Popiežius Pranciškus: šiuo metu svarbiausia brolybė. EPA-ELTA nuotr.Mianmaras apimtas protestų. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus sekmadienį pareiškė „solidarumą su Mianmaro žmonėmis“ po šią savaitę įvykusio karinio perversmo ir paragino šalies kariuomenę siekti „demokratinio sambūvio“.
Popiežius kalbėjo tuo metu, kai į Jangono gatves savaitgalį išėjo dešimtys tūkstančių žmonių pareikšti nepasitenkinimo dėl pirmadienį įvykusio valstybės perversmo.
„Meldžiuosi, kad esantieji valdžioje veiktų… visų labui“, – sekmadienį Vatikano rūmų lange po „Viešpaties Angelo“ maldos sakė pontifikas.
Popiežius, Mianmare paskutinį kartą lankęsis 2017 m., paragino siekti „socialinio teisingumo, nacionalinio stabilumo ir harmoningo demokratinio sambūvio“.
Keliuose Mianmaro miestuose visą savaitgalį vyksta protestai, nukreipti prieš karinį režimą.
Lechas Walesa. EPA – ELTA nuotr.
Nobelio taikos premijos laureatas, buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walęsa pareiškė neturintis pinigų Kalėdų dovanoms, praneša dpa.
„Šiais metais niekas iš manęs negaus dovanų, nes aš bankrutavau“, – 77 metų politikas sakė Lenkijos TV kanalui „Polsatnews“.
L. Walęsa teigė anksčiau daug keliaudavęs ir užsidirbdavęs pinigų skaitydamas paskaitas, tačiau to negalįs daryti koronaviruso pandemijos metu.
„Buvo laikai, kai turėjau pinigų, tada aš juos išleidau. Dabar stoviu čia tuščiomis kišenėmis“, – sakė jis.
Elektrikas L. Walęsa 1980 m. ėmė vadovauti profsąjungai „Solidarumas“ (lenk.: Solidarnosc), suvaidinusiai lemiamą vaidmenį kovoje prieš komunistinį režimą Lenkijoje. Nuo 1990 iki 1995 m. jis ėjo šios šalies prezidento pareigas.
Lechas Walesa. EPA – ELTA nuotr.
Lenkijai minint 40-ąsias nepriklausomos profsąjungos „Solidarumas“ įkūrimo metines, buvęs jos lyderis Lechas Walesa įspėjo dėl populizmo.
„Žmonės šiandien renka populistus, nes jie žada permainas“, – sakė L. Walesa, kuris už savo taikų indėlį kovoje prieš komunizmą 1983 metais laimėjo Nobelio taikos premiją ir kritus Geležinei uždangai tapo pirmuoju demokratiškai išrinktu Lenkijos prezidentu. L. Walesa pabrėžė, kad populistai teisingai supranta dabarties problemas, „tačiau jų atsakas yra klaidingas“.
Taip L. Walesa kalbėjo šimtams žmonių istorinėje Lenino laivų statykloje Gdanske, kur 1980 metų rugpjūtį ir užgimė „Solidarumo“ judėjimas. “Mes vietoj populistų turime perimti iniciatyvą“, – sakė 76-erių buvęs prezidentas. Esą būtini „protingesni sprendimai ir geresnės struktūros“. Po savo kalbos L. Walesa simboliškai atidarė laivų statyklos vartus, kaip tai padarė prieš 40 metų pasirašius Gdansko susitarimą.
Nepriklausomos lenkų profsąjungos „Solidarumas“ įkūrimas 1980 metų rugpjūčio 31 dieną laikomas svarbiu veiksniu, prisidėjusiu prie komunizmo Europoje žlugimo. Pradžioje protestai Gdansko fabrikuose 1980-ųjų liepą kilo dėl augančių mėsos kainų. Rugpjūčio viduryje tada prasidėjo didžiuliai streikai Lenino laivų statykloje, kurių metu vis garsiau girdėjosi reikalavimai įkurti laisvą profsąjungą. Charizmatiškas „Solidarumo“ judėjimo atstovas buvo tada 35-erių elektrikas L. Walesa, kuris penkeri metai prieš tai buvo atleistas iš laivų statyklos.
„Solidarumui“ vienu metu priklausė 10 mln. žmonių – ketvirtadalis tuomečių Lenkijos gyventojų. 1981-aisiais profsąjunga vėl buvo uždrausta. Aktyvistai iki 1989 metų veikė pogrindyje.
Šiandien „Solidarumas“ turi 500 000 narių, profsąjunga laikoma artima valdančiajai „Teisės ir teisingumo partijai“ (PiS).
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „Laisvės keliu“ reiškiamas solidarumas su Baltarusija.
„Geras jausmas, nes matosi, kad žmonės vėl pakilime, kaip prieš 30 metų. Tie prisiminimai labai gražūs, jie susiję su laisvės lūkesčiu, ir tas lūkestis netrukus išsipildė, o šiandien tas laisvės lūkestis visai netoli mūsų. Tuo metu mes turėjome tautas, kurios padėjo mums, kurios labai padėjo mums, kurios drąsino mus.
Šiandien, jausdami savo istorinę atsakomybę, norime padėti mūsų kaimyninei tautai, reiškiame savo solidarumą. Tikrai smagu matyti šias vėliavas, besišypsančių žmonių veidus“, – „Laisvės TV“ sakė G. Nausėda.
G. Nausėdos teigimu, „Laisvės keliu“ savotiškai atiduodama skola už tai, ką Lietuva gavo, kovodama už savo laisvę.
„Laisvė yra universalus dalykas, jos negali savintis niekas – nei žmonės, nei žmonių grupės, nei tautos. Ši universali vertybė priklauso visiems. Jeigu matome, kad kažkur yra neteisybė, priespauda, melas, apgaulė, gąsdinimai, turime drąsiai atsistoti ir pasakyti – mes nesutinkame su tuo, mes remiame tuos žmones.
Darome tai su dideliu džiaugsmu, nes savotiškai atiduodame skolą už tai, ką gavome iš visų geros valios žmonių prieš 30 metų. Jie tikrai mums labai padėjo, ir šiandien mes galime padėti patys – užaugę, sustiprėję, brandesni ir daug stipresni“, – teigė G. Nausėda.
Vėliau jis kreipėsi į baltarusių tautą.
„Pasaulio istorija vėl ir vėl įrodo, kad net ir tvirčiausios ir didžiausia baime pagrįstos tvirtovės egzistuoja trumpiau, negu pačios tikisi. Dėl to, kad jos neturi idealų ir nėra dėl ko aukotis, nes jos grįstos saviapgaule, apgaule, šantažu, apgaudinėjimu, ar verta dėl to rizikuoti savo sveikata ir gyvybe? Tad šiandien tariame: „Mes su tavimi, laisva Baltarusija, ir tiesiame tau savo ranką“, – žurnalistams teigė G. Nausėda.
Čekijoje minimos sovietų kariuomenės įvedimo į Čekoslovakiją 50-osios metinės. EPA-ELTA nuotr.
75-ųjų Antrojo pasaulinio karo baigties metinių proga Bulgarijos, Čekijos Respublikos, Estijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Vengrijos užsienio reikalų ministrai pasirašė bendrą pareiškimą. Jame dešimties šalių užsienio reikalų ministrai kviečia tarptautinę bendruomenę prisijungti prie jų tvirtai atmetant įtakos sferų idėją ir primygtinai reikalaujant visų suverenių tautų lygybės. Prahoje – sovietų kariuomenės įvedimo į Čekoslovakiją 50-osios metinės. EPA-ELTA nuotr.
„2020 m. minėdami Antrojo pasaulinio karo pabaigos 75-ąsias metines, pagerbiame aukas ir visus karius, kurie kovojo, kad būtų nugalėta nacių Vokietija ir baigtųsi Holokaustas.
Nors 1945-ųjų gegužė atnešė Antrojo pasaulinio karo pabaigą Europoje, ji nereiškė laisvės visai Europai. Vidurinė ir rytinė žemyno dalys beveik 50 metų liko komunistinių režimų valdžioje. Naudodama triuškinančią karinę jėgą, represijas ir ideologinę kontrolę, Sovietų Sąjunga neteisėtai okupavo ir aneksavo Baltijos valstybes ir geležiniame kumštyje laikė sugniaužusi kitas pavergtas tautas.
