Antradienį prie Europos Parlamento pastato Strasbūre mėgino susideginti vyras. Kaip pranešė Prancūzijos žiniasklaida, jis smarkiai nukentėjo.
 
Gautomis žiniomis, albanų kilmės vyras apsipylė benzinu, o paskui padegė save žiebtuvėliu. Jis nudegė veidą ir rankas. Vyras nugabentas į ligoninę.
 
Incidento metu netoli EP pastato vyko atvykėlių iš Gvinėjos demonstracija. Jos dalyviai puolė į pagalbą albanui. Kol kas nežinoma, kas paskatino nukentėjusįjį imtis tokių desperatiškų veiksmų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.15; 05:24

Europos Parlamentų pirmininkų konferencijoje Strasbūre dalyvaujantis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pasveikino į konferenciją susirinkusių Europos Tarybos šalių narių parlamentų atstovus, tačiau jo kalba nepatiko Rusijos delegacijai. Seimo pirmininko pranešimo metu dalis Rusijos Federacijos parlamento delegacijos paliko Europos Parlamentų pirmininkų konferencijos salę.
 
Savo kalboje V. Pranckietis  atkreipė dėmesį į tai, kad 70-ąsias Europos Tarybos įkūrimo metines pasitinkančios šalys narės ima pamiršti vieningus Europos Tarybos principus, ant kurių pagrindo susikūrė ši organizacija. Jo teigimu, dvigubų standartų taikymas šalims, nebepuoselėjančioms demokratijos ir neužtikrinančioms žmogaus teisių, negali būti ignoruojamas.
 
„Europos Tarybai minint savo sukūrimo 70-metį, mūsų valstybės turi dėti pastangas, kad ši organizacija būtų aktuali Europos gyventojams. Tai pasiekti galima, tik jeigu nebus kuriamos išimtys arba specialūs standartai kai kurioms Europos Tarybos narėms, nesilaikančioms Europos Tarybos principų. Šiandien mums ne tik reikia stipraus bendro reagavimo mechanizmo, bet ir aiškaus jo panaudojimo. Būtina nedelsiant taikyti sankcijas šalims, kurios pažeidžia Europos Tarybos principus, kitų šalių suverenumą, žmonių teises ir demokratines vertybes“, – savo pranešime teigė parlamento vadovas.
 
Trečiadienį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis išvyko  į Strasbūrą (Prancūzija), kur dalyvauja Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) organizuojamoje tradicinėje Europos valstybių parlamentų pirmininkų konferencijoje.
 
Parlamento vadovas konferencijoje skaitė pranešimą tema „Mūsų bendri Europos namai“ – ateinantys 70 metų“, primena ELTA.
 
Vizito metu taip pat yra numatytas parlamento vadovo vadovaujamos delegacijos susitikimas su Europos Žmogaus Teisių Teismo pirmininku Linu Alexandre’u Sicilianu, teisėju Egidijumi Kūriu, registraru Rodericku Liddellu.
 
Konferencijos dalyviai – 47 Europos Tarybos valstybių narių parlamentų pirmininkai, parlamentų pirmininkai iš valstybių, turinčių ETPA stebėtojo ir partnerio statusą, taip pat tarptautinių parlamentinių asamblėjų vadovai.
 
Pirmoji tokia konferencija buvo organizuota 1975 m. Renginys vyksta kas dvejus metus pakaitomis Strasbūre arba Europos Tarybos valstybės narės sostinėje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.25; 00:30
 
 

Jūratė Laučiūtė, šio komentaro autorė

Ką tik per TV3 eteryje nuskambėjusį Vladimiro Laučiaus interviu su prezidentu Gitanu Nausėda prezidentas atkreipė dėmesį į apverktiną mūsų teisėsaugos būklę: „Patys pirmieji mėnesiai parodė, kad teismų sistemoje mes turime labai stipriai apsišluoti. Tas apsišlavimas nėra toks jau paprastas, kadangi pati teismų sistema pastaraisiais dešimtmečiais yra tapusi savotiškai uždara, pati save reguliuojanti. Kuomet iš išorės bandai daryti teismų sistemai įtaką, matosi gynybiniai refleksai. Tai parodė ir į korupcijos pinkles patekusių teisėjų byla, ir mūsų mėginimai apvalyti nuo nesąžiningų teisėjų. Mes pasiekėme tikrai nemažą rezultatą, bet ateityje norime pasiekti dar daugiau“.

Dėl mūsų teisėsaugos netobulumo, nesugebėjimo išryškinti ir nubausti korupcionierius prieš porą dienų skundėsi ir LR Seimo narys Vytautas Bakas. Portalui www.lrt.lt aiškindamas savo pasitraukimą iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posto, jis pasidalijo įžvalga: „Jei prieš 10 metų teisėsauga būtų efektyviai veikusi, dalis dabartinės koalicijos lyderių būtų teisiami“

Vytautas Bakas. Slaptai.lt nuotr.

