Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, pirmadienį apsilankęs Kyjive kartu su dar šešiais Šiaurės ir Baltijos šalių užsienio reikalų ministrais ir susitikęs su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pareiškė, kad Ukrainos pergalė mūšio lauke yra svarbiausias uždavinys, kurio negalima išleisti iš akių.
„Susitikimo su prezidentu V. Zelenskiu žinutė aiški: negalima išleisti iš akių svarbiausio uždavinio – kad Ukraina laimėtų mūšio lauke“, – pirmadienį tviteryje angliškai parašė G. Landsbergis. „Tankai, oro gynybos sistemos, kita sunkioji ginkluotė greičiau atneš pergalę Ukrainai“, – pridūrė Lietuvos ministras.
Pirmadienį į Kyjivą atvykę Lietuvos, Latvijos, Estijos, Islandijos, Suomijos, Norvegijos ir Švedijos užsienio reikalų ministrai paskelbė, kad jų kelionė skirta parodyti solidarumą su Ukraina, atremiančia Rusijos puolimą. Tegyvuoja Ukraina. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Nepaisant Rusijos bombų lietaus ir barbariško žiaurumo, Ukraina laimės!“, – parašė jie, paskelbę bendrą nuotrauką ant platformos prie traukinio. „Mes ir toliau teiksime Ukrainai karinę, ekonominę ir politinę pagalbą“, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu.
Šiaurės ir Baltijos šalys glaudžiai bendradarbiauja daugelyje sričių ir nuolat derina kai kuriuos politikos klausimus.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, rugpjūčio 8 d. (dpa-ELA). Donbase verdant nuožmiems mūšiams, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis užsimena apie naujas ginklų siuntas Rusijos užpultai savo šaliai. „Kitą savaitę tikimės iš partnerių naujienų dėl paramos paketų. Gerų naujienų“, – sakė jis sekmadienį tradiciniame savo vaizdo kreipimesi. V. Zelenskis pabrėžė, kad sėkmingos gynybos raktas ir toliau yra ginkluotė iš Vakarų.
Prezidento duomenimis, intensyviausi mūšiai vyksta Donbase. Padėtis ten esą lieka sudėtinga. Tokių vietovių, kaip „Avdijivka, Piskis, Marjinka ir Bachmutas gynyba reikalauja didžiausių mūsų pastangų ir, deja, daug gyvybių“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Jis taip pat pakartojo savo kaltinimus Rusijai apšaudžius Zaporižios atominę elektrinę. Į tai turi būti duotas „principinis pasaulio bendruomenės atsakas“, – reikalavo jis.
Elektrinė sekmadienį buvo apšaudyta vėl. Rusija ir Ukraina dėl apšaudymo kaltina viena kitą. Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) reikalauja iš abiejų pusių sudaryti sąlygas tarptautiniams branduoliniams ekspertams nekliudomai patekti į kompleksą.
Gepard tankas. Wikipedija.org
Kyjivas, liepos 25 d. (dpa-ELTA). Ukraina gavo iš Vokietijos pirmuosius priešlėktuvinius tankus „Gepard“ („Leopard“).
„Šiandien oficialiai atvyko pirmieji trys „Gepard“, – pirmadienį per Ukrainos televiziją sakė gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ir pridūrė, kad taip pat pristatyta dešimtys tūkstančių šaudmenų.
Pagal gegužę pasiektą susitarimą su gynybos ministre Christine Lambrecht turi būti pristatyta dar 12 tankų.
Tai jau antroji sunkiosios ginkluotės siunta iš Vokietijos. Birželio mėnesį Vokietijos vyriausybė pristatė septynias 40 kilometrų nuotolio savaeiges haubicas.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba. EPA – ELTA foto
Kyjivas, birželio 26 d. (ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Didžiojo septyneto (G7) valstybes įvesti daugiau sankcijų Rusijai ir perduoti Ukrainai sunkiąją ginkluotę po to, kai sekmadienį Kyjivą sudrebino Rusijos raketų sprogimai, praneša „Ukrinform“.
Apie tai ministras paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“ sekmadienį vykstant G7 viršūnių susitikimui Vokietijos Alpėse.
„Septynerių metų ukrainietė mergaitė ramiai miegojo Kyjive, kol Rusijos sparnuotoji raketa nesusprogdino jos namų. Dar daugelis kenčia visoje Ukrainoje. G7 viršūnių susitikimas privalo atsakyti didžiausiomis sankcijomis Rusijai ir dideliu kiekiu sunkiosios ginkluotės Ukrainai. Liguistą Rusijos imperializmą reikia nugalėti“, – pabrėžė D. Kuleba, minėdamas sprogimą išgyvenusią mergaitę.