Ištisus dešimtmečius daug europiečių iš rytinės ir vidurinės žemyno dalies aukojo gyvybes, kovodami už laisvę, iš milijonų buvo atimtos jų teisės ir pagrindinės laisvės, jie buvo kankinami ir priverstinai perkeliami. Už geležinės uždangos atsidūrusios visuomenės desperatiškai ieškojo kelio į demokratiją ir nepriklausomybę.
Sovietinė patranka – Grūto parko eksponatas. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
1956-ųjų įvykiai, Chartijos 77 įkūrimas ir veikla, „Solidarumo“ judėjimas, Baltijos kelias, 1989-ųjų metų Tautų ruduo ir Berlyno sienos griūtis buvo svarbūs etapai, kurie lemiamai prisidėjo prie laisvės ir demokratijos atkūrimo Europoje.
Šiandien veikiame kartu, kurdami stiprią ir laisvą Europą, kurioje įtvirtintos žmogaus teisės, demokratija ir teisės viršenybė. Ateitis turi būti kuriama istorijos faktų ir teisingumo totalitarinių režimų aukoms pagrindu. Esame pasirengę dialogui su visais, pasiryžusiais laikytis šių principų. Manipuliavimas istorijos įvykiais, kurie privedė prie Antrojo pasaulinio karo ir po jo įvykusio Europos padalijimo, yra apgailėtinos pastangos klastoti istoriją. Baltijos kelias. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Norėtumėme priminti visiems tarptautinės bendruomenės nariams, kad ilgalaikis tarptautinis saugumas, stabilumas ir taika reikalauja nuoširdaus ir nenutrūkstamo tarptautinės teisės ir normų laikymosi, įskaitant visų valstybių suvereniteto ir teritorinio vientisumo principus.
Išmokdami žiaurias Antrojo pasaulinio karo pamokas, kviečiame tarptautinę bendruomenę prisijungti prie mūsų tvirtai atmetant įtakos sferų idėją ir primygtinai reikalaujant visų suverenių tautų lygybės“, – sakoma pareiškime.
Vienybė. Slaptai.lt nuotr. Vis dažniau demonstruojama Rusijos ir Kinijos pagalba šalims kovoje su koronavirusu yra tik dar vienas politinis įrankis savo įtakai pasaulyje plėsti, teigia ekspertai. Anot jų, Vakarams ir Lietuvai didžiausią grėsmę keliančios valstybės – Rusija ir Kinija – gali pasinaudoti viruso krize norėdamos dar labiau susilpninti Vakarus. Todėl, pasak ekspertų, reikėtų į šių valstybių humanitarinę pagalbą žiūrėti itin atsargiai.
Politologai taip pat pabrėžia, kad didesnio solidarumo tarp ES valstybių krizinėje situacijoje kol kas taip pat nematyti. Nuo koronaviruso šiuo metu labiausiai nukentėjusi Italija jaučia didelę ES solidarumo stoką. Jei tai pradės įžvelgti ir kitos ES narės, teigia jie, euroskepticizmas Europoje gali sustiprėti dar labiau.
M. Laurinavičius: Kinijos humanitarinė pagalba Lietuvai – Trojos arklys
Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius teigia, kad Kinijos humanitarinė pagalba Europos šalims yra tik įrankis savo galiai sustiprinti. Pasak M. Laurinavičius, Kinija humanitarinę pagalbą teikia dvišalių susitarimų su kitų šalių vyriausybėmis pagrindu, o ne per tarptautines organizacijas ir fondus.
„Lietuvai suteikta Kinijos humanitarinė pagalba yra akivaizdus politinis Trojos arklys. Tie, kurie tyrinėja Kinijos humanitarinės pagalbos politiką, vieningai sutaria, kad Kinija pasirenka humanitarinę pagalbą suteikti tik šalims, atsirinktoms griežtai pagal jos interesus. Ji iš esmės niekados neteikia humanitarinės pagalbos per tarptautines organizacijas. Tai yra pakankamai įprasta kitiems donorams. Kinija visuomet tai daro dvišaliu pagrindu. Būtent dėl to, kad galėtų daryti konkrečią įtaką konkrečiai šaliai“, – Eltai sakė M. Laurinavičius.
Ekspertas pabrėžia, kad Kinija domisi Lietuva dėl Klaipėdos uosto bei 5G ryšio plėtros.
„Lietuvoje Kinijos interesai yra labai akivaizdūs. Galbūt jų yra ir daugiau. Mes esame ES ir NATO nariai – vien dėl to mes Kinijai esame įdomūs. Yra du akivaizdūs interesai, tai yra Klaipėdos uostas ir „Huawei“ 5G ryšio plėtra. Tai abu šie Kinijos interesai kelia tiesioginę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Bendrovė „Huawei“, teikianti technologijas 5G ryšiui, turi galimybę per duomenis šnipinėti (…) Amerikiečiai atviru tekstu pasakė, kad jeigu Lietuvoje bus „Huawei“ pagrindu plėtojamas 5 G ryšys, JAV karių mes čia neturėsime niekados. Tai nėra prekybinis šantažas, amerikiečiai paprasčiausiai tai laiko grėsme savo karių saugumui. Jeigu nenorime JAV karių Lietuvoje, tai galime plėtoti 5G ryšį „Huawei“ technologiniu pagrindu“, – sakė M. Laurinavičius. Marius Laurinavičius. Slaptai.lt nuotr.
M. Laurinavičius atkreipia dėmesį, kad Lietuva vienintelė iš Baltijos valstybių gavo humanitarinę pagalbą iš Kinijos.
„Bendrai kalbant, šie du Kinijos interesai (Klaipėdos uostas ir 5G – ELTA) visiškai prieštarauja Lietuvos nacionaliniam saugumui. Kartu, mano vertinimu, tai ir yra priežastis, kodėl mes humanitarinės pagalbos iš Kinijos apskritai sulaukėme. Pasižiūrėkime, ar kažką panašaus yra gavusi Latvija ir Estija? Tokio dalyko neradau. Iš Baltijos valstybių vienintelė Lietuva gavo humanitarinę pagalbą, nors Estijoje ligos rodikliai yra gerokai didesni nei Lietuvos“, – teigė jis.
L. Kojala: koronavirusas gali būti lūžio taškas varžybose tarp JAV ir Kinijos įtakos pasaulyje
Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala teigia, kad koronaviruso krizės kontekste galima matyti didėjantį Kinijos vaidmenį globaliame pasaulyje.
„Platesniame kontekste mes matome stipriai augantį Kinijos vaidmenį globaliame pasaulyje. Yra teigiančių bei svarstančių, kad šitas koronaviruso įvykis yra lūžio taškas, kai JAV lyderystė tarsi baigiasi ir Kinijos tarsi prasideda. Aš pats taip nedramatizuočiau, bet vėlgi tai tiesiogiai susiję su Lietuvos saugumu, garantijomis iš Vakarų, ir tai galėtų turėti ilgalaikių pasekmių Lietuvos vykdomai politikai“, – Eltai teigė L. Kojala.
Ekspertas taip pat pritaria ir M. Laurinavičiaus minčiai, kad Kinijos humanitarinė pagalba turi ir kitų siekių.
„Yra dvi pusės. Viena vertus, be abejo, tai yra pagalba ir jos labai reikia. Nesvarbu, kas ją teikia, bet problema globali ir turime padėti labiausiai pažeidžiamoms valstybėms. Galiausiai, jei jos neišsivaduos iš problemų, pasekmes jaus visi. Kita vertus, natūralu, kad tai yra ir Kinijos politika ir ji bando užimti JAV vietą, parodyti savo pozityviąją pusę. Turbūt ji nori užsitikrinti ateityje didesnį praėjimą tokiems projektams kaip 5G, kurie šiuo metu visiškai dingę iš akiračio, bet netrukus sugrįš į politinę darbotvarkęi“, – sakė jis.
ES solidarumas kybo ant plauko
RESC direktorius L. Kojala atkreipia dėmesį, kad kol kas ES vieningo solidarumo dėl krizės nematyti. Pasak jo, tuo, kad valstybės problemas spręsti imasi vienos, gali pasinaudoti tiek Kinija, tiek Rusija.
