Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) korupcijos prevencijos specialistai išanalizavę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) veiklą aptiko korupcijos rizikos veiksnių tiek vidaus kontrolės, tiek administracinio poveikio priemonių taikymo srityse.
VMVT inspektoriai ne visada laikosi ūkio subjektų patikrinimų periodiškumo reikalavimų, kai kada patikrinimai atliekami nesilaikant nustatytų apimčių, o tai leidžia daryti prielaidą, kad atskiri ūkio subjektai diskriminuojami, priežiūros veiksmai neproporcingi.
Pastebėta atvejų, kai net ir nustatę maisto produktų saugos, higienos ar ženklinimo pažeidimų inspektoriai ne visada nurodė juos pašalinti bei pateikti atitinkamų trūkumų šalinimo planą, o turint pakankamai duomenų apie pažeidimus padariusius asmenims ne visada buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai.
Be to, konstatavę maisto produktų saugos, higienos ar ženklinimo pažeidimus inspektoriai, ne visais atvejais priima vienodus sprendimus dėl šių pažeidimų mažareikšmiškumo.
STT manymu, būtina kuo skubiau stiprinti VMVT vidaus kontrolės procedūras, užtikrinti patikrinimų kokybę ir periodiškumą, teisės aktuose aiškiai apibrėžti atvejus, kuomet patikrinimus gali atlikti tik vienas inspektorius.
Svarbu patikrinimo aktuose aiškiau ir informatyviau įvardinti užfiksuotas aplinkybes, kad būtų aišku, ar veiklos patikrinimas buvo atliktas tinkamai.
Administracinių teisės pažeidimų protokolai, Maisto įstatymo pažeidimų protokolai turi būti surašomi griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų, nediskriminuojant atskirų ūkio subjektų.
Nuo šiol kiekviena užsienio valstybė, turinti tikslą sužlugdyti lietuviško verslo įmonę arba net visą sektorių, diskredituoti Lietuvos valstybines institucijas ir visą valstybę, gali tai padaryti pačių Lietuvos valdžios institucijų rankomis pagal gerai pasiteisinusį metodą, kurį išbandė Rusijos tarnybos.
Veiklos modelis paprastas: užsienio (greičiausiai nedraugiškos šalies) atitinkamos srities institucija kreipiasi į Lietuvos prokuratūrą dėl galimo Lietuvos pareigūnų piktnaudžiavimo savo pareigomis, galimos prekybos įtaka ar kito galimai korupcinio veiksmo. Tada prokuratūra pradeda tirti ar kitaip stebėti Lietuvos institucijos veiklą/ų, žinoma, tai vykdo slaptai.
Susidarius tinkamoms politinėms sąlygoms (rinkimai, poreikis įdarbinti savus žmones), net ir neturint oficialių rezultatų Prokuratūra, pasitelkusi STT ir kitas jėgos tarnybas, įnirtingai ir kuo triukšmingiau imasi „ginti“ viešąjį interesą.
Galimi nusikaltusieji būna nukenksminti taip, kad, nepriklausomai nuo tyrimo rezultatų, įtariamieji patiria didžiulę ekonominę žalą, t. y. bankrutuoja jų verslas, netenka darbo, mokesčių mokėtojams tenka našta mokėti jų gydymo išlaidas bei pašalpas.
Priminsiu, kad Prokuratūra yra pagrindinė ir svarbiausia institucija, turinti ginti viešą interesą Lietuvoje. Kaip ši priedermė yra (ne) vykdoma, reiktų ne vieną tomą surašyti.
Mano aprašytas atvejis nėra labai paplitęs, bet šiomis dienomis vykstanti „Koldūnų isterija” parodė, jog mūsų slaptosioms tarnyboms pateikta net nepatikrinta „informacija“ iš užsienio gali sėkmingai paralyžiuoti bet kurios lietuviško verslo įmonės ar net viso sektoriaus veiklą, sumenkinti piliečių ir užsienio šalių pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko svarbų vaidmenį padedant nacionaliniam verslui pradėti veiklą kitose pasaulio valstybėse. Dar vakar ji turėjo didelį pasitikėjimą ir į ją pagal veiklos rezultatus lygiavosi dauguma kitų šalių analogiškų institucijų. Kokia žinia dabar yra jiems siunčiama?
Susirūpinimą kelia ir tai, jog Vyriausybė nebesugeba dirbti be skandalų, nepajėgia kokybiškai atlikti pačių paprasčiausių darbų, ministerijos bei kitos institucijos nebendradarbiauja, ypatingai jei jos priklauso skirtingoms partijoms.
Alvita Armanavičienė, Nevyriausybinės Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė. Slaptai.lt nuotr.
„Koldūnų isterija“ akivaizdžiai parodė Vyriausybės valdymo broką: Premjeras pareikalavo Žemės ūkio ministrės pasiūlymų dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus tinkamumo eiti pareigas, ir tik dėl neištirto įvykio, kuriame nenukentėjo nė vienas vartotojas.
Tačiau kažkodėl visiškai nesijaudina, jog kita institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba prie LR Teisingumo ministerijos, turinti taip pat rūpintis, jog nebūtų prekiaujama nesaugiais produktais, iš viso nerodo jokių rezultatų šioje srityje.
Nuo šių metų pradžios buvo panaikinta Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, kuri prižiūrėjo, kad vartotojams nebūtų parduodami nesaugūs ne maisto produktai (žaislai, elektrotechninės, cheminės prekės ir kt.). Nesaugių ir pavojingų produktų per metus ši inspekcija rasdavo bei išimdavo iš rinkos apie 60 rūšių. Panaikinus inspekciją, jos funkcijos buvo perduotos Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.
Praėjo daugiau nei puse metų, tačiau nei vieno, pabrėžiu nei vieno, nesaugaus produkto ši institucija nesurado. Kyla pagrįstas klausimas, kodėl jokia valstybės institucija nekelia klausimų, ar kartais ši tarnyba neprekiauja poveikiu, o gal tiesiog nesugeba atlikti savo darbo? Gal todėl, kad ji yra prie „teisingos“ ministerijos ir gali pro pirštus žiūrėti į jai pavestas funkcijas?
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sugebėjimu dirbti nesuabejota net tada, kai šių metų pradžioje galimai nesaugiu žaislu užspringo ir mirė mergaitė. Apie jokį šio mirtino atvejo tyrimą Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje neteko girdėti, o ir joks ministras neparodė savo susirūpinimo.