Prisimindamas savo darbą kartu su „valstiečiais“, politikas atviravo: „(…) Mes ėjome su siekiu pirma grąžinti pasitikėjimą pačia politika, grąžinti sprendimų priėmimą į Seimą, sustiprinti jį, kaip galios centrą parlamentinėje valstybėje. Tai kaip mes galime tai padaryti, jeigu svarbiausiuose postuose sėdi teisiamų partijų pirmininkai arba lyderiai, kurie kūrė, ko gero, didžiausias iki šiol politinės korupcijos schemas: aš kalbu apie LEO LT, santykius su „MG Baltic“ savininkais. Mes praktiškai patys grąžiname tuos politikus į politinę areną ir tai yra visiškai nepriimtina. Tai buvo tai, kas būtų jau tiesiog neteisinga ar nesąžininga prieš tuos pačius žmones, todėl aš pasakiau, kad trauksiuosi“.

Deja, mūsų teisėsauga, teisėjai stringa ne tik korupcijos pinklėse, bet lyg kokios paikos muselės susipainioja ir nekompetentingų ar politiškai angažuotų “tyrėjų“ numegztuose istorijos tinkluose.

…Europos Žmogaus Teisių Teismas 2015 m. paskelbė, kad Lietuvos teismai neteisingai, nepagrįstai nuteisė buvusį saugumietį Vytautą Vasiliauską dėl genocido prieš partizanus. Kaip vėliau paaiškėjo, tai galėjo įvykti dėl Lietuvos tyrėjų kompetencijos stygiaus ir teisėjų nepakankamai argumentuotai (pritrūko „sofistinės kazuistikos“ gebėjimų) suformuluoto sprendimo.

Šitą nutartį komentavęs LR Seimo narys profesorius Vytautas Landsbergis sakė: „Sofistinės kazuistikos pinklėse Lietuva patyrė neleistiną politinį pralaimėjimą, EŽTT dauguminiu balsavimu nutarė, kad stribas Vasiliauskas nekaltas dėl genocido, nes Lietuvos pasipriešinimas nebuvęs visuotinis tautos pasipriešinimas. /…/ Manau, Lietuvos teisininkai-konstitucininkai, ne doktrinų gamintojai ir garbintojai, turi grįžti prie šio klausimo. Galvokit, jaunieji, Europos Žmogaus Teisių Teismas dar ne viešpats Dievas. Padirbėkite, Lietuvos teisės istorikai, padirbėkite, pažeistų pamatų taisytojai“, – ragino profesorius.

Ir tai toli gražu nebuvo pirmas kartas, kai teismai sujaukė nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą. Tie, kurie skelbė, jog „Lietuva bus be lietuvių“, toje Lietuvoje, kuri vis dar tebėra su lietuviais, arba patys, arba jų advokatai rado kelių, būdų ginčyti, skelbti savo nekaltumą, pasinaudodami sofistiniais išvedžiojimais: „Taip, žudžiau, bet tai ne genocidas“!

Lietuvos partizanė. LGGRTC nuotr.

Anuomet, po Strasbūro teismo sprendimo dėl genocido sąvokos taikymo nagrinėjant su okupacija kovojusių partizanų naikinimu susijusias bylas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. apkaltinamąjį nuosprendį V. Vasiliauskui panaikino.

Ir EŽTT, ir Lietuvos Konstitucinis Teismas buvo pripažinę, kad pagal tarptautinės teisės normas genocidu laikomi tik veiksmai, kuriais siekiama visiškai ar iš dalies sunaikinti kokią nors nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę. Apie socialines ir politines grupes anuomet nebuvo kalbama.

Tuo tarpu diskusija tęsėsi. Kai kurie ekspertai teigė, kad genocidu turėtų būti laikomi tik nacių žudymai, o komunistinio režimo nusikaltimams ši sąvoka, esą, netinkanti. O jų oponentų nuomone, okupacinės sovietų valdžios vykdyti Lietuvos gyventojų trėmimai į Sibirą, partizanų ir jų rėmėjų naikinimas visiškai prilygsta genocidui.

Ir štai pagaliau – juridinė ir moralinė pergalė: praėjusią rugsėjo savaitę Strasbūro teismas kovą prieš Lietuvos partizanus pripažino genocidu!

EŽTT atmetė prašymą peržiūrėti Lietuvos teismų paskelbtą sprendimą, kuriuo sovietų represijos prieš Lietuvos partizanus buvo pripažintos genocidu. Penkių teisėjų kolegija nusprendė, kad šis sprendimas turi įsigalioti, o pagrindo perduoti jį Didžiajai kolegijai nėra.

Adolfas Ramanauskas – Vanagas. Slaptai.lt nuotr.

Peržiūrėti sprendimą buvo pateikęs partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago sulaikymo operacijoje kartu su Nachmanu Dušanskiu ir dar keliais kitais kagėbistais-sadistais dalyvavusio Stanislovo Drėlingo gynėjas Kęstutis Rakauskas.

Pagaliau Lietuvos teismai (ar bent keli teisėjai) išmoko anksčiau neišmoktas istorijos pamokas ir sugebėjo suformuluoti „raštingą“ nutartį. Todėl dabar jau ir Strasbūro teismas sutiko su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad sovietų okupantų vykdytas sistemingas Lietuvos partizanų naikinimas gali būti laikomas lietuvių tautos genocidu.

