Suomijos prezidentas Saulis Niinistö. EPA – ELTA nuotr.
Helsinkis, kovo 15 d. (AFP-ELTA). Turkija, pasak Suomijos prezidento Saulio Niinistö, priėmė sprendimą dėl Suomijos siekio tapti NATO nare. Jis priėmė kvietimą penktadienį atvykti į Turkiją, kad dalyvautų paskelbiant šį sprendimą, trečiadienį Helsinkyje pareiškė S. Niinistö.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas iki šiol priešinosi Švedijos ir Suomijos siekiamai narystei Aljanse, tačiau pastaruoju metu daugėjo požymių, kad Ankara pirmiausiai pritars Suomijos stojimui.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
„Turkai tikisi, kad aš dalyvausiu, kai jie skelbs sprendimą, – kalbėjo S. Niinistö. – Žinoma, kad priėmiau kvietimą ir būsiu ten, kad išgirsčiau jų ketinimus“.
Suomija ir Švedija po Rusijos invazijos į Ukrainą praėjusią gegužę atsisakė dešimtmečius trukusios savo karinio neutralumo politikos ir kartu pateikė paraiškas prisijungti prie NATO. Tam turi pritarti visos 30 Aljanso narių. Kol kas „taip“ dar nėra tarusi Turkija ir Vengrija.
Pastaruoju metu būta signalų, kad Šiaurės šalių siekis kartu įstoti į NATO gali nepavykti. Turkija ypač turi prieštaravimų dėl Švedijos narystės ir reikalauja iš vyriausybės Stokholme griežtesnių veiksmų prieš kurdų aktyvistus šalyje, kuriuos Ankara vadina „teroristais“.
Gegužės 14 dieną Turkijoje vyks prezidento ir parlamento rikimais. Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas trečiadienį lankydamasis Berlyne sakė, kad tikisi greito savo šalies stojimo paraiškos ratifikavimo po rinkimų Turkijoje.
Suomijos prezidentas Saulis Niinistö. EPA – ELTA nuotr.
Helsinkis, sausio 16 d. (ELTA). Interviu Švedijos laikraščiui „Dagens Nyheter“ Suomijos prezidentas Saulis Niinistö įspėja, kad Rusijos strategija Ukrainoje pasikeitė, praneša portalas „Yle“.
„Tai ne šiaip karas tarp kareivių. Tai karas prieš Ukrainos visuomenę, infrastruktūrą ir paprastus žmones. Putinas lošia pokerį ir ant kortos pastatė viską“, – sako Suomijos valstybės vadovas.
S. Niinistö interviu piešia niūrų dabartinės karinės situacijos vaizdą. Pasak jo, padėtis kur kas blogesnė nei buvo galima manyti prieš metus.
„Iš pradžių atrodė, kad Putinas tiesiog padarė didelę klaidą, nusprendęs, jog pakaks tik pagrasinti Ukrainai. Bet viskas, kas vyksta, ypač pastaraisiais mėnesiais, byloja ką kita“, – konstatuoja Suomijos prezidentas.
UNIAN primena, jog sausio 14 d. Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba pranešė, kad Rusija ruošiasi ilgam karui.
Jos duomenimis, Rusijos ekonomikos ir karinio-pramoninio komplekso reorganizavimo priemonės rodo, kad Rusijoje ketinama įvesti karinę padėtį.
Suomijos prezidentas Sauli Niinistö. EPA – ELTA foto
Helsinkis, gegužės 14 d. (ELTA). Suomijos prezidentas Sauli Niinistö šeštadienį paskambino Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir pareiškė, kad ši Šiaurės šalis artimiausiomis dienomis priims sprendimą siekti narystės NATO, praneša „Bloomberg“.
„Suomijos prezidentas kalbėjosi su Rusijos prezidentu. S. Niinistö pareiškė V. Putinui, kad Suomija pasirengusi stoti į NATO“, – sakoma pranešime.
Kremliaus šeimininko reakcija kol kas nežinoma.
Anksčiau Rusija grasino Suomijai ir Švedijai „kariniais žingsniais“ ir kitomis poveikio priemonėmis, jeigu jos prisijungs prie Aljanso. Maskva vadina abiejų valstybių euroatlantinius siekius grėsme Rusijos nacionaliniam saugumui.
Suomijos prezidentas Saulis Niinistö. EPA – ELTA nuotr.
Helsinkis, gegužės 12 d. (ELTA). Suomijos ketinimą stoti į NATO nulėmė Rusijos veiksmai, konkrečiai – jos plataus masto įsiveržimas į Ukrainą vasario 24 d.
Tai trečiadienį pareiškė Suomijos prezidentas Saulis Niinistö, praneša leidinys „Insider“.
„Jei Suomija artimiausiu metu įstos į NATO, o Rusijai kils klausimų, kodėl, mano atsakymas būtų toks: „Jūs tai paskatinote – pažvelkite į veidrodį“, – sakė Suomijos valstybės vadovas Helsinkyje per spaudos konferenciją su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Borisu Johnsonu.
Pasak S. Niinistö, reikalaudama, kad Suomija nestotų į Aljansą, Rusija manė, kad jo šalis „neturi savo valios“.
„Mums stojimas į NATO nebūtų prieš ką nors – mes norėtume maksimaliai padidinti savo saugumą“, – paaiškino Suomijos prezidentas. Jis taip pat pabrėžė, jog suvokimas, kad reikia stoti į NATO, atėjo kartu su Rusijos įsiveržimu į Ukrainą: tai pakeitė situaciją ir parodė, kad Rusija yra „pasirengusi pulti kaimyninę šalį“.