Tuo tarpu galima tik įsivaizduoti, kas būtų buvę, jei nuo „Judex“ koldūnų būtų sunegalavęs nors vienas žmogus?
Kitas skaudus atvejis, kai šių metų gegužės mėnesį nuo ūmaus infekcinio susirgimo, susijusio su infekuotu maistu, ligoninėje mirė karys, 21 metų sveikas ir stiprus, vienturtis sūnus Martynas Jurkus. Ar buvo pareikalauta atsistatydinti už maisto saugumą bei operatyvios ir veiksmingos pagalbos suteikimą kariuomenėje atsakingų tarnybų vadovų? Negirdėjome.
Kitą savaitę premjeras A.Butkevičius spręs, ar palikti Valstybinės maisto ir veterinarijos direktorių J.Milių savo pareigose. Jei nuspręs, kad jis nebegali atlikti savo pareigų, bus padaryta didžiulė žala ne tik maisto, bet ir visam lietuviškam eksportui. Kris pasitikėjimo mūsų valstybinėmis institucijomis „akcijos“ kitų šalių institucijų akyse. Atstatydinimo atveju turime pareikalauti viešai paaiškinti susidariusią padėtį ir prisiimti atsakomybę pačiu aukščiausiu lygiu, nes valstybės, jos institucijų reputacijai padaryta nepamatuotai didelė žala.
Šią milžinišką žalą Lietuvos valstybės ekonominiams interesams (eksporto mažėjimas, bedarbystės, emigracijos didėjimas, valstybės institucijų diskreditacija nacionaliniu ir pasauliniu mastu) vykdo patys Lietuvos politikai, įnirtingai kovojantys dėl darbo vietų sau ir savo rėmėjams dar keturiems metams…?
Dauguma „Judex“ įmonės, kurioje dirba apie 100 žmonių, gaminių buvo eksportuojama į Latviją, Estiją, Angliją, Airiją, Vokietiją, Ispaniją, Rusiją, Baltarusiją, tačiau tik Rusijos tarnybos pareiškė pretenzijas dėl produkcijos. Gal Rusijoje ar kitoje šalyje vartotojai apsinuodijo? Ne, vartotojų skundų nebuvo. „Blogi“ kaimyninės šalies laboratorinių tyrimų rezultatai, kurie yra sudėtinė politinio poveikio ir pastovi ekonominio karo su Lietuvos įmonėmis priemonė, tapo valstybės paslaptimi net tiesiogiai už maisto saugą atsakingai Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kuri yra tiesiogiai pavaldi LR Vyriausybei.
Nelaukiant oficialių tyrimo rezultatų, didieji prekybos tinklai jau atsisako „Judex“ produkcijos. „Mes iškart priėmėme tą sprendimą, nes tiksliai nežinome, apie ką tiksliai eina kalba, bet mūsų principas yra, jeigu yra bent menkas įtarimas, kad produkcija nesaugi, tai produkcija išimama, o vėliau aiškinamės, ar įtarimai pagrįsti“, – tvirtino „Norfos“ atstovas.
Bet gi, pagal šį veiklos modelį, vadovaujantis prielaidomis bei nepatvirtintais tyrimo rezultatais, galima sužlugdyti bet kurią įmonę, banką, bet kokį žmogų Lietuvoje.
Šis skandalas kilo neva rūpinantis vartotojų sveikata, tačiau šioje istorijoje nėra nukentėjusių vartotojų. Žinoma, po kilusios isterijos žiniasklaidoje žmonės užplūdo vartotojų teisių apsaugos institucijas su klausimais, ką daryti su nusipirktais „Judex“ koldūnais, ar galima juos valgyti, ar galima juos grąžinti ir atgauti pinigus. Tačiau oficialių atsakymų į šiuos klausimus kol kas nėra. Vartotojus, jais neva susirūpinę politikai, kaip ir visada, pamiršo!
Ar ne per dažnai valdininkai, norėdami paslėpti savo darbo broką, naudojasi paslapties šydu. Nuo ko jie slepia informaciją? Nuo savo žmonių?
Ši istorija visiems, bent kiek blaiviai mąstantiems žmonėms, dar kartą parodė, jog egzistuoja didžiulės valstybės valdymo sisteminės spragos, valdininkų nekompetencija, didžiulis valstybinio mąstymo stygius, kurie yra grėsmingi ne tik asmens, bet ir visos valstybės saugumui. Vardan siaurų grupinių interesų be jokių skrupulų aukojamas verslas, žmonių likimai, valstybės interesai.
Alvita Armanavičienė, Nevyriausybinės Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė, jokios partijos narė, ne kandidatė į Seimą.
Ikiteisminiame tyrime dėl prekybos poveikiu Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai atliko 14 kratų, 3 poėmius, įtarimai pareikšti 6 asmenims.
Tyrimui vadovaujantis Generalinės prokuratūros prokuroras Lietuvos Respublikos Seimo narį Petrą Gražulį supažindino su nutarimu apklausti jį specialiuoju liudytoju dėl prekybos poveikiu ir dokumentų klastojimo.
Šiuo metu galiojantis baudžiamojo proceso įstatymas leidžia rinkti duomenis apklausiant Lietuvos Respublikos Seimo narius ir nepanaikinus jiems teisinio imuniteto.
Klausimai, susiję su asmenų imuniteto panaikinimu, paprastai sprendžiami tuomet, kai tyrimo metu surenkama pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog padarytas nusikaltimas ir nustatyti kalti asmenys, kuriuos reikia patraukti baudžiamojon atsakomybėn gaunant kompetentingų institucijų leidimą.
Atsižvelgdamas į tai, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius atostogauja, prokuroras mano, kad šiuo metu netikslinga spręsti klausimą dėl jo nušalinimo nuo pareigų.
Primename, kad atliekamame tyrime ypatingas dėmesys skiriamas tikrinimui, ar vienos maisto produktus gaminančios bendrovės produkcija atitinka higienos ir kitus, su žmonių sveikata tiesiogiai susijusius, reikalavimus.
Tiriant prekybą poveikiu šiuo metu tikslinamos aplinkybės ir renkami papildomi duomenys apie suinteresuotos bendrovės vadovų įvairiomis formomis galimai perduotą turtinę naudą P. Gražuliui už pastarojo poveikį, pasinaudojant visuomenine padėtimi bei pažintimis, VMVT vadovui J. Miliui, o per jį ir kitiems jam pavaldiems darbuotojams.
