Susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Susisiekimo ministerijos nuotr.
Jūratė Laučiūtė, šio komentaro autorė

Jei kas nebesusigaudo, apie kurį Masiulį kalbama, patikslinu: mano herojus – susisiekimo ministras, kuris prieš tai buvo energetikos ministras, o dar prieš tai – valstybinės bendrovės „Klaipėdos nafta“, atsakingos už Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimą generalinis direktorius, dar anksčiau – liūdnai pragarsėjusios „Leo LT“ finansų direktorius, vadovavęs ir įmonės likvidavimo procesui… Be to, Rokas Masiulis – vos ne vienintelis tikras profesionalas itin neprofesionalioje valstiečių ir žaliųjų vyriausybėje.

Pagaliau, jis – vienas geriausių Lietuvos vadybininkų-biurokratų ir visų kyšininkų, nesąžiningų valdininkų ir verslininkų košmaras. Kaip paskelbė „Lietuvos rytas“, Rokas Masiulis – šios Vyriausybės lyderis pagal atleistų jam pavaldžių vadovų skaičių: per nepilnus pusantrų metų Masiulis savo vadovaujamoje ministerijoje pakeitė jau du trečdalius vadovų.

O tai, kad nepaisant viso to grėsmingo nuopelno sąrašo, biurokratas – profesionalas nestokoja ir mielų žmogiškų silpnybių, liudija pomėgis žvejoti bei domėjimasis kinų kalba. Ir vieną, ir kitą pomėgį, sprendžiant iš rezultatų,  R. M. pritaiko sėkmingai žvejybai drumstuose, su verslu susiburkavusios politikos vandenyse, meškeriojant iš ten gėdą praradusius valstybės tarnus.

Tačiau toks Rokas Masiulis  tik vienas, o ministerijų, kur klestėjo ir tebeklesti gėdingi sandoriai ir nesąžiningi valdininkai, tiek, kiek ir vangių, valdininkų sąžine ir/ar verslininkų dora nesirūpinančių ministrų. Todėl vienintelė išeitis – klonuoti Roką Masiulį, kad užtektų visoms ministerijoms.

Vieną jo kloną reikėtų tupdyti į Teisingumo ministeriją, kuri nesugeba nuo šantažo ir persekiojimo apginti buvusios Kauno tardymo izoliatoriaus buhalterės Rasos Kazėnienės, paviešinusios finansinius pažeidimus šioje įstaigoje. Paviešino tik viename izoliatoriuje, bet išsigando ir užsiuto visas Kalėjimų departamentas ir, atrodo, ne tik jis.

Kalėjimo departamentą nesunku suprasti. Ten korupcijos tiek, kad su ja, kaip parodė audito tyrimai, nesusitvarkė net specialiai kovai su korupcija įsteigtasis padalinys.

Neseniai teisingumo ministras Elvinas Jankevičius pasirašė įsakymą dėl Kalėjimų departamento struktūros pakeitimo, pagal kurį nuo kitų metų vasario pradžios bus pertvarkyta Kalėjimų departamento struktūra. Vietoj šiuo metu dirbančių 132 darbuotojų liks 75. Sujungus kai kuriuos skyrius bei panaikinus valdybas, vietoj 15 padalinių liks 10. Tokiu būdu sumažės vadovaujančių darbuotojų, o tai, sutikite labai skaudus „pokytis“.

Vos ne visuotinio skausmo fone, įkalinimo įstaigose dirbančių pareigūnų profesinės sąjungos atstovai pasigedo 3 (trijų!) milijonų eurų, kurie struktūrinės pertvarkos eigoje turėjo būti skirti pareigūnų atlyginimų didinimui dar šiais metais. Tačiau vieniems pareigūnams atlyginimai didėjo, o daugumai – nė krust.

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino, kaip rašoma www.15min.lt, kai kurių įkalinimo įstaigų vadovai pareigūnams aiškina išvis jokių  pinigų negavę ir nematę. Nieko aiškaus profsąjungų atstovams nepasakė nė ministras, tad V. Jagminui susidarė įspūdis, kad dabar ministerijoje visi tik ieško ir ieško tų trijų milijonų.

Reikalingas ir naudingas užsiėmimas, bet procesas, ko gero, paspartėtų ir būtų tikrai rezultatyvus, jei į paieškas būtų pasitelkta jau svarią patirtį šiame darbe (nudaigotų valdiškų pinigų paieškose) sukaupusi Rasa Kazėnienė. Tačiau ją, atrodo, stengiamasi laikyti kuo atokiau nuo Teisingumo ministerijos reikalų, o ypač nuo jos finansų. Neįvertina jos ir  ministras Jankevičius. Ne erelis, deja… Ir ne Rokas Masiulis…

Kitą Roko Masiulio kloną tupdyčiau į Švietimo ir mokslo ministeriją. Ten pastaruoju metu irgi vyksta intensyvios biudžeto lėšų paieškos. O kadangi ši ministerija didesnė už  Teisingumo ministeriją, tad ir pinigai joje sukasi kur kas įspūdingesni: ten šiandien ieškoma 17 milijonų, kurie – koks sutapimas!? – irgi dingo, pradėjus vykdyti tam tikras reformas, o turėjo būti skirti, kaip tikina premjeras, pedagogų atlyginimams didinti.

Tačiau realiai procesas vyksta panašiai kaip ir Kalėjimų departamente. Nedidelei daliai pedagogų po reformos atlyginimas šiek tiek padidėjo (pavyzdžiui, jauniems, tik pradėjusiems dirbti), daugumai – niekas nepasikeitė, o dar kitiems atlyginimai dargi sumažėjo… Stebisi profsąjungos, stebisi mokytojai, stebisi netgi mokyklų vadovai, nors pagal gudrią naująją atlyginimų reformą kaip tik nuo mokyklos direktoriaus, o ne nuo Švietimo skyriaus vedėjo ar kokio ministerijos departamento tiesiogiai priklauso pedagogų bei jų padėjėjų darbo krūvio sudarymas ir įvertinimas.

Centre – garsusis Lukiškių kalėjimas. Slaptai.lt nuotr.

Taigi, gerbiama ministre, kur tie 17 milijonų, skirtų pedagogų atlyginimams?

Teisingumo dėlei prisipažįstu, kad turėjau galimybę tą klausimą užduoti  aukštiems ministerijos pareigūnams žodžiu. Tačiau vietoj atsakymo – tyla ir gūžčiojimas pečiais. O viena APD (aukštai pastatyta dama, bet ne ministrė), žiūrėdama man į akis, kietai išskiemeniavo: „Niekas-niekada-ministerijoje-atlyginimų-reformos-nesiejo-su-atlyginimų-didinimu!“

Ką gi, teks pacituot iwww.svietimonaujienas.lt. Kaip skelbia šis šaltinis, kovo 22 d., švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, jos patarėjas Arminas Varanauskas ir vieno iš ministerijos departamentų direktorius Aidas Aldakauskas pristatė etatinį mokytojų darbo užmokesčio modelį. „Norime, kad mokytojų gyvenimas pasikeistų gerąja linkme“, – kalbėjo J. Petrauskienė

O kokiu būdu jis keisis?

Ministrė paaiškino, jog mokytojų atlyginimai bus skaičiuojami nebe už atskiras valandas, kaip iki šiol, o už etatą, o tai reiškia, kad „bus apmokamos ne tik pamokos ir su jomis susijusi veikla, bet ir kiti darbai, atliekami mokyklos bendruomenei“. O tai, savo ruožtu, reiškia, kad „automatiškai daugumai mokytojų išaugtų ir jų darbo užmokestis.“ [Daugiau žr.: http://www.svietimonaujienos.lt/pristatytas-mokytoju-etatinio-darbo-uzmokescio-sistemos-modelis/]

Ir kas dabar drįstų tvirtinti, kad ministerija „niekada“ nesiejo naujo apmokėjimo modelio su atlyginimų didinimu?

Logiška buvo numatyti, jog didinant atlyginimus, ministerijai reikės daugiau lėšų, todėl supratinga vyriausybė ir skyrė tam reikalui 17 milijonų eurų. Tik kur jie? Gal adresą žino toji pati APD, kuri aiškino man, jog „niekas niekada…“?

Teisingumo ministerija. Slaptai.lt nuotr.

Dabar suprantate, kodėl  švietimo ir mokslo ministerijai reikia Roko Masiulio klono? Beje, praverstų ir Rasos Kazėnienės klonas. Juk aišku, kad tie žmonės, kurie šiandien išsisukinėja ir netgi meluoja, ne tik nesuras kažkur nudaigotų šiųmetinių milijonų, bet į jų sukurtą juodąją skylę gali nugarmėti ir tie keliasdešimt milijonų, kuriuos vyriausybė ketina skirti sekančiam reformos etapui.

Rodos, tokia maža ta Lietuva, tokie suvargę, dejuojantys jos žmoneliai, o, bet, tačiau – tokios plačios, tokios nepripildomos prie valdžios pinigų prisisiurbusiųjų ir viskuo patenkintųjų veikėjų (liežuvis neapsiverčia juos vadinti pareigūnais) kišenės!

Beje, Kalėjimų departamentas jau išplatino pranešimą, kuriame pareiškė, kad profesinės sąjungos narių interpretacijos dėl pataisos pareigūnų atlyginimams skirto ir neva dingusio papildomo finansavimo yra nepagrįstos.

Įdomu, ką praneš švietimo ir mokslo ministerija?…

2018.09.09; 07:40

Eligijus Masiulis: NSGK išvada paremta suklastotais dokumentais. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Politine korupcija kaltinamas buvęs liberalas Eligijus Masiulis sako, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo išvada yra paremta suklastotais dokumentais, o pats komitetas vykdydamas tyrimą peržengė savo kompetencijos ribas.

