Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio komentarai Prezidendūroje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Prezidentūroje susitiko su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) pirmininku Gabrieliu Landsbergiu.
 
Šalies vadovo vyriausiojo patarėjo Povilo Mačiulio teigimu, susitikime aptartos politinės aktualijos, priešrinkiminis sezonas, įstatymų leidyba, taip pat švietimo ir socialinės srities problematika. G. Landsbergis taip pat prezidentui susitikimo metu perdavė TS–LKD rinkiminę programą.
 
„Norisi pasidžiaugti, TS–LKD tiki gerovės valstybės idėja. Net pirminėje rinkiminės programos stadijoje, partija ieško konkrečių veiksmų, kurie padėtų siekti socialinės atskirties mažinimo. Taip pat ieško, kokios kryptys padėtų stiprinti švietimą valstybėje bei kaip užtikrinti viešųjų paslaugų kokybę piliečiams. Taip pat buvo kalbama apie konkrečius rodiklius, priemones, kaip būtų galima to siekti valstybėje, kalbant ir apie kitą Seimo kadenciją“, – sakė P. Mačiulis.
 
P. Mačiulis pabrėžė, kas su G. Landsbergiu prezidentas kalbėjo ir apie artėjančią pavasario sesiją.
 
„Prezidentui nėra svarbu, ar tai opozicinė partija, ar partija valdančiojoje daugumoje. Prezidentas tikisi, kad artimiausias pusmetis Seime nebus vertinamas per rinkimų prizmę, o vyks konkretus darbas. Todėl buvo kalbama apie įstatymines iniciatyvas, didžiausią dėmesį skiriant viešųjų pirkimų tobulinimui“, – sakė P. Mačiulis.
 
G. Landsbergis po susitikimo su G. Nausėda teigė, kad prezidentui perdavė rinkiminės programos matmenis.
 
„Labai džiaugiuosi, kad šiandien turėjau galimybę įteikti prezidentui, pirmajam valstybėje, mūsų programos matmenis, kurią rengiame“, – sakė G. Landsbergis.
 
G. Landsbergis teigė, kad dar neaišku, kas ves partijos sąrašą rinkimuose.
 
Paklaustas, ar gali būti, jog I. Šimonytė ves partijos sąrašą, G. Landsbergis atsakė trumpai „gali“.
 
G. Landsbergis apie „valstiečius“: keliukų tiesimas nėra valstybiškas veiksmas
 
Konservatorių lyderis taip pat teigia, kad jau galima matyti atsakingų partijų branduolį, kuris po Seimo rinkimų galėtų būti ir bendroje koalicijoje.
 
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Aš šiandien matau galimybę, dar iki rinkimų burti atsakingų partijų branduolį, kuris po rinkimų galėtų būti ašis formuojant koaliciją. Mes nežinome, kokiomis proporcijomis bus Seime, mes nežinome kokios partijos bus Seime. Spėlionės dar per daug sudėtingos. Bet aš matau, kad atsakingos, valstybiškos partijos gali tokį branduolį kurti. Tas branduolys gali užtikrinti būsimos koalicijos ašį“, – sakė jis.
 
Paklaustas, kokios konkrečiai partijos galėtų būti kartu su TS–LKD koalicijoje, G. Landsbergis teigė, kad atsakingos.
 
„Atsakingumas man yra priešprieša populizmui. Atsakingos partijos? Tos, kurios kelia valstybei svarbiausius tikslus. Nekelia nerealistiškų tikslų, žiūri į valstybės valdymą atsakingai. Nevengia atsakomybės ir nėra ketverių metų partijos, kurios būna sutvertos tik trumpam rinkiminiam laikotarpiui. Staigiai užsidega, užgesta ir atsakomybės nebelieka“, – sakė jis.
 
Anot jo, jis mato „valstiečių“ partijoje atsakingų žmonių, bet kol kas pati partija su valstybiškumu prasilenkia.
 
„Apie „valstiečius“ aš esu kalbėjęs anksčiau, kad jie turi galimybę tapti valstybiška partija. Jie turi žmonių, kurie yra valstybiškai mąstantys, bet pasirinkimas yra jų. Keliukų tiesimas nėra valstybiškas veiksmas“, – teigia G. Landsbergis.
 
