socialdarbiečai

„Socialdarbiečių“ lyderis Gediminas Kirkilas teigia, kad rudenį vyksiantys Seimo rinkimai „socialdarbiečiams“ bus sudėtingi, tačiau leisiantys surinkti pakankamai mandatų, reikalingų formuoti frakciją parlamente. Ne ką mažiau sudėtingi, šeštadienį partiečiams teigė politikas, rinkimai bus ir visuomenei. Politiko įsitikinimu, oponentų propaganda ir „kairiaisiais“ apsimetusios politinės jėgos Lietuvos piliečiams apsunkins esminį pasirinkimą – kokiu keliu valstybė toliau turi eiti.

 

Šeštadienį vyksta Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) tarybos posėdis, kurio metu tvirtinama partijos rinkimų programa, pavadinimu „Gerovės ir kūrybos Lietuva”. Kartu skelbiami kandidatai, pretenduosiantys į mandatus rudenį vyksiančiuose parlamento rinkimuose.

 

Partijos lyderis susirinkusiems prieš kelis metus susikūrusios politinės jėgos partiečiams teigė, kad artėjantys rinkimai „socialdarbiečiams“ bus patys sudėtingiausi, o visuomenei – pasirinkimas, kokiu keliu toliau turės eiti Lietuva.

 

Politikas aiškino tikįs, kad reitingų lentelės apačioje esanti partija yra pajėgi įveikti rinkiminį barjerą ir sudaryti atskirą frakciją Seime.

„Aš asmeniškai tikiu, jog mes, Socialdemokratų darbo partija, esame pajėgūs įveikti reikiamą barjerą, laimėti vienmandates ir turėti frakciją Seime, kuri dalyvaus valdančiosios koalicijos sudaryme. Nors tai padaryti nebus lengva“, – kalbėjo G. Kirkilas.

 

 

Esminis politinis klausimas, tęsė „socialdarbiečių“ lyderis, yra tai, ar Lietuva toliau eis atskirties mažinimo keliu, ar visgi, pabrėžė G. Kirkilas, pasuks į dešinę.

 

Politikas susirinkusiems „socialdarbiečiams“ aiškino, kad dabartiniai valdantieji atsakingi už tai, kad per pastaruosius ketverius metus didėjo finansavimas švietimui, sveikatos sektoriui, atskirai pažymėjo politikas – atsiradusius vaikams skirtus pinigus.

 

„Nors dar ir neįgyvendinta ta apimtimi, kaip mes siūlėme, vaiko pinigai jau yra šalies socialinės politikos dalis ir labai svarbi, turint omenyje jaunų šeimų situaciją, demografijos, migracijos problemas“, – kalbėjo G. Kirkilas.

 

Visa tai, tęsė politikas, baigtųsi jei į valdžią grįžtų dešinieji.

 

„Neabejoju, mieli bičiuliai, jei į valdžią grįžtų dešinieji, jie tokią realiai kairiąją politiką stabdytų, remdamiesi visokiais tariamais taupymo, fiskalinės drausmės motyvais, kaip padarė 2008 metais. Tą jie daro jau ir dabar, įvairūs laisvarinkininkai, bankų ekspertai, dešinieji politikai nuolat kalbėdami, jog esą per daug priskolinta, reikės kažkam atiduoti ir panašiai“, – aiškino G. Kirkilas.

 

 

G. Kirkilas teigė manąs, kad šiuo metu opozicijoje esančios partijos siekia, kad valstybėje būtų kuo blogiau. Tokį tikslą, mano politikas, oponentai kelia dėl to, jog tuo pasinaudoję ketina grįžti į valdžią, prisidengiant esant gelbėtojais. 

 

„Jiems priešingai – reikia gilesnės krizės, jiems reikia, kad žmonės jaustųsi blogiau, gyventų dar sunkiau, gal tuomet jie vėl grįžtų į valdžią, kaip „gelbėtojai” ar „krizių valdytojai”, kokiais save pristato“, – teigė LSDDP pirmininkas.

 

 

Koronavirusas pristabdė šalies ekonomikos augimą, tačiau, įsitikinęs G. Kirkilas, leido palyginti dvi Lietuvą ištikusias krizes. G. Kirkilas turėjo galvoje prieš dešimtmetį įvykusią ekonominę krize, su kuria teko dorotis Andriaus Kubiliaus Vyriausybei. Kaip aiškino politikas, „socialdarbiečiai“ padėjo išsaugoti valdančiąją daugumą, kuri į žmonių problemas krizės metu žvelgė solidariai – priešingai nei tą darė, įsitikinęs jis, konservatoriai.

 

„Kitoks požiūris į žmones, jų problemas, socialinę politiką, ekonomikos augimo perskirstymą, o pandemijos sukeltos krizės metu į solidarumą ir yra pagrindinis šios valdančiosios koalicijos, kuri buvo išsaugota, priminsiu, mūsų partijos dėka, bruožas“, – interpretavo faktus politikas.

Todėl, dar kartą pabrėžė G. Kirkilas, rudenį vyksiančiuose rinkimuose bus sprendžiamas pagrindinis klausimas – ar Lietuva toliau žengs socialinio teisingumo, solidarumo keliu ar pasirinks kokią nors kitokią kryptį.

