuris turėjo būti naudojamas per prezidento rinkimus JAV. Be to, žmonėms, atsakingiems už rinkėjų registraciją, buvo išsiųsti 122 elektroniniai pranešimai, per kuriuos gavėjų kompiuteriuose būdavo įvedama šnipinėjimo programinė įranga. Laišką su slaptu dokumentu išsiuntė Realiti Li Viner, pasakoja leidinys.
Reality Winner
Dabar Viner jau 14 mėnesių sėdi kalėjime, amerikiečių akyse ji yra tėvynės išdavikė. Džordžijos teismas nuteisė ją 5 metams ir 3 mėnesiams kalėti.
„Iš pradžių Čelsi Mening, paskui Edvardas Snoudenas, dabar Realiti Viner. Jų bylos byloja apie praktiškai šizofrenišką elgesį JAV su informatoriais, atskleidžiančiais specialiųjų tarnybų veiklą: jų demaskavimus giria daugelis, bet jie patys yra persekiojami“, – pabrėžia Obermajeris.
Realiti Viner, tarnavusi JAV KOP, mokėjo darių, forsių ir puštų kalbas, klausydavo ir vertė NSA būstinėje žmonių pokalbius kitame pasaulio pakrašty. Ji padėdavo nuspręsti, ką laikyti teroristu, ką reikia nužudyti pasinaudojus dronu, o ką ne. Viner, rašo žurnalistas, buvo svarbus „sraigtelis Amerikos karinėje mašinoje“.
Bredlis Meningas, save laikantis moterimi.
Atleista iš tarnybos Viner dirbo NSA filiale Džordžijoje ir, kaip ir anksčiau, turėjo teisę susipažinti su itin slaptais dokumentais, įskaitant ir penkių puslapių analizę apie numanomą įtaką JAV prezidento rinkimams 2016 metais, kurią, kaip prisipažino Viner, ji slapta išnešė iš savo griežtai saugomos darbo vietos, paslėpusi dokumentą pėdkelnėse. „Manau, ji buvo įsitikinusi, kad gyventojai turi žinoti jo turinį“, – sako jos motina Bili-Džin Devis.
Laišką su dokumentu Viner, reikia manyti, išsiuntė Onliner-portalui The Intercept, spausdinusiam tyrimus apie Amerikos vyriausybę bei specialiąsias tarnybas.
Edvardas Snoudenas
Prokuratūra patraukė Realiti Viner atsakomybėn pagal „Įstatymą dėl šnipinėjimo“, tuo tarpu JAV konfidenciali informacija reguliariai perdavinėjama be rimtų padarinių, pabrėžia straipsnio autorius. Antai, buvęs CŽV vadovas Deividas Petreusas perdavė slaptą informaciją savo mylimajai ir atsipirko pinigine bauda. „Generolams JAV, matyt, galioja kitos taisyklės, nei paprastiems specialiųjų tarnybų kareiviams ir tarnautojams, ypač jei jie demaskuoja informaciją, nušviečiančią vyriausybę nenaudingai“, – baigia Obermajeris.
Irano prezidentas Hassanas Rouhanis (centre) patikino, kad Iranas neketina naudoti agresijos prieš savo kaimynus. Tačiau tuo pat metu pridūrė, kad jo šalis ir toliau gamins visus ginklus, kurių reikės jos gynybai. EPA – ELTA nuotr.
Irano žvalgyba skelbia suėmusi „dešimtis šnipų“. Žvalgybos ministras Mahmoudas Alavis interviu televizijai sakė, kad juos padėjo išaiškinti agentas, infiltruotas į „šalies, turinčios labai stiprią žvalgybą, vyriausybę“.
Žiniasklaidos teigimu, tai yra nuoroda į Izraelį. Naujienų agentūra „Tasnim“ rašo, kad M. Alavis padarė užuominą į buvusį Izraelio energetikos ministrą Goneną Segevą, kuris liepos pradžioje teismo Jeruzalėje buvo apkaltintas šnipinėjimu. M. Alavis įspėjo, kad šalies „priešai“ mėgina šnipinėjimu ir infiltravimais gauti informacijos apie Iraną. Tačiau, anot jo, kovos su šnipinėjimu skyrius yra vienas stipriausių Žvalgybos ministerijoje.
M. Alavio duomenimis, pernai žvalgyba Irane sutriuškino 230 „teroristų kuopelių“, planavusių išpuolius prieš universitetus ir metro.
Latvijos Maduonos miesto Žiemgalos rajono teismas pirmadienį paskelbė nuosprendį šnipinėjimu Rusijos naudai kaltinamam Latvijos piliečiui Jurijui Stilvei ir nuteisė jį trejus metus kalėti lygtinai.
Be to, jam trejus metus ir šešis mėnesius bus taikoma probacijos kontrolė. Teismas įskaitė laiką, kurį kaltinamasis praleido už grotų.