„Problema yra globali ir nė viena valstybė negali nuo jos pabėgti. Nėra taip, kad virusas paisytų sienų ar kažkokių aljansų. Be abejo, reikia matyti tam tikras tendencijas, kurios gali būti negatyvios. Viena jų nekvestionuojamas europietiškas solidarumas. ES valstybės, kurios kartu yra ir NATO narės, tarsi yra pirmiausia suinteresuotos ginti savo prioritetus, o ne prisidėti prie bendrijos problemų sprendimo, net prie labiausiai pažeistų šalių sprendimo. Natūralu, kad tai naudinga tendencija toms valstybėms, kurios nebuvo patenkintos apskritai Vakarų susivienijimu“ , – teigė jis.
L. Kojala primena neseniai vykusios apklausos rezultatus Italijoje, kurie parodė, kad daugelis žmonių nusivylę ES pastangomis kovoje su koronavirusu. Linas Kojala. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
„ES daro tai, ką gali kovoje su koronavirusu, deja, jos ribota institucinė galia šioje srityje. Apsaugos sistemos yra nacionalinis valstybių reikalas ir ES turi mažiau įrankių tam spręsti. Bet akivaizdu, kad Italija daugiau nei 88 proc. apklaustųjų sakė maną, kad ES jiems nepadeda. Taip pat padaugėjo teigiančiųjų, kad ES yra nenaudinga. Tad akivaizdu, kad pažeista šalis mato solidarumo stoką. Jei tai būtų ir kitose šalyse, natūralu, kad euroskepticizmas galėtų sustiprėti. Bet vėlgi ES kažką gi ir daro, pavyzdžiui, juk Italija sulaukė medicinos pagalbos ir iš Prancūzijos, ir iš Vokietijos“, – sakė jis.
Po krizės ES gali tapti dar stipresnė
M. Laurinavičius primena, kad iki šiol iš visų buvusių pasaulinių krizių ES išbrisdavo tik stipresnė ir solidaresnė. Anot jo, ilgalaikėje perspektyvoje ES valstybės vėl solidarizuosis.
„Dabar trinčių gali įvykti ir jos vyko tarp Lietuvos ir Lenkijos, tokio pobūdžio trinčių tikrai gali būti ir tarp kitų valstybių, ir jos pakankamai lengvai prognozuojamos. Taip pat Italijos nepasitenkinimas, kad ES nesuskubo laiku padėti. Nors tai, noriu pabrėžti, dezinformacija, kad ES nepadeda Italijai. ES padeda Italijai. Amerikiečiai jau padeda Italijai. Vien tai, kad laiku ES nesugebėjo padėti ir sukelia kažkokią italų reakciją. (…) Mes tokios pasaulinės krizės dar nesame matę. Bet yra tokia taisyklė, kad iš kiekvienos krizės ES išeina tik sustiprėjusi. O tai, kas vyksta dabar, akivaizdu, kad tokių krizių atveju, vienos valstybės susitvarkyti nelabai gali. Kaip tik, netgi tos valstybės, kurios manė, kad vis dėlto gali susitvarkyti vienos, jos vis tiek galiausiai pamatys, kad tarptautinis ir sąjunginis ryšys būtinas norint įveikti krizę“, – teigė M. Laurinavičius.
Rusija naudojasi kiekviena krize
M. Laurinavičius pažymi, kad koronaviruso krizė naudinga Rusijos tikslams dar labiau skaldyti Vakarų vienybę. Ekspertas pažymi, kad Rusija naudojasi visomis krizėmis, nepaisant to, ar pati krizė susijusi su ja.
„Ši krizė – kaip ir dar viena proga Rusijos strategijoje. Nes Rusija naudojasi kiekviena krize ir priešininko silpnumu. Akivaizdu, kad Vakarai yra susilpnėję, nes jų visas dėmesys yra viruso krizei. Bet kokį silpnumą Rusija išnaudoja savo puolimui. Tas puolimas šiuo metu vyksta informacinėje erdvėje. Labai milžiniška dezinformacijos kampanija, ką oficialiai paskelbė ir JAV, ES, ir tai viskas akivaizdu. Lietuva taip pat yra bendros dezinformacijos dalis. Kas įvyko su suklastotu Krašto apsaugos ministerijos laišku partijoms, kad neva mes laukiame JAV karių ir pandemija mums nerūpi? Čia vienas iš pavyzdžių. Tų pavydžių yra ir daugiau, tokiu būdu Rusija bando Vakarus ir Lietuvą susilpninti“ , – teigė M. Laurinavičius. Užrašas skelbia: „Rusijos šnipai“
Pasak L. Kojalos, Rusijos pagalba Italijai yra noras dar labiau sustiprinti Italijos abejones dėl ES solidarumo.
„Rusija, kuri, natūralu, norėtų matyti Vakarus susiskaldžiusius, dabar padeda Italijai. Kita vertus, mato, kad ES tokio pat pagalbos vaidmens neatlieka, vadinasi, bendrija silpnėja. Ir dėl to Kremlius visiškai nenuogąstauja“ , – sakė L. Kojala.
Į politologų komentarus sureagavo „Huawei Technologies“ vadovas Baltijos šalyse
Eltai paskelbus šį komentarą, „Huawei Technologies“ vadovas Baltijos šalyse Ricky`is Chenas pabrėžia, kad „Huawei“ nepritaria 5G ir kibernetinio saugumo klausimo politizavimui. Kinijos žvalgyba
„Huawei“ nepritaria 5G ir kibernetinio saugumo klausimo politizavimui. Juo labiau šių klausimų gretinimui su esama pandemine situacija. Šiuos abu dalykus sieja tik tai, kad jie yra globalios pasaulio problemos, o ne kažkurių konkrečių šalių. Lietuvoje „Huawei“ bendradarbiauja su klientais ir partneriais, kad užtikrintų tinklų stabilumą, kuris šiuo laikotarpiu yra labai svarbus. Be to, kaip atsakinga bendrovė, „Huawei“ bendradarbiauja su vietos bendruomenėmis, kad kartu kovotų prieš COVID-19, todėl reaguojame į bendruomenių, kurioms skubiai reikia tokių daiktų, kaip kaukės, pagalbos kvietimus“, – Eltai atsiųstame komentare teigia R. Chenas.
Jau už lango didžiosios metų šventės. Man šv. Kalėdos nuo vaikystės buvo paslapties, stebuklo laukimo dienos. Sakoma, kad su metais mes ne tik įgyjame patirties, bet ir vėl tampame panašiais į vaikus, kurie dar tiki stebuklais. Ir žinote, nematau čia jokios prieštaros ar nusikalbėjimo.
Tikime į pomirtinį gyvenimą ar kitokią sielos energetinę būseną, kurios egzistavimas jau lyg ir neprieštarauja kvantinės fizikos dėsniams. Arba – netikime, nors šiaip jau turbūt kiekvienas žmogus, ruošdamasis susitikti su Nežinomybe ar Amžinybe, vis dėlto nori kažkuo tikėti ar dėl kažko viltis.
Todėl, belaukiant šventų Kalėdų, man norisi pasvajoti, kad ir mūsų Tėvynėje gali įvykti stebuklų. Visų pirma, kad mes pradėtume įgyvendinti patį svarbiausią ir esminį mūsų kaip valstybę atkūrusios Tautos ir bendruomenės užduotį – išmoktume susitarti ir būti vieningais siekiant svarbiausių tikslų. Ar bent jau pradžiai pradėtume civilizuotai, be įžeidžiančių epitetų, be neapykantos kitaip manančiam, diskutuoti.
Būtent sugebėjimas susitarti dėl bendrų dalykų, dėl bendros veiklos ir buvo pirmoji tokių valstybių, kaip Šveicarija, Skandinavijos šalys, Singapūras, Naujoji Zelandija, Australija, Kanada, suklestėjimo sąlyga. Būtent todėl, kad sugebėjo susišnekėti, susitarti, šios šalys ir tapo solidariomis klestinčiomis bendruomenėmis. Patikėkite, tokia gali tapti ir Lietuva, tik tam be jau paminėtos esminės prielaidos – susišnekėjimo – būtina kantriai, kartais gal net taip, kaip tėvai aiškina savo vaikams, susitarti dėl kelių fundamentalių principinių nuostatų.
Tos nuostatos būtų šios:
1) Atsisakyti patyčių ir tai pirmiausia padaryti žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose. Patyčios turėtų būti prilygintos nesantaikos kurstymui, už jas derėtų bausti, jas viešai smerkti.
2) Vagys ir kyšininkai turi tapti ne tik teisėsaugos institucijų persekiojimo ir labai griežto baudimo objektais, bet ir smerkiami bendruomenėje kaip nevisaverčiai jos nariai. Nė vienas atvejis negali būti paliktas neištirtas ir nesulaukti adekvataus įvertinimo – kaip ir viešo pasmerkimo.