„Aš manau, kad visgi Seimas, Seimo komitetas vykdydamas tyrimą peržengė savo kompetencijos ribas ir pradėjo iš dalies vykdyti teisingumą, kas pagal Konstituciją priklauso teismui. Tiesiog noriu palinkėti, kad kiekvienas dirbtume savo darbą“, – ketvirtadienį sakė E. Masiulis po Vilniaus apygardos teismo posėdžio, kuriame pradėti nagrinėti politikams ir verslininkams pateikti kaltinimai dėl korupcinių nusikaltimų.

Žurnalistų paklaustas, kaip vertina tai, kad NSGK tyrimo medžiagoje figūruoja jo pavardė, E. Masiulis sakė tuo labai nesistebintis, nes, pasak jo, komiteto pastarąją savaitę paskelbta išvada yra paremta suklastotais dokumentais.

„Nieko čia nuostabaus ir nieko keisto. Jeigu tikslas yra artėjant teismo procesui suformuoti, sustiprinti visuomenės opiniją, kad čia vyko kažkokie baisūs dalykai, tai natūralu, kad ir mano pavardė minima. Bet pati išvada yra paremta suklastotais dokumentais. Nes yra krūva faktinių neatitikimų, kurie įrašyti valstybės saugumo departamento pažymoje“, – kalbėjo E. Masiulis.

Pasak korupcija kaltinamo buvusio liberalo, teismas yra ta vieta, kur turi būti vykdomas teisingumas.

„Aš manau, kad būtent teisinėmis priemonėmis ir bus įrodinėjamas kaltumas arba nekaltumas“, – pabrėžė E. Masiulis.

Ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismas viešame posėdyje pradėjo rezonansą sukėlusios politinės korupcijos bylos svarstymą. Tačiau nepasirodžius vienam iš kaltinamųjų, svarstymas atidėtas iki penktadienio.

Politinės korupcijos byloje E. Masiulis kaltinamas daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšio paėmimu.

Byloje dėl galimai korupcinės veiklos kaltinimai taip pat pareikšti koncernui „MG Baltic“, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui, Darbo partijai. Taip pat buvusiems šių politinių jėgų lyderiams – Vytautui Gapšiui, Šarūnui Gustainiui, Gintarui Steponavičiui bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui.

Teisėsauga įtaria, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus.

Politinės korupcijos įsigalėjimą aiškinosi ir politikai, inicijavę parlamentinį NSGK tyrimą.

Birželio 5 d. Seimas pritarė NSGK parlamentinio tyrimo išvadoms, kuriose atskleista, kad verslo struktūros siekė daryti poveikį politiniams procesams Lietuvoje.

Parlamentinio tyrimo dėmesio centre atsidūrė koncernas „MG Baltic“, kuris paviešintoje VSD informacijoje įtariamas daręs neteisėtą poveikį valstybės institucijoms, politikams ir politinėms partijoms.

Paviešintoje VSD medžiagoje, kuria remtasi atliekant NSGK tyrimą, pabrėžiama, kad E. Masiuliui vadovaujant Liberalų sąjūdžiui, „MG Baltic“ koncernas liberalų partiją visiškai kontroliavo.

Tai pat teigiama, „MG Baltic“ E. Masiuliui tapus susisiekimo ministru sukūrė schemą, siekiant laimėti Susisiekimo ministerijai pavaldžių įmonių ir įstaigų organizuojamus rangos darbų konkursus.

Informacijos šaltinis – ELTA (Benas Brunalas)

2018.06.07; 05:00

Susisiekimo ministerija informuoja, kad Lietuvoje ir Baltijos šalyse vykstant regiono saugumą stiprinančioms didelio masto tarptautinėms karinėms pratyboms, birželio 6–9 ir 18–21 dienomis numatomas intensyvus karinės technikos judėjimas šalies teritorijoje.

Minėtomis dienomis vyks NATO sąjungininkų JAV Sausumos pajėgų II-ojo kavalerijos pulko persidislokavimas, kurio metu apie 3000 JAV karių su 1500 kovinės technikos priemonių persidislokuos iš Vokietijos į Baltijos šalis ir Lenkiją.

Didžiausias iki šiol Lietuvoje vykdytas tokio masto karinės technikos judėjimas numatomas per Kalvarijų užkardą, kiek mažesnis – per Lazdijų. Technika nuo Kalvarijų užkardos „Via Baltica“ (E67) keliu judės per visą Lietuvos teritoriją į Latvijoje vyksiančių pratybų vietas, daugiausia į karinį Adažį poligoną, kita kolonos dalis tęs kelionę į Estiją. JAV karių kolonos, kurios dalyvaus pratybose Lietuvoje, nuo Kauno rajono judės į pratybų vietas Lietuvos kariniuose poligonuose: Rukloje ir Pabradėje. Birželio 18–21 dienomis kariai iš pratybų vietų tais pačiais maršrutais sugrįš į nuolatines dislokacijos vietas.

Lietuvos piliečiams, planuojantiems kelionę per Lietuvos ir Lenkijos sieną minėtais maršrutais, rekomenduojama pasirinkti kitą kelionės datą, kadangi minėtais laikotarpiais kelionė dėl intensyvaus karinės technikos judėjimo gali užtrukti ilgiau nei įprastai. Tiems, kurie neturės tokios galimybės, rekomenduojama vengti kelionės tamsiu paros metu, kuomet vyks intensyviausias karinės technikos judėjimas.

Lietuvos kariuomenė kartu su kitomis valstybės institucijomis, siekdamos kaip įmanoma labiau sumažinti  nepatogumus šalies gyventojams ir svečiams, kruopščiai planuoja technikos kolonų judėjimą ir imasi kitų priemonių: Lietuvos teritorijoje karinės kolonos skaidomos į mažesnes iki 30 transporto priemonių kolonas, didžiausias technikos judėjimas planuojamas tamsiu paros metu, kiekvieną karinę koloną lydės Lietuvos karo policijos automobiliai, kurie reguliuos ir užtikrins saugų eismo judėjimą.

Informacijos šaltinis – Susisiekimo ministerija

2018.06.04; 15:43

Šis traukinys – ir modernus, ir greitas, ir gražus. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos susisiekimo sektorius pirmą kartą bus pristatomas Šanchajuje vykstančioje didžiausioje Kinijos transporto ir logistikos parodoje. Lietuva ir jos svarbiausios susisiekimo įmonės prisistato ne tik parodos stende, bet ir Globaliame logistikos forume bei Šilko kelio logistikai skirtame verslo forume, kuriame bus surengta speciali Lietuvos sesija.

Lietuva pirmą kartą bus pristatyta parodoje „Transport Logistic China 2018“ Šanchajuje, pranešė Susisiekimo ministerija.

Gegužės 14-18 dienomis su oficialiu vizitu Kinijoje lankosi susisiekimo viceministro Ričardo Degučio vadovaujama delegacija ir verslininkai. Paroda vyksta šio vizito metu.

„Pirmą kartą rengiamas toks platus šalies transporto ir logistikos galimybių pristatymas Kinijoje yra svarbus žingsnis, Lietuvai siekiant tapti Azijos ir Europos transporto jungties dalimi bei plėtoti Šilko kelio ekonominį bendradarbiavimą su Kinija. Tikimės, kad tai sustiprins dialogą su Kinijos valstybės institucijomis ir verslo įmonėmis bei paskatins jų susidomėjimą Lietuva“, – ministerijos pranešime cituotas R. Degutis.

Šalies įmonėms atstovaus valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, bendrovių „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos paštas, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zona vadovai.

Vizito metu taip pat numatyti susitikimai su Kinijos transporto ir logistikos įmonių bei Kinijos valstybinio pašto biuro vadovais, apsilankymas Šanchajaus Jang Šanouoste bei Šendženo Šekou keltų terminale.

Vizito pabaigoje, gegužės 18 d., planuojami susitikimai su Kinijos transporto ministerijos vadovais ir Kinijos nacionalinės plėtros ir reformų komisija.

Kaip rašoma ministerijos pranešime, naujojo Šilko kelio, arba „Vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyva itin reikšminga Lietuvos transporto sektoriui, siekiant plėtoti įvairiarūšius terminalus ir Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, kuo geriau panaudoti esamą infrastruktūrą bei didinti geležinkelių, kelių ir oro transporto pajėgumus. Stiprinant ryšius su Kinija norima užsitikrinti nuolatinį srautą kiniškų krovinių, kurie tranzitu per Lietuvą būtų vežami į Vakarų Europą ir Skandinavijos šalis.

Siekdama užtikrinti reguliarų krovinių vežimą traukiniais iš Kinijos per Lietuvą, bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ aktyviai bendradarbiauja su didžiausiomis Kinijos transporto kompanijomis, tokiomis kaip „Sinotrans“, CMG, „CAMCe“ ir „Gentrans“. Naujų galimybių Lietuvos transporto ir logistikos sektoriui suteiktų bendradarbiavimas plėtojant krovinių pervežimą maršrutu tarp Kinijos, Minsko regione statomo industrinio parko „Didysis akmuo“ ir Klaipėdos jūrų uosto.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.14; 00:30

Vladislovas Molis. ELTA (Gedminas Savickis) nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė išbraukė buvusį valstybės įmonės „Automagistralė“ vadovą Vladislovą Molį iš valstybės apdovanotųjų asmenų sąrašo. V. Molis iš sąrašo išbrauktas už valstybės apdovanotojo vardo pažeminimą.