Taip pat tyrimo veiksmai atliekami siekiant patikslinti aplinkybes, kaip poveikis valstybės tarnautojams įtakojo jų veiksmus tikrinant bendrovę ir jos gaminamą produkciją. Įtariama, kad VMVT ir Instituto darbuotojai piktnaudžiavo tarnyba ir bendrovei buvo išduoti tikrovės neatitinkantys (suklastoti) minėtos bendrovės produkcijos patikrinimo dokumentai, kuriuos bendrovė panaudojo realizuodama įtarimų sukėlusią produkciją.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.
2016 m. liepos 22 d. Panevėžio apygardos teismas, neviešame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl buvusio Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjo V. B., konstatavo, kad jo padaryta veika yra nusikalstama ir atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d. (piktnaudžiavimas), sudėtį.
Nors teismas pripažino, kad V. B. piktnaudžiavo tarnyba, tačiau įvertinęs teismo medicinos ekspertų išvadas dėl jo dabartinės sveikatos būklės nutarė baudžiamąją bylą dėl buvusio teisėjo nutraukti ir priverčiamosios medicinos priemonės netaikyti.
Ši nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.
Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą, nustatė, kad V. B., siekdamas asmeninės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir prašė Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario paveikti atsakingus asmenis, kad pažeidžiant teisės aktų reikalavimus būtų įrengtas įvažiavimas į namo, kuriame jis gyvena, kiemą.
Siekdamas, kad prašomi veiksmai būtų atlikti, V. B. vienoje civilinėje byloje priėmė Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario interesams palankų neteisėtą sprendimą.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) derina su visomis valstybinėmis institucijomis ir savivaldybėmis antikorupcinės aplinkos kūrimo ir įgyvendinimo viešajame sektoriuje vadovo projektą. Antikorupcinės aplinkos vadovas – Lietuvoje pirmasis susistemintas dokumentas, kuriuo siekiama kurti tvarią antikorupcinę aplinką viešajame sektoriuje.
STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Projektas parengtas STT bendradarbiaujant su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija, Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Teisingumo ir Švietimo ir mokslo ministerijomis.
STT direktoriaus pavaduotojo Romo Zienkos teigimu, galioja nemažai įvairių teisinio reguliavimo nuostatų, rekomendacijų, ką turėtų daryti viešojo sektoriaus įstaigų vadovai, kad korupcijos apraiškos nepasireikštų.
Tačiau ši informacija nebuvo susisteminta, susieta su praktiniais pavyzdžiais ir pateikiama naudotis patogiu formatu. Tikimės, kad sukurtas Antikorupcinės aplinkos vadovas bus patogus įrankis, pirmiausia, viešojo sektoriaus vadovams ir kitiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, ir padės sukurti korupcijai atsparią aplinką ir ją palaikyti.
STT nuomone, labai svarbu, jog būtent šiame derinimo etape viešojo sektoriaus atstovai aktyviai išsakytų, kokios informacijos jiems labiausiai trūksta, pasidalintų gerosios praktikos pavyzdžiais, kad tai galėtų būti vėliau prieinama ir naudojama kasdieniame darbe.
STT, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, Švietimo ir mokslo ir Ūkio ministerijos per trejus metus suteiks viešojo sektoriaus atstovams reikalingų žinių antikorupcinei aplinkai kurti, ypač tose srityse, kuriose korupcijos pasireiškimo tikimybė yra didžiausia.
Su institucijomis suderintą Antikorupcinės aplinkos viešajame sektoriuje vadovą planuojama patvirtinti iki 2016 m. gruodžio 31 d.
Antikorupcinės aplinkos viešajame sektoriuje vadovo projektas parengtas atsižvelgiant į Nacionalinę kovos su korupcija 2015–2025 metų programą.
Pastabų ir pasiūlymų dėl projekto tobulinimo laukiame iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. el. paštu giedrius.budvytis@stt.lt.
Lietuvos apeliacinis teismas dvejiems metams atidėjo 4 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą už kyšininkavimą bendrininkų grupėje nuteistiems buvusiems Šiaulių savivaldybės politikams Igoriui Strupeikiui ir Romanui Čokovui.
Apeliacinis teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Teismas pripažino, kad nėra abejonių dėl nuteistųjų kaltės, tačiau pakeitė nuosprendį dalyje dėl paskirtų bausmių. Pasak teismo, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir nuteistiesiems neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės.
Teismas konstatuoja, kad visų liudytojų, apklaustų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, parodymai patvirtina faktą, jog abu nuteistieji reikalavo kyšio už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Politikų kaltę patvirtina ir kiti byloje teisėtais būdais gauti ir ištirti įrodymai.
Šis kyšininkavimo skandalas kilo, kai Šiaulių miesto taryba, kurios nariai buvo nuteistieji, kelis kartus nepatvirtino tam tikrų sklypų detaliųjų planų. Už palankų sprendimą, t. y. detaliojo plano patvirtinimą, politikai iš verslininkų reikalavo didelio kyšio.
Ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai.
Nuosprendis kasacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Liepos 4 d. Šiaulių apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, atmetė bendrovės vadovo V. Š. apeliacinį skundą ir paliko galioti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendį, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojos papirkimo ir grasinimo jai.
STT būstinė Vilniuje.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus.
Teismo sprendimu V. Š. privalės sumokėti jam skirtą 1 506,40 eurų baudą.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai šį ikiteisminį tyrimą pradėjo gavę pranešimą iš VMI. Atliekant tyrimą nustatyta, kad keleivių pervežimu užsiimančios bendrovės vadovas V. Š. 2012 m. lapkričio pradžioje savo darbo kabinete patikrinimą bendrovėje atlikusiai Šiaulių apskrities VMI darbuotojai siūlė kyšį paslaugų forma – poilsinę kelionę.
Kyšį jis siūlė už tai, kad valstybės tarnautoja nefiksuotų mokestinių pažeidimų, juos sumažintų, sukeistų dokumentus. Valstybės tarnautojai, atsisakiusiai kyšio ir atlikti neteisėtus veiksmus, verslininkas ėmė grasinti: nurodė, kad yra pažįstamas su ministrais, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnu, klausė valstybės tarnautojos, ar nebijo, kad su ja bus susidorota, pvz., jos rankinėje gali būti rastas maišelis, ji gali būti apkaltinta ir atleista iš darbo.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų Tyrimų tarnyba (STT).