Tikra likimo dovana, jog šitą dar naujumo karščiu tebealsuojančią žinią išgirdau iš partizanų vado dukters Auksutės Ramanauskaitės – Skokauskienės lūpų Kretingos viešojoje M. Valančiaus bibliotekoje, kur  ponia Auksutė pristatė fotografijų albumą, skirtą tėvui, bei Danguolės Bunikienės filmą „Nužudytas, bet nenugalėtas“.

Nemunaitis. Paminklinė lenta byloja: čia 1945-aisiais priesaiką davė Adolfo Ramanausko – Vanago partizanai. Slaptai.lt nuotr.

Negalima buvo atsistebėti stiprybe šios moters, kai ji taip išoriškai ramiai, santūriai jau keliasdešimtąjį  (kelisšimtąjį?) kartą dalijasi širdį draskančiais prisiminimais apie savo tėvų ir savo pačios gyvenimą, kurie kelia šiurpą tik vieną kartą juos išklausius… Apie kankinimus, kuriuos teko iškęsti jos tėvui… Apie sunkią našlės, kalinės, tremtinės dalią, ištikusią jos mamą. Apie artimuosius, apie močiutę, kuriai metų metus teko slapstytis nuo budrios valdžios ir dar budresnės išdaviko akies, saugant mažąją anūkę…

Atsikvėpti po gerklę gniaužiančių jaudulio spazmų padėjo, turbūt, dėkingumas tiems žmonėms, tiems paprastiems lietuviams, kurie, galėdami nusisukti nuo našlaitės, apsimesti, jog „ne mano kiaulės, ne mano pupos“, nenusisuko, kurie, galėdami išduoti, neišdavė…

Bet nebuvo nieko, kas būtų galėję išvaduoti iš kankinančio gėdos jausmo, kai teko  klausytis, kiek daug kartų, kiek beviltiškai ilgų metų dukrai teko belstis į įvairiausias ATKURTOS, NEPRIKLAUSOMOS valstybės institucijas, kad jos rūpintųsi surasti palaikus žmogaus, kurio auka didele dalimi nulėmė tai, kad šiandien galima vadintis ir laisva, ir nepriklausoma valstybe!

Įstatymas ir teisingumas

Tik nebesutramdomų emocijų pertekliumi galiu pateisinti savo aitrų klausimą partizanų vado dukrai, kodėl ji nesikreipė į mūsų teisėsaugą, kai jau suradus tėvelio palaikus, vėl buvo pradėta jį šmeižti.

Ponia Auksutė keletą labai išraiškingų sekundžių patylėjo (ir tai buvo tiesioginis atsakymas į klausimą), o paskui vėl savo įprasta santūria, ramia maniera papasakojo, kokius penkerių metų trukmės kryžiaus kelius per Lietuvos ir ES teismus teko nueiti jai ir jos advokatams, kitiems teisininkams, kol pagaliau aukščiausia Europos Sąjungos žmogaus teises ginanti institucija paskelbė galutinį verdiktą: sovietų represinių struktūrų vykdytas smurtas prieš Lietuvos žmones, prieš kovotojus už laisvę – genocidas!

Atrodo, kad ne tik susitikimo dalyviai Kretingoje, bet ir kiti Lietuvos žmonės iki šiol nesusivokė, kokią reikšmingą, kokią likiminę valstybei ir visuomenei žinią pasiuntė Strasbūro teismas: lietuvių tauta turi teisę į savo valstybę, turi teisę ją ginti ir gintis priemonėmis, adekvačiomis toms, kuriomis ji buvo naikinama!

Nenoriu piktdžiugauti dėl to, kad teisė gyventi ir gintis dabar suteikta ne vien „Dievo išrinktajai“ tautai. Jos netektys kraujuoja tuo pačiu raudonu krauju, kaip ir mūsų… Tik noriu tikėti, kad dabar Lietuvos teisėsauga, turėdama oficialų teisinį pagrindą, pagaliau išdrįs vykdyti teisingumą, vykdyti savo pareigą ne vien pagal Briuselio liberalų ar Maskvos revanšistų nurodymus.

Teisingumo deivė

Ir dar, ko labai norėtųsi: kad išmoktume sekti geriausiais kitų žmonių, kitų tautų pavyzdžiais. Kad, pavyzdžiui, kaip žydų tauta, išmoktume būti dėkingi tiems žmonėms, kurių jautrumo, sąžiningumo, pasiaukojimo dėka mes esame dar gyvi kaip tauta (nors ir labai susitraukę), kaip laisvų žmonių valstybė. Ir kad kuo greičiau šitą pamoką išmoktų Vilniaus meras Šimašius, kol nepavertė Lietuvos sostinės teisinio  ir moralinio nihilizmo sostine.

Jei tikrai siekiame ne keršto, o teisingumo, pirmiausia išmokime viešai pasakyti „Ačiū“ tiems, kurių dėka per visus amžius neblėsta teisingumo vilties žiburėlis!

2019.09.18; 07:45

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas, trečiadienį patvirtinęs savo apsisprendimą dėl darbo Europos Parlamente (EP), Eltai teigė, kad jo vadovaujama krizės komisija planuoja iki birželio pabaigos pabaigti krizės priežasčių tyrimą.
 
