Maskva, vasario 1 d. (AFP-ELTA). Pietų Rusijos Volgogrado mieste, praeityje vadintame Stalingradu, trečiadienį, 80-ųjų sovietų pergalės prieš nacistinę Vokietiją Stalingrado mūšyje metinių išvakarėse, buvo atidengtas naujas sovietų diktatoriaus Josifo Stalino biustas.
Naujienų agentūros „RIA Novosti“ paskelbtoje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip kariško stiliaus uniformomis vilkintys paaugliai nuima baltus dangalus nuo Stalino ir dviejų sovietų karo vadų biustų, o prie statulų padedami krepšiai su raudonomis gėlėmis.
Stalingrado mūšis, prieš 80 metų pakeitęs Antrojo pasaulinio karo eigą, kai Vokietijos pajėgos kapituliavo prieš Raudonąją armiją, išlieka galingu patriotizmo simboliu Rusijoje, kuri dabar pati kariauja Ukrainoje.
Vienas didžiausių istorijoje mūšių vyko daugiau nei šešis mėnesius 1942 ir 1943 metais, kol rusai nugalėjo nacių karius, apsuptus sugriautame mieste per patį viduržiemį. Iki 1943 metų vasario 2 dienos, kai mūšis baigėsi, žuvo nuo vieno iki dviejų milijonų žmonių.
Pirmasis nacių pralaimėjimas Rusijoje buvo šlovinamas kaip įvykis, išgelbėjęs Europą nuo Adolfo Hitlerio.
Šiandien Volgograde, kurį J. Stalinas vadino „miestu didvyriu“, gyvena vieni iš labiausiai entuziastingų prezidento Vladimiro Putino karo Ukrainoje šalininkų.
Rugsėjo 14-15 d.d. Vilniaus Universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute įvyko tarptautinė konferencija “Demokratijos ir pilietinio sąmoningumo pamokos Lietuvos istorijos lūžiuose”. Sprendžiant iš programos, buvo perskaityta keliolika pranešimų, diskusijose dalyvavo keliolika istorikų ir politikų. Ar visi jie dalyvavo, negalėčiau tiksliai pasakyti, nes dalyvavau tik IV sesijoje, nes norėjau pasiklausyti disidento, rašytojo (Oksfordas, Jungtinė Karalystė) Vladimiro Bukovskio. Deja, jis neatvyko, nes neturi paso, jeigu teisingai supratau istoriko Nerijaus Šepečio paaiškinimą. Vladimiras Bukovskis, esą pažadėjęs parašyti tema: “Pilietinis iššūkis totalitarizmui: (ne)prisitaikiusioji visuomenė? Pilietinio aktyvumo pavyzdžiai ir ribos”.