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute vyko diskusija skaidraus finansavimo problemoms, korupcijos rizikos veiksnių mažinimo galimybėms ir interesų konfliktų suvaldymo būdams politinių partijų veikloje aptarti.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute – diskusija apie politinių partijų veiklos ir finansų skaidrumą.
Į diskusiją buvo kviesti visų politinių partijų vadovai. Diskusijoje dalyvavo: Tarptautinių santykių ir politikos instituto, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovai.
Politinėje veikloje ir teisėkūroje dažniausiai įvardijami šie korupcijos rizikos veiksniai: neskaidrus papildomas finansavimas, neteisėtas lobizmas, įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir vietos savivaldos valdžių atstovai, inicijuodami teisės aktų pakeitimus, kartais yra veikiami įvairių verslo grupių, kurios siekia joms naudingų teisės aktų pakeitimo ir priėmimo.
STT direktoriaus pavaduotojo Romo Zienkos teigimu, šiandien partijoms yra ypač svarbu skirti daugiau dėmesio korupcjos prevencijai ir taip apsisaugoti nuo rizikų. Tam reikia skirti laiko ir išteklių – aiškiai įsivardyti, kokios rizikos kyla ieškant papildomo finansavimo, numatyti veiksmus, kaip apsisaugoti nuo įvairių verslo grupių dažnai neteisėto poveikio.
Diskusijoje buvo aptariamos šiuo metu politinių partijų naudojamos skaidrumo ir atskaitingumo priemonės bei problemos, su kuriomis partijos dažniausiai susiduria, teikiami pasiūlymai partijų veiklos ir finansiniam skaidrumui užtikrinti.
Lietuvos apeliacinis teismas birželio 23 d. apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio. A. K., buvęs Rokiškio advokatas, yra laikinai išbrauktas iš advokatų sąrašų ir šiuo metu vadovauja UAB Teisinių žinių centrui.
STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
A. K., būdamas Rokiškio advokatas, darė poveikį liudytojui, kad šis duotų melagingus parodymus, ir už tai buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 50 parų arešto. Ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras, padedamas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnų, atliko 2009 m. per maždaug du mėnesius, o baudžiamoji byla teismuose nagrinėjama septynerius metus.
Ši baudžiamoji byla yra susijusi su kitu ikiteisminiu tyrimu, kurį atliko STT Panevėžio valdybos pareigūnai. Tuomet atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad Rokiškio advokatas A. K., siekdamas pasipelnyti iš vieno kliento, įtariamo dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, ėmėsi neteisėtų veiksmų. Jam talkinusi Rokiškio apylinkės prokuratūros prokurorė V. G., piktnaudžiaudama tarnyba, nepagrįstai nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Kai ši byla jau buvo nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, A. K. stengėsi išvengti baudžiamosios atsakomybės ir paveikti liudytojus, kad šie teisme duotų melagingus parodymus, palankius jam ir prokurorei. Bet sumanymas nepavyko.
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. buvusią Rokiškio apylinkės prokuratūros prokurorę V. G. pripažino kalta dėl piktnaudžiavimo tarnyba, dokumentų suklastojimo ir sunaikinimo, trukdymo pareigūnams atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas. Buvusiai prokurorei, pripažinusiai kaltę ir padėjusiai atskleisti nusikaltimą, teismas skyrė 9 100 litų baudą.
Rokiškio advokatas A. K. pripažintas kaltu dėl tarpininko kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba, dokumentų suklastojimo organizavimo. Jam teismas skyrė laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams ir 9 100 litų baudą bei baudžiamojo poveikio priemonę – 2 500 litų konfiskavimą. Nuosprendis buvo apskųstas ir dar neįsiteisėjo, skundas jau šešti metai nagrinėjamas Apeliaciniame teisme.
2010 metais įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismo nuosprendis – už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą A. K. skirta 9 100 Lt bauda.
Informacijos šaltinis – STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba).
Kodėl dar sykį nutariau prisiminti metinį Prezidentės pranešimą?
Sudomino politikos apžvalgininko Alvydo Medalinsko nuomonė, girdi, STT ir prokurorai, užsimodami smogti partijų lyderiams, derina savo žingsnius su prezidentūra. Šią mintį aptikau A.Medalinsko publikacijoje „Prezidentės metinis pranešimas ir socialdemokratų elgesys“ („Lietuvos žinios“).
Žurnalistas Gintaras Visockas, Slaptai.lt redaktorius.
Teksto autorius šventai įsitikinęs, kad Dalia Grybauskaitė turi didžiulę įtaką teisėsaugos sistemai. Prezidentūra akivaizdžiausiai globoja specialiąją tarnybą STT. Ir tai, esą, vieša paslaptis. Politiko manymu, D.Grybauskaitė džiaugiasi turinti didesnį poveikį Lietuvos „džeimsams bondams“ nei Artūras Paulauskas turėjo prezidentaujant Valdui Adamkui.
Šis politikos ekspertas pastebi ir daugiau specialiųjų tarnybų tendencingumų: „negalima nematyti, kad tokie jų veiksmai iki šiol nepalietė tik vienos partijos – TS-LKD vadovų“. Vadinasi, arba konservatoriai sąžiningi – be „juodųjų buhalterijų“, arba mėgaujasi „neliečiamųjų kastos“ statusu?
A.Medalinskas taip pat svarsto, kodėl specialiųjų tarnybų smūgiai partijoms suduodami tik „artėjant rinkimams“ (tai nėra demokratinės šalies požymis).
Tad, norim ar nenorim, o intrigą turime. Prezidentė globoja dešiniuosius! Beje, niekas ypatingai išsamiai ir nuodugniai tos „globos“ nėra analizavęs, ji minima tik kaip neabejotinas faktas. Be įrodymų.
Man to nepakanka. Pirmasis klausimas: kam šių metų rinkimuose labiausiai pakenks STT sprendimas atidžiai perkošti Liberalų sąjūdžio vadovų pinigines?
Antrasis: atsitiktinis ar kryptingas specialiųjų tarnybų susidomėjimas Liberalų sąjūdžio vadovybe? Trečiasis: kokia tikroji Prezidentės įtaka šalies specaliosioms tarnyboms?
