J. Bidenas ir V. Putinas pradėjo antrą savo susitikimo dalį. EPA-ELTA nuotr.

JAV ir Rusijos prezidentai Joe Bidenas ir Vladimiras Putinas pradėjo antrą savo susitikimo sesiją.
 
Baltieji rūmai pranešė, kad pirmoji susitikimo dalis, kurioje dalyvavo abu prezidentai ir užsienio reikalų ministrai Antony Blinkenas ir Sergejus Lavrovas kartu su vertėjais, vyko 93 minutes.
 
Pasak Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, šiai daliai buvo numatyta skirti 75 minutes.
 
Po pertraukos J. Bidenas ir V. Putinas susitiko lydimi jau didesnio būrio delegacijos narių.
 
Antrojoje susitikimo dalyje, be V. Putino, Rusijai atstovauja S. Lavrovas, ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas, kariuomenės vadas Valerijus Gerasimovas ir prezidento administracijos vadovo pavaduotojas, atsakingas už konflikto Rytų Ukrainoje klausimus, Dmitrijus Kozakas.
 
Tuo tarpu JAV atstovauja J. Bidenas, jo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas, valstybės sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Victoria Nuland, patarėjas Rusijos klausimais Ericas Greenas ir JAV ambasadorius Maskvoje Johnas Sullivanas.
Iš viso abi susitikimo dalys turėtų trukti apie 4–5 valandas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.16; 18:03

Ženeva laukia J. Bideno ir V. Putino. EPA-ELTA nuotr.

Po didelės konfrontacijos tarp Vašingtono ir Maskvos metų trečiadienį Ženevoje įvyks pirmasis JAV prezidento Joe Bideno ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino viršūnių susitikimas. Nekantriai laukiamas susitikimas, kuris vyks J. Bideno iniciatyva, prasidės 14.00 val. Lietuvos laiku ir truks 4-5 valandas, pranešė ir Baltieji rūmai, ir Kremlius.
 
J. Bidenas pakvietė V. Putiną susitikti, kad dėl Vakaruose vis labiau kritikuojamos Maskvos politikos nurodytų jam „raudonąsias linijas“. Tačiau abiejų didžiausių branduolinių valstybių vadovai kalbėsis ir apie bendrus interesus.
 
La Grange viloje prie Ženevos ežero, be kita ko, planuojami pokalbiai apie strateginį stabilumą pasaulyje. Ekspertai tikisi, kad V. Putinas ir J. Bidenas gali inicijuoti naujas derybas dėl branduolinio nusiginklavimo ir ginklų arsenalo kontrolės. Taip pat bus aptariami konfliktai Afganistane, Libijoje, Sirijoje bei ginčas dėl branduolinių programų Irane ir Šiaurės Korėjoje.
 
J. Bidenas pareiškė, kad kalbės apie didėjančias represijas ir žmogau teisių pažeidimus Rusijoje. Vašingtonas, be to, kaltina Maskvą kibernetinėmis atakomis prieš JAV institucijas ir kišimusi į JAV rinkimus. Rusija šiuo kaltinimus neigia. Ir V. Putino, ir J. Bideno teigimu, abiejų šalių santykiai, kuriuos, be kita ko, temdo daugybė sankcijų, yra „žemiausiame taške“.
 
Viršūnių susitikimas su V. Putinu Ženevoje užbaigs pirmąją JAV prezidento kelionę užsienyje, per kurią jis pirmą kartą dalyvavo NATO viršūnių konferencijoje. Savaitgalį jis  dalyvavo ir G7 viršūnių susitikime Didžiojoje Britanijoje, o antradienį Briuselyje susitiko su ES lyderiais.
 
Pasibaigus viršūnių susitikimui, J. Bidenas ir V. Putinas surengs atskiras spaudos konferencijas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.16; 00:01

Džo Baidenas ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Baltieji rūmai teigia, kad planuojamas JAV prezidento Joe Bideno ir jo kolegos iš Rusijos Vladimiro Putino susitikimas Ženevoje yra būtinas ir svarbus. J. Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas pirmadienį Vašingtone sakė, kad JAV prezidentas susitinka su V. Putinu ne šiaip sau, o būtent dėl abiejų šalių nesutarimų.
 
Pokalbiai įvyks po to, kai J. Bidenas bus susitikęs su G7, NATO ir ES šalių lyderiais. Todėl viršūnių susitikimo data, anot J. Sullivano, vargu ar gali būti geresnė.
 
