strategija Baltarusijos atžvilgiu

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys, liberalas Raimundas Lopata ragina šalies institucijas sukurti Lietuvos politikos Baltarusijos atžvilgiu strategiją. Politiko manymu, tokiame dokumente turėtų nugulti nuostatos, susijusios su visišku Lietuvos-Baltarusijos sienos uždarymu, sustiprinta pasienio apsauga ir priemonėmis kovai su litvinizmu.

 

Pasak politiko, šiuo metu aiškios nacionalinės politikos dėl priešiškos kaimyninės valstybės Lietuva neturi. Tai, pasak jo, įrodo ir besitęsiančios diskusijos dėl galimų ribojamųjų priemonių griežtinimo šalį atvykstantiems Baltarusijos piliečiams.

 

Todėl parlamentaras kaip vieną esminių galimos strategijos aspektų įvardija visišką sienos su Baltarusija uždarymą. R. Lopata nurodo, kad Lietuva turėtų į šalį norinčius patekti Baltarusijos piliečius vertinti individualiai ir įsileisti tik nuo režimo bėgančius ar nukentėjusius asmenis.

 

„Pirmiausia, reikia uždaryti sieną su Baltarusija ir baigti su baltarusių turistavimu Lietuvoje (ir atvirkščiai). Tačiau siena turi likti atvira baltarusiams, bėgantiems nuo režimo ar yra nuo jo nukentėję“, – trečiadienį savo „Facebook“ paskyroje rašė Seimo narys.

 

„Migracijos departamento ir VSD atsakomybė, kad tarp bėgančių nuo režimo nepatektų į Lietuvą A. Lukašenkos šalininkai. Be abejonės, neįleidimas į Lietuvą turi būti ne masiškas, o individualus“, – pažymėjo jis.

 

Be to, pasak liberalo, „Lietuva turėtų tapti labiau tikslesnės ES politikos režimo Baltarusijoje ir baltarusių tautos atžvilgiu kūrėja“. „Reikia daugiau sankcijų režimui ir daugiau paramos baltarusių visuomenei. Baltarusijos nepriklausomybė ir demokratija yra Lietuvos nacionalinis interesas“, – aiškino jis.

 

R. Lopata akcentavo, kad strategijoje išskirtinis dėmesys turėtų būti skiriamas ir sienos apsaugai – montuoti Lietuvos-Baltarusijos pasienyje kontrmobilumo priemones, ribojančias priešo patekimą į šalies teritoriją.

 

Seimo narys ragina prisiminti ir prieš keletą mėnesių parlamento priimtą rezoliuciją „Dėl Lietuvos demografijos politikos ateities“, kurioje kalbama apie būtinybę apriboti migraciją iš posovietinių valstybių. Taip pat, jo manymu, reikėtų apriboti ir „rusų kalbos kaip lingua franca vartojimą Lietuvoje“.

 

„Ši politika turi iš esmės skirtis nuo politikos Rusijos migrantų atžvilgiu. Vertėtų atsisakyti juos įsileisti, net jei prašymai grindžiami humanitariniais sumetimais. Pasakojimas, esą baltarusiai turi būti sulyginti su rusais yra tai, ko reikia Putinui. Ir todėl Lietuvoje jis neturi būti palaikomas“, – pabrėžė NSGK narys.

 

 

Galiausiai politikas atkreipė dėmesį į litvinizmą ir šios ideologijos paūmėjimą, kuris, pasak jo, susijęs su Kremliaus hibridiniu karu prieš Lietuvą.

 

„Šis naratyvas iš esmės reiškiasi tam tikrų baltarusių opozicijos sluoksnių pretenzijomis į Vilnių ir Lietuvos istoriją. Litvinizmo ideologijos paūmėjimas neabejotinai susijęs su Kremliaus hibridiniu karu prieš mus“, – dėstė R. Lopata. Todėl, anot liberalo, Vyriausybė turi skirti reikiamą finansavimą istorikams, kurie „tiesą už Lietuvos istoriją matytų kaip esminį kovos frontą prieš istorijos klastojimą iš Baltarusijos pusės“.

 

„Lietuvos istorikai turėtų tapti „nematomo fronto“ kariais. Tai turėtų būti daroma ne tik vietiniu, bet ir tarptautiniu mastu, pasitelkiant kitų šalių istorikus, ypač Lenkijos, rengiant tarptautines konferencijas, skelbiant publikacijas ir t.t. Kitaip tariant, visiškai izoliuojant licvinizmo ideologinį Baltarusijos pasakojimą istorijos mokslo pagalba“, – idėjomis dalijosi politikas.

 

Taip pat, pridūrė R. Lopata, reikėtų kovoti su konkrečiais asmenimis, propaguojančiais litvinizmą.

 

„Lietuvos Generalinė prokuratūra galėtų pradėti baudžiamąjį persekiojimą kiekvieno asmens, reiškiančio pretenzijas į Lietuvos teritorinį integralumą ir tuo keliančio grėsmę Lietuvos išlikimui, atžvilgiu. Tam tarpe ir prieš šios ideologijos vieną iš lyderių, šiuo metu gyvenantį Lenkijoje“, – socialiniame tinkle rašė Seimo narys.

 

„Taip pat galėtume kreiptis į Sviatlaną Cichanouskają ir jos bendražygius, kad jie atsiribotų nuo tokios ideologijos kaip naudingos Kremliui ir priešinančios baltarusių ir lietuvių tautas“, – svarstė jis.

 

 

R. Lopatos manymu, Lietuvos strategijos Baltarusijos atžvilgiu kūrimo galėtų imtis šalies prezidentas Gitanas Nausėda. Tačiau, pažymi politikas, veikiausiai taip neįvyks. Todėl jis ragina iniciatyvos imtis Užsienio reikalų ministeriją.

 

„Jos (strategijos – ELTA) paruošimą neatidėliojant galėtų inicijuoti Lietuvos Respublikos Prezidentas. Tačiau atsižvelgiant į realybę, tai – turbūt neįmanoma. Todėl iniciatyvą galėtų parodyti šalies Užsienio reikalų ministerija ir pateikti strategijos projektą diskusijoms Seime“, – rašė jis.

 

ELTA primena, kad Migracijos departamento duomenimis, nuo 2022 m. lapkričio pabaigos, kai Rusijos ir Baltarusijos piliečiams buvo įvesta prievolė užpildyti specialų klausimyną ir pareikšti požiūrį į Rusijos agresiją Ukrainoje, keliančiais grėsmę šalies saugumui pripažinti 1164 šių šalių piliečiai. Iš jų – 910 baltarusiai, 254 – rusai.

 

Be to, pastaruoju metu tęsiasi diskusijos dėl ribojamųjų priemonių Rusijos ir Baltarusijos piliečiams suvienodinimo. Dabar baltarusiams taikomos tam tikros išimtys.

 

Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas pranešė, kad ministerija mato poreikį suvienodinti ribojimus į šalį atvykstantiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.

 

Prezidentas G. Nausėda jau anksčiau ragino Seimą apsvarstyti vienodus ribojimus rusams ir baltarusiams. Apie tai jis priminė ir reaguodamas į Baltarusijoje dislokuotos Rusijos samdinių „Wagner“ keliamą grėsmę. Pasak šalies vadovo, dėl to, kad šis veto buvo atmestas, kyla rizika, jog prie Lietuvos sienų gali atsirasti Baltarusijos pilietybę turintys „Wagner“ samdiniai.