Prezidentui pristatė partijos programą dėl švietimo
 
Apie siekį pasirašyti susitarimą dėl švietimo G. Landsbergis kalbėjo skeptiškai, nors ir pripažino, kad daugeliu klausimų visos politinės jėgos turi bendrų vardiklių. Pasak jo, yra tik keletas dalykų, dėl kurių partijos nesutaria.
 
„Dėl mokyklų tinklo, dėl pedagogų rengimo, dėl kelių kitų panašių klausimų. O dėl likusių dalykų partijos sutaria. Aš manau, kad 80 procentų švietimo klausimų partijos sutaria. Mes daugiau ar mažiau suprantame, kad švietimas turi mažinti socialinę atskirtį, suprantame, kad vaikai, kad ir kur jie gyvena, turi gauti tokios pačios kokybės paslaugas (…) Klausimai yra kokiomis priemonėmis tai padaryti“, – kalbėjo G. Landsbergis.
 
„Mano pagrindinis klausimas, ar, artėjant rinkimams, mes galime turėti susitarimą, kuris keltų klausimą iš esmės, ar tai bus tiesiog deklaracijos“, – sakė politikas, pabrėždamas, kad kol kas nemato dokumento, kuriame tai atsispindėtų.
 
G. Landsbergis teigė, kad jo vedama partija pasisako ne už mokyklų tinklo optimizavimą jas uždarant, bet, priešingai, – siekia sukurti valstybinių gimnazijų tinklą.
 
„Mes kalbame apie tai, kad reikia atidaryti valstybinių gimnazijų tinklą… Tokią idėją Lietuva turėjo nepriklausomybės pradžioje (…) Gimnazijų, kurios taptų švietimo magnetais (…) Tai sujungtų tuos, kurie sako, kad reikia optimizuoti ir tuos, kurie sako palikti – mes siūlome išeitį ir tai yra mūsų partijos programoje“, – žurnalistams kalbėjo G. Landsbergis, pridurdamas, kad šias idėjas perdavė ir prezidentui.
 
ELTA primena, kad prezidentas jau susitiko su Socialdemokratų partijos pirmininku Gintautu Palucku bei Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen. Šalies vadovas per kelias ateinančias savaites planuoja susitikti ir su kitais parlamentinių partijų lyderiais. G. Nausėda susitikimus su partijų lyderiais organizuoja jau ne pirmą kartą – tai darė ir savo kadencijos pradžioje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.18; 14:22

Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia susitikimus su Seime veikiančių politinių partijų lyderiais. Antradienį politines aktualijas šalies vadovas aptars su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu.
 
Pirmadienio vakarą šalies vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis žurnalistams teigė, kad daugiausiai dėmesio vyksiančiame susitikime bus skiriama prezidento įstatyminiams siūlymams Seimo pavasario sesijoje bei artėjantiems parlamento rinkimams.
 
Per kelias pastarąsias savaites prezidentas jau susitiko su kelių opozicinėms jėgoms priklausančių politinių jėgų lyderiais – socialdemokratų pirmininku Gintautu Palucku bei Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.
 
Susitikęs su liberalų lydere prezidentas Gitanas Nausėda kalbėjo apie nacionalinį susitarimą dėl švietimo, tuo metu Prezidentūroje svečiuojantis socialdemokratų lyderiui šalies vadovas aptarė tiek artėjančius parlamento rinkimus, tiek Seimo darbą pavasario sesijos metu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.18; 07:16

Penktadienį Kaune vyks neformalus Lietuvos ir Estijos ministrų pirmininkų susitikimas. per darbo vakarienę premjeras Saulius Skvernelis aptars planuojamą Estijos premjero Jurio Rato vizitą Lietuvoje.
 
Kaune Lietuvos ir Estijos premjerai svarstys dvišalių santykių stiprinimo kryptis. Didelis dėmesys bus skiriamas vasario 7 d. Taline vyksiančio Baltijos Ministrų Tarybos ministrų pirmininkų susitikimui, ypač bendriems Baltijos šalių sprendimams dėl projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo, elektros tinklų sinchronizacijos ir iššūkių, susijusių su kaimynystėje vystomų projektų keliama branduoline ir aplinkosaugine grėsme.
 