Kaip anksčiau skelbta, sekmadienio rytą Rusija paleido kelias sparnuotąsias raketas į Ukrainos sostinę. Sprogimas apgriovė devynių aukštų gyvenamąjį namą. Nelaimės metu vienas žmogus žuvo, o 4 buvo sužaloti. Gelbėtojai toliau ieško žmonių, kuriuos galėjo užgriūti nuolaužos.
Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka
Berlynas, birželio 14 d. (AFP-ELTA). Vokietijos kancleris Olafas Scholzas atmeta kritiką dėl iki šiol Ukrainai nepristatytos sunkiosios ginkluotės.
Vokietija „perduos visas“ ginklų sistemas, kurias pažadėjo, pareiškė jis pirmadienį po susitikimo su rytinių federalinių žemių ministrais pirmininkais.
O. Scholzas pažymėjo, jog „klaida“ būtų tiesiog perduoti modernias ginklų sistemas, pavyzdžiui, savaeiges haubicas 2000, „be instrukcijų, be apmokymų“. Apmokymai šiuo metu vyksta Vokietijoje, sakė kancleris. Tas pats taikytina priešlėktuviniams tankams „Gepard“.
Tikslas turi būti suteikti Ukrainai „tikrai efektyvią pagalbą“, pabrėžė O. Scholzas. Ukrainiečių pajėgos kare su Rusija esą turi ir mokėti naudotis sunkiąją technika. „Tam reikia pasirengimo“, – teigė jis.
Nenoriu, kad mane vadintų juoduoju pranašu, bet, man regis, įsisiūbuoja bjaurios tendencijos. Pirmosiomis dienomis pamatę, jog Ukraina nė nemano pasiduoti agresoriui, jog sėkmingai kaunasi visuose frontuose, Vakarai tarsi nuoširdžiai puolė talkinti Kijevui. Tačiau prabėgo daugiau kaip trys kruvino karo mėnesiai, o galingų, modernių vakarietiškų ginklų Ukrainos kariuomenė vis dar neturi tiek, kiek reikėtų perlaužiant Rusijos stuburkaulį.
Žinoma, ginklų tiekimas – slapta misija. Kuo mažiau apie tai žinoma, tuo geriau auka tapusiai Ukrainai. Galbūt Vakarai specialiai apsimeta, jog ginklai vėluoja atkeliauti į Ukrainos kariuomenės sandėlius. Galbūt Kijevas tik dedasi supykęs, jog JAV, Vokietija, Prancūzija, Italija vangiai, tarsi nenoriai jiems siunčia toliašaudžius pabūklus. Gal ukrainietiški priekaištai – tik dūmų uždanga trokštant suklaidinti Kremliaus vadovus? Netikėtumo faktorius – labai svarbi karo dedamoji.
Ir vis tik toji į užsienį pasitraukusio rusų teisininko Marko Feigino laida, kurioje Vakarams keiksmažodžiais dėl vėlavimų priekaištavo Ukrainos prezidento administracijos patarėjas, karinės žvalgybos specialistas Oleksiejus Arestovičius, – įsiminė. Atsimenu ir O. Arestovičiaus apibūdinimą, jog Vokietijos kancleris Olaf Scholz – „unikalus žmogus”. Šis apibūdinimas buvo ištartas ironiškai, vos susilaikius nuo pačių pikčiausių keiksmų (Bundestagui kancleris pareiškia, jog ginklai keliauja į Ukrainą, o iš tiesų niekas niekur nenukeliavo).
Olaf Scholz. LRT televizijos kadras
Įsidėmėjau ir Amerikos atsargos karininko Gary Tabach internetinius komentarus, jog Ukrainos kariuomenė kol kas nieko rimto iš Washingtono nesulaukė – iš už vandenyno vis dar atkeliauja vien tik pažadai. Ypač nuvylė diskusija, ar galima Ukrainai patikėti ginklus, kurie bombas sviedžia 300 km atstumu, ar vis tik užteks 70 km į priekį šaudančių įrenginių? Ukraina turi daugiau nei tūkstančio kilometrų ilgio sieną su Rusija, taigi įtikinėti aplinkinius, jog ukrainiečių kariams užtenka 70 km, – niekšiška, išdavikiška. Tokia G. Tabach pastaba.