Tokį sprendimą Prezidentė priėmė, atsižvelgus į minėtoje įmonėje atlikto vidaus audito ataskaitą. Audito metu nustatyta, kad, V. Moliui vadovaujant valstybės įmonei „Automagistralė“, buvo padaryta didelė finansinė žala, nustatyti šiurkštūs lėšų švaistymo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi atvejai.

Valstybės apdovanojimas V. Moliui skirtas 2015 m. tuometinio susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus teikimu ir gavus Valstybės apdovanojimų tarybos pritarimą. Visi kandidatai valstybės apdovanojimams gauti įstatymo nustatyta tvarka yra tikrinami atsakingų teisėsaugos institucijų. V. Molio atveju informacijos, dėl kurios jam negalėjo būti suteiktas apdovanojimas, gauta nebuvo.

Asmenys, išbraukti iš ordinų kavalierių arba medaliais ir kitais pasižymėjimo ženklais apdovanotųjų sąrašo, jiems įteiktus apdovanojimo ženklus ir apdovanojimo dokumentus privalo grąžinti ordinų kancleriui. Šie asmenys netenka apdovanojimų teikiamų teisių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.07; 00:01

Paskutinį kartą Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo takas iš dalies buvo rekonstruotas 2003-aisiais

Liepos 14 d. pradedama Vilniaus oro uosto lėktuvų kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija – būtina. Iš esmės sutvarkyti šią infrastruktūrą svarbu siekiant užtikrinti skrydžių saugą ir sostinėsoro uosto, kaip pagrindinių šalies oro vartų, veiklos tęstinumą. 

Vilniaus oro uostas. Susisiekimo ministerija

„Tako rekonstrukcija, deja, bet neišvengiama. Ankstesnės valdžios stūmė nuo savęs šį sudėtingą ir nepopuliarų sprendimą, nors jau 2014 metais buvo žinoma, kad taką būtina rekonstruoti. Delsti nebegalime – rizikos kaina yra žmonių saugumas. Tad nediskutuotina, ar reikia rekonstrukcijos. Pasirinkimas buvo vienas – visiškai uždaryti Vilniaus oro uostą, nepaliekant kitos galimybės keliautojams, arba kelti skrydžius į Kauną, net ir žinant visus logistinius sunkumus“,  – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Paskutinį kartą Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo takas iš dalies buvo rekonstruotas 2003-aisiais. Dar 2014 m. atlikti laboratoriniai šio tako tyrimai parodė, kad blogėjanti jo būklė ir yrantys dangos produktai gali kelti riziką aviacinei saugai. Rekonstruoti kilimo ir tūpimo taką Vilniaus oro uostas buvo pasirengęs jau 2016 m., planuojami darbai buvo suplanuoti įmonės strateginiuose planuose, tačiau sudėtingam sprendimui tuo metu pritrūko politinės valios.

Rekonstrukcijos metu bus sustiprintas kilimo ir tūpimo tako pagrindas, keičiama tako danga ir įdiegta moderni signalinių žiburių sistema. Kartu rekonstrukcijos metu bus modernizuota lietaus vandens surinkimo sistema.

Pagrindinis rekonstrukcijos tikslas – užtikrinti tolesnį kilimo ir tūpimo tako naudojimą, atitinkant skrydžių saugos ir aviacijos saugumo reikalavimus, ir išvengti skrydžių ribojimų. Siekiama tobulinti Vilniaus oro uosto ir oro eismo paslaugų teikimo infrastruktūrą, didinti jos pajėgumą. Šiemet atlikus rekonstrukciją Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo takas be didelių papildomų investicijų galės būti naudojamas ateinančius 25 metus.

Informacijos šaltinis – Susisiekimo ministerija.

2017.07.06; 04:39

Valstiečių ir žaliųjų arba, kaip jie save įvardino, profesionalų vyriausybė įsibėgėjo ir panašu, kad ramiai sau plauks per reformų ledynus ne 100, o 1000 dienų.

Titaniko žūtis. Ar Lietuva nėra panaši į skęstantį Titaniką?

Atrodo, kad tai jau suvokė Respublikos prezidentė 100-adienio vyriausybės pasiekimus savo metiniame pranešime Seime pavadindama chaotiškų reformų manijos laiku, nors naujos krypties ir neparodė, vyriausybės nekompetenciją pradeda suvokti elektoratas – smunka valdančiųjų reitingai sociologinėse apklausose, suvokia tai ir netgi vienas kitas profesionalas dabartinėje vyriausybėje.

Kur plaukiame ir kada skęsime?

Klausimas, kur plaukia ir kada nuskęs Valstiečių ir žaliųjų reformų ledlaužis, kuriuo plaukti, nepaisant pradinių nesėkmių, valdantiesiems palinkėjo Respublikos vadovė, ne retorinis. Kol kas reformų kryptis nežinoma, o šių chaotiškų reformų laiką padauginus iš 10, maždaug ir turėtume datą, o jei paaiškės „Litaniko“ maršrutas, – tai ir vietą, kur įvyks katastrofa. Kad tokia grėsmė reali – požymių yra. Respublikos vadovė dabartinėms valdančiųjų reformoms priskiria kompetencijos (proto) stoką, tačiau nepaisant šio trūkumo, siūlo reformuoti dar ryžtingiau. Daugiau reformų, daugiau ir beprotybės, tad kažkur abi grafiko kreivės turėtų susitikti, o tada ir išnirs ledkalnis, kurio ten neturėjo būti, nieks jo nelaukė, nestebėjo ir šiam susidūrimui nesiruošė. 1000 dienų ramybės, be pagrįstos ir nepagrįstos kritikos, reikalavimų, pasiūlymų ir pageidavimų, bent jau leistų „Litanikui“ po 1000 dienų nuskęsti gražiai, grojant orkestrui, džentelmenams pasiaukojančiai gelbstint savo damas.

Tiems, kurie patikėjo, kad valstybės laivas valdomas tikrų profesionalų ir palaikomas rekordinio keleivių skaičiaus yra absoliučiai saugus, derėtų leisti ramiai snausti prabangiose kajutėse, o didžiausiems entuziastams netrukdyti knaisiotis po pačius ledlaužio vidurius žemiau vaterlinijos, kad po susidūrimo su ledkalniu nuskęstų visa ši istorija drauge su jos kūrėjais į mitologines senojo lietuvių tikėjimo anapusinio pasaulio gelmes.

Bėda tik ta, kad katastrofos stebėtojai nebūsime tik tokiu atveju, jei „Litaniko“ išvykoje nedalyvausime laiku susikrovę lagaminus ir išsinešdinę į senąjį žemyną. O jei pasiliksime, turime prisiminti, kad skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas. 1000 dienų dabartinei vyriausybei reikia, geriau gal ir nebus, bet tikrai nebus blogiau. Humanistiniu požiūriu, kiekvienam žmogui, net jei jis būtų vyriausybės vadovas ar Seimo narys, reikia suteikti galimybę suvokti, kad vadovauja ne policijos komisariatui, ne avis gano ir ne žaliai dažo reprezentacinių pievučių žolynus už Europos sąjungos Sanglaudos fondo aplinkai skiriamus pinigėlius.

Budistinis ritualas: reformos, reformos…

Kad valdančiųjų suvokimo procesą stimuliuotume, turime kalbėti: prezidentė sakyti kalbas, ekspertai teikti išvadas, analitikai – įžvalgas, žurnalistai – „loti“ ir t.t. Tačiau, net ir šiuo atveju, tik kalbant, o ne darant, derėtų susitarti dėl terminologijos. Sąvokų ir jų reikšmių skirsnis yra kiekvieno įstatymo pradžioje, turi jis būti ir viešųjų asmenų oro ir kinkų drebinimo retorikoje apibrėžtas ir vienodai suprantamas. Kitaip subyrėsime nesusikalbėjimo chaose kaip senovės babiloniečiai ir apie 2,83 mln. Lietuvos piliečių, taip ir nesulaukusių tikrojo pranašo, liks tik prisiminimai bei archainės kalbos bereikšmių žodžių rinkiniai, kalbininkų saugomi pasaulinio voratinklio skaitmeninių duomenų bazės užkaboriuose. Valdžios galvos eteryje monotoniškai dudenančios mantrą – „Om mani padme hum“, būtų nieko blogo, ji nieko nereiškia, bet tokia ir yra jos prasmė kelyje į nušvitimą. Tačiau šiuo metu esminė Lietuvos Respublikos Gyvenimo įstatymo sąvoka, nuo kurios reikėtų pradėti, yra mantra „Reformos“. Tik ši mantra turi ir reikšmę, ir daugiau nei vieną visiškai skirtingas reikšmės interpretacijas.

Kiek vyksta, ir kiek būtų gana?

Piliečiui iš šalies, Lietuva turėtų pasirodyti labai dinamiškai besikeičianti šalis, nes joje nuolat kas nors reformuojama. Kinų baisiausias palinkėjimas žmogui – gyventi permainų laikotarpiu – tampa savaimine vertybe ir pagrindiniu mūsų valstybę ir jos piliečių būklę charakterizuojančiu rodikliu. Kiek jų vyksta šiuo metu, kur jos veda, kam reikalingos ir kodėl po jų turėtumėme gyventi gerai?

Gyvemimas Lietuvoje tikrai labai brangus. Slaptai.lt nuotr.

