Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr. Prezidentas Gitanas Nausėda turėtų kalbėti argumentais įrodyta kalba, teigia politologai. Todėl, pasak jų, prezidento teiginiai, kad susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius įdarbino apie 20 savo partijos bičiulių ministerijos valdomose įmonėse, turėtų būti įrodyti. Ekspertai taip pat pažymi, kad tokie teiginiai gali būti laikomi prezidento retorikos klaida, kuria būtent ir pasinaudojo valdančioji koalicija, įvardindami Prezidentūrą, neva teikiant melagingą informaciją visuomenei.
„Vienas dalykas aiškus, kad valdančioji koalicija nesiruošia trauktis dėl J. Narkevičiaus. Tuomet klausimas, ką darys prezidentas? Teiginiu apie 20 įdarbintų asmenų, aš sakyčiau, G. Nausėda padarė šiokią tokią, neesminę, bet visgi klaidą, kuomet leidosi į tokius smulkius ginčus ir argumentavimus, kodėl reikia atleisti J. Narkevičių. Aš manau, kad prezidentui nereikia papildomai aiškinti, kodėl J. Narkevičius yra blogas ministras. Matyt, kažkas iš patarėjų kažką pokalbyje pasakė apie tuos 20 žmonių ir nepagalvojus paleistas šitas skaičius, galbūt nepasirūpinus įrodymais. Galimas daiktas, kad tiek tų žmonių ir priimta, bet, norint tai pasakyti, iš tiesų juk reikia turėti sąrašą. Žinoma, valdantieji iš karto pasinaudojo šia klaida ir bando aiškinti, kad prezidentas klysta“, – teigia Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius, pridurdamas, kad prezidentui ieškoti naujų argumentų, kodėl J. Narkevičiui reikia trauktis, nebereikėjo.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius taip pat mano, kad prezidentas turėtų kalbėti argumentuotai. Be to, politologas pažymi, kad apskritai situacija dėl J. Narkevičiaus santykių tarp valdančiųjų ir Prezidentūros tikrai negerina. Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
„Apskritai politikoje turėtume kalbėti argumentų įrodymų kalba. Reikia tikėtis, kad prezidentas turėjo pagrindo taip teigti. (…) Atsiradusios įtampos, jos ir išliks, jeigu matėme abipusį bendradarbiavimą po rinkimų ir buvo randami kompromisai, tai dabar bus randami sunkiau.
Tikrai dalykinių santykių tarp valdančiosios koalicijos ir prezidento, J. Narkevičiaus situacija tikrai nepagerina“, – Eltai teigė A. Krupavičius.
V. Valentinavičius primena, kad konstituciškai prezidentas negali atleisti ministro.
„Prezidentas konstituciškai negali atleisti ministro. Bet ką G. Nausėda gali padaryti – tai padėti rinkėjams suformuoti atitinkamą požiūrį į valdančiąsias partijas, ir jis tą daro. O valdantieji daro didelę klaidą, manydami, kad šitas užsispyrimas ginti J. Narkevičių neturės pasekmių. Juk jau turi ir turės vis didesnių“, – teigė jis.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius A. Krupavičius taip pat primena, kad atsakomybė dėl J. Narkevičiaus konstituciškai krinta premjerui Sauliui Skverneliui.
„J. Narkevičiaus situacijos sprendinys pirmiausia yra valdančiosios koalicijos ir premjero rankose. Vienintelis asmuo, kuris gali teikti ir atleisti ministrą, yra ministras pirmininkas. Šiuo atveju prezidentas, kad ir kaip nesutikdamas su vieno ar kito ministro veikla, neturi savo rankose instrumentų, kurie leistų jam ministrą atstatydinti. Jis gali tik pareikšti vienokią ar kitokią savo poziciją, bet ne daugiau“, – teigė A. Krupavičius.
Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
A. Krupavičius primena, kad Dalios Grybauskaitės kadencijoje buvo ne vienas atvejis, kuomet sulaukęs kritikos ministras taip ir likdavo poste.
„Pastarąjį dešimtmetį mes jau matėme įvairių situacijų. Pavyzdžiui, Kęstučiui Trečiokui Dalia Grybauskaitė siūlė pagalvoti, ar jis tikrai tinkamas eiti pareigas. Tačiau jis liko iki kadencijos pabaigos. Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje Gediminas Kazlauskas, kuris ne vieną kartą buvo raginamas pasitraukti iš ministro posto, taip pat liko visą kadenciją. Turėjome situaciją, kuomet D. Grybauskaitė rėmė buvusį vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį, bet vis dėlto koalicija nusprendė jį atstatydinti. Tuomet kilo premjero Andriaus Kubiliaus ir prezidentės konfliktas“, – teigia A. Krupavičius.
Politologo teigimu, prieš rinkimus J. Narkevičiaus situacija valdančiajai koalicijai yra minusas. Pasak A. Krupavičiaus, premjeras turi greičiau nuspręsti, ar tikrai J. Narkevičius yra kompetentingas pareigoms.
„Tai šiuo atveju koalicija ir premjeras turi nuspręsti, ar J. Narkevičius yra tikrai tinkamiausias ministras. Kita vertus, akivaizdu, kad visuomenė taip pat stebi situaciją ir ją vertina. Artėjančių rinkimų kontekste J. Narkevičius yra akivaizdus minusas Lenkų rinkimų akcijai bei valdančiajai koalicijai“, – teigė jis.