Imkime analizuoti į JAV pasitraukusio ekonomisto Andrejaus Ilarionovo piktas pastabas, esą JAV prezidentas Joe Biden savo paskutiniuosiuose viešuose pareiškimuose, įskaitant spaudą, tvirtina padėsiąs Ukrainai apsiginti, bet niekur nebesako, jog jis padėsiąs Ukrainai laimėti. Savo pareiškimuose J. Biden vis konkrečiau, tvirčiau pabrėžia, jog nesieks Vladimiro Putino pašalinimo iš valdžios, neleis ukrainiečių kariams apšaudyti Rusijos Federacijos teritorijų, dėl Ukrainos nesivels į karą su Rusija.
Dar pridėkime JAV slaptosios tarnybos CŽV vadovo William Burns sugalvojimą, jog „V. Putinas negali sau leist pralaimėti, mes jį turime suprasti”, – ir turėsime įspūdingą puokštę gėlių, kuri įteikiama agresoriui, o ne aukai. A. Ilarionovas mano, kad tokie pareiškimai byloja cinišką Ukrainos išdavystę.
Prisiminkime ir rusų apžvalgininko Andrejaus Piontkovskio argumentus, jog Vokietija, Prancūzija, Italija ir dabar dar Vengrija tapo ryškiomis Rusijos advokatėmis – vis ieško preteksto priverst Ukrainą kapituliuoti. Net suplukusios aiškinasi, kokių nuolaidų privalo padaryti Kijevas, kad V. Putinas liktų patenkintas. Italija jau rašinėja taikos planus, nors Kijevas neprašė tokios pagalbos. Ukraina prašo ginklų.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Atkreipkime dėmesį į Ukrainos prezidento administracijos patarėjo Michailo Podoliako atsargias pastabas, jog Vakarai remia Ukrainą, tačiau jau pasirodė pirmųjų nuovargio požymių. Taigi ima kelti galvas tie, kurie mano, jog bizniauti su banditu įmanoma, jog Ukraina galėtų vardan taikos paaukoti keletą savų teritorijų. Galų gale sukilo visa Vakaruose įsikūrusi slaptoji Kremliaus agentūra – ji ypač atkakliai perša nuostatą, jog V. Putinas privalo „išsaugoti savąjį veidą”.
M. Podoliakas įsitikinęs, jog Vakarai vis dar paniškai bijo Rusijos, nenori imtis personalinės atsakomybės, Vakaruose subujojusi tokia bjauri biurokratija, kad tiesiog neįmanoma žengti nė vieno rimto žingsnio.
Tiesa, esama ir tokių, kurie mano, jog Vakarai deda visas pastangas gelbėdami Ukrainą. Omenyje turiu į Ameriką pasitraukusį buvusį KGB agentą Jurijų Švecą (šio dabar oficialiai Vakarams talkinančio buvusio kagėbisto viešus komentarus stebiu nuo 2015-ųjų). Vakarai užtektinai vieningi remdami Ukrainą. Henry Kissinger tezės, jog Ukraina privalo nusileisti Maskvai, nes V. Putinui būtina išsaugoti savąją reputaciją, – tik pavieniai pareiškimai. Amerika skuba kuo greičiau nusiųsti į Ukrainą pačių moderniausių, galingiausių ginklų. Tik tai – ne taip paprasta. Užtat Ukrainos politikai, apžvalgininkai, kariniai ekspertai, kritikuodami Washingtoną dėl vėlavimų, kenkia prezidentui Volodymirui Zelenskiui. Atvirai kalbant, Washingtoną mėgina supykdyti su Kijevu. Kvailas užsiėmimas kritikuoti Vakarų lyderius, nuo kurių priklauso, ar Ukrainos kariai turės rimtų ginklų. Maždaug tokia J. Šveco pozicija.
Italijos premjeras Mario Draghis. EPA – ELTA foto
Kokia šių eilučių autoriaus pozicija? Vakarai, matydami ukrainiečių užsispyrimą, sunerimo. Būkime atviri: jie bijo ryškios, akivaizdžios Ukrainos pregalės. Nes Kijevui laimėjus nei NATO, nei Europos Sąjunga nebeliks tokios, kokios buvo iki šiol. Prancūzijai, Vokietijai, Italijai, o ir JAV teks susitaikyti su išaugusia Ukrainos įtaka, taip pat – ir su Rytų Europos, kuri mato iš Rusijos kylančius pavojus, nuomone. Tad senieji biurokratai, kuriems svarbiausia prekyba ir ramybė, nebežino, ko griebtis. Jie supranta, jog senoji Europa, du dešimtmečius nuolaidžiavusi Kremliui, griūna, žlunga.
