Gruzija (Sakartvelas). Slaptai.lt nuotr.
Kyjivas, liepos 31 d. (Ukrinform-ELTA). Kinija ir Sakartvelas pirmadienį paskelbė bendrą pareiškimą dėl strateginės partnerystės – vieno aukščiausių tarpvalstybinių santykių lygmens – užmezgimo.
Kaip praneša „Ukrinform“, bendro abiejų šalių pareiškimo tekstą skelbia Kinijos naujienų agentūra „Xinhua“.
Dokumente pažymima, kad dėl strateginės partnerystės buvo susitarta per Sakartvelo premjero Iraklio Garibašvilio šešių dienų vizitą į Kinijos Liaudies Respubliką, kuris baigsis rugpjūčio 1 d.
Kaip teigiama pareiškime, Kinija ir Sakartvelas stiprins bendradarbiavimą politinėje, ekonominėje, kultūrinėje ir humanitarinėje srityse, taip pat glaudžiau koordinuos savo veiksmus tarptautiniuose reikaluose.
Pareiškimo preambulėje Pekinas ir Tbilisis pažymėjo, kad gerbia šalių suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorijos vientisumą. Sakartvelas pareiškė, kad tvirtai laikosi vienos Kinijos principo, tačiau apie Kinijos paramą Sakartvelo, kurio penktadalį nuo 2008 metų okupuoja Rusija, teritorijos vientisumui dokumente neužsimenama.
Pareiškime teigiama, jog Sakartvelas palaiko Kinijos modernizaciją ir tiki, kad Kinija siūlo žmonijai naują plėtros kelią.
Ekonomikos srityje šalys pasidžiaugė pastaraisiais metais nuolat augančia dvišale prekyba ir pasisakė už jos struktūros optimizavimą, produkcijos asortimento plėtrą bei Sakartvelo prekių ir paslaugų eksporto į Kiniją didinimą. Kinijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Sakartvelas, be kita ko, patvirtino remiąs Kinijos iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“, o I. Garibašvilio vizito metu buvo pasirašyti keli tarpvyriausybiniai dokumentai, kuriais siekiama plėtoti dvišalį bendradarbiavimą pagal šią iniciatyvą.
Prekybos, investicijų, infrastruktūros plėtros ir kitus ekonominio bendradarbiavimo klausimus šalys ketina išsamiau aptarti artimiausiame Kinijos ir Sakartvelo prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo komisijos posėdyje. Kinija pažadėjo išnagrinėti galimybę suteikti Sakartvelui lengvatinių paskolų jo socialiniams ir infrastruktūros projektams įgyvendinti.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Sakartvelo prezidentė Salome Zurabišvili pasmerkė vadinamojo Rusijos kariuomenės okupuotos Abchazijos parlamento sprendimą perduoti Maskvai Suchumio mieste esantį aerodromą.
Prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniu būdu susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, minėdami 30 metų, kai Lietuva ir Lenkija pripažino atkurtą Ukrainos nepriklausomybę, pakartojo savo ryžtą išlaikyti ir plėtoti glaudžią partnerystę „Liublino trikampio” formatu.
Prezidentai trišaliame pareiškime išsakė savo ryžtą toliau plėtoti strateginę Ukrainos, Lietuvos ir Lenkijos partnerystę, grindžiamą bendromis vertybėmis ir bendrais interesais, saugumo ir gynybos, ekonomikos, energetikos ir kitose srityse.
„Ukrainos nepriklausomybės paskelbimas ir pripažinimas prieš 30 metų tapo svarbiu įvykiu kelyje į visavertį Europos susivienijimą, o šiandieninės aktualijos tik dar labiau suartina mūsų valstybes ir visą Europą”, – Lietuvos vadovą cituoja Prezidento komunikacijos grupė.
Prezidentas, kalbėdamas su Lenkijos ir Ukrainos vadovais, pažymėjo, kad Ukraina šiuo metu susiduria su itin dideliais iššūkiais: konfliktu Rytų Ukrainoje, Krymo aneksija, agresyvia Rusijos politika, kariuomenės telkimu ties siena bei būtinybe tęsti reformas sudėtingomis sąlygomis, todėl Lietuva remia Ukrainos suverenų pasirinkimą ir europines aspiracijas, kurios šiandien yra kaip niekada svarbios.