3) Vengimas dirbti ir siekis gyventi kitų sąskaita turi būti netoleruojamas ir smerkiamas. Bet kokia naudinga veikla – gerbiama ir vertinama tiek finansiškai, tiek moraliai.
4) Visa sąmoninga, naudinga veikla ne tik versle, bet ir švietime, moksle, kultūroje, sveikatos ir socialinės apsaugos sferose yra vertintina kaip kūrybinė, nešanti bendruomenei materialinę bei dvasinę naudą ir kurianti pridėtinę vertę.
5) Visi darbinės veiklos dalyviai, o ne vien kapitalo investicijos, yra vertinami ir traktuojami kaip naujos pridėtinės vertės kūrėjai (nes kapitalas pats savaime nieko nesukuria!) ir pagal asmeninį indėlį turi teisę gauti dalį tos sukurtos vertės.
6) Neleidžiamas bendruomenės narių žeminimas dėl įgimtų mažesnių gabumų, mokant jiems žemesnį atlygį, neatitinkantį jų atliekamo darbo. Tai vertintina kaip darbuotojų išnaudojimas ir griežtai draudžiama.
7) Visas viešas žmonių gyvenimas, įskaitant ir darbinę veiklą, privalo būti skaidrus ir skaidriai viešinamas.
8) Bendrų valstybės reikalų tvarkymas (kas įvardijama kaip politinė veikla) vykdomas realios valstybės piliečių daugumos konsensuso (sutarimo) pagrindu, laikantis priimtų taisyklių ir jas vienodai taikant visiems piliečiams. Galioja nuostata – ne tik visi lygūs prieš įstatymą, bet ir visi privalo elgtis moraliai.
9) Užtikrinant skaidrų valstybės reikalų tvarkymą visų pirma:
a) įteisinamas privalomas visų piliečių dalyvavimas demokratiniuose rinkimuose ir referendumuose;
b) įtvirtinama nuostata, kad į politinę valdžią gali būt renkami tik nepriekaištingos reputacijos, savo gyvenimu ir prasminga bei naudinga veikla nusipelnę valstybės piliečiai. Šie reikalavimai įteisinami kandidatams ir taikomi visiems politikams, valstybės tarnautojams, pareigūnams, žiniasklaidos atstovams ir verslininkams;
c) rinkimuose leidžiama naudoti tik labai ribotus skaidrius finansinius resursus. O skaidrų ir visiems vienodą viešumą užtikrina valstybė.
10) Laisvas žodis nesuderinamas su privačia, naudos siekiančia žiniasklaida. Šalia komercinės žiniasklaidos egzistuoja valstybės finansuojamos atviros bei skaidrios žiniasklaidos priemonės, kurios užsiima ne bulvaru ir skandalais, o bendruomenės švietimu bei informavimu.
Laiškai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotrauka
Susitarus dėl išvardintų principų, galima žengti praktinius tų principų įgyvendinimo žingsnius. Suprantama, jų būtų labai daug ir įvairių, paminėsiu tik kelis, kurie tiktų šventiniam apmastymui, kai mūsų visų širdys, nežiūrint ideologinių nuostatų, linksta prie to, kas gera, prasminga.
Manau, kad būtų galima tartis ir imtis pirmųjų svarbių sprendimų jau šiuo metu. Tam reikėtų:
Mano sukurtos Skaidrumo sistemos koncepcijos pagrindu ateinančiais metais paruošti Skaidrumo sistemos kodeksą. Pastaba: tai leistų, atėjus rinkimų metams, ne tuščiai plepėti ir dalinti melagingus pažadus, o rimtai padiskutuoti, kaip Lietuvoje pereiti prie visiško skaidrumo visose gyvenimo ir veiklos srityse.
Įgyvendinant pirmą pasiūlymą, neišvengiamai būtų paliestas visos politinės sistemos, o lietuviškai – valstybės reikalų tvarkymo – segmentas. Jis didžiulis, bet yra keli esminiai dalykai:
a) ateina laikas apsispręsti, kas bendruomenei geriau – nežabota konkurencija visose gyvenimo sferose, jau daug kur peraugusi į antagonizmą, neapykantą (gal iš čia auga ir patyčių bei skandalų „kultūra“), ar visdėlto – bendradarbiavimas, kurį mums diktuoja eksponentiškai augantis mokslo ir technologijų potencialas;
b) pinigų, ypač nelegalių, naudojimas rinkimuose ir iki jų, net paperkant žurnalistus, kad šie kviestų į laidas, arba reitingų auginimas, už tai susimokant agentūroms;
c) ne darbo, ne veiklos rezultatai, lemiantys populiarumą, o viešųjų ryšių specialistų manipuliacijos, populiarinant net negerus darbus atliekančius;
d) teisingumo atkūrimas ir visos teisinės sistemos išvalymas nuo korupcijos ir apgaulės liūno;
e) valstybės raidos tęstinumo uždavinys, besikeičiant valdantiesiems, ir jos reikalų tvarkymo profesionalumo lygio kėlimas;
f) socialinio dialogo sistemos sukūrimas ir jos pastovus tobulinimas, ir t.t. ir pan.
Tiesioginės demokratijos taikymas, kuriam reikia:
a) privalomo visų piliečių dalyvavimo rinkimuose;
b) dažnesnio referendumų rengimo;
c) visuotino visuomenės narių švietimo – mokymo būti piliečiais, kurie turi teises ir pareigas ir nuo kurių priklauso, kokia valstybė bus.
Pažangių, anksčiau paminėtų šalių patirties studijavimas ir jos panaudojimas mūsų sąlygomis. Kaip pavyzdys galėtų būti ir pas mus nutylimas Šveicarijos atvejis, kai parlamente nėra opozicijos: visi tautos išrinktieji sutelktai dirba savo šaliai, kuri klesti. Kodėl to nepanagrinėjus įdėmiau? Iki šv. Kalėdų likus vos kelioms dienoms. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šiuos šventinius pamąstymus dar būtų galima tęsti ir tęsti, bet taip ir šventes praleistume. Be to, po švenčių, net ir pačių gražiausių, visuomet neišvengiamai prasideda kasdienybė, o ji gerokai skiriasi nuo svajonių. Tačiau nepraraskim vilties ir tvirtai žinokim, ko norim ir ko siekiam kaip tauta bei valstybė, ir tai išsipildys. Išsipildys taip, kaip ne sykį išsipildė mūsų slapčiausi prašymai Kalėdų Seneliui. Tegul jis atnešaį mūsų šalį Vienybės metus. O jei bus vienybė, tai mes sugebėsime susitarti ir dėl pačių svarbiausių tikslų. Su šventomis Kalėdomis, brangūs tėvynainiai!
Daktaras Algimantas Matulevičius yra Politikos ir verslo ekspertas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Garbės Prezidentas, LSDDP Tarybos narys.
Prezidentas Gitanas Nausėda po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu teigė, kad neturėjo tikslo įtikinti Ukrainos prezidentą pirkti ar nepirkti ateityje elektros iš Astravo atominės elektrinės (AE), o kaip tik siekė išdėstyti priežastis, kodėl Lietuva susirūpinusi dėl Astravo AE statybos.
„Tikrai neturėjau tikslo įkalbinėti Ukrainos pusę pirkti, ar nepirkti. Mūsų poziciją išdėsčiau, išaiškinau priežastis, kodėl mes esame labai susirūpinę dėl Astravo AE statybos. Pateikiau konkrečius faktus ir įrodymus, kurie rodo, kad statybos kultūra toje elektrinėje yra visiškai nepatenkinama, čia taip švelniai išsireiškus. Tie saugumo reikalavimai, kurie turi būti įgyvendinami ir kurie keliami ne tik Lietuvos, bet vis labiau ir visos ES bendrijos, mūsų aktyvių pastangų dėka. Kaip visai neseniai ir Vokietijos kanclerės pozicija nuskambėjo labai aiškiai šiuo klausimu, kad negali būti jokių kalbų apie nuolaidas ar pereinamuosius laikotarpius saugumo standartų įgyvendinimui atominėje elektrinėje, visi jie turi būti įgyvendinti iki AE eksploatacijos pradžios. Šioje vietoje niekas nesikeičia“, – teigė šalies vadovas.
Tuo metu Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad iš G. Nausėdos signalą dėl Astravo AE gavo.
