Stilas

SkaitomiausiosŽvalgyba

Olga Galkina ir Igoris Dančenko

Antanas Rašimas

Kuo šioje istorijoje svarbus Rusijos pilietis Igoris Dančenko? Būtent jis teikė britų žvalgybininkui Kristoferiui Stilui neva Donaldą Trampą kompromituojančios informacijos. Kuo svarbus K.Stilas? Būtent K.Stilas sukurpė 2016-aisiais neva svarbų dosje apie D.Trampo ryšius su Kremliumi.

Kodėl tai prisiminiau? Viešojoje erdvėje paskelbta pranešimų, kad prieš keletą dienų I.Dančenką areštavo FTB (JAV Federalinis tyrimų biuras). Pretekstas sulaikymui – duoti klaidingi parodymai.

Demokratų palaikytas skandalas apie D.Trampo ryšius su Kremliumi, esą būtent Rusija D.Trampui padėjo laimėti JAV prezidento rinkimus, – šiandien įgauna visai kitą atspalvį. Dabar žinomi faktai leidžia manyti, jog D.Trampą sukompromituoti turėjusi istorija – sukurpta. Išgalvota nuo pradžios iki pabaigos. Ne tik klaidinga, bet ir kenkianti ją palaikiusiųjų reputacijai. Kodėl? Aiškėja, jog garsusis K.Stilo tyrimas apie draugiškus D.Trampo ryšius su Rusijos žvalgyba ir neva nesąžiningai laimėtus prezidento rinkimus 2016-aisiais, tėra išsigalvojimas, kurio tikrasis autorius – rusų vaikinukas iš Permės.

Rusijos jaunuolis I.Dančenko mokėsi JAV universitetuose. O paskui įsidarbino Brukingso institute – viename iš svarbiausių analitinių Demokratinės partijos centrų Vašingtone. Bent jau kol kas nežinoma, kaip į atsargą pasitraukęs britų žvalgybininkas K.Stilas susipažino su I.Dančenko. Ir vis tik jie susitiko. Keista, bet vaikinukas iš Permės sužavėjo britų žvalgybininką pensininką. Sužavėjo tikriausiai todėl, kad turėjo puikią iškalbą, mokėjo įtikinti. Taigi I.Dančenko pripasakojo britų žvalgybos veteranui K.Stilui turįs Maskvoje unikalių ryšių. Konkrečiai – jam nebus sunku pateikti įrodymų, kad D.Trampas susijęs su Rusijos žvalgybomis.

Kristoferis Stilas

Tada K.Stilas nusprendė užverbuoti vaikiną iš Rusijos provincijos. Tai buvo lemtinga ne tik jo, bet ir Demokratų partijos klaida. 2016-ųjų vasarą K.Stilas paprašė, kad I.Dančenko vyktų į Rusiją ieškoti D.Trampą kompromituojančių žinių. I.Dančenko išties ėmė dažnai keliauti į Maskvą. Tačiau K.Stilo duotus pinigus jis išvaistydavo Maskvos baruose ir kavinėse. Būtent taip jis „rinko“ žinias apie D.Trampo draugystę su rusiškais „džeimsais bondais“ – linksmindamasis. Būtent Maskvos naktiniuose klubuose buvo sukurptas pasakojimas, kaip D.Trampas Maskvoje neva linksminosi su prostitutėmis ištaigingame viešbutyje. Kaip tvirtino pats I.Dančenko, sveiku protu sunkiai suvokiamą istoriją jis sukūrė tik tam, kad ši skambėtų kuo skandalingiau. Dar 2020-aisiais metais, duodamas interviu leidiniams „The Guardian“ ir „The New York Time“, rusų jaunuolis iš Permės prisipažino kurpęs melagingas istorijas.

Vis tik keista, kad I.Dančenkai pavyko taip lengvai už nosies vedžioti savo kuratorius. Vienas iš paaiškinimų gali būti toks: kuratoriai puikiai žinojo, jog rusų jaunuolis meluoja, tačiau jiems reikėjo tokio melo. Juk žinoma: jei meluoji, tai meluok savęs netramdydamas, tuomet tavo pasakomis lengviau patikės. Kuratoriai ramino save, kad demokratai tikrai tuoj ateisią į valdžią, o laimėtojų, kaip žinia, niekas neteisia. Tad niekas tuomet rimtai neanalizuos, ar ant D.Trampo galvos pelnytai užpiltas kibiras srutų. Juk be K.Stilo buvo ir kitų kurstytojų.