Susitikime bus aptarti ir kiti Europos Sąjungos politikos klausimai: „Brexitas“, daugiametė finansinė perspektyva, klimato kaita, ES Mobilumo paketo įtaka regiono vežėjams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.24; 00:01

Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Jungtinės Karalystės (JK) premjero Boriso Johnsono susitikimas savaitgalį Berlyne buvo konstruktyvus, paskelbė V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas, pareikšdamas, kad JK vyriausybė neva klaidingai pranešė apie B. Johnsono išsakytą perspėjimą Maskvai.
 
D. Peskovas teigė, kad pirmasis lyderių susitikimas sekmadienį Berlyne vykusios Libijos taikos konferencijos kuluaruose buvo „lakoniškas, bet tuo pat metu gana konstruktyvus, su susitaikymo pozicija“.
 
D. Peskovas pareiškė, kad V. Putino ir B. Johnsono susitikimas skyrėsi nuo to, kaip jį apibūdino Dauningo gatvė. JK vyriausybės pranešime teigiama, kad B. Johnsonas perspėjo V. Putiną nekartoti tokių išpuolių, kaip 2018 m. įvykdytą cheminė ataka Solsberyje, per kurią beveik žuvo buvęs dvigubas agentas Sergejus Skripalis.
 
„Bent jau susitikimo esmė aiškiai skyrėsi nuo Dauningo gatvės pranešimo esmės“, – tikino D. Peskovas.
 
Dauningo gatvė savo ruožtu paskelbė, kad susitikime su V. Putinu britų premjeras „aiškiai pasakė, kad JK pozicija dėl Solsberio nesikeičia – tai buvo beatodairiškas cheminių ginklų panaudojimas ir begėdiškas bandymas Jungtinėje Karalystėje nužudyti nekaltus žmones“.
 
„Jis pasakė, kad tokia ataka neturi kartotis“, – sakoma B. Johnsono spaudos biuro pranešime.
 
Rusija ne kartą neigė kaltinimus dėl to, kad Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) pareigūnai bandė nervus paralyžiuojančia medžiaga nunuodyti S. Skripalį ir taip atkeršyti už jo bendradarbiavimą su Vakarų žvalgybos tarnybomis.
 
V. Putinas gruodį, pasveikinęs su B. Johnsoną su pergale parlamento rinkimuose, paragino pradėti „konstruktyvų dialogą“.
 
Pasak Dauningo gatvės, susitikęs su V. Putinu, B. Johnsonas pareiškė, kad „mūsų dvišaliuose santykiuose nebus normalizacijos, kol Rusijos nenutrauks destabilizuojančios veiklos, kuri kelia grėsmę JK ir mūsų sąjungininkams ir kenkia mūsų piliečių saugumui ir mūsų kolektyviniam saugumui“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.22; 00:04

Vilniuje įvyks Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio dvišalis Prezidentų tarybos posėdis.
 
Su Ukrainos vadovu prezidentas aptars dvišalius politinius ir ekonominius santykius, saugumo ir gynybos, Ukrainos euroatlantinės integracijos klausimus, bendradarbiavimą energetikos, inovacijų, transporto ir socialinės politikos srityse.
 
Taip pat prezidentai susitikime didelį dėmesį skirs Ukrainoje vykdomoms reformoms, ES ir Ukrainos Asociacijos sutarties praktiniam įgyvendinimui. Šalių vadovai aptars ES Rytų partnerystę ir Ukrainos bendradarbiavimą su NATO. Susitikime šalių vadovai kalbėsis apie santykius su Rusija, situaciją Donbase bei planuojamą Normandijos ketverto susitikimą.
 
Prezidentų tarybos metu ketinama pasirašyti Prezidentų deklaraciją bei du tarpinstitucinius bendradarbiavimo susitarimus dėl kibernetinio saugumo bei elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje.
 