„Viskas, kas jums svarbu, kas liečia iš saugumo pusės, ukrainiečiams taip pat labai svarbu. Aš išgirdau prezidento signalą, ir aš labai atvirai apibūdinau mūsų situaciją. Pasakiau, kokių monopolininkų turime savo rinkoje, kurie diktuoja kainas, ir kaip būtent mes su jais kovojame. (…) Aš pasakiau, kad aš išgirdau tą signalą ir pasakiau, kad aš būtinai atsisėsiu su energetikos ministru ir mes aptarsime šitą klausimą“, – teigė V. Zelenskis.
ELTA primena, kad Baltarusija 2400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km.
Lietuva yra priėmusi sprendimą neįsileisti elektros iš Baltarusijos, kai pradės veikti Astravo AE. Tokį sprendimą yra priėmusi ir Lenkija.
Lietuvos ir Latvijos pozicijos Astravo AE atžvilgiu buvo išsiskyrusios. Latviai nerodė didelio solidarumo Lietuvos interesui, kad kaimyninės šalys ateityje taip pat neįsileistų Astravo AE energijos į savo rinkas.
2017-ųjų birželį Seimas pripažino, kad Baltarusijoje, Astrave, statoma atominė elektrinė yra nesaugi ir kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.
Kol kas planuojama, kad pirmasis Astravo AE reaktorius bus įjungtas 2020 metų pirmą ketvirtį.
Graikijai nepavyko įtikinti kitų ES šalių priimti apie 3 000 nepilnamečių migrantų, pareiškė šalies premjeras Kyriakas Mitsotakis, kritikuodamas Bendriją dėl solidarumo trūkumo.
„Bandėme pasiekti susitarimą su visomis ES šalimis, sakydami: dėl Dievo meilės, kalbame apie 3 000 vaikų, ar 27 šalys negali jų pasidalyti ir taip parodyti solidarumą?“ – parlamente kalbėjo K. Mitsotakis.
„Deja, apgailestaudamas sakau, kad jų atsakymas nebuvo teigiamas, tai tikrai nedaro garbės Europai“, – sakė jis, pridurdamas, kad netinkamomis sąlygomis gyvena apie 4 tūkst. nepilnamečių.
K. Mitsotakio konservatorių vyriausybė šią savaitę paskelbė apie planą drastiškai pertvarkyti perpildytas migrantų stovyklas netoli Turkijos esančiose salose Egėjo jūroje ir „užsandarinti“ sienas prieš pat naują prieglobsčio prašytojų antplūdį.
Vyriausybė duomenimis, salose glaudžiasi per 37 tūkst. prieglobsčio prašytojų. Dėl gerų oro sąlygų, kasdien atvyksta šimtai naujų migrantų.
Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) duomenimis, dar 22 tūkst. migrantų gyvena pilnose stovyklose žemyninėje Graikijoje.
Šią savaitę Samo saloje vietos miestelio meras pagrasino atsistatydinti, priekaištaudamas prieš vyriausybės planus pastatyti naują migrantų centrą, kuriame gyvens mažiausiai 5 tūkst. žmonių.
Pastarosiomis savaitėmis keliuose miestuose Graikijos šiaurėje žmonės išėjo į gatves, priekaištaudami vyriausybės sprendimams perkelti prieglobsčio prašytojus į žemyninę šalies dalį.
K. Mitsotakis anksčiau kaltino ES migrantus priimančias Bendrijos išorinių sienų valstybes laikant „patogiomis stovėjimo aikštelėmis“ migrantams.
ES skiria Graikijai milijonus eurų paramos tvarkantis su migracijos iššūkiais, tačiau kitos valstybės narės dažniausiai atsisako priimti migrantus.
Penktadienį K. Mitsotakis pareiškė, kad ES „kartais slepiasi už pinigų, kad išvengtų sudėtingų politinių sprendimų“.
Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva birželio 6–8 dienomis Vilniuje susitiks per 300 politikių, verslo, tarptautinių ir visuomeninių organizacijų atstovių iš daugiau nei 90 pasaulio šalių. Lietuvoje vyks tarptautinis moterų politikos lyderių susitikimas „Jau laikas: 100 priežasčių veikti!“.
Prezidentės globojamas aukšto lygio renginys organizuojamas minint atkurto Lietuvos valstybingumo šimtmetį ir 100 metų sukaktį, kai Lietuvos moterys vienos pirmųjų Europoje išsikovojo teisę balsuoti.
Renginyje taip pat dalyvaus Maltos Prezidentė Marie-Louise Coleiro Preca, buvusi Latvijos vadovė Vaira Vykė-Freiberga, buvusi Naujosios Zelandijos premjerė Helen Clark ir kitos lyderės, kurios priklauso Moterų pasaulio lyderių tarybai. Jai nuo 2014 m. vadovauja Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Lietuvoje susirinkusios lyderės diskutuos viso pasaulio valstybių ateičiai svarbiais klausimais: kaip paskatinti lygiavertį moterų ir vyrų dalyvavimą globalioje ekonomikoje, aktyvesnį moterų įsitraukimą į politiką, kaip užtikrinti, kad modernios technologijos spartintų ne tik ekonominę, bet ir socialinę pažangą. Taip pat bus aptariamos svarbiausios tarptautinio saugumo, žmogaus teisių apsaugos, visuomenės sveikatos temos.
Šalies vadovė, ketvirtadienį,birželio 7 d., 9.30 val., Seime sakys pagrindinę renginio kalbą. Į Vilniuje susirinkusias lyderes video sveikinimais kreipsis ir Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius Antonio Guterresas bei buvusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton.
Pasaulinio moterų politikos lyderių susitikimo proga birželio 7–8 dienomis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks visuomenei atvirų renginių programa: diskusijos apie moterų veiklą Sąjūdyje ir „Solidarność“ judėjime, moterų karjerą technologijų sektoriuje, kovą su stereotipais, vyks dokumentinio filmo „Solidarumas pagal moteris“ peržiūra, kūrybinės technologijų dirbtuvės.
Renginio metu taip pat vyks globalios iniciatyvos „Girl2leader“ sesija, kur 50 mergaičių iš Lietuvos, JAV, Meksikos, Brazilijos, Kanados, Argentinos, Vokietijos ir kitų šalių susitiks ir diskutuos su moterimis politikėmis. Šia iniciatyva siekiama padrąsinti jaunimą aktyviau įsitraukti į visuomeninę veiklą.
Tarptautinį moterų politikos lyderių susitikimą organizuoja Lietuvos Respublikos Seimas ir Moterų politinių lyderių globalus forumas, bendradarbiaudami su Prezidentės vadovaujama Moterų pasaulio lyderių taryba.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
Lenkijos prezidentas Andžejus Duda. EPA – ELTA nuotr.
Antradienį Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pasirašė įstatymą, pagal kurį laipsniškai bus atsisakoma prekybos sekmadieniais. Pasirašymo ceremonija įvyko Prezidento rūmuose, ją tiesiogiai transliavo Lenkijos televizija.
„Tikiu, kad mes grįžtame prie normalios tvarkos“, – pareiškė A. Duda. Jis pabrėžė, kad daugelyje Europos Sąjungos šalių jau seniai atsisakyta prekybos sekmadieniais. Lenkijos prezidentas laiko šį įstatymą svarbiu šaliai, nors opozicija jį kritikuoja.
Šalies parlamentas priėmė šį įstatymą praėjusių metų pabaigoje. Šių permainų iniciatorės – „Solidarumo“ profsąjunga ir Katalikų bažnyčia. Jos siūlė iškart ir visiškai uždrausti parduotuvėms dirbti sekmadieniais, bet parlamentarai nusprendė sušvelninti šią iniciatyvą.
Pagal naujas normas, nuo 2018 metų kovo 1 d. parduotuvės dirbs tik kas antrą mėnesio sekmadienį, 2019 metais – tik vieną kiekvieno mėnesio sekmadienį, o nuo 2020 metų sausio 1 d. įsigalios prekybos sekmadieniais draudimas su tam tikromis išlygomis.
Pasak specialistų, prekybos sekmadieniais draudimas neigiamai atsilieps mažmeninei prekybai, kurios apimtis gali sumažėti 10 milijardų zlotų (apie 2,5 milijardo eurų). Be to, tai gali turėti įtakos maždaug 36 tūkstančių žmonių įdarbinimui.