„Planuojame, kad iki birželio pabaigos komitete pateiksime išvadų projektus dėl likusių klausimų, nes dėl trijų klausimų išvados jau yra patvirtintos. Kaip Seime vyks darbas, apsitarsime, ar mano dalyvavimas bus įmanomas diskusijose, ar kitaip. Planas yra bent jau komiteto lygmeniu užbaigti visų išvadų patvirtinimą. Vis tiek lieka kolegos, kurie dirbo, todėl manau, kad tas procesas bus užbaigtas. Su manimi ar be manęs, čia jau detalės“, – Eltai sakė S. Jakeliūnas.
 
Seimo BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.
 
Tyrimo išvadų pristatymas Seime yra atidėtas iki spalio 31 d.
Kaip ELTA jau rašė, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas trečiadienį Eltai patvirtino eisiąs į Europos Parlamentą (EP).
„Apsisprendžiau – jei nebus kokių netikėtų formalių kliūčių, vykti į EP, dirbti ten. Vyriausioji rinkimų komisija dar turi patvirtinti rezultatus. Jeigu neįvyks nieko neplanuoto, mano sprendimas yra dirbti EP“, – Eltai teigė S. Jakeliūnas.
 
Galimybė patekti į EP S. Jakeliūnui atsirado, kai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) antrą mandatą EP iškovojęs Šarūnas Marčiulionis antradienį paskelbė jo atsisakantis.
 
Š. Marčiulionis teigė norintis daugiau laiko skirti Lietuvoje pradėtiems jaunimo, taip pat karjerą baigusių sportininkų projektams.
Pasak jo, vertinant rinkimų rezultatus Europoje, matyti, kad EP koncentruosis ties ES vertybių, ES vienybės išlaikymo klausimais. Dėl to EP šiuo metu yra reikalingi labiau patyrę politikai. Tuo metu Lietuvoje sveikatos, sveikatingumo klausimai, moksleivių aktyvumas, jaunų žmonių sveikata – prioritetai, ties kuriais jis nori dirbti ir perduoti visą savo sukauptą patirtį.
 
Pasak Š. Marčiulionio, likdamas šiuo metu Lietuvoje, jis bus daugiau naudingas Tėvynei, todėl atsisako europarlamentaro mandato.
Tuo tarpu BFK pirmininkas teigė, kad nusprendęs vykti į EP toliau tęs darbą finansų, bankų priežiūros ir finansinių paslaugų vartotojų teisių srityse Europos mastu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.29; 13:00

Lietuva pirmą kartą pralaimėjo bylą prieš pabėgėlius Europos Žmogaus Teisių Teisme. Prieglobsčio prašiusiai čečėnų šeimai su penkiais mažamečiais vaikais, kuri pasienyje buvo grąžinta į Baltarusiją, priteista sumokėti 22 tūkst. eurų kompensaciją.

Spyna. Slaptai.lt nuotr.

Kaip komentare Eltai teigė Jungtinių Tautų ir ES ekspertė pabėgėlių klausimais, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorė Lyra Jakulevičienė, antradienį Strasbūro teismo priimto sprendimo kaina – ne tik kompensacijai priteista suma, juolab kad pareiškėjai prašė dešimteriopai didesnės. 

Kaip pabrėžė ekspertė, teismo sprendimas labai aiškiai parodė, kad Lietuva turi problemų pasienyje.

„Čečėnų šeimos byloje prieš Lietuvą priimtas sprendimas – pirmasis, kuomet mūsų valstybė pralaimi prieglobsčio prašytojų byloje. Be to, šis sprendimas – vienas iš keleto panašių, kuriuos Strasbūro teismas priiminėjo prieš skirtingas valstybes, kilus ginčui, ar privaloma į valstybės teritoriją priimti asmenį, kuris neturi dokumentų, galiojančios vizos, tačiau šalyje ieško prieglobsčio. Ar privalu tokius asmenis priimti, nepriklausomai nuo to, kokiu keliu atvyksta – jūra, sausuma, ar vis dėlto valstybės gali atstumti pabėgėlius pasienyje”, – komentavo prieglobsčio teisės specialistė.

Lietuvoje prieglobsčio prašiusi šeima buvo grąžinta į Baltarusiją. Kaip atkreipė dėmesį prof. L. Jakulevičienė, ši šalis nelaikoma saugia prieglobsčio prašantiems asmenims. 

Kalbėdama apie bylos pralaimėjimo Strasbūre padarinius Lietuvai, Eltos pašnekovė jas siejo su platesne, bendra situacija Europoje, nes šiuo metu pabėgėlių ir apskritai migrantų klausimas ypač jautrus.

„Įvairios valstybės į ją reaguoja skirtingai: vengrai stato sienas, kitos valstybės bando atstumti pabėgėlius nuo sienos jūroje ar kitur pasienyje. Tačiau Strasbūro teismas šiuo klausimu labai nuoseklus – panašaus pobūdžio bylose konstatuojama, kad be vizos ar kitokių leidimų asmenys negali atvykti gyventi į kitos šalies teritoriją ir apsigyventi joje, bet atvejais, kai ieškoma apsaugos nuo persekiojimo kitoje valstybėje, laikomasi pozicijos, kad valstybių institucijos turi sudaryti galimybę tokiems asmenims pateikti prašymus likti šalyje. Jei pasiteisina, kad tokios apsaugos reikia, nuostata – leisti jiems likti šalyje”, – komentavo MRU profesorė.