J. Sullivanas taip pat pabrėžė, kad niekas negali pakeisti asmeninio prezidentų susitikimo. Tai esą ypač pasakytina apie V. Putiną. „Jam būdingas labai asmeniškas sprendimų priėmimo stilius“, – teigė jis. Todėl J. Bidenui esą svarbu žiūrint V. Putinui į akis pasakyti, ko tikisi JAV. Kalbėti tiesiogiai su V. Putinu yra ir efektyviausias kelias suprasti Rusijos planus ir ketinimus, pabrėžė patarėjas.
 
J. Bidenas ir V. Putinas susitiks Ženevoje birželio 16 dieną. Pokalbiai vyks tvyrant didelei įtampai tarp abiejų šalių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.09; 05:30

Joe Biden. EPA – ELTA foto

Pasirengimas viršūnių susitikimui tarp JAV prezidento Joe Bideno ir Kremliaus vadovo Vladimiro Putino, atrodo, įgauna formą.
 
Po J. Bideno patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Jake‘o Sullivano ir Rusijos Saugumo Tarybos sekretoriaus Nikolajaus Patruševo susitikimo Vašingtonas ir Maskva paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame teigiama: „Susitikimas buvo svarbus žingsnis rengiantis planuojamam viršūnių susitikimui tarp JAV ir Rusijos, kurio data ir laikas bus paskelbti vėliau“.
 
J. Sullivanas ir N. Patruševas pirmadienį susitiko Ženevoje.
 
Pokalbiai vyko konstruktyviai ir, nepaisant nuomonių skirtumų, leido geriau suprasti vieni kitų pozicijas, sakoma toliau pareiškime. Abi pusės pareiškė įsitikinimą, kad virtinėje sričių įmanoma rasti abiem pusėms priimtinus sprendimus. Būta vieningos nuomonės, kad „ JAV ir Rusijos santykių normalizavimas atitiktų abiejų šalių interesus ir prisidėtų prie globalaus nuspėjamumo ir stabilumo“.
 
Praėjusį trečiadienį Islandijos sotinėje Reikjavike susitiko JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
 
J. Bidenas yra pasiūlęs V. Putinui susitikti birželį Europoje. Kremlius iki šiol nepasakė, ar V. Putinas susitiks su J. Bidenu.
 
Šveicarijos laikraštis „Tages-Anzeiger“, remdamasis „patikimais šaltiniais“, pirmadienį rašo, kad viršūnių susitikimas greičiausiai įvyks Ženevoje. Užsienio reikalų ministerija Berne pareiškė tik tiek, kad Šveicarija pasirengusi „pasiūlyti savo paslaugas, jei jos naudingos ir pageidaujamos“. Konkrečiau ministerija nieko nekomentavo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.25; 07:30

Joe Biden. EPA – ELTA foto

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį sakė norįs, kad jo pasiūlytas aukščiausio lygio susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu būtų surengtas birželio mėnesį, kai jis lankysis Europoje.
 
„Tai mano viltis ir lūkesčiai. Dirbame ties tuo“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė J. Bidenas.
 
Tai bus pirmoji J. Bideno kelionė į užsienį nuo kadencijos pradžios. Birželį jis dalyvaus Didžiojo septyneto (G7) šalių viršūnių susitikime Didžiojoje Britanijoje, o po to keliaus į Belgiją susitikti su NATO. Be kita ko, planuojamos aukščiausio lygio derybos su Europos Sąjungos (ES) pareigūnais.
 
J. Bidenas praėjusį mėnesį pasiūlė V. Putinui surengti susitikimą trečiojoje šalyje. Rusijos vadovas dar neįsipareigojo susitikti, bet jo patarėjas Jurijus Ušakovas sakė, kad planavimas vyksta.
 
Prezidentu tapęs J. Bidenas laikosi griežtos pozicijos Rusijos atžvilgiu. Jis ėmėsi priemonių prieš Rusiją, apkaltindamas ją kibernetinėmis atakomis ir kišimusi į rinkimus. Balandį Vašingtonas išsiuntė 10 Rusijos diplomatų, o Maskva atsakė tuo pačiu. Vis dėlto J. Bideno administracija pabrėžia, kad nori suteikti stabilumo dvišaliams santykiams, ir teigia, kad Vašingtonas ir Maskva turi bendradarbiauti svarbiausiose srityse, kaip branduoliniai ginklai ir klimato krizė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.05; 10:03

Austrijos specialusis dalinys. EPA – ELTA nuotr.

Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas dar kartą pasiūlė galimą Rusijos ir JAV prezidentų viršūnių susitikimą surengti Vienoje. Jis susitikimo vieta pasiūlė sostinę Vieną, pranešė Kremlius penktadienį po Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbio telefonus su S. Kurzu.
 
Be Austrijos, savo šalyje susitikti V. Putiną ir Joe Bideną kviečia ir Suomija bei Šveicarija.
 
Dėl didelių įtampų tarp abiejų valstybių J. Bidenas pasiūlė V. Putinui susitikimą trečiojoje šalyje. Jo įsivaizdavimu, jis galėtų įvykti vasarą Europoje. Kremlius kol kas nesako, ar V. Putinas kvietimą priims.
 
Per pokalbį su S. Kurzu, Kremliaus duomenimis, buvo kalbama ir apie padėtį Rytų Ukrainoje. Viena temų taip pat buvo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno kalinimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.01; 00:30

JAV prezidentas Donaldas Trumpas norėtų susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dar prieš rinkimus Amerikoje, įvyksiančius šių metų lapkritį. Tai trečiadienį pranešė Didžiosios Britanijos laikraštis “The Times“.
 
Tiesa, leidinys nenurodo informacijos šaltinio ir nepateikia citatų savo tvirtinimams pagrįsti.
 
Pasak publikacijos autorių, labiausiai tikėtina tokio susitikimo data yra rugsėjo 15 d., kai Niujorke vyks Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesija.
 
Be to, straipsnyje teigiama, kad liepos 13 d. telefonu kalbėdamasis su Rusijos URM vadovu Sergejumi Lavrovu JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo patvirtino D. Trumpo norą surengti tokį susitikimą.
 
Oficialių pranešimų apie galimą D. Trumpo ir V. Putino susitikimą JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose nei JAV, nei Rusija kol kas neskelbia.
 
Pastarąjį kartą D. Trumpas ir V. Putinas asmeniškai bendravo daugiau kaip prieš metus G20 viršūnių susitikime Osakoje (Japonija). Tada JAV ir Rusijos vadovų pokalbis truko 1 val. 20 min.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.16

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio komentarai Prezidendūroje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Prezidentūroje susitiko su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) pirmininku Gabrieliu Landsbergiu.
 
Šalies vadovo vyriausiojo patarėjo Povilo Mačiulio teigimu, susitikime aptartos politinės aktualijos, priešrinkiminis sezonas, įstatymų leidyba, taip pat švietimo ir socialinės srities problematika. G. Landsbergis taip pat prezidentui susitikimo metu perdavė TS–LKD rinkiminę programą.
 
„Norisi pasidžiaugti, TS–LKD tiki gerovės valstybės idėja. Net pirminėje rinkiminės programos stadijoje, partija ieško konkrečių veiksmų, kurie padėtų siekti socialinės atskirties mažinimo. Taip pat ieško, kokios kryptys padėtų stiprinti švietimą valstybėje bei kaip užtikrinti viešųjų paslaugų kokybę piliečiams. Taip pat buvo kalbama apie konkrečius rodiklius, priemones, kaip būtų galima to siekti valstybėje, kalbant ir apie kitą Seimo kadenciją“, – sakė P. Mačiulis.
 
P. Mačiulis pabrėžė, kas su G. Landsbergiu prezidentas kalbėjo ir apie artėjančią pavasario sesiją.
 
„Prezidentui nėra svarbu, ar tai opozicinė partija, ar partija valdančiojoje daugumoje. Prezidentas tikisi, kad artimiausias pusmetis Seime nebus vertinamas per rinkimų prizmę, o vyks konkretus darbas. Todėl buvo kalbama apie įstatymines iniciatyvas, didžiausią dėmesį skiriant viešųjų pirkimų tobulinimui“, – sakė P. Mačiulis.
 
G. Landsbergis po susitikimo su G. Nausėda teigė, kad prezidentui perdavė rinkiminės programos matmenis.
 
„Labai džiaugiuosi, kad šiandien turėjau galimybę įteikti prezidentui, pirmajam valstybėje, mūsų programos matmenis, kurią rengiame“, – sakė G. Landsbergis.
 
