Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prie Vokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Darbą Lietuvoje pradeda nauji ambasadoriai – pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda priėmė Vokietijos ambasadoriaus dr. Corneliaus Zimmermanno, Estijos ambasadoriaus Kaimo Kuusko ir Švedijos ambasadoriaus Larso Wahlundo skiriamuosius raštus.
Kaip praneša Prezidentūra, susitikime su Vokietijos ambasadoriumi prezidentas pažymėjo, kad Lietuva vertina tvirtus Vokietijos įsipareigojimus, lyderystę regione ir daro visus būtinus darbus siekdama jau 2026 m. priimti Vokietijos brigadą.
Pasak šalies vadovo, Vokietija – strateginė Lietuvos partnerė ES, NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose.
„Lietuva pasiruošusi plėsti ekonominius ir prekybinius ryšius, stiprinti bendradarbiavimą mokslo ir inovacijų srityse, – sakė Lietuvos vadovas. Estijos ambasada Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Susitikime su Estijos ambasadoriumi šalies vadovas aptarė bendradarbiavimą stiprinant rytinį NATO flangą, įgyvendinant strateginius infrastruktūros projektus, ekonominių ir prekybinių ryšių plėtros galimybes bei bendrą kovą prieš Rusijos vykdomą propagandą ir jos pastangas perrašyti istoriją.
Taip pat prezidentas pabrėžė, jog būtina įgyvendinti Vilniaus NATO viršūnių susitikime priimtus sprendimus, siekti, kad Vašingtone Ukraina būtų pakviesta į Aljansą.
Pasak Lietuvos vadovo, reikia ir toliau užtikrinti tvarų ir ilgalaikį paramos teikimą Ukrainai, stiprinti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, kelti agresorės Rusijos atsakomybės klausimą.
Švedijos ambasada Vilniuje. Slaptai.lt foto
Susitikime su Švedijos ambasadoriumi šalies vadovas išreiškė visapusę Lietuvos paramą Švedijos stojimo į NATO procese.
Prezidento teigimu, Švedijos būsima narystė NATO sustiprins saugumą Baltijos jūros regione – Lietuvos vadovas pakvietė Švedija prisijungti prie NATO energetinio saugumo centro Vilniuje veiklos.
Prezidentas pabrėžė sėkmingą Švedijos pirmininkavimą ES Tarybai bei pažymėjo, kad Lietuva ir toliau pasiruošusi plėsti ekonominius ir prekybinius ryšius, stiprinti bendradarbiavimą kultūros, mokslo ir švietimo srityse, nurodoma Prezidentūros pranešime žiniasklaidai.
Turkijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Ankara, sausio 12 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį pasipiktinusi Turkija iškvietė Švedijos ambasadorių ir pareiškė protestą dėl Stokholmo kurdų grupuotės paskelbto vaizdo įrašo, kuriame prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pavaizduotas pakartas už kojų.
Švedijos Rojavos komitetas trečiadienį tviteryje palygino R. T. Erdoganą su Italijos fašistų diktatoriumi Benito Mussolini, kuris per egzekuciją paskutinėmis Antrojo pasaulinio karo dienomis buvo pakartas aukštyn kojomis.
„Istorija rodo, kaip baigia diktatoriai“, – parašė grupė virš vaizdo įrašo, kuriame rodomos 1945 m. įvykdytos B. Mussolini egzekucijos nuotraukos, o paskui ant virvės kabaluojantis į R. T. Erdoganą panašus manekenas. „Atėjo laikas Erdoganui atsistatydinti. Nepraleisk šios progos ir pasitrauk, kad netektų kabėti žemyn galva (Stambulo) Taksimo aikštėje“, – parašė grupė tviteryje.
Įrašas pasirodė tokiu metu, kai NATO narė Turkija didina spaudimą Švedijai ir Suomijai, siekdama susidoroti su kurdų grupėmis, kurias laiko „teroristinėmis“. Turkija dar neratifikavo abiejų šiaurės šalių paraiškų įstoti į NATO, pateiktų reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą.
Švedija, turinti didesnę kurdų diasporą, ypač supykdė Turkiją. Ankara reikalauja išduoti įtariamus kurdus ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn tokias grupes kaip Rojavos komitetas. Ketvirtadienį Turkija užsipuolė tiek Rojavos komitetą, tiek patį Stokholmą dėl vangios reakcijos į pranešimą tviteryje.
„Raginame Švedijos valdžios institucijas nedelsiant imtis būtinų veiksmų prieš teroristines grupuotes“, – tviteryje parašė R. T. Erdogano atstovas Fahrettinas Altunas. Jo žinutė buvo tiesioginis atsakymas į Švedijos užsienio reikalų ministro Tobiaso Billstromo tviteryje paskelbtą pareiškimą, smerkiantį vaizdo įrašą.
Stokholmas pasisako už „atviras diskusijas apie politiką“, bet „atsiriboja nuo grasinimų ir neapykantos politiniams veikėjams“, parašė T. Billstromas. Jis prodūrė, kad vaizduoti pakartą išrinktą prezidentą yra „pasibjaurėtina“.
T. Billstromo atsakymas nenuramino Ankaros. Turkijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Švedijos ambasadorių ir apkaltino Stokholmą nesilaikant duotų pažadų bei pareikalavo surasti kaltininkus. Kiek anksčiau Švedijos vyriausybė leido suprasti, kad jau padarė viską, kad patenkintų Ankaros reikalavimus.