J. Stilvė pripažino savo kaltę ir gailisi dėl to, ką padarė.
Saugumo policija anksčiau informavo, kad praėjusių metų gruodžio 19-ąją buvo sulaikytas Latvijos pilietis, įtariamas šnipinėjimu Rusijos naudai. Jo vardas oficialiai nebuvo skelbiamas, bet Latvijos žiniasklaida pranešė, kad tas žmogus yra Jurijus Stilvė. Jis buvo įtariamas rinkęs informaciją apie Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NGP) karinius objektus ir situaciją Latvijos ir Rusijos pasienio zonoje. Be šnipinėjimo, jis taip pat buvo įtariamas neteisėta šaunamųjų ginklų ir šaudmenų apyvarta. Jam buvo iškelta baudžiamoji byla ir paskirta kardomoji priemonė suėmimas.
Išsiaiškinta, kad JAV ambasadoje Maskvoje dešimtmetį dirbo įtariama Rusijos šnipė, skelbė laikraštis „The Guardian“.
Rusijos pilietę pasamdė JAV slaptoji tarnyba, tačiau įtarimų dėl moters kilo JAV valstybės departamentui atlikus įprastą saugumo patikrinimą.
Tyrimo metu išsiaiškinta, kad vykdavo reguliarūs neleistini Rusijos pilietės ir Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) narių susitikimai.
„Manome, kad visi jie kalbasi su FSB, bet ji suteikdavo jiems daug daugiau informacijos, nei galėjo suteikti“, – televizijai CNN sakė vienas pareigūnas.
Pranešime skelbiama, kad moteris turėjo prieigą prie JAV slaptosios tarnybos vidinio tinklo ir elektroninio pašto sistemų, suteikiant jai galimybę gauti galimai slaptus duomenis, pavyzdžiui, JAV prezidento ir viceprezidento darbotvarkes.
Tačiau, kaip pranešė CNN, agentė neturėjo galimybės gauti „labai slaptos informacijos“.
Remiantis „The Guardian“ pranešimais, JAV slaptoji tarnyba nusprendė su šiuo gėdingu incidentu susitvarkyti tyliai, atleisdama ją, kai dėl ginčo su JAV Rusija nurodė iš Amerikos ambasados atleisti 750 darbuotojų.
Latvijos Maduonos miesto Žiemgalos rajono teismas šnipinėjimu Rusijos naudai kaltinamam Latvijos piliečiui nuosprendį paskelbs rugpjūčio 6-ąją. Tai penktadienį žurnalistams pranešė teismo atstovė.
Saugumo policija anksčiau informavo, kad praėjusių metų gruodžio 19-ąją buvo sulaikytas Latvijos pilietis, įtariamas šnipinėjimu Rusijos naudai. Jo vardas oficialiai nebuvo skelbiamas, bet, pasak Latvijos žiniasklaidos, šnipas yra Jurijus Stilvė. Jis įtariamas rinkęs informaciją apie Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NGP) karinius objektus ir situaciją Latvijos ir Rusijos pasienio zonoje.
Be šnipinėjimo, jis taip pat įtariamas neteisėta šaunamųjų ginklų ir šaudmenų apyvarta. Jam buvo iškelta baudžiamoji byla, paskirta kardomoji priemonė suėmimas.
Lietuva dar sykį prašo, kad Rusija jai perduotų Jevgenijų Mataitį. Lietuvos ir Rusijos pilietis Jevgenijus Mataitis Rusijoje nuteistas dėl šnipinėjimo – Rusija kaltina, kad šis dvi pilietybes turintis asmuo šnipinėjo Lietuvos naudai. Lietuva nori, kad šis vyras likusią bausmės dalį atliktų Lietuvoje.
2016-aisiais metais jau buvo prašoma nuteistąjį perduoti į Lietuvą tolimesniam bausmės atlikimui remiantis oficialia ir vis dar galiojančia dvišale Lietuvos – Rusijos sutartimi. Tik atsakymo Lietuva iki šiol negavo. Ir vargu ar kada sulauks.
Primename, kad Kaliningrado srities teismas J. Mataitį dėl šnipinėjimo nuteisė 2016 metais skirdamas griežtą 13-os metų laisvės atėmimo bausmę.
Pabrėžtina, kad tais pačiais 2016-aisiais metais Rusijos Federacijos sostinėje Maskvoje dėl tų pačių veikų (šnipinėjimas) buvo nuteistas ir dar vienas Lietuvos pilietis – Aristidas Tamošaitis.
Iš kur tie lietuviškieji džeimsai bondai, šnipinėję prieš Rusiją jos pačios teritorijoje? Visiems senų seniausiai žinoma, visiems senų seniausiai suprantama, kad Lietuva, skirtingai nei Rusija, tiek teoriškai, tiek praktiškai turi labai menkas galimybes atlikti žvalgybos užduotis Rusijos teritorijoje. Lietuva silpna tokioms operacijoms net ir tuo atveju, jei ją remtų patyrusios ir galingos amerikiečių ar britų žvalgybos.