 

„Nors klausimas ir gana aiškus, rinkėjams apsispręst nebus lengva. Kodėl? Pirmiausia todėl, kad dešiniosios politinės jėgos rinkimuose, neabejoju, apsiginkluos klaidinančia kairiąja retorika ir mėgins tokiu būdu pritraukti rinkėjus. Antra, todėl, kad žmonės daugiausia orientuosis į vadinamas asmenybes, o ne partijų programas (…). Trečia, todėl kad bus pripūsta daug įvairiausios propagandinės miglos apie tai, kad “kažkam reikės grąžinti skolas, kad per daug pinigų išleidžiam tam ir anam, kad svarbu finansinė disciplina” ir pan. O iš tiesų tai – tik propagandinis paruošimas tokių panašių sprendimų, kurie buvo padaryti Kubiliaus Vyriausybės 2008-2009 metais“, – kalbėjo G. Kirkilas.

 

 

Anot G. Kirkilo, Seimo rinkimuose dalyvaus ne viena partija, kuri tik prisistatys esanti kairioji politinė jėga. Pasak jo, Gintauto Palucko vedama Lietuvos socialdemokratų partija vargu ar gali būti vadinama kairiąja partija.

 

„Jie kelis metus „stažavosi” konservatorių ir liberalų opozicinėje koalicijoje. Tačiau net ne tai svarbiausia, net ir tyliai, tarsi susigėdę iš tos koalicijos prieš pat rinkimus pasitraukę, jie praktiškai balsavo ir tebebalsuoja prieš daugelį svarbių dabartinės Vyriausybės ir Seimo daugumos socialinių sprendimų, bijodami, jog tai gali paskatinti rinkėjus balsuoti už jų konkurentus – dabartinę valdančiąją daugumą“, – teigė G. Kirkilas.

 

„Netikrų kairiųjų bus ir daugiau, bus pažadų stebuklingai gelbėti ekonomiką. Dešinieji taip pat naudosis apgaulinga kairiąja retorika ir net ne tiek svarbu kaip tos partijos vadinsis, mums svarbu padėti žmonėms susiorientuoti, kad jie pasirinktų teisingai. Kad naujas parlamentas ir jo sudaryta Vyriausybė tęstų šioje kadencijoje suformuotą socialinio teisingumo kryptį ir ją plėtotų, o ne po įvairiais tikrais ar tariamais pretekstais stabdytų ar dar blogiau – griautų“, – tęsė politikas.

 

 

Galiausiai politikas užsiminė ir apie diskusijas viešojoje erdvėje įplieskusį pliažo Lukiškių aikštėje atidarymo klausimą. Tai, mano politikas, yra įrodymas, kad dešinieji neturi sentimentų, tad patekę į valdžią gali elgtis taip pat, kaip ekonominės krizės metu prieš dešimtmetį.

 

„Visiškas dugnas yra vienos iš liberalių partijų provokacija Vilniuje su pliažu Lukiškių aikštėje. Tai padaryta, aišku, sąmoningai, ciniškai ir tikintis tokios priešiškos reakcijos, kokia ir buvo. Tačiau ne tai svarbiausia. Svarbiausia yra tai, jog dešinieji, ypač liberalai parodė, jog jokie sentimentai ar skrupulai, koks nors socialinis padorumas ar jautrumas jiems nėra būdingas. Priešingai, akivaizdu, kad jie iškrės bet kokią kiaulystę vardan balsų, tarnaus tik verslui, o patekę valdžion elgtųsi taip pat, kaip būdami valdžioje prieš 12 metų“, – teigė G. Kirkilas.

 

 

Tarybos posėdyje „socialdarbiečiai“ iškėlė ir patvirtino savo kandidatus į Seimą vienmandatėse rinkimų apygardose ir daugiamandatėje apygardoje. Iš viso „socialdarbiečiai“ iškėlė ir patvirtino 50 kandidatų vienmandatėse apygardose, daugiamandatėje rinkimų apygardoje kol kas yra įrašyta 110 pavardžių.

 

Partijos tarybos posėdyje dalyvavęs Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pranešė Seimo rinkimuose ketinantis dalyvauti Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje. Pats ministras nėra partijos narys, jis priklauso „socialdarbiečių“ frakcijai Seime.

 

Vienmandatėse apygardose taip pat kandidatuos partijos lyderis G. Kirkilas (Fabijoniškių apygarda), dabartinis frakcijos seniūnas Rimantas Sinkevičius (Jonavos apygarda), žemės ūkio ministras Andrius Palionis (Dainavos apygarda), Seimo nariai Juozas Bernatonis (Justiniškių – Viršuliškių apygarda), Irena Šiaulienė (Baltijos apygarda), Rimantė Šalaševičiūtė (Telšių apygarda), Antanas Vinkus (Kuršo apygarda), buvęs VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas (Senamiesčio–Žvėryno apygarda).

 

LSDDP pirmininko pavaduotojas, rinkimų štabo vadovas Juozas Bernatonis pristatęs kandidatus, sakė, tikintis, jog liepą bus iškelta ir daugiau kandidatų rinkimuose į Seimą.

 

 

LSDDP Taryboje pristatyta Seimo rinkimams skirta programa „Gerovės ir kūrybos Lietuva“. Šios programos turinį pristatė Irena Šiaulienė. Politikės teigimu, partija pakliuvusi į valdžią siektu toliau Lietuvoje kurti skandinavišką gerovės valstybės modelį. Būtent sekant šiuo modeliu, tikino I. Šiaulienė, šią kadenciją „socialdarbiečiai“ dirbo Seime. Pristatytoje programoje dedami akcentai mažinti socialinę atskirtį, didinti minimalų atlyginimą, pensijas. Taip pat deklaruotas ketinimas iki 150 eurų didinti vaiko pinigus, o skurdo riziką ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų skaičių sumažinti 2024 m. iki ES vidurkio.

 

 

2020.06.28; 00:05