Lietuvos ir Ukrainos Prezidentų taryba veikia jau dvylika metų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.27, 00:01
 

JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas patvirtino, kad Amerikos lyderis Donaldas Trumpas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gali susitikti Lenkijoje, kur Vašingtono administracijos vadovas lankysis rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje ir dalyvaus memorialiniuose renginiuose, skirtuose Antrojo pasaulinio karo pradžios 80-osioms metinėms.  
 
Kaip praneša „Reuters“, J. Boltonas tai papasakojo antradienį Kijeve. Bet JAV prezidento patarėjas nenurodė tikslios galimo D. Trumpo ir V. Zelenskio susitikimo datos.
 
J. Boltonas šiuo metu lankosi Ukrainos sostinėje, kur svarsto su V. Zelenskio administracija jos politikos prioritetus.
 
JAV laikinasis reikalų patikėtinis Ukrainoje Williamas Tayloras rugpjūčio viduryje pareiškė, kad trumpas D. Trumpo ir V. Zelenskio susitikimas gali įvykti artimiausiomis savaitėmis Varšuvoje, o po mėnesio ar dviejų bus surengtas Ukrainos lyderio vizitas į JAV. Savo ruožtu Ukrainos URM vadovo pavaduotoja Jelena Zerkal pranešė, kad per galimą susitikimą Lenkijoje JAV ir Ukrainos prezidentai gali pasirašyti kai kuriuos dokumentus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.28; 04:00

Vilniuje pirmadienį prasideda tradicinis liepos 8–12 dienomis vyksiantis Užsienio reikalų ministerijos organizuojamas Lietuvos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų vadovų metinis susitikimas, kuriame didelis dėmesys bus skiriamas regioniniams saugumo iššūkiams ir ekonominei diplomatijai.
 
Pirmadienį Lietuvos atstovybių vadovai susitiks su Lietuvos ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu ir užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi. Ministro ir diplomatinių atstovybių vadovų susitikime, pasak Užsienio reikalų ministerijos, bus aptarti šiais metais diplomatinės tarnybos nuveikti darbai ir Lietuvos užsienio politikos laukiantys iššūkiai.
 
Liepos 9-ąją programoje numatyti suvažiavimo dalyvių susitikimai su Lietuvos Respublikos Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu, Seimo valdybos, Užsienio reikalų, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų nariais. Tą pačią dieną Lietuvos atstovybių vadovai dalyvaus Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rengiamoje diskusijoje „Dirbtinis intelektas: iššūkiai moderniai diplomatinei tarnybai“.
 
Liepos 10 dieną numatytas Lietuvos atstovybių vadovų susitikimas su Lietuvos Respublikos prezidente Dalia Grybauskaite ir išrinktuoju Lietuvos Respublikos prezidentu Gitanu Nausėda, o penktadienį, liepos 12 dieną, dalyvavimas iškilmingame Seimo posėdyje, skirtame Lietuvos Respublikos Prezidento priesaikos ceremonijai.
 
Liepos 11 diena, pasak Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, bus skirta ekonominei diplomatijai. Kartu su energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu bei ekonomikos ir inovacijų viceministru Mariumi Skuodžiu Lietuvos atstovybių vadovai aptars Lietuvos ir tarptautinės ekonominės politikos aktualijas ir prioritetus, Lietuvos energetikos sektoriaus transformaciją. Suvažiavimo dalyviai taip pat susitiks su Vilniaus miesto meru Remigijumi Šimašiumi, Kauno miesto savivaldybės atstovais, lankysis Kauno LEZ įmonėse.
 
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Lietuva šiuo metu turi 41 diplomatinę atstovybę, 8 atstovybes prie tarptautinių organizacijų ir 12 konsulinių įstaigų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.08; 06:00

Jeremy’is Corbynas. EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė susitikti su opozicinės Didžiosios Britanijos Leiboristų partijos lyderiu Jeremy`iu Corbynu. Baltųjų rūmų šeimininkas tai pranešė antradienį per bendrą su Jungtinės Karalystės premjere Theresa May spaudos konferenciją Londone.
 