Prezidentai taip pat aptarė Minsko režimo hibridinę ataką prieš Lenkiją, Lietuvą ir Latviją. G. Nausėda pabrėžė Lietuvos solidarumą su Lenkija, kuriai šiandien tenka didžiausias hibridinės atakos krūvis.
G. Nausėda pažymėjo, kad turime išlaikyti sutelktą ES ir NATO dėmesį bei tinkamą solidarumą ir vieningą atsaką į hibridinę ataką.
Premjerė Ingrida Šimonytė Varšuvoje susitiko su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu. LRVK/Laimo Penek nuotr.
Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė Varšuvoje susitiko su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu. Čia vyksta antrasis Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių posėdis, jam pirmininkauja abiejų šalių premjerai.
„Lenkija yra mūsų strateginė partnerė, reikšmingai prisidedanti prie viso regiono saugumo, įskaitant ir ekonominį bei energetinį saugumą, stiprinimo“, – pažymėjo Lietuvos premjerė.
Lietuvos ir Lenkijos premjerai sutarė stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje, aptarė bendras pastangas, kaip stiprinti visą regioninį saugumą bei transatlantinius ryšius, kalbėjo apie nuolatinį ir tvirtą sąjungininkų karinį buvimą regione.
I. Šimonytė padėkojo Lenkijai už pagalbą perkeliant iš Afganistano Lietuvai talkinusius vertėjus ir jų artimuosius, už Lenkijos paramą ir solidarumą hibridinės atakos akivaizdoje.
„Hibridinė ataka, panaudojant nelegalios migracijos srautus, parodė, koks svarbus ir reikalingas yra mūsų pasieniečių ir kitų institucijų bendradarbiavimas“, – sakė I. Šimonytė.
Sutarta toliau bendradarbiauti siekiant bendrų pozicijų visais ES formatais, ypač adaptuojant ES migracijos ir prieglobsčio politiką bei stiprinant ES išorės sieną.
Premjerai, kaip nurodoma Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime, aptarė ekonominių santykių stiprinimo galimybes ir strateginių infrastruktūros projektų įgyvendinimą.
„Džiugu, kad mūsų šalių vyriausybės skiria prioritetinį dėmesį elektros tinklų sinchronizacijos ir dujų jungties projektams, kuriuos tikimės įgyvendinti pagal sutartą grafiką“, – pažymėjo premjerė.
Susitikime aptartas „Rail Baltica“ keleivinio traukinio maršrutu Vilnius–Varšuva projektas.
Premjerė taip pat padėkojo Lenkijai už solidarumą dėl nesaugios Astravo elektrinės.
„Lenkija taip pat yra svarbi mūsų sąjungininkė dėl elektros nepirkimo iš nesaugių trečiųjų šalių elektrinių. Vertinu tvirtą Jūsų poziciją atsisakyti elektros importo iš Baltarusijos AE“, – sakė I. Šimonytė.
Susitikime aptartas tautinių mažumų tapatybės išlaikymo ir stiprinimo klausimas.
„Puikiai suvokiame, kad tautinės mažumos mūsų valstybes dar glaudžiau sujungia. Neabejoju, kad glaudžiai bendradarbiaudami galime išspręsti visus atvirus klausimus“, – pabrėžė I. Šimonytė.
Vyriausybių posėdis vyksta Lenkijai minint sovietų invazijos į Lenkiją dieną bei lenkų kovą su komunizmu ir fašizmu.
„Lietuva dalijasi šiuo skausmu. Ir toliau kviečiu bendradarbiauti, kad totalitarinių režimų nusikaltimai visuomet būtų deramai pasmerkti Europos lygiu, o Kremliaus ar Baltarusijos režimo bandymai perrašyti istoriją būtų atitinkamai ir vertinami“, – sakė I. Šimonytė.