G. Nausėda su Suomijos vadovu aptarė situaciją Baltarusijoje. Prezidentūros nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda, kalbėdamasis telefonu su Suomijos prezidentu Sauli Niinistö, aptarė situaciją Baltarusijoje. Lietuvos vadovas pakvietė Suomiją susivienyti su Baltijos šalimis ir dirbti drauge, kad Baltarusijoje būtų organizuojami nauji demokratiniai Prezidento rinkimai, prižiūrint tarptautiniams ekspertams, sakoma pranešime spaudai.
G. Nausėda taip pat pakvietė Suomiją palaikyti regionines ir Europos Sąjungos sankcijas Baltarusijos pareigūnams. Lietuvos vadovas pristatė iniciatyvas surengti skubią Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos diskusiją dėl žmogaus teisių padėties Baltarusijoje ir inicijuoti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos diskusiją, kurioje Baltarusijos valdžia būtų raginama susilaikyti nuo jėgos naudojimo, užtikrinti tarptautinės teisės ir žmogaus teisių principų laikymąsi, pradėti taikų valdžios perėjimą.
Šalies vadovas taip pat priminė Lietuvos pasiūlytą, Lenkijos, Latvijos ir Estijos palaikomą trijų žingsnių programą Baltarusijai, siekiant stabilizuoti situaciją šioje šalyje.
„Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva nepripažįsta Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų, nes šie buvo vykdomi nesivadovaujant demokratiniais ir tarptautinės teisės principais. Pokalbyje Suomijos vadovas informavo apie savo kontaktus Baltarusijos klausimu su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu“, – pažymima pranešime spaudai.
Šalies vadovas taip pat akcentavo, kad Lietuva imasi lyderystės, atkreipdama visos tarptautinės bendruomenės dėmesį į situaciją Baltarusijoje po Prezidento rinkimų.
Antradienis, spalio 18 d. (Helsinkis). Oficialaus vizito į Suomiją išvykusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Suomijos Prezidentu Sauli Niinistö, su kuriuo aptarė regionui kylančias grėsmes, bendradarbiavimą gynybos srityje, migracijos krizę, kitus aktualius dvišalius ir ES klausimus.
Lietuvos ir Suomijos Prezidentai: Dalia Grybauskaitė ir Sauli Niinistö.
„Įtempta geopolitinė realybė ir nauji iššūkiai regiono saugumui įpareigoja mūsų šalis stiprinti bendradarbiavimą visose srityse. Suomija susiduria su tokiomis pat grėsmėmis kaip Lietuva. Mūsų šalių pasienyje demonstruojama agresyvi karinė jėga. Pažeidinėjama oro erdvė. Baltijos jūroje vyksta pavojingi Rusijos karinių laivų manevrai. Todėl aktyvus NATO ir neutralių valstybių – Suomijos ir Švedijos – bendradarbiavimas šiandien yra būtinas”, – sakė Prezidentė.
Lietuva su Suomija jau dabar keičiasi oro ir jūrų stebėjimų duomenimis. Suomija taip pat dalyvauja NATO oro, sausumos ir jūrų pratybose. Abi valstybės stiprina ir modernizuoja savo gynybinius pajėgumus. Lietuva sugrąžino šauktinių tarnybą. Suomija yra išlaikiusi mišrią kariuomenę, sudarytą iš profesionalių karių ir šauktinių. Kiekvienais metais Suomijos kariuomenė apmoko 25 tūkst. šauktinių. Suomija gynybai skiria 1,37 proc. BVP, Lietuva šiemet skyrė beveik 1,5 proc. BVP.
Valstybių vadovai aptarė priemones migracijos krizei įveikti ir ES išorinių sienų stiprinimą. Europos šalys susiduria su pabėgėlių srautais ir iš Pietų, ir iš Šiaurės. Neatmetama, kad naujas migracijos kelias į ES gali atsiverti per sieną su Rusija. Tokia situacija jau buvo susiklosčiusi Suomijoje, kai prie jos sienų iš Rusijos sistemingai buvo gabenami pabėgėliai iš Sirijos.
Susitikime kalbėta ir apie branduolinės saugos užtikrinimą regione. Prezidentės teigimu, nesaugios atominės elektrinės – grėsmė viso regiono žmonėms. Jokios sienos negali sustabdyti radiacijos ar užteršto radioaktyvaus vandens plitimo. Todėl tarptautinės bendruomenės pareiga reikalauti, kad visi branduoliniai projektai nuo pat pradžių būtų įgyvendinami griežtai laikantis tarptautinių saugumo standartų.
Šiuo metu „Rosatom” stato Astravo AE Baltarusijoje, kuri neatitinka tarptautinių saugumo reikalavimų. Būtinybę stiprinti šios jėgainės saugumą pabrėžė ir TATENOS ekspertų misija. „Rosatom” taip pat ketina statyti atominę elektrinę ir Suomijoje.
Prezidentai kalbėjo ir ekonominių ryšių stiprinimą. Suomija yra 9 pagal dydį užsienio investuotoja mūsų šalyje. Lietuvoje veikia 15 investicinių Suomijos projektų, kurie generuoja daugiau nei pusę milijardo eurų investicijų. Pagrindinės Lietuvoje veikiančios suomių kompanijos yra elektronikos prietaisų gamintoja „Kitron”, apšiltinimo medžiagų įmonė „Paroc”, maisto pramonės įmonė „Fazer”, metalo gaminių įmonė „Rukki”, kogeneracinė jėgainė „Fortum”. Pasaulyje nerūdijančiojo plieno sektoriuje lyderiaujanti suomių bendrovė „Outukampu” Vilniuje ketina steigti daugiafunkcį centrą.
Vizito metu šalies vadovė taip pat susitiks su Suomijos Ministru Pirmininku Juha Sipilä ir Parlamento Pirmininke Maria Lohela.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotraukoje: Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Suomijos Prezidentas Sauli Niinistö.