„Aš nepažįstu J. Corbyno, aš niekada nebuvau su juo susitikęs ir bendravęs. Jis norėjo susitikti šiandien ar rytoj, bet aš nusprendžiau, kad to nedarysiu“, – cituoja JAV prezidento žodžius „Reuters“.
 
Aiškindamas tokio sprendimo priežastis, D. Trumpas kritiškai įvertino Didžiosios Britanijos opozicijo
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
s lyderio veiklą. Pasak jo, J. Corbynas „yra neigiama jėga“. JAV prezidentas pridūrė, jog tie, kurie kritikuoja kitus, patys turėtų daryti gyvenime gerus darbus. „Aš iš tikrųjų nejaučiu kritikams tokios meilės ir pagarbos, kaip tiems žmonėms, kurie pasiekia rezultatų. Todėl aš ir nusprendžiau nesusitikti“, – pareiškė jis.
 
JAV prezidentas nepašykštėjo kritikos ir kitam leiboristų politikui – Londono merui Sadiqui Khanui. „Jis, kaip aš suprantu, nėra pats geriausias meras. Jis blogai dirba savo darbą. Padidėjo nusikalstamumas, iškilo daug problemų“, – sakė Baltųjų rūmų šeimininkas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.05; 07:00

Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Ryšių tarp dviejų kaimyninių šalių pareigūnų nebuvimas „nėra normalu“, susitikime su Estijos prezidente Kersti Kaljulaid sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, informuoja Estijos naujienų portalas „EER.EE“. 

„Jau seniai matėmės. Jau praėjo 10 metų nuo tada, kai įvyko aukščiausio lygio susitikimas. Jūs ir aš neseniai buvome trumpam susitikę kažkur užsienyje. Tačiau ryšių nebuvimas tarp pareigūnų, oficialių institucijų, kaimynių nėra sveika padėtis“, – Maskvoje vykusiame susitikime sakė V. Putinas.

Rusijos vadovas pridūrė, kad dėl tokių pertraukų pastaraisiais metais prekybos apyvarta tarp Rusijos ir Estijos sumažėjo daugiau nei 50 proc.

„Mes akivaizdžiai turime bendrų interesų, susijusių su Baltijos jūros regionu“, – teigė Rusijos vadovas.

Savo ruožtu, Estijos prezidentė K. Kaljulaid sakė, kad būtina, jog kaimynės kalbėtųsi.

K. Kaljulaid ketvirtadienį atvyko dalyvauti oficialiame renovuotos savo šalies ambasados Maskvoje atidaryme. Po ambasados atidarymo Estijos prezidentė susitiko su V. Putinu. 

Estija pati paprašė surengti prezidentės K. Kaljulaid susitikimą su Rusijos vadovu, ir balandžio 3 d. Kremlius sutiko su prašymu. 

Paskutinis Estijos ir Rusijos prezidentų susitikimas įvyko 2008 m. birželio 28 d., kai tuometis Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas susitiko su tuomečiu Rusijos vadovu Dmitrijumi Medvedevu. Paskutinis kartas, kai Estijos prezidentas lankėsi Rusijoje, buvo 2011 m.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.18; 20:55

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketina susitikti su Estijos prezidente Kersti Kaljulaid, kuri balandžio 18 d. lankysis Maskvoje su vizitu.

Tai trečiadienį žurnalistams pranešė Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.

„Taip, mes gavome Estijos prašymą (surengti K. Kaljulaid susitikimą su V. Putinu). Toks susitikimas dabar planuojamas ir rengiamas“, – pareiškė Kremliaus atstovas.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.04.03; 18:58

D. Trampas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atšaukė šeštadienį Buenos Airėse planuotą susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Prieš išskrisdamas į G20 viršūnių konferenciją Argentinoje jis tviteryje savo sprendimą argumentavo tuo, kad Maskva iki šiol negrąžino Ukrainai sulaikytų jūreivių. „Aš vėl džiaugsiuosi svarbiu viršūnių susitikimu, kai tik ši situacija bus išspręsta“, – rašė D. Trumpas.