Žodžiu, I.Dančenko melavo. Į pagalbą pasitelkė net buvusią klasiokę – Olgą Galkiną, kuri iš Permės persikėlė į Kiprą. Būtent ji apkaltino „rusiškus programišius“, esą jie įsilaužė į demokratų partijos kompiuterius 2016-aisiais. O.Galkina net neva nukentėjo – kai paviešino šias žinias, ją iškart atleido iš firmos, kurioje dirbo, nes nesutapo „politinės pažiūros”. Demokratai patikėjo ir ja. Demokratai net nepanoro, kad FTB apžiūrėtų jų kompiuterius, į kuriuos neva įsilaužė programišiai.

Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.

Taigi demokratai iki pat ausų įklimpę į melo liūną. Dabartinė situacija panaši į visuotinę „raganų medžioklę“ ir visuotinę paranoją, kai visiems visur vaidenasi „Kremliaus įtaka“. Demokratai dar bando teisintis, esą D.Trampas vis tiek – „didžiausia grėsmė Amerikai”, todėl jį vis tiek reikėjo pašalinti iš valdžios.

Tačiau įdomiausia bus, kai Amerikos teisėsauga pradės tirti tikrus skandalus. Pavyzdžiui, kodėl Jelena Baturina įteikė Hanterui Baidenui beveik 4 milijonus JAV dolerių. Arba kodėl kinai Baidenų šeimai skyrė 20 milijonų dolerių.

Žodžiu, viskas taip supainiota, taip keičiasi tai į vieną, tai į kitą pusę, kad tai, kas šiandien atrodo tiesa, rytoj gali pasirodyti esant melu. O tai, kas šiandien panašu į melą, poryt atrodys šventa tiesa.

Kaip susigaudyti šioje painiavoje?

Parengta pagal užsienio spaudos pranešimus

2021.11.08; 06:00

Žvalgyba

Matt Apuzzo, Adam Goldman, Nicholas Fandos / The New York Times

„Praėjus kelioms valandoms po to, kai buvo pradėtas Trumpo kampanijos ryšių su Rusija tyrimas 2016 metų vasarą, FTB pasiuntė į Londoną porą  savo agentų su tokia slapta misija, kad apie ją žinojo tik saujelė bendradarbių“, – rašo The New York Times.

Jų uždavinys buvo susitikti su Australijos pasiuntiniu, kuris turėjo įrodymų, kad vienas iš Donaldo Trumpo-jaunesniojo patarėjų iš anksto žinojo apie Rusijos kišimąsi į rinkimus. Aukščiausi Australijos valdininkai pažeidė diplomatinį protokolą ir leido ambasadoriui Aleksandrui Dauneriui aprašyti savo susitikimą su rinkimų štabo patarėju Džordžu Papadopulu.

Agentų ataskaita paklojo pamatus bylai, kurią prieš metus pradėjo tirti specialusis prokuroras. „Bet tada nedidelė grupė FTB bendradarbių žinojo tik jos kodinį pavadinimą „Kryžminės ugnies uraganas“. Tas pavadinimas, Rolling Stones eilutė „Aš gimiau siaučiant kryžminės ugnies uraganui“ („I was born in a crossfire hurricane“), tapo taiklia prognoze to politinio štormo, kuris tebeplėšia čerpes nuo FTB stogo“, – rašo žurnalistai Metas Apucas, Adamas Goldmanas ir Nikolas Fandosas.

FTB veikė atsargiau nei bet kada. „Agentai svarstė, o paskui atmesdavo idėjas apklausti raktinius Trumpo patarėjus, kurie, galimas dalykas, pagreitintų tyrimą, bet kiltų rizika aptikti jo egzistavimą. Aukšti valdininkai greitai įsitikino, kad jie neatskleis bylos iki rinkimų dienos, ir tai tik stiprino jų neryžtingumą. Kai agentai imdavosi drąsių tyrimo veiksmų, pavyzdžiui, klausinėjo ambasadorių, tai viską gaubė paslaptis“, – sakoma straipsnyje.

Tik kokie penki Teisingumo ministerijos bendradarbiai žinojo apie bylos mastus. „Jeigu faktai būtų iškilę, jie galėjo sugriauti Trumpo kampaniją: buvo atliekamas tyrimas Trumpo būsimojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais ir jo rinkimų štabo vadovo atžvilgiu. Vienas patarėjas, matyt, turėjo kontaktų su Rusijos žvalgyba. Kitas buvo įtariamas, kad pats buvo rusų agentas“, – rašo The New York Times.