G. Landsbergis teigė, kad dar neaišku, kas ves partijos sąrašą rinkimuose.
 
Paklaustas, ar gali būti, jog I. Šimonytė ves partijos sąrašą, G. Landsbergis atsakė trumpai „gali“.
 
G. Landsbergis apie „valstiečius“: keliukų tiesimas nėra valstybiškas veiksmas
 
Konservatorių lyderis taip pat teigia, kad jau galima matyti atsakingų partijų branduolį, kuris po Seimo rinkimų galėtų būti ir bendroje koalicijoje.
 
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Aš šiandien matau galimybę, dar iki rinkimų burti atsakingų partijų branduolį, kuris po rinkimų galėtų būti ašis formuojant koaliciją. Mes nežinome, kokiomis proporcijomis bus Seime, mes nežinome kokios partijos bus Seime. Spėlionės dar per daug sudėtingos. Bet aš matau, kad atsakingos, valstybiškos partijos gali tokį branduolį kurti. Tas branduolys gali užtikrinti būsimos koalicijos ašį“, – sakė jis.
 
Paklaustas, kokios konkrečiai partijos galėtų būti kartu su TS–LKD koalicijoje, G. Landsbergis teigė, kad atsakingos.
 
„Atsakingumas man yra priešprieša populizmui. Atsakingos partijos? Tos, kurios kelia valstybei svarbiausius tikslus. Nekelia nerealistiškų tikslų, žiūri į valstybės valdymą atsakingai. Nevengia atsakomybės ir nėra ketverių metų partijos, kurios būna sutvertos tik trumpam rinkiminiam laikotarpiui. Staigiai užsidega, užgesta ir atsakomybės nebelieka“, – sakė jis.
 
Anot jo, jis mato „valstiečių“ partijoje atsakingų žmonių, bet kol kas pati partija su valstybiškumu prasilenkia.
 
„Apie „valstiečius“ aš esu kalbėjęs anksčiau, kad jie turi galimybę tapti valstybiška partija. Jie turi žmonių, kurie yra valstybiškai mąstantys, bet pasirinkimas yra jų. Keliukų tiesimas nėra valstybiškas veiksmas“, – teigia G. Landsbergis.
 
Prezidentui pristatė partijos programą dėl švietimo
 
Apie siekį pasirašyti susitarimą dėl švietimo G. Landsbergis kalbėjo skeptiškai, nors ir pripažino, kad daugeliu klausimų visos politinės jėgos turi bendrų vardiklių. Pasak jo, yra tik keletas dalykų, dėl kurių partijos nesutaria.
 
„Dėl mokyklų tinklo, dėl pedagogų rengimo, dėl kelių kitų panašių klausimų. O dėl likusių dalykų partijos sutaria. Aš manau, kad 80 procentų švietimo klausimų partijos sutaria. Mes daugiau ar mažiau suprantame, kad švietimas turi mažinti socialinę atskirtį, suprantame, kad vaikai, kad ir kur jie gyvena, turi gauti tokios pačios kokybės paslaugas (…) Klausimai yra kokiomis priemonėmis tai padaryti“, – kalbėjo G. Landsbergis.
 
„Mano pagrindinis klausimas, ar, artėjant rinkimams, mes galime turėti susitarimą, kuris keltų klausimą iš esmės, ar tai bus tiesiog deklaracijos“, – sakė politikas, pabrėždamas, kad kol kas nemato dokumento, kuriame tai atsispindėtų.
 
G. Landsbergis teigė, kad jo vedama partija pasisako ne už mokyklų tinklo optimizavimą jas uždarant, bet, priešingai, – siekia sukurti valstybinių gimnazijų tinklą.
 
„Mes kalbame apie tai, kad reikia atidaryti valstybinių gimnazijų tinklą… Tokią idėją Lietuva turėjo nepriklausomybės pradžioje (…) Gimnazijų, kurios taptų švietimo magnetais (…) Tai sujungtų tuos, kurie sako, kad reikia optimizuoti ir tuos, kurie sako palikti – mes siūlome išeitį ir tai yra mūsų partijos programoje“, – žurnalistams kalbėjo G. Landsbergis, pridurdamas, kad šias idėjas perdavė ir prezidentui.
 