O kartu iš pelningų, įtakingų postų Briuselyje ir Strasbūre privalės trauktis ir jie, ištižę bailiai, nes ateina karta politikų, kuriems svarbios tikrosios vertybės, kurie nelinkę pataikauti agresoriams, kurie dėl demokratijos pasiruošę ne vien rezoliuciją parašyti ar tarti gražią kalbą iš tribūnos…
Draugas.org – JAV lietuvių laikraštis
Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis Draugas.org
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, balandžio 12 d. (ELTA). Ukraina negauna tiek ginklų, kiek reikia, kad galėtų atblokuoti Mariupolį ir kuo greičiau užbaigti šį karą. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naujausiame vaizdo kreipimesi, apibendrindamas 47-osios karo dienos rezultatus, praneša UNIAN.
„Esminis uždavinys tiek šiandien, tiek kiekvieną dieną pastaruoju metu – imtis konkrečių gynybinių priemonių. Konkrečiai didinti mūsų galimybes atremti visas Rusijos kariuomenės atakas. Esu įsitikinęs, žmonės tai irgi mato. Kaip mato ir tai, kad priešo karinės ir techninės galimybės vis dar gana didelės. Taip, ukrainiečiai nepalyginamai narsesni. Mūsų ginkluotosios pajėgos muša okupantus Rusijos kariškiams nepasiekiamu sumanumu ir apgalvota taktika. Bet jei kalbėsime apie būtiną ginkluotę, mes vis dar esame priklausomi nuo tiekimo, nuo mūsų partnerių. Deja, mes jos negauname tiek, kiek reikia, kad kuo greičiau užbaigtume šį karą. Kad visiškai sunaikintume priešą mūsų žemėje. Ir kad įvykdytume tuos uždavinius, kurie kiekvienam Ukrainos žmogui akivaizdūs. Pavyzdžiui, kad atblokuotume Mariupolį“, – sakė prezidentas.
Anot V. Zelenskio, jeigu Ukraina gautų lėktuvų ir sunkiosios šarvuotosios technikos, artilerijos, ji galėtų tai padaryti.
„Bet vis dar tenka dėl to tartis. Vis dar tenka įtikinėti. Vis dar tenka išspausti reikiamus sprendimus. Neabejoju, kad mes gausime beveik viską, ko reikia. Bet prarandamas ne tik laikas. Prarandamos ukrainiečių gyvybės. Gyvybės, kurių jau nebesugrąžinsi. Ir už tai atsakingi ir tie, kurie iki šiol laiko sandėliuose Ukrainai reikalingą ginkluotę. Ši atsakomybė amžiams liks istorijoje. Kaip liks istorijoje ir mūsų dėkingumas. Dėkingumas toms valstybėms ir tiems politikams, kurie realiai padėjo, kurie nedelsė“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Berlynas, balandžio 11 d. (ELTA). Karinės įrangos gamintoja „Rheinmetall“ pasirengusi perduoti Ukrainai iki 50 naudotų tankų „Leopard 1“, pirmadienį pranešė laikraštis „Handelsblatt“, remdamasis grupės generalinio direktoriaus žodžiais.
Jei Vokietijos vyriausybė duos sutikimą, „Rheinmetall“ galėtų pristatyti pirmuosius tankus per šešias savaites, o likusius – per kitus tris mėnesius per savo dukterinę bendrovę „Rheinmetall Italia“, „Handelsblatt“ sakė generalinis direktorius Arminas Pappergeris.
Pasak jo, Ukrainos karius, jei jie jau turi įgūdžių, galima apmokyti kariauti su „Leopard 1“ per kelias dienas.
Kai kurie Vokietijos vyriausybės politikai teigia, kad ukrainiečių mokymas naudotis vakarietiškais ginklais užtrunka per ilgai, todėl geriau siųsti įrangą, kuria jie galėtų naudotis iš karto.
Laikraštis rašo, kad Vokietijos koalicinės vyriausybės, kurią sudaro socialdemokratai, žalieji ir laisvieji demokratai, politikai yra atviri galimam tankų „Leopard“ pristatymui.
Ekonomikos ministras Robertas Habeckas pirmadienį pareiškė, kad ginklai iš Vokietijos Ukrainai turėtų būti pristatyti greitai, nes gresia Rusijos puolimas iš rytų. „Priimdama sprendimą paremti Ukrainą ginklais, Vokietija prisiėmė įsipareigojimą“, – sakė jis.