Visą savaitę (vieną iš daugelio Lietuvoje, niekuo ypatingai neišsiskiriančią nuo buvusių prieš tai ir tos, kuri prasidės rytoj), vyko apie 20 reformų. Daugiausia kalbama apie švietimo reformą, bet svarbios ir kitos – jau svarstoma finansų ministro Viliaus Šapokas pristatyta mokesčių reforma; Aplinkos ministras Kęstutis Navickas reformuoja urėdijas; tebevyksta diskusijos dėl alkoholio prieinamumą mažinančių reformų inicijuotų Sveikatos ministerijos, o su alkoholio pramone susijęs verslas ar iš jo reklamavimo gyvenantys popso kūrėjai skaičiuoja praradimus; nuo liepos 1 d. įsigalioja darbo kodekso pakeitimai, reformuojantys darbdavių ir darbuotojų santykius; teismų reforma, anot prezidentės, užbaigta, bet dabar prasideda šios reformos pasekmių etapas, optimizuojama veikla, atleidžiami pertekliniai darbuotojai; panaikinus PVM lengvatą bemaž 2/3 Lietuvos piliečių turės kažkaip reformuoti savo veiklą, taupyti, o 250 tūkst. piliečių, kurių pajamos ypač menkos, planuoti savo laiką pašalpų gavimo procedūroms, kurios nėra nei paprastos, nei greit atliekamos; visos šalies piliečiai vis dar jaučia euro įvedimo – pinigų reformos pasekmes, o jei pažvelgtume į regionus, lokalias reformas, tarkim, Valkininkų vaikų sanatorijos likvidavimą optimizuojant sveikatos paslaugų tinklą ir „reformuojant“ Valkininkų kaimelio šviesesnių perspektyvų viltis, – reformų skaičių galėtume drąsiai dauginti iš 10.

Prie visų reformų dar būtinai reikėtų pridėti valstybės valdymo aparato reformavimą, tradiciškai vykstantį pasikeitus valdžioms, nes šis procesas dar ir dabar nėra pasibaigęs, naikinamas vienas kitas departamentas ar skyrius ir kuriamas naujas, kitaip pavadintas ir t.t. Taigi, pagrįsti, kad gyvename reformų laikotarpiu, argumentų daugiau nei pakankamai.

Reformos – reikšmingos. O jei kelti klausimą, kodėl į Lietuvą kaip neskubėjo, taip neskuba ir niekada neskubės investicijos, atsakymas būtų labai paprastas – investuoti ir kurti verslą šalyje, prisitaikyti ir prie esamos, ir prie nenuspėjamomis kryptimis besikeičiančios situacijos rizikinga ir sudėtinga, o kalbant verslui suprantama vertybine terminologija – nepelninga. Neapsimoka, jei pasaulyje yra panašaus išsivystymo šalių, kur viskas daugiau mažiau stabilu, geriau ar blogiau, bet prisitaikymo kaštai prie situacijos būna vienkartiniai, o ne nuolatinė išlaidų eilutė biudžete.

Kodėl Lietuvoje daromos reformos?

Atmetus Atgimimo laikotarpį, kai bemaž visus sovietinius įstatymus reikėjo keisti į nacionalinius, ir stojimo į Europos Sąjungą laikotarpį, kai nacionalinius įstatymus reikėjo keisti į europinius, kitų reformų tikslai ir priežastys dažniausiai buvo ir yra dvi: finansinių krizių laikotarpiu ženkliai sumažėjus pinigų, tenka mažinti išlaidas, atleisti darbuotojus ir visi šie taupymai bei mažinimai pavadinami reformomis. Kita reformų priežastis ir tikslas – politinio lojalumo stimuliavimas. Pasikeitus polinei valdžiai į valstybines įmones, valdymo institucijas, pradedant ministerijomis, baigiant joms pavaldžiomis biudžetinėmis įstaigomis, naudingų, rinkimus laimėjusiai politinei jėgai nusipelniusių ar tiesiog „reikalingų žmonių“ įdarbinimas, o dėlto reikalingas ir ten dirbančių žmonių atleidimas, taip pat pavadintas reformavimo terminu.

Visą šį procesą, pavadintą reformomis, įtikinamiau galima pristatyti visuomenei bei paprasčiau atleisti darbuotojus, nereikia vertinti jų kompetencijos, sugebėjimų, darbo efektyvumo, pakanka tiesiog reformuoti padalinį ir tuo remiantis visiems darbuotojams įteikti atleidimo lapelius. Su didesniais ar mažesniais šalutiniais veiksniais, šios dvi reformų priežastys, drauge ar atskirtai, bet visada turinčios labai aiškius tikslus egzistavo ir egzistuoja bemaž visose vykdytose ir vykdomose reformose.

Politinio lojalumo stimuliavimas

Pavyzdžių apstu, tarkim, dar Aplinkos ministerijai vadovaujant Valentinui Mazuroniui buvo panaikintas Gamtos apsaugos departamentas. Turint galvoj, kad pati Aplinkos ministerija kūrėsi ant Gamtos apsaugos ministerijos kamieno lipdant kitas veiklų šakas (prijungtos Miškų bei Statybos ir urbanistikos ministerijos), kad gamtai ministerijoje nebeliko net departamento statuso, atrodė, kaip lengva beprotybė. Tačiau beprotybė įvyko, vandens faunos apsauga užsiimantis skyrius tapo Gamtos apsaugos skyriumi, kuris ilgainiui darbuotojų skaičiumi pranoko buvusį departamentą. Dabartinėje Aplinkos ministerijos sandaroje atsirado Gamtos apsaugos ir miškų departamentas, tarsi gamtos tebūtų tik miškuose, o laukuose būtų tik agrokultūra, miestuose – tik urbanistika, o vandenys visai pamiršti, kadangi neaiškios substancijos užpildytose lygiose plynėse ypatingų turtų nesimato.

Matyt, reformatorių nuomone, prasmės iš tų vandenų būtų, nebent juos perdavus Susisiekimo ministerijai, kuri užuot ploninus žemės transporto kelių dangas, galėtų užsiimti vandens transporto kelių gilinimu. Vanduo ir smėlis Aplinkos ministerijoje išlieka, tačiau tokią reformos vertę ir paskirtį, atmetus politinio lojalumo stimuliavimo kriterijų, suvokti paprasčiausiai neįmanoma. O jei šį argumentą – naujas pavadinimas, naujos pareigos, naujas žmogus – laikyti pagrindiniu reformos tikslu ir jau toliau ieškoti kokios nors prasmės – reforma pradeda dėliotis į nuoseklią priežasčių – pasekmių grandinę. Tai tik vienas iš pavyzdžių, kiekvienas ilgiau (išmokęs prisitaikyti prie reformų) valdymo struktūrose išdirbęs valdininkas, galėtų papasakoti, kiek kartų jis buvo „politiškai reformuotas“.

Taupymas – pinigų įsisavinimas

Ko gero labiau nei politinio lojalumo stimuliavimo sąlygotos reformos, lėmusios tik periodišką postų persidalijimą bei nuolatinę įtampą dėl darbų laikinumo eiliniams biudžetinių įstaigų tarnautojams, reformavimo sąvokos reikšmę pakeitė, o tiksliau ją diskreditavo, „taupymo reformos“.

Geriausiai ją atskleidžia 1998 m. Rusijos krizės metu Andriaus  Kubiliaus vyriausybės vykdytas taupymo vajus, kai 20 proc. buvo mažinamos biudžeto išlaidos. Šių reformų pasekmės ritasi iki šių dienų ne dėl finansinių pokyčių, bet dėl to, kad tuo metu susiformavo reformavimo kriterijai, reikšmės, principai, kryptys, lėmę ir vėliau vykdytų reformų tendencijas. Tąsyk, jėgos ir drąsos užteko, intelektualinio potencialo galbūt irgi buvo, bet vykdant „reformą“ apsiribota pradinėse mokyklos klasėse įgytomis žiniomis.

Tarkim, kaip buvo reformuojama (20 proc. mažinamas finansavimas) sveikatos sistema. Kai sveikatos įstaigos gavo potvarkį 20 proc. sumažinti savo išlaidas, bet negavo tokiam radikaliam perversmui profesionaliai paruošti ir įvykdyti reikalingo finansavimo (priešingai – lėšos atimtos), viskas vyko labai natūraliu būdu. Ligoninės medicininis personalas rinkosi du kelius: pasitikintys savo žiniomis, jaunesni gydytojai, perleido medicinos reikalų skaičiavimą ūkio skyriams, o patys krovėsi lagaminus, nes užsienyje šių paslaugų reikėjo, už papildomą darbą buvo mokama, o juo labiau, pinigai neatimami. 

Ar mes kada nors būsime tokie laimingi – kaip šios merginos? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

O tie, kurie lagaminų nesikrovė ir skaičiavo patys – tikslą sau suformulavo labai aiškų – surasti būdą, kaip susigrąžinti tuos atimtus 20 proc. ir sukurti sistemą, kad daugiau toks akibrokštas neištiktų. Tokiu būdu Konstitucijoje įtvirtintą „nemokomo gydymo“ normą vis labiau keitė tai šen, tai ten mokamos medicinos paslaugos, kurios po truputį, bet nuolatos didėja ir iki šios dienos. Smulkus kyšininkavimas, puikiai pažystamas medicinos sektoriuje dar nuo sovietinių laikų ir tikrai ne paslaptis daugeliui Seimo narių, pagal profesiją gydytojams, iš dalies, atsiradus tik mokamoms paslaugoms, legalizuotas, tačiau neišnyko.

Juk sovietiniais laikais jo „nebuvo“, „nebuvo“ jo ir 1998 m., „nėra“ jo ir dabar. Kadangi iš niekur kitur nei iš medicininių paslaugų vartotojų tokių sumų nuolat nepaimsi, tad šiuo paprasčiausiu keliu ir nueita – galutinis rezultatas, sudėjus naujas mokamas paslaugas ir „neoficialius“ atlygius – ligonis, medicinos paslaugų vartotojas mokėjo vis daugiau ir daugiau, jam mažiau pinigų liko kitoms, socialinėms, kultūrinėms, buitinėms, maitinimosi ir t.t. reikmėms.

