Stoltenbergas

Gordijo mazgas

KSSO embelma

Antanas Rašimas

Ar patikėtumėte, jei pasakyčiau, jog Armėnija prašosi priimama į NATO? Ar įtikinamas pasirodytų teiginys, esą Armėnijos premjero pareigas einantį Nikolą Pašinianą karinių NATO pratybų stebėti buvo pakvietęs pats Aljanso generalinis sekretorius? O jei portalas slaptai.lt parašytų, jog Armėnijos ministras pirmininkas N. Pašinianas tikrai svečiavosi Norvegijoje asmeniškai pakviestas Aljanso vadovo Jenseno Stoltenbergo – ar nepasirodytų ši žinia įtartina, labiau panaši į melą, propagandinę „antį“, nei į neginčijamą tiesą?

Be abejo, Armėnijos premjero niekas nekvietė į Norvegijos Karalystę, niekas jam neleido stebėti NATO karinių pratybų. Juolab NATO vadovybė nesiuntė ponui N. Pašinianui asmeninių pakvietimų.

Būtų didžiausia kvailystė, neapdairumas, beprotybė, jei NATO vadovai šiandien prašytų Armėniją prisijungti prie Aljanso pajėgų. Taip nėra ir negali būti. Šito oficialusis Briuselis negali padaryti dėl kelių svarių, rimtų priežasčių. Pirma, Armėnijoje dislokuota gausi Rusijos karinė bazė (Giumri miestas). Antra, Armėnija iki šiol okupavusi Azerbaidžanui priklausantį Kalnų Karabachą (įskaitant ir septynetą su KK nesusijusių rajonų). Todėl Vakarai šią valstybę tebelaiko agresore, nevykdančia Jungtinių Tautų rezoliucijų, įpareigojančių trauktis iš užgrobtų teritorijų. Ir, galų gale, visi puikiai žino, jog Armėnija priklauso Rusijos vadovaujamai Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai (KSSO). Tas KSSO – tai visiška priešingybė NATO aljansui. Tai – akivaizdžiai antieuroatlantinė organizacija. Kad ir kaip norėtų oficialusis Jerevanas, jis negali siekti draugystės su NATO ir tuo pačiu tampriai bendradarbiauti su KSSO. Sėdėti ant dviejų skirtingų kėdžių neįmanoma, kad ir koks gudrus, lankstus bebūtum.

Ir vis dėlto internetinėje erdvėje pasirodė pranešimų, girdi, ponas N. Pašinianas svečiuojasi Norvegijoje, dalyvauja derybose su NATO generaliniu sekretoriumi, iš garbingų užsienio svečių ložės stebi, kaip gintis mokosi NATO kariai. Kad tokių „ančių“ buvo paleista internetinėje erdvėje, apgailestauja internetinis leidinys Armenianreport.com. Šis armėniškas portalas mano, kad primityvią dezinformaciją dėl neva Armėnijos noro jungtis į NATO struktūras skleidžia Kremliaus remiami ir apmokami troliai. Būtent jie neva paskleidė melagingų žinių, esą N. Pašinianas, vaizdžiai tariant, staiga Rusijai atsuko užpakalį, o Vakarams – veidą.  

Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Niekas nesiginčija: pranešimai apie Armėnijos siekį bičiuliautis su NATO tėra primityvus, pigus melas. N. Pašinianas nevažiavo į Norvegiją, nesusitiko su NATO vadovybe ir nematė karinių NATO pratybų. Tuo metu, kai internetiniai troliai įrodinėjo, esą N. Pašinianas šnekučiuojasi su J. Stoltenbergu, Armėnijos premjeras iš tikrųjų buvo nuvykęs į iš Azerbaidžano atimtą Kalnų Karabachą, kur susitiko su šią azerbaidžanietišką teritoriją dabar valdančiais saviškiais – armėnais. Remiantis Armenianreport.com pranešimais, N. Pašinianui rūpėjo sužinoti, ar užtektinai rimtai jie, armėnai, saugo okupuotą teritoriją. Žodžiu, skirtumas tarp to, kas buvo rašyta, ir to, kaip nutiko iš tikrųjų, – akivaizdus: ne Norvegija, ne NATO, ne Briuselis, o Kalnų Karabachas.