Vyriausybių posėdyje premjerai pasirašys bendrą deklaraciją dėl šalių bendradarbiavimo.
Šalių vyriausybių posėdyje dalyvauja Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys, finansų ministrė Gintarė Skaistė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, susisiekimo ministras Marius Skuodis, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius.
Vizito Varšuvoje metu Lietuvos Vyriausybės vadovė taip pat susitiko su Lenkijos Seimo maršalka Elžbieta Witek, planuojamas susitikimas su Senato maršalka Tomaszu Grodzkiu.
Vizito Varšuvoje metu I. Šimonytė aplankys Lenkijos žydų istorijos muziejų „Polin“, pagerbs Varšuvos geto herojų atminimą, padės gėlių prie paminklo žuvusiesiems ir nužudytiesiems rytuose. Lietuvos premjerės vadovaujamos delegacijos vizitas Varšuvoje vyksta Lenkijai minint sovietų invazijos į Lenkiją 82-ąsias metines.
Pirmasis Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių posėdis įvyko 2020 m. rugsėjo 17 d.
Lietuvos Seimas plenariniame posėdyje priėmė rezoliuciją dėl strateginės Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų partnerystės.
Priimtame dokumente pažymima, kad Lietuva įsipareigoja atsakingai narystei NATO, stiprindama savo gynybą, didindama jos finansavimą, kad jau 2018 metais būtų pasiekta mažiausiai 2 proc. BVP.
Amerikos ir NATO vėliavos Vašingtono skvere Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimas atkreipia dėmesį į tai, kad JAV lyderystė ir įsitraukimas Europoje yra žemyno saugumo ir klestėjimo pamatas, todėl Lietuva kartu su JAV yra pasirengusi toliau stiprinti transatlantinius ryšius, įskaitant laisvės ir demokratijos principų puoselėjimą, NATO matomumo ir karinio atgrasymo priemonių Vidurio ir Rytų Europoje stiprinimą, abipusiškai naudingos laisvosios prekybos erdvės sukūrimą, strateginių projektų ekonomikos, energetikos, saugumo bei kitose srityse vystymą.
Rezoliucijoje akcentuojama, kad Seimas yra pasirengęs skatinti glaudesnį Lietuvos ir JAV dvišalį bendradarbiavimą politinių partijų, taip pat verslo, akademiniu, įvairių sričių ekspertiniu lygmenimis.
Seimas pabrėžia, kad Lietuva buvo, yra ir išliks patikima JAV partnerė Europoje ir Baltijos jūros regione.
Už tai numatančią Seimo rezoliuciją (projektas Nr. XIIIP-3(2) balsavo 116 Seimo narių, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Antradienis, rugpjūčio 23 d. (Ryga). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentu Josephu Bidenu.
JAV viceprezidentas Džozefas Baidenas ir trijų Baltijos šalių prezidentai: Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Latvijos Prezidentas Raimondas Vėjuonis bei Estijos Prezidentas Toomas Hendriksas Ilvesas. Lietuvos prezidento kanceliarijos nuotr.
Susitikime taip pat dalyvavo Latvijos Prezidentas Raimondas Vėjuonis ir Estijos Prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas.
Prezidentės teigimu, simboliška, jog šis susitikimas vyksta Lietuvai, Latvijai ir Estijai minint 27-ąsias Baltijos kelio metines.
„Šiandien Baltijos šalys ir Jungtinės Amerikos Valstijos yra pasirengusios dar kartą patvirtinti mūsų strateginę partnerystę. Ji trunka jau ne vienerius metus, todėl esame tikri, jog kad ir kokie pokyčiai įvyktų JAV po prezidento rinkimų, šios šalies įsipareigojimai NATO ir Baltijos regionui išliks tvirti”, – sakė Prezidentė.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir JAV viceprezidentas Džozefas Baidenas. Lietuvos prezidento kanceliarijos nuotr.
JAV viceprezidentas Josephas Bidenas taip pat patikino visus Baltijos šalių žmones, jog Jungtinės Amerikos Valstijos yra tvirtai ir garbingai įsipareigojusios NATO sutarties 5-ajam straipsniui, kuris įtvirtina kolektyvinės gynybos principus.