Panašu, kad artėja laikas, kai konstitucijoje įtvirtintą nemokamą medicininę pagalbą tegaus tik visiškai sveikas žmogus, o jei susirgs, prasidės ir mokėjimai: už reikalingus ligai nustatyti, o ne bendruosius tyrimus, tvarsčius operacijoms, savalaikę, o ne kada „prieis eilė“ diagnostiką, vaistus ligoninėje ir t.t.

Ši reforma atskleidžia ir vieną esminių visų tolimesnių reformų bruožą – reformos papildomai nekainuoja, reiškia ir kompetencijos joms nereikia. Kaip 1998 m., kai reformų vykdytojams buvo ne tik nemokama, bet pinigai už darbą atimami ir jie skubėjo kuo greičiau juos susigrąžinti iš vartotojų, dabar jau nebedaroma, atsiranda netgi finansavimas, jei tam randama lėšų ES struktūrinių fondų eilutėse. Tačiau esmė išlieka. Reformos – laisvalaikio pramoga, hobis, kad jos būtų įvykdytos, reikia jėgos ir drąsos, o proto  – kiek Dievas davė.

Vertybinių reformų langas

Ar buvo 3-oji reformų priežastis, siekis sukuri efektyviau veikiančią, valstybės piliečiams naudingą sistemą? Reikia pripažinti, kad tokių pastangų tikrai yra ir buvo, tačiau šios intencijos taip tampriai persipynę su dviem pirmosiomis, kad jas ignoruojant, reformų tikslai ir kryptys tampa nesuvokiami, tad ir belieka reformas pavadinti „chaotiškomis“.

Esminė bėda ta, kad Lietuva turėjo labai trumpą, net dviejų metų netrukusį, vertybinių reformų periodą. Realiai vertybinės reformos vyko 1990–1992 m. Tuomet drąsos ir ryžto buvo su kaupu, jėgos irgi užteko, tik proto – vargu. Vyravo, ypač ekonominėse ir socialinėse srityse, elementari beprotystė, sąmoningai ar nesąmoningai paslėpta po laisvės, tautiškumo, nepriklausomybės vertybinėmis kategorijomis. Jau ir nekalbant apie primityvų grobstymą „vertybininkams“ – reformatoriams atsidūrus prie valstybės išlaidų ir pajamų bankelio ir pirmą kartą gyvenime išvydus pinigų prikrautas seifų lentynas. Ryžtingi, drąsūs reformatoriai, jausdami tautiškai nusiteikusios visuomenės palaikymo jėgą, pamatę pinigus, labai dažnai pamiršdavo, kad jie tėra tik monetarinės politikos vykdymo priemonė. Kai šią priemonę prilygindavo tik daiktų ar paslaugų vertei – tai ir kildavo pagundos tuos pinigėlius išleisti, pasiimti, palikti, paslėpti, perdėti į kitą skrynutę, ar paprasčiausiai daugiau šių vertingų popierėlių atsispausdinti – elementaru, kadangi jie popieriniai.

Tiesiog per neįtikėtinai trumpą laiką „vertybininkams“ pavyko sukelti chaosą žemės ūkyje ar, tarkim, sudaryti sąlygas pradanginti kelis šimtus po kelis ir keliasdešimt mln. dolerių kainavusius laivus – bemaž visą Lietuvos jūrinį laivyną. Iš esmės, todėl ir šio vertybinio periodo reformų pasekmės buvo tokios, kad jau po poros metų į valdžią grįžo ta pati sovietinė nomenklatūra, kuri, tik jau pragmatiškiau, vykdė sau naudingas „stabilizavimo reformas“, jei kas dar atsimena, su ilguoju stabilizatoriumi priešakyje.

Vertybėmis pagrįstų reformų langas šalies gyvenime buvo trumpas, ekonominiu ir socialiniu atžvilgiu, pražūtingas. Žmogaus laisvės ir nacionalinės vertybės tapo tik lakmuso popierėliais, kuriais skubiai pradedama dangstytis, jei kas nors tą laiką bando prisiminti ne iš šviesiosios pusės. O kito vertybinio periodo Lietuvos reformavimo istorijoje jau ir nebuvo. Stojimą į ES pavertėme įstatymų suderinimo rutina, o į ES įstojus ir pradėjus gauti europines lėšas, reformas susiaurinome iki savitikslės pinigų įsisavinimo funkcijos.

Svarbu ne kokybė, bet terminai

Ar ne panašiai yra ir šiuo metu? Valstiečių ir žaliųjų politiniam junginiui, kaip ir pirmiesiems reformatoriams, gerų norų, entuziazmo ir jėgos užtenka, o štai proto ir sąžinės, vargu bau. Vieni iš jų tikrai sąžinę turi, kiti turi ir proto, bet kad jis sutilptų viename, o tiksliau bent jų tų keleto politinių lyderių asmenyse, kurie priima sprendimus, kol kas nematyti, o kaip juos integruoti – niekas recepto nepasiūlė. Sprendžiant iš prezidentinio pranešimo turinio Seime, nežino receptų ir šalies vadovė.

Lietuva kartais primena šį trapų guminį plaustą – ar išplauksime? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Atskirai paminėtinos šveitimo reformos peripetijos. Tik spėjo prezidentė ketvirtadienį pradėtą švietimo reformą išdėti į šuns dienas, jau pirmadienį Švietimo ir mokslo komiteto Seime vadovas Eugenijus Jovaiša, net nepadaręs korektiškumo pauzės, tėškė ant stalo „Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių“ paketą, kuriose siūlo, anot specialistų, siekti tikslų, kurie jau senai pasiekti arba kurių ir be gairių siekiama – tai netgi numato ne kažkokios gairės, bet jau dabar galiojantys įstatymai.

Taip pat E. Jovaiša siūlo įkurti Ugdymo tyrimų ir inovacijų centrą, nors šiuo metu analogiškas centras (Ugdymo plėtotės centras) visai nuosekliai ir konstruktyviai veikia. Atmetus politinio lojalumo stimuliavimo kriterijų, tokie sumanymai tampa nesuvokiami. O štai šiuo kriterijumi remiantis, pasiūlymas net labai logiškas – vietoj Ugdymo plėtotės centro direktoriaus bus Ugdymo tyrimų ir inovacijų centro direktorius, tik jau kitas, ir nuo piramidės viršūnės žemyn, dirbs tą patį ir tiek pat, tik jau šiek tiek kiti žmonės.

Nuo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko neatsiliko ir Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė jau trečiadienį surengusi spaudos konferenciją ir paaiškinusi, kas ir kada bus reformuojama. Išvada tokia, kad šveitimo reforma po prezidentės kritikos ne tik kad nepristabdyta, siekiant susivokti, iš kur tas chaosas kyla, bet tik pagreitėjo.

Panašiai procesai vystosi ir kitose valstybės valdymo srityse. O tai reiškia, kad artimiausias 1000 dienų bus tęsiamos ir vykdomos naujos reformos, kurių turinys ir kryptis nesiskirs nuo tų, kurias jau pamatėme per pirmąjį 100 vyriausybės darbo dienų. Grėsmė valdantiesiems, kad valstybės piliečiai ištvers ne daugiau nei 1000 dienų trukmės chaotiškų pokyčių periodą, reali.

30 metų reformų apkasuose

Ar 2019 m. rugsėjo 10 d., dabartinės vyriausybės darbo 1000-adienį, išties „Litanikas“ susitiks su ledkalniu, paliksime spręsti pranašams ir astrologams, tačiau pats laikas tuomet bus įdomus – ką tik bus įvykę nauji prezidento (-ės) rinkimai ir senosios vyriausybės narių darbas bus išties rimtai revizuojamas, nepaisant, ar naujuoju šalies vadovu (-e) taptų pranašas, pragmatikas ar politikas.

Artės ir dar viena sukaktis – 30 metų politinio lojalumo stimuliavimu ir taupymu – pinigų įsisavinimu motyvuotų reformų Lietuvoje jubiliejus. Laikas, kuriame gyvename, yra reformų laikas. Ir jei ieškoti analogiškų periodų Lietuvos istorijoje – tai būtų tris dešimtmečius trukęs Abiejų tautų (Lietuvos ir Lenkijos) karas su Švedija (1600 –1629 m.). Panašumų, tarkim, gyventojų skaičiaus mažėjimas, karo ir dabartinių reformų sėkmės, nesėkmės, priežastys, rezultatai ir t.t., žymiai daugiau nei 22 m. trukęs tarpukario Lietuvos laikotarpis. Protekcionizmo, pinigų grobstymo bei švaistymo 1918 – 1940 m. Lietuvoje irgi buvo, tačiau bemaž visos reformos turėjo vertybinį kriterijų, nes politikai – krašto valdytojai suvokė, kad ne reformuoja, o kuria Lietuvos valstybę.

2017.06.18; 02:42

Nuo šiol kelių statybos sektoriuje kompromisų nebus. Susisiekimo ministerijos iniciatyva šiemet gegužę įsigaliojo naujas valstybinės reikšmės kelių kontrolės standartas, įteisinęs 3 kartus griežtesnius reikalavimus.

Tai paskatino tyrimo metu nustatyti faktai: per praėjusius kelerius metus net 80 proc. atvejų rangovai pasinaudojo normatyvuose nurodyta didžiausia leistina kelio dangos storio nuokrypio riba, kuri siekė beveik 10 cm. Paskaičiuota, kad kelininkams paklojus vos 1 km 9,8 cm plonesnės 8 m pločio asfalto dangos buvo galima uždirbti 57 tūkst. 70 eurų.