Žodžiu, Rusijos žingsniai nesuprantami. Viskas paaiškėja tuomet, kai prisimenama viena detalė: J.Mataitis ir A.Tamošaitis buvo sulaikyti po to, kai Lietuvos teisėsauga dėl šnipinėjimo suėmė Rusijos pilietį Nikolajų Filipčenką. Lietuvos teisėsauga paskelbė, jog turi neginčijamų duomenų – N. Filipčenka yra Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnas. Lietuva jam skyrė dešimties metų laisvės atėmimo bausmę.
Štai po N.Filipčenkos demaskavimo Rusija puolė keršyti Lietuvai. Lietuva sučiupo vieną tikrą šnipą, Rusija griebė du greičiausiai niekaip su žvalgybine veikla nesusijusius lietuvius. Štai tokia FSB aritmetika.
Švedijos Siodertorno apygardos teismas penktadienį nuteisė kalėti 1 metus ir 4 mėnesius vyrą, šnipinėjusį Kinijos naudai. Tai sakoma teismo pranešime spaudai.
„Šis žmogus rinko asmeninius duomenis apie atvykėlius iš Tibeto. Jis turėjo už atlygį perduoti šią informaciją Kinijos atstovams“, – pažymima pranešime.
„Buvo įrodyta, kad vyras kelis kartus lankėsi Lenkijoje, kur susitiko su Kinijos žvalgybos karininku. Nustatyta, kad šie susitikimai buvo plataus masto žvalgybinės kampanijos prieš atvykėlius iš Tibeto dalis. Nors šio žmogaus surinkta informacija gali atrodyti triviali, ji galėjo labai pakenkti tibetiečiams tiek Švedijoje, tiek užsienyje“, – paaiškino teismo pirmininkas Danielis Erikssonas.
Vyras, taip pat kilęs iš Tibeto, rinko duomenis nuo 2015 iki 2017 metų. Pranešama, kad jis bendradarbiavo su tyrėjais.
Baltarusijoje šnipinėjimu apkaltintas ukrainiečių žurnalistas Pavlo Šaroika nuteistas daugiau kaip aštuonerius metus kalėti. Tai trečiadienį pranešė Ukrainos ambasadorius Minske Ihoris Kizimas, kuriuo remiasi „Interfax“.
„Dabar P. Šaroika yra Baltarusijos KGB tardymo izoliatoriuje. Šiomis dienomis jį aplankė Ukrainos konsulas, laikymo sąlygomis nuteistasis nesiskundžia“, – sakė diplomatas forumo „Minsko dialogas“ kuluaruose.
Baltarusijos Aukščiausiojo Teismo spaudos tarnybos darbuotojai agentūrai „Interfax“ pareiškė nekomentuosią šios informacijos.
Baltarusijos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo ukrainiečio bylą uždaru režimu.
Praėjusių metų lapkričio 20 d. Baltarusijos KGB pranešė, kad pagal kaltinimą šnipinėjimu Minske su įkalčiais sulaikytas Ukrainos pilietis P. Šaroika. Pasak Baltarusijos pareigūnų, jis prisipažino esąs Ukrainos žvalgybos kadrinis darbuotojas. Anot KGB atsotvų, Baltarusijoje P. Šaroika sukūrė „agentūrinį tinklą iš šalies piliečių, kurie už piniginį atlygį rinko žvalgybinio pobūdžio duomenis karinėje ir politinėje srityje“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sieks tyrimo, kad būtų nustatyta, ar Federalinis tyrimų biuras (FTB) 2016-aisiais nešnipinėjo jo rinkimų komandos ir ar nebuvo infiltravęs į ją savo žmonių. Tai jis paskelbė tviteryje, informuoja agentūra „Reuters“.
Tyrimui esą turėtų vadovauti pats teisingumo departamentas ir atkreipti dėmesį, ar tokių veiksmų nereikalavo Baracko Obamos vyriausybė.
Jau pernai departamentas paskelbė, kad neturi jokių įrodymų, kad B. Obamos vyriausybė būtų vykdžiusi pasiklausymo akcijas.
Nepaisant to, D. Trumpas vis atnaujina kalbas apie savo rinkimų štabo šnipinėjimą. Pirmadienį jis paprašys oficialaus tyrimo, rašė jis tviteryje.
D. Trumpas praeityje ne kartą teigė, kad jo pirmtakas B. Obama, jo vyriausybė bei įvairios institucijos galėjo šnipinėti jo rinkimų komandą.
Anot pranešimų, FTB turėjo slaptą šaltinį, kad su D. Trumpo patarėjais galėtų kalbėti apie galimus jo komandos ryšius su Rusija ar galimą įtaką rinkimams.
