Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
Radikaliam islamo Talibanui perėmus valdžią Afganistane, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas įspėjo Europą dėl užsidarymo nuo pabėgėlių politikos.
Anot jo, Europa negali bėgti nuo „problemos“, sandariai uždarydama savo sienas. „Jei tai darys, Europa pažeis ne tik tarptautinę teisę, bet ir atsuks nugarą humanitarinėms vertybėms“, – pabrėžė R. T. Erdoganas. Kalbėdamas apie savo šalies vaidmenį, jis sakė, kad Turkija nėra įsipareigojusi „būti Europos pabėgėlių stovykla“‘. Tai esą nėra nei jos uždavinys, nei atsakomybė.
Turkija yra priėmusi daugiau pabėgėlių už bet kokią kitą šalį. Be 3,6 mln. sirų čia jau gyvena šimtai tūkstančių kitų migrantų, tarp jų – daug žmonių iš Afganistano. Sostinėje Ankaroje pastaruoju metu būta išpuolių prieš pabėgėlius iš Sirijos, jų būstus ir parduotuves.
Dieveniškių kaimo bendruomenės protestas prie VRM. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Pirmadienį vykstant vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros („Frontex”) vykdančiojo direktoriaus Fabrice Leggeri susitikimui, prie ministerijos pastato kelios dešimtys Dieveniškių miestelio gyventojų protestavo prieš planus jų gyvenvietėje esančioje buvusioje Technologijų ir verslo mokykloje apgyvendinti 500 nelegalių migrantų.
Jie teigia esantys susirūpinę savo saugumu bei pažymi, kad dėl šių valdžios planų ketina kreiptis į teismą.
Tačiau ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė protestuojantiems dieveniškiečiams sako, kad migrantai negali „levituoti“ ore, o ši gyvenamoji vieta pasirinkta dėl patogios geografinės padėties apribojant migrantų judėjimą.
Ministerijos planais nepatenkintų protestuotojų plakatai skelbė: „Dieveniškių gyventojų teisių pažeidimui ne!!!“, „Išgirskite Dieveniškių gyventojus!“, „Mums rūpi saugumas“.
Dieveniškiečių bendruomenės atstovė Liuba Poliak pasakojo, kad daugiausiai susirūpinimo vietiniams kelia jų saugumas. Pasak jos, migrantus ketinama apgyvendinti prie pat miestelio mokyklos, todėl tai esą gali sukelti papildomų iššūkių ir pareigūnams, ketinantiems užtikrinti saugumą.
„Mes suprantame, kad tuos žmones reikia kažkur apgyvendinti, aprūpinti. Bet tegul tai būna kažkur, kur bus saugus atstumas, kad pareigūnai, kurie mus žada saugoti, turėtų laiko sureaguoti“, – žurnalistams sakė L. Poliak, kartu pridurdama, kad gyventojai dėl Vyriausybės planų ketina kreiptis į teismą.
„Jeigu mums nepavyks nieko padaryti, galutinė instancija yra Lietuvos teismas. Mes kreipsimės. Jau vyksta advokato paieška“, – tvirtino ji.
B. Petkevič: gyventojai planuoja palikti Dieveniškes
Tuo metu proteste taip pat dalyvausi Seimo narė Beata Petkevič pasakojo, kad jos atstovaujamos vienmandatės apygardos teritorijoje esančio miestelio gyventojai dėl VRM planų esą netgi planuoja palikti savo namus.
„Dieveniškėse yra 500 žmonių, o pabėgėlių centre planuojama apgyvendinti nuo 500 iki 1, 5 tūkst. migrantų. Šalia yra darželis, mokykla, kuriuos lanko 200 mokinių. Tai neįmanomas dalykas. Visą laiką būtų policija, pasienio tarnybos, užsienio tarnybos. Žmonės jaustųsi, kaip ne savo namuose. Jie deklaruoja, kad jie išvažiuos iš Dieveniškių“, – įsitikinusi Lietuvos regionų frakcijai priklausanti parlamentarė B. Petkevič.