Būgnų gausmui pasklidus po Kauno Laisvės alėją, praeivių dėmesio ir pritarimo sulaukė antradienio popietę, Tarptautinės kovos su skurdu dienos proga, profesinių sąjungų surengta eisena.
„Mes – ne vergai!“, „50 skurdo atspalvių“, „Jaunimas nori dirbti Lietuvoje“ „Biedni ir įsiutę“ – skelbė plakatai eisenos dalyvių rankose, o Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga” atstovai, Jungtinės profesinės sąjungos, Lietuvos kultūros darbuotojų sąjungos nariai kvietė kauniečius jungtis prie akcijos ir protestuoti prieš „į skurdą Lietuvą įvariusią valdžią“.
Prie Kauno miesto savivaldybės, kur jau buvo pasibaigęs tarybos posėdis, įvyko mitingas. Skambėjo patriotiškos kalbos ir dainos, raginimai „priešintis valdžios veiksmams, kilti į kovą už orius atlyginimus bei socialines garantijas“. „Solidarumo“ atstovas Kęstutis Juknis miesto valdininkams siūlė ne girtis, kiek medžių Kaune iškirto ar kiek nutiesė šaligatvių, o ką padarė, kad sumažintų gyventojų socialinę nelygybę. Taikų protesto mitingą iš šalies stebėję policininkai jokių incidentų ar viešosios tvarkos pažeidimų jo metu Laisvės alėjoje neužfiksavo.
ELTA primena, kad, pagal pirmadienį paskelbtus Eurostato duomenis, apie trečdalį (30,1 proc.) Lietuvos gyventojų pernai gyveno ties skurdo riba. Pagal šį rodiklį mūsų šalį lenkia vos kelios Europos valstybės. Pasak Lietuvos statistikos departamento, 2016-aisiais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 630 tūkst. šalies gyventojų.
Vytautas Sinica. Vytauto Sinicos (Slaptai.lt) nuotr.
Žiniasklaida paskelbė Vytauto Sinicos kalbą, pasakytą 2017 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Mokslų akademijoje vykusioje konferencijoje „Ar apginsime baltų kalbas?“, kurios metu įsteigta asociacija „TALKA kalbai ir tautai“.
Kalbėtojas apgailestavo, kad TALKA nepasiekė savo tikslo. Latviškas projektas nepriimtas, o antikonstituciniai kubilių ir kirkilų projektai niekur nedingo. Dar ir sulaukė premjero palaikymo.
Kita vertus, TALKA pasiekė labai daug. Įkvepiančiai daug! Kone pirmąkart po nepriklausomybės atkūrimo piliečiams pavyko pasinaudoti įstatymo iniciatyvos teise ir surinkti tuos 50 000 parašų. Bijodami nesėkmės, surinkome 70 000. Kas rinko parašus, žino, koks velniškas tai darbas. Daug kam Lietuvoje, nukabinusiems nosis ir burbantiems virtuvėse, tai turėjo priminti ir priminė, kad piliečiai Lietuvoje dar kai ką gali. Kai susiburia, kai išdrįsta, kai nelaukia, kad padarytų kiti. Tokiuose renginiuose kaip šis visada girdėdavau burbėjimą, kad reikia ne kalbėti, o daryti. „Ką daryti?“ – niekada nežinodavo. O TALKA šį tą padarė. Mažo ir kartu didelio.
Kalbėtojas skatino į TALKĄ žvelgti dar plačiau, nes ji turinti vienyti ir burti žmones, kuriems rūpi išsaugoti modernią tautinę Lietuvos valstybę, kurioje gyventų lietuviai, kuriuos sieja jos paveldas, jos istorinė atmintis, jos simboliai, jos ryšys su gamta.
Kunigas Robertas Grigas – tarp tų, kurie reikalauja nedarkyti lietuvių kalbos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Daktaro Juozo Prunskio redaguotame kultūrininkų pasisakymų rinkinyje „Mano pasaulėžiūra“ („Draugo“ spaustuvė, Čikaga, 1958 m.) randame poeto, prozininko, publicisto, keliautojo, diplomato Petro Babicko įsimintiną teiginį: „Vaidila, lietuvė, mokanti savo vaiką skaityti, knygnešys bei pasaulio lietuvių talka – tai keturi pagrindiniai stulpai, kuriais turi remtis mūsų ateities gyvenimas ir kova“.
Talkos reiškinio Lietuvoje šaknys siekia šimtmečių praeitį. Talkomis buvo organizuojama valstybės gynyba, pilių bei įtvirtinimų statyba. Talkomis buvo statomos bažnyčios, tiesiami keliai, statomi tiltai, sausinamos pelkės, be talkų neapseidavo rudeniniai kūlimai, linarautė privačiuose žemdirbių ūkiuose. Talkose buvo reiškiamas žmonių solidarumas, bendruomeniškumas, taurumas, atliekamas darbas ar veikla bendram reikalui be atlygio. Talkose vyko žmonių bendradarbiavimas, buvo išreiškiama viena iš didžiausių žmonijos vertybių – žmonių tarpusavio bendravimas.
Juk dešimtmetį trukęs karas po karo taip pat buvo Tautos TALKA; kas kovėsi su ginklu rankose, kas kovotojus rengė, maitino, saugojo, gydė sužeistuosius ar pasiligojusius telkėjo bendram Tautos reikalui. Kelias į nepriklausomybės atkūrimą taip pat ženklintas Baltijos kelio talka, mitingais, piketais. Šių dienų efektingas labdaros akcijas skurstantiems bei neįgaliesiems taip pat ženklina talkos reiškinys.
Mitingas, kurio dalyviai reikalauja apginti lietuvių kalbą. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šiandien itin reikalinga talka pilietinei, tautiškai susipratusiai patriotinei visuomenei ugdyti, ją telkti Lietuvos valstybingumui tvirtinti. Atgimimo pradžioje iškili visuomenės veikėja, diplomatė Gintė Damušytė teigė, kad svarbiausiu procesu Lietuvoje reikia laikyti pilietinės visuomenės formavimą ir ugdymą. Šiam procesui Lietuvoje dėmesys nerodomas, o jam iš tikrųjų reikalinga talka, reikalinga idealistinių politinių bei visuomeninių organizacijų talka politiniam Lietuvos klimatui keisti.
Talka reikalinga istorinei atminčiai, aplinkos paveldui saugoti. Nuo neatmenamų laikų lietuvis gamtoje matė Kūrėją, per gamtą Jį garbino, todėl čia teka Šventosios upės, tyvuliuoja Šventieji ežerai, trykšta šventi šaltiniai. Tik praėjusio šimtmečio trečiame dešimtmetyje pasaulyje prasidėjusi techninė revoliucija esmingai palietė ir Lietuvą, įsigalintis ekonomizmas gamtą kaip šventenybę paniekino, ėmė ją prievartauti. Į nemeilę gamtai gamta jau atsiliepia nemeile žmogui, už prievartą keršto šaukiasi. Turime grįžti prie ištakų.
Lietuva, jau dabar išsiskirianti iš kitų šalių ekologine žemdirbyste, tebeturinti palyginti mažiau užterštą žemę, vandenis ir orą, sutelkusi dėmesį gamtosaugai, gali padėti ne tik sau, bet ir tapti sektinu pavyzdžiu pasauliui.
Algimantas Zolubas, šio teksto autorius. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvių tautoje glūdi dvasiniai turtai, nepanaudojamos galios. Juos išlaisvinti, panaudoti tautos ir jos valstybės labui reikalinga paskata. Tokia paskata, turint reikšmingą Tautos ir jos valstybės tikslus, TALKOS KALBAI ir TAUTAI paskelbimas vertintinas kaip Tautos Atgimimo šauklys.
Lietuvių tautoje talkų reiškinio šaknys tebėra gyvos, visuomenę deramu būdu pakvietus talkai, gero atsako tikrai galima sulaukti. Talkos idėjos populiarinimui gali būti kuriamos organizacijos, skatinamos reiškinio studijos, skelbiami rašinių konkursai. Visuomenei talkos idėja lengvai suprantama, turėtų būti patraukli, priimtina.
Tegyvuoja, teklesti, težydi TALKA KALBAI IR TAUTAI!
Šylantys orai žadina lietuvių lūkesčius susirasti širdies draugą. Pažinčių svetainės flirtas.lt tyrime paaiškėjo, kad beveik kas antras vienišas lietuvis pavasarį laiko geriausiu metų laiku ieškoti antros pusės.