ELTA primena, kad prezidentas jau susitiko su Socialdemokratų partijos pirmininku Gintautu Palucku bei Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen. Šalies vadovas per kelias ateinančias savaites planuoja susitikti ir su kitais parlamentinių partijų lyderiais. G. Nausėda susitikimus su partijų lyderiais organizuoja jau ne pirmą kartą – tai darė ir savo kadencijos pradžioje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.18; 14:22

Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia susitikimus su Seime veikiančių politinių partijų lyderiais. Antradienį politines aktualijas šalies vadovas aptars su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu.
 
Pirmadienio vakarą šalies vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis žurnalistams teigė, kad daugiausiai dėmesio vyksiančiame susitikime bus skiriama prezidento įstatyminiams siūlymams Seimo pavasario sesijoje bei artėjantiems parlamento rinkimams.
 
Per kelias pastarąsias savaites prezidentas jau susitiko su kelių opozicinėms jėgoms priklausančių politinių jėgų lyderiais – socialdemokratų pirmininku Gintautu Palucku bei Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.
 
Susitikęs su liberalų lydere prezidentas Gitanas Nausėda kalbėjo apie nacionalinį susitarimą dėl švietimo, tuo metu Prezidentūroje svečiuojantis socialdemokratų lyderiui šalies vadovas aptarė tiek artėjančius parlamento rinkimus, tiek Seimo darbą pavasario sesijos metu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.18; 07:16

Penktadienį Kaune vyks neformalus Lietuvos ir Estijos ministrų pirmininkų susitikimas. per darbo vakarienę premjeras Saulius Skvernelis aptars planuojamą Estijos premjero Jurio Rato vizitą Lietuvoje.
 
Kaune Lietuvos ir Estijos premjerai svarstys dvišalių santykių stiprinimo kryptis. Didelis dėmesys bus skiriamas vasario 7 d. Taline vyksiančio Baltijos Ministrų Tarybos ministrų pirmininkų susitikimui, ypač bendriems Baltijos šalių sprendimams dėl projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo, elektros tinklų sinchronizacijos ir iššūkių, susijusių su kaimynystėje vystomų projektų keliama branduoline ir aplinkosaugine grėsme.
 
Susitikime bus aptarti ir kiti Europos Sąjungos politikos klausimai: „Brexitas“, daugiametė finansinė perspektyva, klimato kaita, ES Mobilumo paketo įtaka regiono vežėjams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.24; 00:01

Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Jungtinės Karalystės (JK) premjero Boriso Johnsono susitikimas savaitgalį Berlyne buvo konstruktyvus, paskelbė V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas, pareikšdamas, kad JK vyriausybė neva klaidingai pranešė apie B. Johnsono išsakytą perspėjimą Maskvai.
 
D. Peskovas teigė, kad pirmasis lyderių susitikimas sekmadienį Berlyne vykusios Libijos taikos konferencijos kuluaruose buvo „lakoniškas, bet tuo pat metu gana konstruktyvus, su susitaikymo pozicija“.
 
D. Peskovas pareiškė, kad V. Putino ir B. Johnsono susitikimas skyrėsi nuo to, kaip jį apibūdino Dauningo gatvė. JK vyriausybės pranešime teigiama, kad B. Johnsonas perspėjo V. Putiną nekartoti tokių išpuolių, kaip 2018 m. įvykdytą cheminė ataka Solsberyje, per kurią beveik žuvo buvęs dvigubas agentas Sergejus Skripalis.
 
„Bent jau susitikimo esmė aiškiai skyrėsi nuo Dauningo gatvės pranešimo esmės“, – tikino D. Peskovas.
 
Dauningo gatvė savo ruožtu paskelbė, kad susitikime su V. Putinu britų premjeras „aiškiai pasakė, kad JK pozicija dėl Solsberio nesikeičia – tai buvo beatodairiškas cheminių ginklų panaudojimas ir begėdiškas bandymas Jungtinėje Karalystėje nužudyti nekaltus žmones“.
 
„Jis pasakė, kad tokia ataka neturi kartotis“, – sakoma B. Johnsono spaudos biuro pranešime.
 
Rusija ne kartą neigė kaltinimus dėl to, kad Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) pareigūnai bandė nervus paralyžiuojančia medžiaga nunuodyti S. Skripalį ir taip atkeršyti už jo bendradarbiavimą su Vakarų žvalgybos tarnybomis.
 