Kaip pabrėžė prof. L. Jakulevičienė, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas – žinia Lietuvai, kad negalime apsistatyti sienomis. 

„Taip, į šalį negalės patekti užsieniečiai, kurie tokios teisės neturi, tačiau ieškantiems apsaugos tokios galimybės vis dėlto turi būti sudarytos“, – konstatavo Jungtinių Tautų ir ES ekspertė pabėgėlių klausimais.

Prof. L. Jakulevičienei gaila, kad Lietuvai nepavyko taikiai susitarti su prieglobsčio prašytojais, kurie dėl žmogaus teisių pažeidimo kreipėsi į Strasbūro teismą. 

„Teismo sprendimas labai aiškiai parodė, kad mes turime problemų pasienyje. Gal kartais nepagrįstai sekame kitų valstybių praktika, žiūrim, ką daro lenkai, vengrai, – valstybės, kurios gana kategoriškos migracijos, prieglobsčio klausimais, turint omenyje, kad ta pati čečėnų šeima Strasbūro teismui panašiu klausimu yra apskundusi ir Lenkiją“, – atkreipė dėmesį prof. L. Jakulevičienė. 

Teisininkės įsitikinimu, Lietuva turi turėti aiškią savo poziciją dėl prieglobsčio prašytojų, nepaisant to, kad nemažai valstybių Europoje kategoriškai pasisako apie pabėgėlius ir ieško ne visada teisėtų būdų, kaip jų neįsileisti.

Prof. L. Jakulevičienės nuomone, Lietuva gali turėti ir turi neblogai veikiančias procedūras (sprendimai priimami greitai, jei nustatoma, kad asmuo pagrįstai prašo prieglobsčio, leidžiama jam pasilikti, jei ne – jis grąžinamas). „Bet jei pasienyje prieglobsčio prašantiems asmenims nesudaroma galimybė patekti į tas procedūras, minėta Lietuvos pažanga tarsi paneigiama“, – atkreipė dėmesį ekspertė. 

ELTA primena, kad septynių asmenų čečėnų šeima – 1988 metais gimęs tėvas, 1994 metais gimusi motina ir penki jų vaikai – praėjusių metų pavasarį tris kartus bandė pateikti prieglobsčio prašymą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. 

Lietuva pripažinta pažeidusi du Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnius, susijusius su draudimu kankinti ir teise į veiksmingą teisinę gynybą. „Įstatymas neleidžia Valstybės sienos apsaugos tarnybai neįleisti į šalį užsieniečių, kurie pateikė prieglobsčio prašymus, o sprendimą dėl to, ar nagrinėti prieglobsčio prašymą iš esmės, priima Migracijos departamentas, ne Valstybės sienos apsaugos tarnyba“, – rašoma Strasbūro teismo sprendime. 

Pasak Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjų, 2017 metų balandžio 16, gegužės 11 ir gegužės 22 dienomis neleidus pareiškėjams pateikti prieglobsčio prašymų ir išsiuntus juos į Baltarusiją, neįvertinus teiginių, kad jie susidurs su realia rizika būti grąžinti į Čečėniją, kur su jais bus netinkamai elgiamasi, buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

Lietuvos Vyriausybė ginčijo – neva čečėnai prieglobsčio pasienyje neprašė, tačiau Strasbūro teismas nurodo priešingai. 

Bandžiusi į Lietuvą atvykti pirmą kartą šeima ant pasieniečių išduoto jiems dokumento, atsisakančio įleisti juos į šalį, parašė „Azul“ – Čečėnijos pabėgėlių naudojamą žodį prieglobsčio prašymui apibūdinti. Trečią kartą bandžiusi patekti į Lietuvą šeima padavė pasieniečiams prieglobsčio prašymą raštu. 

Teismą įtikino čečėnų argumentai, kad prieglobsčio visus tris kartus jie pasiprašė žodžiu. 

Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentavo, kad nei Lietuvos įstatymai, nei tarptautinė teisė nereikalauja prieglobsčio prašymus pateikti kokia nors specialia forma. 

Negavusi prieglobsčio Lietuvoje ir pasibaigus leidimui gyventi Baltarusijoje, čečėnų šeimai pernai vasarą teko grįžti į Rusiją. Ten vyras buvo sulaikytas. 2018 metų pradžioje šeima atvyko į Lenkiją, taip pat nesėkmingai bandė pateikti prieglobsčio prašymą, bet galiausiai laimėjo bylą Strasbūro teisme ir apsistojo šioje šalyje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.13; 07:00

Prancūzijos Strasbūro miesto Kalėdų mugėje surengtų šaudynių įtariamasis vis dar yra laisvėje. Šimtai pareigūnų šiuo metu dalyvauja jo paieškoje, skelbia BBC.