„Nuokrypių galėjo būti dėl netobulos technikos, neprofesionalaus darbo ar technologinių ypatybių. Tačiau daugeliu atveju įtakos turėjo teisės aktų spraga, kuria pasinaudojus buvo galima sumažinti rangovo sąnaudas visiškai legaliai, tiesiog klojant plonesnę asfalto dangą ar kelių statybai naudojant netinkamas medžiagas, – šiandien spaudos konferencijoje sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis. – Situacija pakeista – Susisiekimo ministerijos inicijuoti norminių aktų pakeitimai užkirs kelią tokio pobūdžio piktnaudžiavimui ir valstybei daromai žalai.“

Naujuose reikalavimuose numatytas didžiausias leistinas asfalto dangos storio svyravimas – tik 3,4 cm. Tai neišvengiama dėl technologinių, reljefo ir kitų kelio asfaltavimo darbų ypatumų. Tačiau šiuo atveju rangovas, norėdamas sutaupyti kelio tiesimo sąnaudas šios nedidelės paklaidos sąskaita, rizikuos ją viršyti ir patirti nuostolių – neatitinkančią nustatytų normatyvų asfalto dangą kelininkai turėtų tiesti iš naujo.  

2012–2016 m. valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros plėtrai ir priežiūrai buvo skirta 1,14 mlrd. eurų. Už šias lėšas įrengti 1 tūkst. 807 kilometrai  – nutiesti nauji keliai, rekonstruotos, atnaujintos kelio dangos, asfaltuoti žvyrkeliai.

VšĮ Kelių ir transporto tyrimo institutas, 2013–2016 m patikrinęs remonto ar rekonstrukcijos darbų kokybę 64-iuose 245 km ilgio keliuose, kurių vertė 188 mln. eurų, nustatė, kad danga buvo „ploninta“ 27 keliuose. Tai sudaro 42 proc. per šį laikotarpį patikrintų kelių. 17-oje iš 64 objektų (27 proc.) buvo absoliučiai pasinaudota leistinos kelio dangos nuokrypio riba, 34-ose objektuose (53 proc.) – iš dalies, ir tik 13-oje objektų (20 proc.) paklota danga atitiko projekte numatytus parametrus.

Susisiekimo ministro R. Masiulio teigimu, kelio dangos storis – tik dalis problemos. Kilus abejonėms, ar rangovai visada naudoja tinkamas medžiagas, į pagalbą pasitelktas nepriklausomas valstybių, kur keliai nebyra, auditas. Dar šią vasarą užsienio akredituotose laboratorijose bus atlikti visapusiški tyrimai ir nustatyta, ar kelio konstrukcijai įrengti panaudoti statybos produktai atitinka tiekėjų pateiktų produktų atitikties deklaracijų, atitikties sertifikatų ir Lietuvoje akredituotų laboratorijų bandymų protokolų duomenis. Auditai taip pat bus atlikti ir anksčiau įrengtuose ruožuose.

Kelių statybų skaidrumui didinti nuo š. m. rugsėjo bus privaloma naudoti Elektroninį statybos darbų žurnalą, kurį informacinėje sistemoje LAKIS įsipareigojo sukurti Lietuvos automobilių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Žurnale turės būti nuolat nurodomi visi su kelių statybos darbais susiję duomenys. Tai leis užtikrinti statybos rangovo ir techninio prižiūrėtojo atsakomybę, pagerinti atliekamų darbų kontrolę. Visoms naujoms rangos sutartims jį bus privaloma pildyti nuo š. m. gruodžio 1 d.

Informacijos šaltinis – Susisiekimo ministerija.

2017.05.27; 02:30

Vyriausybės posėdyje pritarta Vidaus reikalų ministerijos parengtoms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, siūlančioms palengvinti transporto priemonių leidimo dalyvauti viešajame eisme grąžinimą, kai toks leidimas buvo laikinai sustabdytas.

„Pagal siūlomas pataisas, pašalinus priežastis, dėl kurių transporto priemonėms buvo laikinai neleidžiama dalyvauti viešajame eisme, joms tokia teisė būtų nedelsiant sugrąžinta. Registracijos procedūrų kartoti nereikėtų net ir tais atvejais, kai priežasčių šalinimas užtruktų ilgesnį laiką“, – sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Taip pat atsirastų galimybė transporto priemonės valdytojui sustabdyti leidimą transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme neribotam laikotarpiui (nutraukus civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ar neatlikus techninės apžiūros).

„Tai aktualu tiems asmenims, kurie dėl tam tikrų priežasčių ilgesnį laiką nesinaudoja automobiliu ar juo naudojasi sezoniškai. Tokį automobilį grąžinti į viešąjį eismą taptų paprasčiau – reikėtų atlikti privalomąją techninę apžiūrą (jei ji pasibaigusi) ar apdrausti privalomuoju draudimu, ir automobiliui vėl būtų suteikta teisė dalyvauti eisme. Automobilio iš naujo registruoti nereikėtų“, – pastebi vidaus reikalų ministras.

Pagal šiuo metu galiojantį Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, leidimas transporto priemonei dalyvauti eisme gali būti sustabdytas trimis atvejais: kai neatlikta motorinės transporto priemonės ar priekabos privalomoji techninė apžiūra, kai ji neapdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba kai nesumokėti valstybės nustatyti mokesčiai. Per 180 dienų nepašalinus priežasčių, dėl kurių buvo sustabdytas leidimas dalyvauti eisme, transporto priemonės išregistruojamos ir vėl gali dalyvauti viešajame eisme tik iš naujo registruotos.

Parengtame projekte šio maksimalaus 180 dienų termino siūloma atsisakyti.

„Siūlomais pakeitimais siekiame mažinti administracinę ir finansinę naštą transporto priemonių valdytojams ir sudaryti jiems daugiau patogumų – supaprastinti registracijos tvarką ir atsisakyti perteklinių procedūrų“, – sako E. Misiūnas.

Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad motorinės transporto priemonės arba priekabos leidimas dalyvauti viešajame eisme būtų panaikinamas visam laikui ir ji išregistruojama, kai ji pripažįstama netinkama eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas. Ši nuostata būtų taikoma ir gavus informaciją iš užsienio šalių transporto priemonių registrų tvarkytojų, kad transporto priemonė pripažinta netinkama eksploatuoti. Tokios transporto priemonės Lietuvoje negalėtų būti registruojamos.

Šioms įstatymo pataisoms dar turės pritarti Seimas.

Informacijos šaltinis – Lietuvos susisiekimo ministerija.

2017.05.25; 03:00

Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos parengtoms teisės aktų pataisoms, kurioms įsiteisėjus neliks kliūčių valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių valstybės įmonių valdymo ir priežiūros pertvarkai įgyvendinti.

Šia reforma siekiama 11-kos valstybės įmonių sujungimo, kuris leistų užtikrinti efektyvią valstybės kelių tinklo priežiūrą ir taupyti šalies biudžeto lėšas. 

Kaip išvengti vadinamųjų kamščių Vilniaus gatvėse? Slaptai.lt nuotr.

„Valstybės turtas privalo būti naudojamas skaidriai, efektyviai ir teikti kuo didesnę naudą visuomenei. Šiuo požiūriu valstybinės reikšmės kelių priežiūros srityje svarbūs pokyčiai yra pribrendę jau seniai. Daugelis iki šiol egzistavusių dalykų šių įmonių veikloje toliau nebegalėjo būti toleruojami, o ryžtingi žingsniai šiandien kaip niekad svarbūs“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Iki šių metų pabaigos numatoma centralizuoti kelių priežiūros valdymą ir įsteigti vieną kelių priežiūros įmonę, tai leis kasmet sutaupyti bent po 8,5 mln. EUR.

Susisiekimo ministerija parengė dviejų – Kelių ir Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių – įstatymų pakeitimo projektus.

Pagal Kelių įstatymo projekto nuostatas būtų tikslinami subjektai, galintys valdyti valstybinės reikšmės kelius, taip pat numatyta, kad valstybinės reikšmės kelius gali valdyti vienintelis subjektas – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (Kelių direkcija).

Š. m. kovo 2 d. Vyriausybės sprendimu valstybinės reikšmės keliai buvo perduoti valdyti Kelių direkcijai, todėl kelių priežiūros įmonės išbraukiamos iš strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės įmonių sąrašo.

Šie įstatymų projektai įsigalios, jei jiems pritars Seimas.

Informacijos šaltinis – Susisiekimo ministerija.

2017.04.20; 15:21

Lietuvos kelių tinklo plėtrai ir priežiūrai šiemet iš Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) skirtų lėšų planuojama paskirstyti per 499 mln. eurų. Tai sudaro 10 proc. daugiau lėšų nei 2016 m.

Ši pinigų suma numatyta Susisiekimo ministerijos parengtoje 2017 m. KPPP finansavimo sąmatoje, kuri pateikta Vyriausybei tvirtinti.

„Šiemet didesnį dėmesį skirsime transeuropiniam kelių tinklui ir valstybinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo darbams. Dalis lėšų atiteks ir su strateginio projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimu susijusiems vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektams finansuoti“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Transeuropinio kelių tinklo kelio E67 („Via Baltica“) plėtrai planuojama skirti 24 mln. eurų, o valstybinės reikšmės žvyrkelių atkarpoms, jungiančioms asfaltuotus kelių ruožus, numatyta per 83 mln. eurų. Su „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimu susijusiems vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektams finansuoti – 13 mln. eurų.