Pasak buvusio FTB vadovo Džeimso Komio, neteisinga būtų lyginti Klinton bylą, kuri 2016 metų vasarą buvo aprimusi, su Rusijos, kuri buvo  ankstyvojoje stadijoje. „Tačiau abiejų tyrimų pagrindas buvo vienas politinis apskaičiavimas: Klinton laimės, o Trumpas pralaimės. Agentai nuogąstavo, jog jie slepia informaciją arba per švelniai elgiasi su Klinton. Ir jie nerimavo, kad bet kokie atviri veiksmai prieš Trumpo kampaniją tik sustiprins jo pareiškimus, kad rinkimai iškraipyti prieš jį“, – pažymi leidinys.

„Dabar FTB susiduria su ta pačia kritika ir, maža to, Trumpas pareiškia, kad jis – politizuoto FTB auka. – Pasak jo, aukšto rango agentai bandė iškraipyti rinkimus, atsisakydami persekioti Klinton , o paskui įsuko tyrimą Rusijos dingstim, kad pakirstų jo prezidentavimą“.

Operacija „Kryžminės ugnies uraganas“ prasidėjo lygiai prieš 100 dienų iki prezidento kampanijos. „Nuotaika per pirmuosius susitikimus buvo nerami, prisimena buvę bendradarbiai. Agentai ką tik baigė tyrimą Klinton atžvilgiu ir ruošėsi mėnesius truksiantiems respublikonų vadovaujamiems klausymams apie tai, kodėl jai nepateikti kaltinimai. Operacijos centre buvo tas pats branduolys agentų ir analitikų, kurie tyrė Klinton reikalus. Niekas nesiruošė iš naujo kištis į prezidento politiką, sako buvę bendradarbiai, ypač kai agentai nežinojo, kaip pakryps australų informacija“, – praneša laikraštis. 

Tuos pirmuosius mėnesius FTB vykdė tyrimą keturių Trumpo kampanijos padėjėjų atžvilgiu: Maiklo Flyno, Polo Manaforto, Karterio Peidžo ir Džordžo Papadopulo. „Kontržvalgybiniai tyrimai gali trukti metų metus, bet FTB norėjo greitai sužinoti, ar Rusijos vyriausybė turėjo įtakos Trumpo kampanijai. Vienas iš variantų buvo pats tiesiausias – apklausti rinkimų štabo bendradarbius apie jų kontaktus su Rusija“, – sakoma straipsnyje.

„Pasak dviejų buvusių bendradarbių, tai buvo svarstyta, bet nepadaryta, nes liudytojų apklausa arba prašymas panaudoti dokumentus galėjo iškelti tyrimą viešumon, o būtent to FTB bendradarbiai stengėsi išvengti prezidentinių varžytuvių įkarštyje“, – rašo leidinys.

„FTB biurokratija nedavė agentams nieko gero, – komentuoja straipsnio autoriai. – Liepos mėnesį britų išėjęs į atsargą šnipas Kristoferis Stilas kreipėsi į draugą iš FTB užsienyje ir pateikė pranešimus, siejančius rinkimų štabo bendradarbius su Rusija. Bet dokumentai klaidžiojo FTB organizacinėje struktūroje, pasakojo eks-bendradarbiai“. Spalio mėnesį agentai nuskrido į Europą, kad išklausinėtų Stilą, bet tas buvo nusivylęs dėl FTB vangumo ir pradėjo dalytis savo radiniais su žurnalistais.

Pagaliau spalio mėnesį teisėsaugininkai pripažino, kad atlieka tyrimą, bet paragino būti santūriems. Porą savaičių prieš Trumpo inauguraciją aukšti specialiųjų tarnybų bendradarbiai informavo Trumpą apie rusų hakerius ir pranešė, kad Putinas bandė sukelti chaosą per rinkimus, susilpninti Klinton ir padėti Trumpui laimėti.

„Po to Komis susitiko su Trumpu asmeniškai, pranešė apie Stilo pranešimus ir perspėjo, kad žurnalistai juos gavo“, – rašo leidinys. Komis patikino Trumpą, kad FTB ketina jį ginti, bet Trumpo įtikinti neapvyko: „Keletą valandų prieš tai jis pareiškė The New York Times, jog istorijas apie Rusijos kišimąsi į rinkimus stumia jo priešininkai, kad nukreiptų dėmesį nuo jo pergalės“.

Šaltinis: The New York Times

2018.05.19; 08:00