Svarbiausia suvokti, kam labiausiai talkina prieš Liberalų sąjūdį pradėti tyrimai – prorusiškoms ar provakarietiškoms jėgoms?
Į šį klausimą politikos apžvalgininkas A.Medalinskas atsakymo neieško. Apsiriboja „vieša paslaptimi“: prezidentė D.Grybauskaitė per daug akivaizdžiai myli dešiniuosius ir turi nematomų svertų kontroliuoti specialiąsias tarnybas.
Taip galėtų būti, bet ar tai – neginčijama tiesa? Palyginkime „Lietuvos žiniose“ išdėstytas A.Medalinsko vizijas su žurnalo „Valstybė“ redaktoriaus Eduardo Eigirdo įžvalgomis. Jis šalies vadovę laiko rimta, tvirta, principinga valstybininke. Ir tuo pačiu žurnalas „Valstybė“ pateikia kardinaliai priešingų matymų nei A.Medalinskas.
Pavyzdžiui, E.Eigirdas teigia, kad „kai ilgai seki dešiniuosius, laiko Kremliaus mafijai nelieka“. Šiandien besiklostanti padėtis, jo įsitikinimu, naudinga tik Kremliaus draugams. O tai reikštų, kad Prezidentė neturi įtakos specialiosioms tarnyboms. Nes ji – prieš Vladimiro Putino bandymus tiek viešai, tiek slapta įtakoti Lietuvą. Nebent bandytume įsivaizduoti sunkiai įtikinamą sąmokslo teoriją, kad prezidentė dedasi ne tuo, kuo iš tiesų yra, kad sumaniai slepia tikrąjį savo veidą ir kad visi Rusijos palyginimai su terorizmo požymių turinčia valstybe tėra vaidyba.
E.Eigirdo publikaciją „Oligarchinė nomenklatūra Eligijų Masiulį sukramtė ir išspjovė“ (žurnalas „Valstybė“, 2016-ųjų birželio numeris) siūlyčiau atidžiai perskaityti visiems, kurie domisi politika.
Autorius primena skaitytojams maždaug 12 metų senumo „Rubikono“ skandalą. Tada irgi atrodė, kad Lietuvoje pradedamas rimtas apsivalymas nuo įtartinų, korumpuotų, velniai žino kam dirbančių jėgų. O ilgainiui paaiškėjo, kad po kardinalaus apsišvarinimo būsimuosius Seimo rinkimus laimėjo dar blogesni – Viktoro Uspaskicho vadovaujama Darbo partija.
E.Eigirdas brėžia ryškią išvadą: „Taigi, tikriausiai nesuklysiu pasakydamas savo nuomonę, kad pusę metų iki rinkimų Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) inicijuotas „Rubikono“ skandalas tapo lemiamu veiksniu ir puikia priedanga rinkimus laimėti siekiančiam pavojingiausiam su Kremliumi siejamam Lietuvos oligarchui“. Žodžiu, norėta, kad būtų kuo geriau, o atsitiko taip, kad, bėgdami nuo vilko, papuolėme į glėbį meškai… Lietuvos specialiosios tarnybos specialiai nemodeliavo tokios baigties, tačiau itin nepalankiai susiklostė aplinkybės…
Žurnalo redaktorius pateikia ir dar vieną pavyzdį – Vito Matuzo istoriją. STT atkakliai, ilgai sekė konservatorių, įtardama jį „sukčiaujant stambiu mastu“. Bet vėliau, jau gerokai po rinkimų, paaiškėjo, kad šis konservatorius – švarus, beje, specialiųjų tarnybų per daug ilgai sektas. STT sekė jį net trejis metus. Vilniaus apygardos teismas pasibaisėjo –„žmogus per daug ilgai sektas“.
Taigi verta išgirsti E.Eigirdo pastabas: kai „tiek daug dėmesio skiri kovai su dešiniųjų korupcijos užkardymu, gali nelikti resursų kitų procesų stebėsenai. Dalis jų ignoruojama taip nuosekliai, kad kyla įtarimas, jog Lietuvoje egzistuoja dvi teisėtvarkos: viena principinga ir nuolat stebinti dešiniuosius, o kita mieganti lyg kokia rusiška meška žiemos miegu“.
Kas turėta omenyje? Visai neseniai VSD pranešė: Kremlius per verslo grupes įliejo milijonus eurų į Lietuvos žiniasklaidą, kad ši formuotų neigiamą nuomonę apie Visagino atominę elektrinę. Propaganda buvo veiksminga. Šimtai straipsnių ir laidų, gąsdinančių konservatoriais, ketinančiais su japonų „Hitachi“ sunaikinti pusę Europos, turėjo įtakos aniems rinkimų rezultatams. Prieš ketverius metus rinkimai konservatoriams tikrai nebuvo labai palankūs.
Tačiau ar kas nors prisimena bent vieną tyrimą, kurį būtų pradėjusios STT, FNTT ar kitos panašaus pobūdžio mūsų tarnybos dėl Rusijos per verslo struktūras papirkinėjamos žiniasklaidos?
Neišgirstas ir kitas svarbus VSD perspėjimas: Kremliaus pinigai per verslo grupes į Lietuvos žiniaslaidą liejosi upeliais, siekiant diskredituoti Suskystintųjų dujų terminalą.
Vadinasi, milijoniniai Kremliaus kyšiai verslui, žiniasklaidai ir net politikai nelaikomi Lietuvos nepriklausomybę griaunančiais veiksniais. Nejaugi milijoniniai rusiški kyšiai gali tapti „tiesioginėmis užsienio investicijomis, skatinančiomis Lietuvos ekonomiką“?
Štai taip analizuoti Liberalų sąjūdžio kritimą 2016-ųjų rudens rinkimų išvakarėse – kur kas įdomiau, nei abstrakčiai piktintis politikos nešvarumu. Jei E.Eigirdas teisus, ar pajėgsime numatyti, kokia politinė jėga šį sykį siekia atlikti Judo vaidmenį? Jei teisingos „Valstybės“ įžvalgos, tada prasminga ieškoti ir priežasčių, kodėl prezidentei nuolat primetamas gebėjimas įtakoti specialiąsias tarnybas.
Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius žurnalistas Gintaras Visockas.