V. Putinas gruodį, pasveikinęs su B. Johnsoną su pergale parlamento rinkimuose, paragino pradėti „konstruktyvų dialogą“.
 
Pasak Dauningo gatvės, susitikęs su V. Putinu, B. Johnsonas pareiškė, kad „mūsų dvišaliuose santykiuose nebus normalizacijos, kol Rusijos nenutrauks destabilizuojančios veiklos, kuri kelia grėsmę JK ir mūsų sąjungininkams ir kenkia mūsų piliečių saugumui ir mūsų kolektyviniam saugumui“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.22; 00:04

Vilniuje įvyks Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio dvišalis Prezidentų tarybos posėdis.
 
Su Ukrainos vadovu prezidentas aptars dvišalius politinius ir ekonominius santykius, saugumo ir gynybos, Ukrainos euroatlantinės integracijos klausimus, bendradarbiavimą energetikos, inovacijų, transporto ir socialinės politikos srityse.
 
Taip pat prezidentai susitikime didelį dėmesį skirs Ukrainoje vykdomoms reformoms, ES ir Ukrainos Asociacijos sutarties praktiniam įgyvendinimui. Šalių vadovai aptars ES Rytų partnerystę ir Ukrainos bendradarbiavimą su NATO. Susitikime šalių vadovai kalbėsis apie santykius su Rusija, situaciją Donbase bei planuojamą Normandijos ketverto susitikimą.
 
Prezidentų tarybos metu ketinama pasirašyti Prezidentų deklaraciją bei du tarpinstitucinius bendradarbiavimo susitarimus dėl kibernetinio saugumo bei elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje.
 
Lietuvos ir Ukrainos Prezidentų taryba veikia jau dvylika metų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.27, 00:01
 

JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas patvirtino, kad Amerikos lyderis Donaldas Trumpas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gali susitikti Lenkijoje, kur Vašingtono administracijos vadovas lankysis rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje ir dalyvaus memorialiniuose renginiuose, skirtuose Antrojo pasaulinio karo pradžios 80-osioms metinėms.  
 
Kaip praneša „Reuters“, J. Boltonas tai papasakojo antradienį Kijeve. Bet JAV prezidento patarėjas nenurodė tikslios galimo D. Trumpo ir V. Zelenskio susitikimo datos.
 
J. Boltonas šiuo metu lankosi Ukrainos sostinėje, kur svarsto su V. Zelenskio administracija jos politikos prioritetus.
 
JAV laikinasis reikalų patikėtinis Ukrainoje Williamas Tayloras rugpjūčio viduryje pareiškė, kad trumpas D. Trumpo ir V. Zelenskio susitikimas gali įvykti artimiausiomis savaitėmis Varšuvoje, o po mėnesio ar dviejų bus surengtas Ukrainos lyderio vizitas į JAV. Savo ruožtu Ukrainos URM vadovo pavaduotoja Jelena Zerkal pranešė, kad per galimą susitikimą Lenkijoje JAV ir Ukrainos prezidentai gali pasirašyti kai kuriuos dokumentus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.28; 04:00

Vilniuje pirmadienį prasideda tradicinis liepos 8–12 dienomis vyksiantis Užsienio reikalų ministerijos organizuojamas Lietuvos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų vadovų metinis susitikimas, kuriame didelis dėmesys bus skiriamas regioniniams saugumo iššūkiams ir ekonominei diplomatijai.
 
Pirmadienį Lietuvos atstovybių vadovai susitiks su Lietuvos ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu ir užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi. Ministro ir diplomatinių atstovybių vadovų susitikime, pasak Užsienio reikalų ministerijos, bus aptarti šiais metais diplomatinės tarnybos nuveikti darbai ir Lietuvos užsienio politikos laukiantys iššūkiai.
 
Liepos 9-ąją programoje numatyti suvažiavimo dalyvių susitikimai su Lietuvos Respublikos Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu, Seimo valdybos, Užsienio reikalų, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų nariais. Tą pačią dieną Lietuvos atstovybių vadovai dalyvaus Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rengiamoje diskusijoje „Dirbtinis intelektas: iššūkiai moderniai diplomatinei tarnybai“.
 
Liepos 10 dieną numatytas Lietuvos atstovybių vadovų susitikimas su Lietuvos Respublikos prezidente Dalia Grybauskaite ir išrinktuoju Lietuvos Respublikos prezidentu Gitanu Nausėda, o penktadienį, liepos 12 dieną, dalyvavimas iškilmingame Seimo posėdyje, skirtame Lietuvos Respublikos Prezidento priesaikos ceremonijai.
 
