Ekonominę krizę tiriantis Stasio Jakeliūno vadovaujamas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) išsiuntė 8 klausimus prezidentei Daliai Grybauskaitei. S. Jakeliūnas Eltai teigė, kad klausimai su papildoma informacija apie prieš dešimtmetį vykusios ekonominės krizės tyrimą Prezidentūrai buvo išsiųsti dar gruodžio 28 d. Atsakymų iš šalies vadovės, tvirtino BFK pirmininkas, tikimasis sulaukti per artimiausią mėnesį. 

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidentūra Eltai patvirtino komiteto klausimus gavusi ir teigė, kad į juos D. Grybauskaitė atsakys raštu. 

S. Jakeliūno teigimu, prezidentės atsakymai taps svarbiais papildomais vertinimais šalia jau turimos informacijos, kurią tyrimą atlikdamas BFK surinko iš įvairių šaltinių ir komitete organizuotų liudytojų apklausų.

„Mes turime pakankamai informacijos ir liudijimų iš įvairių šaltinių. Tai čia būtų papildomi vertinimai, argumentai, kaip prezidentė situaciją matė tuomet (prieš 10 metų vykusią krizę. – ELTA) ir kaip vertina dabar priimtus sprendimus“, – kalbėjo S. Jakeliūnas. 

Politikas atmetė opozicijos priekaištus, kad jos vadovaujamo tyrimo pirminis tikslas yra menkinti į prezidento postą nusitaikiusius ekonomistą Gitaną Nausėdą bei Seimo narę Ingridą Šimonytę. Jis kartu pabrėžė, kad politinių oponentų kritikuojamą tyrimą jau dabar galima vertinti kaip sukūrusį pridėtinę vertę. 

Viena vertus, politikas pripažino, kad jo vadovaujamas tyrimas ilgainiui tapo politizuotas, tačiau, kita vertus, pabrėžė, kad nepraranda vilties, jog BFK suformuluotomis išvadomis ir rekomendacijomis bus tinkamai pasinaudota. 

„Darbas, kuris buvo atliktas, yra reikalingas. Kitas klausimas, kaip juo bus pasinaudota ir kas pasinaudos, ar Seimas, ar Vyriausybė, ar Lietuvos bankas – visi turi turėti tokią galimybę. Aš matau tą didelį skepsį, ypač iš opozicijos, nes pasitaikė, kad du kandidatai į prezidentus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai yra remiami konservatorių partijos, taip pat liudijo šiame tyrime. Dėl to jis tapo politizuotas. Tačiau informacijos vertės prasme šis tyrimas, aš manau, yra tikrai reikalingas“, – kalbėjo S. Jakeliūnas. Jis pabrėžė, kad tyrimo išvados yra ypač reikalingos siekiant tramdyti Seime tvyrantį finansinį populizmą.

Raštu suformuluotose klausimuose prezidentės teiraujamasi, kaip ši vertina Lietuvos banko valdybos veiklą prižiūrint komercinius bankus 2005-2008 metais. Ar prezidentė 2009-2010 metais bendravo su tuo metu Lietuvoje veikusių Skandinavijos valstybių motininių bankų vadovais. Kaip D. Grybauskaitė, praėjus 10 metų po krizės, vertina Skandinavijos komercinių bankų kreditavimo veiksmų ir sprendimų įtaką Lietuvos ekonomikai sparčios plėtros (2005-2007) ir didelio nuosmukio (2009-2010) metais. 

Prezidentės taip pat klausiama, ar jai 2009 m. buvo žinoma informacija apie galimą banko „Snoras“ nemokumą – jei taip, prašoma pateikti tai, kaip ji tokią informaciją vertino. D. Grybauskaitės prašoma pateikti nuomonę, ar buvęs Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius, 2004-2013 metais valdyboje kuravęs komercinių bankų priežiūrą, gali tinkamai eiti valstybės kontrolieriaus pavaduotojo pareigas. 

Prezidentės prašoma pasiaiškinti ir dėl jos pasisakymo 2009 m. kovo 31d., kad „Tarptautinio valiutos fondo pagalbos prašančios šalys demonstruoja politinę impotenciją.“ D. Grybauskaitės prašoma įvertinti šią, pasak S. Jakeliūno, Vyriausybei įtakos dėl skolinimosi valstybės vardu turėjusią dešimtmečio senumo frazę.

Galiausiai prezidentės klausiama, kaip ji vertina Vyriausybės sprendimą skolintis ne iš Tarptautinio valiutos fondo, bet iš komercinių bankų, ir ar, jos nuomone, Vyriausybė pagrįstai 2009-2012 m. elgėsi neskirdama asignavimų, o skolindama „Sodrai“ valstybės biudžeto lėšas už palūkanas, siekusias 8 proc. 

ELTA primena, kad BFK atliekamą tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.

Komisijos nariams į klausimus atsakinėjo buvęs SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas G. Nausėda, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, buvęs ministras primininkas Andrius Kubilius bei buvusi finansų ministrė I. Šimonytė. 