Specialiųjų tyrimų tarnybai (toliau – STT) bendradarbiaujant su Latvijos kovos su korupcija biuru (toliau – KNAB) ir atliekant ikiteisminį tyrimą, vakar, birželio 16 d., STT Klaipėdos valdybos pareigūnai atliko kratas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje (toliau – VĮ KVJUD) ir sulaikė VĮ KVJUD Infrastruktūros direktorių G. Z. Taip pat buvo sulaikytas ir Latvijos Respublikos pilietis G. K., kuris yra vienos Latvijos statybų bendrovės valdybos pirmininkas.
Cetrinė STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
STT turimi duomenys leidžia įtarti, kad G. K., atstovaudamas Latvijos bendrovei, laimėjusiai net kelis statybų rangos konkursus VĮ KVJUD, kurių vertė siekia keliolika milijonų eurų, už VĮ KVJUD priimamus Latvijos bendrovei finansiškai naudingus sprendimus per kelis kartus G. Z. perdavė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį.
Tuo pačiu metu sulaikymo operacija ir kiti procesiniai veiksmai buvo vykdomi ir Latvijoje. Latvijos KNAB sulaikė 6 asmenis, einančius aukštas pareigas viename iš didžiausių Latvijos verslo koncernų, atliko apie 20 kratų. Atliekant kratas buvo rasti ir paimti tyrimui reikšmingi dokumentai ir daugiau nei 100 000 eurų grynųjų pinigų.
STT Klaipėdos valdybos atliekamą ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
Lietuvai siekiant tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare (EBPO) ir ratifikuoti EBPO konvenciją dėl kovos su užsienio valstybių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose, STT, kaip specializuota Lietuvos kovos su korupcija institucija, stiprina bendradarbiavimą ir su kitų užsienio šalių antikorupcijos institucijomis.
Informacijos šaltinis – STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba).
Ar STT prieš rinkimus politikuoja ir po to vilkina bylas? – rūpi daugeliui, ypač dabar, kai žiniasklaidoje vėl rezonuoja politikams pareikšti įtarimai.
Prie šių dienų politinės korupcijos konteksto puikiai dera, nors ir per 6-erius metus, bet teisme išnagrinėta ir baigta kaltinamuoju nuosprendžiu Evaldo Lementausko politinės korupcijos byla.
Politinis ir visuomenės veikėjas Evaldas Lementauskas, būdamas Vilniaus miesto tarybos narys ir eidamas Vilniaus vicemero pareigas, pasiūlė, pažadėjo didelės vertės kyšį ir davė kyšį kitam šios Tarybos nariui – tai patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 21 d. ir Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 31 d., išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka.
Specialiųjų tyrimų tarnyba
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2016 m. gegužės 31 d. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Evaldo Lementausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžio, apeliacinį skundą atmetė ir nuosprendį paliko nepakeistą, išskyrus kaltinimą pagal BK 227 str. (papirkimas) 1 d. suėjus senaties terminui.
Vilniaus m. apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžiu Evaldas Lementauskas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 227 str. (papirkimas) 2 dalį dėl 2007-11-10 – 2007-12-11 pasiūlymo ir pažado duoti didesnį negu 250 MGL vertės kyšį – laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 227 str. 2 dalį dėl 2008-04-18 – 2008-04-19 pasiūlymo ir pažado duoti didesnį negu 250 MGL vertės kyšį ir kyšio davimo – laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams.
Subendrinta bausmė – 3 metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant 2 metams. Kaltinamasis taip pat įpareigotas 2 metus neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Taigi, galimos politinės korupcijos byla išspręsta: išnagrinėta teismuose, išnagrinėtas ir atmestas apeliacinis skundas, kaip nepagrįstas. Kaltinamasis politikas nuteistas už kito politiko papirkinėjimą.
Kita vertus, jei, kaip patvirtinama teismo nuosprendžiu, įrodymai aiškūs ir pagrįsti, kodėl užsitęsė bylos nagrinėjimas teisme. Kodėl byla nagrinėta taip ilgai? Ar tai politinės korupcijos bylos ypatumai ar sutapimas? Ar ši byla iškelta prieš rinkimus? Ne, priešingai, po savivaldybių rinkimų.
Pažiūrėkime į šį teisingumo maratoną atidžiau ir panagrinėkime faktus:
1) 2008 m. balandį Evaldą Lementauską sulaikė STT. Jam pareikšti įtarimai, kad 2007 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais, būdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, pasiūlė ir pažadėjo 280 tūkst. Lt kyšį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariui Vidui Urbonavičiui už tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, iškėlus nepasitikėjimo Vilniaus miesto meru Juozu Imbrasu klausimą, V. Urbonavičius balsuotų prieš nepasitikėjimą; 2008 m. kovo mėnesį jis pasiūlė ir pažadėjo duoti 19 tūkst. Lt kyšį V. Urbonavičiui už tai, kad V. Urbonavičius, būdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, balsuotų valdančiosios daugumos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje naudai.
Taip pat E. Lementauskas kaltinamas tuo, kad 2008 m. balandžio mėnesį jis pasiūlė ir pažadėjo duoti 200 tūkst. Lt kyšį V. Urbonavičiui už tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, iškėlus nepasitikėjimo juo, Vilniaus miesto vicemeru, klausimą, V. Urbonavičius balsuotų prieš nepasitikėjimą, ir už šių veiksmų atlikimą perdavė V. Urbonavičiui dalį kyšio – 50 tūkst. Lt, – t. y. E. Lementauskas kaltintas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse padarymu.
2) Tais pačiais 2008 metais byla pateikta teismui.
3) Nors ir keista, gynybai panaudoti rinkimai į Seimą, kaip galimybė apsisaugoti nuo teisingumo.
Kaltinamasis, kuriam pareikšti įtarimai, sėkmingai tapo Seimo nariu 2008 m. rudenį ir įgijo teisinę neliečiamybę. Įdomi detalė – į Seimą E. Lementauskas pateko prieš pat paskutinius teismo posėdžius, kai byla buvo beveik išnagrinėta, tik nepaskelbtas nuosprendis.
4) 2011 m. balandžio 19 d. generalinis prokuroras kreipėsi į Seimą ir paprašė Seimo sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį E. Lementauską.