Minėtas armėnų leidinys armenianreport.com klausia, kodėl Kremliaus troliai atkakliai skleidžia primityvų melą apie dabartinę Armėnijos vadovybę? Juk teiginiais, esą armėnai jau klastingai suvarė peilį Rusijai į nugarą arba ketina artimiausiu metu Rusiją išduoti, iškeisdami Maskvos politinę, ekonominę ir karinę paramą į draugystę su Vakarais, – niekas netiki. Nebent vienas kitas primityvus kvailys, nesusigaudantis užsienio politikoje. Tokios minėto leidinio versijos. Suprask, Armėnija nė neketina nusisukti nuo Kalnų Karabachą okupuoti padėjusios Rusijos.

J. Stoltenbergas stebėjo Norvegijoje vykstančias NATO pratybas. EPA-ELTA nuotr.

Ir vis dėlto dezinformacija, jog Armėnija išduoda Rusiją ir beldžiasi į Vakarus, – tebeplatinama.

Kodėl rusų troliams prireikė vaizduoti Armėniją kaip NATO sąjungininkę? O gal šį melą platina visai ne Kremliaus propagandistai? Gal esama jėgų, kurios suinteresuotos sužinoti, kokia būtų tiek Briuselio, tiek Maskvos reakcija į neva provakarietiškas Jerevano nuotaikas? Galų gale gal šias „antis“ platina pats Jerevanas, siekiantis suminkštinti griežtą Vakarų požiūrį dėl Kalnų Karabacho – kol šių žemių negrąžins tikriesiems šeimininkams, tol Armėniją laikys agresore?  

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.07; 09:05

Trumposios naujienos

Jungtinės Amerikos Valstijos visiškai laikosi praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje su Rusija pasiektos branduolinių ginklų sutarties, bet Rusijos sprendimas plėtoti nuo žemės paleidžiamą sparnuotąją raketą SSC-8 reiškia, kad sutartis nebėra veiksminga, paklaustas apie JAV sprendimą nutraukti sutartį, sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, informuoja „Reuters“.

„Visos sąjungininkės sutinka, kad JAV visiškai laikosi sutarties, problema – Rusijos elgesys“, – spaudos konferencijoje sakė J. Stoltenbergas.

„Problema ta, kad sutartis negali būti veiksminga, jei jos laikosi tik viena pusė“, – pridūrė NATO generalinis sekretorius. 

Praėjusį savaitgalį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė ketinimus nutraukti Šaltojo karo laikų nusiginklavimo sutartį su Rusija, kurią pasirašė tuometis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas ir paskutinis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas.

Prezidentas kaltino Rusiją pažeidžiant 1987 metų Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF). Savo sprendimą aiškindamas JAV prezidentas sakė, kad Rusija „nesilaikė susitarimo dvasios ir paties susitarimo“.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-24

Trumposios naujienos

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino Rusiją prisiimti atsakomybę dėl MH17 reisu skridusio Malaizijos lėktuvo sudužimo. Numušus orlaivį, 2014 metų liepą Rytų Ukrainoje žuvo 298 žmonės. Lėktuvo sudužimas yra tiesioginis Rusijos agresijos prieš Ukrainą padarinys, pirmadienį Varšuvoje pabrėžė J. Stoltenbergas.

„Aš pritariu Olandijos vyriausybei, kuri ragina Rusiją prisiimti atsakomybę dėl sudužimo“, – kalbėjo NATO vadovas. Jis vienu didžiausių iššūkių saugumui NATO valstybėse pavadino „vis atkaklesnę“ Rusiją. Maskva esą kišasi į demokratinius procesus, yra atsakinga už kibernetines atakas ir įrodė esanti pasirengusi prieš kaimynę panaudoti karinę jėgą. NATO, pasak J. Stoltenbergo, į šį iššūkį reaguos atgrasymo ir politinio dialogo kombinacija.

J. Stoltenbergas pirmadienį Varšuvoje susitiko su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Prieš tai jis sakė kalbą Varšuvoje posėdžiaujančiai NATO Parlamentinei Asamblėjai. Šalių narių delegatai čia, be kita ko, tarėsi, kaip reaguoti į hibridines grėsmes, apie Rusijos įtaką rinkimams ir referendumams Aljanso šalyse bei apie padėtį Afganistane.

NATO, pasak J. Stoltenbergo, ir toliau sieks, kad teroristinė organizacija „Islamo valstybė“ (IS) negrįžtų į teritorijas, kuriose buvo įveikta. Jis taip pat paskelbė apie tolesnę politinę paramą Ukrainai ir Gruzijai ir pavadino abi šalis artimomis NATO partnerėmis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.29; 10:14