Kita programai skiriamų lėšų dalis – daugiau nei 361 mln. eurų – bus paskirstyta pagal proporcijas, numatytas KPPP įstatyme. Valstybinės reikšmės keliams plėtoti ir prižiūrėti, saugaus eismo priemonėms diegti numatoma skirti daugiau nei 234 mln. eurų (65 proc.), vietinės reikšmės keliams ir gatvėms teks per 108 mln. eurų (30 proc.). Likusieji 5 proc. lėšų (per 18 mln. eurų) – tai programos lėšų rezervas su keliais susijusioms valstybės reikmėms finansuoti.

2016 metais į KPPP surinkta 19,7 mln. eurų daugiau nei buvo planuota.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Susisiekimo ministerija.

2017.04.05; 05:17

Susisiekimo ministro Roko Masiulio įsakymu, gavus informacijos apie galimai neracionaliai naudojamas lėšas, valstybės įmonėje „Utenos regiono keliai“ bus atliktas auditas.

„Tai nuoseklus Susisiekimo ministerijos žingsnis, – sako ministras Rokas Masiulis. – Lėšų švaistymas, galimos korupcijos apraiškos yra netoleruotinos, todėl visi įtarimų keliantys pirminės dokumentų analizės faktai privalo būti nuosekliai ištirti.“

Kaip informavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, pirminė dokumentų analizė parodė, kad šioje įmonėje 2010 m., 2011 m. ir 2016 m., atliekant apie 317 kv. m administracinio pastato vidaus ir išorės remonto darbus, per minėtus trejus metus išleista daugiau nei 461 000 Eur. Tai reiškia, kad pastato 1 kvadratinio metro remontas kainavo kiek daugiau nei 1454 Eur.

Siekdama išsiaiškinti šių darbų pagrįstumą ir racionalumą, Kelių direkcija atliks auditą bendradarbiaudama su Susisiekimo ministerijos vidaus audito specialistais.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Susisiekimo ministerija.

2017.04.04; 02:02

Susisiekimo ministro įsakymu iš pareigų atleistas VĮ „Oro navigacija“ generalinis direktorius  Algimantas Raščius.

„Įmonėje nustatyti šiurkštūs pirkimų procedūrų pažeidimai, keliantys pagrįstų abejonių dėl generalinio direktoriaus darbo skaidrumo ir efektyvumo. Viešųjų pirkimų tarnyba atskleidė, kad įmonėje klestėjo neskaidrūs, galimai vienam tiekėjui subalansuoti viešieji pirkimai. Patikrinimo metu nustatyta, kad „Oro navigacijos“ vadovas į VPT išvadas neatsižvelgė, o pati įmonės veikla ne kartą kėlė abejonių dėl galimos korupcijos. Vertindamas situaciją konstatuoju, kad vadovas nebegali vykdyti savo pareigų“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Laikinai VĮ „Oro navigacija“ vadovaus Mindaugas Gustys, kuris iki šiol ėjo Ekonomikos skyriaus viršininko pareigas.

Jau artimiausiu metu bus paskelbtas konkursas generalinio direktoriaus pareigoms užimti.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), pernai atlikusi VĮ „Oro navigacija“ dviejų 2015 m. organizuotų viešųjų pirkimų vertinimą, nustatė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo pažeidimų. Šie pažeidimai turėjo įtakos pirkimų rezultatams.

VPT 2016 m. birželį įpareigojo įmonę nutraukti naujojo administracinio ir regiono skrydžių valdymo centro pastato statybos darbų pirkimo procedūras. 2016 m. rugpjūtį VPT nurodė, kad pasirašyta 3,25 mln. eurų vertės ryšių, navigacijos ir stebėjimo techninės patalpos statybos sutartis su UAB „Satela“ turi būti pripažinta niekine ir nutraukta bei organizuotas naujas pirkimas.

Įmonei paskelbus naują pirkimą iš rinkos dalyvių ir vėl gautos pretenzijos dėl galimai vienam tiekėjui pritaikytų pirkimo sąlygų.

Susisiekimo ministerijai sukėlė abejonių neskelbiamų derybų būdo pasirinkimas įrangos pirkimams iš tiekėjų NRPL Oy ir „Thales“ – įmonė neatliko rinkos tyrimo potencialiems tiekėjams ir numatomai pirkimo vertei nustatyti. „Oro navigacijos“ už  beveik 500 tūkst. eurų iš NRPL Oy įsigyta įranga neatitinka realaus įmonės poreikio – įranga naudojama kaip pagalbinė, o ES teisės aktų reikalavimų tinkamam įgyvendinimui įmonė turės įsigyti kitą įrangą.

VĮ „Oro navigacija“ iš vieno konsultacinių paslaugų teikėjo UAB „VG Consult“ pagal 2012–2014 m. pasirašytas 5 sutartis įsigijo paslaugų už 171,9 tūkst. eurų. Susisiekimo ministerijai sukėlė abejonių šių konsultacinių paslaugų reikalingumas ir viešųjų pirkimų skaidrumas.

Taip pat nustatyta, kad VĮ „Oro navigacija“ iš vieno tiekėjo UAB „Santika“ 2010–2016 m. įsigijo kelionių organizavimo paslaugų už 692,5 tūkst. eurų. Patikrinimo metu kilo pagrįstų abejonių, ar perkant šias paslaugas buvo laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo.

Informacijos šaltinis – Susisiekimo ministerija.

2017.02.04; 06:15

Vyriausybė protokoliniu sprendimu išreiškė politinį pritarimą Susisiekimo ministerijos pateiktam Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių susitarimo projektui dėl „Rail Baltica“ jungties plėtros.

Tarpvyriausybinį susitarimą planuojama pasirašyti Baltijos Ministrų Tarybos Premjerų susitikime Estijos sostinėje Taline š. m. sausio 31 d.

Šiuo susitarimu siekiama užtikrinti, kad europinės vėžės geležinkelių transporto infrastruktūros statybos darbai būtų baigti iki 2025 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijose, taip pat sudarytos projekto partnerėms tinkamos sąlygos įgyvendinti „Rail Baltica“.

„Susitarimas leis įtvirtinti trijų Baltijos šalių įsipareigojimus pabaigti „Rail Baltica“ projektą visa darbų apimtimi, įskaitant ir Vilniaus jungtį bei linijos Kaunas–Lenkijos valstybės siena modernizavimą. Lietuvai labai aktualūs Latvijos ketinimai, kad investicijos nuo Kauno iki Panevėžio ir tolyn iki Latvijos valstybės sienos, ir atitinkamai Latvijos investicijos savo pusėje iki Lietuvos sienos nebūtų betikslės“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Susisiekimo ministro R. Masiulio teigimu, įgyvendinus projektą Baltijos šalyse padidėtų investicijos į transporto ir logistikos sritį. Tai suteiktų daugiau galimybių ir didesnę naudą piliečiams ir verslui visoje Lietuvos teritorijoje.

Susitarimo „Dėl geležinkelių jungties „Rail Baltic/Rail Baltica plėtros“ projektas darbo tvarka buvo suderintas su atsakingomis Latvijos ir Estijos institucijomis. Jame numatyti projekto partnerių įsipareigojimai, nustatytas projekto įgyvendinimo koordinavimo  mechanizmas, numatyti bendradarbiavimo su Lenkija ir Suomija būdai.

Susitarimo projektas buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje, kur visi suinteresuoti asmenys galėto teikti pastabas. Visuomenės pastabų ir pasiūlymų negauta.

Dokumentas bus pateiktas ratifikuoti Lietuvos Respublikos Seimui. Jį dar turės ratifikuoti ir Latvijos bei Estijos Parlamentai.

Informacijos šaltinis – Susisiekimo ministerija.

2017.01.27; 04:04

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis raštu kreipėsi į svarbiausias šalies saugumą ir finansinės veiklos skaidrumą tiriančias įstaigas dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos tyrimų bei įvertinimo nacionalinio saugumo aspektu.

Inicijuoti tokius tyrimus buvo nuspręsta š. m. sausio 11 d. Vyriausybės pasitarime, atsižvelgiant į abejones dėl bendrovės veiklos skaidrumo ir į Seimo narių pateiktus klausimus dėl bendrovės veiklos faktų.

Valstybės saugumo departamento (VSD) prašoma įvertinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklą nacionalinio saugumo aspektu, pagal kompetenciją atsižvelgiant į Seimo narių pateikiamą informaciją apie bendrovės ir prieštaringos reputacijos trečiųjų šalių įmonių ryšius.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) prašoma atlikti bendrovės finansinių srautų tyrimus, pagal kompetenciją įvertinant Seimo narių klausimą apie galimus verslo įmonių, turėjusių sandorių su AB „Lietuvos geležinkeliai“, atsiskaitymus per ofšorines kompanijas.

Į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) kreipiamasi su prašymu atlikti galimų korupcijos atvejų AB „Lietuvos geležinkeliai“ tyrimus. STT prašoma pagal kompetenciją įvertinti Seimo narių keliamus klausimus dėl bendrovėje taikytų vidaus sandorių procedūrų, atsiskaitymų per ofšorines kompanijas bei galimo paramos ir labdaros skirstymo politizavimo.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) prašoma atlikti tyrimą dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdytų vidaus sandorių procedūrų, pagal kompetenciją įvertinant Seimo narių klausimą, dėl kokių priežasčių įmonėje taip plačiai buvo taikomi tokie sandoriai ir ar jais nebuvo slepiami korupciniai sandoriai bei susitarimai.

Minėtų institucijų prašoma išvadas ir pasiūlymus pateikti Susisiekimo ministerijai, kuri apibendrintą informaciją teiks Vyriausybei.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Susisiekimo ministerija.

2017.01.25; 05:20

Įsigaliojo Vyriausybės nutarimas, patvirtinantis dar vieno svarbaus projekto „Rail Baltica“ etapo įgyvendinimo Lietuvoje pradžią.

