Jeremy’is Corbynas. EPA – ELTA nuotr.
Didžiosios Britanijos opozicijos lyderis Jeremy’is Corbynas „nepriimtinu kišimusi į šalies demokratiją“ pavadino JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginius, kad Borisas Johnsonas būtų „puikus“ būsimas šalies premjeras, praneša agentūra „Reuters“.
 
 D. Trumpas praėjusiomis dienomis ne kartą gyrė „Brexito“ griežto kurso šalininką B. Johnsoną. Britų laikraščiui „Sun“ JAV prezidentas sakė, kad B. Johnsonas, kaip Theresos May įpėdinis, būtų „puikus pasirinkimas“. D. Trumpo patarėjas saugumo klausimais Johnas Boltonas, be to, pareiškė, kad „Brexitas“ būtų gerai amerikiečių interesams.
 
„Prezidento D. Trumpo mėginimas spręsti, kas bus kitas britų premjeras, yra visiškai nepriimtinas kišimasis į mūsų šalies demokratiją, – pareiškė ilgametis politikas J. Corbynas. – Kitą ministrą pirmininką turėtų skirti ne JAV prezidentas ar 100 000 nereprezentatyvių konservatorių partijos narių, o britai visuotiniuose rinkimuose“.
 
Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Th. May praėjusią savaitę paskelbė, kas birželio 7 dieną atsistatydins iš konservatorių pirmininkės pareigų. Iki šiol 12 parlamentarų paskelbė sieksiantys partijos lyderio pozicijos.
 
D. Trumpas premjerės Th. May partietį B. Johnsoną gyrė jau per pastarąjį savo apsilankymą Didžiojoje Britanijoje 2018-ųjų liepą ir netrukus po jo atsistatydinimo iš užsienio reikalų sekretoriaus pareigų pareiškė, kad B. Johnsonas turi gebėjimų tapti vyriausybės vadovu.
 
D. Trumpą pirmadienį Londone pradžioje priims karalienė Elžbieta, o vėliau ir Th. May. Šalyje laukiama didelių protestų prieš JAV prezidentą. J. Corbynas atmetė kvietimą dalyvauti valstybiniame bankete su D. Trumpu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.03; 08:00
pavardes

Sunku įsivaizduoti, bet buvo laikai, kada žmonės neturėjo pavardžių. Taip ir kreipdavosi vienas į kitą: „Sveikas, storuli!”, „Štai ir žvairys!” Kiek vėliau atsirado žmonių vardai. Mergaitė, gimusi badmečiu, galėjo būti pavadinta Una /keltų kalba – „badas“/, o šviesiaplaukę mergaitę pavadino Blanša /prancūziškai – „balta“/..

Kai kurie tyrinėtojai teigia, kad pirmosios pavardės – kaip šeimos arba giminės vardai – atsirado dar Romos respublikos laikais, maždaug 500 m.pr.m.e. Kiti tyrinėtojai teigia, kad pirmosios pavardės atsirado Gruzijoje ir Armėnijoje IV-VI a. Europoje pavardės pirmiausia atsirado Italijoje X-XI amžiais, o iš čia jas perėmė prancūzai, anglai, vokiečiai.

Continue reading „Kas mums “davė” pavardes?“