Rusijos pusė iki paskutinės akimirkos tikėjosi, kad abu prezidentai susitiks. Baltieji rūmai taip pat ruošėsi susitikimui. Jau buvo žinomos ir detalės, be kita ko, kad D. Trumpas ir V. Putinas 20 minučių kalbėsis akis į akį. Po to, vadovaujant prezidentams, turėjo kalbėtis daugiau abiejų šalių atstovų.

D. Trumpas antradienį pirmą kartą davė suprasti, kad dėl aštrėjančios Ukrainos krizės jam kyla abejonių dėl susitikimo. Dar prieš pat išskrendant ir prieš paskelbiant apie atšaukimą jis Vašingtone teigė nusprendęs susitikti su V. Putinu. Tam esą yra geras laikas.

Buenos Airėse D. Trumpas dvišalių pokalbių, be kita ko, susitiks su Vokietijos kanclere Angela Merkel, Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir Japonijos premjeru Shinzo Abe. Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas paskelbė ir apie susitikimą su Turkijos vadovu Recepu Tayypu Erdoganu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.30; 02:30

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė galįs atšaukti planuojamą susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl Maskvos ir Kijevo konfrontacijos Kerčės sąsiauryje, praneša BBC.

D. Trumpas dienraščiui „The Washington Post“ sakė laukiantis „išsamios ataskaitos“ apie sekmadienį įvykusį incidentą, kai Rusija apšaudė ir sulaikė tris Ukrainos laivus.

Planuota, kad JAV ir Rusijos vadovai susitiks penktadienį ir šeštadeinį Buenos Airėse vyksiančio G20 viršūnių susitikimo kuluaruose.

Tačiau D. Trumpas „The Washington Post“ pabrėžė, kad jo nacionalinio saugumo komandos parengta ataskaita lems, ar susitikimas įvyks.

„Gal susitikimas (su V. Putinu) neįvyks. Gal susitikimas net neįvyks. Man nepatinka tokia agresija. Visai nenoriu tokios agresijos“, – kalbėjo jis.

Per D. Trumpo ir V. Putino susitikimą planuota aptarti saugumo ir ginklų kontrolės klausimus bei padėtį Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose, informavo JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas.

Tuo metu kiti JAV pareigūnai ragino Europos šalis imtis daugiau veiksmų, siekiant padėti Ukrainai.

Valstybės departamento atstovė Heather Nauert pažymėjo, kad Vašingtonas nori matyti griežtesnį sankcijų Rusijai įgyvendinimą.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-28

„Nuolat auga“ užsienio priešininkų, tokių kaip Rusija, bandančių paveikti JAV politikus, kampanijas ir visuomenę grėsmė, rinkimams esant ypač patraukliu taikiniu, sakė JAV generalinio prokuroro pavaduotojas Rodas Rosensteinas.

Pavaduotojo teigimu, Rusijos pastangos paveikti 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus nebuvo vienkartinis įvykis, o tik „vienas medis augančiame miške“.

R. Rosensteinas kibernetinio saugumo konferencijoje Kolorade sakė, kad Rusijos žvalgybos tarnybos 2016 metais vykdė kibernetines operacijas prieš abi didžiąsias JAV politines partijas. Jis įspėjo, kad, technologijoms žengiant į priekį, galima tikėtis tolesnio užsienio kišimosi.

JAV generalinio prokuroro pavaduotojas kalbėjo praėjus kelioms dienoms po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo Helsinkyje, kurio metu D. Trumpas griežtais žodžiais neprotestavo prieš Rusijos kišimąsi į rinkimus ir taip parodė silpnumą.

Antradienį D. Trumpas pakeitė nuomonę, teigdamas, kad netiksliai išreiškė savo mintis.

2018.07.21; 08:20

Nepaisant to, kad JAV pateikė kaltinimus dvylikai rusų žvalgybininkų dėl kibernetinių atakų per prezidento rinkimų kampaniją, JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino viršūnių susitikimas įvyks. Tai penktadienį Vašingtone pareiškė Baltųjų rūmų atstovė Sarah Sanders. Susitikimas pirmadienį Helsinkyje, kaip ir planuota, įvyks, sakė ji.