5) Seimas 2011 m. gegužės 10 d. E. Lementausko teisinės neliečiamybės nepanaikino (pritrūko 3 balsų), dėl to Vilniaus 1-asis apylinkės teismas bylą dėl papirkimo nutraukė.
6) Pasibaigus Seimo nario kadencijai ir E. Lementauskui netekus Seimo nario statuso, prokurorai atnaujino bylą.
7) Kaip konstatuoja teismas, STT pateikti įrodymai yra pagrįsti liudininkų parodymais ir operatyvinio tyrimo (dabar vadinama kriminalinė žvalgyba) užfiksuotais garso įrašais.
8) Nagrinėjant bylą taip pat pastebėta, kad kaltinamasis nusikalstamų veikų darymo metu laikėsi konspiracijos, pvz., pinigus vadino sausainiais, braižė galimų veiksmų schemas ir galimų sumų skaičius ant popierinių servetėlių, ir pan., pats inicijavo susitikimus su norimu papirkti politiku.
9) Vilniaus m. apylinkės teismas 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžiu Evaldą Lementauską pripažino kaltu ir nuteisė.
10) Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 31 d. atmetė nuteistojo apeliacinį skundą ir nuosprendį paliko nepakeistą, išskyrus vieną epizodą (dėl BK pasikeitimų įsigaliojusios senaties). Kaltinamasis nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.
11) Nuosprendis įsiteisėjo.
Kaltinamasis nubaustas pelnytai, o ar šiandien, nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjus 8 metams, Lietuvos žmonėms svarbus nuosprendis politikui ar vilniečiams tebėra įdomus buvusiojo vicemero likimas? Be jokios abejonės, nors nusikaltimo senatis įsigaliojo dėl vieno iš epizodų, senatis nepanaikina paties fakto egzistavimo, o kiti nusikalstamos veikos epizodai visiškai įrodyti.
Taigi, nepaisant teisminio maratono sudėtingumo ir trukmės, faktai pasitvirtino, STT 2008 metais teismui perduota byla išnagrinėta, priimtas kaltinamasis nuosprendis ir už padarytas nusikalstamas veikas pagrįstai skirta laisvės atėmimo bausmė.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Atsižvelgiant į tai, kad vakar vakare viešoje informacinėje erdvėje buvo pateikti akivaizdžiai tendencingi ir visuomenę klaidinantys teiginiai apie vieno įtariamojo rezonansiniame ikiteisminiame tyrime dėl korupcinių veikų paleidimo iš suėmimo aplinkybes, tuo formuojant nepagrįstą neigiamą nuomonę apie šiam ikiteisminiam tyrimui vadovaujantį prokurorą, prokuratūros ir Teisingumo ministerijai pavaldžios įstaigos – Lukiškų tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (Lukiškių TI-K), veiklą, pateikiame faktinę 2016 m. gegužės 31 d. įvykių chronologiją.
Taip pat pateikiamios aktualios šioje situacijose teisės aktų ištraukos:
Apie 8 val. 40 min. Vilniaus miesto apylinkės teismas baigė skelbti nutartį, kuria buvo atmestas prokuroro prašymas pratęsti įtariamajam suėmimo terminą. Teismas savo nutartyje nenurodė, kad suimtasis turi būti paleistas tuoj pat.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso127 straipsnis „Suėmimo taikymo trukmė ir jo termino pratęsimas“: 8. Jei teisėjas priima nutartį nepratęsti suėmimo termino, suimtasis į laisvę paleidžiamas tik pasibaigus anksčiau paskirtam ar pratęstam suėmimo terminui. Teisėjas gali nuspręsti paleisti asmenį tuoj pat, jei nustato, kad suėmimas buvo paskirtas ar pratęstas, nors aiškiai tam nebuvo būtinų sąlygų ar pagrindo.
10 val. 57 min. ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras J. Laucius faksu išsiunčia Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui šią teismo nutartį vykdyti.
13 val. 45 min. Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime įtariamasis STT tyrėjo pasirašytinai supažindinamas su prokuroro nutarimu dėl papildomų kardomųjų priemonių skyrimo.
Įtariamajam skirtos šios kardomosios priemonės: 25 tūkstančių eurų piniginis užstatas, namų areštas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įtariamajam uždraudžiant bendrauti su nurodytais asmenimis. Šių asmenų sąrašas nėra viešintinas.
Gegužės 13 d. teismo nutartimi įtariamajam skirto 20 dienų suėmimo termino, kuris skaičiuojamas nuo jo sulaikymo gegužės 12 d., pabaiga – gegužės 31 d., 24 val. 00 min.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 100 straipsnis „Terminų skaičiavimas“: 2. Dienomis skaičiuojamas terminas pasibaigia paskutinės dienos dvidešimt ketvirtą valandą.
Įtariamojo paleidimo į laisvę procedūros Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjime buvo baigtos ir suimtasis į laisvę paleistas apie 16 val. 20 min. – ne tik neviršijant teismo nustatyto suėmimo termino, bet iki jam sueinant, griežtai laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų bei užtikrinant visas nustatytas įtariamojo bei suimtojo teises.
Atkreipiame žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį į tai, kad viešai šio sudėtingo rezonansinio ikiteisminio tyrimo vertinimus, įvykių, duomenų, teisės aktų interpretacijas šiuo metu teikia šio tyrimo eiga ir baigtimi suinteresuoti, su proceso dalyviais ar kitais tyrime minimais asmenimis susiję asmenys, tam tikrais atvejais teikiantys žiniasklaidai jų tikslus atitinkančią dalinę informaciją, kuri yra neviešintini ikiteisminio tyrimo duomenys, kaip neatskleidžiami žurnalistų informacijos šaltiniai, todėl jų skelbiami teiginiai turėtų būti vertintini itin atsakingai ir kritiškai.
Prokuratūra suvokia visuomenės susirūpinimą dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo bei jo metu siekiamų išaiškinti galimai įvykdytų korupcinių veikų ir jaučia pareigą kuo greičiau pateikti aiškius bei išsamius atsakymus į visus dėl to kylančius klausimus, todėl dar kartą užtikrina, kad padarys tai nedelsiant, kai tik tokios informacijos viešinimas nebekenks prioritetiniam prokuratūros tikslui ir teisėtam visuomenės interesui bei lūkesčiui – nustatyti visas reikšmingas tyrimui aplinkybes bei duomenis, atskleisti galimai įvykdytas nusikalstamas veikas ir užtikrinti teisėtumą.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos prokuratūra.