Juridinę galią įgavo Susisiekimo ministerijos pateiktas europinės vėžės specialusis planas, kuriame nurodyta tiksli geležinkelio nuo Kauno iki Latvijos valstybės sienos linija. Tai reiškia, kad pradedamos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.

Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamentas per 5 darbo dienas išsiųs daugiau nei 2 tūkst. 100 pranešimų žemės sklypų savininkams ir (ar) kitiems naudotojams, kuriuos informuos apie įsiteisėjusį Vyriausybės nutarimą.

Informacijos gavėjams bus pranešta, kad prasideda žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros ypatingos valstybinės svarbos projekto „Rail Baltica“ europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas–Lietuvos/Latvijos valstybių siena tiesti pagal šalies Vyriausybės patvirtintą specialųjį planą.

Papildomai informacija bus pateikta žiniasklaidoje, kad apie pradedamas žemės paėmimo procedūras galėtų sužinoti sklypų savininkai, kurie išvykę į užsienį ar nėra žinoma jų gyvenamoji vieta, taip pat mirusių žemės sklypų savininkų paveldėtojai.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras planuojama baigti 2019 m. antroje pusėje.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Susisiekimo ministerija.

2017.01.21; 06:29

Lietuvos keliuose pernai buvome gerokai saugesni. Statistikos duomenimis, 2016 m. šalies keliuose žuvo 189 eismo dalyviai, arba 53 eismo dalyviais (21,9 proc.) mažiau nei 2015 m. Tai geriausias pasiekimas nuo 1952 m. – tais metais šalies keliuose žuvo 180 žmonių. 

Šiems rezultatams įtakos turėjo kelių infrastruktūros tobulinimas, intensyvus saugaus eismo priemonių diegimas, sustiprinta Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjų kontrolė ir aktyvi švietėjiška veikla.

Praėjusiais metais rekonstruota daugiau nei 250 avaringų ruožų, kuriuose įrengtos įvairios saugų eismą gerinančios priemonės (žiedinės sankryžos, atitvarai ir t.t.), nutiesta ar rekonstruota 14,60 km pėsčiųjų ir dviračių takų, pertvarkyta 17 avaringų sankryžų, iš kurių 6 perdarytos į žiedines, valstybinės reikšmės kelių ruožuose gyvenviečių teritorijose įdiegtos 198 inžinerinės greičio mažinimo priemonės (trapecinės, sinusoidinės formos greičio mažinimo kalneliai, trasos iškreivinimai, „miesto vartai”).

2016 m. taip pat buvo įrengti 2 išmanieji šviesoforai su greičio viršijimo nustatymo funkcija, rekonstruotos 86 avaringos pėsčiųjų perėjos, kuriose papildomai įrengtas kryptinis apšvietimas.

Per pastaruosius 7-erius metus valstybinės reikšmės keliuose pavyko sumažinti juodųjų dėmių (avaringiausių kelių vietų) skaičių daugiau nei 10 kartų – nuo 280 iki 27.

Eismo dalyvių elgesį keliuose kontroliavo policijos pareigūnai, kurie skirtingose Lietuvos vietose nuolat stabdė neatsakingus vairuotojus, kiekvieną savaitgalį tikrino jų blaivumą.

Organizuojant švietėjišką saugaus eismo veiklą, buvo glaudžiai bendradarbiauta su suinteresuotomis institucijomis.

2016 m. buvo tęsiami tokie projektai kaip „Saugokime vieni kitus keliuose“, „Eismo saugumas bendruomenėse“, nuolat skatinama dėvėti atšvaitus.

Informacijos šaltinis – Susisiekimo ministerija.

2017.01.06; 04:35

Atsižvelgiant į didelį eismo intensyvumą ir avaringumą kelyje Vilnius–Trakai, šį kelią numatoma praplatinti nuo dviejų iki keturių eismo juostų, šalia jo nutiesti dviračių taką.

Kelio platinimo galimybės ir artimiausi darbai aptarti Susisiekimo ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės ir Trakų rajono savivaldybės vadovų pasitarime.

Statistikos duomenimis, vidutinis eismo intensyvumas kelyje Vilnius–Trakai siekia beveik 16 500 automobilių per parą, iš jų apie 1 200 yra krovininės transporto priemonės. Tai apie triskart daugiau nei vidutiniškai kelyje A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė (apie 5 130 automobilių per parą, iš jų 334 krovininiai), kuriam priklauso ruožas Vilnius–Trakai.

Eismo saugos specialistai pažymi, kad kelyje Vilnius–Trakai eismas intensyvus tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais, be to, dėl kelyje pasitaikančių lėtaeigių transporto priemonių susiformuoja spūstys. Greitesnės transporto priemonės dažnai bando lenkti lėtesnes neleistinose vietose, taip sudarydamos avaringas situacijas. Kelio praplatinimas padės išvengti daugelio tokių situacijų, pagerins eismo sąlygas ir saugą.

Dėl kelio platinimo nuspręsta pasirašyti trišalę Kelių direkcijos bei Vilniaus miesto ir Trakų rajono, per kurių teritorijas eina šis kelias, savivaldybių sutartį. VšĮ Kelių ir transporto tyrimo institutas per keletą artimiausių mėnesių parengs kelio platinimo projektinius sprendinius. Atsižvelgdamos į juos, savivaldybės parengs teritorijų specialiuosius planus, bus priimti sprendimai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir rengiamas techninis kelio platinimo projektas. Kelio platinimo darbų pradžia priklausys nuo minėtų parengiamųjų darbų trukmės.

Informacijos šaltinis – Susisiekimo ministerija.

2016.11.06; 05:04

Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos parengtoms Kelių eismo taisyklių (KET) pataisoms, kuriomis numatytas lankstesnis mopedų, motociklų, triračių ir visų rūšių keturračių padangų naudojimo reglamentavimas. Įsiteisėjus KET nuostatų pakeitimams, privalomas žieminių padangų naudojimas, vairuojant šias transporto priemones, sutrumpėtų 2 mėnesiais. 

Senovinis automobilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Senovinis automobilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Teikdami Kelių eismo taisyklių pataisas atsižvelgėme į motociklininkus vienijančių organizacijų nuomonę. Liberalesnis žieminių padangų naudojimas suteiks vairuotojams galimybę patiems apsispręsti, kada verta pakeisti vasarines padangas į žiemines, o kada ne“, – teigė susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas. 

Remiantis dabartinėmis KET nuostatomis, eksploatuojant motorines transporto priemones, žieminės padangos privalomos nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. KET nuostatų pakeitimo projekte nurodyta, kad vairuoti mopedus, motociklus, triračius ir visų rūšių keturračius su vasarinėmis padangomis būtų draudžiama gruodžio–vasario mėn., bet leidžiamas nuo kovo 1 d. iki lapkričio 30 d., jeigu važiuojamoji dalis – be sniego ir ledo.

Taip pat pritarta Susisiekimo ministerijos siūlymui suvienodinti lengvųjų ir krovininių automobilių, kurių didžiausia leistina masė ne didesnė kaip 3,5 t, maksimalų leistiną greitį (dabar krovininiams automobiliams iki 3,5 t automagistralėse ir greitkeliuose nustatytas mažesnis greitis: 110/100 km/h).

Keisis ir transporto priemonių vilkimo lanksčia vilktimi tvarka – bus draudžiamas ne tik vilkimas per plikledį, bet ir visais atvejais, kai bent dalis važiuojamosios atkarpos bus apsnigta ar apledėjusi. Tokiomis kelio sąlygomis tikslinga rinktis vilkimą standžia vilktimi arba transportavimą užkėlus.

KET pataisos įsigalios artimiausiu metu, t. y. kitą dieną, kai Vyriausybės nutarimas bus paskelbtas Teisės aktų registre.

Informacijos šaltinis – Susisiekimo ministerija.

2016.11.03; 05:20

Sutarties su Uzbekistano partneriais pasirašymo akimirka.
Sutarties su Uzbekistano partneriais pasirašymo akimirka.

Lietuva ir Uzbekistanas pasikeis papildomais leidimais, skirtais vežti krovinius tarptautiniais maršrutais, stiprins dvišalę partnerystę transporto srityje ir kartu spręs vežėjams aktualius klausimus.

Šie trys pagrindiniai susitarimai buvo priimti Susisiekimo ministerijoje įvykusiame bendrame Lietuvos ir Uzbekistano komisijos posėdyje dėl tarptautinio krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis.

„Susitikime priimti dvišaliai sprendimai leis Lietuvos ir Uzbekistano vežėjams aktyviau plėtoti tarptautinius krovinių vežimus kelių transportu, sudarys palankesnes sąlygas abiejų valstybių prekybiniams ryšiams“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Susitarta, kad dar šiemet Lietuvai papildomai bus perduota 100 leidimų, skirtų tarptautiniam krovinių vežimui iš/į trečiųjų (-iąsias) šalių (-is), Uzbekistanui – 100 tranzitinių leidimų. Posėdyje aptartos ir preliminarios leidimų kvotos 2017 m.

Komisija taip pat numatė dvišalės partnerystės transporto srityje perspektyvas, susitarė glaudžiai bendradarbiauti vežėjams aktualiais klausimais ir nuo šiol bendrus posėdžius rengti reguliariai.

Šis posėdis – tai pirmasis oficialus susitikimas po to, kai 1997 m. Lietuvos ir Uzbekistano Vyriausybės pasirašė susitarimą dėl keleivių ir krovinių tarptautinių vežimų tarp Lietuvos ir Uzbekistano bei tarp Lietuvos, Uzbekistano ir trečiųjų šalių.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Susisiekimo ministerija.

2016.09.22; 05:53