Policija ieško Strasbūre šaudžiusio užpuoliko. EPA – ELTA nuotr.

Apie 600 pareigūnų ieško šaulio Strasbūro mieste ir jo apylinkėse.

Kiek anksčiau Prancūzijos vidaus reikalų ministro pavaduotojas Laurent’as Nunezas pripažino, kad įtariamojo šaulio jau gali nebebūti Prancūzijoje. Strasbūras yra netoli sienos su Vokietija ir įtariamasis galėjo pabėgti į Vokietiją. 

Tuo tarpu vidaus reikalų ministras Christophe’as Castaneris sakė, kad buvo sustiprinta sienų kontrolė. Saugumas taip pat bus stiprinamas visose Kalėdų mugėse. 

Strasbūro miesto mero Roland’o Rieso teigimu, trečiadienį ir ketvirtadienį mieste uždaroma Kalėdų mugė.

Antradienį vakare šaudynes surengęs 29 metų vyras nužudė tris žmones, dar 12 buvo sužeisti, šeši iš jų – sunkiai. Teigiama, kad šaudyti pradėjęs Cherifas Chekattas šaukė „Allahu Akbar“ (Dievas yra didis). 

Jis žinomas institucijoms kaip kalėjime radikalizuotas asmuo. Šaulys buvo ginkluotas pistoletu ir peiliu, iš įvykio vietos paspruko taksi. Užpuolikas gyrėsi taksi vairuotojui, kuris vėliau kalbėjosi su policija, kad nužudė 10 žmonių ir sakė, kad buvo sužalotas per susišaudymą su kariais.

Naktį Strasbūre buvo suimti keturi su pagrindiniu įtariamuoju susiję asmenys. Teigiama, kad tai įtariamojo motina, tėvas ir du broliai. 

Įtariamasis Ch. Chekattas buvo teistas net 27 kartus Prancūzijoje, Vokietijoje ir Šveicarijoje. Kelis kartus jis teistas už rimtus apiplėšimus ir smurtą. Jis gimęs Strasbūre.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.13; 09:01

Pirmąjį vasaros savaitgalį per 8 tūkstančius jaunų žmonių susirinko į Strasbūre vykstantį „Europos jaunimo sambūrį 2018“. Jaunimas čia dalinsis idėjomis, nuomonėmis, galės susitikti sprendimų priėmėjus ir būti išgirsti.

„Mes turime dirbti visi kartu, kad sukurtume naują Europos Sąjungą“, – sakydamas renginio atidarymo kalbą pabrėžė Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajanis. Pasak A. Tajanio, jauno žmogaus idėjos Europos ateičiai yra itin svarbios. Artėjant Europos Parlamento rinkimams, Europai reikia naujų, šviežių minčių labiau nei bet kada ankščiau. Turi būti sprendžiami ekonominiai, migracijos ir klimato kaitos iššūkiai, nuo ES piliečių priklauso, kaip migracija pakeis Europą, kokios yra saugios ir švarios planetos perspektyvos.

Pasak Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) pranešimo, diskusijų centre vis dar išlieka kova su jaunimo nedarbu. 

„Mes turime per didelį jaunimo nedarbą, ir neužtenka pasakyti, kad tai yra problema. Reikia peržiūrėti ES biudžetą, atrasti sprendimus tokioms problemoms kaip nedarbingumas ir migracija. Mes negalime prieš tai užsimerkti“, – teigia Europos Parlamento pirmininkas.

Pasak LiJOT prezidento Antano Mikalausko, politinėse diskusijose vyrauja per didelis temų išskaidymas. 

„Nors ES jaunimo nedarbas vis dar yra viena iš pagrindinių problemų jaunimo srityje, Lietuvoje situacija kiek kitokia. Pagal pateikiamus Lietuvos darbo biržos duomenis ir bendrą kontekstą Europoje, Lietuvoje jaunimo nedarbo rodikliai kasmet yra linkę mažėti. Daugelis priežasčių veja viena kitą, pavyzdžiui, prieš keletą metų sutelkus visą dėmesį į nedirbančius, nesimokančius ir mokymuose nedalyvaujančius jaunus žmones, neįtarėme, kad nuošalyje liks visos kitos jaunų žmonių grupės, kurių gyvenimo būdas šiandien kuria naujus iššūkius valstybei: mažą gimstamumą, didelę emigraciją ar nykstančias veiklas regionuose. Viena esminių problemų yra fragmentiškumas – per didelis sričių išskaidymas bei žiūrėjimas tik iš savo darbo lauko perspektyvos. Tad nei Lietuva, nei ES neturėtų susitelkti tik į vienos jaunimo grupės problemų sprendimą“, – sakė A. Mikalauskas.

Nuošalyje neliko ir taikos tema. A. Tajanis paminėjo, kad „būti laisviems, tai geriausia, ką mes turime, didžiausia mūsų vertybė“. Viena didžiausių bet kokios valdžios atsakomybių yra piliečių saugumas. Nors Europos Parlamento pirmininkas atkreipia dėmesį, kad europiečių vertybės buvo išjudintos per teroristinius išpuolius, tokios situacijos taip pat turėtų burti piliečius arčiau vienas kito. 