Liepos 11 diena, pasak Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, bus skirta ekonominei diplomatijai. Kartu su energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu bei ekonomikos ir inovacijų viceministru Mariumi Skuodžiu Lietuvos atstovybių vadovai aptars Lietuvos ir tarptautinės ekonominės politikos aktualijas ir prioritetus, Lietuvos energetikos sektoriaus transformaciją. Suvažiavimo dalyviai taip pat susitiks su Vilniaus miesto meru Remigijumi Šimašiumi, Kauno miesto savivaldybės atstovais, lankysis Kauno LEZ įmonėse.
 
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Lietuva šiuo metu turi 41 diplomatinę atstovybę, 8 atstovybes prie tarptautinių organizacijų ir 12 konsulinių įstaigų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.08; 06:00

Jeremy’is Corbynas. EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė susitikti su opozicinės Didžiosios Britanijos Leiboristų partijos lyderiu Jeremy`iu Corbynu. Baltųjų rūmų šeimininkas tai pranešė antradienį per bendrą su Jungtinės Karalystės premjere Theresa May spaudos konferenciją Londone.
 
„Aš nepažįstu J. Corbyno, aš niekada nebuvau su juo susitikęs ir bendravęs. Jis norėjo susitikti šiandien ar rytoj, bet aš nusprendžiau, kad to nedarysiu“, – cituoja JAV prezidento žodžius „Reuters“.
 
Aiškindamas tokio sprendimo priežastis, D. Trumpas kritiškai įvertino Didžiosios Britanijos opozicijo
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
s lyderio veiklą. Pasak jo, J. Corbynas „yra neigiama jėga“. JAV prezidentas pridūrė, jog tie, kurie kritikuoja kitus, patys turėtų daryti gyvenime gerus darbus. „Aš iš tikrųjų nejaučiu kritikams tokios meilės ir pagarbos, kaip tiems žmonėms, kurie pasiekia rezultatų. Todėl aš ir nusprendžiau nesusitikti“, – pareiškė jis.
 
JAV prezidentas nepašykštėjo kritikos ir kitam leiboristų politikui – Londono merui Sadiqui Khanui. „Jis, kaip aš suprantu, nėra pats geriausias meras. Jis blogai dirba savo darbą. Padidėjo nusikalstamumas, iškilo daug problemų“, – sakė Baltųjų rūmų šeimininkas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.05; 07:00

Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Ryšių tarp dviejų kaimyninių šalių pareigūnų nebuvimas „nėra normalu“, susitikime su Estijos prezidente Kersti Kaljulaid sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, informuoja Estijos naujienų portalas „EER.EE“. 

„Jau seniai matėmės. Jau praėjo 10 metų nuo tada, kai įvyko aukščiausio lygio susitikimas. Jūs ir aš neseniai buvome trumpam susitikę kažkur užsienyje. Tačiau ryšių nebuvimas tarp pareigūnų, oficialių institucijų, kaimynių nėra sveika padėtis“, – Maskvoje vykusiame susitikime sakė V. Putinas.

Rusijos vadovas pridūrė, kad dėl tokių pertraukų pastaraisiais metais prekybos apyvarta tarp Rusijos ir Estijos sumažėjo daugiau nei 50 proc.

„Mes akivaizdžiai turime bendrų interesų, susijusių su Baltijos jūros regionu“, – teigė Rusijos vadovas.

Savo ruožtu, Estijos prezidentė K. Kaljulaid sakė, kad būtina, jog kaimynės kalbėtųsi.

K. Kaljulaid ketvirtadienį atvyko dalyvauti oficialiame renovuotos savo šalies ambasados Maskvoje atidaryme. Po ambasados atidarymo Estijos prezidentė susitiko su V. Putinu. 

Estija pati paprašė surengti prezidentės K. Kaljulaid susitikimą su Rusijos vadovu, ir balandžio 3 d. Kremlius sutiko su prašymu. 

Paskutinis Estijos ir Rusijos prezidentų susitikimas įvyko 2008 m. birželio 28 d., kai tuometis Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas susitiko su tuomečiu Rusijos vadovu Dmitrijumi Medvedevu. Paskutinis kartas, kai Estijos prezidentas lankėsi Rusijoje, buvo 2011 m.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.18; 20:55

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketina susitikti su Estijos prezidente Kersti Kaljulaid, kuri balandžio 18 d. lankysis Maskvoje su vizitu.

Tai trečiadienį žurnalistams pranešė Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.