Radviliškio rajono apylinkės teismas, gegužės 27 d. išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, pripažino kalta buvusio Seimo nario žmoną D. M. dėl pasikėsinimo apgaule gauti subsidiją „Žilvičių kooperatinei bendrovei“, kreditinio sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Už šiuos nusikaltimus jai skirta 5 700 eurų bauda.
Radviliškio gyventoja V. M., buvusi šios bendrovės buhalterė, pripažinta kalta dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Jai skirta 760 eurų bauda.
Teismas pripažino kaltu ir juridinį asmenį – „Žilvičių kooperatinę bendrovę“ – dėl pasikėsinimo apgaule gauti subsidiją, kreditinio sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo ir nusprendė šią bendrovę likviduoti.
Ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai. Jie nustatė, kad 2011 m. kooperatinėje bendrovėje buvo suklastoti dokumentai ir pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai, siekiant apgaule gauti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos 685 250 Lt subsidiją (paramą) biokuro gamybos technologinei įrangai pirkti. Gauti subsidijos nepavyko, nes STT Panevėžio valdybos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą ir pranešė Nacionalinei mokėjimo agentūrai apie padarytas nusikalstamas veikas.
Buvusio Seimo nario žmonai D. M. šis kaltinamasis nuosprendis – antrasis. Kauno apygardos teismas, balandžio 11 d. apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, pripažino kalta D. M. dėl dokumentų suklastojimo ir skyrė jai 2 259 eurų baudą.
Šiuo metu Šiaulių apygardos teisme taip pat nagrinėjama baudžiamoji byla, kuri buvo išskirta iš STT Panevėžio valdybos pareigūnų atlikto didelės apimties ikiteisminio tyrimo dėl galimai neskaidrių biokuro pirkimų organizavimo. Kaltinimai šioje teismo nagrinėjamoje byloje pareikšti buvusiam Seimo nariui V. M., jo sutuoktinei D. M., akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ buvusiam vadovui V. Š., buvusiam „Panevėžio energijos“ darbuotojui S. R., „Žilvičių kooperatinės bendrovės“ valdybos pirmininkui G. Ž. ir juridiniam asmeniui – „Žilvičių kooperatinei bendrovei“. STT pareigūnai surinko pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi ir sukčiaudama organizuota grupė siekė „Žilvičių kooperatinės bendrovės“ naudai užvaldyti didelės vertės „Panevėžio energijos“ turtą, t. y. ne mažiau kaip apie 243 tūkst. eurų.
Šiuos ikiteisminius tyrimus kontroliavo ir jiems vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė.
Vilniaus apygardos teismas patenkino Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. Stankevičiaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties.
Teismas paliko galioti Specialiųjų tyrimų tarnybos šių metų vasario 29 d. priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. Stankevičiaus 2016 m. kovo 18 d. nutarimą atmesti skundą.
Praėjusių metų lapkričio mėnesį Generalinė prokuratūra gavo Seimo nario Povilo Urbšio pareiškimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnyje „Kyšininkavimas“. Pareiškėjas savo prašymą grindė viešojoje erdvėje paskelbtais teiginiais apie tai, kad Seimo valdybos narių susitikime su Prezidente D. Grybauskaite neva buvo paminėta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkei Editai Dambrauskienei galimai buvo siūloma „išsipirkti“ generalinio prokuroro postą.
Išnagrinėjus pateiktą pareiškimą Specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos Pareiškimų nagrinėjimo skyriuje buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 225 str. ir 226 str., požymių, kurį pareiškėjas vėliau skundė prokuratūrai bei ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Pritardamas tokiam situacijos vertinimui prokuroras 2016 m. kovo 18 d. priėmė nutarimą atmesti pareiškėjo skundą, tačiau nesutikdamas su tuo pareiškėjas kelis kartus skundė minėtus nutarimus.
Šiandien priimta teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Informacijos šaltinis – www.prokuraturos.lt portalas.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai, tęsdami ikiteisminį tyrimą dėl vieno iš verslo koncernų galimai vykdyto aukštų politikų papirkinėjimo, šiandien atliko kratas Seimo nario Vytauto Gapšio namuose ir jo darbo vietoje Lietuvos Respublikos Seime. Kratos taip pat atliktos ir keliose minėtam koncernui priklausančiose įmonėse bei jų vadovų gyvenamosiose vietose.
Turima duomenų, kad šiuo metu suimtas vieno iš verslo koncerno viceprezidentas R. K. galimai per Seimo narį Vytautą Gapšį už itin didelės vertės kyšius siekė paveikti šio Seimo nario parlamente atstovaujamos politinės partijos narius, kad jie veiktų koncerno interesais.
Siekiant išsiaiškinti visas galimai įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes atliekami ir kiti proceso veiksmai.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat negali kitaip būti suvaržyta jo laisvė. Todėl prokuroras yra priėmęs nutarimą Seimo narį Vytautą Gapšį apklausti specialiuoju liudytoju.
Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorų grupė.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodra“) darbuotojų piktnaudžiavimo vykdant viešuosius pirkimus.
Įtariama, kad vykdant vieną iš viešųjų pirkimų neteisėtai buvo sudarytos išskirtinės sąlygos vienai įmonei laimėti konkursą.
Kovo 22 d. 10 val. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdyba, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyrius, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Panevėžio regiono departamentas organizuoja diskusiją „Ar galime sumažinti korupciją keliuose?“
Kviečiame dalyvauti Utenos, Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Visagino, Zarasų vairavimo mokyklų vadovus ir vairavimo mokytojus.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos viršininku paskirtas Žydrūnas Krampalcas.
STT Panevėžio valdybos viršininkas bus atsakingas už baudžiamojo persekiojimo ir korupcijos prevencijos veiklą Panevėžio ir Visagino miestų, Anykščių, Biržų, Ignalinos, Kupiškio, Molėtų, Pasvalio, Panevėžio, Rokiškio, Utenos, Zarasų rajonų savivaldybių teritorijose.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimos prekybos poveikiu.
Įtariant prekyba poveikiu STT pareigūnai pareiškė įtarimus A. V.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus duomenų, kad asmuo A. V. siekė neteisėtai pasipelnyti iš tariamos įtakos Lietuvos banko Priežiūros tarnyboje priimamiems sprendimams atliekant kredito įstaigų patikrinimą.