Ir tai yra geriausias metas ne tik ieškoti, bet ir surasti meilę. Ir viskas prasideda nuo flirto. Ir, jei flirtas neperkrautas melu, neretai pasiseka surasti tikrą meilę.
Vienatvę išgyvena ne tik tūli vienišiai, bet ir politinėje erdvėje – partijos, nesurinkusios pakankamai rinkėjų balsų, todėl nesudarę koalicijų, Seimas ir Vyriausybė, negebantys visaverčiai bendrauti su kaimyninėmis šalimis. Ir, siekdami pabėgti nuo vienatvės, pajusti meilės šilumą, imasi šie dariniai tarpfrakcinio, tarppartinio ar tarpvalstybinio flirto. Kadangi meilė yra didis žmogiškas jausmas, o tuose dariniuose, išskyrus interesus, sunku ką gera rasti, pats flirtas slepia nemeilę, melą. Ir blogiausia, kad tarpvalstybinis flirtas, pamynus pamatines vertybes, tampa antikonstituciniu flirtu.
Lietuvos ir Lenkijos praeities santykiai nepasižymėjo ne tik meile, bet ir draugiškumu, kaimynė nuo Lietuvos buvo atplėšusi didelę teritorijos dalį su sostine Vilniumi, gviešėsi ir į dar didesnę Lietuvos dalį, tačiau abiejų šalių tragiškas likimas su nacių ir sovietų okupacija jas tarsi suartino. Santykius neabejotinai sušildė Lenkijoje kilęs „Solidarumo“ judėjimas, Lietuvos Sąjūdžiui rodomas pavyzdys, lenkų diplomatijos palankumas Lietuvos atgimimui ir nepriklausomybės pripažinimui.
Algimantas Zolubas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Neilgai truko Lenkijos ir Lietuvos meilė. Pasirašant 1994 m. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį, Lenkija sąmoningai išvengė atsiprašymo už okupaciją, net neleido užsiminti apie Lietuvai padarytos žalos atlyginimą.
Labai keistas oficialiosios Lenkijos elgesys pasirodė kai lenkiškos kilmės Lietuvos piliečiai pradėjo kėsintis kurpti lenkišką autonomiją Lietuvoje, kai ėjo išvien su skaldytojiška prorusiška „Jedinstva“, o netrukus Lenkija pradėjo „ginti“ nežinia nuo ko Lietuvos lenkakalbius.
Toliau dar daugiau: asmens dokumentuose reikalauti rašyti vardus ir pavardes lenkiškais rašmenimis, keisti į lenkiškus gatvių, vietovių pavadinimus, į viešąjį gyvenimą įvesti lenkų kalbą. Tokie siekiai, netenka abejoti, atspindi blogai maskuotos Vilnijos reokupaciją. Flirtuojančios šalys tai girdi ir mato, tačiau nedrįsta viešai prasitarti, žinoma, „gerų kaimyninių santykių vardan“. Tuo metu, kaip jau įprasta, savo piliečius pažadais maitinti, valstybės vyrai iki šiol Lenkijai žadėjo įvairias nuolaidas daryti, kol 70 mūsų išrinktųjų, regis, vadovaujami TS-LKD buvusio ir esamo pirmininkų, 2017-04-04 Lietuvos Respublikos Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą pasirašė.
Štai tie pažadukai, kurie, padėję rankas ant LR Konstitucijos prisiekė jos laikytis, tačiau po keturių mėnesių pasišovė priesaiką sulaužyti:
Seimo narys Gabrielius Landsbergis, Seimo narys Mykolas Majauskas, Seimo narys Emanuelis Zingeris, Seimo narys Mantas Adomėnas, Seimo narė Monika Navickienė, Seimo narys Julius Sabatauskas, Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narė Rasa Juknevičienė, Seimo narys Edmundas Pupinis, Seimo narė Ingrida Šimonytė, Seimo narys Andrius Kubilius, Seimo narys Kęstutis Glaveckas, Seimo narys Virgilijus Alekna, Seimo narys Eugenijus Gentvilas, Seimo narys Vytautas Kernagis, Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Seimo narė Aušrinė Armonaitė, Seimo narys Arūnas Gelūnas, Seimo narys Gintaras Vaičekauskas, Seimo narys Antanas Matulas, Seimo narys Juozas Olekas, Seimo narys Tadas Langaitis, Seimo narys Mindaugas Bastys, Seimo narys Gediminas Kirkilas, Seimo narė Gintarė Skaistė, Seimo narys Dainius Kreivys, Seimo narys Sergejus Jovaiša, Seimo narys Simonas Gentvilas, Seimo narys Jonas Varkalys, Seimo narys Algirdas Butkevičius, Seimo narys Žygimantas Pavilionis, Seimo narys Vitalijus Gailius, Seimo narys Linas Balsys, Seimo narė Aušra Maldeikienė, Seimo narys Algimantas Salamakinas, Seimo narys Algirdas Sysas, Seimo narys Jonas Liesys, Seimo narys Andrius Palionis, Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, Seimo narė Raminta Popovienė, Seimo narys Rimantas Sinkevičius, Seimo narys Antanas Vinkus, Seimo narys Kęstutis Masiulis, Seimo narys Valentinas Bukauskas, Seimo narys Kazys Starkevičius, Seimo narė Irena Degutienė, Seimo narys Saulius Skvernelis, Seimo narys Virginijus Sinkevičius, Seimo narys Dainius Gaižauskas, Seimo narys Stasys Jakeliūnas, Seimo narys Virgilijus Poderys, Seimo narys Vytautas Bakas, Seimo narė Guoda Burokienė, Seimo narys Mindaugas Puidokas, Seimo narys Zenonas Streikus, Seimo narė Virginija Vingrienė, Seimo narys Valerijus Simulik, Seimo narys Robertas Šarknickas, Seimo narė Vida Ačienė, Seimo narys Tomas Tomilinas, Seimo narys Raimundas Martinėlis, Seimo narys Gediminas Vasiliauskas, Seimo narė Rūta Miliūtė, Seimo narys Justas Džiugelis, Seimo narys Bronislovas Matelis, Seimo narys Arvydas Nekrošius, Seimo narys Kęstutis Smirnovas, Seimo narys Aurelijus Veryga, Seimo narys Bronius Markauskas.
Nejaugi atsisakoma kalbos – pamatinės Tautos ir jos valstybės vertybės?
Pateiktas projektas skelbia:
4 straipsnis. Vardo ir pavardės nurašymas ir perrašymas
Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (toliau – ICAO taisyklės), jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė.
Užsieniečio vardas ir pavardė rašomi laikantis šių reikalavimų:
1) vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal ICAO taisykles, į oficialius dokumentus nurašomi paraidžiui;
2) vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti lotyniško arba nelotyniško pagrindo rašmenimis, į oficialius dokumentus perrašomi lietuvių kalbos rašmenimis;
3) jeigu tame pačiame dokumento šaltinyje yra vardo ir pavardės įrašai ir lotyniško, ir nelotyniško pagrindo rašmenimis, į oficialius dokumentus paraidžiui nurašomi įrašai lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal ICAO taisykles.
ICAO oficialios kalbos yra šešios: anglų, prancūzų, ispanų, rusų, arabų ir kinų.
Asmens vardo ir pavardės rašymo tvarka, kaip skelbia projektas, nustatoma Vardų ir pavardžių rašymo taisyklėse. Šias taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (!).
O LR Konstitucija skelbia, kad įrašai daromi tik Lietuvių kalba, Konstitucijos pakeitimai galimi tik referendumo pagalba. Pagal projektą užteks Skverneliui brūkštelti parašą ir turėsime išmokti bent skaityti arabiškai, vartoti visas lotyniškas raides. Ar čia ne apgaulė, ne pasitikėjimo išrinktaisiais praradimas, ne išdavystei prilygstantis, apkaltos vertas elgesys?
Latviai sugebėjo išvengti „flirto“ su lenkais, amerikiečiai, anglai, vokiečiai ir nors itin draugiški lenkams prancūzai, kur lenkų gyvena milijonai, net nesiruošė flirtuoti, o štai lietuvius per flirtą lenkai prievartauja. Ar dar neaišku kodėl? Atsikvošėkite, antikonstituciniu flirtu apžavėtieji, liaukitės leistis vedžiojami apie pirštą, kurio nėra!
Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Rukloje, Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke, pasveikino į Lietuvą atvykusius NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės karius ir susitiko su Vokietijos gynybos ministre Ursula von der Leyen. Ceremonijoje taip pat dalyvavo Jungtinių Amerikos Valstijų, Belgijos ir Čekijos kariai.
Sveikindama Vokietijos ir kitus sąjungininkų karius, Prezidentė pabrėžė, jog šiandien žengiamas istorinis žingsnis – priešakinės NATO pajėgos Lietuvoje demonstruoja tvirtą Aljanso narių solidarumą ir padeda užtikrinti Lietuvos žmonių bei viso regiono saugumą.
Sprendimas atsiųsti 4 batalionus į Baltijos valstybes ir Lenkiją priimtas pernai liepą NATO viršūnių susitikime Varšuvoje, reaguojant į Rusijos keliamą karinę grėsmę. Tai viena iš Aljanso atgrasymo priemonių, kuria siekiama užkirsti kelią bet kokiai galimai agresijai.
Atsakomybę vadovauti NATO priešakinių pajėgų batalionui Lietuvoje prisiėmė Vokietija. Prezidentė padėkojo ministrei Ursulai von der Leyen už išskirtinį Vokietijos vaidmenį ir lyderystę siekiant užtikrinti Lietuvos, regiono ir visos Europos saugumą.
Nuolatinė NATO priešakinių pajėgų dislokacijos vieta bus Lietuvos Didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas Rukloje. Batalionas bus įtrauktas į Lietuvos kariuomenės „Geležinio vilko“ brigados sudėtį. Tarnybą Lietuvoje atliks 650 Vokietijos Bundesvero karių. Prie jų jau prisijungė 100 Belgijos, o iki liepos dar prisijungs 250 Olandijos, 200 Norvegijos ir 30 Liuksemburgo karių. O kitąmet į bataliono sudėtį įsitrauks Prancūzijos ir Kroatijos kariai.
Analogiški batalionai taip pat bus suformuoti ir kitose regiono valstybėse. Į Lenkiją toks batalionas atvyks kovą, į Estiją – balandį ir Latviją – birželį. Vadovaujančių šalių vaidmenis atitinkamai prisiėmė JAV, Jungtinė Karalystė ir Kanada.
Dvišaliu pagrindu Lenkijoje taip pat dislokuota 4000 JAV karių ir karinės technikos, kurie nuolatos rotuosis po visas tris Baltijos valstybes.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
XXX
Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba sveikinant NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės karius
Gerbiamieji,
Pernai NATO valstybių vadovų susitikime Varšuvoje buvo žengtas dar vienas, istorinis mūsų saugumui žingsnis, ir šiandien Lietuvoje jau turime sustiprintas priešakines kovines gynybos pajėgas.
Pirmą kartą po įstojimo į NATO savo šalyje priimame tokius didelius ir ilgalaikius sąjungininkų karinius pajėgumus.
Tai nepaprastai svarbi žinia visiems: NATO yra stipri ir vieninga.
Esame dėkingi sąjungininkams už jų solidarumą. Vokietijai – už prisiimtą atsakomybę Lietuvoje vadovauti priešakinių pajėgų bataliono grupei.
Sveikiname į Lietuvą atvykusios JAV, Belgijos, Olandijos ir Čekijos karius. Taip pat dėkojame Liuksemburgui, Norvegijai, Prancūzijai ir Kroatijai už jų tvirtą įsipareigojimą bei ryžtą.
Šių dienų tikrovė tokia: šalia mūsų valstybės sienų telkiama ginkluotė, o regione stebime agresyvius veiksmus.
Todėl NATO priešakinių pajėgų bataliono atvykimas į Lietuvą – pačiu laiku. Jis ženkliai sustiprina Aljanso atgrasymo priemones.
Esame pasiruošę užtikrinti aukščiausius priimančiosios šalies paramos standartus ir skirti reikalingus finansinius išteklius bei dėmesį savo krašto apsaugai.
Brangūs kariai,
linkiu Jums sėkmės ir visos Lietuvos žmonių vardu dėkoju už ištikimą tarnybą ir pasiaukojimą. Didžiuojamės Jumis – esate tvirčiausias mūsų skydas!
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė.
Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Ketvirtadienis, birželio 30 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Trišalėje taryboje dalyvaujančių darbdavių atstovais iš Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos darbdavių konfederacijos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos ir darbuotojų atstovais iš Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, Lietuvos darbo federacijos, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ aptarė prieštaravimus keliančias naujojo Darbo kodekso nuostatas.
Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotrauka.
Į Prezidentę kreipėsi dvi dešimtys organizacijų ir daugybė fizinių asmenų, prašydami vetuoti dalį kodekso nuostatų.
Po pokalbio su socialiniais partneriais išryškėjo tos kodekso vietos, kurias priimant nebuvo įsiklausyta į žmonių lūkesčius, ignoruoti Trišalėje taryboje pasiekti kompromisai.
Kai kurios Darbo kodekso nuostatos didina socialinį nesaugumą, atskirtį, kelia įtampą visuomenėje, gali tapti pretekstu emigruoti.
Naujojo darbo kodekso sukeltas susipriešinimas visuomenėje parodė, kad per metus, skirtus kodeksui parengti ir apsvarstyti, to padaryti nesugebėta, liko nesuderinti darbdavio ir darbuotojų interesai.
Dabar interesų balansą reikės rasti per įstatyme numatytas vos 10 dienų, įvertinus visų pastabas dėl naujojo kodekso.
Prezidentė, atsižvelgusi į visus socialinių partnerių argumentus, artimiausiu metu priims sprendimą.
Prezidento kanceliarijos nuotraukoje (Robertas Dačkus): viena iš susitikimo, kurio metu aptarti naujojo Darbo kodekso privalumai ir trūkumai, akimirkų.
Kodėl tiek daug lietuvių emigruoja iš Lietuvos? Ką padaryti, kad jie nenutrauktų ryšio su tėvyne, telktųsi lietuvių bendruomenėse, o geriausiai – kuo skubiau sugrįžtų? Tokie ir daug panašių klausimų ir diskusijų per pastarąjį dešimtmetį vyko Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos posėdžiuose, kuriuose ir man teko dalyvauti.
Pradžioje šie klausimai buvo keliami visų pirma PLB suvažiavimų metu. Keliolika metų stebint procesus lietuvių bendruomenėse ryškėjo vykstantys pokyčiai. PLB suvažiavimuose vis rečiau buvo matyti „senosios“ emigracijos atstovų veidus, o vis dažniau „jaunosios“ kartos atstovus. Žinoma, tai natūralus procesas, kartų kaita. Tačiau besikeičiant bendruomenių lyderiams, keitėsi ir diskusijų tematika.
Konstitucinis Teismas išplatintame nutarime nurodė, kad per sunkmetį aukštesnes pareigas einančių prokurorų algos sumažintos neproporcingai ir todėl turi būti kompensuojamos.
Konstitucinis Teismas ne pirmą kartą pažymi, kad įstatymų leidėjas gali sumažinti atlyginimus įvairiems asmenims, tačiau tokiais atvejais turi paisyti proporcingumo principo. Tai nebe pirmas Konstitucinio teismo sprendimas, kuris parodo, kad pagal Konstitucinį Teismą solidarumas nėra konstitucinė vertybė.
Kazachų dailininkas Nurlanas Turechovas perfrazavo garsaus vokiečių pastoriaus Martino Nimelerio posakį šių dienų aktualijoms. Taigi turim puikų priminimą, kodėl nūnai toks svarbus solidarumas priešinantis Rusijos agresijai.
„Kada jie nusprendė okupuoti moldavus, aš tylėjau, nes nebuvau moldavas. Kada jie puolė gruzinus, aš tylėjau, nes nebuvau gruzinas. Kai jie atakavo ukrainiečius, aš tylėjau, nes nebuvau ukrainietis. Kada jie susiruošė terioti mane, kazachą, – nebebuvo kam užstoti manęs.“
Šį šeštadienį gyva žmonių grandinė simboliškai apjuosė Vilniuje reziduojančias Europos Komisijos atstovybę ir Ukrainos ambasadą. Akcijos iniciatoriai siekė suburti bent jau 715 žmonių, kurie simbolizuotų 715 km atstumą, skiriantį Lietuvos ir Ukrainos sostines. Vakarietiškai Ukrainos krypčiai solidarumą pareikšti susirinko gausus būrys Lietuvos politikų, visuomenės veikėjų, jaunimo organizacijų.