„Taip, mes gavome Estijos prašymą (surengti K. Kaljulaid susitikimą su V. Putinu). Toks susitikimas dabar planuojamas ir rengiamas“, – pareiškė Kremliaus atstovas.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.04.03; 18:58

D. Trampas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atšaukė šeštadienį Buenos Airėse planuotą susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Prieš išskrisdamas į G20 viršūnių konferenciją Argentinoje jis tviteryje savo sprendimą argumentavo tuo, kad Maskva iki šiol negrąžino Ukrainai sulaikytų jūreivių. „Aš vėl džiaugsiuosi svarbiu viršūnių susitikimu, kai tik ši situacija bus išspręsta“, – rašė D. Trumpas.

Rusijos pusė iki paskutinės akimirkos tikėjosi, kad abu prezidentai susitiks. Baltieji rūmai taip pat ruošėsi susitikimui. Jau buvo žinomos ir detalės, be kita ko, kad D. Trumpas ir V. Putinas 20 minučių kalbėsis akis į akį. Po to, vadovaujant prezidentams, turėjo kalbėtis daugiau abiejų šalių atstovų.

D. Trumpas antradienį pirmą kartą davė suprasti, kad dėl aštrėjančios Ukrainos krizės jam kyla abejonių dėl susitikimo. Dar prieš pat išskrendant ir prieš paskelbiant apie atšaukimą jis Vašingtone teigė nusprendęs susitikti su V. Putinu. Tam esą yra geras laikas.

Buenos Airėse D. Trumpas dvišalių pokalbių, be kita ko, susitiks su Vokietijos kanclere Angela Merkel, Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir Japonijos premjeru Shinzo Abe. Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas paskelbė ir apie susitikimą su Turkijos vadovu Recepu Tayypu Erdoganu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.30; 02:30

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė galįs atšaukti planuojamą susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl Maskvos ir Kijevo konfrontacijos Kerčės sąsiauryje, praneša BBC.

D. Trumpas dienraščiui „The Washington Post“ sakė laukiantis „išsamios ataskaitos“ apie sekmadienį įvykusį incidentą, kai Rusija apšaudė ir sulaikė tris Ukrainos laivus.

Planuota, kad JAV ir Rusijos vadovai susitiks penktadienį ir šeštadeinį Buenos Airėse vyksiančio G20 viršūnių susitikimo kuluaruose.

Tačiau D. Trumpas „The Washington Post“ pabrėžė, kad jo nacionalinio saugumo komandos parengta ataskaita lems, ar susitikimas įvyks.

„Gal susitikimas (su V. Putinu) neįvyks. Gal susitikimas net neįvyks. Man nepatinka tokia agresija. Visai nenoriu tokios agresijos“, – kalbėjo jis.

Per D. Trumpo ir V. Putino susitikimą planuota aptarti saugumo ir ginklų kontrolės klausimus bei padėtį Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose, informavo JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas.

Tuo metu kiti JAV pareigūnai ragino Europos šalis imtis daugiau veiksmų, siekiant padėti Ukrainai.

Valstybės departamento atstovė Heather Nauert pažymėjo, kad Vašingtonas nori matyti griežtesnį sankcijų Rusijai įgyvendinimą.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-28

„Nuolat auga“ užsienio priešininkų, tokių kaip Rusija, bandančių paveikti JAV politikus, kampanijas ir visuomenę grėsmė, rinkimams esant ypač patraukliu taikiniu, sakė JAV generalinio prokuroro pavaduotojas Rodas Rosensteinas.

Pavaduotojo teigimu, Rusijos pastangos paveikti 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus nebuvo vienkartinis įvykis, o tik „vienas medis augančiame miške“.

R. Rosensteinas kibernetinio saugumo konferencijoje Kolorade sakė, kad Rusijos žvalgybos tarnybos 2016 metais vykdė kibernetines operacijas prieš abi didžiąsias JAV politines partijas. Jis įspėjo, kad, technologijoms žengiant į priekį, galima tikėtis tolesnio užsienio kišimosi.

JAV generalinio prokuroro pavaduotojas kalbėjo praėjus kelioms dienoms po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo Helsinkyje, kurio metu D. Trumpas griežtais žodžiais neprotestavo prieš Rusijos kišimąsi į rinkimus ir taip parodė silpnumą.

Antradienį D. Trumpas pakeitė nuomonę, teigdamas, kad netiksliai išreiškė savo mintis.

2018.07.21; 08:20