Prieš tai kai kurie kongresmenai, tarp jų – demokratas Chuckas Schumeris, pareikalavo atšaukti viršūnių susitikimą. JAV teisėsauga pateikė kaltinimus Rusijos karinės žvalgybos GRU darbuotojams dėl kibernetinių atakų per 2016 metų JAV prezidento rinkimų kampaniją. Jie, be kita ko, kaltinami iš Demokratų partijos ir jos kandidatės Hillaty Clinton kompiuterių pavogę elektroninius laiškus ir dokumentus.

Rusų agentai organizavo ir vidiniam naudojimui skirtos medžiagos paskelbimo laiką. Tikslas buvo padaryti kiek įmanoma didesnį „poveikį rinkimams“, sakė generalinio prokuroro pavaduotojas Rodas Rosensteinas. Dėl kibernetinių atakų dienos šviesą pasiekė politiškai keblus vidinis susirašinėjimas, kuris H. Clinton per rinkimų kovą buvo itin nemalonus.

Dabar pareikšti kaltinimai pateikti po specialiojo tyrėjo Roberto Muellerio tyrimo. Šis nuo 2017 metų gegužės tiria spėjamą Rusijos kišimąsi į rinkimų kovą ir galimas dabartinio prezidento D. Trumpo darbuotojų sąsajas su šiuo kišimusi.

Tačiau dabar dvylikai rusų žvalgybininkų pateiktuose kaltinimuose nėra jokių duomenų, kad jie palaikė ryšį su D.Trumpo patikėtiniais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.14; 08:28

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas liepos 16 dieną susitiks Helsinkyje, praneša naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi Kremliumi.

Kiek anksčiau, liepos 11-12 dienomis, D. Trumpas lankysis Briuselyje, kur dalyvaus NATO aukščiausio lygio susitikime.

Trečiadienį Maskvoje lankėsi JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas. Ten jis susitiko su V. Putinu, teigusiu, kad norėtų atgaivinti dvišalius santykius.

Pastaruosius kelerius metus JAV ir Rusijos santykiai itin pablogėjo dėl Maskvos vaidmens Ukrainos krizėje bei dėl įtarimų, kad Rusija kišosi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus.

Maskva siekia „atkurti santykius lygybės ir pagarbos viena kitos interesams pagrindu“, per trečiadienį Kremliuje vykusį susitikimą J. Boltonui sakė V. Putinas.

„Rusija niekada nesiekė konfrontuoti“, – pridūrė Rusijos vadovas.

Prieš susitikimą V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad jo metu daugiausia dėmesio bus skiriama „liūdnai dvišalių santykių būklei“, pranešė naujienų agentūra TASS.

„Negalime pasigirti intensyviu dvišaliu bendravimu, juo labiau bendravimu aukštu lygiu, – agentūra citavo D. Peskovą. – Todėl, žinoma, tokios progos išnaudojamos pasikeisti nuomonėmis apie svarbiausius globalinius klausimus“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.29; 00:01

Rusijos ir JAV prezidentai Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas netrukus surengs viršūnių susitikimą. Tai trečiadienį Maskvoje po V. Putino pokalbių su JAV prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimais Johnu Boltonu pareiškė Kremlius.

Susitikimas vyks „trečiojoje šalyje“. Apie jo vietą ir laiką bus paskelbta ketvirtadienį, sakė V. Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas, jį cituoja agentūra „Interfax“.

Viršūnių susitikimas gali įvykti D. Trumpui liepos viduryje lankantis Europoje. Galimomis vietomis žiniasklaida įvardija Vieną ir Helsinkį.

Tarp JAV ir Rusijos jau daug mėnesių tvyro diplomatinė įtampa dėl Sirijos karo ir buvusio rusų dvigubo agento Sergejaus Skripalio nunuodijimo Didžiojoje Britanijoje. Tyrėjai JAV, be to, kaltina Maskvą kišusis į JAV prezidento rinkimų kampaniją 2016 metais. Vis dėlto D. Trumpas G7 viršūnių susitikime Kanadoje pareikalavo vėl priimti Rusiją į svarbiausių Vakarų pramoninių valstybių grupę (G8).

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.28; 05:00