BFK atliekamą tyrimą ketinama baigti iki 2019 metų balandžio vidurio.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.01; 12:00

LRT pateikė skundą dėl Seimo nario S.Jakeliūno pasisakymo. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

LRT apskundė Seimo nario pasisakymą, kuriuo padaryta žala Lietuvos visuomeninio transliuotojo dalykinei reputacijai. LRT rašte Žurnalistų etikos inspektorei referuojama į Stasio Jakeliūno pasisakymą lapkričio 8 d. Seimo posėdyje, kuriame buvo svarstomas Politinių partijų įstatymo pakeitimo projektas.

Seimo narys S. Jakeliūnas posėdyje teigė: „Klausau aš tų kalbų ir stebiu viešąją erdvę, stebiu LRT, kitas žiniasklaidos priemones <…> ir matau labai aiškią tendenciją, kaip mokesčių mokėtojų pinigais finansuojama vienos partijos idėja, propaganda ir pozicija. Aš manau, šitas įstatymas, kuris yra pasiūlytas, gal neidealus, situacija, taip, neeilinė, bet, lyginant su tuo, kas vyksta – šešėlinis finansavimas, propagandos finansavimas visuomeniniame nacionaliniame transliuotojuje, yra šimtą kartų blogiau ir būtent tai reikia tirti. Aš tikiuosi, kad ateisime iki to. Čia nėra kišimasis į turinį, čia yra propagandos stabdymas. Todėl, lyginant su ta situacija, kuri yra susiklosčiusi, šitas įstatymas yra tikrai geras, ir siūlau priimti jį tokį, koks yra“.

Monika Garbačiauskaitė – Budrienė. Slaptai.lt nuotr.

„Seimo nario viešai išsakyta nuomonė, kad „visuomeniniame transliuotojuje vyksta šešėlinis finansavimas, propagandos finansavimas“, meta rimtus įtarimus Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai, todėl negalime tylėti. Seimo narys neigiamą nuomonę apie LRT formavo niekuo nesiremdamas, jos nepagrindė jokiais faktais – tai akivaizdus piktnaudžiavimas teise pasisakyti viešai“, – sako LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

LRT vadovė tikisi, kad atsižvelgiant į skunde išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus įstatymų nustatyta tvarka bus paneigta S. Jakeliūno paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, pakenkusi LRT dalykinei reputacijai.

S. Jakeliūno pasisakymą matė transliacijos „Seimas – tiesiogiai“ žiūrovai internete ir per kabelines televizijas, skaitė portalų 15min.lt ir delfi.lt lankytojai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.27; 07:40

Seimo narys Mykolas Majauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tai desperatiška iniciatyva mane užtildyti, sako konservatorius Mykolas Majauskas, komentuodamas „valstiečio“ Stasio Jakeliūno iniciatyvą kreiptis į parlamento Etikos ir procedūrų komisiją, kad būtų įvertinti į skandalą dėl galimai nederamų santykių su moksleivėmis įsivėlusio M. Majausko veiksmai.

„Absurdiški kaltinimai. Elementari pono Jakeliūno keršto akcija už mano veiklą Biudžeto ir finansų komitete ir, sakyčiau, desperatiška iniciatyva užtildyti. Tokie metodai tikrai neišgąsdins ir kritikos „valstiečiams“ nesustabdys“, – Eltai siųstame komentare teigia M. Majauskas.

Pasak kreipimosi iniciatoriaus S. Jakeliūno, abejonės dėl nederamo Seimo nario elgesio nėra išsklaidytos. Politikas tvirtina, kad šiuo metu turima informacija leidžia pagrįstai manyti, kad M. Majauskas ne tik savo autoritetą ir įtaką naudojo siekdamas savanaudiškų ir gerai moralei prieštaraujančių tikslų, bet ir savo elgesiu darė spaudimą bei netiesiogiai grasino merginoms, liudijusioms apie vakarėlius jo bute. TS-LKD partijos lyderių pozicija leidžia manyti, kad situacija buvo žinoma ir partijos vadovybei.

„Šmeižto bylose yra aiškus įrodinėjimo naštos paskirstymas, todėl nesuprantama – kodėl teisėsaugai sustabdžius tyrimus dėl galimo priekabiavimo M. Majauskas visomis išgalėmis negina savo reputacijos? Nesuprantama, kaip tokius įtarimų šešėlius nešantis politikas gali toliau dirbti Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijoje“, – antradienį kėlė klausimus S. Jakeliūnas.

Vadinamasis „#meToo“ skandalas kilo, kai šių metų kovo mėnesį viešoje erdvėje pasirodė informacija apie galimą Seimo nario M. Majausko seksualinį priekabiavimą prie moksleivių.

M. Majauskas po kilusio viešo skandalo kreipėsi į prokurorus dėl šmeižto. Tačiau, žiniasklaidai nesutikus atskleisti merginos, kalbėjusios apie konservatoriaus elgesį, tapatybės, tyrimas buvo nutrauktas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.26; 08:33

Tikriausiai daug kas iš mūsų perskaitėme Stasio Jakeliūno publikaciją „V.Putinas pavėlavo – Lietuva jau okupuota“ (tekstas pasirodė gegužės 13-ąją lrytas.lt portale).

Tiems, kurie nėra susipažinę su minimu straipsniu, rekomenduojame perskaityti.

Tačiau siūlydami susipažinti su buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjo įžvalgomis norime pabrėžti, jog publikacija mums paliko keistą įspūdį.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Apie tai, kas keistina – kituose rašiniuose?“