Keturšaliame aukščiausio lygio susitikime aptartas Baltijos šalių ir viso regiono saugumo stiprinimas, nacionalinio Lietuvos, Latvijos ir Estijos atsparumo grėsmėms didinimas.
Kalbėta, kokiomis atgrasymo priemonėmis JAV ketina prisidėti rytiniame NATO flange, energetinio saugumo ir branduolinės saugos klausimais.
Susitikime priimta bendra Lietuvos, Latvijos, Estijos ir JAV politinė deklaracija dėl bendradarbiavimo padidinto saugumo ir gynybos srityse, kuria dar kartą patvirtinama strateginė Baltijos šalių ir Jungtinių Amerikos Valstijų partnerystė.
Taip pat akcentuojama JAV pajėgų buvimo svarba regiono saugumui, gynybai ir atgrasymui, pabrėžiamas siekis įgyvendinti Varšuvos NATO viršūnių susitikimo įsipareigojimą investuoti į stiprias, lanksčias ir tarpusavyje efektyviai sąveikaujančias karines pajėgas.
Baltijos valstybių vadovai: Toomas Hendriksas Ilvesas, Raimondas Vėjuonis ir Dalia Grybauskaitė. Lietuvos prezidento kanceliarijos nuotr.
Deklaracijoje teigiama, kad nacionalinio atsparumo didinimas, atsako hibridinėms ir kibernetinėms grėsmėms stiprinimas, energetinis saugumas, sienų apsauga, pilietinės valios ir pasirengimo gintis ugdymas, veiksminga kritinės infrastruktūros apsauga yra vieni esminių JAV ir Baltijos šalių bendradarbiavimo prioritetų.
Šalies vadovė pabrėžė, jog tvirta JAV politinė valia tęsti aktyvią europinę užsienio politiką ir solidus šios šalies karinių pajėgų dislokavimas mūsų regione yra labai veiksminga atgrasymo priemonė. Pasak Prezidentės, tai ne tik užkirs kelią galimoms karinėms provokacijos ir agresijos atvejams, bet ir padės išspręsti „Suvalkų koridoriaus” problemą. Stipri Jungtinių Amerikos Valstijų lyderystė yra reikalinga ir formuojant regioninę oro gynybos sistemą.
JAV yra ne kartą išsakiusios, jog Baltijos šalių saugumas yra šios valstybės nacionalinis interesas. Saugumo garantijas Jungtinės Valstijos patvirtino konkrečiais veiksmais, kuriais yra stiprinamas visų trijų Baltijos valstybių saugumas.
Varšuvoje JAV patvirtino ketinimą regione dislokuoti brigadą savo karių, aktyviai dalyvauja karinėse pratybose, kuriose gerinama tarpusavio sąveika ir komunikacija su Baltijos šalių bei kitų sąjungininkių pajėgomis.
Per specialų finansinį instrumentą – Europos patikinimo iniciatyvą – JAV Europos saugumo stiprinimui 2017 m. skiria 3,4 milijardus dolerių.
Amerikiečių kariai Vilniuje, prie Arkikatedros. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentės teigimu, Lietuva taip pat nuosekliai stiprina savo gynybinius pajėgumus modernizuodama karines pajėgas, gerindama infrastruktūrą, didindama finansavimą krašto gynybai.
Šalies vadovė taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvos kaimynystėje, Baltarusijoje statomą Astravo atominę elektrinę, kurios statybų darbai vykdomi pažeidžiant tarptautinius saugumo standartus, o būsimos jėgainės vietoje pasikartojo ne vienas incidentas.
Šalies vadovės teigimu, nesaugi Astravo AE prieš Baltijos šalis ir visą regioną gali būti panaudota nekonvenciniu būdu.
Todėl būtina visomis tarptautinei bendruomenei prieinamomis priemonėmis reikalauti, jog šis projektas būtų įgyvendinamas skaidriai, laikantis griežtų saugumo reikalavimų, arba – sustabdytas.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