Europos jaunimo sambūris – tai puiki platforma įtraukti jaunus žmones, nes čia jie gali būti išgirsti. Europos Parlamento politikai, sprendimų priėmėjai ir įvairių sričių specialistai dalyvauja veiklose, klausosi jaunimo idėjų, diskutuoja ir moderuoja veiklas patys, kuriose taip pat dalyvauja jauni žmonės iš Lietuvos. Vykstančių idėjų dirbtuvių metu tikimasi sulaukti konkrečių jaunų žmonių pasiūlymų, kaip pakeisti esamą situaciją ir išspręsti problemas. Suformuotus pasiūlymus, pasak pranešimo, ketinama įtraukti į Europos Parlamento darbotvarkę, kaip turėtų keistis ES vykdoma politika.

Informacijos šaltinis -ELTA

2018-06-03

Europos Parlamentas atleido savo pirmininko pavaduotoją iš Lenkijos. EPA-ELTA nuotr.

Trečiadienį Strasbūre nuspręsta atleisti Ryszardą Czarneckį (Europos konservatoriai ir reformistai, Lenkija) iš Europos Parlamento pirmininko pavaduotojo pareigų.

Neseniai R. Czarneckis viešai palygino savo kolegę iš Lenkijos Roza Thun (Europos liaudies partija) su Antrojo pasaulinio karo meto nacių bendrininkais. Asamblėjos narių įsitikinimu, taip pasielgęs EP narys neturėtų būti šios institucijos vadovybėje ir atstovauti kitiems europarlamentarams.

Už tokį sprendimą balsavo 447 EP nariai, o 196 buvo prieš. Pagal EP Darbo tvarkos taisykles už EP pirmininko pavaduotojo įgaliojimų panaikinimą turi balsuoti bent pusė visų EP narių ir ne mažiau kaip du trečdaliai balsavusiųjų. Šis sprendimas neatima iš R. Czarneckio europarlamentaro mandato.

Rinkimai į atsilaisvinusį EP pirmininko pavaduotojo postą vyks vienoje iš artimiausių plenarinių sesijų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.08; 00:30

Arkivyskupas Gintaras Grušas ir dizaineris Robertas Kalinkinas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas atveria kelią verslui pelnytis kitų visuomenės narių orumo sąskaita. Taip teigė Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) pirmininkas, arkivyskupas Gintaras Grušas, komentuodamas Strasbūro teismo vertinimą, kad Lietuvos dizainerio Roberto Kalinkino drabužių kolekcijos reklamos neatrodo perdėm įžeidžiamos arba šventvagiškos ir nekursto neapykantos religiniu pagrindu.

ELTA primena, kad 2012 metų rudenį dizainerio R. Kalinkino drabužių reklamos kampanijoje buvo vaizduoti jaunas ilgaplaukis vyras ir moteris balta suknele. Šalia jų skelbti užrašai: „Jėzau, kokios tavo kelnės!“, „Marija brangi, kokia suknelė!“ ir „Jėzau Marija, kuo čia apsirengę!“

Tuometinė Valstybinė ne maisto produktų inspekcija reklamos kūrėjams skyrė baudą, o Lietuvos teismai konstatavo, kad reklama akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis.

UAB „Sekmadienis“ sprendimą apskundė Strasbūro teismui.

Komentuodamas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą UAB „Sekmadienis“ byloje prieš Lietuvą, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas G. Grušas teigė, kad reklama, dėl kurios buvo priimtas teismo sprendimas, neturi nieko bendro nei su religijos kritika, nei su nuomonių įvairovės ar idėjų konkurencijos užtikrinimu laisvoje demokratinėje visuomenėje.

„Teismas šioje byloje negebėjo pastebėti Jėzaus ir Marijos atvaizdų profanacijos komerciniais ir pasipelnymo tikslais“, – pastebi Vilniaus arkivyskupas.

Pasak LVK primininko, teisėjas Dė Gaetano konkuruojančioje nuomonėje sako, kad šis sprendimas nesuteikia visiškos laisvės naudoti religinius simbolius bet kokiame kanale, kontekste ar žinioje. Valstybė gali imtis priemonių apriboti konkrečias elgesio formas, įskaitant informacijos ir idėjų sklaidą, kurios nesuderinamos su pagarba minties, sąžinės, kitų religijos laisvėmis.

„Šiuo atveju, sutapatinant komercinį interesą su saviraiškos laisve, teismo sprendimu pavojingai atveriamas kelias pasipelnyti, siekti komercinių tikslų, skaudinant tikinčiuosius visuomenės narius ir profanuojant jų religiją“, – pabrėžia arkivysk. G. Grušas.

Pasak jo, vargu, ar galima vadinti laisva ir atsakinga tokią visuomenę, kurioje negerbiami kitų – nesvarbu kurios religijos – žmonių religiniai įsitikinimai, o ypač kai jie išnaudojami pasipelnymo tikslais supriešinant, skaldant visuomenę, menkinant tikintiesiems svarbius simbolius.

Europos Žmogaus Teisių Teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad reklamos įžeidžia visus krikščionis, bet net jei taip ir būtų, dauguma negalėtų primesti savo nuomonės.