I. Šimonytė: migrantai nedingsta dėl to, kad jie nepatinka
Visgi premjerė I. Šimonytė tvirtai laikosi pozicijos, kad Dieveniškės yra tinkama vieta migrantų apgyvendinimui, kadangi šioje teritorijoje būtų patogu užtikrinti migrantų judėjimo kontrolę. Ji taip pat pabrėžia, kad ir migrantai yra žmonės, todėl juos vienaip ar kitaip teks apgyvendinti kažkurioje savivaldybėje.
„Reikėtų suprasti paprastą dalyką. Migrantai nedingsta dėl to, kad jie nepatinka, kad kažkas mano, jog nenori. Tai yra gyvi žmonės ir jeigu jie kirto sieną, mes turime juos kažkur apgyvendinti, kol bus išspręsti procedūriniai klausimai. Tai vis tiek bus kažkokia savivaldybė“, – atsakinėdama į žurnalistų klausimus sakė I. Šimonytė.
Premjerė akcentavo, kad Lietuvos „apendicitu“ vadinamos Dieveniškės dėl savo geografinės padėties yra patogi vieta užtikrinant migrantų judėjimo kontrolę.
„Dieveniškių kilpa turi logistinių privalumų, kadangi iš ten pasišalinti yra ribotos galimybės, mes ten turime valstybės turto. Vėlgi, savivaldybei neužkeliame kažkokios naštos ir atsakomybės rūpintis žmonėmis“, – aiškino I. Šimonytė.
A . Bilotaitė: sunku rasti vietą, kuri visiems tiks
Panašios, kaip ir premjerė, pozicijos laikosi vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė. Ji teigia suprantanti dėl kultūrinių skirčių atsirandančią gyventojų baimę ir nenorą, kad nelegalūs migrantai būtų apgyvendinti jų kaiminystėje. Vis tik ministrė tikina, kad gyventojų saugumas bus maksimaliai gerai užtikrintas.
„Tikrai puikiai suprantu mūsų visuomenę, nes neteisėti migrantai yra žmonės su kitokia kultūra, religija, visai iš kitų vietų ir tai, kas yra nežinoma, visada gali sukelti tam tikrą išgąstį ir baimę. Ir tikrai noriu nuraminti visus ir nusiųsti aiškią žinutę, kad mes užtikrinsime apsaugą“, – VRM surengtoje spaudos konferencijoje pirmadienį teigė A. Bilotaitė.
Ministrė atkreipė dėmesį, kad objektų, kuriuose apgyvendinti nelegalūs migrantai, apsaugą perėmė Viešojo saugumo tarnyba.
„Tai yra savo srities profesionalai, kurie savo darbą atliks maksimaliai gerai. Taip pat policijos pajėgos, kurios taip pat savo pajėgas yra pastiprinusios, kad bendruomenės jaustųsi saugiau. Todėl tikrai prašau solidarumo. Ir tikriausiai sunku bus rasti Lietuvoje vietą, kuri visiems tiks, kur visi būtų patenkinti“, – paragino vidaus reikalų ministrė.
Liepos 18 d. duomenimis, į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 2 096 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra 26 kartus didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Vien liepą pasieniečiai sulaikė 1 435 migrantus. Birželį tokių buvo 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 1 098. Taip pat sulaikyti 179 Kongo, 121 Kamerūno, 78 Gvinėjos, 74 Irano, po 69 Sirijos ir Afganistano piliečiai, 68 Rusijos bei kitų šalių piliečiai.
Nuo metų pradžios, pirminiais duomenimis, daugiausia migrantų sulaikyta Druskininkų savivaldybės ribose – 566. Šalčininkų rajone sulaikytas 431 neteisėtai iš Baltarusijos patekęs užsienietis, Ignalinos – 334, Varėnos – 353, Švenčionių – 168, Lazdijų – 142.