Dizaineris R. Kalinkinas pasveikino teismo sprendimą, pakartodamas, kad reklama nebuvo siekiama įžeisti tikinčiųjų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.02; 00:30

Slaptai.lt skaitytojų dėmesiui – videointerviu su europarlamentaru Valentinu Mazurioniu. Pokalbio tema – Europos Sąjungos privalumai ir trukumai. Nepaisant, kad ES nėra šiltnamis, Lietuva be ES prapultų. Tačiau Briusuelio ir Strasbūro bosai privalo suprasti, kad ES šalys – labai skirtingos, ir „per prievartą mes vieningesni netapsime“.

Be to, Rusija tik ir laukia, kad ES narės tarpusavyje susikivirčytų. Europarlamentaras Valentinas Mazuronis įsitikinęs, kad ne tik Rusijai būtų naudingas ES susilpnėjimas.

2018.01.23; 04:10

azeri_vomen

„Prezidento Ilchamo Alijevo vyriausybė nori sudaryti buvusiai sovietinei respublikai ištaigingumo ir demokratiškumo įvaizdį.

Prezidento patarėjas Ali Chasanovas sako: „Mes norime Persų įlankos karalysčių turtų ir Europos šalių atvirumo“, – cituoja Irena Biušleb laikraštyje Neue Zürcher Zeitung„.

„Tačiau jis pripažįsta, kad šalis dar nepasiekė aukščiausio demokratijos laiptelio“, – tęsia ji. Anot jos, pažangos šioje srityje praktiškai nėra.

Stebėtojai laukia reformų, tačiau opozicija ir kritiškai nusiteikusi žiniasklaida, o taip pat nepriklausomi musulmonų dvasiškiai ir civiliniai aktyvistai atsidūrė marginalinėje padėtyje. Vyriausybė kuria pilietinės visuomenės regimybę formaliai nepriklausomų organizacijų pagalba.

Continue reading „Lobistinės Azerbaidžano pastangos“

Copy of meskauskaite_foto

Visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt skaitytojus informuojame, kad skundas į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre jau išsiųstas.

Skunde – kelios dešimtys priekaištų lietuviškosios Temidės tarnams. Omenyje turima žurnalisto Gintaro Visocko baudžiamoji byla. Ją privataus kaltinimo tvarka žurnalistui iškėlė atsargos generolas, Prezidento posto siekęs Česlovas Jezerskas. Žurnalistą Gintarą Visocką gynusių advokačių Liudvikos Meškauskaitės ir Kristinos Čeredničenkaitės manymu, lietuviškoji Temidė netinkamai išnagrinėjo bylą, ar žurnalistas įžeidė Prezidento rinkimuose dalyvavusį poną Č.Jezerską.

Continue reading „Skundas Strasbūro teismui dėl žurnalisto Gintaro Visocko bylos jau išsiųstas“

Antrankiai_mazi

Teismo sprendimas, kuriuo už įžeidimą žurnalistui pritaikyta baudžiamoji atsakomybė – neišsivysčiusių šalių praktika, pavojingas precedentas ir grėsmė kitiems savo darbą dirbantiems žurnalistams, sako DELFI kalbinti specialistai.

Kaip jau skelbta, praėjusią savaitę Vilniaus apygardos teismas nubaudė žurnalistą Gintarą Visocką 15 tūkst. litų bauda ir priteisė sumokėti 8 tūkst. litų bylinėjimosi išlaidų už buvusio kandidato į prezidentus Česlovo Jezersko įžeidimą.

Šią nutartį G. Visockas ketina skųsti Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT).

Continue reading „H.Mickevičius: baudžiamoji atsakomybė žurnalistui už įžeidimą – neišsivysčiusių šalių praktika“

ozolas_ozolas_ozolas

Jeigu juridiniai aktai mūsų sąmonei turi kokią nors reikšmę, tai nepripažinti, kad nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos juridinis statusas yra kitoks, nei 1990 m. kovo 11-ąją postuluotasis, yra neįmanoma. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos parlamento priimtas Aktas, „Dėl nepriklausomos valstybės atstatymo“ skelbia: „Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija“. 1992 m. spalio 25 d. referendumu patvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnis skelbia: „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“. 2 straipsnis sukonkretina: „Lietuvos valstybę kuria tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“.

2003 m. liepos 18 d. Europos vadovų Tarybos pirmininkui Romoje pateiktos „Sutarties dėl Konstitucijos Europai“ 10 straipsnio, vadinamo „Europos teisė“, 1 punktas skelbia: „Konstitucija ir teisės aktai, kuriuos priima Sąjungos institucijos naudodamosi jai suteiktais įgaliojimais, turi viršenybę valstybių narių teisės aktų atžvilgiu“. 2 punktas sukonkretina: „Kad užtikrintų šios Konstitucijos ar Sąjungos institucijų nustatytų pareigų vykdymą, valstybės narės imasi visų reikiamų bendrų ir specialių priemonių“. 1 dalies 6 straipsnis sako: „Sąjunga turi teisinį subjektiškumą“, t. y., yra kita valstybė.

Continue reading „Melą pripažinti labai sunku“